5c6e37ac-21de-45be-8e5a-e8effeb2759c · Å iaulių apylinkės teismas

?Civiline byla Nr2 - El. Civilinė byla Nr. e2YT-8658-772-2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03646-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.4.5.19. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 30 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas J. S., teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. P. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ ir suinteresuotų asmenų:

1. Z. D., 2. A. L., 3. O. J., 4. A. L., 5. M. Å . savarankiÅ¡kÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, kiti suinteresuoti asmenys:

6. VÄ® Turto bankas (toliau – ir TB) ir 7. Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės Å«kio ministerijos. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : IÅ¡ pradžių pareiÅ¡kėja R. P. kreipėsi į teismÄ su pradiniu pareiÅ¡kimu, o 2020-10-12 teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja ir jos atstovė paprašė teismo suteikti papildomai laiko patikslinti pareiÅ¡kime nurodytÄ praÅ¡ymÄ ir jį patvirtinančias aplinkybes. Suinteresuotu asmenų atstovė pateiktam praÅ¡ymui neprieÅ¡taravo.

Teismas tenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir atidėjo bylos nagrinėjimÄ . PareiÅ¡kėja 2020-10-20 pateikė teismui praÅ¡ymÄ , kad atsisako reikalavimo susijusio su pradiniu ieÅ¡kiniu ir tÄ pačiÄ dienÄ pateikė teismui patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ . Patikslintame pareiÅ¡kime pareiÅ¡kėja, nurodė, kad aÅ¡, pareiÅ¡kėja R. P., suinteresuoti asmenys - Z. D.. A. L., O. J., A. L., M. Å ., esame I. L., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) ir S. L., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai.

Mūsų tėvų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Motinai tai buvo pirma santuoka, tėvui - antra santuoka. Pirmoje santuokoje tėvas vaikų neturėjo. Iš viso, mano tėvai turėjo 7 vaikus. Dar vienas mano brolis P. L., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys Z. D., P. L. ir A. L. tėvams gimė dar iki jų santuokos įregistravimo. Dėl faktiniu aplinkybių: Gyvaudami santuokoje mano tėvai jokio nekilnojamojo turto, kuris būtų pripažintas jų bendru turtu neįsigijo.

IÅ¡ VÄ® Registro centro iÅ¡rašų matyti, kad jau po tėvo I. L. (duomenys neskelbtini) mirties, 1992-06-04 motina vadovaujantis apylinkės (seniÅ«nijos) pažymėjimu, nuo 1992-07-21 įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ : - gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas lA1m., bendras plotas 63,01 kv. m.); - daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 3I1m., paskirtis - pagalbinio Å«kio, užstatytas plotas 45.00 kv. m.); - malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 4I1 m., paskirtis - pagalbinio Å«kio, užstatytas plotas 20.00 kv. m.); - malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 5I1 m., paskirtis - pagalbinio Å«kio, užstatytas plotas 21.00 kv. m.); - svirnÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 6I1 m., paskirtis - pagalbinio Å«kio, užstatytas plotas 15.00 kv. m.); - garaÅ¾Ä (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 7I1 m., paskirtis - pagalbinio Å«kio, užstatytas plotas 17.00 kv. m.); - viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 9I1 m., paskirtis - pagalbinio Å«kio, užstatytas plotas 13.00 kv. m.); - malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 10Il m., paskirtis - pagalbinio Å«kio, užstatytas plotas 12.00 kv. m.); - pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 11I1 m., paskirtis - pagalbinio Å«kio, užstatytas plotas 13.00 kv. m.); - kiemo rÅ«sį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 12I1m, paskirtis - pagalbinio Å«kio, užstatytas plotas 21.00 kv. m.); - tvartÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 2I1 mol., paskirtis - pagalbinio Å«kio, užstatytas plotas 48.00 kv. m.); - kitus inžinierinius statinius - kiemo statinius (kiemo tualetus - 2 vnt., Å¡ulinį, tvorÄ ), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Iš išrašo matyti, kad kadastrinė registracija minėto turto buvo atlikta tik 1992-04-25, t. y. jau po I. L. mirties. Šis nekilnojamas turtas iki šiol VĮ Registrų centre registruotas motinos S. L. vardu. 1994 - 1995 metais motinos sveikata ypač pradėjo blogėti, jai atsirado psichikos sutrikimų: ji neatpažindavo artimųjų, pamiršdavo įvykius. Faktiškai ji tapo neveiksni, nors teisme civilinės bylos dėl jos neveiksnumo nebuvo iškelta. Brolis P. labai piktnaudžiavo alkoholiu, nei namai, nei mama jam visiškai nerūpėjo.

Kaip anksčiau, motina namais jau nebegalėjo rÅ«pintis, jai pačiai buvo reikalinga globa dėl ženkliai pablogėjusios sveikatos. Matydami, kad broliu P. pasitikėti visiÅ¡kai negalima dėl jo netinkamo gyvenimo bÅ«do, mes vaikai, nusprendėme motina rÅ«pintis pakaitomis. Tada ir prasidėjo tarpusavio pykčiai dėl bÅ«simojo palikimo, nes kažkurie iÅ¡ mÅ«sų liko nepatenkinti, pvz., kad motina liks pas mane gyventi visam laikui ir dėlto man paliks palikimÄ , nes aÅ¡ tuo metu buvau prie skyrybų, galėjau likti viena ir galėjau motina rÅ«pintis ateityje.

Dabar mums jos visiems vaikams turi bÅ«ti gėda apie tai kalbėti, nes nors mÅ«sų ir daug, bet motina senatvėje niekas nenorėjo tinkamai pasirÅ«pinti, nors mes visi ir turėjome normalias gyvenimo sÄ lygas, savo namus, bet mes - jos vaikai, nusprendėme motina patalpinti į socialinės globos namus. Taip ji ir atsidÅ«rė valdiÅ¡kose namuose, ir faktiÅ¡kai, vaikams tapo nereikalinga. Vardan tiesos, noriu sakyti, kad broliai į šį reikalÄ nelabai kiÅ¡osi. Tuo metu mes visi dirbome, turėjome Å¡eimas, savo rÅ«pesčius bei gyvenimÄ .

Broliu P. L., kuris neturėjo Å¡eimos, buvo visiÅ¡kai negalima pasitikėti dėl jo girtavimų. Taip mÅ«sų motina 1995 metais ir atsidÅ«rė AukÅ¡telkės socialinės globos namuose, kuriuose (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Motinai mirus, brolis P. L. pareiÅ¡kė, kad visas motinos turtas priklauso jam, kad jis, neva, „viskÄ sutvarkė“. Visi patikėjo, kad jis priėmė motinos palikimÄ . Sesuo Z. D. visus suklaidino, pareiÅ¡kė, kad motina sÅ«nui P. testamentu paliko savo turtÄ , nors motinos notaro patvirtinto testamento niekas nematė ir, jeigu tikėti, kad jis egzistavo, P. su testamentu į notarų biurÄ dėl motinos palikimo gavimo pagal testamentÄ nesikreipė.

Nė vienas iÅ¡ S. L. vaikų su pareiÅ¡kimais dėl jos palikimo priėmimo pagal įstatymÄ taip pat nesikreipė. Apie tai liudija teismui pateiktas notaro liudijimas, kad po S. L. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Nors per tuo metu galiojantį įstatymÄ P. L. į notarų biurÄ su pareiÅ¡kimu dėl motinos palikimo pagal testamentÄ (jeigu jis buvo jam paliktas) arba pagal įstatymÄ , kaip pirmos eilės įpėdinis, priėmimo nesikreipė, bet motinos palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėjęs jos turtÄ valdyti: jis liko gyventi motinai priklausančiame name, naudojosi jos paliktu kilnojamuoju turtu, baldais, įrankiais, kitais namų apyvokos daiktais bei kt.

Manau, kad suinteresuotu asmenų pateikti „raÅ¡ytiniai įrodymai“, neva, liudijantys, kad brolis buvo priėmęs motinos palikimÄ , negali bÅ«ti teismo pripažinti įrodymais, liudijančias, kad jis priėmė jos palikimÄ , nes raÅ¡ytiniai įrodymai turi liudyti apie palikimo priėmimo per 6 mėn., po motinos mirties, o ne praėjus keliems metams po jos mirties, pvz. sutartys. Manau, kad kiekvienas iÅ¡ S. L. vaikų tai supranta. Vienintelis įrodymas, kuris Å¡iai dienai mums visiems yra žinomas, tai P. motinos turto faktinis valdymas kaip savo turtÄ , nors praėjus keliems metams po motinos mirties brolis P. motinos turtÄ , kaip palikimÄ , visiÅ¡kai apleido (iÅ¡ pateiktų teismui nuotraukų tai akivaizdžiai matyti).

Civilinės bylos paruoÅ¡imo metu, po VÄ® Registrų centro iÅ¡rašų gavimo sužinojau, kad jau po motinos mirties, t. y. 2016 metais jai atiteko nekilnojamas turtas (pagrindas: 2016-05-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimas Nr. 31S-35 (14.31.3): - žemės Å«kio paskirties 0.8304 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini).; - žemės Å«kio paskirties 0.1200 ha žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini); - 19200/25512 dalių žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ (bendras plotas 2.5512 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini).

Registrų centras nurodė, kad Å¡itų sklypų daiktinės teisės neįregistruotos. 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015- 03963) buvo pakeistos BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634.

Vadovaujantis Å¡iomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimų, įvertinimų, taip pat apskaitÄ pagal Taisyklių nuostatas nuo 2015 m. kovo 20 d. vykdo VÄ® Turto bankas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjos mirusiai motinai nuosavybės teisė į pareiÅ¡kime nurodytus žemės sklypus įregistruota 2016 metais, bet nurodyta, kad „daiktinės teisės neįregistruotos“ kartu su VÄ® Turto banku suinteresuotu asmeniu įtraukiau į bylÄ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (įmonės kodas 188704927).

Taigi, galima konstatuoti, kad 2015 metais broliui Petrui, nors jis jau buvo priėmęs motinos palikimÄ po jos mirties per 6 mėn. vėliau atsiradęs palikimas jau nelabai ir rÅ«pėjo. Dėl termino atnaujinimo mirusiojo brolio P. L. palikimui priimti. P. L., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Savo Å¡eimos, vaikų jis neturėjo. Po jo mirties nei aÅ¡, nei suinteresuoti asmenys dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurÄ nesikreipėme ir visi praleidome 3 mėnesių terminÄ brolio P. palikimui priimti.

AÅ¡ sutinku su jų nuomone, kad dėl karantino, susijusio su Covid-19 įvedimu Lietuvoje aÅ¡, kaip ir jie praleidau 3 mėn. terminÄ brolio P. L. palikimui priimti, be to, esu neįgali (pateikiu neįgaliojo pažymėjimo kopijÄ ), taigi papildoma rizika mano sveikatai galėjo turėti įvairių pasekmių. Dėl įvestų apribojimų dėl lankymosi vieÅ¡osiose vietose, praleidau terminÄ dėl P. L. palikimui priimti. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, terminÄ P. L. palikimui priimti praleidau dėl svarbios priežasties ir praÅ¡ysiu teismo terminÄ jo palikimui priimti man atnaujinti.

Taigi, Å¡iai dienai P. L. palikimÄ nė vienas iÅ¡ jo brolių bei seserų nepriėmė, paveldėjimo bylÄ po jo mirties neužvesta. Vadovaujantis 2020-06-10 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (8.4)TP-20-T-1408-6206 man suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba Å¡ioje byloje, 100 procentų esu atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų ir proceso iÅ¡laidų mokėjimo, todėl mano procesinis dokumentas teismui neapmokėtas žyminiu mokesčiu.

Vadovaujantis anksčiau išdėstytu bei Lietuvos Respublikos CK 5.57str., LR CPK 442 str. 1 d. 13 p., 442 str. 2 d. 8 p., 444 str. 2 d. 8 p., 446 str., 445 - 447 str. teismo prašau: :

1. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad mano brolis P. L., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) priėmė visÄ S. L., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jos turtÄ valdyti kaip savo.

2. Atnaujinti man, pareiÅ¡kėjai R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) terminÄ brolio P. L., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, nes terminÄ praleidau dėl svarbios priežasties. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas bei termino atnaujinimas palikimui priimti reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti.

3. Byla bus vedama per advokatę Z. K. (kontoros adresas - (duomenys neskelbtini). Šiauliai, mob. tel. (duomenys neskelbtini).

4. Dėl Å¡iuo metu esamos padėties dėl Covid-19 viruso plėtimo Lietuvoje, ypač Å iauliuose bei Å iaulių apskrityje, mano pareiÅ¡kimÄ praÅ¡au nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

5. Spręsdamas klausimÄ dėl pateiktų pareiÅ¡kėjos bei suinteresuotų asmenų pareiÅ¡kimų, praÅ¡au vadovautis jų priedais, kurie anksčiau pateikti teismui kartu su procesiniais dokumentais. PareiÅ¡kėja savo patikslintus reikalavimus teismui grindė raÅ¡ytiniais įrodymais. Suinteresuoti asmenys:

1. Z. D., 2. A. L., 3. O. J., 4. A. L., 5. M. Å . D. B. ne tik pateikė teismui į bylÄ atsiliepimÄ dėl pareiÅ¡kėjos pradinio praÅ¡ymo, bet ir su savarankiÅ¡ku praÅ¡ymu, kaip ir atsiliepime pateiktais motyvais 2020-08-04 kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir atnaujinti terminÄ palikimui priimti. Å iame praÅ¡yme 1. Z. D., 2. A. L., 3. O. J., 4. A. L., 5. M. Å . nurodė Å¡iuos motyvus. (duomenys neskelbtini) d. mirė A. L., A. L., Z. D., O. J., M. Å ., P. L. ir R.

P. motina S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) Po motinos mirties nė vienas iÅ¡ jos vaikų nesikreipė į notarÄ su praÅ¡ymu priimti palikimÄ , atsiradusį po jos mirties. Pats palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti įstatymų nustatytais bÅ«dais ir terminais. Dėl juridinę, reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. S. L. mirė (duomenys neskelbtini) metais, todėl kilusiems teisiniams santykiams taikytinas 1964 m.

Civilinis kodeksas (tuo metu galiojusi redakcija). CK 587 str. buvo numatyta, kad įpėdinis palikimÄ priima faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Priimdamas palikimÄ pastaruoju bÅ«du, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku. Tokie veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Testamento S. L. nebuvo sudariusi. Dėl Å¡ios priežasties teisę paveldėti turtÄ Ä¯gijo įpėdiniai pagal įstatymÄ . Kaip jau minėta, nė vienas iÅ¡ įpėdinių į notarÄ per įstatymų nustatytÄ terminÄ nesikreipė, tačiau turtÄ faktiniu valdymu priėmė P. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini). P. L., tėvams I. ir S. L. dar esant gyviems, kiekvienÄ savaitgalį lankydavo juos, padėdavo Å«kyje, rÅ«pindavosi tėvais, nors pats tuo metu gyveno bendrabutyje Å iauliuose, dirbo odos ir avalynės įmonėje „E.“.

Pablogėjus tėvo I. L. sveikatai (apie 1988 m.), abu tėvai paprašė P. L. grįžti pas juos gyventi, padėti ūkyje ir rūpintis jais. Apie 1989 m. P. L. išėjo iš darbo odos ir avalynės įmonėje „E.“, sugrįžo gyventi pas tėvus, įsidarbino kolūkyje, kad galėtų nuolatos būti prie tėvų ir jiems padėti. Nė vienas iš likusių vaikų neprieštaravo tėvų norui, kad jais rūpintųsi P. L., kadangi visi pasitikėjo, kad jis sugebės tinkamai pasirūpinti tėvais.

Broliui grįžus gyventi pas tėvus, I. L. sudarė testamentÄ , kurį matė ir Z. D., jog visas turtas po I. L. mirties paliekamas sÅ«nui P. L.. Motina S. L. ir likę vaikai neprieÅ¡taravo tokiai I. L. valiai. P. L. buvo deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ tėvų namuose ir juose gyveno iki savo mirties. Mirus motinai S. L., P. L. rÅ«pinosi turtu kaip savo ir tai patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie pridedami prie Å¡io pareiÅ¡kimo. 1998 m. gruodžio 4 d. jis savo vardu sudarė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį dėl elektros tiekimo į gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2010 m. rugsėjo 17 d. jis sudarė Konteinerių pateikimo bei buitinių atliekų vežimo sutartį, kurios pagrindu buvo iÅ¡vežamos atliekos iÅ¡ P. L. gyvenamosios vietos.

Kaip matyti iÅ¡ raÅ¡ytinių dokumentų, P. L. netgi rÅ«pinosi, kad bÅ«tų S. L., nors ir po jos mirties, bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ jis teikė praÅ¡ymus atsakingoms institucijoms, registravo duomenis VÄ® Registrų centre bei gavo atitinkamas pažymas. P. L. ne tik aktyviai rÅ«pinosi nekilnojamuoju turtu bei jo iÅ¡laikymu, tačiau palikimÄ priėmė ir pasirÅ«pindamas tėvų dokumentais. Kaip matyti iÅ¡ Å¡io pareiÅ¡kimo priedų, P. L. turėjo originalius S. L. ir I.

L. mirties ir santuokos liudijimus (prieÅ¡ingai nei R. P. - ji pateikė tik 2020 m. gautus įraÅ¡us), testamentÄ . Nė vienas iÅ¡ P. L. brolių ar seserų (taipogi ir R. P.) nesikiÅ¡o į turto, likusio po motinos S. L. mirties, valdymo ir iÅ¡laikymo klausimus, nesidomėjo ir nežinojo apie tai, kad motina turi teisę atkurti nuosavybės teises į turtÄ . Atlikdamas aktyvius veiksmus, P. L. motinai S. L. priklausiusį turtÄ valdė kaip savo, suvokdamas, jog turi pareigÄ pasirÅ«pinti turtu. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu, t. y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri.

Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo siekdama sukurti teisinius padarinius. Ä®pėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia veiksmais, liudijančiais savo sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar tokie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai - įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti.

Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, Å¡iuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobÅ«dis reiÅ¡kia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iÅ¡ kurių matytųsi, kad įpėdinis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). LAT pabrėžė, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais - asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ . Tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , kuris patvirtina jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ - paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis).

Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties. Ä®statyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali bÅ«ti iÅ¡duotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimÄ priėmęs įpėdinis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , t. y.

Å¡ios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Faktas, kad po mamos S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) d., P. L. priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, nustatytinas teismine tvarka. (LR CPK 444 str. 1 d. 8 p.). Jis reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti. Faktas bus įrodinėjamas pridedamais raÅ¡ytiniais dokumentais ir/ar liudytojų parodymais.

Dėl termino palikimui priimti pratesimo. Nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. L. faktiniu valdymu priėmė palikimÄ , atsiradusį po S. L. mirties, reikalinga atnaujinti terminÄ Z. D., A. L., A. L., M. Å . ir O. J. kreiptis dėl palikimo, atsiradusio po brolio P. L. mirties (duomenys neskelbtini) d., priimti. P. L. mirties dienai nebuvo sudaręs santuokos, palikuonių neturėjo. Kadangi nėra pirmos, antros ir trečios eilės įpėdinių, palikimÄ , atsiradusį po P. L. mirties, turi teisę priimti, kaip tai numato CK 5.11 str., jo broliai A.

L. ir A. L. bei seserys Z. D., M. Å . ir O. J. (dėl R. P. nepasisakoma, kadangi byloje ji yra iÅ¡reiÅ¡kusi atskirus savo reikalavimus). Kaip jau minėta anksčiau, CK 5. 50 str. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 str. 1 d. nurodo, kad palikimo priėmimo terminÄ teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

A. L., A. L., Z. D., M. Å . ir O. J. terminÄ kreiptis į notarÄ dėl palikimo, atsiradusio po brolio P. L. mirties, praleido dėl svarbių priežasčių. P. L. mirė (duomenys neskelbtini) d. Trijų mėnesių terminas, nurodytas CK 5.50 str., palikimui priimti pasibaigė 2020 m. (duomenys neskelbtini) d. Å iuo laikotarpiu Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas (jis tęsėsi iki 2020 m. birželio mėnesio vidurio). Paskelbus karantinÄ notarai apribojo savo veiklÄ , o A. L., A. L., Z. D., M. Å . ir O. J., neturėdami teisinio iÅ¡silavinimo, neturėdami patirties tokio pobÅ«džio situacijose ir neturėdami techninių galimybių pateikti elektroniniu paÅ¡tu dokumentus notarui (Å¡ie asmenys apskritai neturi elektroninio paÅ¡to ir nemoka juo naudotis) nesikreipė su praÅ¡ymu dėl palikimo priėmimo.

Be to, Å¡ie asmenys pagal savo amžių buvo priskirti rizikos grupei, todėl ypatingai vengė ir vengia iki Å¡iol lankytis vieÅ¡ose vietose, įstaigose ir pan. IÅ¡vardintos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis, lėmusiomis, kad A. L., A. L., M. Å ., Z. D. ir O. J. negalėjo įgyvendinti savo teisių priimti palikimÄ , atsiradusį po brolio P. L. mirties, pateikdami praÅ¡ymÄ notarui. Svarbu ir tai, kad terminas yra praleistas nežymiai (apie 2,5 mėnesio, skaičiuojant nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini) d.) Vadovaujantis tuo, kas pasakyta, Z.

D., A. L., M. Š., O. J., A. L. teismo prašo:

1. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ gavimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) d., priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.

2. Pratęsti terminÄ A. L., gim. (duomenys neskelbtini), Z. D., gim. (duomenys neskelbtini), O. J., gim. (duomenys neskelbtini), M. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), priimti palikimui, atsiradusiam po brolio P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) d., kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių. Anksčiau nurodyti suinteresuoti asmenys 1, 2, 3, 4, 5 savo praÅ¡ymÄ teismui grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Suinteresuotas asmuo 6. VÄ® Turto bankas pateikė savo nuomonę dėl suinteresuoto asmens A.

L. pradinio praÅ¡ymo, nurodydamas, jog tuo atveju, jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti terminÄ palikimui priimti, valstybės įmonė Turto bankas neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimui. Atskirai nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyks, todėl prašė teismo bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.). Suinteresuotas asmuo 7. NŽT irgi pateikė teismui į bylÄ savo nuomonę dviejuose procesiniuose dokumentuose, kur nurodė, jog neturi kitokių duomenų, kurie paneigtų bylos dalyvių pareiÅ¡kimuose nurodytas aplinkybes, praÅ¡ymas neprieÅ¡tarauja ir su jais sutinka, todėl mano, kad pateikti pareiÅ¡kimai galėtų bÅ«ti patenkinti.

Atskirai nurodė, kad bylos nagrinėjime atstovas nedalyvaus. Suinteresuoti asmenys per atstovę 2020-10-23 iki teismo posėdžio pateikė praÅ¡ymÄ kuriame nurodė, kad neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjos R. P. patikslintam pareiÅ¡kimui. Taip pat prašė teismo tenkinti visų bylos dalyvių pateiktus praÅ¡ymus dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo. Be to prašė teismo bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, jiems nedalyvaujant (LR CPK 153 str. 2 d.).

PareiÅ¡kėjos R. P. pradinis pareiÅ¡kimas paliktinas nenagrinėtu. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos R. P. 2020-10-20 pareiÅ¡kime pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl pirminio reikalavimo atsisakymo, teismas priima Å¡ios bylos dalyvės atsisakymÄ nuo pradiniame pareiÅ¡kime suformuluoto reikalavimo ir šį procesinį praÅ¡ymÄ palieka nenagrinėtu (195-196 b. l.) (CPK 42, 139, 296 str. 1 d. 10 p.). PareiÅ¡kėjos P. P. patikslintas pareiÅ¡kimas ir suinteresuotų asmenų:

1. Z. D., 2. A. L., 3. O. J., 4. A. L., 5. M. Š., savarankiškas pareiškimas tenkinami visiškai. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai faktai. (duomenys neskelbtini) d. mirė pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų 1, 2. 3, 4, 5 motina S. L. (19 b. l.). S. L. (duomenys neskelbtini) buvo ištekėjusi už I. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (17-18 b. l.). Iš pradžių S. L. dar būdama gyva 1992-07-21 įgijo nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, o po jos mirties jai buvo pripažintos 2016-08-02, 2016-09-16 ir 2016-06-08 ir daiktinės teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) (23-30 b. l.).

Dar iki S. L. mirties, jai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų valdymÄ , o jai mirus ir daiktinių teisių valdymÄ perėmė sÅ«nus P. L., kuris ne tik gyveno tėvų namų valdoje, bet ir nuo 1982-07-25 buvo deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (120 b. l.). P. L. po abiejų tėvų mirties rÅ«pinosi į jų palikimo sudėtį įeinančių nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių valdymu bei rÅ«pinosi nekilnojamųjų daiktų iÅ¡saugojimu ir priežiÅ«ra (87, 103-112, 121 b. l.).

Å iam P. L. nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių valdymui įtakos turėjo ir jo tėvo I. L. dar 1990-04-20 sudarytas testamentas (55 b. l.). Kaip jau teismas yra nurodęs mirus S. L., jos sÅ«nus P. L. toliau rÅ«pinosi velionės motinos ir tėvo palikimu (84-87 b. l.). Be to Å iaulių raj. 2 - ojo notarų biuro notarė B. Å . nurodė, kad nei po I. L., nei po S. L. mirties niekas jų palikimo nepriėmė, nes nesikreipė į vietos notarų biurÄ (31-32 b. l.). P. L. mirė (duomenys neskelbtini) (52 b. l.).

PareiÅ¡kėja ir suinteresuoti asmenys 1, 2, 3, 4, 5 velionio brolio P. L. palikimÄ galėjo priimti pateikdami pareiÅ¡kimÄ (us) vietos notaro biurui iki (duomenys neskelbtini) įskaitytinai. Tačiau nuo 2020-03-16 Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, kuris baigėsi 2020-06-16 (CPK 182 str. 1 d. 1 p.). Palikimo priėmimas pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ . PareiÅ¡kėjos ir suinteresuotų asmenų 1, 2, 3, 4, 5 praÅ¡ymai nagrinėtini remiantis 1964 m. Civilinio Kodekso nuostatomis, kadangi velionės S. L. palikimas atsirado iki 2000 m.

Civilinio Kodekso įsigaliojimo (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnis), tai yra iki 2001-07-01. Taip pat byloje dėl jų praÅ¡ymo priimtinas teismo sprendimas, o ne nutartis, kadangi bylos dalyvių visi praÅ¡ymai yra iÅ¡sprendžiami iÅ¡ esmės (CPK 259 str.). Nė vienas iÅ¡ įpėdinių prieÅ¡taravimo dėl kito įpėdinio praÅ¡ymo teismui, kas leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčo tarp įpėdinių nėra (37-38, 42-43, 46, 197-198 b. l.). Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimÄ Ä¯gyti teises į palikimÄ .

Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turėjo jį priimti, atlikdamas 1964 m. CK 587 str. 2 d., nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. 1964 m. CK 587 str. 3 d. nuostata nustatė, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valiÄ turėjo pareikÅ¡ti per Å¡eÅ¡is mėnesius, paduodami pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarų biurui. Taip pat minėto straipsnio 2 dalis numatė, kad yra laikoma, jog įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo per tÄ patį terminÄ paveldimÄ turtÄ valdyti.

IÅ¡ bylos duomenų seka, kad iÅ¡ pradžių S. L. pergyvenusi sutuoktinį I. L. ir tik jų sÅ«nus P. L. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ faktiniu valdymu priimti sutuoktinio (ir tėvo) I. L. palikimÄ . Po to mirus S. L., tik jos sÅ«nus P. L. savo aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti motinos palikimÄ (84-85, 87, 84-86, 103-112, 126, b. l.). Atskirai pastebėtina, nors bÅ«damas gyvas I. L. sudarė oficialų testamentÄ , kuriuo jam priklausantį turtÄ paliko sÅ«nui P. L., tačiau pastarasis į vietos notarÄ per Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ dėl atsiradusio palikimo priėmimo pagal testamentÄ nesikreipė (55 b. l.).

Be to I. L. iki mirties savo nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus nebuvo įregistravęs, o tÄ padarė po jo mirties tik buvusi sutuoktinė S. L. (23-30 b. l.). Tačiau kaip jau teismas yra nurodęs P. L. nors ir nesikreipė į vietos notarÄ , tačiau savo valiniais veiksmais priėmė motinos palikimÄ po pastarosios mirties (23-30 b. l.). Esant Å¡iems įrodymams ir nesant kitų, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos ir suinteresuotų asmenų 1, 2, 3, 4, 5 brolis P. L. priėmęs faktiniu valdymu motinos palikimÄ tapo vieninteliu ir teisėtu atsiradusio motinos palikimo valdytoju.

Tai yra P. L. iÅ¡ pradžių priėmė tėvo, vėliau motinos palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti ir tapo viso palikimo valdytoju, o kitiems asmenims Å¡is turtas tuo metu neperėjo ir nėra perduotas (LR CK 587 str. 2 d.). Teismų praktika pripažįsta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , įpėdinis laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

Tokiu atveju palikimo priėmimo sandoris sudaromas turto valdymo veiksmais (konkliudentiniais veiksmais), kai turtas valdomas kaip savo. Pripažįstama, kad tokiu bÅ«du įpėdinis savo veiksmais iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo priėmimo sandorio. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje, kuris suteikia valdytojui galimybę tiesiogiai veikti daiktÄ . Daikto valdymo atsiradimo pagrindai nurodyti dabar nurodyti 2000 m.

CK 4.28 straipsnyje (daikto paėmimas, saugojimas, padėjimas atitinkamoje patalpoje, patalpos raktų paėmimas, daikto pažymėjimas ir kt.). Pripažįstama, kad įpėdinis faktiÅ¡kai valdo palikimÄ , kai paveldimÄ turtÄ naudoja, juo disponuoja, jį prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipiasi į teismÄ , kad Å¡is paskirtų palikimo administratorių. NebÅ«tinai turi bÅ«ti visos iÅ¡vardytos aplinkybės, kad įpėdinis bÅ«tų pripažintas priėmusiu palikimÄ pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Palikėjo daiktÄ Ä¯pėdinis gali paimti kitų įpėdiniu sutikimu, jų leidimu kaip mirusiojo atminimÄ . Nelaikytinas palikimo priėmimu palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiÅ¡kų, rankraščių, apdovanojimų ir diplomų, atestatų, Å¡eimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba Å¡ių daiktų perdavimas vienam iÅ¡ įpėdinių kitų sutikimu.

Toks nurodytų daiktų paėmimas nelaikytinas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirÅ«pino palikimu, jo netvarkė, neprižiÅ«rėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Konkretaus daikto paėmimas nelaikytinas palikimo priėmimu, kai paveldėto turto sa­vininko (bendraturčio) pareigų nevykdė ir teisių į tÄ turtÄ toks įpėdinis neįgyvendino ilgai (nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirÅ«pino juo, nedalyvavo sudarant paveldėto turto disponavimo sutartis, nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl sudarytų sutarčių).

Kilus ginčui ar įpėdinis priėmė palikimÄ , paėmęs konkretų kilnojamÄ jį daiktÄ ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, yra vertinamas tokio įpėdinio elgesys paėmus daiktÄ : jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo, neturintis teisės į palikimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iÅ¡ kasacinių bylų yra konstatavęs, kad tokiu atveju pakanka, jog asmuo bÅ«damas įpėdiniu gyvena namų valdoje ir yra deklaravęs joje savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

P. L. tėvų namų valdoje gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo dar 1982-07-25 ir liko gyventi ne tik po tėvo, bet ir po motinos mirties (120 b. l.). Pagal galimybes jis ne tik naudojosi namų valda, bet ir jÄ prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius (103-112 b. l.). Taip pat rÅ«pinosi, kad velionės motinos vardu bÅ«tų galutinai atkurtos nuosavybės teisės ir į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ (84-86 b. l.). Akivaizdi ir nereikalaujanti iÅ¡samesnio įrodinėjimo yra aplinkybė, kad asmuo, naudodamasis namų valda, joje gyvendamas tuo pačiu užtikrina ir namų valdos priežiÅ«rÄ , tinkamÄ jos eksploatavimÄ (163-188 b. l.).

Kai asmuo gyvena namų valdoje, jÄ prižiÅ«ri, tai reiÅ¡kia, kad jis tuo turtu naudojasi kaip savo. Kitoje kasacinėje byloje dėl palikimo priėmimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog įpėdinė, faktiÅ¡kai priėmusi palikimÄ - velionio asmeninius daiktus, drabužius ir kt., siekė, kad bÅ«tų iÅ¡saugotas palikimas - nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimas, nes rÅ«pinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį. Dėl to nurodė, kad negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad ieÅ¡kovė, faktiÅ¡kai paėmusi asmeninius velionio daiktus, drabužius, nelaikytina priėmusi palikimÄ .

Atsižvelgiant į anksčiau nuodytas aplinkybes ir teisinius faktus bei teisinius argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad P. L. faktiniu valdymu priėmė po kiekvieno iÅ¡ tėvų mirties atsiradusį palikimÄ . Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Praleidus įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti, bendrÄ ja prasme įpė­dinis praranda paveldėjimo teisę. Tačiau Å¡is terminas nėra naikinamasis, ir teismas gali atnaujinti įpėdinio praleistÄ Ä¯statyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti, tačiau ne visais atvejais, o jeigu tik pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Tuomet termino pratęsimas (atnaujinimas) iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminÄ , įstatymo apibrėžtu momentu nesibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, ir tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo teisinius santykius palikimo atsiradimo momentu ir iÅ¡ jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti.

Pasisakydamas dėl Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo atnaujinti terminÄ palikimui priimti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaigÄ Ä¯statymas sieja ir asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pasibaigimÄ , taip pat ir tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminÄ palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, praÅ¡iusiems pratęsti terminÄ , tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuomet teismai turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, o taip pat atsižvelgti ir į kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo; taip pat ieÅ¡koti teisingo pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio atnaujinti praleistÄ terminÄ , ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso, kuris nustatomas atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiÅ¡kėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminÄ palikimui priimti bÅ«tų paveikti asmenų, priėmusių palikimÄ , interesai ir kita.

Visų pirma, taikant Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti: - kada įpėdinis sužinojo apie palikimo atsiradimÄ , t. y. apie palikėjo mirties momentÄ ; - ar per įstatymo nustatytÄ terminÄ jis iÅ¡reiÅ¡kė norÄ priimti palikimÄ ; - kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminÄ Ä¯pėdinis negalėjo atlikti aktyvių veiksmų palikimui priimti - paduoti pareiÅ¡kimo notarui ar pradėti paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, be kita ko turi: - nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ; - įvertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; - iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje formuojama praktika, kad klausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti, atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus.

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Pažymėtina, kad Å¡ios kategorijos bylose kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens, t. y. konkretaus įpėdinio, kuris praÅ¡o atnaujinti terminÄ palikimui priimti, elgesio standartai ir tik svarbiomis teismo pripažintos termino palikimui priimti priežastys yra legitimus pagrindas tokiam terminui pratęsti.

Nors vienas iÅ¡ kriterijų sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo yra trukmė, kiek jis buvo praleistas, tačiau konkrečių laikotarpių kaip pateisinamų ar nebepateisinamų kasacinis teismas nėra įvardijęs. Termino praleidimo trukmė kiekvienu konkrečiu atveju taip pat turi bÅ«ti vertinama individualiai kartu su priežastimis, dėl kurių įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas, kada tokios priežastys iÅ¡nyko ir pan. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 576 straipsnio 2 dalimi, praÅ¡ymas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo turi bÅ«ti paduodamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje turi bÅ«ti atliktas veiksmas, t. y. kur turi bÅ«ti paduotas pareiÅ¡kimas apie palikimo priėmimÄ .

Kadangi Å¡iuo atveju teisinę reikÅ¡mę turintis veiksmas - pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ padavimas, kuriam atlikti teismo praÅ¡oma atnaujinti praleistÄ terminÄ , turi bÅ«ti atliktas ne teisme, o notaro biure. Å iame kontekste taip pat svarbu pabrėžti, kad, atnaujinus terminÄ palikimui priimti, bÅ«tina suvokti, per kiek laiko nuo tokios nutarties įsiteisėjimo dienos įpėdinis turi kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Teismo nuomone, Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomas tas pats trijų mėnesių terminas palikimui priimti, kaip ir atsiradus palikimui.

Tačiau, kad ir kaip bÅ«tų, įpėdinis, kuris jau buvo praleidęs terminÄ ir kuriam jis yra atnaujintas, turėtų veikti nedelsdamas, nes paprastai į tokių bylų nagrinėjimÄ notaras nėra įtraukiamas ir apie tokį įpėdinio praÅ¡ymÄ nežino ir tuo atveju, jei terminÄ praÅ¡antis atnaujinti įpėdinis nėra paprašęs ar teismas nėra pritaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nėra uždrausta notarui iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ kitiems įpėdiniams, kurie dėl palikimo priėmimo kreipėsi laiku, arba dėl paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo, gali susidaryti teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai ydinga situacija, kai teismo nutartimi įpėdiniui bus atnaujintas terminas palikimui priimti, o kitam įpėdiniui ar valstybei bus teisėtai iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas (atitinkamai - palikimo perėjimo valstybei liudijimas).

Pripažįstama, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminÄ palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, praÅ¡iusio pratęsti terminÄ , tiek kitų asmenų, laiku priėmusių palikimÄ , teisių ir pareigų apimčiai, todėl į bylos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nagrinėjimÄ turi bÅ«ti įtraukiami visi suinteresuoti asmenys: visų pirma, palikimÄ laiku priėmę įpėdiniai, antra, kiti įpėdiniai, jei jų yra, trečia, valstybė, jei palikimo niekas nepriėmė ir turtas pereina jai pagal Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalies 2 - 4 punktus.

Praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas nėra vien formalus veiksmas, kaip neretai gali pasirodyti, ir nebÅ«tinai bus atnaujintas, jei jis praleistas dėl asmens nerÅ«pestingumo, aplaidumo ar kitų nereikÅ¡mingų priežasčių. Terminai ir yra nustatomi tam, kad jų bÅ«tų laikomasi, t. y. siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje pabrėžia, kad praleidęs šį terminÄ Ä¯pėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimÄ priimti be kreipimosi į teismÄ .

Vis dėlto terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ . Trijų mėnesių terminas palikimui priimti yra atnaujinamasis ir dėl to klausimų nekyla.

Atnaujinamojo termino sÄ vokÄ apibrėžia Civilinio kodekso 1.117 straipsnio 4 dalis: tai toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti. Nors Civilinio kodekso 5.57 straipsnio dalies antro sakinio normoje tiesiogiai neminimas termino atnaujinimas, leidimas atlikti veiksmÄ pasibaigus jo atlikimo terminui pagal savo esmę yra ne kas kita, kaip termino jam atlikti atnaujinimas. Visų pirma, manytina, kad Å¡iuo atveju Å¡i teisė (nuspręsti, ar yra visos sÄ lygos leisti įpėdiniui priimti palikimÄ pasibaigus terminui, ir faktiÅ¡kai atnaujinti praleistÄ terminÄ ) paliekama notarui, tvarkančiam paveldėjimo bylÄ , nors ir tai aiÅ¡kiai iÅ¡ Å¡ios teisės normos neiÅ¡plaukia, o tik gali bÅ«ti numanoma, kadangi jokio kito valstybės įgalioto asmens paveldėjimo teisiniuose santykiuose nėra.

Antra, lingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ , tokiu neteisminiu bÅ«du terminÄ palikimui priimti praleidusiam įpėdiniui gali bÅ«ti leidžiama priimti palikimÄ (faktiÅ¡kai - atnaujintas terminas palikimui priimti) tik esant Å¡ioms sÄ lygoms: pirma, yra kitų įpėdinių ir, antra, jie priėmė palikimÄ ir, trečia, visi palikimÄ priėmę įpėdiniai sutinka, kad terminÄ praleidęs įpėdinis taip pat priimtų palikimÄ . Å ių sÄ lygų nustatymas bei įgyvendinimas taip pat kelia tam tikrų abejonių.

Toks reglamentavimas visų pirma reiÅ¡kia, kad apskritai nesant kitų įpėdinių ir vieninteliam įpėdiniui pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ praleidus terminÄ palikimui priimti, jis gali bÅ«ti atnaujintas tik teismo keliu, nors realiai Å¡iuo atveju ginčo dėl termino atnaujinimo tikimybė mažiausia. Teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad nesant nė vieno įpėdinio, kuris bÅ«tų priėmęs palikimÄ laiku, nėra subjekto, kuris galėtų duoti sutikimÄ , todėl turi bÅ«ti kreipiamasi į teismÄ .

Kalbant apie kitų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimus, nėra aiÅ¡ku, kaip tie sutikimai turi bÅ«ti gaunami, kas jų turi klausti ir kam jie turi bÅ«ti pateikti; kaip užtikrinama, kad duodami tokį sutikimÄ kiti įpėdiniai suprato jo pasekmes, darė tai laisva valia ir pan. IÅ¡ tokio reglamentavimo, koks jis yra, panaÅ¡u, kad pareiga visu tuo įsitikinti perkeliama notarui, o neiÅ¡baigto teisinio reglamentavimo spragas paliekama užpildyti remiantis notarine praktika ir tikintis, kad, kilus ginčui dėl tokio neteisminio termino atnaujinimo ir jam pasiekus teismÄ , Lietuvos teismų nuomonė ir praktika sutaps su notarine praktika Å¡iuo klausimu.

Notarinėje praktikoje laikomasi nuomonės, kad palikimo priėmimo galimybė praleidus terminÄ , tačiau kitiems įpėdiniams sutikus, yra Å¡alių laisvė apsispręsti, ir tokiu atveju, jei kiti palikimÄ priėmę įpėdiniai sutinka, kad praleidęs terminÄ Ä¯pėdinis priimtų palikimÄ , priežasčių, dėl kurių jis buvo praleistas, notaras neturėtų vertinti. Å iuo atveju notarui pakanka įsitikinti kitų įpėdinių valios tikrumu ir jis gali priimti pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Tokia praktika, be abejo, visų pirma patogi ir patiems įpėdiniams, neformalizuojant proceso ir nereikalaujant atlikti papildomų veiksmų, grįsti savo praÅ¡ymų ir /ar sutikimų. Bet kuriuo atveju, net jei įpėdinis praleido terminÄ palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, tačiau per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimÄ priėmė kiti įpėdiniai arba palikimas perėjo valstybei, o vėliau jis kreipėsi į teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo ir Å¡is terminas jam buvo atnaujintas arba jis priėmė palikimÄ , kitiems palikimÄ priėmusiems įpėdiniams sutikus, tokiu atveju įpėdiniui iÅ¡ jam priklausančio turto perduodama tik tai, kas iÅ¡liko natÅ«ra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitÄ jam priklausančio turto dalį.

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje akcentuoja, kad terminÄ palikimui priimti praleidusio įpėdinio teisės ginamos iÅ¡laikant Å¡io ir palikimÄ priėmusių įpėdinių pusiausvyrÄ . Tais atvejais, kai palikimas priimamas praleidus trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti (kitiems įpėdiniams su tuo sutikus arba teismui pratęsus palikimo priėmimo terminÄ ), įpėdinio teisės į palikimÄ yra ribojamos įstatymo. Teismas taip pat pabrėžia, kad termino palikimui priimti pratęsimas teisinių pasekmių aspektu nėra adekvatus situacijai, kai įpėdinis priima palikimÄ per įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ .

Tuo atveju, jei turto, kurį pretenduoja paveldėti asmuo, praÅ¡antis atnaujinti jam praleistÄ terminÄ palikimui priimti, natÅ«ra nebeliko (pavyzdžiui, jis perleistas tretiesiems asmenims), termino palikimui priimti atnaujinimas nebesukeltų įpėdiniui jokių teisinių pasekmių, nes turtas, galėjęs bÅ«ti paveldėjimo objektu, natÅ«ra yra valdomas trečiųjų sÄ Å¾iningų asmenų, todėl toks praÅ¡ymas atmestinas ir terminas neatnaujintinas. Lietuvos AukÅ¡­Äiausiasis Teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad sisteminis Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 ir 2 dalių aiÅ¡kinimas pasekmių atžvilgiu nelaikytinas bylos nagrinėjimo ribų peržengimu, kai yra praÅ¡oma atnaujinti terminÄ palikimui priimti.

Vis dėlto reikia pripažinti, kad įpėdiniams, pareiÅ¡kusiems savo teisę į palikimÄ , praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, ir Å¡iÄ teisę pripažinus, kai palikimÄ jau yra priėmę kiti įpėdiniai, o palikimo priėmimui turint retroaktyvų veikimÄ (palikimas laikomas priimtu nuo palikimo atsiradimo dienos), kyla problemų. Retroaktyvus veikimas sukelia civilinių santykių nestabilumÄ ir yra susijęs su neigiamomis pasekmėmis palikimÄ jau priėmusiems įpėdiniams - palikimÄ priėmę įpėdiniai netenka teisių į palikimo dalį ar visÄ palikimÄ , ir palikimÄ sudaranti turto dalis ar visas turtas turi bÅ«ti perduotas naujiems įpėdiniams, turi bÅ«ti sprendžiamas atsiskaitymų (pajamos, gautos iÅ¡ turto, pagerinimai, kt.) klausimas.

Teismų praktikoje aptarta problema dažniausiai pasireiškia šiomis dviem formomis:

1. Palikėjai, nepriėmę palikimo per įstatymų nustatytÄ terminÄ , pareiÅ¡kia savo teises į palikimÄ ir palikimas priimamas, kitiems palikimÄ priėmusiems įpėdiniams sutikus, arba kreipiamasi į teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo.

2. Ä®pėdiniai praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl palikimo priėmimo pradėjus turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Po palikėjo P. L. mirties įstatyminiams įpėdiniams pareiÅ¡kėjai ir suinteresuotiems asmenis 1, 2, 3, 4, 5 galėjo bÅ«ti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymÄ Ä¯ velionio brolio palikimÄ . Palikėjui mirus, įstatyminiam įpėdiniui atsiranda paveldėjimo teisė į palikimÄ pagal įstatymÄ , o savo valiÄ Ä¯pėdinis turi iÅ¡reikÅ¡ti per 3 mėnesius.

Per šį terminÄ Ä¯statyminis įpėdinis turi kreiptis į vietos notarÄ arba faktiniu valdymu priimti palikimÄ . Ä®statyminiai įpėdiniai per nurodytÄ laikotarpį nespėjo laiku kreiptis vietos notarÄ , kaip jau teismas yra nurodęs dėl svarbių priežasčių. Visos ankščiau nurodytos objektyvios ir subjektyvios aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėja ir suinteresuoti asmenys 1, 2, 3, 4, 5 savo paveldėjimo teisės į palikėjo vardu atsiradusį palikimÄ negalėjo realizuota per įstatymo nustatytÄ terminÄ dėl svarbių priežasčių.

Tarp jų nėra ginčo ir jie vienas kitam reiÅ¡kia sutikimÄ dėl palikėjo palikimo priėmimo. Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieÅ¡ tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi bÅ«ti priimamas visas palikimas ir priėmus, bent jo dalį negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besÄ lygiÅ¡ko pobÅ«džio (CK 5.50 str.).

Dėl to pripažintina, kad pareiÅ¡kėja ir suinteresuoti asmenys 1, 2, 3, 4, 5 įgijo paveldėjimo teisę į velioniui broliui priklausantį turtÄ ir turtines teises, kurių jie negalėjo laiku realizuoti dėl svarbių priežasčių. Palikimo atsiradimo dienÄ pareiÅ¡kėja ir suinteresuoti asmenys 1, 2, 3, 4, 5 kaip įstatyminiai įpėdiniai įgijo subjektinę paveldėjimo teisę priimti velionio brolio P. L. palikimÄ . Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius.

Terminai yra nustatomi ir vienaÅ¡aliam sandoriui, Å¡iuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kita Å¡io termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57 str.), nes atnaujinus šį terminÄ jo laikas yra skaičiuojamas iÅ¡ pradžių. Remiantis paminėtu atnaujintinas pareiÅ¡kėjai R.

P. ir suinteresuotiems asmenims 1. Z. D., 2. A. L., 3. O. J., 4. A. L., 5. M. Å . praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarÄ (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.), mirusio palikėjo (brolio) P. L. palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Termino atnaujinimas pareiÅ¡kėjai ir suinteresuotiems asmenims 1, 2, 3, 4, 5 reikalingas paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymÄ gauti. Bylinėjimosi iÅ¡laidos bylos dalyviams nepriteistinos (CPK 443 str. 6 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 42 str., 47 str. 5 d., 139 str., 296 str. 1 d. 12 p., 259-270, 576-578 str., n u s p r e n d ž i a:

1. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) po velionės motinos S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)d., priėmė visÄ jos vardu atsiradusį palikimÄ , įskaitant nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.

2. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas pareiÅ¡kėjai R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir suinteresuotiems asmenims 1. Z. D. (gim. (duomenys neskelbtini), 2. A. L. (gim. (duomenys neskelbtini), 3. O. J. (gim. (duomenys neskelbtini), 4. A. L. (gim. (duomenys neskelbtini) ir 5. M. Å . (gim. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymÄ gauti, į velionio brolio P. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ .

3. Atnaujinti pareiÅ¡kėjai R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir suinteresuotiems asmenims 1. Z. D. (gim. (duomenys neskelbtini), 2. A. L. (gim. (duomenys neskelbtini), 3. O. J. (gim. (duomenys neskelbtini), 4. A. L. (gim. (duomenys neskelbtini), 5. M. Å . (gim. (duomenys neskelbtini), praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ 3 (trijų) mėnesių terminÄ , kreiptis į vietos notarų biurÄ , atsiradusiam palikimui po palikėjo (brolio) P. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

4. Priimti pareiÅ¡kėjos R. P. atsisakymÄ nuo jos pradinio pareiÅ¡kimo praÅ¡ymų ir jį palikti nenagrinėtu. Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per jį priėmusį teismÄ . Teisėjas J. S.