5c6dba38-e037-47a0-bd63-1dcf7da2820f · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-339-944/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07725-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6; 2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 2.6.5.2.1; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 13 d.                          Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė, sekretoriaujant Marijai TamoÅ¡auskaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovės D. S. atstovui advokato padėjėjui Henrikui Ratautui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D.

S. ieÅ¡kinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo UAB „BÅ«sto valda“, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė (b. l. 3–18, 164–178): nutraukti Å¡alių santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės;priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo;nustatyti nepilnamečių vaikų R.

S., T. S. ir G. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove;priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečiams vaikams dalį iÅ¡laikymo turto, t. y. 1/3 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. R. S. 136/1449, T. S. – 163/1449, G. S. – 184/1449 minėto buto;priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams po 127 Eur kiekvienam vaikui kiekvienÄ mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jų pilnametystės, Å¡iÄ sumÄ indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kove;pripažinti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe;po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei priteisti 2/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atsakovui priteisti transporto priemonę:

OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei iÅ¡mokant 713 Eur kompensacijÄ ;po santuokos nutraukimo įsiskolinimÄ UAB „BÅ«sto valda“ pripažinti asmenine atsakovo prievole;palikti santuokines pavardespriteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, jis santuokos metu smurtavo, naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtÄ . Smurto atvejai buvo pasikartojantys ir pasireiÅ¡kė nuo santuokos sudarymo pradžios, nors vėliau retėjo. IeÅ¡kovė, kaip esminę nesutarimų priežastį įvardijo atsakovo potraukį pirkti ir kaupti daiktus.

Dėl Å¡ios atsakovo priklausomybės gyvenamasis bÅ«stas paverstas daiktų sandėliu. Dėl atsakovo veiksmų, t. y. daiktų kaupimo, ieÅ¡kovė buvo priversta apriboti bendravimÄ su artimaisiais ir draugais. Dėl agresyvaus atsakovo bÅ«do, ieÅ¡kovė nuolat patiria įtampÄ dėl galimo atsakovo smurto. Dėl minėtų aplinkybių ieÅ¡kovė patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 500 Eur. IeÅ¡kovė nuolatos rÅ«pinasi nepilnamečiais vaikais, Å¡iuo metu gyvena atskirai nuo atsakovo, todėl praÅ¡o jų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove.

IeÅ¡kovė teigia, kad kiekvienam nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikyti bÅ«tina skirti kiekvienam iÅ¡ tėvų po 150 Eur. Kadangi atsakovas nepajėgus teikti minėto dydžio iÅ¡laikymÄ . PraÅ¡o priteisti dalį iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams turtu, tokiu bÅ«du periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡laikymas sudarys po 127 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Teigia, kad ginčo butas buvo įsigytas iki santuokos sudarymo, tačiau visa paskola apmokėta santuokos metu, iÅ¡ abiejų sutuoktinių gautų lėšų.

Esant tokiai situacijai ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti, kad butas įgytas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. PraÅ¡o priteisti ieÅ¡kovei 2/3 dalis buto, nes su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, ji juos prižiÅ«rės ir rÅ«pinsis. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė buvo priversta iÅ¡sikelti iÅ¡ ginčo buto nuo 2015-09-22. Po Å¡ios datos susidaręs įsiskolinimas UAB „BÅ«sto valdai“ turi bÅ«ti pripažintas asmenine atsakovo prievole, nes susidarė tuo metu kai Å¡alys faktiÅ¡kai kartu nebegyveno.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus, prašė juos tenkinti.Atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka dėl santuokos nutraukimo. Atsakovo nuomone, dėl santuokos iÅ¡irimo yra ir ieÅ¡kovės kaltė, nes jis nejautė paramos ir pagalbos, supratimo iÅ¡ ieÅ¡kovės. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės charakteris yra valdingas, todėl siekė, kad atsakovas jai paklustų, kadangi atsakovas nenusileisdavo kildavo kivirčai ir barniai.

Pripažįsta, kad šeimoje smurtavo, t. y. buvo fizinis smurtas šeimoje, kuris palaipsniui retėjo. Kadangi nesutinka, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl nesitinka ir su neturtinės žalos atlyginimo priteisimu. Atsakovas sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams nurodo, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo negali mokėti, nes jo pajamos per mažos. Atsakovas sutinka, kad ginčo butas būtų laikomas įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes paskola buvo baigta mokėti santuokos metu.

Atsakovo vertinimu, nėra pagrindo priteisti ieškovei didesnę turto dalį, t. y. nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.Išvada teikianti institucija nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina ir išlaikymo priteisimo dalimi turto ir periodinėmis išmokomis atitinka vaikų interesus. Ieškinys tenkintinas iš dalies.Iš bylos duomenų, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), santuoka apskaityta (duomenys neskelbtini) Kauno CMB (įrašo Nr. 1522) (b. l. 24).

Santuokos metu šalims gimė R. S. (b. l. 25), T. S. (b. l.

26) ir G. S. (b. l. 27), kurie Å¡iuo metu yra nepilnamečiai. Atsakovo A. S. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 38–39), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 40–41), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 42–43), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-45), butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 46–47). IeÅ¡kovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 37). Dėl santuokos nutraukimoTeismas nurodo, kad Å¡alių santuoka sudaryta bažnyčios nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir valstybės pripažintos religinės organizacijos kanonų nustatytÄ teisės procedÅ«rÄ .

Po bažnytinės santuokos įtraukimo į apskaitÄ bažnytinė santuoka sukelia civilines teisines pasekmes (LR CK 3. 304 str.). IÅ¡aiÅ¡kintina, kad bažnytinės santuokos nutraukimo klausimus gali spręsti tik bažnyčios institucijos, nes bažnytinė santuoka teismo sprendimu nenutraukiama (LR Konstitucijos 6 str., 38 str. 4 d., 43 str. 4 d.). Teismas turi teisę pasisakyti tik dėl civilinių teisinių santuokos nutraukimo pasekmių. IeÅ¡kovė nurodo, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Atsakovas neigia savo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo ir teigia, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės. IeÅ¡kovė atsakovo kaltę įvardija dėl fizinio ir psichologinio smurto vartojimo, liguistos atsakovo priklausomybės kaupti daiktus.

Atsakovas ieškovės kaltę iš esmės grindžia jos būdu, charakterio savybėmis, t. y. per mažu palaikymu, nesupratingumu ir t. t.Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Teismas nurodo, kad santuokos nutraukimo sÄ lygos reglamentuojamos LR CK 3.60 str. nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės; teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas LR CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

LR CK 3.61 str. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės; pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismo pareiga nustatyti priežastis lėmusias santuokos iÅ¡irimÄ . Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.Nagrinėjamu atveju iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir bylos duomenų nustatyta, kad nuo santuokos sudarymo pražios atsakovas smurtavo.

IeÅ¡kovė nurodė, kad santuokos pradžioje smurto atvejai buvo dažnesni, vėliau, gimus vaikams, jie retėjo. IeÅ¡kovė tikėjo, kad atsakovo smurto proveržiai ilgainiui visai iÅ¡nyks, todėl visuomet jam atleisdavo ir susitaikydavo. Smurto faktÄ teismo posėdžio metu, pripažino ir pats atsakovas, tačiau jo nuomone, dalį kaltės dėl smurto turi prisiimti ir ieÅ¡kovė, nes ji provokuodavo atsakovÄ . IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad smurtas Å¡eimoje prasiverždavo buitinių konfliktų metu, taip pat ir nepilnamečių vaikų akivaizdoje, tačiau iÅ¡ esmės Å¡i problema nebuvo sprendžiama, t. y. specialistų pagalba ar pan.

Teismo vertinimu, jokie Å¡eimoje kylantys konfliktai negali bÅ«ti pagrindas smurto proveržiui. Be to, smurtas Å¡eimoje nebuvo pavienis atvejis, t. y. specialistų iÅ¡vados dėl sveikatos sutrikdymo (b. l. 29–30), nuosprendis, priimtas atsakovo atžvilgiu (LR CPK 179 str. 3 d., LITEKO duomenys), patvirtina, kad smurtavimas Å¡eimoje buvo opi, ilgalaikė ir nesprendžiama problema. Be to, ieÅ¡kovė nurodė, kad pasitaikydavo atvejų, kai atsakovas neįsileisdavo jos su vaikais į butÄ , todėl buvo kviečiama policija.

Å ias aplinkybes pripažįsta ir pats atsakovas bei patvirtina liudytoju apklaustas kaimynas. Tokio pobÅ«džio aplinkybes galima vertinti, kaip psichologinį smurtÄ ieÅ¡kovės ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu.Be Å¡eimoje egzistavusio smurto, kitÄ labai svarbiÄ priežastį, lėmusiÄ Å¡eimos iÅ¡irimÄ , ieÅ¡kovė įvardijo atsakovo polinkį kaupti daiktus. Atsakovas sutinka, kad jis turi psichologinių problemų dėl daiktų kaupimo, t. y. Å¡alių bute yra dideliais kiekiais dėžėse sudėti daiktai.

Atsakovas nurodo, kad tie daiktai yra investicija į ateitį, nes juos bus galima suremontuoti, jais bus dar galima pasinaudoti ateityje. Pastebėtina, kad byloje nėra reiÅ¡kiamos turtinės pretenzijos į Å¡iuos daiktus, t. y. ieÅ¡kovė Å¡ių daiktų neįvardija, kaip santuokos metu įgyto turto ir pretenzijų į jį nereiÅ¡kia. IeÅ¡kovė nurodė, kad santuokos pradžioje nepastebėjo Å¡ios atsakovo savybės dėl daiktų kaupimo, ar Å¡i savybė nekėlė nerimo. PaaiÅ¡kina, kad tuo metu, kai įsigijo butÄ , viename kambaryje buvo laikomi daiktai, tačiau jų palaipsniui tik daugėjo ir Å¡iuo metu pro daiktus realiai neina praeiti.

Tokia situacija neužtikrina saugių gyvenimo sÄ lygų ir nepilnamečiams vaikams, nes jiems draudžiama Å¡iuos daiktus imti, žaisti ar kt. Å ias aplinkybes patvirtina pateiktų fotografijų kopijos (b. l. 31–36), antstolių 2013-05-03, 2015-01-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (b. l. 52–58, 59–60). IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad stengėsi padėti atsakovui suprasti, kad jis turi daiktų kaupimo problemÄ , jÄ spręsti. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovei atsakovas neleidžia sutvarkyti minėtų daiktų, o jis pats nepajėgia jų susitvarkyti, todėl namai bÅ«na apkrauti.

Tais atvejais, kai ieÅ¡kovė surÅ«Å¡iuodavo ir sudėliodavo daiktus į dėžes ir sutvarkydavo butÄ , atsakovo nuomone, ji tuos darbus atlikdavo netinkamai. Atsakovas pripažino, kad egzistuoja problema, susijusi su daiktų kaupimu. PaaiÅ¡kino, kad pats susidėlioti daiktų negalėdavo dėl laiko stokos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės Å¡alims nepavyko susitarti bÅ«tent tik dėl bute esančių dėžių, termino, per kurį turėtų bÅ«ti atlaisvintas butas. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad Å¡iÄ problemÄ sprendė, t. y. ji, kaip psichologė, bandė padėti atsakovui, siÅ«lė kreiptis į specialistus, tačiau realiai jokie veiksmai nebuvo atlikti, kad bÅ«tų kokiomis nors priemonėmis sprendžiama Å¡i situacija.

Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų, galima pripažinti, kad atsakovo psichologinės problemos dėl daiktų kaupimo galimai turėjo įtakos šeimos santykių stabilumui, tačiau pripažinti išimtinai atsakovo kaltę nėra pagrindo. Šalys pripažino, kad ši problema yra psichologinė, t. y. susijusi su asmens psichine sveikata, ji pasireiškė, ar sustiprėjo santuokos metu. Teismo vertinimu sutuoktinio liga, sveikatos pablogėjimas ir panašios priežastys susijusios su asmens sveikatos būkle, negali būti pripažįstamos, kaip asmens kalti veiksmai dėl santuokos iširimo.Atsakovas teigia, kad dėl santuokos iširimo sutuoktinės kaltė pasireiškė jos charakterio savybėmis, siekiu dominuoti ar valdyti, bei pakankamos paramos, dėmesio neskyrimu atsakovui.

Teismas nurodo, kad asmens charakterio savybės, jo bÅ«das ir vertybės susiformavo iki santuokos sudarymo, t. y. atsakovas jau santuokos sudarymo pradžioje turėjo ir galėjo pastebėti Å¡ias savybes, t. y. jos neatsirado pastaruoju metu. Duomenų, kad atsakovas stengėsi spręsti Å¡ias problemas: dėl Å¡alių charakterio ir bÅ«do savybių, nėra pateikta. Esant Å¡ioms aplinkybės pripažintina, kad asmens charakterio savybės, negali bÅ«ti laikomos kaltais asmens veiksmais iÅ¡imtinai lėmusiais santuokos iÅ¡irimÄ .

Apžvelgus Å¡alių iÅ¡sakytas pozicijas dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių, pripažintina, kad atsakovas, naudodamas fizinį ir psichologinį smurtÄ sutuoktinės atžvilgiu nepilnamečių vaikų akivaizdoje, iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas LR CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atkreiptinas dėmesys, kad smurto atvejai nebuvo pavieniai, jie, nors ir retėjo, tačiau kartodavosi. Teismo vertinimu, smurtas Å¡eimoje negali bÅ«ti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis.

IeÅ¡kovės atlaidumas dėl pasireiÅ¡kusio smurto, laikytinas, kaip siekiu iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . Pagal LR CK 3.60 str. 3 d. smurto Å¡eimoje naudojimas reiÅ¡kia pezumpcijÄ , kad santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl sutuoktinio, smurtavusio prieÅ¡ Å¡eimos narius (kitÄ sutuoktinį), kaltės. Akivaizdu, kad pasikartojantis fizinis ir psichologinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti Å¡eimos gyvenimo, kuris turėtų bÅ«ti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iÅ¡ kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimoLR CK 3.70 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad LR CK 3.70 str. 2 d. neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su LR CK 3.70 str. taikytinos LR CK 6.250 str. įtvirtintos teisės normos (LR CK 3.1 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimÄ , tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalÄ , t. y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , fizinį skausmÄ , neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimÄ , teismas jÄ turi įvertinti ir priteisti tokiÄ neturtinės žalos kompensacijÄ , kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobÅ«džio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008). IeÅ¡kovė neturtinės žalos atlyginimÄ Ä¯vardijo 500 Eur. Nurodė, kad dėl atsakovo smurto protrÅ«kių patyrė įtampÄ , nerimÄ , tiek dėl savęs, tiek dėl nepilnamečių vaikų. IeÅ¡kovė nurodė, kad jai buvo sulaužyta nosis, ne kartÄ padarytos kraujosruvos, odos nubrozdinimai. Atsakovas Å¡ių faktų neneigė. Taip pat atsižvelgiant į aptartus psichologinio smurto atvejus (neįsileido ieÅ¡kovės su vaikais į namus, konfliktų metu mėtė daiktus ir pan.) pripažintina, kad ieÅ¡kovė patyrė neturtinę žalÄ .

Ä®vertinus santuokos trukmę, Å¡alių turtinę padėtį, bei teismų formuojamÄ teisinę praktikÄ dėl priteistinos neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-177/2007; kt.), laikytina, kad ieÅ¡kovės reikalaujamas neturtinės žalos dydis pagrįstas, todėl priteistinas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei.Dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Vadovaujantis LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p., asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninės nuosavybės teise. AiÅ¡kindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas LR CK normas, kaip tokias, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal LR CK 3.88 ir 3.89 str. turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės reikÅ¡mingi Å¡ie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobÅ«dis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž.

K. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-193/2005).Nagrinėjamu atveju atsakovo vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 38–39), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 40–41), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42–43), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-45), butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 46–47).

Pagal Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us minėti žemės sklypai ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas paveldėjimo bÅ«du, todėl pagal LR CK 3.89 str. 1 d. 2 p. laikomas asmenine nuosavybe ir santuokos nutraukimo atveju nedalytinas. IeÅ¡kovė pretenzijų į minėtÄ turtÄ nereiÅ¡kia. IeÅ¡kovė kelia reikalavimÄ tik dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo įgytu bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä (b. l. 38–39), Å¡is turtas įgytas 2003-12-15 pirkimo–pardavimo sutartimi.

Santuoka tarp Å¡alių sudaryta (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad Å¡io turto įsigijimui buvo gauta paskola, kurios didžioji dalis grÄ Å¾inta po santuokos sudarymo. Å iame bute Å¡alys gyveno, augino nepilnamečius vaikus, t. y. Å¡is turtas buvo Å¡eimos bÅ«stu. Å alys paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ esmės paskola buvo grÄ Å¾inta iÅ¡ lėšų, kurios buvo gautos iÅ¡ sutuoktinių darbinės veiklos. Teismas nurodo, kad pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p. pajamos gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos laikomos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui iÅ¡ esmės nėra skirtumo, kuris iÅ¡ sutuoktinių uždirbo daugiau lėšų santuokos metu, nes bet kuriuo atveju Å¡ios lėšos yra laikomos bendromis. Atsakovas sutinka, kad Å¡is turtas yra abiejų sutuoktinių, todėl pripažįsta ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl buto pripažinimo įgytu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu. Teismas nurodo, kad vadovaujantis LR CPK 268 str. 5 d., 140 str. 2 d., atsakovui sutinkant su ieÅ¡kinio reikalavimu suraÅ¡omi sutrumpinti motyvai.

Ä®vertinus Å¡alių duotus paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius bylos duomenis ieÅ¡kinio reikalavimas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe tenkintinas. Dėl sutuoktinių turto lygių dalių principo ir turto padalijimo bÅ«do parinkimo Pripažinus, kad ginčo butas priklauso abiem sutuoktiniam spręstinas Å¡io turto padalijimo klausimas. IeÅ¡kovė praÅ¡o nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, ir priteisti 2/3 ginčo buto, nes su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, su sutuoktiniu santykiai yra konfliktiÅ¡ki.

Atsakovas teigia, kad Å¡is turtas priklauso abiem sutuoktiniams po lygiai. Pagal įstatymÄ preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.). Nuo Å¡ios taisyklės galima nukrypti tik LR CK nustatytais atvejais (LR CK 3.117 str. 2 d.). Teisiniai ir faktiniai pagrindai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, dalydamas santuokoje įgytÄ turtÄ , nustatyti LR CK 3.123 str. 1 d. Tie patys kriterijai gali tapti teisiniu ir faktiniu pagrindu teismui parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ (LR CK 3.123 str., 3.127 str. 3 d.).

Pagal Å¡ias teisės normas, nukrypstant nuo turto lygių dalių principo ir parenkant konkretų turto padalijimo bÅ«dÄ , bÅ«tina atsižvelgti į vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar jo turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes. Tai yra pavyzdinis aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas aptartus turto padalijimo aspektus, sÄ raÅ¡as. Jis nėra baigtinis. Teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes.

Taigi, kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. V. M., byla Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. A. D., byla Nr. 3K-3-479/2009). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, taikant LR CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus ar dėl kitų priežasčių.

Vadinasi, turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kÅ«s kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. R. L., byla Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. A. D., byla Nr. 3K-3-479/2009).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo iÅ¡ esmės grindžia tik Å¡alių tarpusavio konfliktiÅ¡kais santykiais bei tuo, kad su ja pasilieka nepilnamečiai vaikai.

Konkrečių duomenų ir aplinkybių, kodėl praÅ¡o priteisti ne 1/2 o 2/3 dalis buto nenurodo, t. y. nepagrindžia ypatingų ir svarbių aplinkybių buvimo Å¡iuo atveju. Pažymėtina, kad aplinkybė dėl Å¡alių konfliktiÅ¡kų santykių gali bÅ«ti reikÅ¡minga sprendžiant dėl turto padalijimo bÅ«do parinkimo, bet pati savaime neįrodo iÅ¡imtinių, ypatingų aplinkybių egzistavimo, kaip pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iÅ¡ tėvų, yra reikÅ¡mingas sprendžiant iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jo dydžio klausimus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad neegzistuoja (byloje ieÅ¡kovės įrodinėtų) pagrįstų ir tam tikrų teisinių gėrių gynybai svarbių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo atmestinas ir atitinkamai pripažintina, kad atsakovas pagrįstai reikalauja, kad turto bÅ«tų padalytas po ½ dalį.Teismui pripažinus, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso sutuoktiniams bendros jungtinės nuosavybės teise, visÄ santuokos metu įgytÄ turtÄ sudaro minėtas butas bei automobilis OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

LR CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Taigi, LR CK 3.127 str. 3 d. prioritetas suteiktas turto padalijimui natūra, nes būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D.

V. v. A. V., byla Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje D. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-51/2008) pasisakoma, kad kiti padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi tik esant pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ . Tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniÅ¡kai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių).

Kitais atvejais turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė prašė, dalį turto, t. y. – butÄ , padalyti natÅ«ra, tik atsakovui tenkančiÄ buto dalį priteisti nepilnamečiams vaikams, kaip iÅ¡laikymo turto dalį, o dėl transporto priemonės prašė priteisti kompensacijÄ .

Kadangi transporto priemonė pagal savo prigimtį yra nedali, todėl ji priteistina vienam iÅ¡ sutuoktinių – atsakovui, atitinkamai, kitam priteisiant kompensacijÄ pinigais. IeÅ¡kovė nurodo, kad transporto priemonės vertė 1425 Eur, atsakovas duomenų, kad Å¡i transporto priemonės yra vertingesnės nepateikė. Turto vertė yra Å¡alių įrodinėtina aplinkybė (LR CPK 178 str.), nesant byloje kitokio pobÅ«džio duomenų dėl automobilio vertės, pripažintina, kad Å¡io turto vertė 1425 Eur, todėl ieÅ¡kovei priteistinos kompensacijos dydis sudarytų 713 Eur.

IeÅ¡kovė prašė padalyti turtÄ natÅ«ra, duomenų, kad ji galėtų iÅ¡mokėti kompensacijÄ atsakovui nėra, todėl teismo vertinimu atsakovui santuokos metu įgytas turtas dalytinas natÅ«ra ir atsakovui pripažintina, kad priklauso ½ dalis ginčo buto. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.Sprendžiant klausimÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bÅ«tina nustatyti, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningÄ praktikÄ atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimÄ byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iÅ¡ jų realiÄ galimybę sudaryti vaikui tinkamas sÄ lygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobÅ«dį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

IeÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja. Nurodė, kad visÄ laikÄ rÅ«pinosi nepilnamečiais vaikais, Å¡alims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas minimaliai bendrauja su vaikais. Atsakovas su Å¡iuo reikalavimu sutinka. IÅ¡vadÄ teikianti institucija sutiko su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove.Teismas nurodo, kad vadovaujantis LR CPK 268 str. 5 d., 140 str. 2 d., atsakovui sutinkant su ieÅ¡kinio reikalavimu suraÅ¡omi sutrumpinti motyvai.

Ä®vertinus Å¡alių duotus paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius bylos duomenis ir iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos pozicijÄ , reikalavimas dėl Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kove tenkintinas ir nustatytina nepilnamečių vaikų R. S., T. S. ir G. S. gyvenamoji vieta su ieÅ¡kove D. S..Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimoTėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimÄ , vystymÄ si, ugdymÄ , įgimtų ir įgytų gabumų lavinimÄ nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d., LR Konstitucijos 38 str. 6 d., LR CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 str.).

Remiantis LR CK 3.192 str. 2 d., iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iÅ¡ tėvų ir Å¡iam neiÅ¡vengiamai tenka didesnis aprÅ«pinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprÅ«pinimo užtikrinimu (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (LR CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį.

SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu.

Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iÅ¡ nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iÅ¡ tėvų, bÅ«damas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieÅ¡ko darbo, pati savaime negali reikÅ¡ti teisinio pagrindo mažinti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, nes Å¡i aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iÅ¡ darbo teisinių santykių neturėjimo (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Nagrinėjamu atveju Å¡alys turi tris nepilnamečius vaikus, kurių vyriausiam Å¡iuo metu aÅ¡tuoneri, o jauniausiam – ketveri. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad Å¡alių nepilnametis vaikas T. turi raidos sutrikimÄ , todėl jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (b. l. 51).

IeÅ¡kovė nurodė, kad R. S. poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 342,25 Eur, T. S. – 462,75 Eur, G. S. – 266,75 Eur. PaaiÅ¡kino, kad T. S. turi neįgalumÄ , todėl jam mokama 162 Eur paÅ¡alpa, dėl Å¡io priežasties T. S. poreikiams ieÅ¡kovė nurodo, kad bÅ«tina suma yra 300,75 Eur. Pagal vaikų poreikių lentelę matyti, kad didžioji dalis skiriama lėšų maistui, komunaliams mokesčiams, taip pat vaikų lavinimui, laisvalaikiui ir pan. (b. l. 153). IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam vaikui, dalį iÅ¡laikymo priteisti turtu, t. y. atsakovui tenkančio buto dalimi.

Atsakovas sutiktų su iÅ¡laikymo dydžiu, kuris siektų apie 100 Eur kiekvienam vaikui, tačiau konkrečių duomenų ar pastabų dėl ieÅ¡kovės nurodytų vaiko poreikių nepateikė, nurodė, kad neturi realios finansinės galimybės mokėti didesnės sumos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, kad ieÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos skirtinos kiekvienam nepilnamečiui vaikui yra realios ir protingos, tačiau bÅ«tina įvertinti ir tėvų realias galimybes teikti nurodyto dydžio iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams.Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omo iÅ¡laikymo negali mokėti, nes neturi tokių finansinių galimybių.

Be santuokos metu dalytino turto atsakovui asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso nekilnojamasis turtas – keli žemės sklypai ir butas, esantys (duomenys neskelbtini) Atsakovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dėl prasidėjusio skyrybų proceso ir emocinės įtampos, jis nuo 2016-03-10 išėjo iÅ¡ darbo ir Å¡iuo metu yra bedarbis. PrieÅ¡ tai buvusioje darbovietėje iÅ¡dirbo penkiolika metų, jo darbo užmokestis sudarė apie 950 Eur. Atsakovas yra baigęs Kauno technologijos universitetÄ , įgijo specialybę, tačiau Å¡iuo metu darbo neieÅ¡kojo.

Atsakovo vertinimu jo įgyta specialybė nepopuliari, todėl jis nėra paklausus darbo rinkoje. Atsakovas taip pat nurodė, kad sveikatos problemų, negalavimų, kurie turėtų įtakos darbo paieÅ¡koms, nėra. Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų iÅ¡laikomų asmenų, be savo nepilnamečių vaikų, nėra pateikta. Atsakovas nurodė, kad asmeninių įsiskolinimų ar įsipareigojimų taip pat nėra. Kadangi atsakovas išėjo iÅ¡ gerai apmokamo darbo savo noru, pastangų susirasti kitÄ darbÄ nerodė, todėl ta aplinkybė, kad Å¡iuo metu jis yra bedarbis, negali jo atleisti nuo pareigos mokėti iÅ¡laikymÄ , ar ženkliai nukrypti nuo tėvų lygybės principo vienodai prisidėti prie nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo.

Pagal bylos duomenis ieÅ¡kovė asmeninės nuosavybės teise jai priklausančio turto neturi. Ji dirba (duomenys neskelbtini), ji gauna pastovias pajamas, kurios vidutiniÅ¡kai sudaro virÅ¡ 500 Eur per mėnesį (b. l. 48–50). Duomenų, kad ieÅ¡kovė gautų papildomai pajamų nėra. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad neturi sveikatos problemų ar negalavimų, kurie ribotų galimybes dirbti neturi, taip pat kitų iÅ¡laikomų asmenų, iÅ¡skyrus Å¡alių nepilnamečius vaikus, neturi. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes pripažintina, kad ieÅ¡kovės nurodyti nepilnamečių vaikų poreikiai yra realÅ«s, tačiau tėvai pagal esamÄ turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, Å¡ių poreikių visiÅ¡kai patenkinti negali.

Kadangi priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams turi bÅ«ti realus, t. y. atitikti tėvų galimybes teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , todėl ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymas po 150 Eur kiekvienam vaikui mažintinas iki 130 Eur, kad bÅ«tų patenkinti bent minimalÅ«s bÅ«tų poreikiai (LR CK 3.198 str. 1 d.) . Kadangi sÅ«nus T. gauna neįgalumo paÅ¡alpÄ , todėl laikytina, kad Å¡i suma užtikrins ir nepažeis jo interesų. IeÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡laikymo dalį priteisti turtu, t. y. atsakovui priklausančio buto dalimi.

Teismas nurodo, kad įstatymo nustatyta, kad iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams gali bÅ«ti priteistas tokiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrÄ turtÄ (LR CK 3.196 str. 1 d.). IÅ¡laikymo forma turi bÅ«ti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į iÅ¡laikymÄ Ä¯gyvendinimÄ vaikui naudingiausiu bÅ«du. Parinkdamas iÅ¡laikymo formÄ , teismas turi atsižvelgti į tai, jog iÅ¡laikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam bÅ«stui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.

Kasacinio teismo pažymėta, kad iÅ¡laikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui iÅ¡laikyti kas mėnesį. Å i iÅ¡laikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijÄ , paÅ¡alpas ir kt.). IÅ¡laikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrÄ tėvo (motinos) turtÄ galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant bÅ«tų gaunamos pajamos vaikui iÅ¡laikyti ar kitaip bÅ«tų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006). Dėl iÅ¡laikymo priteisiant vaikui tam tikrÄ turtÄ kasacinio teismo pažymėta tai, kad turto perdavimas vaikams reiÅ¡kia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiÅ«rėti, iÅ¡laikyti ir kt.), todėl turtas gali bÅ«ti perduodamas gerai pasvėrus, ar vaikams iÅ¡ tikrųjų naudinga turtÄ gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų.

Kita vertus, dėl to, kad tėvas netenka turto ar jo dalies, turi bÅ«ti įvertinta ir tai, ar nėra pernelyg pažeidžiamos jo teisės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Å iuo atveju pagal bylos duomenis matyti, kad atsakovas turi kito nekilnojamojo turto, kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas nurodė, kad butas, esantis Kauno r., nėra tinkamas gyventi, ar nuomoti, nes yra nesutvarkytas, jame pilna daiktų.

Duomenų, kad Å¡is butas netinkamas gyventi, avarinės bÅ«klės ar pan., nėra pateikta, todėl laikytina, kad Å¡iame bute galima gyventi ar jį nuomoti ir gauti pajamas. Kadangi santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės dėl santuokos metu naudoto smurto, todėl pripažintina, kad abiem sutuoktiniams su nepilnamečiams vaikams toliau gyvenant kartu neiÅ¡vengiamai kiltų konfliktų, nesutarimų, o tokia situacija turėtų neigiamÄ poveikį vaikų interesams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad dalis iÅ¡laikymo turi bÅ«ti priteisiama turtu, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalimi.

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro 2015-01-21 iÅ¡raÅ¡o matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė turto vertė nurodyta 18229 Eur (b. l. 38). Pagal VÄ® Registrų centro raÅ¡tÄ 2016-01-19, minėto buto vertė nurodoma 32800 Eur (b. l. 114). Atsakovas nurodė, kad Å¡iame raÅ¡te turto vertė nurodoma pakankamai reali. Teismas pasirengimo stadijoje ir teisminio bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad Å¡alių pareiga pateikti konkrečius duomenis, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti dėl realios turto vertės, kad Å¡i pareiga priskirtina Å¡alims.

Neesant byloje kitokio pobūdžio aplinkybė pripažintina, kad dalytino turto vertė 32800 Eur. Kadangi atsakovui priteisina pusė šio turto, t. y. atsakovo ½ dalis buto yra 16400 Eur vertės. Darytina išvada, kad nepilnamečiams vaikams priteistino turto (½ dalies buto) vertė sudarytų 16400 Eur, o išlaikymas, kurio nepadengia šis turtas, priteistinas periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovui priklausanti ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteistina lygiomis dalimis kiekvienam nepilnamečiui, t. y. po 1/6 šio turto, už 5467 Eur.

Pagal bylos duomenis R. S. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 25), pilnametystės sulauks (duomenys neskelbtini). Kadangi iÅ¡laikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2015-04-20) iki vaiko pilnametystės, todėl laikytina, kad iÅ¡laikymas skaičiuotinas mėnesiais nepilnamečiui R. S. turi bÅ«ti teikiamas už 134 mėnesius. Skaičiuojant po 130 Eur per mėnesį, atsakovo teiktinas iÅ¡laikymas iki vaiko pilnametystės iÅ¡ viso sudarytų 17420 Eur. Kadangi teismas priteisė kaip iÅ¡laikymÄ dalį buto – 1/6, kurio vertė 5467 Eur, todėl iÅ¡ teiktino iÅ¡laikymo atimama Å¡i suma ir atitinkamai nuo kreipimosi į teismÄ dienos teiktinas iÅ¡laikymas sudarytų po 90 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės. Pagal bylos duomenis T.

S. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 26), pilnametystės sulauks (duomenys neskelbtini). Kadangi iÅ¡laikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2015-04-20) iki vaiko pilnametystės, todėl laikytina, kad iÅ¡laikymas skaičiuotinas mėnesiais nepilnamečiui T. S. turi bÅ«ti teikiamas už 161 mėnesį. Skaičiuojant po 130 Eur per mėnesį, atsakovo teiktinas iÅ¡laikymas iÅ¡ viso sudarytų 20930 Eur. Kadangi teismas priteisė kaip iÅ¡laikymÄ dalį buto – 1/6, kurio vertė 5467 Eur, todėl iÅ¡ teiktino iÅ¡laikymo atimama Å¡i suma ir atitinkamai nuo kreipimosi į teismÄ dienos teiktinas iÅ¡laikymas sudarytų po 96 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės. Pagal bylos duomenis G.

S. gimė (duomenys neskelbtini) (b. l. 27), pilnametystės sulauks (duomenys neskelbtini). Kadangi iÅ¡laikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2015-04-20) iki vaiko pilnametystės, todėl laikytina, kad iÅ¡laikymas skaičiuotinas mėnesiais nepilnametei G. S. turi bÅ«ti teikiamas už 181 mėnesį. Skaičiuojant po 130 Eur per mėnesį, atsakovo teiktinas iÅ¡laikymas iÅ¡ viso sudarytų 23530 Eur. Kadangi teismas priteisė kaip iÅ¡laikymÄ dalį buto – 1/6, kurio vertė 5467 Eur, todėl iÅ¡ teiktino iÅ¡laikymo atimama Å¡i suma ir atitinkamai nuo kreipimosi į teismÄ dienos teiktinas iÅ¡laikymas sudarytų po 100 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės. Teismo vertinimu teiktinas iÅ¡laikymas turtu ir periodinėmis iÅ¡mokomis geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, nes jiems priklausytų turto dalis, kuriame jie ir gyventų, taip pat atitinkamai ir gautų periodines iÅ¡mokas, kurios užtikrintų bÅ«tinuosius vaikų poreikius.

Be to, atsakovas taip pat nurodė, kad didesnio iÅ¡laikymo nei 100 Eur negalėtų teikti, todėl dalies iÅ¡laikymas turtu bÅ«tų realus ir atitiktų LR CK 3.3 str. nuostatas. Dėl įsiskolinimo UAB „BÅ«sto valda“ priteisimo.IeÅ¡kovė praÅ¡o UAB „BÅ«sto valda“ įsiskolinimÄ laikyti asmenine atsakovo prievole. Nurodė, kad Å¡is įsiskolinimas susidarė už laikotarpį, kai Å¡alys gyveno atskirai. Pagal bylos duomenis matyti, kad UAB „BÅ«sto valda“ 2016-01-15 įsiskolinimas buvo 146,47 Eur.

Atsiliepimo kreditorius per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. Bendrosioms sutuoktinių prievolėms, kurios turi bÅ«ti vykdomos iÅ¡ bendro turto pripažįstamos LR CK 3.109 str. nurodytos prievolės. IeÅ¡kovė nurodydama, kad tam tikra prievolė yra asmenine atsakovo prievolė turi įrodyti Å¡ias aplinkybes leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (LR CPK 178 str.). LR CK 3.109 str. 1 d. 3 p., priskiriamos prievolės, susijusios su Å¡eimos namų Å«kio iÅ¡laikymu. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad Å¡is įsiskolinimas susidarė tuo laikotarpiu, kai ieÅ¡kovė su nepilnamečiais vaikais jau negyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Dėl šios aplinkybės laikytina, kad skola UAB „Būsto valda“ kilo ne dėl šeimos namų ūkio išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas butas pripažintas, kaip priklausantis sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir padalytas, tik teismo sprendimu, todėl iki šio sprendimo priėmimo prievolės už komunalines paslaugas laikytinos, kaip kilusios dėl asmenine nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo. Kadangi skolos susidarymo laikotarpiu ieškovo jau nebegyveno ginčo bute, todėl pripažintina prievolė UAB „Būsto valda“ asmenine atsakovo skola.Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Šaliai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas, atlyginamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

IeÅ¡kovė pagal byloje esančius duomenis patyrė Å¡ias iÅ¡laidas: 50 Eur žyminio mokesčio, likusi mokėtina žyminio mokesčio dalis buvo atidėta teismo 2015-04-23 ir 2016-02-08 nutartimis (t. 1, b. l. 61–62, 139–140) bei 1080 Eur už teisines paslaugas (t. 1, b. l. 19-20). Mokėtinas žyminis mokestis byloje yra 41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo, 15 Eur už reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo (500*0,03), 677 Eur už reikalavimÄ dėl turto padalijimo ((21867+713)*0,03), iÅ¡ viso – 733 Eur.

Nuo žyminio mokesčio už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo ieÅ¡kovė atleista pagal LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.Teismas reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tenkino visiÅ¡kai, reikalavimus dėl turto padalijimo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkino iÅ¡ dalies (atitinkamai 75 proc. ir 87 proc.). Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys patenkintas 94 proc.

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 1015,20 Eur už teisines paslaugas. Kadangi ieÅ¡kovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas už reiÅ¡kiamus reikalavimus, o ieÅ¡kinys patenkintas 94 proc., todėl ieÅ¡kovės mokėtina žyminio mokesčio dalis valstybei sudarytų 44 Eur. Dėl Å¡ios aplinkybės iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 6 Eur žyminio mokesčio ir valstybei iÅ¡ atsakovo priteistina 683 Eur žyminio mokesčio (733 Eur minus 50 Eur) už reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo bei 140 Eur (130*12*3*0,03) už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo, nuo kurio ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ viso iÅ¡ atsakovo priteistina valstybei – 823 Eur žyminio mokesčio.Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 8,62 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 8,10 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. IÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes jai tenkanti suma (0,52 Eur) yra mažesnė už nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (3 Eur) (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti santuokos, sudarytos tarp ieÅ¡kovės D.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir apskaitytos (duomenys neskelbtini) Kauno CMB, apskaitos akto įraÅ¡Ä Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. S. kaltės;Po santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo ieÅ¡kovei D. S. palikti santuokinę pavardę – S., atsakovui A. S. palikti pavardę – S.;Priteisti ieÅ¡kovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti;Pripažinti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine D.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybe.Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtÄ :IeÅ¡kovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti: ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);713 Eur piniginę kompensacijÄ už transporto priemonę OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);Atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteisti:

Transporto priemonę OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);Nustatyti nepilnamečių vaikų R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui R.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), turtu: 1/6 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 90 Eur nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2015-04-20) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui T.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), turtu: 1/6 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 96 Eur nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2015-04-20) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai G.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), turtu: 1/6 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 100 Eur nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2015-04-20) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .IÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovę D.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).Pripažinti prievolę UAB „BÅ«sto valda“ 147,47 Eur asmenine atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti ieÅ¡kovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1015,20 Eur už teisines paslaugas ir 6 Eur žyminio mokesčio.Priteisti iÅ¡ atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 823 Eur žyminio mokesčio ir 8,10 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.

Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                  AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė