5c6b60b8-dd31-4ec0-9c26-1825fead080e · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr                                                                                      Byla Nr. 1N-136-150/2015 Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01211-2012-3                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                     1.1.2.1; 2.5.17                                                                                                                                                            (S)                       LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2015 m. liepos 2 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Mickevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. P. (V. P.) skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo V. P. praÅ¡ymas dėl jam paskirtos bausmės suÅ¡velninimo. Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu V. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas 3 metams. Ši bausmė pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis subendrinta su bausme, neatlikta pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendį, ir V. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teisme 2015 m. gegužės 4 d. gautas nuteistojo V. P. praÅ¡ymas suÅ¡velninti jam minėtu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę. Nuteistasis praÅ¡ymÄ grindė pasikeitusiu teisiniu reguliavimu, t. y. įstatymo leidėjo priimtu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d.) (toliau – ir 2015 m. kovo 19 d. įstatymas). Nuteistasis manė, kad pasikeitus BK 39, 78 ir 187 straipsniams yra pagrindas jam paskirtÄ bausmę suÅ¡velninti, nurodė, jog yra iÅ¡situokęs ir vykdomas skolinio įsipareigojimo bei iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimas.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi nurodytÄ nuteistojo V.

P. praÅ¡ymÄ dėl bausmės suÅ¡velninimo atmetė. Teismas nustatė, kad V. P. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, o naujoji Å¡io straipsnio dispozicija iÅ¡ esmės atitinka nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ , dėl kurios jis ir nuteistas. Pasisakydamas dėl BK 39 straipsnio taikymo, apygardos teismas konstatavo, kad V. P. nuteistas už nesunkaus, apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymÄ , nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės prieÅ¡ V.

P. nėra jokių teisinių prielaidų. Vertindamas, ar yra pagrindas V. P. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iÄ teisės normÄ taikyti nuteistajam yra formalus pagrindas. Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad V. P. atlieka bausmę už 3 tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių, apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino kaltu ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, sunkina tai, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, praeityje ne kartÄ teistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, taikius lygtinį paleidimÄ , iÅ¡vadų nepadarė bei lygtinio paleidimo metu vėl nusikalto, sprendė, jog esant aptartoms aplinkybėms manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.Nuteistasis V.

P., nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi, skunde praÅ¡o patikrinti Å¡ios nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Skunde nuteistasis dėsto iÅ¡ esmės tuos pačius argumentus kaip ir praÅ¡yme dėl bausmės suÅ¡velninimo, mano, kad yra pagrindas taikyti 2015 m. kovo 19 d. įstatymÄ bei suÅ¡velninti jam Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, sutrumpinant jos laikotarpį.Skundas netenkintinas.Nagrinėjamu atveju nuteistasis V.

P. praÅ¡o taikyti 2015 m. kovo 19 d. įstatymÄ ir remiantis Å¡iuo įstatymu padarytais BK 39, 75 ir 187 straipsnių pakeitimais, suÅ¡velninti jam Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirtÄ 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.

Å io straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.AukÅ¡tesnės instancijos teismas, palyginęs V. P. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusių BK 39 ir 187 straipsnių nuostatų redakcijÄ su 2015 m. kovo 19 d.

įstatymu padarytais pakeitimais, konstatuoja, kad pagal naujÄ jį teisinį reguliavimÄ nėra jokių teisinių prielaidų formuoti iÅ¡vadÄ , jog pakeistas baudžiamasis įstatymas Å¡velnina ar kokiu nors kitokiu bÅ«du lengvina nusikalstamÄ veikÄ padariusiÄ asmens teisinę padėtį, tuo pačiu turi grįžtamÄ jÄ galiÄ ir taikytinas Å¡ioje baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3621 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad 2015 m. kovo 19 d.

įstatymu BK 39 straipsnis buvo iÅ¡dėstytas nauja redakcija, iÅ¡plečiant ratÄ asmenų, kuriems Å¡io straipsnio nuostatos taikytinos, o bÅ«tent ir asmenims, padariusiems nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , tačiau kitos Å¡iame straipsnyje įtvirtintos teisės normos liko iÅ¡ esmės nepakitusios. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prieÅ¡ nuteistÄ jį V. P. taikyti BK 39 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, nes iÅ¡ tiesų nėra Å¡ioje teisės normoje įtvirtintų aplinkybių (sÄ lygų), kurioms esant taikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, visumos. 2015 m. kovo 19 d.

įstatymu BK 187 straipsnio 2 dalis taip pat iÅ¡dėstyta nauja redakcija. Tačiau tiek anksčiau galiojusio, tiek dabar galiojančio Å¡io baudžiamojo įstatymo dispozicijoje apraÅ¡yta veika, kaip teisingai nurodė ir apygardos teismas, iÅ¡ esmės nepakito, pakito tik sankcijoje nustatytų bausmių rÅ«Å¡ys, t. y. papildomai kaip bausmė nustatyta bauda ir laisvės apribojimas. Aplinkybė, kad V. P. buvo parinkta tinkama bausmės rÅ«Å¡is už jo padarytÄ veikÄ , nustatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje, konstatuota pirmiau nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartyje, apeliacine tvarka patikrinus Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ .

Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismas, sulyginęs ankstesnę BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijÄ su 2015 m. kovo 19 d. įstatymu padarytu pakeitimu, daro iÅ¡vadÄ , kad pagal naujÄ jį teisinį reguliavimÄ bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali bÅ«ti taikomas ir tiems asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už tyčinius sunkius nusikaltimus. Tai reiÅ¡kia, kad pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos pripažintinos nuteistų už sunkius nusikaltimus asmenų teisinę padėtį lengvinančiomis bei turinčiomis grįžtamÄ jÄ galiÄ (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Tokios pačios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-66-303/2015). Taigi konstatuotina, kad žemesnės instancijos tesimas priėjo prie teisingos iÅ¡vados, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas svarstyti klausimÄ dėl bausmės vykdymo V. P. atidėjimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra iÅ¡imtinė bausmės įgyvendinimo forma. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė. Šį baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas taiko tik byloje esant įstatymo leidėjo nustatytai sÄ lygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje yra suformuluota nuostata, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi bendraisiais bausmės tikslais, įvertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingÄ dėmesį atkreipiant į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kasacinės nutartys Nr. 2K-66-303/2015, 2K-61-895/2015). Byloje nustatyta, kad V. P. praeityje ne kartÄ teistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , baustas administracine tvarka, per lygtinio paleidimo laikotarpį vėl nusikalto, padarė net 3 prieÅ¡ingas teisei veikas, nevengia vartoti alkoholinių gėrimų, vienÄ iÅ¡ nusikalstamų veikų taip pat padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Tokios aplinkybės rodo V. P. antivisuomenines nuostatas. Aptarti bylos duomenys nesudaro jokių prielaidų susiformuoti apeliacinės instancijos teismo vidiniam įsitikinimui, kad V. P. paskirtos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Byloje nėra galimybių teigti, kad bausmės vykdymu kokiu nors bÅ«du bus neigiamai paveikti nuteistojo teigiami socialiniai ryÅ¡iai. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, ja turi bÅ«ti įgyvendintos bausmės paskirties nuostatos: bendroji prevencija, nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimas.

Paskirta bausmė pripažintina veiksminga, kai ja įgyvendinami visi bausmei keliami tikslai. Todėl sutiktina su apygardos teismo iÅ¡vada, kad V. P. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, jam paskirtos bausmės, kuri iÅ¡ esmės nėra didelė, tikslai bus pasiekti tik realiai atlikus bausmę. Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nebÅ«tų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai, bÅ«tų pažeistas teisingumo principas. Nuteistojo V. P. nurodytos aplinkybės, kad jis iÅ¡situokęs ir Å¡iuo metu pradėtas skolinio įsipareigojimo bei iÅ¡laikymo vykdymas, neleidžia vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, aukÅ¡tesnės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytais motyvais apskųsta žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina galioti, o nuteistojo skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,        n u t a r i a: nuteistojo V. P. (V. P.) skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį.Å i nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                                                                   RÅ«ta Mickevičienė