2026-05-27 Nr. BB-3309-1-01-1-44067-2021-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1891/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44067-2021-9

(N)(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistojo G. K. gynėjo advokato Vitalijaus Katėno kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinės instancijos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 19 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka tam, kad būtų pašalinti esminiai įrodymų vertinimo pažeidimai, sprendimo motyvavimo trūkumai, išsamiai ištirti objektyvūs duomenys (įskaitant telefoninių pokalbių kontrolės metu gautą medžiagą), ir motyvuotai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 305 straipsnio pažeidimai, netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas. Apeliacinės instancijos teismas ne tik kad nepašalino pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, bet ir nepateikė savarankiškų motyvų. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas iš esmės „legalizavo“ įrodymų vertinimą, paremtą prielaidomis, ir taip paliko galioti nuosprendį, neatitinkantį BPK 305 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų bei konstitucinio ir konvencinio teisės į teisingą bylos nagrinėjimą standarto.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas gynybos argumentą dėl kaltinimų ir nuosprendžio abstraktumo, iš esmės apsiribojo bendru teiginiu, jog šios kategorijos bylose konkretesnio laiko nustatyti dažnai objektyviai neįmanoma, ir rėmėsi kasacinės praktikos citatomis. Tačiau teismas neatsakė į esminį teisinį klausimą: ar konkrečioje byloje išliko pakankamas kaltinimo patikrinamumas ir gynybos galimybė paneigti teiginius, kai epizodai apibrėžiami kelerių metų laikotarpiais, o patvirtinančių objektyvių duomenų nėra arba jie neįvertinti.

Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, privalėjo įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino BPK 305 straipsnio reikalavimą dėl veikų laiko, vietos ir būdo nustatymo, ir ar priimtas nuosprendis nėra paremtas prielaidomis. G. K. nuteisimas iš esmės grindžiamas nukentėjusiųjų ir išvestiniais liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas gynybai palankius duomenis (tarp jų - nenuoseklumus, prieštaravimus, alternatyvias versijas, liudytojų paaiškinimus) arba eliminavo kaip „nereikšmingus“, arba redukavo iki formalių pastabų, o apeliacinės instancijos teismas šios metodinės klaidos nepašalino.

Apeliacinės instancijos teisme nebuvo tinkamai patikrinta, ar yra elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautos pokalbių suvestinės, kurios turi reikšmės vertinant nukentėjusiosios A. N. parodymų patikimumą. Jeigu gynyba nurodo, kad telefoninių pokalbių suvestinės atskleidžia po apklausų vykusį parodymų aptarinėjimą ir kalbėjimą apie tyrėjos lūkesčius, teismas privalo arba įrodyti, kad ši medžiaga ekspertams buvo pateikta ir įvertinta, arba spręsti dėl papildomos/pakartotinės ekspertizės ir (ar) ekspertų apklausos teisme, kad būtų pašalintos esminės abejonės. Teismai šioje byloje privalėjo patikrinti ekspertizės patikimumą ir, esant pagrįstoms abejonėms, paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

Kasatoriaus vertinimu, teismas negali remtis ekspertizės išvada kaip „galutine tiesa“, jeigu objektyviai pagrįstai teigiama, kad ekspertams galėjo būti nepateikti reikšmingi duomenys. Kasatorius taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, nes sprendimo motyvai neatitinka įstatymo reikalavimų, o tai sudaro pagrindą naikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Šioje byloje baudžiamasis įstatymas taikytas remiantis faktinėmis aplinkybėmis, kurios suformuluotos pernelyg abstrakčiai ir nepatikrinamai.

Netinkamas faktų nustatymas šioje byloje tiesiogiai lėmė ir netinkamą BK normų pritaikymą, nes kvalifikavimui būtina aiškiai identifikuoti veikos požymius (objektą, objektinę pusę, subjektyviąją pusę ir kvalifikuojančias aplinkybes).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Taigi, kasaciniame skunde turi būti keliami tik teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti su materialiosios teisės taikymu ar proceso teisės pažeidimais nesusiję klausimai.

Kasaciniame skunde, kaip matyti iš jo turinio, išimtinai pateikiama apeliacinės instancijos teismo išvadų, susijusių su byloje esančių įrodymų vertinimu, faktinių veikos aplinkybių nustatymu, subjektyvi kritika ir nepateikiama teisinių argumentų, kurie teisės taikymo aspektu atskleistų kasatoriaus nurodytus esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio pažeidimus bei netinkamai pritaikytas BK 150 straipsnio 4 dalies (A. J. epizodas), BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Kasatoriaus teiginiai dėl nemotyvuoto apeliacinės instancijos teismo sprendimo neatitinka apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. K. gynėjo advokato Vitalijaus Katėno kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Arūnas Budrys

Eligijus Gladutis

Algimantas Valantinas