5c65c775-fecb-4669-a283-e5cccbe37bae · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr               Baudžiamoji byla Nr. 1-28-175/2011    Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00070-2009-0                  Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.4.1.; 1.2.14.4.2.;   (S) 1.1.4.5.1.; 1.1.10.1.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.                                                                                                    KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, Audronei Stankeviciutei, Laimai Grebliunienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaiciui, kaltinamiesiems G.

J., D. C., M. P., A. J., ju gynejams advokatams Aušrai Rucienei, Ricardui Girdziušui, Valdui Venckunui, nukentejusiajam Š. V., teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje:G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedes, nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaraves gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), teistas: 1992-10-23 Kauno miesto apylinkes teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. laisves atemimu 1 m. 6 men., pritaikius LR BK 47’str., nuosprendžio vykdymas atidetas 1 m. 6 men., teistumas išnykes, kaltinamas pagal LR BK 181 str. 3 d., 254 str. 2 d.,D.

C., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyres, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“- vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaraves gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), teistas: 1993-09-22 Kauno miesto apylinkes teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. laisves atemimu 1 m. 6 men., pritaikius 1993-06-15 Istatymo „Del amnestijos“ 1str., nuo bausmes atleistas; 1994-04-21 Kauno miesto apylinkes teismo pagal LR BK 148 str. 2 d. laisves atemimu 7 m., paleistas 1999-04-19 Kaišiadoriu rajono apylinkes teismo nutartimi pritaikius LR BK 54-2 str. lygtinai nuo likusios bausmes 1 m. 8 men. 15 d., 2002-11-08 Kauno apygardos teismo nutartimi teistumas panaikintas, vadovaujantis LR BPK 415‘ str., BK 58 str. 4 d., teistumas išnykes, kaltinamas pagal LR BK 181 str. 3 d., 254 str. 2 d.,M.

P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedes, dirba- Ž. K. IDV – darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaraves gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 2001-01-31 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 104 str., 278 str. 2 d.- 11 m. laisves atemimo, 2008-12-17 vadovaujantis LR BVK 157 str. 3 d. 3 p., lygtinai paleistas neatlikus 2 metu 5 men. 8 d. paskirtos laisves atemimo bausmes, teistumas neišnykes, kaltinamas pagal LR BK 181 str. 3 d., 254 str. 2 d.,A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedes, nedirba, teistas:

Zarasu rajono apylinkes teismo 2008-01-15 pagal LR BK 300 str. 2 d. areštu 20 paru, arešto bausme atlikes, teistumas neišnykes, kaltinamas pagal LR BK 181 str. 3 d., 254 str. 2 d.Teismas, išnagrinejes baudžiamaja byla,                                                                 n u s t a t e : kaltinamasis G. J., veikdamas bendrininku grupeje kartu su D. C., A. J., ir asmenimis kurie nuo ikiteisminio tyrimo pasislepe ir kuriu atžvilgiu paskelbta paieška, bei tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2008 m. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, kavineje „E.“ vykusiu susitikimu su Š.

V. metu, naudodamas psichine prievarta - Š. V. aiškindamas, kad asmenys, kurie buvo Š. V. pagrobe, reikalave perduoti pinigus ir sunkiai ji sužaloje - Š. V. atžvilgiu tes savo veiksmus, ir taip baugindamas nukentejusiji, neteisetai, savo ir bendrai veikianciu asmenu naudai verte perduoti 50 procentu pelno nuo Š. V. vykdomos prekybos nekilnojamuoju turtu, maskuodamas ši savo reikalavima siuloma tariama apsauga nuo minetu Š. V. nežinomu asmenu, o nukentejusiajam Š. V. sutikus perdavineti pinigus, nurode bendrininka, kuris nuo ikiteisminio tyrimo pasislepes bei kurio atžvilgiu paskelbta paieška, kaip asmeni per kuri tures buti perduodami pinigai, o veliau ir bendrininka, kuris nuo ikiteisminio tyrimo pasislepes bei kurio atžvilgiu paskelbta paieška, tesdamas bendrus veiksmus per bendrininkus, kurie nuo ikiteisminio tyrimo pasislepe bei kuriu atžvilgiu paskelbta paieška, verte nukentejusiji vystyti savo versla ir perduoti G.

J. ir kartu veikianciu asmenu naudai dali pelno, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 181 str. 1 d.Kaltinamasis D. C., veikdamas bendrininku grupeje kartu su G. J., A. J., asmenimis, kurie nuo ikiteisminio tyrimo pasislepe bei kuriu atžvilgiu paskelbta paieška, ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2008 m. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, kavineje „E.“ vykusiu susitikimu su Š. V. metu, naudodamas psichine prievarta - Š. V. aiškindamas, kad asmenys, kurie buvo Š. V. pagrobe, reikalave perduoti pinigus ir sunkiai ji sužaloje - Š.

V. atžvilgiu tes savo veiksmus, ir taip baugindamas nukentejusiji, neteisetai, savo ir bendrai veikianciu asmenu naudai verte perduoti 50 procentu pelno nuo Š. V. vykdomos prekybos nekilnojamuoju turtu, maskuodamas ši savo reikalavima siuloma tariama apsauga nuo minetu Š. V. nežinomu asmenu, o nukentejusiajam Š. V. sutikus perdavineti pinigus, nurode bendrininka, kuris nuo ikiteisminio tyrimo pasislepes bei kurio atžvilgiu paskelbta paieška, kaip asmeni per kuri tures buti perduodami pinigai, o veliau ir bendrininka, kuris nuo ikiteisminio tyrimo pasislepes bei kurio atžvilgiu paskelbta paieška, tesdamas bendrus veiksmus per bendrininkus, kurie nuo ikiteisminio tyrimo pasislepe bei kuriu atžvilgiu paskelbta paieška, verte nukentejusiji vystyti savo versla ir perduoti D.

C. ir kartu veikianciu asmenu naudai dali pelno, t.y., padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 181 str. 1 d.Kaltinamasis A. J., veikdamas bendrininku grupeje kartu su G. J., D. C., ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2008 m. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, kavineje „E.“ vykusiu susitikimu su Š. V. metu, naudodamas psichine prievarta - Š. V. aiškindamas, kad asmenys, kurie buvo Š. V. pagrobe, reikalave perduoti pinigus ir sunkiai ji sužaloje - Š. V. atžvilgiu tes savo veiksmus, ir taip baugindamas nukentejusiji, neteisetai, savo ir bendrai veikianciu asmenu naudai verte perduoti 50 procentu pelno nuo Š.

V. vykdomos prekybos nekilnojamuoju turtu, maskuodamas ši savo reikalavima siuloma tariama apsauga nuo minetu Š. V. nežinomu asmenu, o nukentejusiajam Š. V. sutikus perdavineti pinigus, nurode bendrininka, kuris nuo ikiteisminio tyrimo pasislepes bei kurio atžvilgiu paskelbta paieška, kaip asmeni per kuri tures buti perduodami pinigai, o veliau ir bendrininka, kuris nuo ikiteisminio tyrimo pasislepes bei kurio atžvilgiu paskelbta paieška, tesdamas bendrus veiksmus per asmenis, kurie nuo ikiteisminio tyrimo pasislepe bei kuriu atžvilgiu paskelbta paieška, verte nukentejusiji vystyti savo versla ir perduoti A.

J. ir kartu veikianciu asmenu naudai dali pelno, t.y., padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 181 str. 1 d.Kaltinamasis M. P., veikdamas bendrininku grupeje kartu su asmenimis, kurie nuo ikiteisminio tyrimo pasislepe ir kuriu atžvilgiu paskelbta paieška, 2009-02-06 apie 10:00 val. apgaule atviliojus Š. V. prie degalines "P.", esancios (duomenys neskelbtini), mieste, o kitiems bendrininkams, kurie nuo ikiteisminio tyrimo pasislepe bei kuriu atžvilgiu paskelbta paieška, ir tyrimo metu nenustatytiems asmenims grasinant nukentejusiajam Š.

V. fiziniu smurtu, panaudodamas tyrimo metu nenustatyta ginkla ir taip atemes galimybe nukentejusiajam priešintis, neteisetai ateme nukentejusiajam laisve, pareikalavo perduoti 10 000 euru, automobiliu „Audi“ gabeno nukentejusiji iki (duomenys neskelbtini) gyvenvietes, kur persodino nukentejusiji i automobili "Mersedes Benz" , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir gabeno nukentejusiji Š. V. nenustatyta kryptimi iki 2009-02-06 dienos 11.30 val., kai nukentejusiajam pavyko pabegti, t.y., padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 181 str. 3 d.Kaltinamasis G.

J. kaltu neprisipažino ir parode, kad nukentejusiojo nepažista, pamate tik teisme. Kavineje „E.“ su Š. V. susitikes nebuvo, 50 % pelno perduoti neverte. Kavineje „E.“ buvo gal prieš 8 metus, kai ten buvo „ceburekine“. 2009-02-06 degalineje „P.“ nebuvo, kur tokia yra, nežino. Jis pažista O. V., K. J., D. C., A. J.. P., B., S. nepažista. Kaltinamasis D. C. kaltu neprisipažino ir parode, kad 2008 m. pradžioje kavineje „E.“ nebuvo, nukentejusiojo nepažista, iki teismo nera mates.

Jis pažista G., J., M. nepažista, su juo susipažino teisme. K. B., A. S. pavardes nieko nesako. 2009-02-06 prie degalines „P.“ jis nebuvo. Apie jokius pinigus jis nieko nežino. Niekada negirdejo, kad ji vadintu „p.“. Kitu asmenu pravardemis jis nevadina. Kaltinamasis M. P. kaltu neprisipažino ir parode, kad draugas Ž. papraše jo padeti perkraustyti baldus. Važiavo baltos spalvos Mercedes markes autobusiuku. Jie dar užsuko prie parduotuves (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), nes kažkas Ž. turejo gražinti skola.

Ten atvyko nukentejusysis ir dar pora žmoniu. Ž. su V. kalbejosi del 10 000 Lt skolos. V. sake, kad nera pinigu, kad gali dali gražinti. I automobili isedo V., buvo jis ir Ž.. Jie vyko pas nukentejusiojo drauge nukentejusiojo nurodytu adresu pasiskolinti pinigu. Jie užklimpo netoli (duomenys neskelbtini), tai pasodino V. prie vairo, o šis su tuo Mercedesu išvažiavo nežinia kur. Ž. dar pasake, kad vel tas aferistas apgavo. Jis namo grižo mikriuku. Jokiu ginklu ta diena jis nemate. 2009-02-06 degalineje „P.“ jis nebuvo, nežino, kur ji yra.

Kitu kaltinamuju, K. B., nepažista. S. iš matymo gal žino, galejo atlikineti kartu bausme. Jis atlikinejo bausme nuo 2000 m. iki 2008 m. gruodžio 17 d., tai iš nieko negalejo reikalauti pinigu. Kaltinamasis A. J. kaltu neprisipažino ir parode, kad pažista P., C., J., K. J. – jo brolis, B., S. nepažista. Š. V. iki teismo nežinojo, neverte jo perduoti pinigu. „E.“ jis nera buves. 2009-02-06 prie degalines „P.“ nebuvo. Jokio pistoleto iš nukentejusiojo neatiminejo. Su kitais asmenimis ta diena nebuvo susitikes.

Jis jokios pravardes neturi. Jo gyvenamojoje vietoje buvo rastas telefonas, o apie ka žinutes telefone, neprisimena. Tuo telefonu galejo naudotis ir kiti asmenys, tas telefonas ne jo nuosavybe. Nukentejusysis Š. V. parode, kad buvo pagrobtas du kartus. Pirma karta jis buvo pagrobtas 2007 m. Tada jis buvo sumuštas, sulaužytos kojos, iš jo buvo reikalaujama 100 000 euru, po to 50 000 euru. Po šio ivykio jis gydesi Kauno klinikose. Besigydant klinikose, atvyko O. V., klause, kaip viskas nutiko ir sake, kad reikia kažka daryti.

Sake, kad pas „k.“ tokiu problemu nera. I O. V. jis žiurejo, kaip i drauga, nieko blogo jo kalboje neižvelge. Jis buvo priverstas svarstyti, ar dirbti ir dalytis, kad galetu ramiai gyventi. Kad greiciau apsisprestu, buvo sumuštas jo sunus, sunui buvo peršauta koja, sulaužytas žandikaulis. O. V. sake, kad reikia bendradarbiauti su „k.“. Su „k.“ ji supažindino O. V.. 2008 m. žiema i pirma susitikima kavineje „E.“ su „k.“ ji atveže, kadangi pats dar sunkiai vaikšciojo, G., o pati išvažiavo.

Prie stalo sedejo 4-5 vyrai. Buvo A. J. pravarde „g.“, G. J., D. C., „K.“. O. V., G. J., D. C. jam sake, kad jei jis ne ju žmogus, jo negins. Susitikimo tikslas buvo aptarti pinigu suma, kad jis galetu ramiai gyventi. Salygos buvo pateiktos žodžiu. Jis turejo jiems atiduoti 50% pelno. Bendras planas buvo toks, kad jis investuoja i versla, o pelna dalinasi per puse. Jam sake, kad jei pasidalins, gales džiaugtis gyvenimu, jeigu nesutiks - bus labai blogai, pirmas pagrobimas atrodys juokingai. Sake pasižiureti i O.

V., kaip šiam gerai sekasi. Sake, kad jei mokes, ir jam taip bus. A. J., D. C. sake, kad jei nemokes, bus blogai. Antrasis susitikimas ivyko praejus maždaug vienam menesiui nuo pirmo susitikimo. Iš namu ji paeme O. V. ir nuveže i restorana „E.“. Antro susitikimo metu jam buvo pristatytas asmuo, pravarde „u.“. Sake, kad visi reikalai bus tvarkomi per ji. Šio žmogaus saleje nera. Jie sutare susitikimu vieta, jam buvo duotas mobilaus ryšio telefonas. Susitikimo laika turejo sutarti telefonu. Sutartoje vietoje ivyko 6-7 susitikimai.

Visada atvažiuodavo „u.“. Karta buvo atvažiaves ir „K.“, kuris yra „g.“ brolis. Jam buvo pasakyta dirbti ir duoti pinigu, prasidejo grasinimai. A. J., D. C. kavineje „E.“ mate ne mažiau kaip du kartus. Praejus kuriam laikui „uzbekas“ prie „Š.“ baro atveže jam pristatyti S., sake, kad turi išvažiuoti i užsieni, todel visi reikalai bus tvarkomi per mineta asmeni. Jam buvo duotas naujas mobilaus ryšio telefonas su kitu numeriu, o anksciau duotas telefonas paimtas.

Buvo sutarta kita susitikimu vieta. Vienu metu buvo parduotas G. R. butas, taciau tai nebuvo jo verslo sandoris. Butas parduotas G. C.. Viskas iforminta notariškai. Už buta G. R. grynais buvo sumoketa 150 000 Lt. Šie pinigai buvo laikomi namuose. Kad parduotas G. butas „k.“ nesake, apie tai žinojo O. V., nes ji laike draugu. S. buvo atvykes i namus, grasino, sake, kad jis jei neduos pinigu, G. dukrai bus blogiau negu jo sunui. Apie tai G. R. jis nesake. Susitikimo Garliavoje metu S. sake, kad žino, jog dirba. 2009 m. sausio men. pas ji i namus atvažiavo S..

Tada jis S. atidave 150 000 Lt, kurie buvo gauti už G. buta. Galvojo, kad jei atiduos pinigus, viskas baigsis. Paskui papasakojo V., kas nutiko. Šis sake, kad cia kažkokia nesamone, kad reikes tai spresti, sake, kad pats yra prispaustas. 2009 m. vasario 6 d. S. kvieciamas vyko i susitikima. S. sake, kad nori susitikti „k.“, sake, kad atvažiuos „bosai“, kad bus sprendžiamas klausimas del pinigu, nes galimai ivyko klaida. Jis paeme S. iš Garliavos. Sustojo (duomenys neskelbtini) prie degalines. Kitoje puseje jis pamate juodos spalvos „AUDI“ automobili.

Kadangi dar buvo per anksti, jie dar pavažinejo, o po to nuvažiavo i degaline. Iš automobiliu išlipo jis, „uzbekas“, S., P. ir dar vienas nematytas vyras. Tuo metu A. J., G. J., D. C. nebuvo. A. S. sake, kad jie bus, kai kalbesis. Už „Audi“ automobilio vairo sedejes vyras išsitrauke ginkla. Buvo pasakyta, kad jis turi ginkla. „U.“ ištrauke jo ginkla ir ireme jam i šona. P. ji ikišo i „Audi“ automobili. Jam ant akiu buvo uždeta kepure, taciau jis šiek tiek mate. Iš jo automobilio S. paeme jo mobilaus ryšio telefonus.

Automobilyje buvo kalbama, kad dabar jau viskas, kad jam gerai nesibaigs. Iš jo reikalavo pinigu už varga su juo, grasino susidoroti. Visi jie kalbejo vienas per kita. Automobiliu „Audi“ važiavo jis, M. P., Arunas, „U.“, nenustatytas asmuo. Jis suprato, kad nuo degalines jie išvažiavo i autostrada. Jo automobilis liko aikšteleje prie degalines. Nuvažiavus iki (duomenys neskelbtini) ji persodino i automobili „Mercedes“. Kartu su juo tuo automobiliu važiavo P. ir S.. Automobiliu „AUDI“ važiavo „uzbekas“ ir tas nepažistamas vyras.

Ar buvo daugiau žmoniu pasakyti negali, nes jo akys buvo uždengtos. „Audi“ turejo važiuoti iš paskos. Jis buvo vežamas i ta vieta, kurioje buvo autobusiukas, su kuriuo jis paskui pabego. Važiuojant automobilis užklimpo sniege. P. ir S. nuejo automobili stumti, o jam liepe vairuoti. Jis pasinaudojes proga pabego ir nuvažiavo tiesiai i policija. Kai jis važiavo autobusiuku, niekas jo nesivijo. Sprukdamas jis mate pas M. P. ginkla. „AUDI“ važiave vyrai mate, kad atvažiuoja autobusiukas, taciau nesuprato, kad vairuoja jis ir nesuprato, kodel autobusiukas važiuoja visai kita kryptimi.

Kai su policijos pareigunais grižo i ivykio vieta, dar matesi automobilis „AUDI“. I policija kreipesi tik po antro pagrobimo, nes bijojo. Reiškia 300 000 Lt civilini ieškini turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Turtine žala tai tie pinigai, kuriuos buvo priverstas atiduoti pagrobejams. Neturtine žala tai tos pasekmes, kurias patyre del pagrobeju veiksmu. Liudytoja A. S. parode, kad dirba kioske adresu (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kuriais metais ir diena, po 19 val. buvo uždariusi langeli, užsakinejo prekes.

Priejo moteris nusipirkti bilietelio ir po to langelio ji neuždare. Staiga pro langeli buvo ikišta ranka su pistoletu. Ji išgirdo sakant „teta, skambinkit policijai, aš ji radau“. Vyras buvo aukštas, su kepure, veido ji neisidemejo. Ji išsigando, kol praejo šokas, vyras dingo. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir ja sujunge su policija. Atvažiavo kriminalistai, apžiurejo ginkla ir išsiveže. Liudytojas O. V. parode, kad pažista A. J., G. J.. Su A. J. draugavo jo dukra, G. J. – žento draugas.

Jokiu verslo santykiu su A. J. neturi. Su Š. V. jis pažistamas daug metu. Jis buvo pas Š. kelis kartus, kai šis turejo sveikatos problemu. Š. V. jokiu susitikimu su A. J. ar G. J. jis neorganizavo ir nesiule, apie jokius susitikimus ar apsauga su juo nekalbejo. Lankydamas Š. V. ligonineje ir sužinojes apie tai, kad šis buvo pagrobtas, pasiule savigynai isigyti ginkla. Š. V. jo pagalbos nepraše, klause, ka daryti. Panemuneje esanciame restorane „E.“ jis buna kiekviena diena. Ten teko buti tiek su nukentejusiuoju, tiek su A.

J.. Visi kartu nera buve. Kiek žino, paskutine Š. V. drauge buvo G. R.. Apie turto pardavima jokiu aplinkybiu nežino. Jis nežino, ar nukentejusysis kažkam už kažka mokejo. Ar nukentejusysis susitikdavo su G. J. ar A. J., nežino. Liudytojas E. R. parode, kad jis buvo firmos „D.“ direktorius, o S. A. – savininkas. S. A. draugui Ž. du kartus skolino autobusiuka. Sake, kad skolinasi persikraustymui. S. A. jam telefonu pasake, kad reikes Ž. paskolinti autobusiuka, pasake, kada atvyks paimti. Dokumentus ir raktelius atidave paciam Ž..

Pirma karta Ž. mašina gražino, o antro skolinimosi metu mašina paeme policija. Jam vakare po darbo paskambino S. A. ir pasake, kad sueme autobusiuka. Liudytojas G. C. parode, kad 2008 m. iš G. R. pirko buta su baldais, esanti (duomenys neskelbtini) g. Už buta mokejo grynais 150 000 Lt. Sutartyje nurode 90 000 Lt, taciau iš tikro mokejo 150 000 Lt. Pas notara sumokejo 90 000 Lt, o likusius 60 000 Lt bute sutarties diena. Pirkimo metu Š. V. nebuvo. Buto (duomenys neskelbtini) al. jis nepirko. Liudytoja G. R. parode, kad Š.

V. yra jos sugyventinis. Su Š. V. kartu gyvena nuo jo pirmo pagrobimo. O. V. lanke Š. V. ligonineje, apie ka jie kalbejo nežino. Prieš Kaledas, gruodžio menesi buvo sužalotas Š. V. sunus. 2008 m. žiema, kai buvo sulaužyta Š. V. koja ir jis negalejo laisvai judeti, ji yra Š. V. vežusi i kavine (duomenys neskelbtini) susitikti su O. V.. 2008 m. vasara ji G. C. už 150 000 Lt pardave buta, esanti (duomenys neskelbtini) g. Sutartyje buvo nurodyta 90 000 Lt, kad nereiketu moketi mokesciu. Š. V. buto pardavime nedalyvavo, nes tai buvo jos butas.

Pinigai buvo laikomi namie seife. Kad paima pinigus, Š. V. jai nesake, tik veliau, kai pinigu jau nebuvo, pasake. Po pinigu paemimo jie gyveno toliau, viskas buvo tvarkoj. Gal 2009 m. Š. V. jai perraše žeme, kuria paveldejo, ir taip su ja atsiskaite už paimtus pinigus. Buto (duomenys neskelbtini) al. ji neisigijo. Buto pardavimo metu jie gyveno (duomenys neskelbtini) al. Š. V. mamos bute. Kad Š. V. butu ibaugintas nepastebejo, bet itampa buvo. Liudytoja parode, kad jai paskambino Š. iš policijos ir sake, kad ji bande pavogti.

Sake, kad ji pagrobe, vežesi, užklimpo, todel ji pasodino prie vairo ir jis pabego autobusiuku. Kada tai buvo, neprisimena del vaistu, narkoziu. Ta diena, kai bande pagrobti Š. V., jis neminejo, kad turi su kažkuo susitikti. Tuo metu jis užsiiminejo nekilnojamuoju turtu, jis dar pardavinedavo mašinas. Išnaudojus visas galimybes, nesant galimybes teisme apklausti liudytojo S. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. A. parode, kad pažistamo Ž.

J. prašymu jis praše pas E. R. paskolinti "Mersedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo paimtas 2009-02-06. Ta pacia diena apie 17.00 val. jam skambino Ž. J. ir nurode, kad automobilis uždarytas policijos aikšteleje, o del kokiu priežasciu nežino (t. 1, b. l. 68- 69). IRODYMU VERTINIMAS Del kaltinamuju G. J., D. C., A. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 181 str. 1 d. Kaltinamuju G. J., D. C., A. J. nusikalstamos veikos perkvalifikuotinos iš LR BK 181 str. 3 d. i LR BK 181 str. 1 d. del šiu aplinkybiu:Kaltinamiesiems G.

J., D. C., A. J., M. P. buvo pareikštas kaltinimas, kad jie 2009 m. sausio men., tiksliai nenustatytu laiku, bendrininkui, kuris nuo ikiteisminio tyrimo pasislepes bei kurio atžvilgiu paskelbta paieška, grasinant panaudoti fizini smurta nukentejusiojo Š. V., jo artimuju atžvilgiu ir neteisetai reikalaujant perduoti dideles vertes turta - 150 000 Lt, kaip mokesti už Š. V. drauges G. R. buto pardavima, taip vykdant bendrininku pateikta reikalavima - 2009 m. sausio men., tiksliai nenustatyta diena, nukentejusiojo bute, esanciame mieste, (duomenys neskelbtini), per bendrininka, kuris nuo ikiteisminio tyrimo pasislepes ir kurio atžvilgiu paskelbta paieška, G.

J. ir kartu veikianciu asmenu naudai užvalde nukentejusiojo turta - 150 000 Lt.Teisminio nagrinejimo metu šie kaltinimai nepasitvirtino. Kaip matyti iš nukentejusiojo Š. V. parodymu, 150 000 Lt iš jo reikalavo S.. Kad kartu šiuos reikalavimus butu išreiške ir kaltinamieji G. J., D. C., A. J., nukentejusysis nepatvirtina. Tuo labiau, kad kaip ir mineta, pinigu suma buvo perduota ne kaltinamiesiems, o S., kuris su nukentejusiuoju buvo susitikes keleta kartu, lankesi pas nukentejusiji bute, (duomenys neskelbtini), kur ir buvo perduota mineta pinigu suma.

A. S. pinigais dalinosi su kaltinamaisiais, byloje duomenu nera. Nuosprendis negali buti grindžiamas prielaidomis, speliojimais ar pamastymais, o turi buti pagristas byloje surinktais irodymais, kurie patvirtintu kaltinamuju kalte. Byloje nera nei vieno, bent menkiausio irodymo, patvirtinancio pinigu reikalavimo, o tuo labiau ju perdavimo fakto kaltinamiesiems. Teismo nuomone, netiketi nukentejusiojo parodymais nera pagrindo. Taigi teismo nuomone, kaltinamieji G. J., D. C., A. J. pripažintini kaltais tik del to, kad visi, veikdami bendrininku grupeje, bei su asmenimis, kurie nuo ikiteisminio tyrimo pasislepe bei kuriu atžvilgiu paskelbta paieška, ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2008 m. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, kavineje „E.“ vykusiu susitikimu su Š.

V. metu, naudodami psichine prievarta- Š. V. aiškindami, kad asmenys, kurie buvo Š. V. pagrobe, reikalave perduoti pinigus ir sunkiai ji sužaloje - Š. V. atžvilgiu tes savo veiksmus, ir taip baugindami nukentejusiji, neteisetai, savo ir bendrai veikianciu asmenu naudai verte perduoti 50 procentu pelno nuo Š. V. vykdomos prekybos nekilnojamuoju turtu, maskuodami ši savo reikalavima siuloma tariama apsauga nuo minetu Š. V. nežinomu asmenu, o nukentejusiajam Š. V. sutikus perdavineti pinigus, nurode bendrininka, kuris nuo ikiteisminio tyrimo pasislepes bei kurio atžvilgiu paskelbta paieška, kaip asmeni per kuri tures buti perduodami pinigai, o veliau ir bendrininka, kuris nuo ikiteisminio tyrimo pasislepes bei kurio atžvilgiu paskelbta paieška, tesdami bendrus veiksmus per bendrininkus, kurie nuo ikiteisminio tyrimo pasislepe bei kuriu atžvilgiu paskelbta paieška, verte nukentejusiji vystyti savo versla ir perduoti jiems ir kartu veikianciu asmenu naudai dali pelno.

Teismas perkvalifikuoja kaltinamuju nusikalstamas veikas iš LR BK 181 str. 3 d. i LR BK 181 str. 1 d., nes nenustato nei vieno LR BK 181 str. 3 d. dispozicijoje numatyto kvalifikuojancio požymio. Kaip matyti iš nukentejusiojo paaiškinimo, kaltinamieji reikalavo 50 procentu pelno nuo nukentejusiojo vykdomo verslo. Kokia tai suma, teismas neturi galimybiu nustatyti. Tuo labiau, byloje nera jokiu irodymu, kad ši suma atitiktu dideles vertes turta. Nors del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 181 str. 1 d. visi kaltinamieji kaltais neprisipažino, ju kalte be nukentejusiojo ir liudytoju parodymu irodyta: asmens parodymo atpažinti iš fotonuotrauku protokolais, kuriuose nurodyta, kad Š.

V. atpažino A. J., kaip asmeni pravarde „G.“ (t. 1, b. l. 12), G. J., kaip asmeni pravarde „K.“ (t.1, b.l. 11), D. C., kaip asmeni pravarde „P.“ (t. 1, b.l.

16) bei kita byloje surinkta medžiaga. Pagrindiniu turto prievartavimo objektu yra nuosavybes ir kitos daiktines, prievolines ar kitos kilmes turtines teises, taip pat ir turtiniai interesai, kurie pažeidžiami verciant nukentejusiji atlikti turtini veiksma ar nuo jo susilaikyti kaltininko ar kito asmens naudai. Nusikaltimo dalykas yra turtine nauda. Turto prievartavimo sudetis yra formali. Šis nusikaltimas yra baigtas, kai nukentejusysis supažindinamas su neteisetos turtines pretenzijos ir grasinimo turiniu. Faktinis nukentejusiojo pinigu perdavimas kaltininkui ar kitoks turtines pretenzijos patenkinimas atskirai nuo turto prievartavimo nekvalifikuojamas.

Subjektyvioji turto prievartavimo puse pasireiškia tiesiogine tycia, t.y. kaltininkas suvokia, kad vercia kita asmeni ivykdyti pareikšta neteiseta turtine pretenzija ir nori taip veikti. Teismas tiki nukentejusiojo Š. V. parodymais, nes jie nurodant esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nera prieštaringi, esminese detalese sutampantys bei nuoseklus. Jie nera nei menamojo, nei spejamojo pobudžio, todel jais teismas neabejoja, vadovaujasi bei vertina juos neatsietai nuo kitu ištirtu bei surinktu irodymu visumos. Tuo tarpu kaltinamuju parodymai visiškai neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu.

Psichine prievarta suprantama, kaip pavojingas tycinis poveikis kito žmogaus psichikai, verciant bijoti (bauginant), kad del tolesniu grasinancio veiksmu ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmes (grasinimas). Šiuo atveju psichine prievarta reiškesi tuo, kad nukentejusiajam susitikus su kaltinamaisiais kavineje “E.”, jo atžvilgiu buvo išreikšti aiškus ir nedviprasmiški reikalavimai dalintis gautu pelnu už nukentejusiojo vykdoma versla. Nukentejusiajam buvo pareikšta, kad “jei jis pasidalins, gales džiaugtis gyvenimu”, jei nesutiks-“bus labai blogai”, kad “pirmas pagrobimas atrodys juokingai”.

Nagrinejamu atveju nukentejusysis patvirtino, kad del tokiu kaltininku veiksmu (nuolatiniu susitikinejimu, o susitikus reikalaujant duoti pinigus) jis situacija suvoke kaip bauginancia. Liudytojo O. V. parodymais teismas nesivadovauja, kadangi, kaip ir teige pats liudytojas, jis pažinojo kaltinamuosius A. J., G. J., todel, teismo nuomone, jo parodymai yra neobjektyvus, visiškai prieštarauja nukentejusiojo bei liudytojos G. R. duotiems parodymams. Kaltinamiesiems A. J., G. J., D. C. iš kaltinimo taip pat šalintina aplinkybe - kaltinimo dalis, kad jie 2009-02-06 apie 10:00 val. apgaule atviliojus Š.

V. prie degalines "P.", esancios (duomenys neskelbtini), mieste, o kitiems bendrininkams - asmeniui kuris nuo ikiteisminio tyrimo pasislepes bei kurio atžvilgiu paskelbta paieška, ir tyrimo metu nenustatytiems asmenims grasinant nukentejusiajam Š. V. fiziniu smurtu, M. P. panaudojus tyrimo metu nenustatyta ginkla ir taip atemus galimybe nukentejusiajam priešintis, neteisetai ateme nukentejusiajam laisve, pareikalavo perduoti 10 000 euru, automobiliu „Audi“ gabeno nukentejusiji iki (duomenys neskelbtini) gyvenvietes, kur persodino nukentejusiji i automobili "Mersedes Benz", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir gabeno nukentejusiji Š. V. nenustatyta kryptimi iki 2009-02-06 dienos 11.30 val., kai nukentejusiajam pavyko pabegti. Šioje dalyje visiems kaltinamiesiems buvo pateiktas analogiškas kaltinimas, neindividualizuojant kiekvieno kaltinamojo padarytu nusikalstamu veiksmu. Byloje nera jokiu objektyviu ir negincytinu irodymu, kad kaltinamieji A. J., D. C. ir G. J. dalyvavo padarant šia nusikalstama veika. Ta patvirtina netgi pats nukentejusysis Š. V., teigdamas jog minetu asmenu šios nusikalstamos veikos padarymo epizode jis nemate.

Nukentejusiojo teigimu, susitikimo degalineje “P.” metu jis bendravo su M. P., S., “U.” ir dar vienu nepažistamu vyru. Kitu duomenu, patvirtinanciu kaltinamuju dalyvavimo fakta byloje nera. Šias aplinkybes neigia ir patys kaltinamieji, o kaip žinoma, visos abejones aiškinamos kaltinamuju naudai ir šiuo atveju jos yra nepaneigtos. Del kaltinamojo M. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 181 str. 3 d. Teismo nuomone, kaltinamajam M. P. iš kaltinimo šalintina aplinkybe - kaltinimo dalis, kad veikdamas organizuotoje grupeje kartu su G.

J., D. C., A. J., asmenimis, kurie nuo ikiteisminio tyrimo pasislepe bei kuriu atžvilgiu paskelbta paieška, ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vykdydamas išankstini susitarima ir budami iš anksto pasiskirste vaidmenimis, 2008 m. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, kavineje „E.“ vykusiu susitikimu su Š. V. metu, bendrininkams naudojant psichine prievarta- Š. V. aiškinant, kad asmenys, kurie buvo Š. V. pagrobe, reikalave perduoti pinigus ir sunkiai ji sužaloje - Š. V. atžvilgiu tes savo veiksmus, ir taip baugindamas nukentejusiji, neteisetai, savo ir bendrai veikianciu asmenu naudai verte perduoti 50 procentu pelno nuo Š.

V. vykdomos prekybos nekilnojamuoju turtu, maskuodamas ši savo reikalavima siuloma tariama apsauga nuo minetu Š. V. nežinomu asmenu, o nukentejusiajam Š. V. sutikus perdavineti pinigus, nurodžius bendrininka, kuris nuo ikiteisminio tyrimo pasislepes bei kurio atžvilgiu paskelbta paieška, kaip asmeni per kuri tures buti perduodami pinigai, o veliau ir bendrininka, kuris nuo ikiteisminio tyrimo pasislepes bei kurio atžvilgiu paskelbta paieška, tesdamas bendrus veiksmus per asmenis, kurie nuo ikiteisminio tyrimo pasislepe bei kuriu atžvilgiu paskelbta paieška, verte nukentejusi vystyti savo versla ir perduoti M.

P. ir kartu veikianciu asmenu naudai dali pelno. Teismo nuomone šis ydingas ir jokiais duomenimis nepagristas prokuroro suformuluotas kaltinimas iš kaltinimo šalintinas, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, M. P. laikotarpiu nuo 2001 m. vasario 15 d. iki 2008 m. gruodžio 17 d. atlikinejo bausme Pravieniškiu pataisos namuose, todel netgi nelogiška butu teigti, kad jis galejo dalyvauti šios nusikalstamos veikos padaryme su kitais kaltinime paminetais asmenimis nurodant susitikimo vieta bei laika ir kitas nusikalstamos veikos aplinkybes.Nukentejusysis Š.

V. viena iš susitikimo vietu su kaltinamuoju M. P. ir kitais asmenimis, kuriu atžvilgiu tyrimas išskirtas, nurodo degaline „P.“, esancia (duomenys neskelbtini), miestas. Kaltinamais M. P. neigia buves minetoje degalineje. Taciau teismas netiki šiais kaltinamojo parodymais ir vadovaujasi nuosekliais nukentejusiojo parodymais, juolab, kad juos patvirtina kiti byloje esantys irodymai, o kaltinamojo M. P. parodymu niekas daugiau nepatvirtina. Iš 2009-02-06 ivykio vietos apžiuros protokolo (t.1, b.l. 40-48) matyti, kad prie degalines „P.“, esancios (duomenys neskelbtini), rastas stovintis automobilis „VW Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini), priklausantis nukentejusiajam Š.

V.. Remiantis nukentejusiojo parodymais nustatyta, kad butent šioje vietoje jis iš savo automobilio buvo persodintas i Audi automobili ir vežamas nežinoma kryptimi. Fiziniu smurtu prie šios degalines jam grasino butent M. P. ir kiti asmenys. Taigi kaltinamojo parodymai visiškai neatitinka byloje esantiems irodymams, jiems prieštarauja ir yra klaidinantys teisma. Atvykus nukentejusiajam susitikti su kaltinamuoju M. P. bei kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis i degaline “P.”, jo atžvilgiu panaudojus fizine prievarta nukentejusysis buvo isodintas i automobili, ant jo galvos buvo užmauta kepure, taip pat vienas iš asmenu turejo ginkla, kuri mate ir pats nukentejusysis.

Kaltinamojo bei kitu kartu buvusiu asmenu jis buvo vežamas nežinoma kryptimi, veliau buvo persodintas i kita automobili. Kaltinamasis M. P. bei kiti kartu buve asmenys nuolat šnekejo, kad nukentejusiajam “geruoju nesibaigs”, pastoviai reikalavimo pinigu, o už ju nemokejima grasino susidorojimu.Be nukentejusiojo Š. V. parodymu kaltinamojo M. P. kalte irodyta: asmens parodymo atpažinti metu Š. V. atpažino M. P., kai asmeni, grasinusi jam ginklu (t. 1, b.l. 17-18), 2009-02-06 ivykio vietos apžiuros protokole fiksuota, kad prie degalines „P.“, esancios (duomenys neskelbtini), rastas stovintis automobilis „VW Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 40-48 ), 2009-02-06 apžiuretas automobilis "Mersedes Benz", valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo nukentejusysis atvyko i Panemunes PK (t.1, b.l. 49-53 ).Nukentejusysis Š. V. taip pat nurodo, jog susitikimo su kaltinamuoju M. P. degalineje “P.” metu iš jo buvo reikalaujama 10 000 euru bauda. Kas konkreciai, ar kaltinamasis M. P., ar kiti su juo buve asmenys reikalavo pinigu iš nukentejusiojo, jis nenurodo. Taciau teismas pažymi, jog kaltinamasis M. P. nusikalstama veika padare bendrininku grupeje su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis bei asmenimis, kurie nuo ikiteisminio tyrimo pasislepe bei kuriu atžvilgiu paskelbta paieška.

Taigi teismo nuomone, pagal susiklosciusia teismu praktika bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teiseje yra užtikrinti, kad už nusikalstama veika atsakytu ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurste, padejo padaryti šia nusikalstama veika arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas). Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apeme ju tycia (BK 26 str. 1 d.). Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviuju požymiu nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet ju veikimas ar neveikimas pripažistamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai.

Jie tuo paciu atsako už vykdytojo ar kito bendrininko atliktus visus nusikalstamus veiksmus. Todel kaltinamojo M. P. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 181 str. 3 d. Del kaltinamuju padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 254 str. 2 d. Visi kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinami ir perduoti teismui už tai, kad 2009-02-06 apie 10 val. apgaule atviliojus Š. V. prie degalines "P.", esancios (duomenys neskelbtini), pagrobe teisetai laikoma šaunamaji ginkla - pistoleta "IZH 71H" Nr. (duomenys neskelbtini) su 13 vnt.

šoviniu, priklausanti Š. V.. Visi kaltinamieji del jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltais neprisipažino. Teismas daro išvada, kad visi kaltinamieji del jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal LR BK 254 str. 2 d. padarymo išteisintini del šiu motyvu: teismo nuomone kaltinimas neindividualizuotas išskiriant kiekvieno kaltinamojo kalte, konkrecius veiksmus, kuo pasireiške kiekvieno iš ju neteiseti veiksmai bei naudojamo psichologinio ar fizinio smurto intensyvumas nukentejusiojo atžvilgiu šios nusikalstamos veikos padaryme, o visiems kaltinamiesiems kaltinimas suformuluotas ir grindžiamas logikai prieštaraujanciais teiginiais, t.y. visiems kaltinamiesiems inkriminuota, kad jie visi pagrobe nukentejusiojo šaunamaji ginkla.

Šios nusikalstamos veikos sudetis yra materialioji, todel nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo nurodytus daiktus ir turi galimybe jais disponuoti. Nerealu ir nelogiška, kaip teigiama kaltinime, kad visu kaltinamuju neteiseti veiksmai pasireiške vienu metu, tiek fizinio ar psichologinio smurto naudojimo prasme, tiek konkreciais veiksmais, kai kaltinamieji pagrobe nukentejusiojo Š. V. ginkla. Tuo labiau, kad ir pats nukentejusysis Š. V., tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo teisejo, tiek teisiamojo posedžio metu teisme, kaip šios nusikalstamos veikos vykdytoja nurodo K.

B. („U.“), o ne asmenis, kurie kaltinami šios nusikalstamos veikos padarymu. Kaltinamuju kaltes nepatvirtina ir liudytoja A. S., kuriai buvo atneštas pagrobtas ginklas, nes, jos teigimu, išvydus ginkla, ji buvo šoko busenoje ir asmens, atnešusio ginkla, ji neisidemejo. Tuo labiau, kad pagal bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktus ir ištirtus irodymus, kaltinamieji G. J., D. C., A. J. net nebuvo ivykio vietoje 2009-02-06 apie 10 val. prie degalines “P.”, esancios (duomenys neskelbtini), kai iš nukentejusiojo buvo pagrobtas jo teisetai laikytas šaunamasis ginklas - pistoletas IZH 71H" Nr. (duomenys neskelbtini) su 13 vnt.

šoviniu. Nors kaltinamasis M. P. ir buvo ivykio vietoje pagrobiant šaunamaji ginkla, taciau šis nusikaltimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šaunamieji ginklai pagrobiami, ši veika padaroma tiesiogine tycia ir, kaip jau mineta, šiuos veiksmus atlikus nukentejusysis nurodo K. B. („U.“). Taigi, ivertines visus byloje surinktus irodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamieji G. J., D. C., M. P., A. J. del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 254 str. 2 d., padarymo išteisintini, neirodžius, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstama veika (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.) Del kaltinamuju nusikalstamu veiku padarymo veikiant organizuotoje grupeje Kaltinamiesiems buvo inkriminuojama nusikalstamos veikos padarymo forma -organizuota grupe.

Kvalifikuojant nusikalstamas veikas pagal LR BK 25 str. 3 d., butina nustatyti, kad grupe asmenu susitare daryti kelis nusikaltimus arba viena sunkia ar labai sunkia nusikalstama veika, iš anksto aptare, suderino svarbiausius numatomos daryti veikos momentus - parenge plana, numate mechanizma, pasiskirste užduotimis bei vaidmenimis, sutare del nusikalstamos veikos darymo laiko, budo, vietos ir pan. Butina nustatyti, kad grupe asmenu sutare realizuoti bendrai suderinta nusikalstamos veikos plana, suprato sukure organizuota grupe ir priklause jai.Baudžiamasis istatymas taip pat nustato konkrecius organizuotos grupes požymius.

BK 25 straipsnio 3 dalyje, apibrežiant organizuotos grupes, kaip vienos iš bendrininkavimo formu, samprata, nurodoma, kad organizuota grupe yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenu susitaria daryti kelis nusikaltimus arba viena sunku ar labai sunku nusikaltima ir kiekvienas grupes narys, darydamas nusikaltima, atlieka tam tikra užduoti ar turi skirtinga vaidmeni. Inkriminuojant organizuota grupe, visais atvejais reikia ivertinti grupes organizuotumo lygi. Tai vertinamasis požymis, kuri teismas nustato ivertines faktines bylos aplinkybes.Teismas sprendžia, jog inkriminuoti kaltinamiesiems nusikalstamos veikos padarymo forma - organizuota grupe nera jokio pagrindo.

Teismas nenustate ir byloje tokiu duomenu nera, kad kaltinamieji iš anksto taresi daryti nusikalstama veika, pasiskirste užduotimis ir vaidmenimis, renge plana nusikalstamai veikai vykdyti. Todel teismas konstatuoja, jog kaltinamieji nusikalstama veika padare veikdami bendrininku grupeje.Pagal BK 25 straipsnio 2 dali bendrininku grupe yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenu susitaria nusikalstama veika daryti, testi ar užbaigti, jei bent du iš ju yra vykdytojai. Pagal baudžiamaji istatyma bendrininkavimas iš esmes yra ypatinga tycines nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis keliu asmenu pastangomis.

Pagal baudžiamaji istatyma atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo istatymo nustatyta nusikalstamos veikos sudeti (BK 2 str. 4 d.). Todel, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrecia nusikalstama veika, taip pat turi buti nustatyta tos veikos objektyviuju ir subjektyviuju požymiu visuma. Ši visuma yra sudetingesne, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstama veika daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamaja atsakomybe už bendrininkavima darant konkrecios rušies nusikalstama veika, turi buti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, del kurios padarymo yra sujungiamos keliu asmenu pastangos, sudetis, numatyta konkreciame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviuju ir subjektyviuju požymiu visuma – bendrininkavimo sudetis, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsniu nuostatose.

Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamu požymiu visumoje turi buti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka istatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dvieju asmenu susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kesinasi i ta pati objekta, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudeties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Butinu bet kurios bendrininkavimo formos požymiu yra ir bendrininku tarpusavio susitarimas (BK 24 str. 1 d.).

Istatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti del bendros nusikalstamos veikos, kad butu konstatuotas bendrininku susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti ši butina bendrininkavimo požymi, atsižvelges i konkrecios bylos aplinkybes.Teismu praktikoje isitvirtino nuostata, kad bendrininku susitarimas gali buti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todel irodinejant susitarimo buvima nera butina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptare nusikalstamos veikos detales.

Bendrininku susitarimas gali ivykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal ta pati BK straipsni, numatanti bendrai padaryta nusikalstama veika, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininku susitarimo ribu peržengimas). Iš bylos medžiagos bei nukentejusiojo Š. V. paaiškinimu matyti, kad susitikimo kavineje “E.” metu kaltinamieji D. C., A. J., G. J. aiškiai, nedviprasmiškai ir neteisetai išsake savo reikalavimus nukentejusiojo Š.

V. atžvilgiu del 50 procentu pelno perdavimo nuo vykdomos prekybos nekilnojamuoju turtu. Susitikimo degalineje “P.” metu su kaltinamuoju M. P. bei kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis bei asmenimis, kurie nuo ikiteisminio tyrimo pasislepe bei kuriu atžvilgiu paskelbta paieška, taip pat naudojant psichologini smurta buvo išsakyti aiškus, konkretus reikalavimai moketi 10 000 euru bauda. Taigi, šiuo atveju teismas nustate butina intelektualinio tycines kaltes momenta - kaltinamuju suvokima, kad jie dalyvauja nusikalstamoje veikoje.

Ju veiksmai buvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, sudare salygas kito bendrininko veiksmams ir juos papilde. Tokie kaltinamuju veiksmai iš esmes reiške susitarima bendrai prievartauti turta ir šioje konkrecioje situacijoje susitarimas pasireiške sutartinais veiksmais, t.y., veiksmais, rodanciais, kad visi kaltinamieji pritaria vieni kitu veiksmams, sutinka su ju neteisetais veiksmais, taip išreikšdami savo tikraja valia – prievartauti turta. Jie suprato bendrininku veiksmus, jiems pritare, suvoke ju bendrai daromos nusikalstamos veikos pobudi ir norejo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.).

Visi kaltinamieji bendrininkai buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dali nusikalstamos veikos objektyviuju požymiu ir veike tiesiogine tycia. Del turtines ir neturtines žalos atlyginimo LR BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, teismas, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikšta civilini ieškini arba ji atmeta.Nukentejusysis Š.

V. pareiške 150 000 Lt civilini ieškini turtinei ir 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog turtine žala sudaro pinigai, kuriuos jis perdave kaltinamiesiems, o neturtine žala, pasekmes, kurias jis patyre del kaltinamuju veiksmu. Teismas sprendžia, kad nukentejusiojo pateiktas 150 000 Lt civilinis ieškinys del turtines žalos atlyginimo yra neirodytas, nepagristas jokiais byloje esanciais irodymais. Teismas pažymi, jog kaip aiškina ir pats nukentejusysis 150 000 Lt už sugyventines parduota buta jis atidave S., kuris net nera kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje.

Tokiu budu, nukentejusiojo pareikštas civilinis ieškinys del neturtines žalos atlyginimo neirodytas, todel atmestinas. Neturtinei žalai atlyginti nukentejusysis prašo priteisti iš kaltinamuju 150 000 Lt. Neturtine žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais) vadovaujantis CK 6.250 straipsniu atlyginama tik istatymu nustatytais atvejais. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo asmens sveikatai ar del gyvybes atemimo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje itvirtinta, jog neturtines žalos dydi nustato teismas. Nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas privalo atsižvelgti i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors teismas pripažista, kad del padaryto nusikaltimo nukentejusysis patyre psichine prievarta del neteisetu kaltinamuju veiksmu, taciau jo sveikata nebuvo sutrikdyta ar kitaip sužalota, kankintas jis nebuvo, psichinis smurtas tesesi trumpa laiko tarpa, todel vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, jam priteistina 20000 Lt neturtine žala, solidariai iš visu kaltinamuju, nes ji padaryta neteisetais kaltinamuju veiksmais. .

                                           Bausmes skyrimas Bausme yra valstybes prievartos priemone, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltima padariusiam asmeniui. Jos paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku padarymo, nubausti ir atimti galimybe nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo igyvendinima.Kaltinamuju atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta.Kaltinamuju atsakomybe sunkinancia aplinkybe teismas pripažista tai, jog nusikalstamas veikas jie padare veikdami bendrininku grupeje.Skiriant bausme kaltinamajam A.

J., teismas atsižvelgia i tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, teistumas neišnykes, baustas administracine tvarka. Padaryta nusikalstama veika priskirtina prie apysunkiu, veika yra savanaudiška, padaryta grasinant psichiniu smurtu nukentejusiajam ir jo šeimos nariams, veikiant bendrininku grupe, todel jam skirtina reali laisves atemimo bausme, sankcijoje numatytas bausmes vidurkis. Paskyrus kaltinamajam švelnesne bausme, nebutu pasiekti LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmes tikslai. Skiriant bausme kaltinamajam D. C., teismas atsižvelgia i tai, kad padaryta nusikalstama veika priskirtina prie apysunkiu, veika yra savanaudiška, padaryta grasinant psichiniu smurtu nukentejusiajam ir jo šeimos nariams, veikiant bendrininku grupe.

Kaltinamasis teistas, taciau teistumas išnykes, baustas administracine tvarka. Nors teistumas išnykes, taciau kaltinamajam skirtina reali laisves atemimo bausme, sankcijoje numatytas bausmes vidurkis, kadangi paskyrus švelnesne bausme, nebutu pasiekti LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmes tikslai. Skiriant bausme kaltinamajam M. P., teismas atsižvelgia i tai, kad padaryta nusikalstama veika priskirtina prie sunkiu, veika yra savanaudiška, padaryta grasinant nukentejusiajam, veikiant bendrininku grupe. M. P. praeityje teistas, teistumas neišnykes.

Nusikaltimas padarytas lygtinio paleidimo iš pataisos istaigos metu, praejus trumpam laiko tarpui po to, kai jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos namu. Todel jam skirtina reali laisves atemimo bausme, sankcijoje numatytas bausmes vidurkis.Skiriant bausme kaltinamajam G. J. teismas atsižvelgia i tai, kad kaltinamasis padare apysunki tycini nusikaltima, nusikaltimas padarytas iš savanaudišku paskatu, veikiant bendrininku grupe. Kaltinamasis anksciau teistas, taciau teistumas jo atžvilgiu išnykes. Teismas, skirdamas bausme, taip pat atsižvelgia i kaltinamojo sveikatos bukle. Pagal BK 76 straipsnio 1 dali, nusikalstama veika padares asmuo gali buti atleistas nuo bausmes, jeigu iki teismo nuosprendžio priemimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, del kurios bausme atlikti butu per sunku.

Tokiu atveju teismas priima apkaltinamaji nuosprendi, paskiria tokiam asmeniui bausme ir atleidžia ji nuo bausmes atlikimo. Atleidimas nuo bausmes pagal BK 76 straipsnio 1 dali galimas esant dviem salygom:

1) nusikalstama veika padares asmuo iki nuosprendžio priemimo suserga sunkia nepagydoma liga ir 2) del šios ligos bausme nusikalstama veika padariusiam asmeniui atlikti butu per sunku. Ar liga atitinka sunkios nepagydomos ligos kriterijus, yra medicinos, o ne teises klausimas. Kiekvienu konkreciu atveju teismo medicinos ekspertai nustato, ar liga, kuria serga nuteistasis, atitinka liga, irašyta i „Nepagydomu ligu ir sveikatos bukliu, del kuriu nuteistieji gali buti atleisti nuo tolesnio laisves atemimo bausmes atlikimo, saraše“, patvirtintame 1995-11-02 LR VRM ir LR SAM isakyme Nr. 969/578 saraša.Iš ekspertizes akto Nr. EKG43/10(02) matyti, jog kaltinamasis serga sunkia ir nepagydoma liga, t.y. dešinio plaucio vežiu.

Pagal nustatytos ligos pobudi ir prognoze pasveikimo bei gyvenimo atžvilgiu jam butu per sunku atlikti bausme. Taciau jam nustatyta liga neatitinka „Nepagydomu ligu ir sveikatos bukliu, del kuriu nuteistieji gali buti atleisti nuo tolesnio laisves atemimo bausmes atlikimo, saraše“, patvirtintame 1995-11-02 LR VRM ir LR SAM isakyme Nr. 969/578 sarašo. Todel paskyrus realia laisves atemimo bausme teismas pasielgtu ne tik neteisingai, bet ir nehumaniškai, todel kaltinamajam skirtina sankcijoje numatytas laisves atemimo bausmes vidurkis, taciau jos vykdymas, taikant LR BK 75 str. nuostatas, atidedamas.

Daiktu, turejusiu reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti, klausimas išsprestinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas                                                                 n u s p r e n d e :   G. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 3 (trejiems) metams laisves atemimo.Pritaikyti LR BK 75 str. ir paskirtos bausmes vykdyma atideti 3 (trejiems) metams, ipareigojant nuteistaji be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Kardomaja priemone - rašytini pasižadejima neišvykti, iki nuosprendžio isiteisejimo palikti ta pacia, nuosprendžiui isiteisejus, panaikinti. I bausmes laika iskaityti laika, išbuta laikinajame sulaikyme ir suemime nuo 2009-06-09 iki 2009-06-18. D. C. pripažinti kaltu, padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 3 (trejiems) metams laisves atemimo.Kardomuju priemoniu iki nuosprendžio isiteisejimo nekeisti, palikti tas pacias - rašytini pasižadejima neišvykti bei dokumentu paemima, nuosprendžiui isiteisejus, pakeisti i suemima.

Bausmes pradžia skaiciuoti nuo D. C. faktinio sulaikymo momento. I bausmes laika iskaityti laika, išbuta laikinajame sulaikyme ir suemime nuo 2009-06-09 iki 2009-11-25.Bausme paskirti atlikti pataisos namuose. M. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) menesiams laisves atemimo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos bausmes iš dalies prideti dali Kauno apygardos teismo 2001-01-31 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmes, ir galutine subendrinta bausme paskirti 8 (aštuonerius) metus laisves atemimo.

Bausme paskirti atlikti pataisos namuose. I bausmes laika iskaityti laika, išbuta laikinajame sulaikyme ir suemime nuo 2009-04-29 iki nuosprendžio paskelbimo – 2011-04-29.Kardomosios priemones iki nuosprendžio isiteisejimo nekeisti, palikti ta pacia - suemima. Bausmes pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 3 (trejiems) metams laisves atemimo.Kardomuju priemoniu iki nuosprendžio isiteisejimo nekeisti, palikti tas pacias - namu arešta bei dokumentu paemima, nuosprendžiui isiteisejus, pakeisti i suemima.

Bausmes pradžia skaiciuoti nuo faktinio A. J. sulaikymo momento. I bausmes laika iskaityti laika, išbuta laikinajame sulaikyme ir suemime nuo 2010-01-06 iki 2010-04-15.Bausme paskirti atlikti pataisos namuose. Del nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 254 straipsnio 2 dalyje, kaltinamuosius A. J., D. C., G. J., M. P. išteisinti, neirodžius, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstama veika.Priteisti iš iš G. J., D. C., M. P., A. J. solidariai 20 000 Lt (dvidešimt tukstanciu) litu Š. V. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentejusiojo Š. V. civilini ieškini del 150 000 Lt turtines žalos atlyginimo atmesti. Daiktinius irodymus - MRT IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, MRT IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, MRT IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, 4 vnt. SIM korteliu deklus, 1 SIM kortele iki nuosprendžio isiteisejimo palikti saugoti prie bylos, nuosprendžiui isiteisejus sunaikinti. Nuosprendžiui isiteisejus nuteistuju M. P. LR piliecio pasa Nr. (duomenys neskelbtini), D. C. asmens tapatybes kortele Nr. (duomenys neskelbtini), A.

J. LR piliecio pasa Nr. (duomenys neskelbtini) bei asmens tapatybes kortele Nr. (duomenys neskelbtini) išsiusti i bausmes atlikimo vieta. Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo dienos, nuteistiesiems ši termina skaiciuojant nuo nuosprendžio nuorašo iteikimo dienos, gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skunda per Kauno apygardos teisma. Teisejas                                                                                                                 Algerdas Urbšys