2013-10-23 Nr. AB-6769-3-62-3-00273-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-948/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00273-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 69.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų G. J. ir L. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. R. prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. R., G. J. ir L. J. dėl termino pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. R. (toliau – ir pareiškėja) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti terminą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus surašytiems 2012 m. birželio 27 d. reikalavimams pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-120627-00048, Nr. REI-20-120627-00049, Nr. REI-20-120627-00050, Nr. REI-20-120627-00051 įvykdyti iki 2016 m. kovo 27 d.

Pareiškėja nurodė, kad jai pagal statybos leidimą statant dviejų aukštų gyvenamąjį namą su rūsiu, garažu, terasa ir kitais statiniais adresu: (duomenys neskelbtini), dalis statinių per apsirikimą pateko į valstybinės reikšmės miško ploto ribas. Todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Inspekcijos skyrius) surašė pareiškėjai 2012 m. birželio 11 d. savavališkos statybos aktus ir tuo pagrindu surašė 2012 m. birželio 27 d. reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėja ėmėsi savavališkos statybos įteisinimo procedūrų. Pagal pareiškėjos prašymą Valstybinė miškų tarnyba 2012 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktu nustatė, kad šalia pareiškėjos žemės sklypo esantis valstybinės reikšmės miško plotas neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Šalia pareiškėjos žemės sklypo esantį žemės plotą išbraukus iš valstybinės miško žemės teritorijos, jis įgis laisvos valstybinės žemės statusą. Pareiškėja, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkė, turės kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kad būtų leista pradėti rengti žemės sklypo planą su tikslu padidinti esamą žemės sklypą laisvoje valstybinėje žemėje. Inspekcijos skyrius pratęsė reikalavimų įvykdymo terminą iki 2013 m. kovo 27 d.

Pareiškėjos L. R. atstovas advokatas Vytenis Gubavičius prašė sustabdyti šią bylą, kol bus išnagrinėta Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. Ik-1681-423/2013. Nurodė, jog pareiškėja pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui prašymą parduoti šalia jos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esantį žemės plotą, o iki kol bus atliktos visos reikalingos procedūros žemės valdos projektui rengti ir bus parengtas žemės valdos projektas šio žemės ploto pardavimui - šį žemės plotą išnuomoti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2013 m. liepos 9 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-3385 netenkino pareiškėjos prašymo. Pareiškėja šį raštą apskundė Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2013 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. 1SS-(8.5)-1671 pareiškėjos skundo netenkino. Todėl pareiškėja su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti šiuos atsakovo sprendimus bei įpareigoti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių išnuomoti pareiškėjai šalia jos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Kauno miesto miškų 5 kvartalo 4 ir 5 taksacinius sklypus, iki kol bus atliktos visos reikalingos procedūros šių žemės sklypų pardavimui. Tik išnagrinėjus kitą administracinę bylą šioje administracinėje byloje galima bus pasisakyti dėl pareiškėjos teisių įgyvendinti statytojo teises.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. I-908-402/2013 pagal pareiškėjos L. R. prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, dėl termino pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimo iki įsiteisės sprendimas Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. Ik-1681-423/2013 (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 str. 1 d. 3 p.).

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 98 straipsnio, numatančio baigtinį administracinės bylos sustabdymo pagrindų sąrašą, 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Vadovaujantis ABTĮ 99 straipsnio 2 punktu, byla tokiais atvejais sustabdoma, kol įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis kitoje byloje. Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys.

Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Kiekvienu atveju būtina tinkamai nustatyti, ar iš tiesų egzistuoja prejudicinis ryšys tarp bylų. Remiantis duomenimis teismų informacinėje sistemoje LITEKO teismas nustatė, kad Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1681-423/2013 pagal pareiškėjos L.

R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. 8SD-(14.8.94.)-3385 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. 1SS-(8.5)-1671 panaikinimo bei įpareigojimo atsakovo išnuomoti pareiškėjai L. R. šalia jos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Kauno miesto miškų 5 kvartalo 4 ir 5 taksacinius sklypus, iki kol bus atliktos visos reikalingos procedūros šių žemės sklypų pardavimui.

Taigi iš minėtų aplinkybių matyti, jog nagrinėjant administracinę bylą Nr. Ik-1681-423/2013 bus nustatyta, ar pareiškėja turi teisę į ginčijamos valstybinės žemės valdymą ir naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ar ne. Jei bus nustatyta, jog nėra teisinių priemonių parduoti pareiškėjai valstybinę žemę kaip įsiterpusią ne aukciono būdu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatas, tai nebus galimybės įgyvendinti pareiškėjos prašymo pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, nes pareiškėja neturės teisės įgyvendinti statytojo teisių.

Siekiant užtikrinti objektyvų ir visapusišką šios administracinės bylos išnagrinėjimą, teisėjų kolegijos nuomone, būtina sulaukti galutinio procesinio sprendimo paminėtoje administracinėje byloje, kurioje nustatytos aplinkybės yra reikšmingos vertinant šios bylos aplinkybes ir kurios turės būti įvertintos ir nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant klausimą dėl termino pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog tarp šios administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. Ik-1681-423/2013 egzistuoja prejudicinis ryšys, todėl administracinės bylos Nr. I-908-402/2013 nagrinėjimas stabdytinas iki įsiteisės sprendimas Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. Ik-1681-423/2013.

III. Suinteresuoti asmenys G. J. ir L. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį.

Suinteresuoti asmenys atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas nutartyje nurodė, jog pagal pareiškėjos skundą šiuo metu Kauno apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla, kurioje priėmus sprendimą bus nustatyta, ar pareiškėja turi teisę į šioje administracinėje byloje ginčijamos žemės valdymą ir naudojimąsi įstatymų nustatyta tvarka ar ne. Būtent todėl teismas padarė išvadą, kad tarp šių administracinių bylų yra prejudicinis ryšys. Tokie teismo argumentai nėra pagrįsti dėl to, kad tarp šių dviejų bylų nėra jokio prejudicinio ryšio, kuris įpareigotų stabdyti vienos bylos išnagrinėjimą kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas kitoje administracinėje byloje.

ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas privalo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teismų praktikoje šis privalomas bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos bylos ir teisinio rezultato kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje.

Taigi bylos turi būti neįmanoma ir negalima nagrinėti kol nebus priimtas ir įsiteisės sprendimas kitoje byloje. Negalėjimas išnagrinėti bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje ir tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, tai nėra pagrindo stabdyti bylos vadovaujantis šiuo pagrindu (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007, Teismų praktika 28, p. 77-84; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-30912009; kt.). Šiuo atveju pareiškėja kitoje administracinėje byloje siekia įgyti nuomos ar nuosavybės teises į valstybinę žemę ir taip įgyti statytojos šioje žemėje teises.

Pareiškėjos nuomos teisių į valstybinį žemės sklypą pripažinimas/nepripažinimas neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo. Net ir pripažinus, kad pareiškėja turi teisę nuomos pagrindu naudotis žemės sklypu, tai automatiškai nepadarys įtakos teismo sprendimui šioje byloje, nepašalins savavališkos statybos padarinių, nesukurs pareiškėjai teisės statyti šiame žemės sklype. Vien nuomos į žemės sklypą įgijimas automatiškai nesudaro pagrindo ir statyti šiame žemės sklype statinius ar įteisinti jau pastatytus statinius, nes tokiems veiksmams reikalingas teritorijų planavimo dokumentas, taip pat žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas.

Taip pat vien žemės sklypo įgijimas asmeninėn nuosavybėn pats savaime nesuteiks pareiškėjai teisės vykdyti statybas šiame žemės sklype ar įteisinti savavališkai jau pastatytus statinius. Atitinkamuose žemės sklypuose statyba yra ribojama aplinkos apsaugos, paveldėsaugos, saugomų teritorijų apsaugos tikslais. Šiuo atveju pats žemės sklypas (Kleboniškio miško parke), jo paskirtis, jo vieta suponuoja išvadą, kad statyba šiame žemės sklype yra draudžiama. Pareiškėja yra pastačiusi atitinkamus neteisėtus savavališkus statinius Kleboniškio miško parko teritorijoje ir siekia įgyti būtent dalį šio žemės sklypo, kuris pažymėtina nėra suformuotas ir jam nėra nustatytas teritorijos planavimo režimas: gyvenamosios paskirties.

Pažymi ir tai, kad tokia statyba, kokią atliko pareiškėja miško tikslinės paskirties žemėje, yra draudžiama ir negali būti atlikta. Be to pats teismas jau šioje administracinėje byloje, be papildomo sprendimo, gali konstatuoti aplinkybes, kad vien nuomos teisių į žemės sklypą suteikimas ar šio žemės sklypo įgijimas nuosavybės teise niekaip nepadarys įtakos statybų įteisinimui šiame žemės sklype, pats savaime nesuteiks statytojo teisių pareiškėjai. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo laukti kol pasibaigs kita administracinė byla ir joje bus priimtas sprendimas, neturintis jokios teisinės įtakos šiai administraciniai bylai.

Iš visų faktinių aplinkybių matyti, kad savavališkos statybos padariniai gali būti pašalinti tik nugriovus neteisėtai pastatytą statinį, o ne jį įteisinus. Antra, bylos teismuose turi būti nagrinėjamos operatyviai, o teisinis aiškumas atkuriamas per įmanomai trumpiausią laikotarpį. Nepagrįstai ir netinkamai sustabdžius bylą, užvilkinamas jos nagrinėjimas, pažeidžiamas proceso koncentracijos principas. Todėl šis bylos sustabdymo pagrindas neturi būti taikomas tik formaliai. Turi būti išsiaiškinta ne tik tai, ar konkrečiu atveju egzistuoja ryšys, kuris įtakos teismo galutinį procesinį spendimą, bet ir tai, ar atitinkama byla nėra pradėta piktnaudžiaujant savo teisėmis ir reiškiant nepagrįstus reikalavimus ar skundus tokiu būdu siekiant vilkinti procesą.

Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėja teikia skundus, kurių pagrindu yra pradedamos naujos administracinės bylos, tik siekdama vilkinti teismo procesą bei kuo ilgiau nepašalinti savavališkų statybų padarinių. Šiuo atveju pareiškėja siekia bet kokiu būdu įgyti teises į valstybinį (miško parko) žemės sklypą, kuriame yra neteisėtai pastatyto statinio dalis bei statytojos šiame žemės sklype teises. Tačiau vadovaujantis šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimais apskritai nėra galimybės įgyti žemės sklypo, kurį siekia įgyti pareiškėja ir gauti statytojo teisių jame.

Jau buvo minėta, kad žemės sklypas, kurį siekia įgyti pareiškėja, yra valstybei priklausantis miškas, o ne laisva valstybinė žemė ir negali būti perduodamas fiziniams asmenims tokiu būdu kokiu reikalauja pareiškėja. Tokio valstybinio miško perdavimas pareiškėjai pažeistų ne tik valstybės, bet ir visos visuomenės interesus naudotis valstybiniais miškais, juose leisti laisvalaikį, taip pat prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms. Taip pat netgi pripažinus tokį žemės sklypą laisva valstybine žeme pareiškėja neturėtų teisės jo įgyti ir tokiu būdu kartu įgyti statytojos teisių.

Pareiškėja tokią žemę siekia įgyti supaprastinta tvarka kaip įsiterpiantį žemės sklypą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatytą tvarką. Taigi įstatymai suteikia galimybę įgyti valstybinį žemės sklypą supaprastinta tvarka. Tačiau iš bylos dokumentų matyti, kad pareiškėja jau yra įgijusi tokį žemės sklypą, todėl pakartotinai to padaryti šiuo atveju taip pat objektyviai nebėra įmanoma.

Taigi pareiškėjos skundas objektyviai nėra tenkintinas, nes valstybinę žemę patikėjimo teise valdantis subjektas negali pažeisdamas teisės aktų reikalavimų savo iniciatyva suteikti pareiškėjai galimybę ne tik nuomotis ar kitomis teisėmis įgyti žemės sklypą, o tuo labiau leisti jame statyti statinius. Būtent tai privalėjo įvertinti teismas priimdamas sprendimą stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, nes vien objektyviai netenkinto skundo pateikimas negali suteikti galimybių asmeniui užvilkinti administracinę bylą.

Taigi pareiškėjos piktnaudžiavimas savo teisėmis negali padaryti įtakos bylos stabdymui, o teismo nutartis, kuria byla tokioje situacijoje buvo sustabdyta, privalo būti panaikinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Suinteresuoti asmenys G. J. ir L. J. atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį, kuria tikrintina administracinė byla sustabdyta iki įsiteisės sprendimas Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. Ik-1681-423/2013, tuo pagrindu, kad konkrečiu atveju nebuvo pagrindo stabdyti administracinės bylos pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes tarp šios bylos ir Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. Ik-1681-423/2013 nėra prejudicinio ryšio, taip pat neegzistuoja jokių administracinėje byloje Nr. Ik-1681-423/2013 nustatytinų faktinių aplinkybių, trukdančių nagrinėti šią administracinę bylą.

Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą administracinę bylą sustabdė nepagrįstai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėja su prašymu kreipėsi į teismą, siekdama įgyvendinti Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę – pratęsti jai nustatyto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Svarbiomis priežastimis pratęsti terminą šiam reikalavimui įvykdyti laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Taigi svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pareiškėja inicijavo teisminį procesą Kauno apygardos administraciniame teisme dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2013 m. liepos 9 d. rašto Nr. 8SD-(14.8.94.)-3385 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugpjūčio 8 d. rašto Nr. 1SS-(8.5)-1671 panaikinimo ir įpareigojimo išnuomoti pareiškėjai šalia jos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Kauno miesto miškų 5 kvartalo 4 ir 5 taksacinius sklypus, iki kol bus atliktos visos reikalingos procedūros šių žemės sklypų pardavimui, nesudaro pagrindo stabdyti bylą. Priešingai, šiuo atveju klausimas, ar pareiškėjos prašymas pratęsti jai nustatyto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas, atsižvelgiant į pareiškėjos atstovo advokato Vytenio Gubavičiaus prašyme sustabdyti šią bylą nurodytas aplinkybes ir kitus pareiškėjos prašyme nurodytus argumentus dėl savavališkos statybos įteisinimo, turėjo būti sprendžiamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nestabdant šios bylos nagrinėjimo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji siekia įsigyti ne savo žemės sklypą, ant kurio stovi savavališkai pastatyti statiniai, nuosavybėn pirkimo būdu, jį nuomoti ir kt., t. y. pradėjusi administracinė procedūrą dėl žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisės suteikimo su tikslu įteisinti savavališką statybą, kaip tik turi būti įvertintos nagrinėjant pareiškėjos prašymą pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti. Sustabdžius šią bylą, bus paneigta teisinė galimybė pratęsti šį terminą, t. y. pasibaigus Inspekcijos skyriaus nustatytam reikalavimų įvykdymo terminui pareiškėja gali būti įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taigi šiuo atveju įvertinus tikrinamoje byloje spręstino pobūdžio klausimą, teigtina, kad aplinkybė, ar administracinės bylos Nr. Ik-1681-423/2013 išsprendimas Kauno apygardos administraciniame teisme yra betarpiškai susietas su reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir tai yra pagrindas patenkinti pareiškėjos prašymą, turi būti analizuotina tik teismui nagrinėjant bylą iš esmės bei priimant teismo sprendimą.

Įvertinusi visą tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, dėl ko buvo neteisingai išspręstas klausimas. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, pareiškėjos atstovo prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo atmetant (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis,148 straipsnis, 151 straipsnio 3 punktas).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Suinteresuotų asmenų G. J. ir L. J. atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bylos nagrinėjimą atnaujinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius