5c5f5b8d-e31f-4f68-862b-7abe5820ba9a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. eI2-865-872/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02937-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. I. skundÄ atsakovei Lietuvos kariuomenei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijai, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

PareiÅ¡kėjas D. I. kreipėsi į teismÄ su patikslintu skundu, kuriame praÅ¡o: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. liepos 17 d. sprendimÄ Nr. ATRS-961 „Dėl sprendimo neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimÄ Nr. 12-01-1197 „Dėl 2020 m. liepos 31 d. skundo“; 2) įpareigoti TarnybÄ pakartotinai iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , leidžiant pareiÅ¡kėjui jį patikslinti bei įpareigojant TarnybÄ priimti naujÄ sprendimÄ ; 3) priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skunde nurodo, kad kreipėsi į Tarnybos atrankos komisijÄ , praÅ¡ydamas atidėti privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ (toliau – ir Privalomoji karo tarnyba).

Tarnyba 2020 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. ATRS-961 atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . Ministerija 2020 m. rugpjūčio 19 sprendime Nr. 12-01-1197 nurodė, kad nėra pagrindo naikinti Tarnybos atrankos komisijos 2020 m. liepos 17 d. sprendimÄ Nr. ATRS-961.

PareiÅ¡kėjas mano, kad Tarnyba netinkamai įvertino jo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, netinkamai motyvavo priimtÄ sprendimÄ bei netinkamai įgyvendino jai suteiktÄ kompetencijÄ . Pažymi, kad jokie įstatymai ir / ar teisės aktai, teikiant praÅ¡ymÄ dėl Privalomosios karo tarnybos atidėjimo neįpareigoja nurodyti iÅ¡imtinai tik iÅ¡skirtines aplinkybes, todėl Tarnybos atrankos komisija, kuri vertino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ veikė akivaizdžiai peržengdama savo turimos kompetencijos ribas ir nustatydama papildomus vertinimo kriterijus, kurie nėra įtvirtinti jokiuose teisės aktuose. Nurodo, kad neproporcingai didelė žala yra tas vertinamasis kriterijus, kuris lemia ar Privalomojo karo tarnyba turėtų bÅ«ti atidedama ar ne.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Lietuvos Kariuomenė ne vienÄ kartÄ nuosekliai ir sistemingai yra pažymėjusi, jog neproporcingai didelė žala - kas yra Privalomosios karo tarnybos atidėjimo pagrindas - galėtų bÅ«ti konstatuojama, jeigu bÅ«tų patiriami tokio masto nuostoliai, kurie nepataisomai ir neigiamai paveiktų karo prievolininko ateitį. Nurodo, kad pagrindė, jog tokio masto nuostoliai kiltų ir kad juos padengti reikėtų labai ilgo laiko, tačiau Tarnybos atrankos komisija atsisakė jas pripažinti kaip iÅ¡skirtines ir sudarančias pagrindÄ atidėti Privalomosios karo tarnybos atlikimÄ .

Nurodo, kad Tarnyba visiÅ¡kai neatsižvelgia į Privalomosios karo tarnybos atidėjimo instituto tikslus, nes Å¡is institutas bÅ«tent ir skirtas tiems atvejams, kai Å¡auktiniams reikalingas papildomas laiko tarpas pasiruoÅ¡ti Privalomosios karo tarnybos atlikimui. Be to, Tarnybos sprendimas yra nemotyvuotas - visiÅ¡kai nepasisakyta dėl to, kodėl Å¡iuo atveju papildomo laikotarpio suteikimas nėra pateisinamas palyginti su tuo, kad PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ atlikti pareiÅ¡kėjas pradėtų dabar, t. y. Tarnyba iÅ¡ esmės neatliko savo pagrindinės pareigos – „pamatuoti ir pasverti“ neproporcingai didelės žalos vertę (reikÅ¡mę) palyginti su pareiga atlikti PrivalomÄ jÄ karinę tarnybÄ , todėl pateiktas atsakymas yra formalus.

Akcentuoja, kad Tarnyba nustačiusi, jog nepakanka duomenų pagrįsti iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjo verslo partneris pareiÅ¡kėjÄ paÅ¡aukus atlikti PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ negalės užtikrinti vykdomos veiklos tęstinumo ir nebÅ«tų galimybių priimti pagalbinį darbuotojÄ - turėjo pareikalauti pateikti papildomus duomenis ir dokumentus, ir Å¡ie duomenys bÅ«tų pateikti. Tuo tarpu Tarnyba nepaisant to, jog nustatė, kad trÅ«ksta dokumentų - iÅ¡nagrinėjo praÅ¡ymÄ ir priėmė sprendimÄ , net nesuteikdama galimybės paÅ¡alinti trÅ«kumus, kuriuos ji nustatė. PareiÅ¡kėjas mano, kad Tarnyba, matydama, kad trÅ«ksta dokumentų, apskritai neturėjo teisės iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo pateiktÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės, vietoje to Tarnyba turėjo nustatyti papildomÄ terminÄ dokumentams pateikti ir praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti tik gavus papildomus dokumentus arba, pareiÅ¡kėjui nepateikus dokumentų, atsisakyti praÅ¡ymÄ nagrinėti ir jį grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui. Taip pat pažymi, kad Tarnybos atrankos komisija nepagrįstai reikalauja begalinio įrodinėjimo ir visiÅ¡kai neatsižvelgia į tai, kad įrodinėjimo naÅ¡ta turėtų bÅ«ti protinga. Nurodo, kad pagal galimybes pateikė visus dokumentus, kuriuos galėjo pateikti, kad pagrįstų savo nurodomas aplinkybes, tačiau Tarnyba į visus Å¡iuos argumentus neatsižvelgė ir jų nevertino, ko pasekoje pareiÅ¡kėjas negali suprasti pateikto sprendimo faktinio ir teisinio pagrindo, sprendimo priėmimo motyvų. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Tarnyba negali nusiÅ¡alinti nuo įrodymų rinkimo proceso.

Atsakovė Lietuvos kariuomenė pateikė atsiliepimÄ , kuriame nesutinka su skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad turimas darbas / verslas savaime neįrodo neproporcingai didelės žalos pareiÅ¡kėjo interesams fakto, dėl kurio įstatyme numatytos Privalomosios karo tarnybos atlikimas bÅ«tų negalimas. Tokio masto žala galėtų bÅ«ti konstatuota tik gavus duomenų (įrodymų), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima objektyviai spręsti, jog dėl karo prievolės pareiÅ¡kėjas patirs tokio masto nuostolių, kurie nepataisomai ir neigiamai paveiks pareiÅ¡kėjo (jo artimųjų) ateitį, kels realų pavojų sveikatai, gyvybei ir pan. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas žinojo apie savo neiÅ¡vengiamÄ karo prievolės atlikimo konstitucinę pareigÄ , taigi pareiÅ¡kėjas prisiėmė visÄ rizikÄ prisiimant bet kokius įsipareigojimus.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjas savo praÅ¡ymÄ atidėti PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ bei skundÄ teismui iÅ¡ esmės grindžia Å¡iuo metu turimu verslu (individualia veikla) bei preziumuoja, kad paÅ¡aukus atlikti PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ , jo kartu su kolega vykdomas verslas žlugs, taip pat nurodo, jog bus patirta 40 000 Eur nuostolių. Atsakovė pažymi, kad nors pareiÅ¡kėjas Å¡iÄ galimų nuostolių sumÄ prisiskiria sau, tačiau praÅ¡yme atidėti PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ nurodė, kad tiek pelnÄ , tiek nuostolius dalinasi kartu su kolega, t. y. atsako solidariai. Be to, pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme atidėti PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ pateikiamas minėtų nuostolių apskaičiavimas taip pat nėra pagrįstas.

Atsakovės teigimu, praÅ¡yme atidėti PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ , įrodinėdamas, kad neproporcingai didelės žalos galima bÅ«ti iÅ¡vengti PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ atliekant kitu metu, pareiÅ¡kėjas nurodo, kad galėtų uždirbti papildomas pajamas, ketintų parduoti turimÄ verslÄ , bandytų samdyti kitus asmenis, siektų turimas žinias perduoti kolegai, t. y. pareiÅ¡kėjas daro įvairias prielaidas kas turėtų pasikeisti, kad privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ galėtų atlikti kitu metu. Atsakovė pastebi, kad pats pareiÅ¡kėjas užsiima individualia veikla po darbo valandų, nes dirba kitÄ darbÄ Booking.com Customer Service Center (Lithuania) UAB, tačiau kaip matyti iÅ¡ pateiktų pajamų deklaracijų pareiÅ¡kėjo kolega niekur nedirba, užsiima tik individualia veikla (kartu su pareiÅ¡kėju), todėl nėra aiÅ¡ku, kodėl pareiÅ¡kėjas iki Å¡iol negalėjo perduoti kolegai turimas žinias apie finansus ir reklamÄ , ir pasiruoÅ¡ti Privalomosios karo tarnybos atlikimui. Be to, pareiÅ¡kėjas aplaidžiai vertino savo konstitucinę pareigÄ atlikti privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ , nesiėmė jokių veiksmų galimai kilsiančiai žalai mažinti (Å¡auktinių sÄ raÅ¡ai buvo vieÅ¡ai paskelbti 2020 m. sausio 15 d., atvykimas į TarnybÄ buvo nurodytas 2020 m. birželio 22 d.), taigi pareiÅ¡kėjas turėjo pakankamai laiko perduoti turimas žinias kolegai ar priimti kitus atitinkamus sprendimus, susijusius su vystoma individualia veikla.

Atsakovė nesutinka, kad pareiÅ¡kėjo pateiktų aplinkybių vertinimas buvo tik formalus ir pažymi, kad Tarnybos 2020 m. liepos 17 d. sprendime Nr. ATRS-961 yra įvertintos ir aptartos visos pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme atidėti PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia neproporcingai didelę žalÄ . Nurodo, kad KraÅ¡to apsaugos ministras iÅ¡ naujo nenagrinėja aplinkybių, tikrina tik Tarnybos priimto sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai asmenys pateikia naujus įrodymus ir aplinkybes, kurių pagrįstai negalėjo pateikti Tarnybos atrankos komisijai.

Atsakovė nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad Tarnyba nustačiusi, jog trÅ«ksta įrodymų, kad galėtų priimti sprendimÄ - atidėti PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ , turėjo kreiptis į pareiÅ¡kėjÄ , praÅ¡ydama pateikti papildomÄ informacijÄ (dokumentus) ir pažymi, kad pareiga įrodyti neproporcingÄ Å¾alÄ karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams ir kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, jeigu karo prievolininkas karo tarnybÄ atliktų kitu metu, tenka pačiam karo prievolininkui. Tarnyba turi teisę nustatyti terminÄ pateikti reikalingus dokumentus, kai pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra nepagrįstas iÅ¡ esmės, t. y. kai jis nurodo tam tikras svarbias ir reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau neprideda tai patvirtinančių įrodymų. Tačiau teisinis reguliavimas nedraudžia Tarnybai iÅ¡ karto vertinti pareiÅ¡kėjo motyvus ir pridėtus įrodymus bei priimti atitinkamÄ sprendimÄ , jeigu praÅ¡ymas nėra nepagrįstas iÅ¡ esmės, tačiau jis grindžiamas tam tikromis aplinkybėmis, kurios nesudaro pagrindo tarnybos atidėjimui. Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas tiek praÅ¡yme atidėti PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ , tiek skunde KraÅ¡to apsaugos ministrui detaliai iÅ¡dėstė visas aplinkybes ir argumentus bei pridėjo visus įrodymus, kuriais jas grindė, tad nebuvo jokio pagrindo dar papildomai reikalauti pateikti kitų įrodymų ar naujų aplinkybių, kurių pats pareiÅ¡kėjas nenurodė.

Atsakovė atsiliepime į patikslintÄ skundÄ , atsakydama į pareiÅ¡kėjo keliamÄ klausimÄ dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijos posėdžio protokolo, papildomai paaiÅ¡kino, jog vadovaujantis Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijos nuostatų, patvirtintų Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos virÅ¡ininko 2018-08-31 įsakymu Nr. V-1030 „Dėl Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ 6 punktu Atrankos komisijos posėdžiai organizuojami nuotoliniu bÅ«du. Todėl Atrankos komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atidėti privalomÄ jÄ Pradinę karo tarnybÄ , vyko nuotoliniu bÅ«du 2020-06-23 / 07-03. Remiantis Nuostatų 11.4 papunkčiu Atrankos komisija pareigÄ protokoluoti posėdį turi tik tada, kai posėdis vyksta susirinkimo bÅ«du. Atsižvelgus į tai, kad posėdis vyko nuotoliniu bÅ«du, posėdis nebuvo protokoluojamas. Visi motyvai, lėmę Atrankos komisijos sprendimÄ neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos pareiÅ¡kėjui, pateikti ginčijamame 2020 m. liepos 17 d. sprendime Nr. ATRS-961. Pats balsavimas vyko Lietuvos kariuomenėje naudojamoje dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“.

PareiÅ¡kėjas pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodo, kad Lietuvos kariuomenė, nagrinėdama praÅ¡ymÄ atidėti PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ , turėtų dalyvauti aktyviai, bendradarbiauti su karo prievolininku ir pareikalauti įrodymų, kurių jai reikia sprendimui priimti. Teigia, kad įrodinėjimas negali bÅ«ti begalinis ir įrodymų pagrindžiančių nurodomas aplinkybes turi bÅ«ti pateikta tiek kiek protingai bÅ«tina, o papildomi įrodymai teikiami jų pareikalavus. Be to, Lietuvos Kariuomenė turi laikytis savo suformuotų ir teismų praktikoje įtvirtintų precedentų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į patikslintÄ skundÄ nepateikė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Tarnybos 2020 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. ATRS-961, kuriuo netenkintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atidėti privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ , ir Ministerijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. 12-01-1197, priimto iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Tarnybos 2020 m. liepos 17 d. sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2020 m. birželio 22 d. pateikė Tarnybai praÅ¡ymÄ atidėti privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ iki 2020 m. lapkričio 31 d., kadangi neatidėjus tarnybos, bÅ«tų padaryta neproporcingai didelė žala, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė, jog kartu su kolega (E. P.) vysto verslÄ , dalinasi prisiimtais, su vystomu verslu susijusiais įsipareigojimais. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo motinos tiek pareiÅ¡kėjas, tiek jo kolega yra paėmę lengvatines paskolas po 9000 Eur, kurias įsipareigoję dalimis grÄ Å¾inti iki 2020 m. gruodžio 31 d. PaaiÅ¡kino, jog vystomame versle pareiÅ¡kėjas yra atsakingas už finansus ir reklamÄ . Jeigu pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyktų atlikti tarnybos, jo kolega vienas nepajėgtų toliau dirbti. Negalėdami tęsti veiklos, negautų pajamų, prarastų visas investicijas (apie 30 000 Eur), nutraukus vykdomÄ verslÄ atsirastų ir kiti papildomi nuostoliai: 2400 Eur dydžio užstatas (depozitas) pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, 2520 Eur dydžio delspinigiai už vėlavimus apmokėti patalpų nuomos sÄ skaitas. PareiÅ¡kėjo teigimu, reikėtų dar 4 800 Eur kitiems patalpų nuomotojo nuostoliams padengti dėl netinkamo sutarties vykdymo, dar 3000 Eur reikėtų įrengtų pertvarų paÅ¡alinimui, negalėtų vykdyti mokėjimų pagal sudarytas paskolos sutartis su pareiÅ¡kėjo motina. Nurodo, kad jam iÅ¡vykus atlikti tarnybos, patiriamų nuostolių dydis bÅ«tų ne mažesnis nei 10 000 Eur, neskaičiuojant pradelstų atsiskaitymų pagal paskolos sutartis. IÅ¡vykimas atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos reikÅ¡tų asmeninį bankrotÄ tiek pareiÅ¡kėjui, tiek jo kolegai, nes ir taip dėl karantino negavo didelės dalies pajamų bei neturi sukauptų finansinių rezervų, kadangi grÄ Å¾ina skolas.

Tarnyba priėmė 2020 m. liepos 17 d. sprendimÄ Nr. ATRS-961, kuriuo, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , nusprendė Privalomosios karo tarnybos pareiÅ¡kėjui neatidėti. Tarnyba nurodė, jog praÅ¡ymas iÅ¡ esmės grindžiamas vykdoma verslo veikla (pramogų ir poilsio organizavimo srityje). Nors pareiÅ¡kėjas iÅ¡ vykdomo verslo veiklos galimai kilsiančių nuostolių sumÄ prisiskiria sau, tačiau praÅ¡yme atidėti tarnybÄ nurodė, kad tiek pelnÄ , tiek nuostolius dalinasi kartu su kolega, t. y. atsako solidariai. Be to, pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme atidėti PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ pateikiamas minėtų nuostolių apskaičiavimas nėra pagrįstas, nurodoma tik menama žala. Atrankos komisijos nuomone, pateiktame praÅ¡yme nebuvo pagrįsta, jog pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės yra iÅ¡skirtinės. Kadangi individualiÄ veiklÄ Ä¯registravo 2018-04-20 (bÅ«damas 20 m.), todėl turėjo įvertinti realiÄ rizikÄ bÅ«ti Å¡aukiamas atlikti tarnybÄ vėlesniu laiku. Tarnyba negali bÅ«ti atidedama remiantis abstrakčiais teiginiais.

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Tarnybos sprendimu, 2020 m. liepos 31 d. pateikė Ministerijai skundÄ , kuriame prašė, be kita ko, iÅ¡ naujo nagrinėti jo praÅ¡ymÄ ir, esant galimybei, atidėti tarnybos atlikimÄ iki 2020 m. lapkričio 30 d.

Ministerija 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 12-01-1197 pareiÅ¡kėjo 2020 m. liepos 31 d. skundo netenkino ir Tarnybos 2020 m. liepos 17 d. sprendimÄ Nr. ATRS-961 paliko nepakeistÄ .

Pareiškėjas nesutinka su priimtais Tarnybos ir Ministerijos sprendimais ir prašo teismo juos panaikinti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Ä®statymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviÄ jÄ kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ .

Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – ir KPÄ®) (redakcija, galiojusi nuo 2020 07 01 iki 2020 10 01) 2 straipsnio 15 dalyje įtvirtinta, kad nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kuriÄ atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumÄ , pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje.

Vadovaujantis Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, karo prievolininkai į nuolatinę privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ iÅ¡ neparengtojo kariuomenės personalo rezervo Å¡aukiami nuo 18 iki 23 metų (įskaitytinai), o raÅ¡tu pareiÅ¡kę norÄ , nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, kuriems nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta individualia tvarka Å¡io įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, į Å¡iÄ tarnybÄ , pasibaigus Å¡io įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms, Å¡aukiami iki 26 metų (įskaitytinai), bet ne ilgiau kaip iki kitų kalendorinių metų pabaigos po Å¡io įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių. Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė – 9 mėnesiai (Ä®statymo 5 straipsnio 3 dalis).

KPÄ® 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba karo prievolininkams individualia tvarka atidedama kraÅ¡to apsaugos ministro nustatyta tvarka, jeigu atliekantiems privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ bÅ«tų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, jeigu karo prievolininkas privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ atliktų kitu metu.

Karo tarnybos atidėjimo KPÄ® 15 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu atveju tvarkÄ nustato Privalomosios karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 „Dėl Privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezervo atidėjimo karo prievolininkui tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos apraÅ¡as). Å io apraÅ¡o (redakcija, galiojusi pareiÅ¡kėjui pateikiant praÅ¡ymÄ , t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 4 punkte nustatyta, kad karo prievolininkas, manydamas, kad jam atliekant tarnybÄ bus padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomenės interesams, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, jeigu karo prievolininkas tarnybÄ atliktų kitu metu, gali pateikti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai ar jos teritoriniam padaliniui pagrįstÄ praÅ¡ymÄ atidėti tarnybÄ .

Tvarkos apraÅ¡o 5 punkte nustatyta, kad karo prievolininkas turi pagrįsti praÅ¡yme nurodytÄ galimÄ neproporcingai didelę žalÄ , įrodyti, jog Å¡ios žalos bÅ«tų iÅ¡vengta, jei karo prievolininkas tarnybÄ atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus; nepagrįsti praÅ¡ymai nenagrinėjami; jei nepagrįsta tik praÅ¡ymo dalis, nagrinėjama pagrįsta dalis.

PraÅ¡ymas turi bÅ«ti pateiktas iki Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos nurodyto termino pateikti reikalingus dokumentus, kuriais pagrindžiamos aplinkybės, dėl kurių tarnyba galėtų bÅ«ti atidėta. PraÅ¡ymas, pateiktas praleidus terminÄ , nenagrinėjamas (Tvarkos apraÅ¡o 8 punktas)

Aprašo 11 punkte nustatyta, kad prašymus nagrinėja Atrankos komisija, kurios sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos kariuomenės vadas ar jo įgaliotas asmuo.

Ä®vertinus aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad teisės aktai neįtvirtina sÄ raÅ¡o atvejų, kai dėl karo prievolės atlikimo galinti kilti žala bÅ«tų pripažįstama neproporcingai didele karo prievolininko asmeniniams ar visuomenės interesams ir kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, jeigu karo tarnyba bÅ«tų atliekama kitu metu. Todėl kiekvienu atveju turi bÅ«ti individualiai sprendžiama, ar karo tarnybos atlikimas konkrečiu metu galėtų daryti tokio intensyvumo neproporcingÄ Å¾alÄ karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams ir kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, jeigu karo prievolininkas karo tarnybÄ atliktų kitu metu. Diskrecijos teisė nuspręsti, ar tokios žalos pobÅ«dis yra toks, kuris galėtų nusverti konstitucinę karo prievolininko pareigÄ atlikti karo tarnybÄ , palikta Tarnybai.

Nors minėtuose teisės aktuose tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad pareiÅ¡kėjas turi pagrįsti žalos mastÄ , priežastinį ryšį tarp jo paÅ¡aukimo atlikti tarnybÄ ir žalos atsiradimo bei pan., tačiau akivaizdu, kad tai yra neatsiejamai susiję su teisės aktuose įtvirtintu „neproporcingai didelė žala pareiÅ¡kėjo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, jeigu karo prievolininkas privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ atliktų kitu metu“ turinio atskleidimu. Tad nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė ginčijamame sprendime įvedė kokius nors papildomus žalos kriterijus, kurie nėra įtvirtinti teisės aktuose. Taigi, atsakovė tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės aktus, susijusius su „neproporcingai didelės žalos pareiÅ¡kėjo asmeniniam ar visuomeniniams interesams“ pagrindimu.

Teismas sutinka, kad tam tikri nepatogumai asmenims, paÅ¡auktiems atlikti PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ , yra tikėtini ir neapsaugoti teisės, tačiau žala ir nepatogumai turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į konstitucinę karo prievolę, valstybės gynybos interesus ir grėsmę Å¡iems interesams. Konstitucinė pareiga ginti valstybę priskiriama prie vieÅ¡ojo intereso, o Å¡io intereso institutas pabrėžia vieÅ¡ojo intereso prioritetÄ prieÅ¡ individualių subjektų privačius interesus.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėjas neproporcingai didelę žalÄ asmeniniams ar visuomeniniams interesams iÅ¡ esmės sieja su vykdoma individualia veikla (nėra žmogaus, kuris galėtų jį pakeisti, jeigu nevykdys veiklos patirs didelę žalÄ ). Pažymėtina, kad turimas darbas / verslas savaime neįrodo neproporcingai didelės žalos pareiÅ¡kėjui atsiradimo fakto, dėl kurio Privalomosios karo tarnybos atlikimas bÅ«tų negalimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad galimų nuostolių rizikÄ prisiėmė pats pareiÅ¡kėjas, 2018 m. balandžio 20 d. įregistravęs individualiÄ veiklÄ , kadangi nuo 2015 m. buvo atnaujintas Å¡aukimas į karo tarnybÄ , todėl pareiÅ¡kėjas, žinodamas, kad yra Å¡aukiamojo amžiaus karo prievolininkas, galėjo įvertinti rizikÄ patekti į Å¡auktinių sÄ raÅ¡us. Be to, Å¡auktinių sÄ raÅ¡ai buvo vieÅ¡ai paskelbti 2020 m. sausio 15 d., pareiÅ¡kėjo atvykimas į TarnybÄ buvo nurodytas 2020 m. birželio 22 d., taigi, pareiÅ¡kėjas turėjo pakankamai laiko perduoti turimas žinias kolegai ar priimti kitus atitinkamus sprendimus susijusius su vystoma individualia veikla, tačiau aplaidžiai vertino savo konstitucinę pareigÄ atlikti privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ , nesiėmė jokių veiksmų galimai kilsiančiai žalai mažinti.

Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jo veiklai vykdyti bÅ«tini du žmonės, neturi kito asmens, kuriuo galėtų bÅ«ti pakeistas, o tokį asmenį samdyti bÅ«tų per brangu, tačiau teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, be kita ko, nepateikė ir duomenų, kad apskritai bandė ieÅ¡koti galimybių, kas galėtų jį pakeisti vykdant veiklÄ , tačiau jų nerado, ir pan. Be to, nėra garantijų, kad net ir atidėjus PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ pareiÅ¡kėjas ateityje apskritai ras, kas jį pakeistų vykdant individualiÄ veiklÄ .

Pažymėtina ir tai, kad nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jeigu tektų veiklÄ nutraukti, patirtų dar didesnius nuostolius, nes prarastų visas investicijas ir nebegalėtų atnaujinti projekto vėliau, tačiau teismas akcentuoja, kad bendro pobÅ«džio teiginių nepakanka, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui tiesiogiai veiklos nevykdant 9 mėnesius jam bus padaryta tokio masto žala, kad vėliau nebus galimybės atnaujinti įmonės veiklos, ji bankrutuos ir pan.

Dėl pareiÅ¡kėjo argumento, kad Tarnyba privalėjo pareikalauti papildomus duomenis ir dokumentus, tačiau ne iÅ¡ karto atsisakyti tenkinti praÅ¡ymÄ atidėti PrivalomÄ jÄ karo tarnybÄ , teismas pažymi, kad pagal Tvarkos apraÅ¡o 5 punktÄ karo prievolininkas turi pagrįsti praÅ¡yme nurodytÄ galimÄ neproporcingai didelę žalÄ , įrodyti, jog Å¡ios žalos bÅ«tų iÅ¡vengta, jei karo prievolininkas tarnybÄ atliktų kitu metu, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus; nepagrįsti praÅ¡ymai nenagrinėjami; jei nepagrįsta tik praÅ¡ymo dalis, nagrinėjama pagrįsta dalis. PraÅ¡ymas turi bÅ«ti pateiktas iki Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos nurodyto termino pateikti reikalingus dokumentus, kuriais pagrindžiamos aplinkybės, dėl kurių tarnyba galėtų bÅ«ti atidėta. PraÅ¡ymas, pateiktas praleidus terminÄ , nenagrinėjamas

IÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo matyti, kad Tarnyba turi teisę nustatyti terminÄ pateikti reikalingus dokumentus, kai pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra nepagrįstas iÅ¡ esmės, t. y. kai jis nurodo tam tikras svarbias ir reikÅ¡mingas aplinkybes, tačiau neprideda tai patvirtinančių įrodymų. Jeigu pareiÅ¡kėjas nustatytu terminu nepateikia reikalingų dokumentų ar juos pateikia pavėluotai, tuomet praÅ¡ymas nenagrinėjamas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas teisinis reguliavimas nedraudžia Tarnybai iÅ¡ karto vertinti pareiÅ¡kėjo motyvus ir pridėtus įrodymus bei priimti sprendimÄ dėl praÅ¡ymo atmetimo, jeigu jo praÅ¡ymas nėra nepagrįstas iÅ¡ esmės, tačiau jis grindžiamas tam tikromis aplinkybėmis, kurios nesudaro pagrindo tarnybos atidėjimui. Kas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta, todėl atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai, kad atsakovė nesilaikė gero administravimo principo.

Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ bylos, pareiÅ¡kėjas tiek 2020 m. birželio 22 d. Tarnybai pateiktame praÅ¡yme atidėti privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ , tiek skunde Ministerijai detaliai iÅ¡dėstė visas aplinkybes ir argumentus, bei pridėjo visus įrodymus, kuriais grindė savo argumentus, tad nebuvo pagrindo dar papildomai jo reikalauti pateikti įrodymus. PareiÅ¡kėjo teisė dėl įrodymų pateikimo iÅ¡ esmės buvo įgyvendinta tinkamai, jo teisės dėl to nebuvo pažeistos. Tad nėra ir jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad buvo padarytas esminis procedÅ«rinis pažeidimas, kuris galėtų lemti skundžiamų sprendimų panaikinimÄ .

Atmestinas ir pareiÅ¡kėjo argumentas, kad atsakovo 2020 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. ATRS-961 „Dėl sprendimo neatidėti privalomosios pradinės karo tarnybos“ yra nemotyvuotas. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ aukščiau nurodyto sprendimo turinio matyti, kad jame yra įvertintos ir aptartos visos pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme atidėti privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia neproporcingai didelę žalÄ , sprendime nurodytos teisės aktų normoms, kurios lėmė sprendimo priėmimÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui yra žinomi bei suprantami atsakovo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. ATRS-961 priėmimo teisiniai bei faktiniai pagrindai, motyvai.

Apibendrinant konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos priežastys nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog Privalomosios karo tarnybos atlikimas pareiÅ¡kėjo interesams sukeltų neproporcingai didelę žalÄ , kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti, jeigu Privalomoji karo tarnyba bÅ«tų atliekama kitu metu. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kėjo nurodytas priežastis bei pateiktus įrodymus dėl Privalomosios karo tarnybos atidėjimo įvertino tinkamai, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Tarnybos ir Ministerijos sprendimai taip pat priimti tinkamų subjektų pagal savo kompetencijÄ , nepažeidžiant pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių.

Taigi, skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra jokio pagrindo; Å¡i pareiÅ¡kėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 88 straipsnio 1 punktas). Atmetus skundÄ dėl pagrindinių reikalavimų, netenkinamas ir pareiÅ¡kėjo iÅ¡vestinis skundo reikalavimas įpareigoti TarnybÄ pakartotinai iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , leidžiant pareiÅ¡kėjui jį patikslinti bei įpareigojant TarnybÄ priimti naujÄ sprendimÄ .

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas atmestas, tad jis neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (ABTÄ® 40 straipsnis).

Nors proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo D. I. skundÄ atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Saulius Jakaitis

Iveta Pelienė

Fausta Vitkienė