5c5e7630-347d-4e67-b60b-d2c27306e239 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1833-1015/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27330-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 14 d.Vilnius             Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei, kaltinamajam V. J.,kaltinamojo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, nukentėjusiajai V. Ž.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeV. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Raseinių r., Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, nedirbantis, gaunantis neįgalumo pensijÄ , gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būtų namuose, neatlygintinai išdirbti 80 val.;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – galutinė bausmė 40parų areÅ¡to, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. J., muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ artimajam giminaičiui, o bÅ«tent: jis 2016 m. birželio 11 d. apie 12.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,08 ‰ girtumo laipsnis), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė seseriai V.

Ž. į veidÄ bei du kartus kaire ranka sudavė į pakaušį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmÄ . V. J., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2016 m. birželio 11 d. apie 11.30 val. parėjo namo, iÅ¡gėręs, gyvena su mama. Sesuo atvažiuoja kiekvienÄ dienÄ prižiÅ«rėti mamÄ , tada sesuo atvažiavo ir pasakė, kad jis yra iÅ¡gėręs, jis atsakė, kad ne jos reikalas, tada sesuo jį pastÅ«mė, jis nukrito, kadangi buvo neblaivus, nelabai atsimena, bet prisipažįsta, kad galėjo suduoti seseriai į galvÄ ranka, taip pat kaire ranka į pakaušį.

Nurodė, kad labai gailisi, turi tik mamÄ ir seserį. Sesuo atvažiuoja pas juos, prižiÅ«ri mamÄ , tvarko namus, jis irgi tvarko, bet daugiau tvarko sesuo, taip pat ji kartais gamina valgyti, kartais atveža pagaminusi. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡gėrė trise 2 butelius, t. y. 1 litrÄ degtinės, parÅ«kė ir apsvaigo, kadangi jam negalima gerti alkoholio, vartoja ir vaistus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieÅ¡taraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje iÅ¡tyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. birželio 12 d. V. J. parodė, kad gyvena kartu su motina M. J.. Sesuo V. Ž. kartu su jais negyvena, bet ji kasdien atvažiuoja, nes reikia prižiÅ«rėti motinÄ , kuri yra 1927 m. gimimo. Sesuo pabÅ«na pusę dienos ir iÅ¡važiuoja pas save namo. Sesuo suleidžia motinai vaistus, padaro perriÅ¡imus, sutvarko butÄ . Motina duoda pinigų, tai ji nueina nuperka maisto. Jis iÅ¡geria, dėl to su seserimi dažnai kyla konfliktai. Vakar žodis po žodžio ir kilo konfliktas. Jis buvo iÅ¡gėręs. Sesuo užėjo pas į kambarį, o jis norėjo jÄ pulti.

Tuomet sesuo jį pastÅ«mė. Ar seseriai trenkė per veidÄ , neatsimena, nes buvo stipriai iÅ¡gėręs. Nei motinai, nei seseriai negrasino. Butas, kuriame gyvena, priklauso motinai. Jis yra ten priraÅ¡ytas, o sesuo nepriraÅ¡yta. Sesuo turi savo butÄ Naugarduko gatvėje, Vilniuje. Motina suraÅ¡iusi testamentÄ , pagal kurį po jos mirties butas atitenka jam ir seseriai. Dėl to buto jis su seserimi nuolat ir pykstasi. Vakar, konflikto metu, motina buvo namie, bet ji buvo savo kambaryje, mano, kad konflikto ji negirdėjo.

Jo niekas iÅ¡ buto nevaro, bet jis taip suprantu, kad viskas eina link to. Jis iÅ¡eitų, bet neturi, kur gyventi ir neturi, kur iÅ¡eiti. Gauna neįgalumo pensijÄ (b. l. 19). Papildomos apklausos metu V. J. parodė, kad dėl pareikÅ¡to įtarimo mažai kÄ prisimena, nes buvo labai girtas, bet tikrai prisipažįsta, kad galėjo seseriai sukelti fizinį skausmÄ , nes tarp jų vyko konfliktas dėl turto dalybų, nes ji nori po mamos mirties pasiimti butÄ . Kadangi buvo neblaivus, elgėsi agresyviai, taigi neatmeta galimybės, kad seserį stumtelėjo bei kumščiavo į galvÄ .

Dėl Å¡io konflikto ir seseriai sukelto fizinio skausmo labai gailisi. Yra teistas dėl fizinio skausmo sukėlimo motinai, iÅ¡gėręs nevaldo savo veiksmų. Namuose dar buvo jų motina Marija, kuri konflikto nematė, ji buvo savo kambaryje, tačiau konfliktÄ matė girta sesers draugė Tania, jos duomenų nežino, jų su sese konflikto metu, minėta draugė jį pastÅ«mė, nuo ko jis susižalojo nugarÄ (b. l. 24).Nukentėjusioji V. Ž. parodė, kad ji buvo pas motinÄ namie, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Jos brolis V. J. atėjo apie 9.30 val. bÅ«damas neblaivus į motinos butÄ . Pradėjo iÅ¡kart įžeidinėti, vadinti necenzÅ«riniais žodžiais. Ji bandė jį nuraminti, tačiau jis jos neklausė ir trenkė jai vienÄ kartÄ deÅ¡ine ranka su kumščiu į kairį žandÄ . Su kaire ranka sudavė į pakaušį du kartus, taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Ji, siekdama iÅ¡vengti sunkesnių sužalojimų, iÅ¡bėgo į laiptinę ir iÅ¡kvietė policijÄ . Atvykę pareigÅ«nai sulaikė jos brolį.

Jos mama matė visÄ Ä¯vykį, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos Å¡iuo metu jos apklausti nėra galimybės. Jos brolis smurtauja nebe pirmÄ kartÄ , už tai yra teistas. PraÅ¡o imtis priemonių, kad ji ir jos mama bÅ«tų apsaugotos nuo jos brolio (b. l. 9). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio A. Å . 2016 m. birželio 11 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016 m. birželio 11 d. apie 12.00 val. gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) smurtauja neblaivus brolis.

Atvykus nustatyta, kad policijÄ kvietė V. Ž., nustatyta, kad 2016 m. birželio 11 d. apie 10.00 val. tarp V. Ž. ir jos brolio V. J. kilo konfliktas, konflikto metu V. J. grasino susidorojimu jai ir jos motinai M. E., V. J. tapo agresyvus ir su kumščių trenkė V. Ž. į veidÄ . V. Ž. paaiÅ¡kino, kad smurto poveikis pasireiÅ¡kė smÅ«giu su kumščiu į veidÄ (b. l. 6-7).Alkotesterio kvitas patvirtina, kad V. J. 2016 m. birželio 11 d. 13.01 val. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas (b. l. 29). Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui sukėlė fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma minėtų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡tirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ . Å ių įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad nustatytos Å¡ios faktinės aplinkybės: 2016 m. birželio 11 d. apie 12.00 val. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,08 ‰ girtumo laipsnis), konflikto metu vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė seseriai V.

Ž. į veidÄ bei du kartus kaire ranka sudavė į pakaušį. Nors teisiamojo posėdžio metu V. J. nurodė, kad kadangi buvo neblaivus, neatsimena, kas tiksliai įvyko, tačiau įvertinus V. Ž. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinio praneÅ¡imo dėl smurto artimoje aplinkoje duomenis, bei aplinkybę, kad, kaip nurodė V. J., jis neneigia, kad nurodytus veiksmus jis galėjo atlikti, pripažintina, kad nurodytos faktinės aplinkybės yra įrodytos. Taip pat pripažintina, kad V. J. suduodant V.

Ž., jis sukėlė jai fizinį skausmÄ . Kadangi V. J. pripažino, kad buvo neblaivus, nurodė, kad tai ir lėmė smÅ«gių sudavimÄ , pripažintina, kad jo neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Vertinant veikos kvalifikavimui pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį reikÅ¡mingÄ aplinkybę – tai, kad fizinis skausmas sukeltas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui – teismas pirmiausia pažymi, jog pagal Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

Taigi atsižvelgiant į tai, kad V. Ž. yra V. J. sesuo, pripažintina, kad V. Ž. laikytina V. E. artimuoju giminaičiu Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies prasme. Todėl įvertinęs visumÄ minėtų aplinkybių ir argumentų, teismas sprendžia, kad nurodytomis aplinkybėmis, vietoje ir bÅ«du suduodamas smÅ«gius V. Ž., t. y. muÅ¡damas, V. J. sukėlė fizinį skausmÄ artimajam giminaičiui – seseriai V. Ž.. Taigi pripažintina, kad V. J. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. J., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinė, tyčinė (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta. Kadangi kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti V. J. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Taip pat nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 10 p.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kadangi 2016 m. birželio 11 d. 13.01 val. jam nustatytas 2,08 promilių girtumo laipsnis, o iÅ¡ V. J. parodymų nustatyta, kad bÅ«tent apsvaigimas nuo alkoholio ir lėmė nurodytų veiksmų atlikimÄ .Atsižvelgtina ir į V. J. asmenybę: iÅ¡silavinimas – pagrindinis, nustatytas neįgalumas, gauna neįgalumo pensijÄ , administracine tvarka baustas, nuobaudos negaliojančios (b. l. 34-35).

Teismas taip pat pažymi, kad V. J. teistas du kartus už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , įvykdytÄ motinos M. E. atžvilgiu (b. l. 36-41). Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, reikÅ¡mingas skiriamos bausmės individualizavimui, spręsdamas klausimÄ dėl V. J. parinktinos bausmės rÅ«Å¡ies, teismas pirmiausia akcentuoja minėtÄ aplinkybę, kad jis yra teistas du kartus už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu V. J. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamas veikas) buvo paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, nustatant tam tikrus įpareigojimus, tarp jų – įpareigojimÄ tam tikrÄ valandų skaičių iÅ¡dirbti neatlygintinai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendžiu V. J. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė bausmė – 40 parų areÅ¡to. Taigi V. J. jau buvo skirtos Å¡velnesnės BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmių rÅ«Å¡ys, tačiau aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje jis vėl teisiamas už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ , leidžia vertinti, kad Å¡ios bausmės nepasiekė Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, todėl yra pagrindas Å¡iuo atveju skirti jam griežtesnę – t. y. laisvės atėmimo bausmę.

Å ios bausmės dydis, įvertinus jau minėtas reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatytinas mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis (BK BK 61 str. 2 d.). Skirtina bausmė, kadangi asmuo prisipažino kaltas ir byla buvo iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu. Kita vertus, atsižvelgiant į nustatytÄ V. J. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į jo paaiÅ¡kinimus teisiamojo posėdžio metu, taip pat aplinkybes, kad jam nustatytas neįgalumas, į jo amžių bei sveikatos bÅ«klę, teismas visgi vertina, kad nagrinėjamu atveju dar yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju, neskiriant realaus laisvės atėmimo ir nustatant atitinkamas pareigas, taip kaltinamajam suteikiant galimybę dar kartÄ Ä¯vertinti savo elgesį, jo galimas pasekmes, teismas vertina, kad dar galima pasiekti kaltinamojo požiÅ«rio pasikeitimo ir suvokimo, kad atitinkamų taisyklių bÅ«tina laikytis. Todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams, atidėjimo laikotarpiu paskiriant V. J. pareigas, numatytas Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktuose.

Pažymėtina, kad kaltinamojo elgesys tokiu bÅ«du bus prižiÅ«rimas probacijos tarnybos ir V. J. nepateisinus jam parodyto teismo pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti panaikintas. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas V. J. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. birželio 11 d. 12.00 val. iki 2016 m. birželio 13 d., 10.18 val. (b. l. 15, 28), t. y. 2 paros (BK 66 str.). Ikiteisminio tyrimo metu V. J. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė praÅ¡ymÄ , vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. J. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas – 34,74 eurus. A. A. Svila buvo paskirtas V. J. gynėju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , kadangi byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka.

Todėl teismas, siekdamas užtikrinti, kad nebÅ«tų paneigiama bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo instituto esmė, atsižvelgdamas taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį – minėta, kad jam nustatytas neįgalumas, gauna neįgalumo pensijÄ , vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostata, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ V. J. nepriteistinos.Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje nepareikÅ¡tas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. J. galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti V. J. laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2016 m. birželio 11 d. 12.00 val. iki 2016 m. birželio 13 d., 10.18 val. (b. l. 15, 28), t. y. 2 paras.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, V.

J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams ir skirti jam Å¡ias pareigas: visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 75 str. 2 d. 7 p.); visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.). Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. V. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų (34,74 eurų) iÅ¡ V. J. nepriteisti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja             Ingrida Mikužytė