5c5e7535-2db9-45a8-bdf5-86ee18cf68eb · Vilniaus apygardos teismas

?NuoraÅ¡as Baudžiamoji byla Nr. 1-29- 365/2019 Teisminio proceso Nr. Nr.02-2-00381-15 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Ingai Å aranovai, dalyvaujant prokurorei Laurai Golubkienei, R. M. ir jos advokatams Donatai Lapėnienei ir Mindaugui ZalepÅ«gai, J. K. ir jos advokatui Jonui Vilhelmui Pliugžmai, civilinio ieÅ¡kovo atstovei Egidijai Belevičienei, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje :

R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybė, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokusi, dirbanti UAB "(duomenys neskelbtini)" direktore , neteista, kaltinama tuo, kad padarė veikas,numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str.2d. ir 222 str. 1 d. J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta -(duomenys neskelbtini), iÅ¡situokusi, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", vyr. buhalterė, neteista, kaltinama tuo, kad padarė veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. nustatė:

R. M., nuo 2004-06-10 iki 2014-09-26 eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2014-03-31 d. įmonės pavadinimas pakeistas į UAB “(duomenys neskelbtini)”), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas ir užimamų pareigų pagrindu pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalies nuostatÄ â€žUž apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas”, tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje atspausdino, pasirašė ir perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB “(duomenys neskelbtini)”) vyr. buhalterei J.

K. įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitÄ Å¾inomai netikrus dokumentus: 2014-03-21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Serija VFT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame melagingai nurodyta, kad iÅ¡ R. M. į įmonės kasÄ paimta 45000Lt „akcininko įnaÅ¡as įmonės įstatinio kapitalo didinimui“, nors realiai minėti pinigai į įmonės kasÄ Ä¯neÅ¡ti nebuvo, po ko vyr. buhalterė J. K., nežinodama, kad minėtas orderis yra netikras, įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2014 m. kovo 21 d.

– 2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos registrus, tuo buvo pažeistas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatÄ , numatančiÄ , kad „ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“, dėl ko buvo iÅ¡kraipyta tikroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinė, komercinė, finansinė bÅ«klė, įmonės įsipareigojimai ir duomenys apie turtÄ , dėl to nuo 2014-03-21 iki 2014-09-30 iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros.

Taip pat ji tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje pasirašė vyr. buhalterės J. K. atspausdintus netikrus dokumentus: 2014-02-13 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.000Lt sumai, 2014-05-07 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 3.000Lt sumai, 2014-05-12 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 15.600Lt sumai, 2014-06-06 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 5.020Lt sumai, 2014-06-16 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.260Lt sumai, 2014-07-03 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 4.250Lt sumai, 2014-09-24 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.000Lt sumai, minėtuose kasos išlaidų orderiuose nurodant, kad minėti pinigai išduoti R.

M. įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ , nors realiai pinigai iÅ¡ kasos jai iÅ¡mokėti nebuvo, o minėtomis dienomis minėtos pinigų sumos realiai buvo pervestos iÅ¡ R. M. asmeninės banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ir perdavė Å¡iuos žinomai netikrus dokumentus J. K. įtraukti į apskaitÄ , o pastaroji Å¡iuos žinomai netikrus dokumentus įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ .

Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ 1 ir 3 dalis, numatančias, kad ,,Å«kio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama“;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“, dėl ko nėra galimybės iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto (grynųjų pinigų), nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2014-02-13 iki 2014-12-31. Å iais savo veiksmais R. M. apgaulingai tvarkė apskaitÄ ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. R. M. buvo kaltinama pasisavinusi didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: ji, nuo 2004-06-10 iki 2014-09-26 eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2014-03-31 d.

įmonės pavadinimas pakeistas į UAB “(duomenys neskelbtini)”), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas, 2014-03-21 įmonės buveinėje (duomenys neskelbtini), iš įmonės akcininko A. V. paėmė 45000 Lt ir atspausdino UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Serija VFT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad iš A. V. paimta 45000Lt Lt, ūkinės operacijos ar ūkinio įvyko turinį nurodant, kad tai - „Akcininko įnašas įmonės įstatinio kapitalo didinimui Komisinis atlyginimas už komisines paslaugas“, davė jį pasirašyti A.

V. bei pasirašė pati kaip vyr. buhalterė ir kasininkė, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įmonės buveinėje(duomenys neskelbtini), ji, A. V. praÅ¡ymu minėtÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Serija VFT Nr. (duomenys neskelbtini), perspausdino, Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvyko turinį nurodant - „Akcininko įnaÅ¡as įmonės įstatinio kapitalo didinimui“, davė jį pasiraÅ¡yti A. V. bei pasirašė pati kaip vyr. buhalterė ir kasininkė, tačiau kaip įmonės kasininkė ji minėtų pinigų į įmonės kasÄ neįnešė, o juos pasisavino, tokiu bÅ«du pasisavino didelės 45 000Lt (13 032,90Eur) vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ .

Å ie veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 183 str. 2 d. J. K. buvo kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent: ji, nuo 2014-01-21 iki 2015-02-23 eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2014-03-31 įmonės pavadinimas pakeistas į UAB “(duomenys neskelbtini)”), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyriausiojo buhalterio pareigas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d. nuostatas, kurios numato, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumÄ Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalterė)“, bÅ«dama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumÄ , veikdama kartu su minėtos įmonės direktore R.

M. pagamino netikrus dokumentus, t. y. laikotarpyje nuo 2014-02-13 iki 2014-09-24 tyrimo metu nenustatytoje vietoje paruošė ir atspausdino netikrus dokumentus: 2014-02-13 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.000Lt sumai, 2014-05-07 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 3.000Lt sumai, 2014-05-12 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 15.600Lt sumai, 2014-06-06 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 5.020Lt sumai, 2014-06-16 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.260Lt sumai, 2014-07-03 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 4.250Lt sumai, 2014-09-24 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.000Lt sumai, minėtose kasos išlaidų orderiuose nurodant, kad minėti pinigai išduoti R.

M. įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ , nors realiai pinigai iÅ¡ kasos jai iÅ¡mokėti nebuvo, o minėtomis dienomis minėtos pinigų sumos buvo pervestos iÅ¡ R. M. asmeninės banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ir R. M. minėtus orderius pasiraÅ¡ius, J. K. Å¡iuos žinomai netikrus dokumentus įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ . Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d.

Nr. IX-574 - 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ 1 ir 3 dalimis: „Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama“;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“, dėl ko nėra galimybės iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto (grynųjų pinigų), nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2014-02-13 iki 2014-12-31. Å ie veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. Bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti duomenys. Teisminio nagrinėjimo metu R. M. paaiÅ¡kino, kad A. V. pas jÄ atėjo 2013 metų kovÄ . Tuo metu jis dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)", kuri buvo Austrijos draudimo kompanijos "(duomenys neskelbtini)" generalinė pardavimų agentÅ«ra.

A. V. domėjosi jos įmonės UAB "(duomenys neskelbtini)" veikla ir ji papasakojo, kad ieÅ¡ko pardavimų skyriaus vadovo, papasakojo su kokiais produktais ji dirba. 2014 m. kovÄ A. V. pasirodė vėl. Jis jau buvo atleistas iÅ¡ UAB "(duomenys neskelbtini)" ir prašė priimti jį į darbÄ . Ji juo pasitikėjo ir jiedu sutarė, kad ji jam perleis 50 proc. akcijų, o jis atsives iÅ¡ UAB "(duomenys neskelbtini)" 20 gerai paruoÅ¡tų darbuotojų, kurie taip pat ruošėsi iÅ¡eiti iÅ¡ UAB "(duomenys neskelbtini)" ir ieÅ¡kojo darbo.

Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ji, vyr. buhalterė J. K. ir viena darbuotoja, kuri buvo dekretinėse atostogose. UAB "(duomenys neskelbtini)" tuo metu su "(duomenys neskelbtini)" turėjo sutartį dėl jų produktų pardavimo, bet tarpininko mokestis jiems buvo nustatytas labai mažas, todėl jiems neapsimokėjo dirbti su Å¡ita kompanija. A. V. pažadėjo iÅ¡siderėti iÅ¡ minėtos įmonės geresnes sÄ lygas, jei jų įmonės įstatinis kapitalas bus padidintas iki 100.000 Lt. Ä®statinio kapitalo didinimas buvo jo idėja, o ne jos, be to, jis skubino jÄ padidinti kapitalÄ , kad jo darbuotojai neiÅ¡eitų į kitÄ Ä¯monę, t. y. nesusirastų kito darbo.

Tuo metu nei ji pati, nei A. V. pinigų neturėjo, todėl jų bendras sprendimas buvo užregistruoti įstatinio kapitalo padidinimÄ iki 100.000 Lt, iÅ¡raÅ¡ant kasos pajamų orderius, bet neįmokant pinigų. Abu susitarė, kad pinigus, skirtus įstatinio kapitalo didinimui, jie įneÅ¡ į įmonės kasÄ , kai turės tokiÄ galimybę, t.y. susitarė fiktyviai įforminti įstatinio kapitalo didinimÄ . Buvo paruoÅ¡ti 2014-03-21 UAB "(duomenys neskelbtini)" kasos pajamų orderis serija VFP Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo neva ji į įmonės kasÄ Ä¯nešė 45000 litų, ir 2014-03-21 UAB "(duomenys neskelbtini)" kasos pajamų orderis Serija VFP Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo neva A.

V. į įmonės kasÄ Ä¯nešė 45000 litų, UAB "(duomenys neskelbtini)" įstatai, kuriuose nurodyta, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" kapitalas yra 100.000 litų. Minėtus kasos pajamų orderius ji 2014 m. kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje perdavė J. K. įtraukti į UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitÄ , nes tikėjosi, kad ateityje pinigai bus įneÅ¡ti į kasÄ ir problemų dėl to nebus. Pakeisti įmonės pavadinimÄ iÅ¡ UAB "(duomenys neskelbtini)" į UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo A.

V. idėja, nes jų planas buvo atidaryti įmonės padalinius kituose Lietuvos miestuose - Klaipėdoje, Kaune, Å iauliuose ir Panevėžyje. Visus minėtus dokumentus jie su A. V. pasirašė pas notarÄ E. N., senamiestyje esančiame notarų biure. Abiejuose kasos pajamų orderiuose per klaidÄ buvo įraÅ¡yta, kad "Å«kinės operacijos ar Å«kinio įvykio turinys - Akcininko įnaÅ¡as įmonės įstatinio kapitalo didinimui. Komisinis atlyginimas už konsultacines paslaugas". IÅ¡ pradžių to nepastebėjo, o vėliau A.

V. pas jÄ atėjo ir paprašė perraÅ¡yti orderį, kÄ ji ir padarė, nurodė kasos pajamų orderiuose kitÄ operacijos turinį - "akcininko įnaÅ¡as įmonės įstatinio kapitalo didinimui" ir sukeitė juos, t.y. paÅ¡alino senuosius ir paliko naujus su pakeistui turiniu. PasiraÅ¡ant minėtus orderius, pinigai į kasÄ Ä¯neÅ¡ti nebuvo. Netrukus įmonėje pradėjo trukti apyvartinių lėšų ir ji pradėjo ieÅ¡koti galimybių gauti kreditÄ tiek įstatiniam kapitalui įneÅ¡ti, tiek pardavimo padalinio iÅ¡laikymui.

Pinigų nei ji pati, nei A. V. neturėjo. Nuo 2014 m. balandžio mėnesio ji pradėjo ieÅ¡koti galimybės gauti kreditÄ ir kaip fizinis asmuo. A. V. žinojo, kad ji ieÅ¡ko pinigų UAB "(duomenys neskelbtini)" įstatinio kapitalo didinimui ir apyvartinėms lėšoms. A. V., siekdamas kurti pardavimų padalinį, norėjo, kad jis bÅ«tų paskirtas įmonės vadovu, kad, pasak jo, jis turėtų didesnį autoritetÄ prieÅ¡ naujai renkamus darbuotojus ir ji, pasitikėdama juo, sutiko su Å¡iuo pageidavimu, todėl nuo 2014-09-26 jis buvo paskirtas direktoriumi.

Tai, kad pinigai įstatinio kapitalo didinimui nebuvo įneÅ¡ti į kasÄ patvirtina tai, kad iki A. V. tampant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, A. V. į jos asmeninę banko sÄ skaitÄ pervedė 30.559,70Lt, o ji Å¡iuos pinigus iÅ¡karto pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ ir jie iÅ¡karto buvo panaudoti įmonės veikloje. Tai įrodo, kad kasoje nebuvo pinigų ir A. V. apie tai žinojo. Jau tapęs UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovu A. V. nuo 2014-10-03 iki 2014-11-10 pats įnešė į UAB "(duomenys neskelbtini)" banko sÄ skaitÄ 25.790 Lt apyvartinėms lėšoms, kas dar kartÄ patvirtina, kad kasoje pinigų nebuvo ir A.

V. apie tai žinojo. Žinodamas, kad pagal anksčiau minėtus kasos iÅ¡laidų orderius pinigai nėra įneÅ¡ti, A. V., tapęs įmonės vadovu, vengė priimti kasÄ ir dokumentus, nes tokiu atveju jis patvirtintų, kad minėti pinigai kasoje yra ir už juos atsakytų. 2015 metų sausio mėn. ofise (duomenys neskelbtini) ji su A. V. susitiko ir ji prašė jo grÄ Å¾intį įstatinį kapitalÄ Ä¯ pradinę (10.000Lt) bÅ«senÄ , nes pinigai į kasÄ nei jo, nei jos pačios įmokėti nebuvo.

A. V. nesutiko, todėl ji kasos pajamų orderių originalus, pagal kuriuos buvo padidintas įstatinis kapitalas, paliko pas save, nes tikėjosi vėliau su juo sutarti dėl įstatinio kapitalo atstatymo. Kadangi A. V. savo įsipareigojimų įmonei neįvykdė, ji minėto susitikimo metu taip pat prašė, kad jis jai parduotų 20 proc. savo akcijų ir paskirtų jÄ Ä¯monės direktore. Jis nesutiko ir nuo tos dienos pradėjo nuo jos slapstytis, be jos žinios iÅ¡sinuomojo naujÄ ofisÄ (duomenys neskelbtini), kuriame vykdė UAB (duomenys neskelbtini)“ veiklÄ .

Ji atsitiktinai apie tai sužinojo ir kartu su antstolės I. B. padėjėja 2015-02-25 d. nuvyko į minėtas patalpas ir užfiksavo, kad ofiso (duomenys neskelbtini), durų buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškaba ir dirbo įmonės darbuotojai, o A. V. antstolės padėjėjai pareiškė, kad tai jo asmeninis butas, o įmonės darbuotojai yra jo svečiai, o R. M. uždraudė šiose patalpose lankytis. 2015 metais Juridinių asmenų registrui pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę atskaitomybę už 2014 metus A.

V. nei balanse nei aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nenurodė, kad kasoje trÅ«ksta pinigų arba, kad kasa jam neperduota; jos manymu tai patvirtina, kad pinigai įstatinio kapitalo didinimui į kasÄ Ä¯neÅ¡ti nebuvo. Dokumentus, reikalingus įstatinio kapitalo didinimui, jie ruošė naudodamiesi UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininko M. J. paslaugomis. PirmÄ kartÄ su J. jiedu susitiko (duomenys neskelbtini) gatvės ofise, tuomet J. pasakė, kad jie turi susitarti , kokiu bÅ«du didins įstatinį kapitalÄ , o po to, kito susitikimo metu buvo pasiraÅ¡omi paruoÅ¡ti dokumentai.

J. paruošė visus dokumentus, reikalingus notarui. Pinigai J. akivaizdoje nebuvo mokami. Å ių dokumentų pasiraÅ¡ymo metu ir buvo suraÅ¡ytas kasos pajamų orderis, neva patvirtinantis pinigų įneÅ¡imo faktÄ . Kito susitikimo su V., kai neva buvo mokami pinigai, nebuvo. J. nuo pat pradžių siÅ«lė pasirinkti variantÄ : ar pinigų įneÅ¡imo faktÄ patvirtinti iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ banko sÄ skaitos, arba suraÅ¡yti dokumentÄ , liudijantį grynųjų pinigų įneÅ¡imo į įmonės kasÄ , faktÄ .

BÅ«tent pirmojo susitikimo metru M. J. ir liepė jiems apsispręsti, kokiu bÅ«du įformins pinigų įneÅ¡imo faktÄ . M. J. akivaizdoje nebuvo mokami pinigai , tebuvo iÅ¡raÅ¡ytas klasos pajamų orderis, kurį pasirašė V.. Nei ji, nei V. tuo metu neturėjo reikalingų įstatinio kapitalo didinimui pinigų, todėl nusprendė suraÅ¡yti kasos pajamų orderius, kurie turėjo patvirtinti grynųjų pinigų neva įneÅ¡imo faktÄ .Å iuos dokumentus ir pateikė notarui. Jiedu – ji ir V. kalbėjosi apie tai, kad reiks po įstatinio kapitalo didinimo įforminimo surasti pinigus ir realiai įneÅ¡ti į įmonės kasÄ .

M. J. dalyvavo tuo metu, kai buvo suraÅ¡yti kasos pajamų orderiai ir pasiraÅ¡yti. M. J. sakė, kad toks variantas, kai įforminamas pinigų įneÅ¡imas, bet pinigai neįneÅ¡ami realiai, yra įmanomas. J. ruošė ir atsinešė visus kitus reikalingus notarui pateikti dokumentus, o jiedu užpildė ir pasirašė; J. neatsinešė tik tų dokumentų ( formų), kurie liudytų pinigų įmokėjimo faktÄ . Ji pati surado internete kasos pajamų orderių blankus, juos atspausdino ir su V. pasirašė bei atidavė M.

J., kad Å¡is visÄ dokumentų paketÄ pateiktų notarui. Ji mano, jog M. J. girdėjo jos ir V. pokalbį apie tai, kad tuos pinigus ( po 45000 litų) reikia kuo greičiau surasti ir įneÅ¡ti į įmonės kasÄ realiai. M. J. iÅ¡rašė įgaliojimÄ veikti jų vardu, kad Å¡is galėtų nuneÅ¡ti dokumentų paketÄ notarui. Po to J. juos informavo, kada turi atvykti pas notarÄ , pasitiko juos pas notarÄ ir paliko, o pats susitikime su notaru nedalyvavo. Visas Å¡ias aplinkybes ji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklausiama tyrėjos.Ar pasiraÅ¡ant kasos pajamų orderius Å¡alia stovėjo M.

J., ar jis betarpiÅ¡kai matė pasiraÅ¡ymo momentÄ , ji neprisiminė. Ji ieÅ¡kojo internete kasos pajamų orderio pavyzdžio ir rado, tačiau Å¡iame pavyzdyje buvo nurodyta kitokia pinigų įneÅ¡imo paskirtis, todėl pradžioje surašė kasos pajamų orderius su neteisinga formuluote – neteisingai nurodė neva įneÅ¡amų pinigų paskirtį. Po to tuos įraÅ¡us ji taisė. Tie taisymai buvo daromi vėliau, o ne kitÄ dienÄ . J. K. tuo metu Å¡alia nebuvo ir ji nežinojo, kad realiai pinigai nebuvo įneÅ¡ami.

Abu kasos pajamų orderiai buvo suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti tuo pačiu metu. Maždaug 2014 m. kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje, ji su J. K. susitiko kažkur Vilniuje, kavinėje ir jai tuos orderius perdavė, kad įtrauktų į buhalterinę apskaitÄ . J. K. nežinojo, kad pinigai pagal Å¡iuos orderius į kasÄ Ä¯neÅ¡ti nebuvo, tuo metu jai to nesakė; J. K. apie tai pasakė 2015 metų maždaug vasario mėnesį, kai prasidėjo kivirčai su A. V. (t.11 b.l. 195-197). J. K. apklausos metu paaiÅ¡kino, kad jai inkriminuojamų veikų padarymo nepripažįsta.

Ji dirbo savo darbÄ ir nieko nežinojo apie R. M. planus. 2014 m. pradžioje M. įmonės kasoje buvo 22000 litų. Padidinus įstatinį kapitalÄ , kasoje buvo apie 100000 litų. R. M. buvo vadovė, kasininkė ir pati sau mokėjo atlyginimÄ . Ant kiekvieno kasos iÅ¡laidų orderio M. pati pasirašė „gavau“. Ji dirbo pas M. vyr. buhaltere ir su grynais pinigais reikalų neturėjo, tvarkė tik apskaitos dokumentus, apie įmonės situacijÄ ji žinojo tik tai, kas buvo fiksuota M. jai teikiamuose įmonės dokumentuose; tuo metu apskaitos dokumentai liudijo, kad įmonė turi grynųjų pinigų.

Veiksmus su grynaisiais pinigais atlieka kasininkė, t.y. pati R. M., kuri ir pasirašė už iÅ¡mokamus pinigus kasos iÅ¡laidų orderyje. Ji kaip vyr. buhalterė iÅ¡rašė tuščius iÅ¡laidų orderių blankus ir perdavė juos R. M., kuri juos grÄ Å¾ino su paraÅ¡ais. IÅ¡ apskaitos dokumentų matyti, kokia suma turi bÅ«ti iÅ¡mokama, tad iÅ¡laidų orderyje įraÅ¡oma tokia spausdinta suma, nes R. M. sakė, kad pinigus iÅ¡mokės per kasÄ . Visi kaltinime nurodyti iÅ¡laidų orderiai iÅ¡raÅ¡yti analogiÅ¡ku bÅ«du, t.y. vykdant R.

M. nurodymus ji kaip vyr. buhalterė paruoÅ¡davo iÅ¡laidų blankus, o juos realizuodavo pati M., dirbusi su grynais įmonės pinigais.R. M. ji matė vienÄ kartÄ per mėnesį jos dukters biure. Jai atneÅ¡davo dokumentus, kuriuos ji suvesdavo į apskaitÄ , iÅ¡raÅ¡ydavo orderį, perduodavo jį M. ir gaudavo šį orderį jau su paraÅ¡ais; orderyje buvo nurodoma ta data, kuriÄ nurodydavo pati R. M.. Grynų pinigų nematė, pinigų priėmimo – perdavimo nematė. Ä® apskaitÄ visos finansinės operacijos buvo įtraukiamos tik po to, kai tie dokumentai bÅ«davo pasiraÅ¡yti.

Ikiteisminio tyrimo metu minima, kad minėti kasos iÅ¡laidų orderiai buvo suraÅ¡omi atbuline data, gavus praeito mėnesio (duomenys neskelbtini) banko iÅ¡raÅ¡Ä , yra teisinga. Ji kaip vyr. buhalterė tuos dokumentus įtraukė į apskaitÄ tik tuomet, kai juos grÄ Å¾ino su paraÅ¡ais. Ji nežinojo kokias operacijas vykdė M., tai galėjo bÅ«ti ir įmonės pinigai; jai liepė ir ji tik paruošė orderių blankus. IÅ¡ banko iÅ¡klotinės matėsi, kad pinigai buvo pervesti į įmonės sÄ skaitÄ iÅ¡ asmeninės M. sÄ skaitos.

Kadangi susitikdavo su M. tik kartÄ per mėnesį, tai ji tik įformindavo jau atliktas finansines operacijas tam, kad sutvarkytų apskaitÄ , M. liepus. Finansinės operacijos turi bÅ«ti fiksuojamos mėnesio laikotarpyje ir tai buvo daroma. Jai kaip vyr.buhalterei buvo perduoti dokumentai, susiję su įstatinio kapitalo didinimu ir ji matė, kad įneÅ¡ti pinigai, tačiau grynųjų pinigų ji netvarkė ir operacijų su jais neatlikinėjo, t.y. ji nežinojo ar tikrai įbeÅ¡ti grynieji pinigai ir neprivalėjo to aiÅ¡kintis.Visi apskaitos dokumentai bÅ«davo pas M.;

M. jai nurodydavo, kokias finansines operacijas atliko, o ji tai sutvarkydavo ir įtraukdavo į apskaitÄ . Visi apskaitos dokumentai buvo pas M.. Dokumentų gavimas iÅ¡ M. ir jų grÄ Å¾inimas M. niekur nebuvo fiksuojamas. Kai pasikeitė įmonės direktorius, 2014 m. rugsėjo – spalio mėnesiais dokumentai buvo pas R. M., o kur ji laikė tuos dokumentus - ji nežino. M. jai pradžioje sakė, kad dokumentai dingo, tačiau po to atnešė tuos dokumentus balansui ruoÅ¡ti. Ji prašė duoti dokumentus, kad galėtų paruoÅ¡ti įmonės balansÄ , tuomet M. jai ir perdavė dokumentus 2015 m. vasario – kovo mėnesiais, ir liepė po to juos perduoti V..

Ji nenorėjo kiÅ¡tis į akcininkų reikalus, todėl dokumentus ir vėl grÄ Å¾ino R. M.. Žino, kad įmonėje pasikeitė direktorius, tačiau V. dokumentų neieÅ¡kojo. Kai ruošė metų balansÄ , dokumentus apie savaitę laiko laikė pas save, tačiau paprastai ji atvykdavo pas M., sutvarkydavo apskaitÄ ir iÅ¡eidavo, dokumentų neiÅ¡sineÅ¡davo.BalansÄ paruošė už laikotarpį iki 2014 m. rugsėjo mėnesio; pagal apskaitos duomenis, įmonės kasoje turėjo bÅ«ti apie 85607,73 litų.

Ji atsisakė dirbti su Å¡ia įmone, nes akcininkai ėmė konfliktuoti; ji nedirba įmonėje, jeigu savininkai nesutaria. Kasos pajamų orederiai, pagal kuriuos akcininkai įnešė į įmonės kasÄ kiekvienas po 45000 litų, jai buvo perduoti 2014 m. kovo – balandžio mėnesiais; į apskaitÄ Å¡iuos duomenis įtraukė tik tuomet, kai jai pasakė, kad įstatinio pakitalo didinimas užregistruotas Registrų centre. Ar pinigai buvo realÅ«s, ji nesidomėjo, nes grynųjų pinigų ji netvarkė.

Pradžioje jai buvo perduoti kasos pajamų orderių originalai, o po to – 2015 m. pradžioje, originalai buvo paimti ir į apskaitÄ Ä¯dėtos orderių kopijos. V. buhalterinę apskaitÄ už 2014 m. sausio – rugsėjo mėnesius iÅ¡siuntė elektroniniu paÅ¡tu 2015 m. kovo – balandžio mėnesiais.Su V. susiraÅ¡inėjo elektroniniu paÅ¡tu, klausė jo kodėl įneÅ¡a 90000 litų ir nesidomi įmonės valdymu, kai kasoje yra tiek pinigų, kodėl įmonei pervedinėjami pinigai. Jai kilo įtarimas, kad tie 90000 litų netikri, kodėl V. skolina įmonei pinigus, tačiau V. tų aplinkybių neaiÅ¡kino.

Galėjo bÅ«ti, kad R. M. paimdavo įmonės pinigus mėnesio pradžioje savo reikmėms ir panaudodavo, o mėnesio pabaigoje tuos pinigus grÄ Å¾indavo, įneÅ¡dama juos iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos. Mėnesio laikotarpyje tai buvo sutvarkoma, tad apskaitos vedimo reikalavimai nebuvo pažeidžiami, įmonė žalos nepatirdavo. Apskaitos dokumentuose buvo nurodomos finansinės operacijos, bankinio pavedimo atlikimo data.(t.11 b.l. 116-121). Ikiteisminio tyrimo metu J. K. nurodė iÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes, tik jas patikslino ir aiÅ¡kino, kad praneÅ¡ime apie įtarimÄ nurodytus kasos iÅ¡laidų orderių blankus atspausdino ji pati.

Ji pagal UAB "(duomenys neskelbtini)" banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä matydavo, kad kasos iÅ¡laidų orderiuose nurodytas pinigų sumas R. M. realiai pervesdavo iÅ¡ savo asmeninės banko sÄ skaitos į UAB "(duomenys neskelbtini)" banko sÄ skaitÄ , tačiau iÅ¡raÅ¡ydavo Å¡iai operacijai kasos iÅ¡laidų orderį, kadangi pavedimas iÅ¡ R. M. banko sÄ skaitos į UAB "(duomenys neskelbtini)" banko sÄ skaitÄ neturėjo jokio teisinio pagrindo (t. y. nebuvo paskolos sutarties), o pagal buhalterinius dokumentus kasoje buvo didelė pinigų suma - apie 100 000 Lt todėl, jos manymu, įmonė tais pinigais ir turėjo disponuoti įmonės Å«kinėje veikloje.

Ji neklausė R. M., ar realiai minėti pinigai yra kasoje ir ji jai nesakė, kad jų realiai kasoje nėra. Ar jie iÅ¡ tikrųjų buvo kasoje, ji nežinojo. Jos giliu įsitikinimu, R. M. negalėjo pervesti pinigų iÅ¡ savo asmeninės banko sÄ skaitos į įmonės banko sÄ skaitÄ net ir pagal paskolos sutartį (kurios nebuvo), nes buvo pakankamai pinigų įmonės kasoje (tai matėsi iÅ¡ apskaitos dokumentų). Jos nuomone, skolinti pinigų įmonei R. M. negalėjo, nes įmonės kasoje buvo pakankamai pinigų, todėl kitaip įforminti Å¡ios operacijos ji negalėjo.

Visi minėti kasos iÅ¡laidų orderiai yra iÅ¡raÅ¡yti R. M. nurodymu ir yra pasiraÅ¡yti pačios R. M. kaip įmonės kasininkės ir direktorės. Minėti kasos iÅ¡laidų orderiai buvo suraÅ¡omi atbuline data, gavus praeito mėnesio UAB "(duomenys neskelbtini)" banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame ji matydavo, kad R. M. pervesdavo pinigus iÅ¡ savo asmeninės banko sÄ skaitos į įmonės UAB "(duomenys neskelbtini)" banko sÄ skaitÄ . Už įmonės kasÄ minėtu laikotarpiu buvo atsakinga R. M..

Visi kasos pinigai buvo pas jÄ . Kam ir kada realiai ji iÅ¡mokėjo pinigus iÅ¡ kasos ir kiek realiai kasoje buvo pinigų žinojo tik ji pati. Ar ji realiai iÅ¡mokėdavo sau atlyginimÄ iÅ¡ kasos ji nežino ir pasakyti negali. Kad ji neimdavo atlyginimo, o tik pasiraÅ¡ydavo ant kasos iÅ¡laidų orderių, ji nežinojo. (tomas 7, b.l. 32). Nuo 2014 m. kovo mėnesio įmonės pavadinimas buvo pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės akcininku tapo A. V., jie su R. M. turėjo po 50 proc. įmonės akcijų.

Kiek vėliau įmonės įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 100 000 Lt. Å is veiksmas buvo patvirtintas notariÅ¡kai (dviem akcininkams įneÅ¡ant į įmonės kasÄ po 45 000 Lt). Ä®monės grynais pinigas ji nedisponavo, tačiau iÅ¡ apskaitos dokumentų matėsi, kad įstatinio kapitalo lėšos yra kasoje. Ä®monė nuomojo patalpas (duomenys neskelbtini). Už nuomÄ kas mėnesį buvo mokama apie 8 000 Lt. Direktoriaus pareigas ėjo R. M.. Nuo 2014-09-29 įmonės direktoriumi buvo paskirtas akcininkas A.

V.. Paskyrus naujÄ vadovÄ , jos pačios funkcijos vykdant įmonės buhalterinę apskaitÄ nepasikeitė – pagal įmonės sÄ skaitos banko iÅ¡raÅ¡Ä kas mėnesį ji paruoÅ¡davo kasos iÅ¡laidų orderius. Kadangi įmonės kasoje buvo grynųjų apyvartinių lėšų, kasos iÅ¡laidų orderiuose ji nurodydavo, kad pinigai paimti iÅ¡ kasos ir įneÅ¡ti į įmonės banko sÄ skaitÄ . Po 2014-09-29 R. M. nurodymo, kasininku ji raÅ¡ydavo įmonės vadovÄ A. V. ir pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ kiekvieno mėnesio pabaigoje iÅ¡ programos atspausdintus ir jos pačios pasiraÅ¡ytus kasos iÅ¡laidų orderius paduodavo R.

M.. Kada ant kasos iÅ¡laidų orderių pasiraÅ¡inėjo A. V. ji nežino, nes dokumentus pasiraÅ¡yti jam pateikdavo R. M.. Tarp A. V. ir R. M. kilo nesusipratimas, R. M. neperdavė jam įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Pagrindiniai įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo viename rožiniame segtuve, tačiau R. M. neva negalėjo jo surasti. Kadangi 2015 metų pradžioje reikėjo teikti deklaracijas ir sudaryti balansÄ , ji paprašė, kad R. M. pateiktų jai dokumentus. 2015 m. vasario pradžioje R.

M. davė jai minėtÄ segtuvÄ su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais. Tvarkydama dokumentus ji pamatė, kad į segtuvÄ Ä¯dėtos nepilnai užpildytos (trÅ«ko datos ir pinigų sumos žodžiais, įraÅ¡o pinigų gavėjas) kasos iÅ¡laidų orderių kopijos su jos pačios ir įmonės kasininko – direktoriaus A. V. paraÅ¡ais. Kadangi įmonės buhalterinėje apskaitoje turi bÅ«ti dokumentų originalai, ji segtuvÄ grÄ Å¾ino R. M.. A. V. ji iÅ¡siuntė praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo.

Ji nedalyvavo, kai R. M. perdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus direktoriui A. V., taip pat nedalyvavo, kai jis pasiraÅ¡inėjo ant kasos iÅ¡laidų orderių. Apskritai įmonės buhalterinės apskaitos klausimais ji bendravo tik su R. M.. Pagal dokumentus įmonėje turėjo bÅ«ti apyvartinių lėšų, tačiau su įmonės grynais pinigais ji nedirbo. Ar A. V. įneÅ¡inėjo savo asmeninius pinigus į įmonės sÄ skaitÄ , ar jis skolino pinigus įmonei ji nežino, nes jai tokio pobÅ«džio dokumentai pateikti nebuvo. (tomas 7, b.l. 2-3) Papildomai apklausta kaip liudytoja J.

K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės pareigose dirbo nuo 2014-01-21 iki 2015-02-23. Minėta įmonė turėjo banko sÄ skaitas AB SEB banke ir AB Å iaulių banke. Prisijungimų prie Å¡ios įmonės banko sÄ skaitų ji neturėjo. Minėtos įmonės banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, reikalingus buhalterinei apskaitai, jai pateikdavo direktorė R. M.. Visi įmonės dokumentai buvo saugomi pas R. M.. Ji jai pateikdavo buhalterinei apskaitai reikalingus dokumentus, o vėliau juos pasiimdavo.

A. V. direktoriumi buvo paskirtas nuo 2014 metų rugsėjo pabaigos, tačiau ir toliau visus dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai, jai pateikdavo R. M. ir ji jai juos grÄ Å¾indavo. Jai pradėjus dirbti minėtos įmonės direktore ir kasininke buvo R. M.. Jos duomenimis, A. V. kasos iÅ¡ R. M. neperėmė. 2015 metų vasario mėnesį R. M. pateikė jai rožinės spalvos segtuvÄ , kuriame buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai už 2014 metus. Minėtus dokumentus R. M. prašė perduoti A.

V., tačiau ji nesutiko. Gavusi minėtÄ segtuvÄ ji pamatė, kad kaikurie kasos iÅ¡laidų orderiai yra neoriginalÅ«s (į segtuvÄ buvo įdėti kasos iÅ¡laidų orderių kopijos). Apklausos metu I. K. buvo parodyti UAB "(duomenys neskelbtini)" kasos iÅ¡laidų orderiai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

J. K. patvirtino, kad jai apklausos metu parodytuose kasos iÅ¡laidų orderiuose pasirašė ji. Minėtus kasos iÅ¡laidų orderius per elektroninę apskaitos programÄ surašė ji, juose pasirašė ir perdavė R. M.. 2014-09-30 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 110 Lt sumai (pagrindas - atsiskaitytinai), 2014-10-31 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 44,07 Lt sumai (pagrindas - atsiskaitytinai) A. V. vardu, 2014-10-31 d. kasos iÅ¡laidų orderį(duomenys neskelbtini), 49Lt sumai (pagrindas- atsiskaitytinai) R.

M. vardu ji išrašė, nes jai buvo pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai (kvitai ar čekiai). Kieno vardu rašyti šiuos orderius ji sprendė pagal tai, kieno pavardė buvo ant išlaidas patvirtinančių dokumentų. Kasos išlaidų orderius 2014-10-14 Nr. (duomenys neskelbtini), 535,68 sumai (pagrindas - darbo užmokestis) R. M. vardu, 2014-10-14 Nr. (duomenys neskelbtini) , 24,72 Lt sumai (pagrindas darbo užmokestis) A. V. vardu, ji užpildė pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Kasos išlaidų orderius: 2014-10-02 d.

Nr. (duomenys neskelbtini), 8000Lt sumai (pagrindas - įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ ) A. V. vardu, 2014-10-03 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 8800Lt sumai (pagrindas - įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ ) A. V. vardu, 2014-10-10-09 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 1400Lt sumai (pagrindas - įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ ) R. M. vardu, 2014-10-08 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 200Lt sumai (įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ ) R. M. vardu, 2014-10-08 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 4100Lt sumai (įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ ) R. M. vardu, 2014-10-31 d.

Nr. (duomenys neskelbtini), 7790Lt sumai (įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ ) A. V. vardu, 2014-11-10 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 1200Lt sumai (įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ AB Å iaulių banke) A. V. vardu ji užpildė pagal įneÅ¡imus, kuriuos matė UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos įraÅ¡e. Apklausos metu J. K. buvo parodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as ir paklausta ar pagal minėtÄ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä ji nematėte, kad A.

V. 2014-10-03 įneÅ¡a 8000Lt, 2014-10-03 įneÅ¡a 8800Lt, 2014-10-31 d. įneÅ¡a 7790Lt iÅ¡ savo asmeninės banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), o R. M. 2014-10-03 įneÅ¡a 560 Lt, 2014-10-08 įneÅ¡a 1400Lt, 2014-10-08 įneÅ¡a 200Lt, 2014-10-14 įneÅ¡a 4100Lt iÅ¡ savo asmeninės banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), o ne įneÅ¡a grynais? J. K. atsakė, kad ji tai matė. Tačiau buhalteriÅ¡kai kasoje buvo apie 90000Lt ir jie buvo nenaudojami, o pinigai į įmonės banko sÄ skaitÄ buvo įneÅ¡ami iÅ¡ akcininkų asmeninių banko sÄ skaitų.

Banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e ji matė, kad pinigų paskirtis nurodyta „akcininko įnaÅ¡as apyvartinių lėšų papildymui“, tačiau paskolos sutarčių su akcininkais jai pateikta nebuvo, todėl ji paklausė R. M., kaip jai tai dokumentuoti ir ji pasakė įforminti tai, kaip grynų pinigų iÅ¡mokėjimÄ iÅ¡ kasos ir įneÅ¡imÄ Ä¯ bankÄ . Ji taip ir padarė - surašė Å¡iuos kasos iÅ¡laidų orderius ir atidavė R. M.. Kada tiksliai ji Å¡iuos orderius surašė ji dabar neatsimena, bet gali patvirtinti, kad juos surašė kitÄ mėnesį po orderiuose nurodytų datų, tvarkydama praėjusio mėnesio buhalterijÄ , t. y. 2014 m. spalio mėnesio orderiai buvo suraÅ¡yto maždaug 2014 metų lapkritį, bet tikrai ne 2015 metų pradžioje, kai prasidėjo konfliktai tarp A.

V. ir R. M.. Užpildytus orderius ji pasirašė ir atidavė R. M. bei įvedė į buhalterinę programÄ . Atgal jai Å¡ie dokumentai negrįžo. Visus įmonės pirminius buhalterinius dokumentus ji 2015 metų vasario mėnesį perdavė R. M. susegtus į rožinį segtuvÄ . Dėl dokumentų perdavimo R. M. jokių priėmimo-perdavimo aktų nesurašė. (tomas 7, b.l. 6). Liudytojas M. J. patvirtino visas R. M. nurodytas aplinkybes. Buvo susitikę trise – jis, V. ir M. du kartus Å¡alia Maximos parduotuvės Mindaugo gatvėje, buvusiose jų įmonės patalpose.

Jis iÅ¡aiÅ¡kino įstatinio kapitalo didinimo tvarkÄ ir reikalavimus, paaiÅ¡kino, kokie bÅ«tini dokumentai. PaaiÅ¡kino, kad notarui bÅ«tina pateikti įstatinio kapitalo didinimÄ patvirtinančius duomenis, kad pinigai, skirti įstatinio kapitalo didinimui, gali bÅ«ti įneÅ¡ami per bankÄ , pateikiant banko operacijos iÅ¡raÅ¡Ä , arba į įmonės kasÄ Ä¯mokami gryni pinigai, suraÅ¡ant kasos pajamų orderius, patvirtinančius pinigų įmokėjimo į kasÄ faktÄ . Orderius spausdino M. jo akivaizdoje, o kaip jie iÅ¡sprendė grynųjų pinigų įneÅ¡imo klausimÄ , jis nežino, nes jo akivaizdoje apie tai nebuvo kalbama.

Jis jiems iÅ¡aiÅ¡kino, kad pinigai turi bÅ«ti įneÅ¡ti į įmonės kasÄ .Ten buvo nemaža patalpa, M. spausdimo kasos pajamų orderius, o vyras taip pat buvo toje pat patalpoje. Tuomet ir buvo pasiraÅ¡yti kasos pajamų orderiai, patvirtinantys pinigų įneÅ¡imo faktÄ . Jis nunešė visus reikiamus dokumentus pas notarÄ , susitarė dėl priėmimo laiko ir pasitiko pas notarÄ atvykusius R. M. ir V.. (t.11 b.l. 197-199). Liudytojas A. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad R. M. jis pažįsta maždaug nuo 1975 m., tačiau apie 20 metų jie nebendravo.

Maždaug prieÅ¡ 4 metus jie vėl pradėjo bendrauti. R. M. turėjo įmonę, kurios veikla susijusi su konsultacijomis finansiniais klausimais. Jie ketino kurti bendrÄ verslÄ - R. M. teiktų konsultacijas įmonėms, o jis pats dirbtų gyvybės draudimo srityje. R. M. jau turėjo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)", įmonei buvo suteikta licencija teikti konsultacines paslaugas finansų klausimais. R. M. ėjo direktorės pareigas ir buvo vienintele akcininkė. Ä®monės įstatinis kapitalas sudarė 10 000 Lt, todėl į įmonės sÄ skaitÄ jis įnešė 5000 Lt, t. y. tapo UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininku, jie su R.

M. turėjo po 50 proc. akcijų. Visa tai vyko 2014 m. kovo 17 d. R. M. informavo, kad bÅ«tų tikslinga padidinti įmonės įstatinį kapitalÄ iki 100 000 Lt. Jis sutiko su jos pasiÅ«lymu ir atvežė 45000 litų. Pinigus perdavė R. M. ir gavo pinigų perdavimo faktÄ patvirtinantį orderį. Grįžęs į namus pamatė, kad orderyje neteisingai nurodyta sumokėtų pinigų paskirtis, kad buvo kalbama apie įstatinio kapitalo didinimÄ ir kažkokį komisinį atlygį. Jis kitÄ dienÄ nuvyko pas M. ir klaida buvo iÅ¡taisyta – orderyje nurodyta paskirtis – įstatinio kapitalo didinimas.

Kovo 26 d. nuvyko pas notarÄ ir sutvarkė įstatinio kapitalo didinimo klausimus. Po kokių dviejų mėnesių R. M. paprašė paskolinti jai pinigų – 2800 litų. Po kelių dienų M. ir vėl paprašė paskolinti pinigų, sakė, jog pinigai reikalingi įmonei. Jis atsisakė skolinti pinigus įmonei, nes įmonėje turėjo bÅ«ti 90000 litų, kuriuos jiedu įmokėjo didindami įstatinį kapitalÄ . Tuomet R. M. paprašė paskolinti pinigų jai asmeniÅ¡kai. Jis sutiko ir per kelis kartus paskolino jai 30000 litų. 2014 m. rugsėjo mėnesį jis tapo direktoriumi.

Ä®monė turėjo skolų, reikėjo mokėti už patalpų nuomÄ , tad jis pervedė į įmonės sÄ skaitÄ 30000 litų. Tapęs direktoriumi jis neperėmė apskaitos dokumentų ir negali paaiÅ¡kinti kodėl to nepadarė. Jis jau buvo dirbęs versle, uždirbo nemažus pinigus, bet niekad neturėjo reikalų su apskaita. Kaip jis sugebėjo dirbti versle neiÅ¡manydamas ir nesuprasdamas apskaitos pagrindų, paaiÅ¡kinti negalėjo. Didindami įstatinį kapitalÄ jiedu kiekvienas turėjo įneÅ¡ti po 45000 litų.

Jis tai padarė, o ar tai padarė R. M., jis negali pasakyti. Kaip Å¡ie įneÅ¡ti pinigai buvo įforminti įmonės apskaitoje, jis nežino ir nesidomėjo. Kai jis tapo direktoriumi 2014 09 26 vietoje R. M., įmonėje jau dirbo V. D. ir I. B.. KokiÄ veiklÄ vykdė įmonė, kurios akcijas jis įsigijo, 2014 m. kovo – rugsėjo mėnesiais, V. negalėjo nurodyti. Kokį darbo užmokestį gaudavo R. M., jis taip pat nesidomėjo. Save laiko pasiturinčiu žmogumi, todėl įmonės veikla nesidomėjo.Tapęs direktoriumi jis nežinojo, kad turi perimti įmonės apskaitÄ , kad kaip vadovas jis yra atsakingas už apskaitos organizavimÄ ir dokumentų iÅ¡saugojimÄ .

Apskaitos dokumentų perdavimas vyko apie 6 mėnesius. Ä®sakymo, kuris apibrėžtų įmonėje dirbančių asmenų funkcijas, kompetencijos sritis, jis nerašė. Apskaitos dokumentai jam kaip įmonės direktoriui buvo perduoti tik 2015 m. balandžio mėnesį, t.y. po aÅ¡tuonių mėnesių, kai jis tapo direktoriumi. Ä®monė per tuos aÅ¡tuonis mėnesius uždirbo, bet jis negalėjo pasakyti kokiÄ konkrečiai veiklÄ vykdė įmonė, negalėjo pasakyti kiek konkrečiai įmonė uždirbo.

Nors teigė, kad įmonė vykdė veiklÄ , tačiau patvirtino, kad pelno per jo vadovavimo 8 mėnesius įmonė neturėjo.Jis investavo savo pinigus, įnešė apie 28000 litų.Buvo įmonės įstatinis kapitalas – 90000 litų, o problemos dėl 45000 litų vėliau atsirado. M. niekad nesakė, kad ji neįnešė pinigų; apie tai, kad ji neįnešė pinigų įstatinio kapitalo didinimui, R. M. ėmė kalbėti tik 2016 ar 2017 metais. Darbo užmokesčio problemų nebuvo, nes darbuotojai gaudavo procentinį atlygį nuo sudarytų sutarčių ir iÅ¡ to gyveno .R.

M. liepus, jis pasiraÅ¡inėjo kažkokius dokumentus, tačiau negali pasakyti, kokie tai buvo dokumentai ir kodėl jis juos pasirašė. Vėliau jis atsisakė pasiraÅ¡inėti; M. pradžioje pyko, bet po to pasakė, kad susitvarkys ir be jo. Kodėl pradžioje pasiraÅ¡inėjo M. paruoÅ¡tus dokumentus, o po to atsisakė tai daryti, paaiÅ¡kinti negalėjo. Prisijungimo prie įmonės sÄ skaitos įrankiai, naudojantis elektronine bankininkyste, buvo ir liko pas R. M., kodėl jis neperėmė Å¡ių įrankių, paaiÅ¡kinti negalėjo; teigė, jog jis turėjo ieÅ¡koti darbuotojų, o R.

M. neva vykdyti visÄ kitÄ veiklÄ . V. tvirtino nežinojęs, kad tapus direktoriumi atsiranda pareigos; patvirtino, kad apskaitos neorganizavo, tais klausimais nesidomėjo. Kada kilo konfliktas su R. M. dėl įmonės valdymo, neprisimena. Jis klausė spalio mėnesį pas R. M. kur yra apskaitos dokumentai ir jam buvo pasakyta, kad dokumentai dingo. Atsakydamas į prokurorės klausimus, A. V. ėmė neigti savo jau nurodytas aplinkybes, tvirtino reikalavęs iÅ¡ M. perduoti kasos pinigus vos tik tapęs direktoriumi, bet negalėjo pateikti nė vieno oficialaus tai patvirtinančio dokumento, kuris patvirtintų jo nurodomas aplinkybes, kad reikalavo perduoti apskaitÄ .

Kodėl nenutraukė M. kaip kasininkės veiklos, jam tapus direktoriumi, negalėjo atsakyti, mkodėl neperėmė įmonės grynųjų pinigų, negalėjo paaiÅ¡kinti. 2015 m. jo vadovaujama įmonė persikėlė į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį biurÄ ir ten R. M. dukra atvežė tris dėžes dokumentų. Tuomet jis paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui S. C., kuris atvyko su davo darbuotoja, ir buvo daromas dokumentų apyraÅ¡as. Paskolos sutartis su R. M. niekada nebuvo pasiraÅ¡yta, nors jis skolino jai pinigus; tuos skolinamus pinigus duodavo grynais, pervedinėjo į asmeninę sÄ skaitÄ .

Dokumentus, reikalingus įstatinio kapitalo didinimui ruošė R. M., jie tuomet buvo biure dviese, pas notarÄ vyko taip pat dviese. Jis biure padavė M. pinigus ir ji juos perskaičiavo. Pas notarÄ , tvirtindami įstatinio kapitalo didinimÄ , užtruko apie valandÄ laiko. Mano, kad visi dokumentai notarui buvo pateikti iÅ¡ anksto. Ar notaras iÅ¡aiÅ¡kino atliekamų veiksmų esmę, pasiraÅ¡omų dokumentų turinį – negalėjo atsakyti. Kada buvo iÅ¡taisyta klaida orderyje dėl 45000 litų įmokėjimo – ar prieÅ¡ einant pas notarÄ , ar vėliau, V. atsakyti negalėjo.

Tapęs direktoriumi jis įmonės vardu atidarė naujÄ Ä¯monės sÄ skaitÄ Å iaulių banke; kodėl neperėmė sÄ skaitos iÅ¡ buvusios direktorės, paaiÅ¡kinti negalėjo.Tapus direktoriumi jis prašė pagalbos ir patarimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo S. C.. Vieno susitikimo metu dalyvavo S. C., jo darbuotoja, vienÄ kartÄ dalyvavo R. M. su savo advokate (t.11 b.l.147-157). 2014 m. rugsėjo mėnesį jis buvo paskirtas įmonės direktoriumi, tačiau vėliau paaiÅ¡kėjo, kad jis negalėjo bÅ«ti skiriamas direktoriumi, nes tokio profilio įmonės direktoriumi galėjo bÅ«ti skiriamas asmuo, tik gavus Lietuvos banko leidimÄ .

Mano, kad M. tai turėjo žinoti. Jam tapus direktoriumi R. M. ir toliau rÅ«pinosi klausimais susijusiais su duomenų teikimu registrams, Sodrai, rÅ«pinosi teikiamomis deklaracijomis, mokamais mokesčiais. Nors direktoriumi tapo jis, R. M. ir toliau vykdė visas popierines pareigas, toks buvo jų susitarimas. Kada ir kaip tas susitarimas buvo sudarytas, V. paaiÅ¡kinti negalėjo. Kodėl jis kaip direktorius nevykdė savo funkcijų, paaiÅ¡kinti negalėjo. 2015 m. vasario mėnesį jis pasirašė visus dokumentus, kur jam liepė pasiraÅ¡yti, nes neturėjo pasiėmęs akinių, t.y. jis nežinojo už kÄ pasiraÅ¡o (t.11 b.l.167-171).

A. V. parodymai buvo prieÅ¡taringi, todėl teismas garsino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklausiamas A. V. teigė, jog įnešė grynais į įmonės kasÄ 45 000 Lt., įmonės pavadinimas buvo pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini)". Ä®monėje įdarbintas jis nebuvo, tačiau dalyvavo veikloje kaip akcininkas. Ä®monė nuomojo patalpas (duomenys neskelbtini). Buvo planuojama įdarbinti apie 30 žmonių, tačiau pradžioje dirbo keli darbuotojai. Netrukus R. M. pradėjo skųstis, kad įmonė turi finansinių sunkumų, prašė paskolinti pinigų. 2014-05-07 jis jai davė grynais 2800 Lt.

Vėliau pervedė į R. M. asmeninę sÄ skaitÄ apie 27 000 Lt. R. M. minėjo, kad visi pinigai bus panaudoti įmonės veikloje. Jis prašė, kad R. M. suraÅ¡ytų paskolos raÅ¡telį, tačiau ji vengė tai padaryti (t.2 b.l.29-30). Pradinis sutarimas buvo, jog jis taps UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi. 2014-09-26 akcininkų sprendimu R. M. buvo atleista iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus pareigų ir įmonės direktoriumi tapo jis. Jis prašė, kad R. M. perduotų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau pastaroji vengė perduoti dokumentus.

Kai prisijungė prie įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų jis sužinojo, kad jam tapus įmonės akcininku įmonės kasoje buvo 20 000 Lt trÅ«kumas. Ä®monės buhalterinę apskaitÄ tvarkė J. K.. R. M. teikė J. K. suvesti kasos iÅ¡laidų, pajamų orderius, balansÄ . Tapęs direktoriumi, pinigus, susijusius su įmonės veiklos pagerinimu jis pervedinėjo į įmonės sÄ skaitÄ , t.y. pagal Å«kines operacijas jo pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį sumokėti už patalpų nuomÄ .

Minėti pervedimai buvo įforminti kaip 30 000 Lt paskola įmonei; 2014-10-01 buvo pasiraÅ¡yta paskolos sutartis tarp jo paties ir įmonės (kaip įmonės atstovė pasirašė įgaliojimÄ turinti įmonės darbuotoja V. D.). R. M. vengė perduoti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, jis ne kartÄ rašė jai raÅ¡tus dėl dokumentų perdavimo. 2015 m. balandžio 13 d. į įmonės biuro patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atvežtos dėžės. Asmenys, atvežę Å¡ias dėžes, nurodė, kad atvežė jas R.

M. nurodymu. Jis suformavo komisijÄ , kuri peržiÅ«rėjo visus gautus dokumentus ir parengė dokumentų priėmimo-perdavimo aktÄ (kopija pridėta). PaaiÅ¡kėjo, kad Å¡iose dėžėse buvo įmonės dokumentai. Pažymėtina, kad dalis perduotų dokumentų buvo ne originalai (konkrečiai Å¡ie dokumentai buvo iÅ¡vardinti dokumentų perdavimo akte 2015-04-13 Nr. (duomenys neskelbtini)), o kopijos. R. M. taip ir neperdavė įmonės grynųjų pinigų likučio, kuris 2014-10-01 įmonės kasoje sudarė 85 607,73 Lt.

Taip pat nustatyta, kad perduoti ne visi įmonės dokumentai. R. M. buvo tinkamai informuota ir prašoma nedelsiant perduoti nurodytų dokumentų originalus. 2015-04-30 iš R. M. buvo gautas registruotas laiškas, kuriame buvo dokumentai, kurių tarpe buvo kasos orderiai (konkrečiai išvardinti perdavimo akte, dokumentas pridedamas). Gautas vokas komisijos narių akivaizdoje atklijuotas ir dokumentai apžiūrėti bei parengtas dokumentų perdavimo aktas. Apžiūrėjus šiuos dokumentus kilo įtarimas, kad dalis šių dokumentų yra galimai suklastoti, nes didžiosios dalies kasos išlaidų orderių (toliau - KIO) jis nepasirašė.

Dalyje orderių yra nurodytos ne tokios Å«kinės operacijos, negu buvo įvykusios. Konkrečiai KIO Nr.: 2014-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-10-03 Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-11-10 Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad tai iÅ¡mokos iÅ¡ įmonės kasos jam, tačiau realiai tai buvo jo paskola įmonei (paskolos sutarties patvirtinta kopija ir banko pavedimų kopijos pridedamos). Tai patvirtina, kad jokie gryni pinigai iÅ¡ įmonės kasos nebuvo gauti. Taigi suklastotuose orderiuose buvo nurodyta ir tai, kad jam iÅ¡duoti pinigai iÅ¡ įmonės kasos įneÅ¡imui į banko sÄ skaitÄ .

Tokiu bÅ«du buvo siekiama sumažinti įmonės kasoje esančių grynųjų pinigų likutį jo sÄ skaita, t.y. apskaitos dokumentuose nurodant ne tÄ Å«kinę operacijÄ . Jis, 2015-02-05 atvykęs į R. M. ofisÄ , PC MADA pasiraÅ¡inėjo ant jos pateiktų dokumentų, tarp jų buvo 3 ar 4 kasos iÅ¡laidų orderiai, galimai tarp atsiųstų paÅ¡tu orderių, orderis Nr. (duomenys neskelbtini) yra originalus, tačiau ant kitų orderių paraÅ¡ai yra identiÅ¡ki, nors realybėje jo paraÅ¡as visur skirtingas, todėl yra pagrindo manyti, kad dokumentai suklastoti.

R. M. duktė turi tipografinę įmonę, galimai, panaudojant technikÄ , buvo suklastoti jo paraÅ¡ai ant orderių. (tomas 2, b.l. 31). Papildomos apklausos metu A. V. teigė, kad ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderių 2014-09-30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 110 Lt sumai, 2014-10-03 Nr. (duomenys neskelbtini) 560 Lt sumai, 2014-10-08 Nr. (duomenys neskelbtini) 1400Lt sumai, 2014-10-08 Nr. (duomenys neskelbtini) 200Lt sumai, 2014-10-08 Nr.055 4100Lt sumai, 2014-10-14 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 535,68Lt sumai, 2014-10-31 d.

Nr. (duomenys neskelbtini) 410,49Lt sumai, kuriuose nurodyta, kad pinigus gavo R. M., kaip gavėjas ir kaip kasininkas pasirašė jis pats, nors orderiuose nurodyta, kad pinigus gavo R. M.. PasiraÅ¡ydamas minėtus orderius jis buvo be akinių ir nematė kÄ pasiraÅ¡inėja. 2015-02-04 prekybos centre „Mada“, „VSRG“ spaustuvės patalpose, VirÅ¡uliÅ¡kių g. 42, Vilniuje. R. M. jam pasakė, kad reikia sutvarkyti kasÄ ir liepė pasiraÅ¡yti daug orderių. Jos nurodymų jis pradėjo pasiraÅ¡inėti ten, kur rodė pirÅ¡tu R.

M.. Jokių pinigų, nurodytų Å¡iuose kasos iÅ¡laidų orderiuose jis R. M. nemokėjo ir iÅ¡ jos negavo, nes jis nebuvo iÅ¡ jos perėmęs kasos ir nedisponavo grynais pinigais.TÄ patį jis gali pasakyti apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderius 2014-10-14 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 24,72Lt sumai, 2014-10-31 d. Nr. 059 440,07Lt sumai, kuriuose nurodyta, kad minėti pinigai iÅ¡duoti jam pačiam ir juose yra jo, kaip gavėjo ir kasininko paraÅ¡as. Å iuose orderiuose nurodytų pinigų jis taip pat negavo ir niekam neiÅ¡davė.

Å iuos orderius jis taip pat pasirašė 2015-02-04 anksčiau minėto susitikimo metu R. M. nurodymu, manydamas, kad pasirašė juos, kaip įmonės vadovas. Teisę valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ AB SEB banke tuo metu turėjo tik R. M., o jis pats teisę valdyti minėtÄ sÄ skaitÄ gavo tik 2015-02-27 d. Perėmęs minėtÄ banko sÄ skaitÄ jis paėmė banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä ir pamatė, kad pinigai iÅ¡ Å¡ios banko sÄ skaitos buvo naudojami įmonės tikslams ir jis R.

M. dėl Å¡ių pinigų panaudojimo jokių pretenzijų neturi (t. 2, b.l. 32-33). Papildomos apklausos metu liudytojas A. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ pradėjo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie 2015-05-29 d. sudarė 2014 metų balansÄ , pelno (nuostolių) ataskaitÄ , nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitÄ ir surašė 2014 metų finansinės atsakomybės aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , kuriuos jis kaip direktorius pasirašė (Å¡ių dokumentų kopijas jis nori pridėti prie bylos).

Jis pats iÅ¡ savo banko sÄ skaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB SEB banko sÄ skaitÄ 2014-10-03 įnešė 8000Lt, 2014-10-03 d. įnešė 8800Lt, 2014-10-29 įnešė 7790Lt. , 2014-11-10 d. 1200Lt jis taip pat pervedė iÅ¡ savo banko sÄ skaitos į AB Å iaulių banko UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ , (t. 2, b.l.

58) Papildomos apklausos metu A. V. parodė, kad jis pasilieka prie anksčiau duotų parodymų ir papildomai nori pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knyga, kasos dokumentai ir kasos pinigai visÄ laikÄ buvo pas R. M.. 2015-04-13 R. M. dukra L. M.-Golnis atvežė įmonės dokumentus į naujÄ Ä¯monės ofisÄ (duomenys neskelbtini) ir dėl to buvo suraÅ¡ytas 2015-04-13 d. Bylų (dokumentų) perdavimo aktas. Tuo metu buvo atvežtas ir rožinis segtuvas su kasos iÅ¡laidų orderiais, kurie, kaip jis jau minėjo savo ankstesnėse apklausose, buvo suklastoti, kopijomis.

O minėtų kasos iÅ¡laidų orderių originalai 2015-04-30 į įmonės ofisÄ (duomenys neskelbtini), buvo atsiųsti su kurjeriu, dėl ko taip pat buvo suraÅ¡ytas 2015-04-30 d. bylų (dokumentų) perdavimo aktas. Kasos knyga už 2014 metus jam perduota nebuvo. 2015 metų vasario mėnesį J. K. jam atsiuntė kasos registro elektroninį variantÄ (jis buvo pateiktas prie bylos), tačiau jis atsisakė tokį registrÄ pasiraÅ¡yti. Dėl akcinio kapitalo padidinimo jis gali pasakyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (5 procentų) 2014-03-17 jis nusipirko už 5000Lt, kuriuos sumokėjo pavedimu per bankÄ Ä¯ R.

M. asmeninę banko sÄ skaitÄ . IÅ¡ karto po to R. M. pasakė, kad reikia padidinti įmonės įstatinį kapitalÄ ir 2014-03-21 d. iki 100000Lt buvo padidintas įmonės kapitalas. Pinigus – 45 000Lt jis R. M. sumokėjo grynais pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡raÅ¡ytÄ kasos pajamų orderį, kurį jis turi ir gali pateikti. R. M. jam pasakė, kad ji irgi įnešė pinigus į įmonės kasÄ . Jos įneÅ¡tų pinigų jis nematė, tačiau matė kasos pajamų orderį, kuriame buvo nurodyta, kad ji taip pat įnešė 45000 litų į kasÄ .

Tada jie su ja nuėjo pas notarÄ ir pasirašė naujus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus. O pagal 2014-10-01 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jis dar 30000 litų paskolino įmonės apyvartinėms lėšoms padidinti ir minėtus pinigus, kaip minėjo anksčiau, jis įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitÄ . (t.2, b.l. 59). Apklaustas kaip spec. liudytojas A. V. parodė, kad jis pasilieka prie visų savo anksčiau duotų parodymų. Ä®statinio kapitalo didinimui skirtus pinigus, t. y. 45 000 Lt jis norėjo pervesti pavedimu į įmonės sÄ skaitÄ , tačiau R.

M. pasakė norinti, kad pinigai bÅ«tų įmokėti į įmonės kasÄ . Jam buvo parodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderis Serija VFP Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija), kuriame nurodyta, kad iÅ¡ jo (t. y. A. V.) paimta 45000Lt, Å«kinės operacijos turinį nurodant kad tai yra „akcininko įnaÅ¡as įmonės įstatinio kapitalo didinimui“, kurį kaip kasininkas ir vyr. buhalteris pasirašė R. M.. Dėl minėto orderio suraÅ¡ymo aplinkybių jis gali pasakyti, kad pinigus įstatinio kapitalo didinimui jis realiai perdavė R.

M. 2014-03-21 d. ofise (duomenys neskelbtini). Perduodant pinigus niekas, iÅ¡skyrus juodu su R. M. nedalyvavo. Tačiau tÄ dienÄ buvo suraÅ¡ytas ne Å¡is orderis, o kitas orderis tuo pačiu numeriu Serija VFP Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, kad iÅ¡ jo paimta 45000 litų, o Å«kinės operacijos turinys nurodytas „akcininko įnaÅ¡as įmonės įstatinio kapitalo didinimui Komisinis atlyginimas už konsultacines paslaugas“. Minėta orderį pasirašė jis ir R. M. kaip kasininkė. Grįžęs namo jis pastebėjo, kad jame nurodyta neteisinga mokėtų pinigų paskirtis, todėl sekančiÄ dienÄ nuvažiavo pas R.

M. į ofisÄ ir pareikalavo, kad ji perraÅ¡ytų minėtÄ orderį. Ji iÅ¡ pradžių nesutiko, įrodinėjo, kad toks yra blankas, o jam kategoriÅ¡kai pareikalavus perrašė minėtÄ orderį. Pinigus įstatinio kapitalo didinimui jis turėjo grynais, nes vien 2012 metais iÅ¡ individualios veiklos uždirbo virÅ¡ 300.000Lt ir gali pateikti tai patvirtinančiÄ savo paties pajamų deklaracijÄ . Po to, kai buvo sumokėti minėti pinigai jie su R. M. pas notarÄ E. N. patvirtino naujus įstatus, kuriuose buvo nurodytas naujas įmones pavadinimas ir įstatinis kapitalas padidintas iki 100.000Lt.

Jam buvo parodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderis Serija VFP Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija), kuriame nurodyta, kad iÅ¡ R. M. paimta 45000Lt, Å«kinės operacijos turinį nurodant, kad tai yra „akcininko įnaÅ¡as įmonės įstatinio kapitalo didinimui“. Kada ir kur minėtas orderis buvo suraÅ¡ytas jis nematė. Jam dalyvaujant R. M. Å¡io orderio nerašė. Ar ji įnešė į įmonės kasÄ minėtus pinigus jis patvirtinti negali, nes nežino. Jis jos neklausė ar ji įnešė minėtus pinigus, nes pasitikėjo, kad ji įvykdys akcininkų sprendimÄ ir, einant pas notarÄ patvirtinti naujus įstatus buvo įsitikinęs, kad įnešė.

Ar ji pati įnešė į kasÄ pinigus įstatinio kapitalo didinimui jis nežino ir patvirtinti negali. Ä® klausimÄ A. V., ar jam nekilo klausimas kodėl į minėtos įmonės kasÄ jam ir R. M. bendrai įneÅ¡us po 45000Lt vis tiek trÅ«ko pinigų apyvartinėms lėšoms ir jis turėjo įmonei suteikti 30000 litų paskolÄ , A. V. atsakė, kad R. M. jam pasakė, kad ji investuoja pinigus ir gaus gerÄ pelnÄ ir kad tai ne jo reikalas. (t. 2, b.l. 72-73) Papildomai apklaustas kaip spec.liudytojas A. V. teigė, kad 2014-09-29 pradėjus eiti UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus pareigas jis prašė, kad R.

M. perduotų dokumentus ir įmonės kasÄ ir tai patvirtina jo suraÅ¡yta 2014-10-15 d. pažyma. Ji to nepadarė ir vis žadėjo perduoti vėliau. Jis nematė tame didelės problemos, iÅ¡skyrus įmonės kasÄ , kuriÄ visÄ laikÄ reikalavo perduoti. RaÅ¡tu jis iÅ¡ jos dokumentų ir kasos nereikalavo, nes ji vis žadėjo artimiausiu laiku juos perduoti. Kasos R. M. jam neperdavė, o įmonės veiklos jis negalėjo nutraukti, kur buvo įmonės pinigai, kodėl nereikalavo pinigų iÅ¡ M., negalėjo paaiÅ¡kinti.

Kai jis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku t. y. 2014-03-17 d. iki 2014-09-29 d. jis pervedinėjo pinigus iÅ¡ savo asmeninės banko sÄ skaitos į R. M. asmeninę banko sÄ skaitÄ : 2014-05-06 d. pervedė 350Lt, 2014-05-12 d. pervedė 15572,70Lt, 2014-06-06 d. pervedė 5024Lt, 2014-06-16 d. pervedė 2508Lt, 2014-07-03 d. pervedė 4250Lt. Å iuos pinigus jis paskolino asmeniÅ¡kai R. M. ir jie nebuvo skirti įmonės veiklai, nes įmonės veiklai pinigus jis galėjo pervesti tiesiai į įmonės sÄ skaitÄ .

Paskolos sutarčių su R. M. jis sudaręs nebuvo, nes jie buvo susitarę žodžiu ir jis manė, kad bankiniai pavedimai įrodo, kad jis tuos pinigus R. M. paskolino. R. M. jam aiÅ¡kino, kad tie pinigai reikalingi jai asmeniÅ¡kai. Apie tai, kad jo anksčiau minėtais R. M. paskolintais pinigais yra dengiamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡laidos kalbos nebuvo. (t. 2, b.l. 87). Å iuo metu UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus neturi. (t. 2, b.l. 100) 2017 10 11 A. V. parašė praÅ¡ymÄ pripažinti jį nukentėjusiuoju, nes R.

M. pasisavino jo 45000 litų, o ne bendrovės pinigines lėšas. TokiÄ iÅ¡vadÄ V. padarė dėl to, kad iÅ¡ jo paimti pinigai nebuvo įneÅ¡ti į įmonės kasÄ . Tapęs direktoriumi ir perėmęs apskaitos duomenis, jis nerado dokumentų, kurie patvirtintų Å¡ių pinigų – 45000 litų buvimÄ Ä¯monės kasoje. (t.2 b.l.109-111,112-115 ). Akistatos tarp A. V. ir R. M. metu pastarajai buvo parodytas UAB "(duomenys neskelbtini)" Kasos pajamų orderis Serija VFP Nr. (duomenys neskelbtini) (kopija), kuriame nurodyta, kad iÅ¡ A.

V. paimtas 45000Lt "akcininko įnaÅ¡as įmonės įstatinio kapitalo didinimui" ir yra R. M., kaip įmonės kasininko paraÅ¡as. R. M. neneigė, kad pasirašė minėtÄ orderį, tačiau orderyje minėtų pinigų ji negavo ir į minėtos įmonės kasÄ Å¡ių pinigų neįnešė. Minėtas orderis buvo suraÅ¡ytas su tikslu įforminti įmonės įstatinio kapitalo didinimÄ , tačiau realiai pinigai į kasÄ Ä¯neÅ¡ti nebuvo. A. V. teigė, kad R. M. meluoja, nes - 45000 Lt buvo sumokėti R.

M. asmeniÅ¡kai 2014-03-21 d. biure, (duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu buvo suraÅ¡ytas analogiÅ¡kas orderis, tik jame buvo nurodyta Å«kinės operacijos paskirtis „konsultacinės paslaugos ir akcininko įnaÅ¡as. R. M. patvirtino, kad pradinis orderis buvo perraÅ¡ytas, bet 2014 m. rugsėjo mėn, nes ten tiesiog buvo padaryta klaida, kuriÄ ir paminėjo A. V., tačiau pinigai pagal šį orderį jai realiai sumokėti nebuvo. R. M. paaiÅ¡kino, kad jos vardu taip pat buvo iÅ¡raÅ¡ytas kasos pajamų orderis dėl neva įneÅ¡amų 45000 litų, tačiau pinigai realiai įneÅ¡ti nebuvo.

Pinigų pagal minėtÄ orderį ji į kasÄ neįnešė ir A. V. apie tai žinojo. Jie abu sutarė, kad pinigus į įmonės kasÄ pagal galimybes įneÅ¡ metų bėgyje, tačiau pinigai taip ir nebuvo įneÅ¡ti. V. patvirtino, jog nematė kaip Å¡itas orderis buvo pasiraÅ¡ytas, nematė kaip ji įmokėjo pinigus į kasÄ , bet buvo susitarimas, kad pinigai bus įmokėti akcininkų susirinkimo dienÄ , kai buvo nutarta padidinti įstatinį kapitalÄ . R. M. teigė nežinojusi kur buvo kasos pinigai, kai direktoriaus pareigas pradėjo eiti A.

V.. A. V. paskyrimo metu A. V. buvo perduoti kasos pinigai ir visi įmonės dokumentai. Priėmimo-perdavimo aktas suraÅ¡ytas nebuvo. Ä® tyrėjos klausimÄ R. M., kokiu bÅ«du ir kaip įvyko minėtas kasos pinigų ir buhalterinių dokumentų perdavimas, R. M. atsakė, kad kai ji ėjo direktoriaus pareigas minėti dokumentai buvo saugomi jos kabinete, raktÄ nuo kurio turėjo ji ir A. V.. Kai A. V. pradėjo eiti direktoriaus pareigas jis persinešė dalį dokumentų pas save į kabinetÄ , raktÄ nuo kurio turėjo tik A.

V.. Kada jam buvo perduotas vokas su įmonės pinigais ji tiksliai pasakyti negali. Ä® tyrėjos klausimÄ R. M., kiek pinigų buvo minėtame voke, kai direktoriaus pareigas pradėjo eiti A. V., R. M. atsakė, kad ji neatsimena. Net apytikriai pasakyti negali. A. V. atsakė, kad R. M. meluoja, nei įmonės pinigai, nei dokumentai jam perduoti nebuvo. Po to, kai jis pradėjo eiti direktoriaus pareigas visi įmonės buhalteriniai dokumentai buvo saugomi įmonės ofise (duomenys neskelbtini), R. M. kabinete, raktÄ nuo kurio turėjo tik R.

M. ir kai reikėjo iÅ¡sikraustyti iÅ¡ ofiso, jis negalėjo įeiti į jos kabinetÄ ir dokumentus iÅ¡ jos kabineto iÅ¡vežė jos dukra, kuri atvažiavo su raktu nuo minėto kabineto ir iÅ¡vežė dokumentus. „Ružavas“ segtuvas, kuriame buvo einamieji dokumentai visÄ laikÄ buvo pas R. M. ir ji nuveždavo einamuosius dokumentus buhalterei. Tik tapęs direktoriumi jis iÅ¡ karto pradėjo reikalauti perduoti jam dokumentus, bet R. M. pasakė, kad tai ne jo reikalas ir dokumentų jam neperdavė. (t. 7, b.l. 53-55) Liudytoja V.

D. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė iÅ¡ esmės vienodas aplinkybes. Teigė, kad su A. V. jie susipažino maždaug prieÅ¡ 4 metus, kartu dirbo gyvybės draudimo paslaugas teikiančioje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. V. jai minėjo, kad turi pažįstamÄ R. M., kuri turi savo įmonę. Po kiek laiko A. V. informavo, kad ketina tapti R. M. vadovaujamos įmonės akcininku bei prisidėti prie jos verslo, t.y. A. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigti fizinių asmenų aptarnavimo padalinį.

Kiek jai žinoma iÅ¡ A. V., 2014 m. jis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, su R. M. jie turėjo po 50 proc. akcijų. Ä®monės direktoriaus pareigas ėjo R. M.. 2014 m. gegužės mėnesį R. M. įdarbino jÄ pačiÄ Å½mogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių vadove. Tuo metu ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Ä®monė ketino plėstis, turėjo bÅ«ti įdarbintÄ apie 30 žmonių, todėl 2014 m. gegužės mėnesį buvo iÅ¡nuomotos patalpos (duomenys neskelbtini). A. V. minėjo, kad buvo padidintas įmonės įstatinis kapitalas iki 100 000 Lt., tačiau ji nieko konkretaus nežino ir nieko nematė.

Pirmus 2 mėnesius darbas vyko sklandžiai, buvo ruoÅ¡iamos sÄ lygos naujiems darbuotojams, jai pačiai buvo mokamas atlyginimas. Po to atlyginimo jai nemokėjo, susidariusį įsikolinimÄ už darbÄ sumokėjo V., kai pradėjo direktoriauti. Ji nesuprato, kodėl buvo didinamas įstatinis kapitalas ir kodėl dėl to trÅ«ko pinigų. R. M. minėjo turinti planų kaip galima greitai užsidirbti pinigų, klausinėjo kas galėtų paskolinti. Rugsėjo mėnesį R. M. informavo, kad reikia sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčius SODRAI, apmokėti patalpų nuomÄ .

Paprašė paskolinti 2000 Lt. Ji 2000 Lt pervedė į R. M. asmeninę sÄ skaitÄ . R. M. jai minėjo, kad Å¡itie pinigai įmonės buhalterijoje buvo apskaityti kaip „akcininko įnaÅ¡as“, nors ji nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. Nuo 2014 m. rugsėjo 29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tapo A. V.. Tarp jo ir R. M. kilo nesutarimų, nes R. M. vengė perduoti buhalterinės apskaitos dokumentus, įmonėje trÅ«ko pinigų. 2014-10-1 A. V. suteikė 30 000 Lt paskolÄ Ä¯monei.

Sutartyje dėl paskolos, kaip įmonės atstovas pasirašė ji pati, nes tuo metu turėjo įgaliojimÄ . 2015 m. sausio mėnesį įmonė persikraustė į mažesnį ofisÄ (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio mėnesį reikėjo pateikti deklaracijas ir įmonės balansÄ , tačiau direktorius A. V. neturėjo buhalterinės apskaitos dokumentų. 2015 m. vasario 5 d. ji su A. V. užvažiavo į R. M. dukters ofisÄ PC MADA patalpose. R. M. buvo sudėjusi ant stalo dokumentus, kuriuos turėjo pasiraÅ¡yti A.

V.. Pirmiausia, jie aptarinėjo su įmonės veikla susijusius klausimus. Aptarus minėtus klausimus R. M. pradėjo pateikinėti pasiraÅ¡yti A. V. ant stalo padėtus dokumentus, tai buvo akcininkų susirinkimo dokumentai, darbuotojos I. B. atleidimo dokumentai. A. V. pasiraÅ¡ius Å¡iuos dokumentus R. M. pasiėmė rožinės spalvos segtuvÄ â€“ kasos knygÄ ir davė A. V. pasiraÅ¡yti ant kasos iÅ¡laidų orderių. Ji atsimena, kad A. V. pasirašė ant 2-jų orderių su nedidelėmis sumomis, lyg tai 250 Lt ir 700 Lt, pasiraÅ¡ydamas trečiÄ kasos iÅ¡laidų orderį pamatė, jog ten įraÅ¡yta 7000 Lt, ar 8000 Lt, t.y. pinigų sumÄ , kuriÄ jis įneÅ¡inėjo į įmonės sÄ skaitÄ kaip akcininkas.

Padėjęs vienÄ paraÅ¡Ä ant minėto orderio A. V. nustojo pasiraÅ¡inėti. TÄ dienÄ daugiau jokių dokumentų jis nepasiraÅ¡inėjo. 2015 m. gegužės mėn. ji buvo atleista iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“.R. M. nuolat ieÅ¡kojo kur bÅ«tų galima pasiskolinti 50000 litų, o po to V. įnešė į įmonės kasÄ 30000 litų, kai pradėjo direktoriauti. (t.11 b.l. 177-179) (t. 2, b.l. 117-118, 120) Liudytoja J. T. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė iÅ¡ esmės vienodas aplinkybes.

Apklausiama ji patvirtino, kad ji dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" teisininkės pareigose. 2015 m. pavasarį (datos tiksliai ji pasakyti negali) į jų įmonę kreipėsi UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius A. V., UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius S. C. jos paprašė padėti A. V., nes jam kilo klausimų kaip teisingai perimti dokumentus iÅ¡ buvusios direktorės R. M.. Tada ji nuvažiavo į UAB "(duomenys neskelbtini)" ofisÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir sužinojo, kad R. M. dukra L. M.-G. atvežė ir paliko minėtos įmonės dokumentus, kurie buvo supakuoti į dėžes.

Pačios L. M.-G. jau nebuvo, ji buvo iÅ¡vykusi. Todėl A. V. kilo klausimas kaip įforminti minėtÄ dokumentų perdavimÄ . Tuomet ji surašė dokumentų perdavimo aktÄ . Jai buvo parodyta prie bylos pridėta 2015-04-13 d. Bylų (dokumentų) perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija ir ji gali patvirtinti, kad minėtÄ aktÄ surašė ji pati. Å io akto Nr. (duomenys neskelbtini) paminėto "Ružavo segtuvo" p. 18 nurodyta "Didžioji knyga". Ji Å¡iuo metu neatsimena už kokį laikotarpį buvo minėta Didžioji knyga ir ar ji buvo pasiraÅ¡yta.

Taip pat ji tiksliai negali pasakyti už kokį laikotarpį buvo p. 20 paminėti "Kiti kasos iÅ¡laidų orderiai" ir p. 21 paminėtos "Avansinės apyskaitos". Ji pati minėtų dokumentų nevertino, tik padėjo juos suraÅ¡yti. Ji tik atsimena, kad A. V. pasakė, kad tarp dokumentų esantys kasos iÅ¡laidų orderiai (t. y. jų kopijos) yra suklastoti. Vėliau, kiek jai yra žinoma, A. V. kreipėsi į policijÄ dėl minėtų orderių suklastojimo. Ji atvyko pas V. ir ten jau buvo dokumentai. Kas atvežė ir kada, ji pati to nematė.

Vėliau, kai UAB "(duomenys neskelbtini)" tvarkė Å¡ios įmonės buhalterinę apskaitÄ už UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo atsakinga UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotoja L. O.. (t. 11 b.l.133-135, t. 2, b.l. 122) Liudytoja L. O. teisminio nagrinėjimo metu nurodė aplinkybes, kurios iÅ¡ esmės sutapo su jos parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad nuo 2014-11-12 dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterės-administratorės pareigose. 2015 metų maždaug balandžio-gegužės mėnesį jai UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius S. C. perdavė UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentus ir iki 2015-06-01 d. liepė sudaryti BalansÄ .

Jai buvo perduotas vienas segtuvas dokumentų. Kokie tiksliai jai buvo perduoti dokumentai ji Å¡iuo metu neatsimena. Kiek atsimena, tarp jų buvo pirminiai dokumentai (kvitai, sÄ skaitos ir t.t. ) bei buvo įdėti ir pirminių dokumentų (pav. Kasos iÅ¡laidų orderių) kopijos. Ar tarp UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo sudarytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas ji nežino. Ji pati jo nematė. Jų direktorius S. C. jai elektroniniu paÅ¡tu taip pat persiuntė detaliÄ DidžiÄ jÄ knygÄ , kurioje buvo atvaizduotos visos sÄ skaitos su visom operacijom už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-09-30.

IÅ¡ kur jis gavo minėtÄ DidžiÄ jÄ knygÄ ji nežino. Ji turi jÄ iÅ¡saugojusi ir gali atsiųsti el.paÅ¡tu. Popierinio varianto didžiosios knygos (su atsakingų asmenų paraÅ¡ais) jai niekas neperdavė ir ji jos neturėjo. Kasos knyga už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2014-12-31 jai pateikta nebuvo. Kai ji pradėjo pildyti kasos knygÄ jai direktorius pasakė, kad tarp pateiktų kasos iÅ¡laidų orderių, kuriuose nurodyta, kad pinigai buvo iÅ¡duoti direktoriui A. V., yra tokių, pagal kuriuos jis realiai pinigų negavo, todėl jie nusprendė jų netraukti į apskaitÄ .

Ji buvo susitikusi su A. V. ir jis jai nurodė orderius, kurie buvo jo paties pasiraÅ¡yti arba nepasiraÅ¡yti gavėjo, tačiau pinigų jis realiai negavo ir ji Å¡ių orderių į kasos registrÄ neįtraukė. Kokie tiksliai tai buvo orderiai ji Å¡iuo metu pasakyti negali, nes neatsimena. Jai buvo parodyta A. V. 2015-09-09 raÅ¡tu prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikta sÄ skaitos 272 apyvarta. Ji gali patvirtinti, kad tai jos pačios suvestas kasos registras už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2014-12-31. Ji jį suvedė pagal jai pateiktus dokumentus ir A.

V. paaiškinimus. Į ji nebuvo įtraukti orderiai pagal kuriuos A. V. realiai pinigų negavo. Ji sudarė UAB "(duomenys neskelbtini)" finansinę atskaitomybę už 2014 metus ir persiuntė S. C. ir A. V.. jai buvo parodyti 2015-09-22 d. A. V. prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikti 2015-07-01 UAB "(duomenys neskelbtini)" balansas bei pelno ir nuostolių ataskaita už 2014 metus su jos pačios parašais. Ji gali patvirtinti, kad juos sudarė ji pati. Ar minėti dokumentai buvo pateikti Registrų centrui ji nežino.

Ji jų nepateikinėjo. Ji atsimena, kad Didžiosios knygos popierinio atspausdinto ir pasiraÅ¡yto varianto ji niekam neperdavė, tik el. variantÄ persiuntė direktoriui A. V.. Jai buvo parodytas 2015-04-13 UAB "(duomenys neskelbtini)" Bylų (dokumentų) perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 5 p. minimas "Ružavas segtuvas", kurio p. 18 yra nurodyta "Didžioji knyga". Ji mano, kad tai galėjo bÅ«ti Didžiosios knygos, kai kurių sÄ skaitų apyvarta. Taip pat jai buvo parodytas 2016-07-12 A. V. pateiktas segtuvas su UAB "(duomenys neskelbtini)" dokumentais (498 lapai), kuriame taip pat yra įdėtos Didžiosios knygos kai kurių sÄ skaitų apyvartos (pav. 269, 266, 263, 258 p, 255, 251, 247, 244, 240, 237, 211, 208, 203, 198, 193, 191 psl.) Ji mano, kad anksčiau minėtame dokumentų priėmimo-perdavimo akte Å¡ie dokumentai galėjo bÅ«ti pavadinti "Didžioji knyga", nors tai yra tik dalis Didžiosios knygos.

Ji pati 2015-04-13 perimant dokumentus nedalyvavo, todėl tiksliai pasakyti negali. Ji neatsimena į kokios spalvos segtuvÄ buvo sudėti jai perduoti dokumentai, bet galėjo bÅ«ti ir "ružavas", o vėliau jie galėjo bÅ«ti perdėti į kitÄ segtuvÄ . Kas tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ už laikotarpį nuo 2015-01-01 d., ji nežino. Ji pati jos netvarkė, nes jos užduotis buvo tik sudaryti finansinę atskaitomybę už 2014 metus. Sudarant balansÄ , V. savo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nepateikė.

Dalis jos suvedamų dokumentų buvo ne originalai.(t.11 b.l.135-139; t. 2, b.l. 125) Po liudytojų L. O. ir Tarasovos apklausų A. V. patvirtino moterų nurodytas aplinkybes, tačiau neigė davęs nurodymÄ neįtraukti į apskaitÄ konkrečių dokumentų; L. O. A. V. teigė matantis pirmÄ kartÄ . Replikuodama A. V., L. O. atsakė, jog V. tvirtino, kad apskaitos dokumentuose užfiksuotos operacijos, kurių nebuvo, kad Å¡ias operacijas fiksuojančių apskaitos dokumentų jis nepasiraÅ¡inėjo, kad Å¡iuose dokumentuose yra ne jo paraÅ¡as (V. tai patvirtino).

Pasitarusi su V. ji nusprendė neįtraukti Å¡ių – neįvykusių finansinių operacijų į apskaitÄ . Apie tai, kad bus dokumentų, kurių jis realiai nepasirašė, V. kalbėjo pirmojo susitikimo metu, kai kavinėje susitiko ji, jos virÅ¡ininkas C. ir V., t.y. V. teigė, jog jis turi tokius dokumentus, kuriuose užfiksuotos konkrečios Å«kinės ar finansinės operacijos, tačiau teigė, jog Å¡ių dokumentų jis nepasiraÅ¡inėjo.Ji negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl V. jai perdavė neva suklastotus dokumentus, kurių nenorėjo įtraukti į apskaitÄ ; tai buvo kasos pajamų ar iÅ¡laidų orderiai, kurie liudijo, kad V. gavo pinigus, kad jam buvo iÅ¡mokėti pinigai.

Po akistatos su O., po pastarosios kategoriÅ¡kų teiginių, A. V. pripažino, jog O. sakė tiesÄ , nes buvo dokumentai, kuriose buvo jo paraÅ¡as, bet jis negalėjo pasakyti ar tai jis pasirašė tuos dokumentus, ar gavo orderiuose nurodytus pinigus. A. V. pripažino ir tai, kad jau dirbo su O., kodėl pradžioje tai neigė – paaiÅ¡kinti negalėjo.(t.11 b.l. 139-141). Proceso dalyvių praÅ¡ymu liudytojas M. J. buvo kviečiamas pakartotinei apklausai. J. patvirtino, kad buvo atvykęs į biurÄ pas M. ir ruošė dokumentų projektus, tų dokumentų, kurie reikalingi pateikti notarui, didinant įmonės įstatinį kapitalÄ .

Tuomet patalpoje buvo R. M. ir vyras. Kuris iÅ¡ vyrų, sėdinčių salėje buvo tame kambaryje, nurodyti negalėjo, nes neprisiminė to asmens. ParuoÅ¡tus dokumentus jis padavė M., siÅ«lė pasiskaityti, tie dokumentai buvo pasiraÅ¡omi tÄ patį vakarÄ .Kol jis ruošė dokumentus, R. M. ruošė kasos pajamų orderius.Jis matė dokumentus, matė įraÅ¡ytas pavardes, tačiau kambaryje buvęs vyras neprisistatė. Jis tik suprato, kad tai V.. M. ir vyriÅ¡kis buvo kitoje kambario dalyje ir ten tvarkė kasos pajamų orderio klausimus, jis tame procese nedalyvavo.

Jis matė, kad M. atspausdino kasos pajamų orderių blankus (2018 11 08 posėdžio protokolas).PasiraÅ¡ytus dokumentus jis nunešė pas notarÄ , buvo paskirtas priėmimo pas notarÄ laikas. Jis pats su notaru nebendravo. Po liudytojo M. J. buvo apklaustas A. V., kuris pareiÅ¡kė, kad ir Jarulaitį mato pirmÄ kartÄ , nematė jo ir notarinėje kontoroje. Ä® notarinę kontorÄ atvyko vienas, po to atvyko R. M., mergaitė atnešė arbatos, po to atnešė dokumentus. Ar teko bendrauti su notaru, negalėjo pasakyti.

Kas notarinėje kontoroje pateikė dokumentus – ar mergaitė, ar notaras, negalėjo prisiminti. Gali bÅ«ti, kad bendravo su notaru, tačiau teigė to neprisimenÄ s. Po V. apklausos R. M. replikavo, kad dokumentus dėl įstatinio kapitalo didinimo paruošė ir noratui nunešė J., kuris juos ir pasitiko notarinėje kontoroje. Liudytojas E. N. apklausos metu paaiÅ¡kino jog prisimena, kad buvo tvirtinami dokumentai, susiję su įstatinio kapitalo didinimu, tačiau konkrečių asmenų teigė neprisimenÄ s. Klientai dokumentus pasiraÅ¡o jo akivaizdoje, stengiasi betarpiÅ¡kai su jais bendrauti.

Jeigu tvirtina dokumentus dėl įstatinio kapitalo didinimo, jis klausia ar įneÅ¡ti pinigai. Jeigu didina kapitalÄ , tai visada sako, kad pinigai įneÅ¡ti.Kas atnešė paruoÅ¡tus dokumentus, jis neprisiminė ir negalėjo nurodyti. Liudytojo – notaro N. apklausos metu A. V. prisiminė, kad buvo notarinėje kontoroje ir bendravo su Å¡iuo notaru. Liudytojas S. C. apklausos metu patvirtino, kad dirba UAB“(duomenys neskelbtini)“ ir teikia teisines bei buhalterinės apskaitos paslaugas. A. V. kreipėsi į jų įmonę prieÅ¡ kelerius metus dėl nesutarimų su akcininke, neperduodamų dokumentų, prašė patarimo.

Jie formulavo praÅ¡ymus, kurie buvo susiję su dokumentų perdavimu naujam direktoriui. VienÄ kartÄ jo darbuotoja dalyvavo, kai buvo suraÅ¡omi perduoti dokumentai. Jam teko bendrauti ir su V. ir su M., tad žino, jog buvo problemos ir nesutarimai dėl finansinių klausimų, dėl darbų pasiskirstymo, dėl pajamų skirstymo, dėl valdymo, ne vien dėl dokumentų. Kai V. kreipėsi pirmÄ kartÄ , įmonei lyg vadovavo R. M., o po to padėtis pasikeitė, nes direktoriumi tapo A. V.. V. kalbėjo apie tai, kad dokumentuose dėl įstatinio kapitalo didinimo yra ne jo paraÅ¡ai, abejojo dėl parašų tikrumo kituose dokumentuose.

Buvo ginčas dėl įstatinio kapitalo didinimui skirtų pinigų, kiekvienas kalbėjo apie savo didesnį vaidmenį įmonės veikloje, ginčijosi dėl iÅ¡laidavimo. Kai V. kreipėsi pirmÄ kartÄ , kalbos apie įstatinį kapitalÄ nebuvo, buvo ginčas dėl dokumentų perdavimo. Visada buvo keliamas pinigų trÅ«kumo klausimas. Kai visi buvo susitikę, kalbėjo apie tolimesnį bendrÄ darbÄ , kokiu bÅ«du iÅ¡siskirti. V. reiÅ¡kė pretenzijas dėl pinigų stygiaus, M. turėjo kitokių pretenzijų.

Susitikimo metu akcininkai dėl įstatinio kapitalo didinimui įmokėtų sumų viens kitam pretenzijų nereiÅ¡kė, tik R. M. kvestionavo pinigų įneÅ¡imÄ , neigė pinigų įneÅ¡imo faktÄ , teigė, jog nė vienas jų pinigų neįnešė. V. tvirtino, kad savo dalį įnešė. Pokalbio metu klausimÄ dėl įstatinio kapitalo didinimo iÅ¡kėlė bÅ«tent R. M., o ne V.. V. reiÅ¡kė pretenzijas dėl to, kad jo asmeniÅ¡kai įneÅ¡tų pinigų dalis neatsispindėjo įmonės apskaitoje.

Kai ėmė kalbėti dėl pinigų likučio kasoje, M. iÅ¡kėlė klausimÄ dėl įstatinio kapitalo, kad pinigai nebuvo įneÅ¡ti. V. visada tvirtino, kad jis pinigus įnešė, o M. tvirtino, kad nė vienas jų – nei ji, nei V. - pinigų realiai neįnešė. Kodėl, V. kreipiantis į policijÄ , nebuvo nieko užsiminta apie M. pozicijÄ neigiant pinigų įneÅ¡imÄ Ä¯statinio kapitalo didinimui, paaiÅ¡kinti negalėjo, mano, kad buvo tai neaktualu.(2018 11 08 posėdžio protokolas).

Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja pateikė specialistui užduotį ir prašė atsakyti, koks grynųjų pinigų likutis buvo UAB“(duomenys neskelbtini)“ kasoje 2014 09 28 pabaigoje (3 klausimas)(t.6 b.l.83). 2016 06 15 spcialistė G. K. pteikė savo iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota nuo 2004-06-21 iki 2014-03-31 (rejestro bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-03-31, registro tvarkytojas Valstybės įmonė Registrų centras.

Buveinės adresas: (duomenys neskelbtini). Įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus pagrindinė veikla „Investicinės paslaugos“, licencijuojama veikla- licencijos Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovas: direktorė R. M. a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2004-06-21 iki 2014-03-19, nuo 2014-03-19 A. V. a. k. (duomenys neskelbtini). Bendrovės įstatinio kapitalo dydis 100 000 (šimtas tūkstančių) litų, kas atitinka 28962 (dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du) eurus, vienos akcijos nominali vertė 100 (šimtas) litų arba 28,962 eurai, bendras akcijų, balsų skaičius - 1000 (tūkstantis), kurios nuosavybės teisė priklauso: 500 vnt. (penkis šimtus vienetų) paprastųjų vardinių nematerialių akcijų R.

M. a. k. (duomenys neskelbtini), 500 vnt. (penkis Å¡imtus vienetų) paprastųjų vardinių nematerialių akcijų A. V. a. k. (duomenys neskelbtini). Specialistė nurodė, jog užduoties vykdymui nepateikti inventorizavimo apraÅ¡ai (inventorizacijos ar operatyvaus patikrinimo faktÄ patvirtinantys dokumentai, kuriuose bÅ«tų nustatytas faktiÅ¡kai rastas materialinių vertybių (pinigų) kiekis), dėl to nėra galimybės nustatyti, ar bendrovėje tyrimo laikotarpiu buvo materialinių vertybių (pinigų) .

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-11-10 (ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktas paskutinis kasos dokumentas, kasos išlaidų orderis), nuo 2014-01-01 kasininko apyskaitos nesudaromos, nebuvo vedamas pinigų likutis kasoje darbo pradžioje, pabaigoje ir mėnesiui pasibaigus, kaip to reikalauja kasos darbo organizavimo 17 punktas. Nesant kasos pirminių apskaitos dokumentų (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 4 d. ir 11 d. – redakcija nuo 2013 m.), kurie yra įrašų apie ūkines operacijas į apskaitos registrus (BAĮ 2 str. 3 d.) pagrindas (atitinkamų kasos apskaitos registrų (suvestinių)), nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos likučio 2014-09-28 dienai. (t.6 b.l.87-95).

Ikiteisminio tyrimo metu specialistei buvo pavesta atsakyti į klausimus dėl pinigų realaus įneÅ¡imo, didinant įmonės įstatinį kapitalÄ . Specialistė atsakė, kad nustačius, jog Bendrovės nurodytos pinigų įneÅ¡imo į kasÄ Å«kinės operacijos vyko ne kasos apskaitoje nurodytomis sÄ lygomis, kad 90000 Lt suma pagal 2014 m. kovo 21 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (45000 Lt) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (45000 Lt) į bendrovės kasÄ faktiÅ¡kai nebuvo įneÅ¡ta, o tik suraÅ¡yti kasos dokumentai, iÅ¡kraipyta 272 sÄ skaita „Kasa“ skirta įmonės turimiems gryniesiems pinigams apskaityti, tai daro įtakÄ visai apskaitai bei atskaitomybės sistemai, sudėtinga atlikti realų lėšų įvertinimÄ Ä¯monėje.

Informacija yra iÅ¡kreipta vidaus ir iÅ¡orės vartotojams. Jeigu bus nustatyta, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas (ja) suklastojo tikrÄ dokumentÄ , ir kadangi minėtų kasos pajamų orderių duomenys neatitinka tikrovės, todėl nebuvo laikomasi Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. 4 p. reikalavimų, kuriame nurodoma vienas iÅ¡ apskaitos dokumentų privalomas rekvizitas „ūkinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatas, numatančias, kad „ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“, nes laikotarpiu 2014-03-21 (jeigu bus nustatyta, kad į kasos pajamų orderius įraÅ¡yta tikrovės neatitinkančia informacija) – 2014-09-30 įraÅ¡ai (likučiai ir apyvartos) kasos buhalterinėje sÄ skaitoje (272 Kasa), didžiosios knygos atitinkamų sÄ skaitų (kasos) įraÅ¡ais, t. y. kasos likučiai pradžiai, atitinkamų mėnesių kasos pajamų ir iÅ¡laidų sumos bei likučiai laikotarpio pabaigai neatitinka perkeltų į didžiosios knygos kasos sÄ skaitos likučiams bei pajamų ir iÅ¡laidų apyvartoms.

Jeigu bus nustatyta, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas (ja) suklastojo tikrÄ dokumentÄ , t. y. 2014 m. kovo 21 d. kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡yta tikrovės neatitinkančia informacija (KPO serija VFP Nr. (duomenys neskelbtini) (45000 Lt) ir KPO serija VFP Nr. 2014-03-21/2 (45000 Lt)) ir pagal kasos pajamų orderius grynieji (90000Lt) nebuvo įmokami į kasÄ , bendrovės pajamų įtraukimas į apskaitÄ pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus pakeičia bendrovės Å«kinę, finansinę bÅ«klę.

Å iuos duomenis įtraukus į UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2014 m. kovo 21 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos registrus, buvo iÅ¡kraipyta tikroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinė, komercinė, finansinė bÅ«klė, įmonės įsipareigojimai ir duomenys apie turtÄ , dėl to nuo 2014-03-21 iki 2014-09-30 iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros. Dėl į apskaitÄ Ä¯trauktų neįvykusių Å«kinių operacijų, buvo pakeistas turto dydis, nustačius, kad pinigai pagal 2014-03-21 Kasos pajamų orderį serija VFP Nr. (duomenys neskelbtini) (45000 Lt) ir 2014-03-21 Kasos pajamų orderį serija VFP Nr. (duomenys neskelbtini) (45000 Lt) nebuvo įmokėti į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasÄ ir nustačius, kad jų faktiÅ¡kai nebuvo įmonės kasoje, nėra galimybės iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės veiklos, nuosavo kapitalo, turto (grynųjų pinigų), įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nuo 2014-03-21 iki 2014-09-30 nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės vartotojams, todėl nėra galimybės iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės nuosavo kapitalo, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Asmenys, galintys tvarkyti Å«kio subjekto buhalterinę apskaitÄ , nurodyti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnyje „Apskaitos tvarkymas“ 1 d. Ūkio subjekto apskaitÄ tvarko:

1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris);2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiantis asmuo. 2 d. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali Å«kio subjekto vadovas, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus. Atsakomybę už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ir organizavimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo: 11 str. 1 d. „Už buhalterinių įrašų teisingumÄ Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti Å¡io įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko Å«kio subjekto apskaitÄ .“,2 d.

„Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiančio asmens, arba centralizuotai tvarkančios apskaitÄ biudžetinės įstaigos atsakomybė nustatoma raÅ¡ytinėje sutartyje, sudaromoje su užsakovu. Prie sutarties pridedama apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiančio asmens bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis.“14 str. 1 d. „Ūkio subjekto vadovas nustato apskaitos dokumentų pasiraÅ¡ymo tvarkÄ ir asmenų, kurie turi teisę suraÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti arba tik pasiraÅ¡yti apskaitos dokumentus, sÄ raÅ¡Ä .

Apskaitos dokumentai pasiraÅ¡omi asmeniÅ¡kai arba Lietuvos Respublikos elektroninio paraÅ¡o įstatymo nustatyta tvarka. Kai pagal sutartį apskaitÄ tvarko apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiantis asmuo, arba centralizuotai tvarkanti apskaitÄ biudžetinė įstaiga, dokumentų pasiraÅ¡ymo tvarka nustatoma sutartyje, sudaromoje su užsakovu.“,2 d. „Už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiančiam asmeniui.“21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ ir jų duomenų teikimÄ â€œ 1 d. „Už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas.“ 2 d.

„Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimÄ civilinę, administracinę ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas.“ Atsakomybę už finansinių ataskaitų, metinio praneÅ¡imo parengimÄ ir pateikimÄ Juridinių asmenų registrui reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-575 27 straipsnis „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio praneÅ¡imo parengimÄ ir pateikimÄ Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiÅ«ros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiÅ«ros organams priskirtÄ kompetencijÄ .

Ä®monės vadovas, valdymo ir priežiÅ«ros organų nariai, nevykdantys pareigų, pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiÅ«ros organams priskirtÄ kompetencijÄ susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio praneÅ¡imo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visÄ padarytÄ Å¾alÄ atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims.“ Asmenys, atsakantys už Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių laikymÄ si, nurodyti Kasos darbo organizavimo ir kasos darbo atlikimo taisyklių 30 punkte „Už apskaitos organizavimÄ pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Å¡ių taisyklių reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas.“ Už teisingų duomenų pateikimÄ atsako įmonės vadovas.

Vadovas: direktorė R. M. a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2004-06-21 iki 2014-09-26, nuo 2014-09-26 A. V. a. k. (duomenys neskelbtini). (t.6 b.l.132-133). Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta papildoma užduotis specialistei ir 2017 08 14 gauta specialistės iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (t.6, b.l. 139142). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Buhalterinės apskaitos įstatymas griežtai reglamentuoja įmonės apskaitos dokumentų pildymo tvarkÄ , patikslinimų, klaidų taisymÄ bei apskaitos duomenų registravimÄ , o už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas.

Vadovas: direktorė R. M. a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2004-06-21 iki 2014-09-26, nuo 2014-09-26 iki 2015-07-01 A. V. a. k. (duomenys neskelbtini). Buhalterinės apskaitos vedimo tvarkÄ reglamentuoja 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymas Nr. IX -574 (Žin.,2001,Nr. 99-3515). Å io įstatymo 2 straipsnyje, kuris įtvirtina pagrindines įstatymo sÄ vokas, yra numatyta, kad: 1."apskaitos dokumentas – tai popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis Å«kinę operacijÄ arba Å«kinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumų, taip pat Å¡io įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas.".

Ä®monės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatų įvertinimo pagrindas –pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie yra įrašų, apie Å«kinės operacijas į apskaitos dokumentus, pagrindas. Minėto straipsnio 12 dalyje nurodoma, kad „Pinigų apskaitos dokumentas – popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno Å«kio subjekto įsipareigojimas kitam Å«kio subjektui.“, 21 dalyje nurodoma, kad "Ūkinė operacija – Å«kio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktÅ«rÄ â€œ.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. M. neigia, kad Å¡ios kasos operacijos, pagal iÅ¡vardintus ankščiau kasos iÅ¡laidų orderius, buvo vykdomos (įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ realÅ«s pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡duoti nebuvo, pinigų kaip darbo užmokesčio už sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesius negavo). Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuotos 2014 m. vasario- rugsėjo mėn. Å«kinės finansinės operacijos pagal kasos iÅ¡laidų orderius, iÅ¡raÅ¡ytus bendrovės darbuotojai R.

M. už 36025,32 Lt (10433,65 EUR), kurios fiksuotos kasos dokumentuose, mažinant 2014 m. gruodžio 31 d. kasoje apskaitytÄ pinigų likutį, dėl to iÅ¡ dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros bei apskaičiuoti mokesčius už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d.. Užregistravus Å¡iuos tikrovės neatitinkančius (suklastotus) dokumentus įmonės apskaitoje, vėliau jų pagrindu daromi atitinkami įraÅ¡ai kasos operacijų ir kituose apskaitos registruose, kurie dėl to taip pat tampa suklastoti (neobjektyvÅ«s).

Bus iÅ¡kraipyti finansinės apskaitos ir finansinių ataskaitų 2014 metų duomenys (4 priedas 1 lapas „SÄ skaitų apyvarta“ laikotarpis 2014-10-01- 2014-12-31).Dėl į apskaitÄ Ä¯trauktų neįvykdytų (neįvykusių) Å«kinių operacijų, buvo pakeistas turto dydis. Bendrovės pateikti duomenys įmonės finansinės padėties neatspindi, todėl neturint jokių duomenų apie jos turtÄ ir turimus įsipareigojimus nėra galimybės įvertinti įmonės finansinės padėties.

Todėl, iÅ¡ dalies negalima tiksliai nustatyti, pagal 14 kasos iÅ¡laidų orderių rekvizitus, laikotarpiu nuo 2014-02-13 iki 2014-09-24 Å«kinių operacijų tapatumo – kam /kiek pinigų galėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta ir kokiu tikslu iÅ¡mokėta 14 atvejų bendrai sumai 36025,32 Lt (10433,65 EUR) grynųjų pinigų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose (kasos iÅ¡laidų orderiuose) fiksuojama melaginga informacija apie Å«kinę finansinę operacijÄ , sumažinama arba padidinama realiai įvykusios Å«kinės operacijos suma.

Bendrovės pajamų arba iÅ¡laidų įtraukimas į buhalterinę apskaitÄ pakeičia bendrovės Å«kinę, finansinę bÅ«klę. Apskaitos dokumentai turi bÅ«ti įforminti taip, kad pagal juos bÅ«tų galima identifikuoti Å«kinę operacijÄ ar Å«kinį įvykį ir jį pagal norminių aktų reikalavimus užregistruoti atitinkamame registre ir sÄ skaitose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apklausta vadovė R. M. neigia, kad Å¡ios kasos operacijos, pagal iÅ¡vardintus ankščiau kasos iÅ¡laidų orderius, buvo vykdomos (darbo užmokestis už sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesius realiai pinigai iÅ¡mokėti nebuvo ir įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ realiai pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡duoti nebuvo).Pastaba.

Ikiteisminio tyrimo sukauptoje medžiagoje ir papildomam patikrinimui, vadovai: direktorė R. M. a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-06-21 iki 2014-09-26, nuo 2014-09-26 iki 2015-07-01 A. V. a. k. (duomenys neskelbtini) nepateikė tinkamų įrodymų, kad neatitikimai įstatymo nustatyta tvarka buvo iÅ¡taisyti. Nauji dokumentai, dėl grynųjų pinigų apskaitos, nurodyto tikrinti laikotarpio patikrinimui nepateikti. Bendrovės pateikti duomenys įmonės finansinės padėties neatspindi, todėl neturint jokių duomenų apie jos turtÄ ir turimus įsipareigojimus nėra galimybės įvertinti įmonės finansinės padėties ir tuo labiau nėra pagrindo laikyti juos sudarančiais pagrindÄ sudarant finansines ataskaitas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanse 2014-12-31 užfiksuotas 127893 Lt vertės „trumpalaikis turtas“, kuriame 66565 Lt sudaro „pinigai ir pinigų ekvivalentai“. Bus iÅ¡kraipyti finansinės apskaitos ir finansinių ataskaitų 2014-01-01 – 2014-12-31 duomenys (5 priedas 3 lapai „Didžiosios knygos“ 2014-01-01-2014-09-30 ir 1 lapas „SÄ skaitų apyvarta“ 2014-10-01-2014-12-31). Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kuri numato, kad „už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, bÅ«dama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , iÅ¡kreipė vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams pateikiamÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , pažeisdama Å¡io įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „privalomi Å¡ie apskaitos dokumentų rekvizitai: <...> 4) Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys, 5) Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine iÅ¡raiÅ¡ka“, laikotarpiu nuo 2014-02-13 iki 2014-08-14 7 atvejais pagal 7 kasos iÅ¡laidų orderius (Nr. 032, Nr. 034, Nr. 035, Nr. 037, Nr. 042 Nr. 045, Nr. 047) bendrai sumai 1895,32 Lt (548,92 Eur) ir laikotarpiu nuo 2014-02-13 iki 2014-09-24 7 atvejais pagal 7 kasos iÅ¡laidų orderius (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrai sumai 34130 Lt (9884,73 Eur) tyrimo metu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos faktiÅ¡kai neįvykdytos (neįvykusios) Å«kinės operacijos (žr.

R. M. apklausos protokolÄ 2017-06-21). Å ios sumos tiesiogiai susijusios su kasos likučio apskaičiavimu. Kadangi minėtų kasos iÅ¡laidų orderių duomenys neatitinka tikrovės, todėl nebuvo laikomasi Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. 4 p. reikalavimų, kuriame nurodomas vienas iÅ¡ apskaitos dokumentų privalomas rekvizitas „ūkinės operacijos arba Å«kinio įvykio turinys“. Juridinę galiÄ turi tik tas dokumentas, kuriame yra tiksliai ir teisingai atspindėtas Å«kinės finansinės operacijos turinys.

Kadangi įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kraipyta 272 sÄ skaita „Kasa“ skirta įmonės turimiems gryniesiems pinigams apskaityti, dėl ankščiau iÅ¡vardytų pažeidimų, sudėtinga atlikti realų lėšų likučio įvertinimÄ , tai daro įtakÄ ir visai apskaitai bei atskaitomybės sistemai. Tuo tarpu nei ikiteisminio tyrimo sukauptoje medžiagoje, nei patikrinimo metu vadovai nepateikė tinkamų įrodymų, leidžiančių spręsti, kad kasos iÅ¡laidų orderiuose nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpio 2014-02-13- 2014-09-24, esantys neatitikimai įstatymo nustatyta tvarka buvo iÅ¡taisyti.

Faktinis kasos likutis, įmonėje, nustatomas dalyvaujant komisijai (materialiai atsakingam asmeniui ar pagal kitÄ vidinę tvarkÄ ) suraÅ¡ant inventorizacijos aktÄ ir jį pasiraÅ¡ant. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos likučiai nepagrįsti inventorizacijos duomenimis, todėl nustatyti, kurie likučiai teisingi, nėra galimybės. Tokiu atveju apskaitos dokumentai (kasos ir banko) ir suvestiniai registrai (kasos ir banko), susiję su trumpalaikio turto (pinigai ir pinigų ekvivalentai) apskaita neatspindi tikros finansinės padėties.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomos buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-02-13 iki 2014-09-24 iÅ¡ bendrovės kasos iÅ¡mokėti grynieji pinigai 34130 Lt (9884,73 eurų) įneÅ¡imui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ .Ä®vertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) SÄ skaita Vilniaus bankas) lėšų judėjimÄ nustatyta, kad iÅ¡ kasos iÅ¡mokėti grynieji pinigai apskaityti kaip įnaÅ¡ai iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos, nurodant kasos iÅ¡laidų orderius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (6 priedas 2 l.).

Patikrinus, kaip atvaizduotas 2014 metų (nuo vasario 13 iki rugsėjo 24) iÅ¡ R. M. asmeninės banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), LTL, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų įskaitymas, kuriame nurodyta kad tai „atskaitingo asmens įnaÅ¡as“ nustatyta, kad iÅ¡ asmeninės R. M. banko sÄ skaitos įnaÅ¡ai „Didžiosios knygos sÄ skaitoje ((duomenys neskelbtini)-SÄ skaita Vilniaus banke)“ kaip įmokos atskaitingo asmens neatvaizduoti.

„Didžiosios knygos sÄ skaitoje (2435-Atskaitingi asmenys)“ įsiskolinimas atskaitingo asmens R. M. neapskaitytas (ji neskolinga kaip atskaitingas asmuo) (7 priedas). Dokumentų, kokiu pagrindu vadovė R. M. iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), LTL, į įmones „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant „atskaitingo asmens įnaÅ¡as“ pervedė pinigus 34130 Lt (9884,73 eurų), patikrinimui nepateikta. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d.

Nr. IX-574 - 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ 1 ir 3 dalimis: „Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama“;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“. Pirminių kasos dokumentų patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės piniginių lėšų apskaita tvarkoma nesivadovaujant norminių aktų reikalavimais. 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 str. „Bendrovės vadovas“ 12 d. 1 p. nurodo, kad bendrovės vadovas, atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ .

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį Å«kio subjekto vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ . UAB „(duomenys neskelbtini).“ direktorės R. M. pareiga kontroliuoti, kad bÅ«tų atliekamos tik teisėtos finansinės - buhalterinės operacijos, kad jos bÅ«tų įformintos pagal norminių aktų, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 reikalavimu.

Byloje surinkti ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nuo 2014-02-13 iki 2014-12-31 nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės vartotojams, todėl nėra galimybės iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto (grynųjų pinigų), nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Specialistė į klausimo dalį dėl asmenų, atsakingų už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , nustatymo ir dėl atsakomybės už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ neatsakė, kadangi asmenų, atsakingų už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , nustatymui specialios ekonominės žinios nereikalingos, teisinės atsakomybės nustatymas nepriklauso ekonominių tyrimų specialisto kompetencijai.(t. 6, b.l. 139-142) Ikiteisminio tyrimo metu specialistei buvo užduotas klausimas dėl vyr. buhalterės J.

K. vaidmens, įtraukiant kasos iÅ¡laidų orderius į apskaitÄ . Buvo klausiama, ar J. K., nuo 2014-01-21 iki 2015-02-23 eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2014-03-31 d. įmonės pavadinimas pakeistas į UAB “(duomenys neskelbtini)”), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyriausiojo buhalterio pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, įtraukdama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ Å¡iuos kasos iÅ¡laidų orderius: 2014-02-13 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.000Lt sumai, 2014-05-07 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 3.000Lt sumai, 2014-05-12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 15.600Lt sumai, 2014-06-06 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 5.020Lt sumai, 2014-06-16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.260Lt sumai, 2014-07-03 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 4.250Lt sumai, 2014-09-24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) R. M. 2.000Lt sumai, kuriuose nurodyta, kad pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡duodami R. M., nustačius , kad J. K. žinojo, kad minėti pinigai realiai iÅ¡ kasos iÅ¡duoti nebuvo, o minėtus pinigus R. M. pervedė iÅ¡ savo asmeninės banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ į.k. (duomenys neskelbtini) banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini)?.

Specialistė atsakė, kad susipažinus su pateiktu registru „Didžioji knyga“ nustatyta, kad informacija apie grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimÄ , pagal iÅ¡vardytus kasos iÅ¡laidų orderius (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2014-02-13 iki 2014-09-24 bendrai sumai 34130 Lt (9884,73EUR), apskaityta „Didžiojoje knygoje“ kaip iÅ¡mokėjimas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos įneÅ¡imui į banko sÄ skaitÄ .

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. M. neigia, kad Å¡ios kasos operacijos, pagal iÅ¡vardintus ankščiau kasos iÅ¡laidų orderius, buvo vykdomos (įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ realÅ«s pinigai iÅ¡ kasos iÅ¡duoti nebuvo). Buhalterinės apskaitos įstatymas griežtai reglamentuoja įmonės apskaitos dokumentų pildymo tvarkÄ , patikslinimų, klaidų taisymÄ bei apskaitos duomenų registravimÄ . Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio mėn. 6 d. įstatymo Nr.IX-574 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumÄ â€œ 1 dalies reikalavimus „už buhalterinių įrašų teisingumÄ Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti Å¡io Ä®statymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko Å«kio subjekto apskaitÄ .“ (t. 6, b.l. 168) Teisminio nagrinėjimo metu apklausta specialistė G.

K. paaiÅ¡kino, kad tuo atveju, jeigu akcininkai nusprendžia padidinti įstatinį kapitalÄ , jie įneÅ¡a po 45000 litų ir Å¡iam įnaÅ¡ui turi bÅ«ti iÅ¡raÅ¡omas kasos pajamų orderis. Kasos pajamų orderį turi iÅ¡raÅ¡yti finansininkas ar kasininkas. Ä®monės vadovė gali bÅ«ti tuo pat metu ir kasininkė. Jeigu įmonės vadovė iÅ¡raÅ¡o kasos pajamų orderį, tai ji turi priimti pinigus. Po to direktorė turi įraÅ¡yti į kasos knygÄ ir į didžiÄ jÄ knygÄ Å¡iuos duomenis.

Tas, kuris įraÅ¡o tai į didžiÄ jÄ knygÄ , turi pasiraÅ¡yti kasos pajamų orderį. Duomenis į didžiÄ jÄ knygÄ turi įraÅ¡yti finansininkė, o direktorė , Å¡iuo atveju, turėjo perduoti kasos pajamų orderius finansininkei, kuri turėjo įtraukti juos į apskaitÄ ir pasiraÅ¡yti kasos pajamų orderius, patvirtindama, kad tie kasos pajamų orderiai atitinka tikrovę. Tie duomenys, kuriuos savo paraÅ¡u patvirtino M. ir pasirašė už vyr. finansininkę ir kasininkę, yra negeri. Finansininkė ir kasininkė negali sutapti, nes finansininkė neprivalo tikrinti ar yra pinigai, už pinigus atsakinga kasininkė.

Orderiai dėl 45000 litų įneÅ¡imo iÅ¡raÅ¡yti pažeidžiant kasos pajamų orderių numeracijos reikalavimus, nes visi įmonės dokumentai turi bÅ«ti numeruojami eilės tvarka, o Å¡ie dokumentai numeruojami visai kitaip. Grynųjų pinigų egzistavimÄ gali patvirtinti tik inventorizavimo aktai, kuriuos, sudarant finansinę atskaitomybę, turi pasiraÅ¡yti finansininkė ir įmonės vadovė. Finansinė atskaitomybė sudaroma vienÄ kartÄ per metus. Tuomet visas turtas, pinigai, trumpalaikis turtas turi bÅ«ti inventorizuojamas gruodžio 31 dienai.

Šioje byloje nebuvo duomenų apie tai, kad būtų daroma inventorizacija. Jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pinigai realiai buvo įmonėje, nėra. Kasos pajamų orderiai neturi juridinės galios, jie neatitinka reikalavimų. Šioje įmonėje nebuvo atliktos finansinės operacijos, kurios patvirtintų, kad pinigai buvo įnešti į įmonę realiai. Peržiūrėjusi kasos pajamų orderius, išrašytus V. vardu (t.7 b.l. 66-67), specialistė pareiškė, kad šių orderių, kaip reikšmingų buhalterinei apskaitai ji nepripažįsta dėl jau minėtų priežasčių, t.y. ant orderių pasirašė ne tie asmenys, kurie privalėjo pasirašyti.(t.11 b.l. 184-190) Dėl pinigų, kuriuos R.

M. pervedė iÅ¡ asmeninės sÄ skaitos į įmonės sÄ skaitÄ , specialistė paaiÅ¡kino, kad įmonės vadovė ar kitas akcininkas galėjo pervesti pinigus į įmonės sÄ skaitÄ , tačiau turi bÅ«ti sudaryta paskolos sutartis, kuri liudytų, kad asmuo skolina pinigus įmonei. PrieÅ¡ iÅ¡raÅ¡ant kasos iÅ¡laidų orderius, turėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡omi kasos pajamų orderiai, t.y. pradžioje turėjo bÅ«ti fiksuota, kad į kasÄ Ä¯neÅ¡ami gryni pinigai, o po to – kasos iÅ¡laidų orderiai, patvirtinantys, kad tie pinigai kažkam iÅ¡mokėti.

Jeigu pinigai buvo perversti tik iÅ¡ banko vienos sÄ skaitos į kitÄ sÄ skaitÄ , tai pinigai ir yra banke, o ne kasoje. Jeigu M. iÅ¡leido įmonės pinigus, tai turėjo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡omi kasos iÅ¡laidų orderiai, bet pinigai prieÅ¡ tai turėjo bÅ«ti užpajamuoti įmonės kasoje. Dėl padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo galima nustatyti grynųjų pinigų kiekio kasoje. Jeigu buhalterė matė, kad M. įnešė pinigus į įmonės sÄ skaitÄ , tai ji turi matyti ir dokumentus, kuriuose fiksuojama, kad įmonė skolinga M..(t.11 b.l.184-190) Replikuodama specialistei J.

K. paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju, kai R. M. pervedė pinigus iÅ¡ asmeninės sÄ skaitos į įmonės sÄ skaitÄ , įmonė tapo M. skolininke, nors paskolos sutarties ir nebuvo, t.y. M. galėjo pervesti bendrovei savo asmeninius pinigus tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų sudaryta paskolos sutartis, kuri numatytų, kad įmonė skolinasi iÅ¡ fizinio asmens pinigus, tačiau paskolos sutarties nebuvo. Kaip vyr.buhalterė ji negalėjo palikti apskaitos tokioje bÅ«senoje, kai rodomos niekuo nepagrįstos paskolos.Savo iniciatyva ji surašė kasos iÅ¡laidų orderį tai pačiai sumai M. vardu ir įmonės skola iÅ¡nyko, nes apskaitoje tapo užfiksuota, kad M. paėmė iÅ¡ įmonės pinigus pagal kasos iÅ¡laidų orderį, ir juos iÅ¡laidavo, o po to įnešė pinigus iÅ¡ asmeninės sÄ skaitos – grÄ Å¾ino įmonei paimtus pinigus.

R. M. pasirašė kasos iÅ¡laidų orderį. Bendra įmonei priklausančių pinigų suma nesumažėjo. Tuo metu pagal jai pateiktus apskaitos duomenis, padidinus įstatinį kapitalÄ , kasoje turėjo bÅ«ti virÅ¡ 100000 litų, tad kasos iÅ¡laidų orderio iÅ¡raÅ¡ymas tai sumai, kuriÄ pervedė M. į įmonės sÄ skaitÄ , buvo teisingas. Ji dirbo su apskaitos duomenimis, kurie liudijo, kad pinigai įneÅ¡ti, o realiai su pinigais ji nedirbo, nes tai turėjo daryti kasininkė M..Dėl kasos pajamų orderių, kuriais neva akcininkai įneÅ¡a kiekvienas po 45000 litų, K. dar kartÄ paaiÅ¡kino, jog įtraukė Å¡iuos orderius į apskaitÄ , nes nežinojo apie tai, kad pinigai nemokėti, t.y. buvo tikra, kad orderiai fiksuoja faktines aplinkybes, kad įmonės kasoje yra Å¡ie pinigai, juolab, kad įstatinio kapitalo didinimas užregistruotas juridinių asmenų registre.(t.11 b.l. 184-190) Po K.s paaiÅ¡kinimo, tęsiant apklausÄ specialistė paaiÅ¡kino, kad, susipažinusi su jai pateiktais apskaitos duomenimis, ji nerado duomenų, kurie liudytų, kad yra likusi įmonės skola M. ar M. skola įmonei.

Jeigu ateinanti finansininkė įformina vykusiÄ operacijÄ ta data, kai ta operacija buvo atlikta, pažeidimo nėra, bet tai turi bÅ«ti padaryta nedelsiant, ne vėliau kaip per mėnesį.Kasos iÅ¡laidų orderiai iÅ¡raÅ¡yti vasario 13 d. 2000 litų sumai, gegužės mėnesį – 3000 litų sumai, gegužės 12 d. – 15600 litų sumai; Å¡ie pinigai buvo įneÅ¡ti M. į banko sÄ skaitÄ iÅ¡ įmonės kasos, kaip teisingai buvo parodyta Didžiojoje knygoje. Tai buvo tikslinės operacijos: pinigai paimami iÅ¡ kasos ir įneÅ¡ami į įmonės sÄ skaitÄ banke, tai tie patys pinigai, tas pats turtas, pinigų suma nesikeitė.

Jeigu keičiasi įmonės vadovas, turi bÅ«ti atliekama inventorizacija, kurios aktÄ turi pasiraÅ¡yti vyr.finansininkė. Tas asmuo – naujas vadovas, kuris perėmė bent dalį apskaitos duomenų, turi patikrinti ir pasiraÅ¡yti aktÄ , kad viskas atitinka faktines aplinkybes. Tai naujo vadovo pareiga perimti turtÄ . Grynuosius pinigus iÅ¡ buvusio vadovo naujasis vadovas privalo perimti pasiraÅ¡ytinai. Galimi atvejai, kai kasos pajamų orderis iÅ¡raÅ¡omas, tačiau pinigai neperduodami, tačiau toks dokumentas juridinės galios neturi.

Nuo vasario 13 d. iki rugsėjo 24 d. buvo iÅ¡raÅ¡yti 7 kasos iÅ¡laidų orderiai, kuriuose nurodytos sumos sudaro 34130 litų, tie pinigai įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ . Kelios dienos, įneÅ¡ant į bankÄ , gali skirtis, tačiau esmės tai nekeičia. Å ie pinigai paimti iÅ¡ kasos, didžiojoje knygoje jie atvaizduoti gerai, sutampa su sumomis banko sÄ skaitoje. Orderių datos atitinka įneÅ¡imo į banko sÄ skaitÄ datÄ , visa tai padaryta gerai. Ji niekad savo iÅ¡vadose nerašė, kad tai netikri kasos iÅ¡laidų orderiai; tokias iÅ¡vadas gali daryti tyrėjas, bet ne specialistas.

Dėl kasos iÅ¡laidų orderių 34130 litų sumai ji parašė, kad viskas tvarkoje ir fiksavimas apskaitoje atitinka norminių aktų reikalavimus.Tos operacijos, kurių metu buvo fiksuojamas piniginių lėšų judėjimas bendrai 34130 litų sumai, įmonė nenukentėjo, tačiau Å¡ie pinigai nebuvo tinkamai įforminti, nefiksuotas apskaitoje jų atsiradimas įmonėje. Dėl kasos iÅ¡laidų orderių , kurių numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriuose užfiksuotos operacijos bendrai 1892.32 litų sumai, specialistė atsakė, kad Å¡ie orderiai įforminti tinkamai ir turi juridinę galiÄ , todėl laikytina, kad pagal Å¡iuos orderius pinigai turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėti; jos iÅ¡vada dėl Å¡ių orderių grindžiama tomis aplinkybėmis, kurias nurodė pati M., kad pinigų pagal Å¡iuos orderius negavo, nors pati juos pasirašė.

Jeigu teisingai įformintame kasos pajamų orderyje nurodyta faktiÅ¡kai nevykusi operacija, tai toks orderis yra tyrėjo vertinimo dalykas. Jeigu orderiuose fiksuotas darbo užmokestis M. ir nebuvo iÅ¡mokėtas, tai valstybei žala nebuvo padaryta, nes visi reikiami mokesčiai buvo sumokėti. Savo iÅ¡vadose ji parašė, jog iÅ¡ dalies negalima nustatyti, kiek ir kam yra iÅ¡mokėti 36025,32 litai laikotarpiu nuo 2014 02 13 iki 2014 09 24, nes Å¡ioje įmonėje vyko tęstinis apskaitos tvarkymas , ji tyrė apskaitÄ iki lapkričio mėnesio.Ji atsakinėjo į tyrėjos suformuluotus klausimus ir nerevizavo klausimų turinio; jeigu tyrėja klausimuose konstatavo kokias nors aplinkybes, tai ji ir rėmėsi tomis aplinkybėmis kaip iÅ¡eities taÅ¡tu savo tyrime.

Ar teisingai suformuluotas tyrėjos klausimas – tai jos nedomino. Jeigu finansinė operacija buvo įforminta, o pinigai nebuvo iÅ¡mokėti, t.y. jeigu įforminta finansinė operacija nebuvo atlikta, tai tokia operacija neteisinga ir iÅ¡kreipia apskaitÄ .Savo iÅ¡vadose ji parašė, kad visapusiÅ¡kam tyrimui jai trÅ«ko duomenų, kad padaryta iÅ¡vada yra netiksli ir neaiÅ¡ki; dėl duomenų trÅ«kumo ji negalėjo nustatyti viso įmonės turto.Už apskaitos organizavimÄ atsakingi asmenys turi spręsti visas problemas ir, jeigu yra kokios problemos, apskaitÄ galima kooreguoti metų bėgyje iki finansinių atskaitomybių sudarymo.

Dėl fiktyviai išrašytų kasos išlaidų orderių įmonės apskaita šiuo atveju nepasikeitė, nes šiuo atveju vistiek neįmanoma nustatyti įmonės grynųjų pinigų ar trumpalaikio turto.(t.11 b.l. 184-190) Specialistės apklausos metu R. M. paaiškino, kad 2014 m. nuo vasario iki rugsėjo mėnesio pinigų iš kasos nebuvo išmokėta. K. išrašė orderius remdamasi apskaitos duomenimis, kuriuos ji turėjo. Orderiai, kuriuose fiksuojamas neva darbo užmokesčio mokėjimas, nebuvo realizuojami, nes buvo jos ir V. susitarimas, kad neims priklausančio užmokesčio iki to laiko, kol nesuras ir neįneš realiai pinigų, skirtų įstatiniam kapitalui didinti. 2014 m. vasario 13 orderyje užfiksuota 2000 litų suma buvo išmokėta realiai, o kitos sumos nebuvo išmokėtos.

Buvo raÅ¡omi kasos iÅ¡laidų orderiai, nes, užregistravus įstatinio kapitalo padidinimÄ , kasoje pinigų turėjo bÅ«ti, todėl teoriÅ¡kai nebuvo kliūčių užmokesčiui mokėti. Kadangi realiai pinigai įstatinio kapitalo didinimui nebuvo įmokėti į kasÄ , tai orderiuose užfiksuotos operacijos neatitinka faktinių aplinkybių, jos nebuvo realizuotos. J. K. kaip finansininkė matė tik tuos duomenis, kurie užfiksuoti apskaitos dokumentuose ir todėl paruošė kasos iÅ¡laidų orderius, o faktinių aplinkybių, ji nežinojo.(t.11 b.l.184-190).

Baigiant įrodymų tyrimÄ , kaltinamoji R. M. pakeitė savo pozicijÄ ir pareiÅ¡kė,kad pinigus pagal jai inkriminuojamus kasos iÅ¡laidų orderius ji yra gavusi. Pradėjus bendrauti su A. V. prasidėjo sumaiÅ¡tis, ji turėjo daug problemų, prarado įmonę, turtÄ , įklimpo į skolas. Visa tai įtakojo jos sveikatos pablogėjimÄ , atminties susilpnėjimÄ . Tvirtina, kad pinigai jai buvo iÅ¡mokėti, nes kasos iÅ¡laidų orderiuose yra jos paraÅ¡as. Kaip kaltinamoji ji turi teisę atsisakyti duoti parodymus ir ta teise naudojasi – atsisako kÄ nors dar papildomai aiÅ¡kinti (2019 03 28 posėdžio protokolas)..

Bylos nagrinėjimo metu teismui pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 03 08 sprendimas civilinėje byloje pagal A. V. ieškinį atsakovei R. M. dėl skolos priteisimo. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės pinigines lėšas, kurias, jis neva paskolino atsakovei 2014 05 06 – 2014 07 03 laikotarpiu : 2014 05 06 – 101,37 Lt, 2014 05 12 – 15572 Lt, 2014 06 06 – 5024 LT, 2014 06 16 – 2508 Lt, 2014 07 03 – 4250 Lt. (viso – 27704,70 Lt). Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nes ieškovo nurodytos piniginės sumos buvo ieškovo kaip UAB“(duomenys neskelbtini)“ akcininko pervedamos lėšos, skirtos judviejų minėtos bendrovės veiklai vykdyti.

Teismas pripažino pagrįstais atsakovės argumentus ir ieškinį atmetė, t.y. pripažino, kad A. V. nurodomos lėšos buvo skirtos ne asmeniškai M., o bendrovės veiklai būtinos lėšos. (t.12 b.l.75-79) (sprendimas įsiteisėjęs).(t.13, b.l. 98-107). Įrodymų vertinimas ir teismo išvados. R. M. inkriminuojamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str.2d. ir 222 str.1d. Bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kurių neginčijo nė vienas teisminio nagrinėjimo metu apklaustas asmuo:

R. M. susitarė su A. V. ir pardavė pastarajam 50 % UAB “(duomenys neskelbtini)“ akcijų; siekdami plėtoti Å¡ios įmonės veiklÄ , abu jie susitarė padidinti įmonės įstatinį kapitalÄ iki 100000 litų ( įmonės įstatinis kapitalas iki tol buvo 10000 litų ). R. M. paruošė kasos pajamų orderių blankus ir kiekvienas iÅ¡ judviejų pasirašė Å¡iuos orderius, patvirtindami, kad įneÅ¡a įstatinio kapitalo didinimui po 45000 litų. Visi bÅ«tini akcinio kapitalo didinimui reikalingi dokumentai buvo paruoÅ¡ti ir pateikti tvirtinti notarui, o po to įmonių registre užregistruotas įstatinio kapitalo padidinimas iki 100000 litų.

Po to, kai tai buvo padaryta, įmonės finansininkė J. K. įstatinio kapitalo didinimÄ užfiksavo įmonės apskaitoje, t.y. įmonės apskaitoje užfiksuota, kad į įmonės kasÄ grynais pinigais įneÅ¡ta 90000 litų. Minėti kasos pajamų orderiai dėl 45000 litų (kiekvieno akcininko) perdavimo įstatinio kapitalo didinimui, suraÅ¡yti 2014 03 21. Iki 2014 09 26 įmonei vadovavo R. M., o po to direktoriumi paskirtas A. V.. Pasikeitus direktoriui, realaus perėmimo nebuvo, įmonės turto inventorizacija atlikta nebuvo, turto perėmimas neįvykdytas, apskaitos dokumentų, kasos likučio perėmimas – perdavimas neįvyko.

R. M. tokiÄ padėtį aiÅ¡kino tuo, kad visi Å¡ie duomenys, dokumentai neva buvo įmonės biure, kad naujas direktorius A. V. galėjo bet kada juos gauti ar pasiimti, tačiau to nedarė, o A. V. teigė esantis naivus, patiklus asmuo, nežinojęs, kad įmonės direktorius turi pareigas ir jas privalo vykdyti, nežinojęs, kad direktorius privalo perimti įmonės valdymÄ , todėl pilnai pasitikėjo R. M. ir manė, kad problemų nėra. 2014 metų pabaigoje – 2015 m. pradžioje įmonės finansininkė J.

K. naujai paskirtÄ direktorių informavo apie bÅ«tinumÄ teikti finansines ataskaitas ir tuomet tarp akcininkų A. V. ir R. M. prasidėjo konfliktas dėl apskaitos duomenų ir dokumentų perdavimo, dėl kasos likučio ir pan. A. V. perkėlė įmonę į naujas patalpas, o R. M. visus jos turimus apskaitos dokumentus sudėjo į dėžes ir perdavė savo dukrai, kuri juos nuvežė ir paliko A. V. naujame įmonės biure. SuraÅ¡ius, nedalyvaujant R. M., atvežtus dokumentus, A. V. pasigedo duomenų, pinigų ir kreipėsi į policijÄ , dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tyrimas pradėtas A. V. reiÅ¡kiant pretenzijas dėl įmonės pinigų stygiaus, t.y. dėl to, kad R. M. neperdavė jam pinigų, skirtų įstatinio pakitalo didinimui. Tiek A. V., tiek R. M. patvirtino, kad buvo galimybė sudaryti įmonei pelningÄ sandorį, plėtoti verslÄ , tačiau tam reikėjo pakelti jų įmonės prestiÅ¾Ä , parodyti verslo partneriams, kad jų įmonė yra solidi, todėl ir buvo priimtas sprendimas didinti įstatinį kapitalÄ . A. V. laikėsi versijos, kad abu akcininkai įnešė grynais pinigais po 45000 litų (viso įnešė abu 90000 litų), o R.

M. tvirtino, kad tai buvo tik fiktyvus akcinio kapitalo didinimas, kad nei ji, nei V. neturėjo tuo metu pinigų įstatinio kapitalo didinimui, todėl buvo sutarta įforminti fiktyvų įstatinio kapitalo didinimÄ , o pinigus į įmonės kasÄ Ä¯neÅ¡ti vėliau, kai tik jiedu suras reikiamÄ pinigų kiekį kiekvienas. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. tvirtino, kad nė vienas jų – nei ji, nei A. V. neįnešė minėtų pinigų (po 45000 litų kiekvienas), o A. V. tvirtino, kad R. M. jam teigė įneÅ¡usi pinigus, tačiau pripažino nematęs R.

M. pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atiduotas prioritetas A. V. pozicijai ir padaryta iÅ¡vada, kad R. M. pinigų neįnešė, o A. V. pinigus – 45000 litų įnešė. Pasikeitus direktoriui, t.y. direktoriumi tapus V., Å¡ie pinigai neperduoti direktoriui A. V., R. M. inkriminuotas Å¡ių pinigų – 45000 litų pasisavinimas, o veika kvalifikuota pagal LR BK 183 str.2d. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetinimÄ turtÄ ar turtinę teisę.

Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiÅ¡kiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Å iuo atveju kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalÄ turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiÅ¡kai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis jÄ Ä¯gyvendino.

Kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 183 straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti ir subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iÅ¡ bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita.

Kita vertus, bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, Å¡io turto paėmimas pats savaime dar nereiÅ¡kia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. BÅ«tinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Taigi, ir kvalifikuojant bendrovės vadovo veikÄ kaip turto pasisavinimÄ , reikia įvertinti, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant, bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Å i žala turi bÅ«ti reali.Tokiu bÅ«du, nagrinėjant bylÄ , bÅ«tina nustatyti ar buvo turtas ir ar jis buvo pasisavintas.

Viso bylos nagrinėjimo metu R. M. iÅ¡ esmės nurodė vienodas aplinkybes: buvo įformintas fiktyvus įstatinio kapitalo didinimas, neįneÅ¡ant realiai pinigų į įmonės kasÄ . A. V. nuolatos keitė savo pozicijÄ . A. V. teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad pinigus įstatinio kapitalo didinimui perdavė betarpiÅ¡kai M., kad tai užfiksuota kasos pajamų orderyje, kad įmonė po įstatinio kapitalo didinimo neva turėjo pinigų pakankamai. Tuo pačiu V. patvirtino, jog po įstatinio kapitalo didinimo M. prašė jo pinigų įmonės veiklai, tačiau tai neva buvo jai suteikta asmeninė paskola.

Nors M. prašė pinigų įmonės veiklai ir V. jai skolino pinigus, apie tai, kad tuos – pasiskolintus pinigus M. naudoja įmonės veikloje, V. teigė nežinojęs. Vis tik, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus V. patvirtino, kad M. prašė pinigų įmonei ir jis davė 2800 litų grynais, po to M. vėl prašė pinigų įmonei, bet jis davė tik jai asmeniÅ¡kai – pervedė pinigus jai į asmeninę sÄ skaitÄ , t.y. V. pripažino, kad M. praÅ¡o pinigų įmonei, pripažino žinojęs, kad įmonė neturėjo pinigų.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. taip pat patvirtino, jog M. po įstatinio kapitalo didinimo sakė, kad įmonė turi finansinių sunkumų ir prašė paskolinti pinigų, dėl ko jis davė 2800 litų, po to pervedė 27000 litų į jos asmeninę sÄ skaitÄ ; M. jam sakė, kad Å¡ie pinigai ne jai, o įmonei, t.y. patvirtino žinojęs, kad įmonėje trÅ«ksta piniginių lėšų, nežiÅ«rint į tai, kad, pasak jo, turėjo bÅ«ti įneÅ¡ti pinigai įstatinio kapitalo didinimui.

AiÅ¡kindamas pinigų, skirtų įstatinio kapitalo didinimui perdavimo aplinkybes, V. teigė, jog pinigus perdavė asmeniÅ¡kai M., kuri juos perskaičiavo, kad tuomet jie buvo dviese. Pas notarÄ taip pat ėjo dviese. KÄ aiÅ¡kino notaras, neprisiminė, negalėjo pasakyti ar bendravo notarinėje kontoroje su vyru ar su moterimi. Po liudytojų J. ir E. N. apklausos V. pakeitė pozicijÄ ir patvirtino, kad dokumentai notarui buvo nuneÅ¡ti iÅ¡ anksto, kad juos nunešė nežino, pakeitė pozicijÄ ir pripažino buvęs pas notarÄ E. N..

Teisminio nagrinėjimo metu A. V. teigė, jog jis dirbo versle vadovaujančiose pozicijose nemažai laiko, jo veikla buvo sėkminga ir jis uždirbo nemažai pinigų. Tuo pačiu V. teigė, kad, tapus UAB“(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jis nežinojo, kad direktorius turi vadovauti įmonei, organizuoti apskaitÄ , kontroliuoti pavaldinius, perimti įmonės turtÄ ir kasÄ . Atsakydamas į klausimus teisme kodėl neperėmė vadovavimo įmonei, A. V. aiÅ¡kino, kad buvo jo ir M. susitarimas, jog jis bus direktoriumi, o viskÄ tvarkys M., t.y.

V. teigė, jog sÄ moningai neperėmė nei apskaitos organizavimo, nei turto, nei kasos likučio. Ikiteisminio tyrimo metu, atsakydamas į analogiÅ¡kus klausimus, A. V. pozicija buvo kitokia: V. teigė reikalavęs R. M. perduoti jam apskaitÄ , pinigus, tačiau M. jo reikalavimus ignoravo. Teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja L. O. teigė, jog dirbo UAB“(duomenys neskelbtini)“ ir, bendrovės vadovui S. C. pavedus, 2015 m. padėjo tvarkyti A. V. UAB“(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ ; liudytoja nurodė, kad A.

V. atrinkdavo įvairius apskaitos dokumentus ir liepdavo neįtraukti jų į apskaitÄ , neva dėl to, kad tai netikri dokumentai. Pradžioje A. V. neigė liepęs tai daryti, neigė aplamai kada nors matęs Å¡iÄ liudytojÄ . Po detalesnės liudytojos apklausos, kurios metu O. savo pozicijÄ grindė jos vadovo C. nurodymais, V. pripažino matęs liudytojÄ , pripažino, kad liudytoja sakė tiesÄ , o jis pats liepė neįtraukti į apskaitÄ dokumentų, fiksuojančių jo paties pinigų gavimo faktus, nes negalėjo pasakyti ar jis pasirašė tuos apskaitos dokumentus, ar gavo Å¡iuose dokumentuose nurodytas sumas, dėl ko nenorėjo Å¡ių dokumentų traukti į apskaitÄ , t.y. padaryta UAB“ (duomenys neskelbtini)“ finansinė atskaita už 2014 metus yra neiÅ¡sami, nepilna ir neatspindi visų faktinių duomenų, kurie kokiu nors bÅ«du susiję su įmonės lėšų iÅ¡mokėjimu pačiam V..

A. V. neigė žinojęs apie lėšų stygių UAB“(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, nes neva buvo įneÅ¡ti 90000 litų. Tačiau liudytoja V. D., paties V. pakviesta dirbti Å¡ioje įmonėje, patvirtino užmokestį gavusi tik pirmÄ â€“ 2014 m. gegužės mėnesį, o po to atlygio negaudavo, kad darbo užmokesčio įsiskolinimÄ jai sumokėjo A. V., tapęs direktoriumi, t.y.ir Å¡i liudytoja patvirtino, kad, A. V. tapus direktoriumi, pastarajam buvo žinoma apie tai, kad iki jo direktoriavimo pradžios, įmonėje truko piniginių lėšų.

R. M. teigė, jog nė vienas iÅ¡ akcininkų neturėjo lėšų, todėl, norėdama kaip nors sutvarkyti įmonės apskaitÄ , ji siÅ«lė A. V. panaikinti fiktyvų įstatinio kapitalo didinimÄ , sumažinti formaliai padidintÄ Ä¯monės įstatinį kapitalÄ iki 10000 litų (grÄ Å¾inti į pradinę padėtį), tačiau V. nesutiko to daryti. A. V. neigė Å¡ias aplinkybes, tvirtindamas, kad fiktyvaus įstatinio kapitalo didinimo klausimÄ M. iÅ¡kėlė tik 2016 ar 2017 metais. Tuo tarpu S. C., kuris kaip UAB“(duomenys neskelbtini)“ atstovas dalyvavo A.

V. praÅ¡ymu susitikime su R. M. ir jos advokate, patvirtino, kad neprisimena to pokalbio visų detalių, bet bÅ«tent R. M. iÅ¡kėlė fiktyvaus įstatinio kapitalo problemÄ , kad R. M. tvirtino, jog nė vienas iÅ¡ jų realiai neįnešė grynųjų pinigų. S. C. patvirtino, kad V. teigė įnešęs pinigus, kad tarp akcininkų buvo nesutarimų dėl tolimesnės veiklos,vaidmenų pasiskirstymo, lėšų stygiaus, tačiau priekaiÅ¡tų viens kitam dėl įstatinio kapitalo jiedu neturėjo.

Nurodyti kaltinamųjų, liudytojų parodymai akivaizdžiai liudija, kad A. V. pozicija yra prieÅ¡taringa ir nenuosekli. Pradėjus nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , apklausiamas A. V. teisė dirbęs versle sėkmingai, turinti nemažos patirties, vadovavęs įmonėms ir uždirbęs nemažus pinigus, todėl neva turėjęs ir galėjęs didinti įstatinį kapitalÄ . Tuo pačiu, atsakydamas į klausimus, kai reikdavo pateisinti savo elgesį, V. nurodydavo vienokias aplinkybes, o kai atsakymas pasirodydavo nelogiÅ¡kas, prieÅ¡taraujantis kitiems parodymams, prieÅ¡taraujantis faktinėms aplinkybėms, A.

V. keisdavo savo pozicijÄ ir teisindavosi savo naivumu, kompetencijos stoka, darbo nesuvokimu, nepagrįstu pasitikėjimu partneriais ir pan. Visi minėti duomenys liudija, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ po įstatyminio kapitalo didinimo neturėjo lėšų ir jas M. skolinosi iÅ¡ A. V.; visi minėti duomenys nepaneigia M. nurodomų aplinkybių, kad A. V. visa tai buvo žinoma. Pats A. V. negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl įmonėje stigo lėšų po to, kai ten neva buvo įneÅ¡ti 90000 litų įstatiniam kapitalui didinti, negalėjo motyvuotai paaiÅ¡kinti, kodėl, bÅ«damas akcininku ir žinodamas apie lėšų stygių tuomet, kai jų neturėjo trÅ«kti, nesiaiÅ¡kino lėšų naudojimo įmonėje klausimų, kodėl, tapęs direktoriumi ir žinodamas, kad yra neva niekuo nepagrįstas lėšų stygius įmonėje, nesiėmė priemonių kuo greičiau perimti vadovavimÄ ir nuÅ¡alinti R.

M. nuo disponavimo įmonės turtu, lėšomis ir sÄ skaitomis, jeigu buvo iÅ¡Å¡vaistytos įneÅ¡tos piniginės lėšos įstatinio kapitalo didinimui, tačiau atidarė naujÄ Ä¯monės sÄ skaitÄ Å iaulių banke, į kuriÄ pervedė kaip paskolÄ savo asmenines lėšas - 30000 litų, skirtų įmonės veiklai. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu specialistė tyrė bendrovės apskaitÄ ir padarė iÅ¡vadÄ , jog nėra duomenų, kurie leistų kokiu nors bÅ«du padaryti iÅ¡vadÄ , kad gryni pinigai – 90000 litų ar 45000 litų buvo įneÅ¡ti į įmonės kasÄ .

Visos Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonėje UAB“(duomenys neskelbtini)“ buvo akcininkų sprendimu įformintas įstatinio kapitalo didinimas iki 100000 litų, tačiau duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad Å¡iuos pinigus (po 45000 litų kiekvienas) akcininkai įnešė realiai, nei tyrimo, nei nagrinėjimo metu nenustatyta, nenustatytas nė vienas objektyvus įrodymas, kuris paneigtų R. M. nurodomas aplinkybes dėl fiktyvaus įstatinio kapitalo didinimo, t.y. dėl to, kad akcininkai neįnešė grynųjų pinigų į įmonės kasÄ .

A. V. teigė, jog R. M. skolinamus pinigus pervedinėjo į jos asmeninę sÄ skaitÄ , neva dėl to, kad bankinė operacija yra pinigų perdavimo - skolinimo įrodymas. Pinigai už perkamas įmonės akcijas – 5000 litų taip pat buvo pervesti 2014 m. kovo mėnesį į R. M. sÄ skaitÄ ir tai nė vienam akcininkui nekėlė problemų, tačiau pinigai skirti įstatinio kapitalo didinimui, pasak A. V., turėjo bÅ«ti įneÅ¡ami grynaisiais. A. V. teigė, jog toks buvo M. pageidavimas, tačiau minėtos paskolos ir atsiskaitymo už perkamas akcijas aplinkybės liudija, kad A.

V. pats pasirinkdavo perdavimo – mokėjimo formÄ ir nebuvo linkęs tenkinti M. norų, kai tai liesdavo pinigines lėšas. R. M. teigė, jog bendrovė neturėjo apyvartinių lėšų nuo pat faktiÅ¡kai bendros akcininkų veiklos, kad dėl to ji skolinosi pinigus iÅ¡ V. ir tas sumas įneÅ¡davo į bendrovės sÄ skaitÄ banke, t.y. V. žinojo, kad įmonės neturi lėšų ir skolino jai pinigus, kurie buvo skirti įmonės veiklai. 2014 05 06 – 2014 07 03 laikotarpiu A. V. jai paskolino apie 30000 litų ir Å¡iuos pinigus ji įnešė į bendrovės sÄ skaitÄ .

A. V. neigė žinojęs, kad pinigai reikalingi įmonės veiklai, tačiau skolinamos sumos sutapo tiksliai su tomis sumomis, kurios buvo pervedamos iÅ¡ M. banko sÄ skaitos į bendrovės sÄ skaitÄ . Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 03 08 sprendimu civilinėje byloje pagal A. V. ieÅ¡kinį atsakovei R. M. buvo pripažinta, kad R. M. skolintos piniginės lėšos buvo skirtos įmonės reikmėms. Nurodytos aplinkybės tiesiogiai nesusijusios su inkriminuojamomis aplinkybėmis dėl piniginių lėšų, skirtų įstatinio kapitalo didinimui, tačiau Å¡ios aplinkybės patvirtina R.

M. nurodomas aplinkybes, kad po įstatinio kapitalo didinimo įforminimo, bendrovė neturėjo piniginių lėšų ir tai buvo žinoma V.. V. teigė, jog pinigai skirti įstatinio kapitalo didinimui buvo įneÅ¡ti į įmonės kasÄ , tačiau skolino M. pinigus, skirtus įmonės veiklai ir tai nekėlė jam abejonių, kodėl trÅ«ksta pinigų padidinus įstatinį kapitalÄ . Taigi, nustatyta, kad A. V. skolino pinigus įmonei per R. M. pastarajai direktoriaujant vasaros metu, kad, siekdamas likviduoti darbo užmokesčio įsiskolinimÄ darbuotojams, A.

V., tapęs direktoriumi, pats skolino įmonei pinigus ir grÄ Å¾ino darbuotojams vasaros metu negautÄ darbo užmokestį. Visos Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonėje faktiÅ¡kai nuo 2008 m. vasaros pradžios truko piniginių lėšų, ko negalėjo bÅ«ti, jeigu bent vienas iÅ¡ akcininkų bÅ«tgų įnešęs grynus pinigus įstatinio kapitalo didinimui (bent 45000 litų). A. V. prieÅ¡taringus parodymus teismas vertina kaip bandymÄ pateisinti savo pozicijÄ , bandant pateisinti savo elgesį fiktyviai didinant įmonės įstatinį kapitalÄ , ir reiÅ¡kiant R.

M. pretenzijas dėl neįneÅ¡tų pinigų, ir juos atmeta, kaip prieÅ¡taraujančius faktinėms aplinkybėms. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigÅ«nai privalo atlikti tyrimÄ , o teismas – iÅ¡nagrinėti bylÄ taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebÅ«tų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebÅ«tų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi iÅ¡dėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.

Nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nepaneigta kaltinamosios R. M. pozicija, kad įstatinis kapitalas buvo didinamas tik formaliai, realiai nė vienam iÅ¡ akcininkų neįneÅ¡ant piniginių lėšų į bendrovės kasÄ . Neirodžius, kad akcininkai – R. M. ir A. V. realiai įnešė kiekvienas po 45000 litų į įmonės kasÄ , kai buvo sprendžiamas įstatinio kapitalo didinimo klausimas, neįrodžius, kad A. V. realiai įnešė į įmonės kasÄ 45000 litų ir perdavė juos R.

M., pastaroji negalėjo tų pinigų pasisavinti. Todėl R. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str.2d. išteisinama, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. R. M. kaltinama ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str.1d. dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jai inkriminuojama, kad ji, nuo 2004-06-10 iki 2014-09-26 eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2014-03-31 d. įmonės pavadinimas pakeistas į UAB “(duomenys neskelbtini)”), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas ir užimamų pareigų pagrindu pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalies nuostatÄ â€žUž apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas”, tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje atspausdino, pasirašė ir perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB “(duomenys neskelbtini)”) vyr. buhalterei J. K. įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitÄ Å¾inomai netikrus dokumentus: 2014-03-21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderį Serija VFT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame melagingai nurodyta, kad iÅ¡ R.

M. į įmonės kasÄ paimta 45000Lt „akcininko įnaÅ¡as įmonės įstatinio kapitalo didinimui“, nors realiai minėti pinigai į įmonės kasÄ Ä¯neÅ¡ti nebuvo, po ko vyr. buhalterė J. K., nežinodama, kad minėtas orderis yra netikras, įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2014 m. kovo 21 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos registrus, tuo buvo pažeistas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatÄ , numatančiÄ , kad „ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“, dėl ko buvo iÅ¡kraipyta tikroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinė, komercinė, finansinė bÅ«klė, įmonės įsipareigojimai ir duomenys apie turtÄ , dėl to nuo 2014-03-21 iki 2014-09-30 iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros.

Taip pat ji tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje pasirašė vyr. buhalterės J. K. atspausdintus netikrus dokumentus: 2014-02-13 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.000Lt sumai, 2014-05-07 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 3.000Lt sumai, 2014-05-12 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 15.600Lt sumai, 2014-06-06 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 5.020Lt sumai, 2014-06-16 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.260Lt sumai, 2014-07-03 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 4.250Lt sumai, 2014-09-24 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.000Lt sumai, minėtuose kasos išlaidų orderiuose nurodant, kad minėti pinigai išduoti R.

M. įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ , nors realiai pinigai iÅ¡ kasos jai iÅ¡mokėti nebuvo, o minėtomis dienomis minėtos pinigų sumos realiai buvo pervestos iÅ¡ R. M. asmeninės banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ir perdavė Å¡iuos žinomai netikrus dokumentus J. K. įtraukti į apskaitÄ , o pastaroji Å¡iuos žinomai netikrus dokumentus įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ .

Taip pat ji tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje pasirašė vyr. buhalterės J. K. atspausdintus netikrus dokumentus: 2014-02-13 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt sumai, 2014-03-12 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt sumai, 2014-04-15 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt sumai, 2014-05-07 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt sumai, 2014-06-16 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt sumai, 2014-07-15 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt sumai, 2014-08-14 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 275,32 Lt sumai, kuriuose nurodyta, kad minėti pinigai išduoti R.

M. kaip darbo užmokestis, nors realiai minėti pinigai jai iÅ¡duoti nebuvo ir perdavė Å¡iuos žinomai netikrus dokumentus vyriausiajai buhalterei J. K. įtraukti į apskaitÄ , o pastaroji, nežinodama, kad minėti pinigai R. M. iÅ¡duoti nebuvo, įtraukė minėtus netikrus dokumentus į buhalterinę apskaitÄ . Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 - 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ 1 ir 3 dalis, numatančias, kad ,,Å«kio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama“;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“, dėl ko nėra galimybės iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto (grynųjų pinigų), nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2014-02-13 iki 2014-12-31. Å ie veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. J. K. kaltinama tuo, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent: ji, nuo 2014-01-21 iki 2015-02-23 eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2014-03-31 įmonės pavadinimas pakeistas į UAB “(duomenys neskelbtini)”), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vyriausiojo buhalterio pareigas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d. nuostatas, kurios numato, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumÄ Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalterė)“, bÅ«dama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumÄ , veikdama kartu su minėtos įmonės direktore R. M. pagamino netikrus dokumentus, t. y. laikotarpyje nuo 2014-02-13 iki 2014-09-24 tyrimo metu nenustatytoje vietoje paruošė ir atspausdino netikrus dokumentus: 2014-02-13 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 033 2.000Lt sumai, 2014-05-07 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. 036 3.000Lt sumai, 2014-05-12 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 15.600Lt sumai, 2014-06-06 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 5.020Lt sumai, 2014-06-16 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.260Lt sumai, 2014-07-03 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 4.250Lt sumai, 2014-09-24 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2.000Lt sumai, minėtose kasos iÅ¡laidų orderiuose nurodant, kad minėti pinigai iÅ¡duoti R.

M. įneÅ¡ti į banko sÄ skaitÄ , nors realiai pinigai iÅ¡ kasos jai iÅ¡mokėti nebuvo, o minėtomis dienomis minėtos pinigų sumos buvo pervestos iÅ¡ R. M. asmeninės banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ir R. M. minėtus orderius pasiraÅ¡ius, J. K. Å¡iuos žinomai netikrus dokumentus įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ . Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d.

Nr. IX-574 - 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ 1 ir 3 dalimis: „Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama“;

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“, dėl ko nėra galimybės iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto (grynųjų pinigų), nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2014-02-13 iki 2014-12-31. Å ie veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius.Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ , t. y. už tai, kad įmonėje bÅ«tų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos iÅ¡saugojimÄ .

Apgaulingas apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali bÅ«ti padaromas veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sÄ moningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros ir Å¡ių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys Nr. 2K-170/2012, 2K-564/2014 ir kt.).

Pagal teismų praktikÄ , subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekta. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t.y. atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011 ir kt.).

Teismas nagrinėja bylÄ pareikÅ¡to kaltinimo ribose. R. M. neneigė, kad kasos pajamų orderius dėl akcininkų (po) 45000 litų, įveÅ¡imo į įmonės kasÄ perdavė J. K. įtraukti į įmonės apskaitÄ . J. K., jai perdavus minėtus kasos pajamų orderius, matydama, kad įstatinio kapitalo didinimas oficialiai užregistruotas registro įmonėje, nežinodama, kad realiai pinigai įneÅ¡ti nebuvo, įtraukė Å¡iuos kasos pajamų orderius į apskaitÄ . Teisminio nagrinėjimo metu R.

M. kategoriÅ¡kai tvirtino, kad grynųjų pinigų nei ji, nei V. neįnešė, t.y. pripažino, kad įstatinis kapitalas buvo didinamas fiktyviai, o ,atitinkamai, abiejų vardais suraÅ¡yti kasos pajamų orderiai dėl 45000 litų įneÅ¡imo neteisėtai įtraukti į apskaitÄ . Teisminio nagrinėjimo metu R. M. teigė, jog abu jie – ji ir A. V. neva buvo sutarę, kad grynus pinigus, skirtus įstatinio kapitalo didinimui, įneÅ¡ realiai į įmonės kasÄ , kai tik pas juos atsiras grynųjų pinigų.

Kaltinamosios R. M. ketinimai nepateisina jos elgesio neteisėtai į įmonės apskaitÄ Ä¯traukiant neatitinkančius faktinių aplinkybių duomenis dėl įstatinio kapitalo realaus didinimo. Kaltinamoji R. M. žinojo, kad grynieji pinigai įneÅ¡ti nebuvo, suprato, kad elgiasi neteisėtai ir darė tai, t.y. veikė esant tiesioginei tyčiai. R. M. pripažino, kad įmonė 2008 metų vasarÄ neturėjo lėšų, todėl ji apie tai sakė V., kuris skolino jai pinigus, žinodamas, kad tie pinigai bus naudojami įmonės veiklai.

V. paskolintus pinigus R. M. pervedė iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos į įmonės sÄ skaitÄ . J. K., matydama Å¡iuos pervedimus, niekuo nepateisinamas įplaukas, padarė iÅ¡vadÄ , kad R. M. iÅ¡leido įmonės grynuosius pinigus. J. K. žinodama, kad pagal apskaitos duomenis tuo metu įmonės kasoje buvo (turėjo bÅ«ti) pakankamas grynųjų pinigų kiekis, padarė iÅ¡vadÄ , kad R. M. tokiu bÅ«du grÄ Å¾ina įmonei iÅ¡ įmonės kasos paimtus ir iÅ¡eikvotus grynuosius pinigus, todėl paruošė ir pateikė R.

M. kasos iÅ¡laidų orderius, patvirtinančius Å¡iÄ finansinę operacijÄ - įmonės grynųjų pinigų iÅ¡laidavimÄ , tokias sumas, kurias R. M. pasiskolinusi iÅ¡ A. V. pervedė iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos į įmonės sÄ skaitÄ . R. M. neneigė J. K. suvokimo ir pasirašė paruoÅ¡tus kasos iÅ¡laidų orderius, patvirtindama K. iÅ¡vadas dėl įmonės grynųjų pinigų iÅ¡laidavimo. PasiraÅ¡ydama Å¡iuos kasos iÅ¡laidų orderius R. M. suprato, kad pasiraÅ¡o faktinių aplinkybių neatitinkančius dokumentus, norėjo tai daryti ir tai darė – pirminiuose apskaitos dokumentuose fiksavo tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. ir Å¡iuo atveju ji veikė esant tiesioginei tyčiai.

Dėl R. M. veiksmų, pateikiant J. K. įtraukti į apskaitÄ kasos pajamų orderius dėl įstatinio kapitalo didinimui skirtų pinigų neva įneÅ¡imo į įmonės kasÄ , pasiraÅ¡ydama ir leisdama įtraukti į apskaitÄ tikrovės neatitinkančius duomenis – kasos iÅ¡laidų orderius dėl įmonės grynųjų pinigų neva iÅ¡laidavimo, nebuvo galima nustatyti įmonės tikrosios finansinės bÅ«klės ir turtinių įsipareigojimų. Å iais savo veiksmais R. M. apgaulingai tvarkė apskaitÄ ir padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str.1d.

Taip pat R. M. buvo inkriminuojama, kad ji tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje pasirašė vyr. buhalterės J. K. atspausdintus netikrus dokumentus: 2014-02-13 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt sumai, 2014-03-12 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt sumai, 2014-04-15 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt sumai, 2014-05-07 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt sumai, 2014-06-16 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt sumai, 2014-07-15 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt sumai, 2014-08-14 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 275,32 Lt sumai, kuriuose nurodyta, kad minėti pinigai išduoti R.

M. kaip darbo užmokestis, nors realiai minėti pinigai jai iÅ¡duoti nebuvo ir perdavė Å¡iuos žinomai netikrus dokumentus vyriausiajai buhalterei J. K. įtraukti į apskaitÄ , o pastaroji, nežinodama, kad minėti pinigai R. M. iÅ¡duoti nebuvo, įtraukė minėtus netikrus dokumentus į buhalterinę apskaitÄ . Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu R. M. pradžioje neigė gavusi Å¡ias pinigines sumas – darbo užmokestį, tačiau pripažino pasiraÅ¡iusi Å¡iuos kasos iÅ¡laidų orderius.

Baigus įrodymų tyrimÄ , R. M. pareiÅ¡kė, kad Å¡ias pinigų sumas – jai priklausantį darbo užmokestį ji gavo. Po to kaltinamoji pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus ir atsisakė paaiÅ¡kinti savo pozicijos keitimÄ . Teisminio nagrinėjimo metu apklausta specialistė, tyrusi bendrovės apskaitÄ , paaiÅ¡kino, kad visi kasos iÅ¡laidų orderiai dėl R. M. priklausančio darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo įforminti teisingai, duomenų, kurie liudytų, kad pinigai negalėjo bÅ«ti iÅ¡mokėti, nebuvo nustatyta, buvo remiamasi tik pačios R.

M. teiginiais, kad ji negavo Å¡ių pinigų, nors už jų gavimÄ pasirašė kasos iÅ¡laidų orderiuose. Kaip minėta, kaltinamoji pakeitė savo pozicijÄ ir patvirtino gavusi kasos iÅ¡laidų orderiuose nurodytas pinigų sumas – jai priklausantį darbo užmokestį. Kaip kaltinamoji ji turi teisę atsisakyti duoti parodymus, todėl jai inkriminuotas aplinkybes dėl to, kad pradžioje ji neigė gavusi pinigus, o teisme pakeitė pozicijÄ ir patvirtino gavusi pinigus, teismas vertina kaip jos pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ , kurios ji neprivalo aiÅ¡kinti.

Nesant kitų konkrečių duomenų, kurie paneigtų R. M. nurodomas aplinkybes dėl darbo užmokesčio gavimo, teismas Å¡ias aplinkybes (kasos iÅ¡laidų orderiai dėl darbo užmokesčio gavimo) iÅ¡ kaltinimo Å¡alina. J. K. buvo įmonės vyr.buhaltere, atsakinga už teisingÄ pirminiuose finansiniuose dokumentuose užfiksuotų duomenų įtraukimÄ Ä¯ apskaitÄ , už savalaikį Å¡ių duomenų įtraukimÄ , už visų finansinių operacijų užfiksavimÄ apskaitoje. Gavusi iÅ¡ įmonės direktorės R.

M. perduotus duomenis – kasos pajamų orderius, patvirtinančius grynųjų pinigų, skirtų įstatinio kapitalo didinimui, įneÅ¡imÄ Ä¯ įmonės kasÄ , matydama, kad įstatinio kapitalo didinimas užregistruotas įstatymo nustatyta tvarka juridinių asmenų registre, pagrįstai įtraukė į apskaitÄ Å¡iuos duomenis, nežinodama, kad realiai pinigai nebuvo įneÅ¡ti. Užfiksavusi Å¡ias finansines operacijas apskaitoje J. K. matė, kad įmonėje yra (turi bÅ«ti ) grynieji pinigai – mažiausiai 90000 litų.

Neužilgo po to, tvarkydama jai R. M. perduotus duomenis, liudijančius, kad iÅ¡ R. M. asmeninės sÄ skaitos pervedamos lėšos į įmonės sÄ skaitÄ , vertino tai kaip R. M. iÅ¡ įmonės kasos, kuri buvo M. žinioje, paimtų ir iÅ¡eikvotų pinigų grÄ Å¾inimÄ Ä¯monei, nes kito paaiÅ¡kinimo, kodėl direktorė pervedinėja į įmonės sÄ skaitÄ savo asmenines lėšas, ji negalėjo numatyti. Kaip vyr.buhalterė ji privalėjo įforminti grynųjų pinigų paėmimÄ iÅ¡ įmonės kasos ir paruošė R.

M. vardu kasos iÅ¡laidų orderius, kuriuose buvo nurodytos sumos, atitinkančios sumas, kurias M. pervedė iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos į įmonės sÄ skaitÄ neva grÄ Å¾indama iÅ¡eikvotus įmonės grynuosius pinigus. Å i J. K. supratimÄ patvirtino ir R. M., pasiraÅ¡ydama kasos iÅ¡laidų orderius. IÅ¡ apskaitos dokumentų matydama, kad įmonės kasoje yra (turi bÅ«ti) pakankamai grynųjų pinigų, J. K. kaip vyr.buhalterė paruošė nustatytu laiku kasos iÅ¡laidų orderius, nurodydama juose pinigų sumas, kurios turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtos direktorei R.

M. kaip darbo užmokestis. J. K. įmonės finansinę bÅ«klę suvokė pagal tuos duomenis, kuriuos ji suvedė į apskaitÄ pagal R. M. jai pateiktus pirminius apskaitos dokumentus. Å ie duomenys liudijo, kad įmonės kasoje buvo (turėjo bÅ«ti) apie 90000 litų. Ä®monės kasÄ pas save laikė ir kasininke buvo R. M., kuri, pasiraÅ¡ydama K. paruoÅ¡tus kasos iÅ¡laidų orderius, patvirtino gavusi darbo užmokestį ir pati paėmusi iÅ¡ kasos Å¡ias pinigines sumas. J. K. fiksavo apskaitoje duomenis, pagal jai teikiamus pirminius apskaitos dokumentus, įmonės finansinę bÅ«klę vertino pagal apskaitos duomenis ir neturėjo supratimo (neprivalėjo to žinoti ir negalėjo žinoti) apie tai, kiek realiai įmonės kasoje yra grynųjų pinigų.

Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str.1d. , gali bÅ«ti padaromas esant tiesioginei ar netiesioginei tyčiai. J. K. vykdė pareigÄ tinkamai įforminti finansinių operacijų atlikimÄ ir paruošė tuo tikslu kasos iÅ¡laidų orderius, kuriuos neginčydama pasirašė direktorė R. M., t.y. J. K. nesuvokė, neprivalėjo ir negalėjo suvokti, kad reali įmonės finansinė padėtis neatitinka duomenų, kurie nurodomi jai pateikiamuose pirminiuose apskaitos dokumentuose, nežinojo ir negalėjo numatyti, kad įmonės direktorė ir akcininkė teikė pirminius apskaitos dokumentus su juose nurodomais neteisingais duomenimis.

Todėl teismas J. K. iÅ¡teisina dėl jai inkriminuotų veikų padarymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str.1d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Charakterizuojantys duomenys ir motyvai dėl bausmės. R. M. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str.1d., už kurį gali bÅ«ti skiriama bauda, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Å is nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str.) R.

M. nenorėjo sutikti su jai inkriminuojamos veikos padarymu, neigė kaltę, tačiau patvirtino padariusi visas jai inkriminuojamus veiksmus, kÄ teismas vertina kaip jos atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta. R. M. dirbo, praeityje neteista. Ä®vertinęs nurodyts aplinkybes, veikos pobÅ«dį, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai , siekiant paveikti asmenį, kad jis bÅ«tų nubaustas už padarytÄ veikÄ ir vėl nenusikalstų, bus pasiekti skiriant baudÄ .

Veikos padarymo metu galiojusi Baudžiamojo kodekso 47 str. redakcija numatė, kad minimali bauda yra vieno MGL dydžio, o už apysunkį nusikaltimÄ gali bÅ«ti skiriama iki 200 MGL dydžio bauda.2008 metais MGL buvo 130 litų dydžio, kas atitinka 37,65 eurus. Atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta lengvinanti atrsakomybę aplinkybė, teismas skiria mažesnę už numatytos baudos dydžio vidurkį bausmę – 30 MGL dydžio baudÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 str.str., teismas nusprendžia:

J. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str.1d. iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 str.5d. 1p.). R. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str.2d. iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str.5d.1p.) R. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str.1d. ir skirti jai 30 MGL – 1129,5 eurų dydžio baudÄ (tÅ«kstantis Å¡imtas dvideÅ¡imt penki eurai ir 50 eurocentų).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjas Gintaras Dzedulionis