2022-03-23 Nr. CB-2562-2-68-3-10430-2020-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1373

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10430-2020-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė), ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. kovo 7 d. pateiktu ieškovo S. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei Valerijai E. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuri ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Pateiktame kasaciniame skunde nurodoma, jog ginčą nagrinėjęs teismas netinkamai vertino neturtinės žalos atlyginimo klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis). Teismas pažeidė CK 6.250 straipsnio nuostatą, kurioje yra pateikiami neturtinės žalos kriterijai, įskaitant neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, bei nukrypo nuo kasacinio suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad padaryta žala nėra tiesiogiai siejama su realiu garbės ir orumo sumažėjimu. Pakankamas pagrindas atsakomybei nuostolių atlyginimo forma atsirasti yra tai, kad paskleistas tikrovę neatitinkančias žinias bendražmogiškos moralės požiūriu būtų galima įvertinti kaip galinčias pažeminti asmenį visuomenės akyse arba sumažinti paties savęs kaip asmenybės vertinimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2003). Teismas, nustatęs, kad ieškovo garbė ir orumas buvo pažeisti, nepagrįstai nepriteisė jam žalos atlyginimo. Teismas kaip pakankamą ieškovo pažeistų teisių gynimo būdą laikė „pripažinimą, kad atsakovės pasakyti teiginiai, įvardijant ieškovą „žudiku“ žemina asmens garbę ir orumą“, tačiau šis teisių gynimo būdas pakankamu teismų praktikoje pripažįstamas tik tam tikros kategorijos bylose – kai žiniasklaidos priemonės paskleidžia tikrovės neatitinkančias žinias apie viešąjį asmenį. Ieškovo teigimu, teismas taip pat netinkamai sprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir, atsižvelgus į byloje pareikštą reikalavimą, teismo priimtą sprendimą, jam turėjo būti priteistos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasaciniame skunde pateikti argumentai taip pat nepagrindžia, jog ginčijamu klausimu kasacinio teismo praktika yra nevienoda (CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė