2021-03-29 Nr. BB-1718-1-01-1-07221-2018-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Daugėlos ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties ir išteisintojo A. K. (A. K.) baudžiamąja byla,
Legislator headnote
AI generated2021-03-29 Nr. BB-1718-1-01-1-07221-2018-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. Sykas prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-780/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07221-2018-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Daugėlos ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties ir išteisintojo A. K. (A. K.) baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. Sykas prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, nes įrodymų vertinimo nepagrindė išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai lėmė neteisingą A. K. nusikalstamai nerūpestingų veiksmų, turėjusių įtakos nukentėjusiojo sunkiam sveikatos sutrikdymui, įvertinimą ir nepagrįstą išteisinimą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.
Kasaciniame skunde netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas grindžiamas nesutikimu su byloje ištirtų įrodymų vertinimu. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas padarė klaidų dėl įrodymų turinio, nes sumenkino jų įrodomąją reikšmę, nevertino duomenų visumos, o tik išteisintajam palankius duomenis, netyrė ir motyvuotai neįvertino esminių prieštaravimų. Tačiau tokie kasacinio skundo teiginiai, kuriais savaip interpretuojami įrodymai ir pateikiamas subjektyvus jų vertinimas, nėra apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kaip matyti iš prokurorės apeliacinio skundo turinio, nuosprendis apeliacine tvarka išteisintojo A. K. atžvilgiu buvo skundžiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir nepagrįsto A. K. išteisinimo. Kasatorius deklaratyviai teigia, kad apeliacinės instancijos iš esmės atkartojo pirmosios instancijos teismo motyvus ir neatliko prokurorės apeliacinio skundo analizės bei neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus.
Tačiau pagal teismų praktiką, jeigu teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, nenurodo motyvų, kodėl skundas atmetamas, tai pažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus ir yra laikoma, kad skundas tinkamai neišnagrinėtas. Nagrinėjamu atveju kasatorius nenurodo, kokių konkrečiai esminių apeliacinio skundo argumentų teismas neišnagrinėjo. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, joje pasisakyta dėl nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, taip pat ir dėl apeliacinės instancijos teisme pagal prokurorės prašymą apklaustų liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų vertinimo, priežastinio ryšio tarp A.
K. veiksmų (be kita ko, ir dėl nukentėjusiojo įdarbinimo nelegaliai) bei atsiradusių padarinių nebuvimo, ir išdėstytos išvados, kodėl nuosprendis išteisintojo atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas. Kasatoriaus pateikiami argumentai neduoda pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir surašydamas savo sprendimą, padarė esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Arvydas Daugėla
Tomas Šeškauskas