5c5d6c55-be9c-4a56-82fd-15bbc8dfc4cc · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-517-932/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33644-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.3.4.1.; 2.4.6.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS  NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Budrio, Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorui Nikolajui Kozliakui, nuteistosios gynėjui advokatui Mariui Grucei, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų P. G. ir V.

J.-G. atstovei advokatei Dovilei Murauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios V. G. gynėjo advokato Mariaus Grucės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 132 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, per šį laikotarpį įpareigojant neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju paskirtÄ bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas V. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d., 18.15 val., iki 2019 m. rugpjūčio 8 d., 15.50 val., tai yra viena diena, jÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Civilinių ieÅ¡kovų ir nukentėjusiųjų V. J.-G. ir P. G. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir priteista iÅ¡ V.

G. nukentėjusiesiems V. J.-G. ir P. G. 1 449,46 Eur turtinei žalai ir 14 000 Eur, tai yra po 7 000 Eur kiekvienam, neturtinei žalai atlyginti. Ä®vertinus V. G. civiliniams ieÅ¡kovams ir nukentėjusiesiems V. J.-G. ir P. G. iÅ¡ karto po nusikalstamos veikos pervestÄ 1 500 Eur sumÄ , konstatuota, kad teismo priteista 1 449,46 Eur turtinė žala yra atlyginta. Taip pat nuosprendžiu iÅ¡ V. G. priteista V. J.-G. ir P. G. 363 Eur iÅ¡laidoms advokato pagalbai apmokėti. Ä®vertinus V. G. civiliniams ieÅ¡kovams ir nukentėjusiesiems V. J.-G. ir P. G. iÅ¡ karto po nusikalstamos veikos pervestos 1 500 Eur sumos likusiÄ dalį – 50,54 Eur, priteistas iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas sumažintas iki 312,46 Eur.

Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams V. J.-G. ir P. G. priteisto 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo mokėjimas iÅ¡dėstytas 3 (trejų) metų laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo mokant pasirinkto dydžio įmokÄ kas mėnesį iki visiÅ¡ko neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. G. pagal BK 132 straipsnį nuteista už tai, kad dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, o bÅ«tent: ji, bÅ«dama mažamečio M.

G., gimusio (duomenys neskelbtini), aukle, (duomenys neskelbtini), nuo 13.00 val. iki 16.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Å¡eÅ¡tame aukÅ¡te, paguldžiusi mažametį M. G. į vežimėlį, pastarajam užmigus, elgdamasi neatsargiai, atidarė kambaryje, kuriame buvo vežimėlis, langÄ , kurio palangė yra 10 cm aukÅ¡tyje nuo grindų, vaikui atsibudus kartu su juo išėjo į virtuvę, palikusi atvirÄ langÄ , po ko virtuvėje paliko mažametį M.

G. be priežiÅ«ros, kur apie 16.30 val. pastarasis grįžo į kambarį ir iÅ¡krito per atvirÄ buto langÄ , dėl ko mažametis M. G. mirė nuo kÅ«no sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio dauginiais odos nubrozdinimais su aplinkine poodine kraujosruva deÅ¡inio momens-smilkinio-skruosto srityje, odos nubrozdinimais deÅ¡inėje alkÅ«nėje ir nugaroje, stuburo I-II-o krÅ«tinės slankstelių iÅ¡siskyrimu, galvos minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvomis, kaktikaulio, abiejų momenkaulių, pakauÅ¡kaulio, deÅ¡inės akiduobės stogo ir deÅ¡inio pleiÅ¡takaulio didžiojo sparno lūžiais, kraujo patekėjimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, kaktinių skilčių, pailgųjų smegenų, tilto ir smegenėlių suardymu, tokiais savo veiksmais dėl neatsargumo atėmė mažamečio M.

G. gyvybę. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir praÅ¡ymai 2. IÅ¡ dalies nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu, nuteistosios V. G. gynėjas advokatas M. Grucė pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria V. G. pripažinta kalta pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, jai paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant 2 metams ir įpareigojant neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, ir, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , 1 (vieneriems) metams perduodant O.

K. atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato. 2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas sÄ lygas, tačiau konstatavo, kad nėra kitų dviejų bÅ«tinų sÄ lygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose. Nuteistosios gynėjas nesutinka su tokiomis iÅ¡vadomis, nurodo pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavus, kad nėra pagrindo manyti, jog žala bus atlyginta. Kartu su skundu apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti mokėjimo nurodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. nukentėjusiesiems buvo sumokėtos visos priteistos sumos, kas reiÅ¡kia, jog Å¡io apeliacinio skundo pateikimo dienÄ visa žala nukentėjusiesiems yra atlyginta. 2.2.

Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog nuteistoji nebuvo įsipareigojusi atlyginti žalÄ ateityje. Teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistosios gynėja posėdžio metu teigė, kad nors jos ginamajai ir bus sudėtinga atlyginti žalÄ , tačiau tuo pačiu gynėja akcentavo, kad Å¡i (V. G.) įsipareigoja priteistÄ Å¾alÄ atlyginti ateityje. Teismas savo ruožtu nuosprendyje pažymėjo, kad nuteistoji tokių žodžių nepatvirtino ir, atsižvelgęs į pastarosios turtinę padėtį, laikė, kad nuteistoji nėra įsipareigojusi atlyginti žalÄ ateityje.

Apeliantas su tokia iÅ¡vada nesutinka ir tvirtina, kad gynėjos, kuri teisme gynė nuteistosios (tuo metu kaltinamosios) interesus, iÅ¡sakyti argumentai yra laikytini nuteistosios pozicija, tai yra lygiai tokia pačia, kaip ir asmeniÅ¡kai V. G. iÅ¡sakyti argumentai. Akcentuoja, kad nuteistoji niekada neatsisakė atlyginti priteistÄ Å¾alÄ . Pastaroji prašė dėl sunkios materialinės padėties neturtinės žalos sumÄ sumažinti, tačiau tuo pačiu per savo gynėjÄ teismui aiÅ¡kiai patvirtino, jog neatsisako ir įsipareigoja atlyginti visÄ priteistÄ Å¾alÄ .

Posėdžio metu teismas neprašė nuteistosios patvirtinti ar paneigti nurodytÄ pozicijÄ , dėl ko nuosprendyje nepagrįstai nustatė, jog nuteistoji neįsipareigojo priteistÄ Å¾alÄ atlyginti ateityje. 2.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatyta ir alternatyva – įsipareigojimas atlyginti žalÄ . Ä®statymas nereikalauja turėti atitinkamÄ pinigų sumÄ ar pateikti teismui duomenis, iÅ¡ kokių lėšų žala bus atlyginama. Esminis dalykas yra dalinis žalos atlyginimas ir pagrindas manyti, kad žala bus atlyginta ateityje.

Dalis žalos buvo atlyginta dar iki perduodant bylÄ Ä¯ teismÄ , o dėl likusios žalos dalies per gynėjÄ Ä¯sipareigota jÄ atlyginti ateityje. Nuteistosios įsipareigojimÄ atlyginti žalÄ pilnai patvirtino ir laiduotoja. Galiausiai po nuosprendžio priėmimo nuteistoji per trečiuosius asmenis atlygino visÄ Å¾alÄ ir taip patvirtino savo įsipareigojimo realumÄ . 2.4. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl ko galima laiduotoja neatitinka laiduotojui keliamų reikalavimų, ir daro iÅ¡vadÄ , kad laiduotojos asmenybė buvo tinkama ir tai nebuvo priežastis atsisakyti taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės. Visos anksčiau nurodytos aplinkybės ir nuteistosios teigiama asmenybė (pirmosios instancijos teismas nuteistÄ jÄ teisingai įvertino kaip teigiamÄ asmenybe) rodo, kad teismo atsisakymas taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutÄ buvo nulemta iÅ¡imtinai netinkamai įvertinus aplinkybes dėl žalos atlyginimo ateityje.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Su tokiu praÅ¡ymu sutiko ir prokuroras, kuris taip pat prašė tenkinti apeliacinį skundÄ . Nukentėjusiųjų atstovė patvirtino, jog nukentėjusieji jokių pretenzijų nuteistajai neturi ir apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra. III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nėra ginčijama nuteistosios kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , tačiau nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis, kuriomis konstatuota nesant pagrindo atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

6. BK 40 straipsnio, reglamentuojančios asmens atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi aptartoje normoje yra įtvirtinta sÄ lygų visuma, kuriai esant galima svarstyti klausimÄ dėl asmens, kuris padarė nusikalstamÄ veikÄ , atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

7. Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ neatleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ grindė tuo, jog nenustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatytos sÄ lygos, tai yra nebuvo iÅ¡ dalies atlyginta padaryta žala arba įsipareigota jÄ atlyginti ir nėra pagrindo manyti, jog padaryta žala bus atlyginta.

8. Nuteistosios pervesta 1 500 Eur suma, atsižvelgus į jos materialinę padėtį, skundžiamu nuosprendžiu nors ir buvo įvertinta kaip reikÅ¡minga, tačiau, atsižvelgus į civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ atlyginti žalÄ , kuri, kaip pažymėjo teismas, pagal teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio byloje, ir taip priskirtina prie mažesnių (past. civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl 1 449,46 Eur turtinės ir 14 000 Eur neturtinės žalos), buvo pripažinta tik nedidele nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo dalimi, iÅ¡ esmės pilnai padengianti tik turtinę žalÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio ieÅ¡kinio reikalavimų dydį bei nuteistosios atlygintÄ Å¾alÄ , neturi pagrindo nesutikti, kad pervesta pinigų suma nebuvo pakankama konstatuoti dalinį žalos atlyginimÄ BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme.

9. Klausimas dėl likusios BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sÄ lygos (įsipareigojimo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ ), taip pat to paties straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sÄ lygos (pagrindo manyti, kad visiÅ¡kai atlygins žalÄ ) egzistavimo buvo sprendžiamas pakankamai iÅ¡samiai, dėl jo aiÅ¡kintasi kelių teisiamųjų posėdžių metu.

10. Kaip matyti iÅ¡ 2020 m. birželio 12 d. teismo posėdžio protokolo (3 t., b. l. 105-112), V. G., duodama parodymus, akcentavo prastÄ savo finansinę padėtį (nurodė nedirbanti, esanti registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau darbo pasiÅ«lymų negauna, jai mokama nedidelė socialinė iÅ¡moka, gyvena socialiniame bÅ«ste, pati yra jau vyresnio amžiaus, iÅ¡laiko neįgalų sÅ«nų, turi dukrÄ , kuri ketina studijuoti aukÅ¡tojoje mokykloje ir kuriai reikės materialiai padėti) ir prašė, atsižvelgiant į tai, netenkinti civilinio ieÅ¡kinio.

Teisėjai paklausus, ar tai reiÅ¡kia, kad pastaroji praÅ¡o visai netenkinti ieÅ¡kinio, nuteistoji (tuo metu kaltinamoji) atsakė teigiamai, pažymėdama, kad net ir pervestÄ 1 500 Eur sumÄ nukentėjusiojo laidotuvėms surinko jos draugai, nes ji pati visiÅ¡kai neturinti pinigų. AiÅ¡kinantis V. G. galimybes žalÄ atlyginti ne iÅ¡ karto, o dalimis, Å¡i konkretaus atsakymo nepateikė, vėlgi akcentavo savo amžių, artėjančiÄ pensijÄ , tai, kad turi iÅ¡laikyti neįgalų sÅ«nų bei padėti dukrai, teigė laisvų pinigų neturinti, o į klausimÄ , ar ketina toliau vėl dirbti aukle ir prižiÅ«rėti vaikus, atsakė bÅ«nanti tik su anÅ«ku, tuo tarpu tęsti ankstesnio auklės darbo negali dėl atsiradusios baimės ir įtampos, jaučiasi neveiksni, dėl ateities perspektyvų nėra tikra, nors dirbti norėtų.

Taigi tokie nuteistosios parodymai neleido konstatuoti, kad V. G. įsipareigoja atlyginti žalÄ ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad žala bus atlyginta, kita vertus, negalima tvirtinti ir to, kad nuteistoji apskritai atsisakė padengti žalÄ , kaip galima suprasti, ji nurodė iÅ¡syk sutiksianti su tuo, kaip teismas iÅ¡spręs civilinį ieÅ¡kinį.

11. Kito teisiamojo posėdžio, vykusio 2020 m. liepos 9 d., metu (3 t., b. l. 120-125), kaltinamosios gynėja akcentavo, kad V. G. neatsisako žalÄ atlyginti ateityje. Pažymėjo, kad jos ginamoji anksčiau vykusiame posėdyje iÅ¡ susijaudinimo nurodė praÅ¡anti netenkinti civilinio ieÅ¡kinio, tačiau taip iÅ¡sireiÅ¡kė turėdama galvoje, kad bus sudėtinga atlyginti bÅ«tent neturtinę žalÄ ir, kaip pabrėžė gynėja, jeigu teismas priteistų žalÄ , tai V. G. įsipareigoja jÄ atlyginti ateityje.

Tokie gynėjos teiginiai objektyvaus pagrindo konstatuoti anksčiau nurodytas sÄ lygas, bÅ«tinas laidavimo institutui taikyti, nesudarė, tačiau jais, kaip matyti, buvo pakartota pozicija dėl V. G. įsipareigojimo atlyginti teismo priteistÄ Å¾alÄ . Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde kaip tik akcentuojama, jog nuteistoji savo valiÄ atlyginti žalÄ iÅ¡reiÅ¡kė per gynėjÄ ir teismas neprašė V. G., kad Å¡i patvirtintų tokius gynėjos teiginius. Skunde pabrėžiama ir tai kad kaltinamasis neprivalo savo iniciatyva patvirtinti to, kÄ sako jo gynėjas, kadangi pastarasis atstovauja savo ginamojo interesams ir veikia jo vardu.

Su tokiu skundo argumentu sutiktina, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nagrinėjamu atveju gynėjos iÅ¡sakytos frazės leido teismui objektyviai spręsti esant įsipareigojimÄ bei pagrindÄ manyti atlyginti žalÄ .

12. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausta laiduotoja praÅ¡anti bÅ«ti O. K., kuri pažymėjo, kad V. G. savanoriÅ¡kai atlygino dalį žalos ir nors neturi finansinių galimybių, tačiau priteistÄ Å¾alos sumÄ pagal galimybes mokės ateityje. IÅ¡ O. K. parodymų matyti, kad nuteistosios finansinė padėtis yra sudėtinga, taip pat ir pačiai laiduotojai nelengva finansiÅ¡kai, galėtų kiekvienam iÅ¡ nukentėjusiųjų sumokėti po 500 Eur, tačiau akcentavo, kad dės bendras pastangas, visomis iÅ¡galėmis palaikys mamÄ , kad bÅ«tų įvykdyta viskas, kÄ priteis teismas (3 t, b. l. 120-125). Taigi, kaip matyti, ir Å¡i laiduotoju praÅ¡ančio bÅ«ti asmens pozicija didesnio konkretumo ir aiÅ¡kumo dėl sÄ lygų, susijusių su įsipareigojimu atlyginti žalÄ bei pagrindu manyti, kad žala bus atlyginta, taip pat nesuteikė.

13. Visų anksčiau aptartų aplinkybių kontekste, taip pat, atsižvelgiant į baigiamojoje kalboje gynybos iÅ¡reikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ sumažinti civilinį ieÅ¡kinį, kurio, gynėjos teigimu, V. G. nepajėgtų sumokėti iki „gyvenimo galo“, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neturėjo pagrindo konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatytas sÄ lygas. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nuteistoji neatsisakė atlyginti žalÄ , tačiau pažymėtina, jog BK 2 dalies 4 punkte įtvirtina bÅ«tinoji sÄ lyga apima pagrindÄ manyti, kad asmuo ateityje atlygins visÄ padarytÄ Å¾alÄ , o ne sutikimÄ jÄ atlyginti. Taigi teismas, spręsdamas dėl Å¡ios sÄ lygos egzistavimo, turi remtis objektyvių byloje esančių duomenų visuma, kuri patvirtintų pagrįstÄ manymÄ , kad asmuo atlygins žalÄ , o ne nuteistojo selektyviai iÅ¡sakytais teiginiais iÅ¡reiÅ¡kiant sutikimÄ dėl priteistinos žalos atlyginimo.

14. Vis dėlto nepaisant to, jog pirmosios instancijos teisme pozicija dėl iÅ¡reikÅ¡to įsipareigojimo atlyginti žalÄ , sutikimo atlyginti teismo priteistinÄ Å¾alÄ buvo iÅ¡reikÅ¡ta tik bendrai, ir, atsižvelgiant į duotus parodymus dėl materialinės padėties, perspektyvos dirbti ir kitų parodymuose įvardintų aplinkybių, nebuvo objektyvaus pagrindo daryti aiÅ¡kiÄ iÅ¡vadÄ esant įsipareigojimÄ atlyginti žalÄ bei pagrindÄ manymui, kad padaryta žala bus pilnai atlyginta, situacija po nuosprendžio priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė.

IÅ¡ prie apeliacinio skundo pridėtų mokėjimo pavedimų matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteista žala nukentėjusiesiems V. J.-G. ir P. G. yra visiÅ¡kai atlyginta (3 t., b. l. 160a-163). Vadinasi, Å¡iai dienai civilinis ieÅ¡kinys yra atlygintas pilna apimtimi, o tai reiÅ¡kia, kad egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose numatytos sÄ lygos, tai yra V. G. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , nuo pat proceso pradžios visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailėjosi, pilnai atlygino nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ (ir turtinę, ir neturtinę) bei, atsižvelgus į nuteistÄ jÄ teigiamai charakterizuojančių duomenų visumÄ (neteista, administracine tvarka bausta vienÄ kartÄ , paskirtÄ baudÄ iÅ¡ karto sumokėjo, administracinė nuobauda seniai negaliojanti), yra pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

15. Sprendžiant klausimÄ dėl galimybės atleisti kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, bÅ«tina įvertinti ir laiduotojo tinkamumÄ . Pirmosios instancijos teismas tik paminėjo O. K. praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, tačiau, nenustatęs visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų, įvardintų duomenų nevertino bei nepasisakė dėl O. K. tinkamumo bÅ«ti laiduotoja. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas galimybę atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , privalo vertinti O. K. tinkamumÄ bÅ«ti laiduotoja.

16. Laiduotoju gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). PraÅ¡yme paskirti laiduotoja O. K. nurodė neseniai baigusi rusų kalbos filologijos studijas, Å¡iuo metu dar nedirba, bet ketina bÅ«ti pedagoge, yra iÅ¡tekėjusi, augina mažametį vaikÄ , charakterizuojama teigiamai, neteista, nebausta administracine tvarka.

Pažymėjo, kad jos santykiai su motina artimi, bendrauja kasdien, motina padeda prižiÅ«rėti jos mažametį sÅ«nų, įsiklauso į jos patarimus, dėl jas siejančio artimo ryÅ¡io bei nuolatinio bendravimo ji objektyviai gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai (nuteistajai), todėl mano esanti verta pasitikėjimo ir tinkama bÅ«ti kaltinamosios (nuteistosios) laiduotoja. Apklausta teisme O. K. nurodė, kad po įvykio daug kalbėjosi su motina, bandė pastarÄ jÄ palaikyti, stengėsi, jog Å¡i neužsidarytų namuose (3 t., b. l. 120-125).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad laiduotoja praÅ¡anti bÅ«ti O. K. yra V. G. dukra, kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ji nėra teista, informacijos apie administracinius nusižengimus neturima, taigi asmenybė, vertintina kaip teigiama. Nekyla abejonių, kad O. K. ir V. G. santykiai yra artimi, jos abi daug bendrauja, santykiai grįsti abipuse pagarba, siekiu padėti viena kitai, todėl, įvertinus O. K. asmenines savybes, jos ir motinos santykių pobÅ«dį, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ji gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ V.

G.

17. Ä®vertinus visų anksčiau aptartų aplinkybių visumÄ , konstatuotina, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus V. G. galima užtikrinti sÄ lyginiu atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. taikant BK 40 straipsnio nuostatas, atleidžiant jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ . Atsižvelgiant į apeliacinio skundo reikalavimus, nėra pagrindo kartu su BK 40 straipsnio nuostatomis skirti įpareigojimus, draudimus ar baudžiamojo poveikio priemones.

Tuo pačiu pažymėtina, kad atleidimas baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra sÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡is, t. y. asmuo nėra besÄ lygiÅ¡kai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali, o jei padaro naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : nuteistosios V. G. gynėjo advokato Mariaus Grucės apeliacinį skundÄ tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį dėl V. G. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalį panaikinti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 40 straipsnio nuostatomis, V.

G. nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ atleisti pagal laidavimÄ . Perduoti V. G. laiduotojos O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl jos nutraukti. V. G. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ , panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai V.

G. kad per vienerius metus padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti bei sprendžiamas klausimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7, 8 dalys).

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai O. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar Å¡io asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Julita Dabulskytė-Raizgienė Ugnius Trumpulis