5c5c91cb-3cf8-41de-a85f-e2b5e62fb38c · Alytaus apylinkės teismas

?Civ. byla Nr.Civilinės bylos Nr. 2YT-5119-805/2018 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00567-2018-1 Procesinio dokumento kategorijos: 2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 26 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjai M. V., jos atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui G.

D., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos M. V. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims G. D., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja M. V. Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mams pateikė patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims G. D., Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VÄ® Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuriuo pareiÅ¡kėja praÅ¡o nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog ji po (duomenys neskelbtini) mirusios motinos N. E. D. mirties priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ .

PareiÅ¡kėja patikslintame pareiÅ¡kime nurodė (b. l. 25-27), kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina N. E. D., o (duomenys neskelbtini) mirė tėvas A. D.. Santuokos metu tėvai pasistatė gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Å is nekilnojamasis turtas buvo registruotas Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių Å«kinės knygos (duomenys neskelbtini), tačiau neregistruotas VÄ® Registrų centras. Po tėvo A. D. mirties jo palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja, užvesta paveldėjimo byla, paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas.

Mirus N. E. D. per įstatymo nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ Ä¯ notarų biurÄ dėl jos palikimo priėmimo, niekas iÅ¡ įpėdinių nesikreipė, testamentas sudarytas nebuvo, tačiau pareiÅ¡kėja mirusiosios turtÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja, kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, viena paveldėjo mirusiosios N. E. D. palikimÄ , kadangi tėvas A. D. į savo sutuoktinei priklausančiÄ palikimo dalį nepretendavo, jiedu iki motinos mirties keletÄ metų kartu negyveno, nors oficialiai santuokos nutraukę nebuvo.

Tėvas prieÅ¡ sutuoktinės mirtį gyveno su kita moterim Å¡ios namuose, todėl jokių aktyvių veiksmų po N. E. D. mirties neatliko. Ä® namus, esančius (duomenys neskelbtini), tėvas grįžo gyventi tik (duomenys neskelbtini), kai mirė jo sugyventinė. PareiÅ¡kėja po motinos mirties perėmė visus jos Å«kio darbus, prižiÅ«rėjo gyvulius, atliko gyvenamojo namo einamÄ jį remontÄ , mokėjo mokesčius už elektros energijÄ , kadangi nuo pat gimimo gyveno tuose pačiuose namuose. PareiÅ¡kėja M.

V. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji po motinos mirties priėmė palikimÄ , nes jos tėvas tuose namuose, kuriuose iki mirties gyveno pareiÅ¡kėjos motina, motinos mirties dienai negyveno. PareiÅ¡kėja palaidojo motinÄ , jÄ ligino, brolis irgi jai nieko nepadėjo, skolinosi iÅ¡ brolio pinigų ant karsto motinai palaidoti, tačiau po mėnesio pinigus jam grÄ Å¾ino. Mirus motinai pareiÅ¡kėja prižiÅ«rėjo motinos Å«kį, augino gyvulius: dvi karves ir telyčiÄ , sodinosi daržus, malkas ruoÅ¡davo, tėvo vardu mokėjo mokesčius.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos brolis G. D. iÅ¡ namų, kuriuose ji su tėvais gyveno, išėjo 1994 metų kovo mėnesį. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad jos motina į Rytų gatvę Nr. 1, Veiveriuose, atsikėlė gyventi iÅ¡ Gudelių, Prienų rajono. Motina savo vardu gavo 19 arų žemės sklypÄ ir jame statėsi namus, žemė iki Å¡iol nesutvarkyta. Mama iÅ¡ Gudelių, tėvas nuo Juragių atsikėlė gyventi į Veiverius. Tėvai namus statėsi santuokoje. Namai statyti 1970 metais, į juos atėjo gyventi 1972 metais.

Be to, pareiÅ¡kėjos motina persikėlė 2,90 ha žemės iÅ¡ tėviÅ¡kės Å¡alia Veiverių, kuri likusi nesutvarkyta. Tėvas iki buvo gyvas dokumentų nesitvarkė, nes niekur nevažiavo. Mirus mamai pareiÅ¡kėja tvarkėsi Å«kyje, remontavo namus, gyvenamajame name sudėjo plastikinius langus. Nurodė, kad, jos vyrui patekus į avarijÄ , turėjo Å¡eimoje problemų, dėl ko laiku nesikreipė į notarÄ po motinos mirties palikimo priėmimo tikslu, o 2001 metais ji neteko vyro. Testamento motina suraÅ¡iusi nebuvo.

Patikino, kad mirties dienai tik ji su vaikais gyveno tuose namuose, prižiÅ«rėjo motinÄ . Brolis iÅ¡ tėvų namų tuo metu buvo išėjęs, jis skriaudė mamÄ , girtas ir pareiÅ¡kėjÄ kolioja. Patvirtino, kad po motinos mirties yra likęs Å«kinis pastatas, tvartas, kluonas, namas. PareiÅ¡kėja iÅ¡ tėvų namų iÅ¡sikėlusi per visÄ praėjusį laikÄ niekur nebuvo. Motina laikė dvi karves, kuriomis ji toliau rÅ«pinosi, pareiÅ¡kėjos tėvo tuo metu Å¡eimos namuose nebuvo, jis gyveno atskirai.

PareiÅ¡kėja tik keletÄ metų prieÅ¡ tėvo mirtį Å¡iuose namuose jį priregistravo, o pati juose registruota nuo 1993 metų. Ji ir toliau mamos Å«kį prižiÅ«rėjo, augino gyvulius, po 2004 metų sumažino Å«kį. Ganykloje gyvulius ganė, prie namų daržus sodinosi, namus kÅ«reno malkomis, kurias ruošė jos Å¡eimos nariai, už elektrÄ mokėjo tėvo vardu, kvitų iÅ¡saugojusi neturi. Tėvai santuokoje susilaukė dviejų vaikų, jos ir suinteresuoto asmens, ji tėvus laidojo ir tvarkėsi, brolis niekuo neprisidėjo, tėvas nepriėmė palikimo faktiniu valdymu nepriėmė, nes jau prieÅ¡ pusmetį iki motinos mirties, kartu Å¡eimoje negyveno.

Suinteresuotas asmuo G. D. per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, termino pratęsti neprašė, apie pareigÄ pateikti procesinį dokumentÄ informuotas tinkamai (b. l. 33). Suinteresuotas asmuo G. D. teismo posėdyje su pareiÅ¡kimu sutinka, nurodė, kad jo tėvai buvo Antanas ir N. E.. Tėvas pergyveno motinÄ . Sutinka, kad pareiÅ¡kėja viskuo rÅ«pinosi po motinos mirties. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad paveldimu turtu po motinos mirties nesirÅ«pino, jo neremontavo, neÅ¡ienavo, nes tuo metu gyveno kitur (Kazlų RÅ«dos seniÅ«nijoje), jis jokių aktyvių veiksmų kaip įpėdinis mirus motinai neatliko.

Patikino, kad yra likę namai (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja tėvų namuose tvarkėsi, ji atliko Å«kio darbus. Nurodė, kad tėvai palaidoti Skriaudžių kapinėse, M. V. rÅ«pinosi tėvų laidotuvėmis. Daugiau vaikų tėvai nesusilaukė, oficiali santuoka tarp tėvų nutraukta nebuvo, jie mirė santuokoje. Nurodė, kad motina gavo sklypÄ , o tėvas jame statėsi, prieÅ¡ 1970 metus pradėjo statytis tėvai namus. Likę po motinos mirties namai (duomenys neskelbtini), dėl žemės jis atsisako, tačiau namų dalyje norėtų gyventi anÅ«kas.

Žino, kad mirus tėvui sesuo M. V. tvarkėsi palikimo dokumentus, po tėvo mirties važiavo pas notarÄ . Jis pritaria pareiÅ¡kėjos nurodytoms aplinkybėms, savarankiÅ¡kų reikalavimų Å¡ioje byloje nereiÅ¡kia. Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 59). Per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ (b. l. 34-35), kuriame nurodė, kad praÅ¡omam nustatyti faktui neprieÅ¡taraus, jeigu pareiÅ¡kėja teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir iÅ¡samiais.

Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 58). Per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ (b. l. 43-44), kuriame nurodė, kad teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja priėmė N. E. D. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti, neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimui. Prašė bylÄ nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 60). Per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ (b. l. 48-50), kuriame nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl palieka vertinti teismui, ar pareiÅ¡kėjos M. V. pateikti įrodymai bei pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ nustatyti praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . PareiÅ¡kimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant iÅ¡vardytų sÄ lygų visetui, galima nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų. AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ pareiÅ¡kėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiÅ¡kėjas naudojosi kaip savo nuosavybe. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjos M. V. motina N. E. D. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 9), o tėvas A. D. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9). PareiÅ¡kėjos tėvai susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 41), santuokoje susilaukė dviejų vaikų – pareiÅ¡kėjos M.

V. ir suinteresuoto asmens G. D. (b. l. 9). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis N. E. D. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. N. E. D. nepateikė prašymo dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) bei daiktinių teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (b. l. 14). Iš Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūno pažymėjimo matyti, kad pagal ūkines knygas (duomenys neskelbtini), D.

A., P. vardu yra įregistruotas gyvenamasis namas ir Å«kiniai pastatai bei namų valda, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Gyvenamojo namo techniniame pase nurodyta, jog gyvenamojo namo statybos metai yra 1970 m., kitų pastatų 1973 m., 1984 m., 1985 m., 1987 m. (b. l. 17). PareiÅ¡kėja (duomenys neskelbtini) savo gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo adresu – (duomenys neskelbtini). (b. l. 18), jos tėvas Å¡iuo adresu gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo (duomenys neskelbtini) gruodžio 31 d. (b. l.

19) Paveldėjimo byla į N. E. D. palikimÄ nepradėta (b. l. 12). PareiÅ¡kėja po tėvo mirties per teismo nustatÄ terminÄ kreipėsi į notaro biurÄ dėl tėvo A. D. palikimo priėmimo (b. l. 13). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad ji tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos N. E. D. priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Atsižvelgiant į Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes konstatuotina, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad praÅ¡oma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus N. E. D. priėmimo faktÄ . Taigi, sprendžiant dėl Å¡io reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai.

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Ä®statymų leidėjas įtvirtino nuostatÄ , jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Tačiau jei įpėdinis nurodytu bÅ«du palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vienÄ , lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo bÅ«dÄ â€“ palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. PareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, jog ji tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos N. E. D. priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, kadangi prižiÅ«rėjo motinos Å«kį, augino gyvulius, sodinosi daržus, ruoÅ¡davo malkas, remontavosi namus, kuriuose kartu su motina gyveno ir iki Å¡iol gyvena, tėvo vardu mokėjo mokesčius, patvirtino liudytojų D. R. ir V. A. paaiÅ¡kinimai ir parodymai teismo posėdyje (CPK 178, 186 straipsniai).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. R. paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja yra geros Å¡irdies, draugiÅ¡kas žmogus, nuo 1957 m. pažįsta pareiÅ¡kėjos Å¡eimÄ , yra jų kaimynė, dirbo pieninėje, kur pareiÅ¡kėjos motina neÅ¡davo pienÄ . Žino, kad pareiÅ¡kėja, likusi naÅ¡lė su 5 vaikais, gyveno kartu su mirusiÄ ja (duomenys neskelbtini), prižiÅ«rėjo ligoje motinÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos tėvai turėjo du vaikus, tačiau motinos mirties dienai tuose namuose gyveno tik M.

V., sÅ«nus buvo sukÅ«ręs savo Å¡eimÄ ir gyveno kitur. N. E. D. sutuoktinis tuo metu buvo palikęs Å¡eimÄ ir gyveno su kita moterim, pareiÅ¡kėjos tėvas buvo neiÅ¡tikimas žmonai, jis buvo ne Å¡eimos žmogus. Po motinos mirties M. V. rÅ«pinosi likusiu palikimu, stengėsi trobÄ Å¾iÅ«rėti, kad nebÅ«tų apleista, kapavietę tvarkė. PareiÅ¡kėja tėvÄ prižiÅ«rėjo ir globojo, jį palaidojo. Daugiau įpėdinių nėra. Liudytoja V. A. parodė, kad yra pareiÅ¡kėjos M. V. bendradarbė, paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ po N. E. D. mirties.

PareiÅ¡kėja, jos Å¡eima ir motina, t. y. dvi atskiros Å¡eimos, gyveno (duomenys neskelbtini), G. D. Å¡iuose namuose negyveno, daugiau įpėdinių nėra. Liudytoja pamena MarijÄ , gyvenusiÄ (duomenys neskelbtini), nuo 1995 metų. PareiÅ¡kėja palaidojo abu tėvus. Nurodė, kad Marytė rÅ«pinosi palikimu, ji viskÄ tvarkė, už elektrÄ , Å¡iukÅ¡les mokesčius mokėjo, ji Å«kiÅ¡kai gyveno, turėjo karvę, kiaulių, sodinosi daržus, kÅ«reno namus malkomis, kurias ruoÅ¡ti padėdavo tėvas ir vaikai.

PareiÅ¡kėja namuose susidėjo langus, juose tvarkėsi, Å«kio neapleido. Gintautas neprisidėjo prie Å¡ių darbų, nes jis gyveno kitur. PareiÅ¡kėjos tėvas A. D. tuo metu buvo palikęs Å¡eimÄ ir išėjęs gyventi kitur. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktikÄ asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti turtÄ , veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į palikimÄ sudarančio turto pobÅ«dį.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

Taigi pareiÅ¡kėjo žodiniai ir raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto apie palikimo priėmimÄ nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieÅ¡kovo parodymai turi bÅ«ti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalÅ«s, nuoseklÅ«s ir patikimi.

DetalÅ«s ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai apie bylos aplinkybes turi bÅ«ti tikslÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę sekÄ . IeÅ¡kovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvienÄ kartÄ yra nuolatos neprieÅ¡taraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiÅ¡kinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

Ä® Å¡ias nuostatas turi bÅ«ti atsižvelgiama vertinant ir pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad palikimÄ ji priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti paveldimÄ turtÄ . Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiÅ¡kai vertinant pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiÅ¡kėja turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi, tačiau vien Å¡i aplinkybė nenulemia, kad jos paaiÅ¡kinimus reikia vertinti kaip nepatikimus.

Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiÅ¡kimu dėl Å¡io juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. PareiÅ¡kėja nėra pažeidusi įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimÄ faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktÄ , kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl Å¡io fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui yra prieÅ¡taraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiÅ¡kėjo nurodomus faktus.

Jeigu pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo nagrinėjimo metu nepateikiami prieÅ¡ingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalÅ«s, logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s pareiÅ¡kėjos parodymai dėl palikimo priėmimo gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi. Å i aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ faktinei aplinkybei nustatyti. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Å ios nuostatos taikomos ir civilinėse bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , nustatymo.

Ä®rodymai pagal savo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę gali bÅ«ti tiesioginiai ir netiesioginiai. Tiesioginiai įrodymai yra faktiniai duomenys, kurie patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. Å ios kategorijos bylose tai gali bÅ«ti faktai, kad asmuo paėmė turtÄ ir jį tvarkė, naudojo, juo disponavo ar atliko kitokius veiksmus, kurie patvirtintų, kad jis elgėsi kaip turto savininkas. TokiÄ informacijÄ turintys įrodymai, teismo vertinami pakankamumo prasme, turi didžiausiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Netiesioginiai įrodymai patvirtina su įrodinėjamu palikimo priėmimo faktu susijusius reikÅ¡mingus duomenis, bet juose nėra tiesioginės informacijos apie įpėdinio kaip savininko veiksmus su palikimÄ sudarančiu turtu (pavyzdžiui, įpėdinio lankymasis palikimÄ sudarančio turto buvimo vietoje, domėjimasis turtu, jo bÅ«kle, tvarkymu ar likimu).

Netiesioginiai įrodymai yra mažesnės įrodomosios vertės, tačiau ir jie gali patvirtinti atskiras palikimÄ sudarančio turto faktinio valdymo aplinkybes. Jos atskirais atvejais pagal konkrečias bylos aplinkybes gali bÅ«ti pakankamos nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ â€“ palikimo priėmimÄ faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ . Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai.

Ä® aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė bÅ«tų mažesnė. Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobÅ«džio įrodymai yra pakankami.

Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali bÅ«ti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktÄ , o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumÄ pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus tiek pareiÅ¡kėjos, tiek ir liudytojų, suinteresuoto asmens žodinius paaiÅ¡kinimus dėl aplinkybių, kad pareiÅ¡kėja tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos N. E. D. priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti.

Bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės ir pačios pareiÅ¡kėjos, suinteresuoto asmens, liudytojų paaiÅ¡kinimai dėl pastarosios veiksmų pradėjus faktiÅ¡kai valdyti po motinos mirties likusį turtÄ buvo vienodi, nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki. Ä®rodymų vertinimo prasme tai reiÅ¡kia, kad nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, turinčių suinteresuotumÄ bylos baigtimi ar pan., ir jais nesivadovauti. Suinteresuotas asmuo, kaip pripažino teismo posėdyje pats, jokių aktyvių veiksmų palikimo priėmimo tikslu po motinos mirties neatliko, sutinka, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas pagrįstas ir jam neprieÅ¡tarauja.

Suinteresuotas asmuo byloje nenurodė Å¡iuos parodymus paneigiančių aplinkybių ir nepateikė pareiÅ¡kėjos parodymus paneigiančių įrodymų, todėl ir Å¡iuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais kaip patikimais įrodymais visų bylos duomenų kontekste. Å iuo atveju CPK nuostatos dėl įrodinėjimo nenustato reikalavimo, kad į bylÄ bÅ«tina pateikti raÅ¡ytinius įrodymus ar kad juridinę reikÅ¡mę turintys faktai bÅ«tų nustatyti tik vadovaujantis raÅ¡ytiniais įrodymais.

CPK 185 straipsnyje dėl įrodymų vertinimo nenustatytas rašytinių įrodymų prioritetas prieš kitus įrodymus. Teismų praktikoje ir teisės teorijoje laikomasi nuomonių, kad rašytiniai įrodymai gali būti patikimesni dėl jų didesnio objektyvumo. Ta aplinkybė, kad pareiškėja nepateikė daugiau rašytinių įrodymų, neturi įtakos jos ir liudytojų paaiškinimų patikimumui. Spręsdamas dėl įrodymų visumos pakankamumo teismas vertina visus tuos įrodymus, kurie yra pateikti, todėl teisinės reikšmės išvadai, ar įrodymų pakanka, neturi spėjamojo pobūdžio argumentas, kokie rašytiniai įrodymai galėtų būti pateikti.

Teismo vertinimu, pateikti įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusios savo motinos N. E. D. priėmė mirusiosios turtÄ , jį valdė, naudojo, prižiÅ«rėjo ir juo rÅ«pinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti palikėjos N. E. D. turtÄ nuosavybės teise, todėl pareiÅ¡kimas, tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimÄ sudarantį konkretų paveldimÄ turtÄ , jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylÄ administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė šioje byloje patyrė 11,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pareiškėjai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-62225-24572, suteikta 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu iš pareiškėjos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PatikslintÄ pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos N. E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ .

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Teisėja Loreta Radzevičienė