5c5c83b6-e96a-4e76-8ad8-fd17236fd1d1 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-1289-279/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02568-2018-6 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 8 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Nijolė Čekanauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų.

Teismas n u s t a t ė : Å¡alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ joms praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas V. M. (toliau – ir V. M., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Alytaus pataisos namuose, atlyginti už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 2-5).

Pareiškėjas V. M. skunde (b. l. 2-5) nurodė, kad nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. buvo kalinamas kamerų tipo patalpose Nr. 29 ir Nr.

30. Nurodė, kad kamerų tipo patalpose jam teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali 3,6 kv. m. ploto norma. Teigė, jog kamerose virš langų veisėsi pelėsis, sienų tinkas sutrūkinėjęs, nuo sienų lupasi dažai, stebimi vandens nubėgimai, išdaužytos sienų bei grindų plytelės, kamerose įrengti per maži langai, todėl trūksta gryno oro. Nurodė, jog gyvenamosiose patalpose buvo netinkamas apšvietimas. Pareiškėjo teigimu pasivaikščiojimo kiemeliai yra kritinės būklės, ant sienų grybeliai, grindų danga išdaužyta, duobėta.

Nurodė, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpos yra pripažintos negyvenamosiomis. Dėl minėtų atsakovės veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ diskomfortu, emocine depresija, dvasiniais ir psichologiniais iÅ¡gyvenimais, padidėjusia fobija, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis. PraÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas – Alytaus PN, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 19-22) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 2 d. atliko bausmę Alytaus PN kamerų tipo patalpose. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu minimali gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Atsakovės atstovas nurodo, kad Å¡iuo metu galiojantys teisės aktai nenumato gyvenamojo ploto skaičiavimo su baldais ar be jų. PaaiÅ¡kino, kad Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpose 2009-2010 metais buvo atliktas kapitalinis remontas, kurio metu buvo pakeisti baldai, langai, durys, naujai įrengtas tualetas su iÅ¡traukiamÄ ja ventiliacija, elektros instaliacija, apÅ¡vietimas. Alytaus pataisos namai vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamas kalinimo sÄ lygas juose laikomiems asmenims. Alytaus visuomenės sveikatos centras patikrinimo metu pažeidimų kamerų tipo patalpose nenustatė.

ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala. BÅ«tina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų iÅ¡raiÅ¡kÄ (pasekmes) asmeniui LR Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytÄ neturtinę žalÄ , nenurodo, kuo grindžiamas praÅ¡omos priteisti žalos dydis.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. patirtÄ neturtinę žalÄ , jam bÅ«nant kamerų tipo patalpose Nr. 29 bei Nr.

30. Iš atsakovės atstovės pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas V. M. Alytaus PN kamerų tipo patalpose Nr. 29 bei 30 buvo laikomas periodiškai nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 24) (toliau – ir ginčo laikotarpis). Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Pareiškėjas skunde tvirtina, kad jam, būnant Alytaus PN kamerų tipo patalpose Nr. 29 ir Nr.

30) teko mažesnis plotas, nei numato teisės aktai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.2 punktas nustato minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiais nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2016 m. kovo 15 d., nuo 2016 m. kovo 22 d. iki 2016 m. balandžio 13 d., nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. birželio 19 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 29, patalpų plotas 15,10 kv. m, juose įrengtos 4 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui patalpose teko 3,77 kv. m (15,10/4) ploto; laikotarpiais nuo 2016 m. birželio 19 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 30, patalpų plotas 11,07 kv. m, juose įrengtos 3 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui patalpose teko 3,69 kv. m (11,07/3) ploto; (b. l. 19, 24-26).

Atsakovės atstovo pateikti raÅ¡ytiniai duomenys apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ , jos plotÄ bei įrengtų miegamųjų vietų skaičių jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumÄ . Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė duomenis apie ginčo patalpas, jų plotÄ ir miegamųjų vietų skaičių (b. l. 19, 24-26), kurie patvirtina, jog nuteistasis ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į konkrečias patalpas.

PareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog kamerų tipo patalpose Nr. 29 bei Nr. 30 jam teko mažesnė nei teisės aktai numato 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma, nepateikė. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sÄ lygų. Teismo vertinimu, minėti oficialÅ«s duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo abstrakčių argumentų.

Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindė aplinkybėmis dėl netinkamos gyvenamosios patalpos ir sanitarinio mazgo bÅ«klės (patalpoje yra pelėsio, byra tinkas ir dažai, lubose skylės, plytelės iÅ¡trupėję ir pan.). Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908. Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 p.) Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.4 punktÄ , kameros grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi bÅ«ti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamosios patalpos Alytaus pataisos namuose vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. MinėtÄ aplinkybę patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-309 (22.14.3.1.12) (b. l. 32-35), taip pat atsakovės atstovo pateiktos foto nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad gyvenamosiose patalpose yra įrengti varstomi langai (b. l. 36-37). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , taip, be kita ko, iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant ir drėgmės patalpose. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo gyvenamÄ sias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio.

Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie pelėsio plitimÄ ir neÅ¡varÄ , teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose. Tuo tikslu nuteistieji aprÅ«pinami valymo priemonėmis (b. l. 33). Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas bei palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiÅ¡kėjo valios. Alytaus pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytÄ pareigÄ susitvarkyti aplinkÄ , kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl susikaupusio pelėsio ir neÅ¡varos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nuteistųjų laikymo negyvenamose ir neremontuotose kamerų tipo patalpose paneigia atsakovo atstovo į bylÄ pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12), iÅ¡ kurio matyti, kad nuteistieji asmenys apgyvendinti gyvenamosiose patalpose. Minėtais duomenimis nustatyta, kad kamerų tipo patalpose vidaus apdailai naudotos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, kamerų langai pritaikyti natÅ«raliam vėdinimui, tualeto patalpose įrengta mechaninė ventiliacija (b. l. 32-34).

Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie kamerų tipo patalpų bÅ«klę (sienų, lubų, grindų apdailÄ ), tačiau, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde tik deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog kamerų tipo patalpų bÅ«klė yra netinkama nuteistųjų apgyvendinimui. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į nurodytas institucijas, byloje nėra.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl netinkamos kamerų bÅ«klės iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmetami. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimas buvo netinkamas. Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apÅ¡vietimÄ , tačiau teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad Alytaus pataisos namai vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx dirbtinę apÅ¡vietÄ . Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. PareiÅ¡kėjui skunde tik abstrakčiai nurodžius, kad dirbtinė, dieninė-naktinė apÅ¡vieta neatitiko reikalavimų ir nepateikus į bylÄ duomenų, kad tuo metu, kai juto minėtus nepatogumus jis kreipėsi į atsakovÄ , o Å¡iuo metu nesant galimybės nustatyti, kokia apÅ¡vieta buvo ginčui aktualiu laikotarpiu, teismas neturi pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra kritinės bÅ«klės, ant sienų grybelis, grindų danga nelygi, duobėta. Pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus reglamentuoja Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Taisyklės), 18-21 punktai. Pagal Taisyklių 21 punktÄ , pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi bÅ«ti lygios ir neslidžios.

Higienos normos HN 134:2015 pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo nereglamentuoja. Atsakovės atstovas nepateikė duomenų apie pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klę, todėl pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės lieka nepaneigti. Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis jautė sveikatos pablogėjimÄ , orumo pažeminimÄ , emocinę depresijÄ , dvasinius ir psichologinius iÅ¡gyvenimus, tačiau nenurodė, kokie įrodymai tokias aplinkybes gali patvirtinti ir tokių įrodymų į bylÄ nepateikė.

Todėl teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai jog kalinimo sÄ lygos Alytaus PN galėtų bÅ«ti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų (netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės), pažeidimo trukmę ir mastÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Todėl ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos ir buitinio aprÅ«pinimo sÄ lygų analizę, atsižvelgęs į LVAT suformuotÄ praktikÄ dėl tinkamo asmenų kalinimo, daro iÅ¡vadÄ , kad, nors pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis (netinkama pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klė), nesant įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, yra pagrindas Å¡ioje byloje nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo V. M. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo V.

M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Nijolė Čekanauskienė