5c599d02-46ef-40d8-802f-3c3ee8d58608 · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generated?AdministracinÄ byla Nr. I1-518-609/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02398-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 25 d. KlaipÄda Regionų apygardos administracinio teismo KlaipÄdos rÅ«mų teisÄja EglÄ KiaurakytÄ teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai MarijampolÄs pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated5c599d02-46ef-40d8-802f-3c3ee8d58608 · Regionų administracinis teismas: Kadangi neturtinÄ Å¾ala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kÄjo laikymo pataisos įstaigoje sÄ lygų, nagrinÄjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos žmogaus teisių teismas (toliau - ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekÄs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .
Full text
?AdministracinÄ byla Nr. I1-518-609/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02398-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 25 d. KlaipÄda Regionų apygardos administracinio teismo KlaipÄdos rÅ«mų teisÄja EglÄ KiaurakytÄ teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai MarijampolÄs pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas nustatÄ: PareiÅ¡kÄjas A. G. (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) kreipÄsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos MarijampolÄs pataisos namų (toliau â ir atsakovÄs atstovas; MarijampolÄs PN), jam priteisti 14 500 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ . Skunde (b. l. 2-6) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. liepos 27 d. MarijampolÄs PN Kybartų sektoriaus 3 bÅ«rio 303 kambaryje jis buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkanÄiomis teisÄs aktų reikalavimų.
PareiÅ¡kÄjo teigimu, kambarys buvo apie 10 â 12 kv. m ploto, o jame be pareiÅ¡kÄjo buvo laikomi dar 4 asmenys. DÄl per mažo gyvenamosios patalpos ploto nebuvo užtikrintas jo privatumas ir judÄjimo laisvÄ, patalpoje dažnai trÅ«kdavo oro. Teigia, kad dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis neiÅ¡simiegodavo, dÄl ko bÅ«davo susierzinÄs, patyrÄ fizinį skausmÄ , diskomfortÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrÄtimÄ , emocinÄ depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogÄjimÄ , sumažÄjo bendravimo galimybÄs. PareiÅ¡kÄjas savo pozicijÄ grindžia nacionaliniais ir tarptautiniais teisÄs aktais bei teismų praktika.
AtsakovÄs atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 13-16) nurodo, jog su skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. sausio 14 d. pareiÅ¡kÄjas atliko bausmÄ 3 nuteistųjų bÅ«ryje, bendrabuÄio tipo patalpose, kambaryje Nr. 304, kurio bendras plotas 35,76 kv. m., kuriame įvairiais laikotarpiais gyveno nuo 8 iki 9 asmenų, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. liepos 27 d. bausmÄ atliko 3 nuteistųjų bÅ«ryje, bendrabuÄio tipo patalpose kambaryje Nr. 303, kurio bendras plotas 16,56 kv. m., kuriame įvairiais laikotarpiais gyveno nuo 4 iki 5 asmenų, todÄl vienam nuteistajam tenkantis plotas buvo nuo 3,31 kv. m iki 4,47 kv. m.
PabrÄžia, jog skundui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kÄjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos. Skundas netenkintinas. Byloje nagrinÄjamas ginÄas dÄl neturtinÄs žalos, kuriÄ pareiÅ¡kÄjas kildina iÅ¡ neteisÄtų MarijampolÄs PN veiksmų, neužtikrinant jam teisÄs į nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ MarijampolÄs PN bendrabuÄio tipo patalpoje laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. liepos 27 d., atlyginimo. Kadangi pareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, kad kelia pretenzijas tik dÄl jo kalinimo sÄ lygų MarijampolÄs PN 3 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 303, taip apibrÄždamas skundo reikalavimo ribas, todÄl jų peržengti nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo ir nagrinÄtinos skundo aplinkybÄs dÄl pareiÅ¡kÄjo kalinimo sÄ lygų MarijampolÄs PN 3 bÅ«ryje gyvenamojoje patalpoje Nr. 303.
PareiÅ¡kÄjo teigimu, dÄl atsakovÄs atstovo neteisÄtų veiksmų patyrÄ fizinį skausmÄ , diskomfortÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrÄtimÄ , emocinÄ depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogÄjimÄ , sumažÄjo bendravimo galimybÄs. ValstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal Civilinio kodekso (toliau â CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CKÂ 6.246Â straipsnis);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 straipsnis);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), taÄiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos. NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ . PažymÄtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybÄs elementas â neteisÄti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmÄs lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.
Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisÄtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, ar vieÅ¡ojo administravimo subjektas veikÄ taip, kaip privalÄjo veikti pagal įstatymus, ar Å¡ios institucijos darbuotojų veiksmai (neveikimas) tiesiogiai turÄjo įtakos pareiÅ¡kÄjo teisÄms, laisvÄms ir interesams, ar pareiÅ¡kÄjui buvo padaryta žala, kurios atsiradimÄ lÄmÄ valdžios institucijos pareigÅ«nų veiksmai (neveikimas). Sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo klausimÄ kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Kadangi neturtinÄ Å¾ala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kÄjo laikymo pataisos įstaigoje sÄ lygų, nagrinÄjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos žmogaus teisių teismas (toliau - ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekÄs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .
Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmÄs, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir â tam tikrais atvejais â nuo nukentÄjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klÄs. Be to, vertindamas, ar elgesys yra âžeminantis orumÄ â 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikÄ jo ar jos asmenybÄ su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 âDÄl vieÅ¡osios atsakomybÄsâ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dÄl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentÄjusio asmens atžvilgiu neveikÄ tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikÄtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisÄs reikalavimus. DÄl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovÄ atliko neteisÄtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybÄs nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turÄti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmÄ, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinÄio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klÄ ir kt.
Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ. ValstybÄ turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).
Pagal teisminÄje praktikoje suformuotÄ bendrosios įrodinÄjimo taisyklÄs aiÅ¡kinimÄ , kiekviena ginÄo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiÅ¡kÄjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinanÄius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ , pareiÅ¡kÄjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvÄs atÄmimo įstaigai nesugebÄjus paneigti pareiÅ¡kÄjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsÄjo 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsÄjo 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).
Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjÄs ir įvertinÄs pareiÅ¡kÄjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvÄs atÄmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisÄtumÄ (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-756-2072/2013). PareiÅ¡kÄjas netinkamas laikymo sÄ lygas pataisos įstaigoje grindžia ploto trÅ«kumu 3 bÅ«rio bendrabuÄio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 303. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau â ir Vidaus tvarkos taisyklÄs), galiojusių iki 2020 m. sausio 22 d., 111.1. punktas nustatÄ, kad pataisos įstaigų bendrabuÄių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui, o kamerų tipo patalpose â ne mažesnis kaip 3,6 kv. m (111.2 punktas).
Nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojus KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymui Nr. V-31 âDÄl didžiausio laisvÄs atÄmimo vietų įstaigose laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui nustatymoâ, pataisos įstaigų bendrabuÄių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas, tenkantis vienam žmogui, nesikeitÄ ir toliau iÅ¡liko 3,1 kv. m vienam asmeniui įstaigų bendrabuÄių tipo patalpose ir 3,6 kv. m â pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (2.1 ir 2.2 punktai).
MinÄtose teisÄs normose nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nÄra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todÄl laikytina, kad teisÄs aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas bendrabuÄio tipo patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto, todÄl, skaiÄiuojant gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ jo neiÅ¡skaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. PastebÄtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ , tame tarpe sanitarinio mazgo plotÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.
Tokios pozicijos laikosi LVAT formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkriÄio 18 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1254-442/2017, 2018 m. gegužÄs 9 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-3913-858/2018). Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 17, 20, 21, 22, 23), jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. liepos 27 d. pareiÅ¡kÄjas buvo apgyvendintas MarijampolÄs PN Kybartų sektoriaus 3 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 303, kurios plotas 16,56 kv. m.
Bylos duomenys (b. l. 20, 21, 22, 23) patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. birželio 30 d. MarijampolÄs PN Kybartų sektoriaus 3 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 303 buvo laikomi 5 asmenys, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2020 m. liepos 3 d. â 4 asmenys, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. liepos 21 d. â 5 asmenys, nuo 2020 m. liepos 21 d. â 4 asmenys. Bylos duomenys (b. l. 17, 20, 21, 22, 23) patvirtina, jog pareiÅ¡kÄjui atliekant bausmÄ MarijampolÄs PN Kybartų sektoriaus 3 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 303, jam teko nuo 3,31 kv. m iki 4,14 kv. m (16,56 kv. m/4; 16,56 kv. m/5) gyvenamojo ploto.
Atsižvelgus į ginÄo teisiniams santykiams taikomÄ teisinį reglamentavimÄ , suformuotÄ aiÅ¡kinimÄ bei nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ jam atliekant bausmÄ MarijampolÄs PN 3 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 303 nebuvo pažeista. Kadangi neįrodytas pareiÅ¡kÄjo teisÄs į nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ MarijampolÄs PN 3 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 303 pažeidimo faktas, pareiÅ¡kÄjo teiginiai, kad dÄl per mažo patalpos ploto neužtikrintas jo privatumas ir judÄjimo laisvÄ, dažnai patalpoje trÅ«kdavo oro, laikytini nepagrįstais.
Å iame kontekste pažymÄtina, jog pareiÅ¡kÄjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ, todÄl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvÄje esanÄių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70; 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ (Nr. 2) (pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01)).
Tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susijÄ apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ (žr., pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.H.C. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66)), o laisvÄs atÄmimo bausmÄ visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolÄ (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04)). Likusieji tiek pareiÅ¡kÄjo, tiek ir atsakovÄs atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinÄs reikÅ¡mÄs kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl detaliau nedÄstytini ir neanalizuotini.
Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkreÄių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymÄta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkriÄio 6 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Vadovaujantis iÅ¡dÄstytais argumentais, konstatuotina, kad MarijampolÄs PN vadovavosi įstatymų ir kitų teisÄs aktų reikalavimais ir pareiÅ¡kÄjo teisių ir teisÄtų interesų nepažeidÄ. Ä®vertinus aukÅ¡Äiau nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinanÄius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ bÅ«tinų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų â valstybinÄs valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisÄtų veiksmų (neveikimo). NenustaÄius atsakovÄs atstovo veiksmų neteisÄtumo, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, teisinio pagrindo vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei kilti nÄra, todÄl pareiÅ¡kÄjo skundas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo A. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo KlaipÄdos rÅ«mus. TeisÄja EglÄ KiaurakytÄ