Legislator Case Law & Legislation
5c599d02-46ef-40d8-802f-3c3ee8d58608 AI generated

5c599d02-46ef-40d8-802f-3c3ee8d58608 · Regionų administracinis teismas

Case Number 5c599d02-46ef-40d8-802f-3c3ee8d58608
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I1-518-609/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02398-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 25 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

5c599d02-46ef-40d8-802f-3c3ee8d58608 · Regionų administracinis teismas: Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo pataisos įstaigoje sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos žmogaus teisių teismas (toliau - ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I1-518-609/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02398-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.2; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 25 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas A. G. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas; Marijampolės PN), jam priteisti 14 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b. l. 2-6) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. liepos 27 d. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 3 bÅ«rio 303 kambaryje jis buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kambarys buvo apie 10 – 12 kv. m ploto, o jame be pareiÅ¡kėjo buvo laikomi dar 4 asmenys. Dėl per mažo gyvenamosios patalpos ploto nebuvo užtikrintas jo privatumas ir judėjimo laisvė, patalpoje dažnai trÅ«kdavo oro. Teigia, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis neiÅ¡simiegodavo, dėl ko bÅ«davo susierzinęs, patyrė fizinį skausmÄ , diskomfortÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , sumažėjo bendravimo galimybės. PareiÅ¡kėjas savo pozicijÄ grindžia nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais bei teismų praktika.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 13-16) nurodo, jog su skundu nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. sausio 14 d. pareiÅ¡kėjas atliko bausmę 3 nuteistųjų bÅ«ryje, bendrabučio tipo patalpose, kambaryje Nr. 304, kurio bendras plotas 35,76 kv. m., kuriame įvairiais laikotarpiais gyveno nuo 8 iki 9 asmenų, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. liepos 27 d. bausmę atliko 3 nuteistųjų bÅ«ryje, bendrabučio tipo patalpose kambaryje Nr. 303, kurio bendras plotas 16,56 kv. m., kuriame įvairiais laikotarpiais gyveno nuo 4 iki 5 asmenų, todėl vienam nuteistajam tenkantis plotas buvo nuo 3,31 kv. m iki 4,47 kv. m.

Pabrėžia, jog skundui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos. Skundas netenkintinas. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės į nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ Marijampolės PN bendrabučio tipo patalpoje laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. liepos 27 d., atlyginimo. Kadangi pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad kelia pretenzijas tik dėl jo kalinimo sÄ lygų Marijampolės PN 3 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 303, taip apibrėždamas skundo reikalavimo ribas, todėl jų peržengti nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ir nagrinėtinos skundo aplinkybės dėl pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų Marijampolės PN 3 bÅ«ryje gyvenamojoje patalpoje Nr. 303.

PareiÅ¡kėjo teigimu, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmÄ , diskomfortÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , sumažėjo bendravimo galimybės. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, ar vieÅ¡ojo administravimo subjektas veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, ar Å¡ios institucijos darbuotojų veiksmai (neveikimas) tiesiogiai turėjo įtakos pareiÅ¡kėjo teisėms, laisvėms ir interesams, ar pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala, kurios atsiradimÄ lėmė valdžios institucijos pareigÅ«nų veiksmai (neveikimas). Sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo pataisos įstaigoje sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos žmogaus teisių teismas (toliau - ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal teisminėje praktikoje suformuotÄ bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiÅ¡kinimÄ , kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ , pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013). PareiÅ¡kėjas netinkamas laikymo sÄ lygas pataisos įstaigoje grindžia ploto trÅ«kumu 3 bÅ«rio bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 303. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), galiojusių iki 2020 m. sausio 22 d., 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui, o kamerų tipo patalpose – ne mažesnis kaip 3,6 kv. m (111.2 punktas).

Nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymui Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui nustatymo“, pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas, tenkantis vienam žmogui, nesikeitė ir toliau išliko 3,1 kv. m vienam asmeniui įstaigų bendrabučių tipo patalpose ir 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (2.1 ir 2.2 punktai).

Minėtose teisės normose nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas bendrabučio tipo patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto, todėl, skaičiuojant gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ jo neiÅ¡skaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ , tame tarpe sanitarinio mazgo plotÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

Tokios pozicijos laikosi LVAT formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018). Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 17, 20, 21, 22, 23), jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. liepos 27 d. pareiÅ¡kėjas buvo apgyvendintas Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 3 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 303, kurios plotas 16,56 kv. m.

Bylos duomenys (b. l. 20, 21, 22, 23) patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 3 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 303 buvo laikomi 5 asmenys, laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2020 m. liepos 3 d. – 4 asmenys, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 3 d. iki 2020 m. liepos 21 d. – 5 asmenys, nuo 2020 m. liepos 21 d. – 4 asmenys. Bylos duomenys (b. l. 17, 20, 21, 22, 23) patvirtina, jog pareiškėjui atliekant bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 3 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 303, jam teko nuo 3,31 kv. m iki 4,14 kv. m (16,56 kv. m/4; 16,56 kv. m/5) gyvenamojo ploto.

Atsižvelgus į ginčo teisiniams santykiams taikomÄ teisinį reglamentavimÄ , suformuotÄ aiÅ¡kinimÄ bei nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisė į nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ jam atliekant bausmę Marijampolės PN 3 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 303 nebuvo pažeista. Kadangi neįrodytas pareiÅ¡kėjo teisės į nustatytÄ gyvenamojo ploto normÄ Marijampolės PN 3 bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 303 pažeidimo faktas, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad dėl per mažo patalpos ploto neužtikrintas jo privatumas ir judėjimo laisvė, dažnai patalpoje trÅ«kdavo oro, laikytini nepagrįstais.

Å iame kontekste pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70; 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2) (pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01)).

Tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66)), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04)). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuotina, kad Marijampolės PN vadovavosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais ir pareiÅ¡kėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nenustačius atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, teisinio pagrindo vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja Eglė Kiaurakytė