2021-04-21 Nr. AB-8634-3-61-3-03049-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1007-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03049-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (komisijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ferogama“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ferogama“ (toliau – ir atsakovas) 7 849,83 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) bei 317,21 Eur delspinigių už kiekvieną ketvirtį į biudžeto sąskaitą Nr. LT344010051004227917 Luminor Bank, AB.

2. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Ferogama“ nuosavybės teise valdo 16 administracinės, gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo, garažų ir paslaugų paskirties nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybėje. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) vietinė rinkliava paskaičiuota už šiuos nekilnojamojo turto objektus: tris (1 029,19 kv. m, 473,71 kv. m ir 1 264,99 kv. m) administracinės paskirties objektus; dešimt (3 419,57 kv. m, 1 619,28 kv. m, 4 081,26 kv. m, 2461,78 kv. m, 3 029,64 kv. m, 244,00 kv. m, 785,69 kv. m, 392,24 kv. m, 1 467,67 kv. m, 3 031,52 kv. m) gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo paskirties objektų, vieną (1 021,71 kv. m) garažų paskirties objektą ir du (1 026,51 kv. m ir 14,23 kv. m) paslaugų paskirties objektus.

3. Pareiškėjas paaiškino, jog pagal Rinkliavos nuostatus už šiuos objektus buvo paskaičiuota pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dalis. Bendra mokėtina vietinės rinkliavos suma už 2018 m. gegužės–gruodžio mėnesius sudaro 6 318 Eur. Šiai sumai apmokėti buvo suformuotas mokėjimo pranešimas Nr. 10002617. Už 2019 m. sausio–birželio mėnesius bendra vietinės rinkliavos suma sudarė 4 738,18 Eur, minėtai sumai buvo suformuotas mokėjimo pranešimas Nr. 10602551. 2019 m. gegužės 23 d. buvo atliktas perskaičiavimas ir atsakovui už 2019 metus buvo suformuotas naujas mokėjimo pranešimas Nr. 10921251, 9073,09 Eur sumai. Atsakovas 2019 m. liepos 12 d. sumokėjo 3 045,24 Eur.

4. Pareiškėjas nurodė, kad vykdydamas vietinės rinkliavos surinkimo pareigą ir siekdamas atgauti nesumokėtos vietinės rinkliavos dalį, atsakovui išsiuntė skolos pranešimą Nr. RIS-00000738 ir skolos įspėjimą Nr. RIK-00000454, tačiau į juos nereaguota. Mokėjimo pranešimai, skolos pranešimas ir įspėjimas atsakovui buvo išsiųsti buveinės registracijos adresu – (duomenys neskelbtini). Atsakovo įsiskolinimas už vietinę rinkliavą už jam nuosavybės teise priklausančius apmokestinamus nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. sudaro 7 849,83 Eur. Atsakovui neatlikus prievolės mokėti vietinę rinkliavą laiku, jam nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.).

5. Atsakovas UAB „Ferogama“ atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

6. Atsakovas nurodė, kad nuo to momento, kai komunalinių atliekų tvarkymu užsiėmė VASA, mokėtina suma UAB „Ferogama“ padidėjo 3 kartus. Vilniaus mieste nustatyta vietinės rinkliavos tvarka neatitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio nuostatų, nes įteisina neproporcingumą, diskriminavimą, rinkliavos ėmimą jos nesiejant su sąnaudų susigrąžinimu. Vilniaus mieste vietinė rinkliava mechaniškai susieta su pastatų plotais. Kiek šituose pastatuose susidaro ar gali susidaryti atliekų nėra nustatoma. Todėl asmenys yra diskriminuojami. Vietinės rinkliavos mokėtojams nėra atskleidžiamas sąnaudų susigrąžinimo principas, kuris reikalauja, kad už suteiktą paslaugą gautos pajamos padengtų būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, reikalingas tai paslaugai teikti. Įgyvendinant šį principą, reikia nustatyti tokį rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, kuris užtikrintų, kad komunalinių atliekų turėtojai padengtų būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Kadangi mokėtina suma pasikeitus komunalinių atliekų tvarkytojui ženkliai padidėjo, turėjo būti viešai paskelbta, dėl kokių priežasčių didėja būtinųjų sąnaudų lygis.

7. Atsakovas teigė, kad atliekas (ne komunalines) iš UAB „Ferogama“ šalina UAB „Ecoservice“ ir UAB „VAATC“. Sutartys sudarytos su minėtomis bendrovėmis ir jų pagrindu vykdomas atliekų šalinimas yra objektyvus įrodymas, kad atsakovas neturi tokių buitinių atliekų kiekių, už kuriuos pareiškėjas prašo sumokėti. Atsakovas neginčijo pastoviosios komunalinių atliekų vietinės rinkliavos dalies, tačiau nesutiko su kintamąja dedamąja. Atsakovas prašė, kad pareiškėjas pagrįstų vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydį, tačiau atsakymo negavo. Paskaičiuoti kintamąjį vietinės rinkliavos dedamosios dydį negali būti jokių problemų, nes komunalines atliekas išveža bendrovė UAB „Ekonovus“ ir faktiniai komunalinių atliekų kiekiai yra fiksuoti. UAB „Ferogama“ komunalinių atliekų vietinės rinkliavos pastoviąją dedamąją dalį yra apmokėjusi, o kadangi pareiškėjas neatskleidė, už kokius komunalinių atliekų kiekius jis paskaičiavo kintamąją vietinės rinkliavos dalį, reikalavimas priteisti 7 849,83 Eur turi būti atmestas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkino, priteisė pareiškėjui iš atsakovo UAB „Ferogama“ 7 849,83 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos bei 317,21 Eur delspinigių už kiekvieną ketvirtį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d., nurodant vietinės rinkliavos nepriemoką ir delspinigius sumokėti į biudžeto sąskaitą Nr. LT344010051004227917 Luminor Bank, AB.

9. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 12 straipsnio 1, 2 punktus, 16 straipsnio 2 dalį, Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad Rinkliavos nuostatai, su vėlesniais pakeitimais, nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 7.5 p.). Teismas taip pat analizavo Rinkliavos nuostatų 20–23, 34–35 punktus, 3 priedo 4–5 stulpelius, aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant vietinės rinkliavos teisinį reglamentavimą.

10. Teismas nustatė, kad atsakovas nuosavybės teise valdo 16 administracinės, gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo, garažų ir paslaugų paskirties nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y.: tris 1 029,19 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 473,71 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1 264,99 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) administracinės paskirties objektus, dešimt 3 419,57 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1 619,28 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4 081,26 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2 461,78 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3 029,64 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 244,00 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 785,69 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 392,24 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1 467,67 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3 031,52 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo paskirties objektų, vieną 1 021,71 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) garažų paskirties objektą ir du 1 026,51 kv. m ir 14,23 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paslaugų paskirties objektus (toliau – ir Objektai). Teismas priėjo prie išvados, jog atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju.

11. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 punktą, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 (toliau – ir Įsakymas Nr. D1-150) patvirtintame Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąraše (toliau – ir Objektų rūšių sąrašas) yra numatyta, jog, be kita ko, administracinės paskirties pastatų, gamybos, pramonės, sandėliavimo paskirties nekilnojamųjų turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą. Teismas nurodė, kad pagal Rinkliavos nuostatų 1 priedą „Nekilnojamojo turto objektų kategorijos“ atsakovo valdomi nekilnojamojo turto objektai priskirtini apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai.

12. Teismas nustatė, jog už atsakovo valdomus Objektus jam buvo paskaičiuota pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dalis. Bendra mokėtina vietinės rinkliavos suma už 2018 m. gegužės–gruodžio mėnesius sudaro 6 318 Eur. Šiai sumai apmokėti buvo suformuotas mokėjimo pranešimas Nr. 10002617. Už 2019 m. sausio–birželio mėnesius bendra rinkliavos suma sudarė 4 738,18 Eur, minėtai sumai buvo suformuotas mokėjimo pranešimas Nr. 10602551. 2019 m. gegužės 23 d. buvo atliktas perskaičiavimas ir atsakovui už 2019 metus suformuotas naujas mokėjimo pranešimas Nr. 10921251 9 073,09 Eur sumai. Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo teismas nustatė, kad atsakovas 2019 m. liepos 12 d. sumokėjo jam apskaičiuotą pastoviąją vietinės rinkliavos dedamąją dalį, 3 045,24 Eur sumą.

13. Teismas pažymėjo, kad pagal bylos duomenis atsakovas už vietinę rinkliavą nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. pareiškėjui yra skolingas 7 849,83 Eur. Apie vietinės rinkliavos įsiskolinimą atsakovas buvo informuotas minėtais mokėjimo pranešimais, 2018 m. lapkričio 9 d. pranešimu Nr. RIS-00000738 bei 2018 m. gruodžio 10 d. įspėjimu Nr. RIK-00000454. Šie pranešimai ir įspėjimas buvo išsiųsti atsakovo buveinės registracijos ir nekilnojamojo turto buvimo adresu.

14. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija pastovios komunalinių atliekų vietinės rinkliavos dalies, tačiau nesutinka su kintamąja vietinės rinkliavos dedamąja. Teismas vertino, jog kintamoji dedamoji vietinės rinkliavos dalis buvo apskaičiuojama pagal Rinkliavos nuostatų 3 priede nustatytas mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas ir rinkliavos dydžius pagal Objektų kategorijas (už administracinės paskirties objektą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (už 2019 m.), kurio bendras plotas 1 029,19 kv. m, apskaičiuota mokėtina 264,50 Eur kintamoji vietinės rinkliavos dalis, t. y. Rinkliavos nuostatų 3 priedo 5 stulpelyje nustatyta kintamoji dalis, susikaupimo norma administracinės patalpos 0,2570 x bendras plotas 1 029,19 kv. m), o bendras vietinės rinkliavos dydis atsakovui apskaičiuotas pagal Rinkliavos nuostatų 23 punktą.

15. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apskaičiuota vietinės rinkliavos kintamąją dedamąja dalimi, savo paskaičiavimų nepateikė. Pareiškėjui pateikus vežėjo UAB „Ekonovus“ ataskaitas apie užfiksuotus atsakovo konteinerių ištuštinimo faktus, t. y. išvežtas mišrias komunalines atliekas, atsakovas paneigiančių paskaičiavimų nepateikė. Teismas darė išvadą, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų apskaičiuotos vietinės rinkliavos dydžio neteisingumą.

16. Dėl atsakovo teiginio, jog nuo to momento, kai komunalinių atliekų tvarkymu užsiėmė VASA, mokėtina suma UAB „Ferogama“ padidėjo 3 kartus, teismas nurodė, kad atsakovas tokiam teiginiui pagrįsti nepateikė rašytinių įrodymų, t. y. jokių duomenų, kiek atsakovas vietinės rinkliavos mokėjo anksčiau. Teismas vertino atsakovo į bylą pateiktas su UAB „VAATC“ ir UAB „Ecoservice“ sudarytas atliekų tvarkymo paslaugų sutartis ir nustatė, jog jos patvirtina, kad minėtos bendrovės įsipareigojo iš atsakovo išvežti gamybos ir kitas ne komunalines atliekas, o nagrinėjamu atveju vietinė rinkliava mokėtina už komunalinių atliekų, t. y. buityje susidarančių atliekų, išvežimą. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog atsakovo veikloje nesusidaro minėtos atliekos, jis nepateikė.

17. Teismas aptarė Rinkliavos nuostatų 36 punktą, reglamentuojantį tvarką, kuomet kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji neskaičiuojama, ir nustatė, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų teikęs pareiškėjui prašymą bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo Objektais laikotarpį.

18. Teismas iš byloje esančio atsakovo 2019 m. gegužės 9 d. prašymo, 2019 m. rugsėjo 25–26 d. raštų, 2019 m. spalio 4 ir 22 d. pretenzijų nustatė, kad atsakovas yra kreipęsis į VASA, be kita ko, ir dėl to, kad nesutiko su apskaičiuota kintamąją, vietinės rinkliavos dedamąja dalimi bei nustatyta vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarka, kad atsakovas 2019 m. gegužės 23 d. dalyvavo susitikime su pareiškėju, kad pareiškėjas yra teikęs atsakovui atsakymus į minėtus jo raštus / pretenzijas. Teismas nurodė, jog Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra duomenų, kad atsakovas juos būtų apskundęs. Teismas vertino, jog ginčui taikytinos Rinkliavos nuostatų nuostatos taip pat nėra panaikintos ar pripažintos prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktams. Iš galiojančios Rinkliavos nuostatų redakcijos ir aptartų jos nuostatų teismas nustatė, kad faktinis išvežamų atliekų kiekis (svoris), vietinės rinkliavos dydžiui įtakos neturi, kadangi pagal Rinkliavos nuostatų 22 punktą apmokestinimo vietine rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras.

19. Teismas darė išvadą, kad mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo nuosavybės teise valdomų Objektų plotą. Byloje nesant duomenų, kad atsakovui atskiru Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, teismas sprendė, kad ginčo laikotarpiu atsakovo komunalinės atliekos buvo tvarkomos Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir jis turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą, todėl pareiškėjas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą.

20. Teismas aptarė Rinkliavų nuostatų 53 punkte įtvirtintą vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, nustatė, kad atsakovas už 2018 metų mokėjimo pranešime Nr. 10002617 II ketvirtį vietinę rinkliavą privalėjo sumokėti iki 2018 m. liepos 31 d., už III ketvirtį 2018 m. rugsėjo 30 d, už IV ketvirtį iki 2018 m. gruodžio 31 d. Už 2019 metų mokėjimo pranešime Nr. 10921251 nurodytą I ketvirtį įmoka turėjo būti apmokėta iki 2019 m. kovo 31 d., už 2019 m. II ketvirtį iki 2019 m. birželio 30 d. ir darė išvadą, jog atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, pareiškėjui nesumokėjo apskaičiuotos vietinės rinkliavos sumos.

21. Teismas analizavo Rinkliavos nuostatų 59–60 punktuose įtvirtintą delspinigių skaičiavimo ir mokėjimo tvarką, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 98 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje skelbiama, jog 2018 m. II–IV ketvirčiais ir 2019 m. I–II ketvirčiais delspinigių norma už kiekvieną pradelstą dieną buvo 0,03 procentai bei iš byloje esančios delspinigių paskaičiavimo lentelės nustatė, kad atsakovui nesilaikius įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, jam nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei MAĮ nustatytą laikotarpį. Iš viso VASA paskaičiavo 317,21 Eur (už 2018 m. III ketvirtį – 48,78 Eur; už 2018 m. IV ketvirtį – 127,95 Eur; už 2019 m. I ketvirtį – 102,71 Eur; už 2019 m. II ketvirtį – 37,77 Eur) delspinigių atsakovui. Teismas pažymėjo, jog atsakovas neginčija jam apskaičiuotos už nesumokėtą laiku vietinę rinkliavą delspinigių sumos.

22. Kadangi byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas Objektų patalpomis nesinaudojo, nebuvo atliekų turėtojas, tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas informavo atsakovą apie susidariusią skolą ir apie atsakovo pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl teismas nusprendė, kad pareiškėjo prašymo reikalavimas iš atsakovo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir delspinigius laikytinas pagrįstu.

III. 23. Atsakovas UAB „Ferogama“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo reikalavimą atmesti.

24. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Nuo 2019 metų galioja nauja Rinkliavos nuostatų redakcija, kurią svarstant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje buvo bandoma įteisinti tą vietinės rinkliavos skaičiavimo reglamentavimą, kurį teikdamas teismui prašymą taikė pareiškėjas ir kurį taikė teismas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, siekdama įgyvendinti Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, 2018 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą Nr. 1-1450 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas), kurio 2 punkte įrašyta:

„Nustatyti, kad nuo 2019 m. sausio 1 d., įgyvendinant principą „teršėjas moka“, bus nustatoma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą kas ketvirtį perskaičiuojant kintamąją įmokos dalį, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio“. Galiojanti Rinkliavos nuostatų redakcija tiesiogiai neįpareigoja VASA fiksuoti priduodamų komunalinių atliekų kiekio ir rinkliavos kintamąją dalį skaičiuoti atsižvelgiant į prieš tai buvusiame ketvirtyje priduotą faktinį komunalinių atliekų kiekį.

Kintamosios dedamosios dydį VASA nustato išgalvotos komunalinių atliekų normos pagrindu, į savo dokumentaciją įrašinėja UAB „Ferogama“ paimtų komunalinių atliekų svorius, kurie neatitinka tikrovės. Pareiškėjo pateiktuose teismui dokumentuose nurodyta, kad UAB „Ferogama“ priduodamų komunalinių atliekų svoris yra nustatomas ne faktiniu svėrimu, o suformuoti rinkliavos specialiąja programine įranga – informacine sistema ATRIS. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad komunalinių atliekų vežėjas paimamų atliekų svorio nefiksuoja ir net neturi įrangos pasverti konkrečius šiukšlių konteinerius.

VASA atstovai teisme pareiškė, kad esant dabartiniam teisiniam reguliavimui VASA gali imti rinkliavą tokią, kokią ji nustato ir neprivalo sverti šiukšlių bei pagrįsti, kiek yra būtina surinkti lėšų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos finansavimo tikslui pasiekti. VASA veiksmai nesuderinami su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimo 2 punktu. Pareiškėjo pozicija neatitinka ir Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų. Šio įstatymo nuostatų neatitinka ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimti Rinkliavos nuostatai, kurie nėra suredaguoti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimo 2 punktą.

Laikantis įstatymo viršenybės prieš poįstatyminius aktus principo ir sistemiškai aiškinant poįstatyminius aktus, šioje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas tenkinti pareiškėjo reikalavimus;

24.2. Objektų rūšių sąraše yra nurodytos nekilnojamojo turto objektų rūšys, kurias valdantys asmenys turi mokėti vietinę rinkliavą. Kaip turi būti nustatyta, kiek Objektų rūšių sąraše susidaro komunalinių atliekų ir kiek kitokių atliekų, Įsakyme Nr. D1-150 nenurodyta. Šis klausimas neaptartas ir Rinkliavos nuostatuose. Tačiau šis klausimas yra aptartas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimo 2 punkte. Šios teisės normos nevykdė pareiškėjas. Jos netaikė ir teismas. Dėl šios priežasties UAB „Ferogama“ yra tuo pačiu metu apmokestinta ir dėl pramoninių atliekų, ir dėl komunalinių atliekų šalinimo. VASA privalo nuo 2019 metų pasverti paimamas komunalines atliekas ir kintamąją dedamąją skaičiuoti remiantis ankstesniame ketvirtyje faktiškai priduotų šiukšlių kiekiu;

24.3. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad jei objektyviais duomenimis neabejotinai patvirtinta, kad valdant, naudojant ir disponuojant nekilnojamuoju turtu jokios komunalinės atliekos nesusidaro, tokį turtą valdantis asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju, nes jis neturi atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. Šios teismų praktikos nuostatos teismas netaikė, nors į bylą pateikta pakankamai įrodymų, kad UAB „Ferogama“ valdomuose Objektuose komunalinės atliekos negali būti siejamos su valdomais plotais, nes komunalinių atliekų kiekiai ne mažiau kaip 2 kartus mažesni už pramoninių atliekų kiekius. Vertinant gamybinių atliekų ir komunalinių atliekų kiekius darytina išvada, kad vietinė rinkliava už komunalines atliekas negali būti skaičiuojama pagal valdomų Objektų plotą;

24.4. Teismo sprendimas prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio nuostatoms, nes įteisina neproporcingumą, diskriminavimą, rinkliavos ėmimą jos nesiejant su sąnaudų susigrąžinimu. Pareiškėjas Vilniaus mieste vietinę rinkliavą mechaniškai susieja su pastatų plotais. Kiek šituose pastatuose susidaro ar gali susidaryti atliekų pareiškėjas nenustato, nes tyčia nevykdo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimo, todėl asmenys, kurie iš savo nekilnojamojo turto objektų priduoda gamybines ir komunalines atliekas, yra diskriminuojami, lyginant su tais, kurie priduoda tik komunalines atliekas.

25. Pareiškėjas VASA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26. Pareiškėjo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Atsakovo teiginys, jog kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji jam paskaičiuota pagal VASA nustatytas mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas, nors pagal teisės aktų nuostatas turėjo skaičiuoti pagal faktiškai atiduotų mišrių komunalinių atliekų, svorį, neatitinka teisės aktų nuostatų ir teisminės praktikos. Vietinė rinkliava nustatoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamąjį turtą, kurio rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija ir kuriam Vilniaus miesto savivaldybė yra nustačiusi mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas. Ši nuostata įgyvendinta aukštesnės galios teisės akto – Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje. Taisyklių 19 punkte numatyta, kad nustatant įmokos dydį, pagal kiekvienos rūšies ir kategorijos nekilnojamojo turto objektus atskirai įvertinama, kiek gali susidaryti mišrių komunalinių atliekų ir atskirai surenkamų komunalinių atliekų. Taisyklių 20 punktas nustato, kad „Savivaldybėms rekomenduojama nustatyti mišrių komunalinių ir atskirai surenkamų komunalinių atliekų susikaupimo normas. Pagal nustatytas atliekų susikaupimo normas, atsižvelgdamos į atliekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimo sąnaudas, savivaldybės kiekvienos rūšies nekilnojamojo turto objektui gali nustatyti minimalią komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apimtį ir atitinkamai minimalią kintamąją dalį“. Įgyvendinant Taisyklių 20 punkto, Rinkliavos nuostatų 4 punkte nustatyta, kad vertinant tai, jog atliekų turėtojų veikla, turinti įtakos komunalinių atliekų susidarymui nekilnojamojo turto objektuose, yra labai skirtinga, nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas (1 priedas), kurioms nustatomos konkrečios mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos. Vietinės rinkliavos apskaičiavimas, remiantis mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos dydžiu, yra nustatytas įmokos dydžio taisyklėse, todėl atsakovui kintamoji dalis buvo apskaičiuota tinkamai;

26.2. Toks reguliavimas atitinka naujausią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką. ESTT 2009 m. liepos 16 d sprendime byloje C-254/08 nusprendė, kad 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų 15 straipsnio a punktas turi būti aiškinamas taip, kad juo nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugos išlaidoms padengti numatytas mokestis, apskaičiuojamas pagal dėl šios paslaugos vartotojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekį, o ne pagal faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekį;

26.3. Teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias atliekų tvarkymo sistemą, skundžiamame sprendime nurodydamas, kad bendras vietinės rinkliavos dydis atsakovui apskaičiuotas pagal Rinkliavos nuostatų 23 punktą;

26.4. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendime buvo išdėstytas siekis ateityje rinkliavą skaičiuoti pagal svorį. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Rinkliavos nuostatų redakcijoje yra įtvirtinta galimybė rinkliavą skaičiuoti nuo svorio;

26.5. Dėl atsakovo nurodomos teismų praktikoje aptartos bendros taisyklės pažymėtina, kad byloje yra pateikta pakankamai duomenų, jog atsakovui priskirti mišrių komunalinių atliekų konteineriai, kurie yra aptarnaujami, o atliekų vežėjo surinkti mišrių komunalinių atliekų svoriai perduoti į specialiąją vietinės rinkliavos programą ATRIS. Iš pateiktų duomenų matyti, kad mišrių komunalinių atliekų atsakovo teritorijoje susidaro, todėl teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad mokėtinas vietinės rinkliavos dydis nuo faktiškai atiduotų mišrių komunalinių atliekų svorio nepriklauso;

26.6. Nepagrįsti atsakovo argumentai dėl atliekų tvarkymo kainodaros principų pažeidimo. Skunde UAB „Ferogama“ nurodė, kad skaičiuojant kintamąją dalį pagal mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas, atliekų turėtojui, valdančiam daug nekilnojamojo turto objektų, tenka mokėti neproporcingai didelę kainą. Pažymėtina, kad kintamąją dalį apskaičiuojant pagal mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas, minėtas principas nepažeidžiamas. Rinkliavos nuostatuose atitinkamai kategorijai nustatytos skirtingos mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos, todėl jau nustatant mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas, buvo atsižvelgta į atliekų turėtojų turtą ir jo panaudojimo paskirtį ir (ar) veiklą. Taigi proporcingumo principas nėra pažeidžiamas. Atsakovas, nemokėdamas kintamosios dalies pats pažeidžia sąnaudų susigrąžinimo principą, nes tokiu būdu į biudžetą nesurenkama pakankamai lėšų. Galiojanti tvarka nustato būtent tokius dydžius, kurie tenkintų minėto principo įgyvendinimą. Atsakovas galimai klaidingai vertina nediskriminavimo principo esmę, manydamas, kad tik jam vietinė rinkliava skaičiuojama daug didesnė nei kitiems vietinės rinkliavos mokėtojams. Toks atsakovo teiginys yra nepagrįstas, kadangi apskaičiuojant vietinę rinkliavą, visiems nekilnojamųjų turto objektų savininkams, taikomos tos pačios Rinkliavos nuostatų normos ir mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto objekto paskirtį. Atsakovas skunde ir byloje nurodė, kad nuo vietinės rinkliavos įvedimo Vilniaus mieste, mokestis jam padidėjo kelis kartus, tačiau įrodymų į bylą nepateikė, todėl VASA daro išvadą, kad atsakovas nepritaria pačios vietinės rinkliavos įvedimui, todėl nesutinka jos mokėti;

26.7. Apeliaciniu skundu siekiama, kad būtų panaikintas teismo sprendimas, tačiau skundžiamo sprendimo panaikinimas grindžiamas tais argumentais, kad VASA netinkamai apskaičiavo kintamosios dalies dydį, tačiau nenurodoma įstatymų ir bylos aplinkybių, kuriomis grindžiamas skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Galima daryti išvadą, kad atsakovas tiesiog nesutinka su sprendimu ir dėl šios priežasties jį skundžia, nenurodydama, kodėl skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir / ar neteisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovui UAB „Ferogama“ apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos dalies už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už jam nuosavybės teise priklausančius Objektus, esančius (duomenys neskelbtini), kuri susidarė nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d., bei delspinigių priteisimo.

28. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas sumokėjo jam apskaičiuotą pastoviąją vietinės rinkliavos dalį, tačiau už kintamąją vietinės rinkliavos dalį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. atsakovas pareiškėjui yra skolingas 7 849,83 Eur, pareiškėjo prašymą tenkino.

29. Atsakovo teigimu pareiškėjas prašo mokėti už didesnį komunalinių atliekų kiekį, nei iš tikrųjų jis išvežė.

30. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo, kai galiojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai, kurie priimti vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu. Dėl kitos kintamosios dalies mokėjimo ginčas kilo laikotarpiu, kai galiojo nauja Rinkliavos nuostatų redakcija, priimta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1450, aktuali ir nagrinėjamu atveju už 2019 metų I ketvirtį ir II ketvirtį.

31. Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 4 dalyje (Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara) nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais principais, o 3 dalyje nurodyta, kad nustatant rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis.

32. Vyriausybė 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo” patvirtino Taisykles, kurių 22 punkte nustatyta, kad taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Pagal Taisyklių 29 punktą kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko.

33. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punkte nustatyta kad nuo 2019 m. sausio 1 d., įgyvendinant principą „teršėjas moka“, bus nustatoma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą kas ketvirtį perskaičiuojant kintamąją įmokos dalį, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio.

34. Taigi, pagal Vyriausybės patvirtintas Taisyklėse komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko, o pagal minėtą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimo 2 punktą nuo 2019 m. sausio 1 d. už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą įmoka nustatoma kas ketvirtį perskaičiuojant kintamąją įmokos dalį, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio.

35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aktualų Rinkliavos nuostatuose, patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, įtvirtintą teisinį reguliavimą, priėjo išvados, kad faktinis išvežamų atliekų kiekis (svoris), vietinės rinkliavos dydžiui įtakos neturi, kadangi pagal Rinkliavos nuostatų 22 punktą apmokestinimo vietine rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui buvo paskaičiuotas rinkliavos dydis pagal Rinkliavos nuostatų 23 punktą, akcentavo, jog ginčui taikytinos Rinkliavos nuostatų nuostatos taip pat nėra panaikintos ar pripažintos prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktams.

36. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui teigė, kad Vilniaus mieste rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą yra mechaniškai susieta su pastatų plotais ir tai neatitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnyje įtvirtintų principų, be kita ko, proporcingumo, kuris reikalauja, kad komunalinių atliekų turėtojams nustatyta rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą būtų proporcinga galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų kiekiui dėl atliekų turėtojų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos. Nenustatoma kiek konkrečiai susidaro atliekų ar gali susidaryti, taip diskriminuojant asmenis, kai atliekų nėra.

37. Apeliaciniame skunde savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, atsakovas išplėtoja nurodydamas, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinti Rinkliavos nuostatai neatitinka Atliekų tvarkymo įstatymo, be to, Rinkliavos nuostatai „nėra suredaguoti” pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimo 2 punktą, pagal kurį nuo 2019 metų įmoka nustatoma už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą kas ketvirtį perskaičiuojant kintamąją įmokos dalį, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio. Atsakovas, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, akcentuoja, kad vietinė rinkliava už komunalines atliekas negali būti skaičiuojama pagal valdomų Objektų plotą, nes tai prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio nuostatoms, įteisina neproporcingumą, diskriminavimą, rinkliavos ėmimą jos nesiejant su sąnaudų susigrąžinimu. Atsakovas akcentuoja, kad Vilniaus mieste vietinė rinkliava mechaniškai susieta su pastatų plotais, asmenys, kurie iš savo nekilnojamojo turto objektų priduoda gamybines ir komunalines atliekas, yra diskriminuojami, lyginant su tais, kurie priduoda tik komunalines atliekas.

38. Taigi atsakovas kelia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Rinkliavos nuostatų atitikties Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsniui klausimą. Tai jis, kaip minėta, buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teismui.

39. Šios Nutarties 35 punkte minėta, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog atsakovui buvo paskaičiuotas vietinės rinkliavos dydis pagal Rinkliavos nuostatų 23 punktą ir, kad faktinis išvežamų atliekų kiekis (svoris), vietinės rinkliavos dydžiui įtakos neturi, akcentavo, jog ginčui taikytinos Rinkliavos nuostatų nuostatos nėra panaikintos ar pripažintos prieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktams. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimo rezultatas kartu reiškia, kad atsakovo nurodyti Rinkliavos nuostatai neprieštarauja ir Atliekų tvarkymo įstatymui.

40. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pateikęs savo išvadą dėl Rinkliavos nuostatų pripažinimo neprieštaraujančiomis aukštesnės galios teisės aktams, visiškai nevertino atsakovo argumentų, kuriais jis išsakė priešingą poziciją. Šiame kontekste akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog atsakovui buvo paskaičiuotas vietinės rinkliavos dydis pagal Rinkliavos nuostatų 23 punktą, pagal kurį bendras rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytą bendrą pastoviosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytą kintamosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iš konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus, nevertino kaip šis punktas kartu su kitais Rinkliavos nuostatų punktais, inter alia (be kita ko, įskaitant) 4 punktą, (pagal kurį, vertinant, kad atliekų turėtojų veikla, turinti įtakos komunalinių atliekų susidarymui nekilnojamojo turto objektuose, yra labai skirtinga, nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas (1 priedas), kurioms nustatomos konkrečios mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normos), dera su Sprendimo, kuriuo patvirtinti naujos redakcijos Rinkliavos nuostatai, 2 punktu, kuris reikalauja kas ketvirtį perskaičiuoti kintamąją įmokos dalį, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad atsakovui buvo paskaičiuotas rinkliavos dydis pagal Rinkliavos nuostatų 23 punktą nevertino, šiame punkte nustatyto teisinio reguliavimo santykio su Rinkliavos nuostatų 7.2 punktu, apibrėžiančiu komunalinių atliekų susikaupimo normą, su Rinkliavos nuostatų 35 punktu, nustatančiu, kad kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma visiems turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą; taip pat nevertino Sprendimo 2 punkto santykio su Rinkliavos nuostatų 18 punktu, kuriame veikos pobūdis, turto naudojimo intensyvumo faktas, faktinė turto naudojimo paskirtis yra ne taisyklė, įtvirtinta Sprendimo 2 punkte, o tik išimtis. Kitaip tariant, nebuvo vertinta, ar Rinkliavos nuostatai atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnį, inter alia, ar asmenys nėra diskriminuojami.

41. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad turi būti vadovaujamasi aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas (6 p.); sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, <...> (7 p.).

42. Apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja inter alia bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 20 str.). Nors atsakovas expressis verbis (aiškiais žodžiais) nenurodė, kad prašo pirmosios instancijos teismo pradėti norminio administracinio teisės akto tyrimą, tačiau aiškiai įvardijo Rinkliavos nuostatų nuostatas, kurių atitiktimi konkrečioms Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatoms, jis abejojo. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad Rinkliavos nuostatai neprieštarauja ir Atliekų tvarkymo įstatymui, jokių motyvų dėl to, kad abejonė dėl atitikties Atliekų tvarkymo įstatymui paneigta, nenurodė.

43. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje ir 87 straipsnio 4 dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Hirvisaari prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 49684/99)). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91) ir 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Higgins ir kt. prieš Prancūziją (peticijos Nr. 204124/92)). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)).

44. Ginčo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad Rinkliavos nuostatų atitikties Atliekų tvarkymo įstatymui klausimas buvo vienas iš esminių argumentų, kuriuo grindžiamas atsakovo nesutikimas su pareiškėjo reikalavimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, t. y. norminio administracinio akto nuostatų, nustatančių atsakovui pareigą mokėti vietinę rinkliavą, teisėtumas. Pirmosios instancijos teismas iš esmės visiškai nemotyvavo savo procesinio sprendimo šiuo aspektu, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas – skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 2 d. 5 p.).

45. Paminėtina, kad EŽTT 2019 m. balandžio 16 d. sprendime byloje Baltic Master LTD prieš Lietuvą, kurioje pareiškėjas skundėsi dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio pažeidimo, kadangi bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo, nepaisydamas jo prašymo ir nepateikdamas tinkamų atsisakymo motyvų, pripažino Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą, konstatavęs, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepakankamai motyvavo savo sprendimą atsisakyti kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

46. Teismų pareiga argumentuoti baigiamuosius aktus akcentuojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose: baigiamasis teisės aktas neturi būti toks, kuris verstų šalis, kitus proceso dalyvius, kitus asmenis spėlioti, kodėl, dėl kokių tikrųjų motyvų buvo priimtas būtent toks, o ne kitoks teismo sprendimas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimą). Šis reikalavimas mutadis mutandis taikytinas ir administracinių teismų sprendimams, kai atsisakoma tenkinti šalių prašymus dėl abejonės byloje taikytino teisės akto atitiktimi aukštesnės galios teisės aktui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė