2023-03-23 Nr. CB-2678-2-68-3-15020-2021-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla

Nr. e3K-3-100-969/2023

Teisminio proceso

Nr. 2-68-3-15020-2021-2

Procesinio

sprendimo kategorijos: 1.3.2.7.5; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2;

2.6.10.5.2.5; 2.6.10.8; 3.1.7.6; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas)

ir Donato Šerno,

teismo

posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės

I. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 28 d. nutarties

peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. A. ieškinį

atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Marijampolės

apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų

kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje

byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių procesinę prievartos

priemonę – nušalinimą nuo pareigų įtariamo nusikaltimo padarymu asmens, neturtinės

žalos dydžio nustatymą, priežastinį ryšį taikant Lietuvos Respublikos civilinio

kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnyje reglamentuojamą civilinę atsakomybę, turtinės

žalos atlyginimą, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Europos Žmogaus

Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir kasacinio teismo praktikos taikymo

paskirstant bylinėjimosi išlaidas neturtinės žalos atlyginimo bylose.

2. Ieškovė

prašė teismo priteisti iš atsakovės 13 644,94 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur

neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

3. Ieškovė

nurodė, kad 2017 m. balandžio 27 d. jai buvo pareikštas įtarimas, kad ji,

būdama statutinė valstybės tarnautoja, eidama Marijampolės apskrities

vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus viršininko pareigas,

veikdama bendrininkų grupe su Migracijos skyriaus specialistais Ž.

L., L. G. ir I. P., 2017 m.

balandžio 18 d. savo kabinete netiesiogiai per bendrininkę I.

P. priėmė iš UAB „Lauriva“ vadovės 47,76 Eur vertės kyšį (brendžio butelį

ir saldainius), skirtą visiems bendrininkams už skubesnių procedūrų sutvarkymą

teisėtai vykdant įgaliojimus, t. y. už skubesnių procedūrų atlikimą ir

palankesnių sprendimų tikrinant UAB „Lauriva“ kvietimus trečiųjų šalių (ne

Europos Sąjungos) piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką verslo reikalais,

priėmimą, patvirtinimą, išdavimą. Šiais savo veiksmais ieškovė buvo įtariama

padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo

kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalyje.

4. Marijampolės

apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu

ieškovė buvo laikinai sulaikyta nuo 2017 m. balandžio 26 d. 15.08 val. iki 2017

m. balandžio 27 d. 17.45 val. Marijampolės rajono apylinkės teismas

ikiteisminiame tyrime 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi nutarė ieškovę

nušalinti nuo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato

Migracijos skyriaus viršininko pareigų 1 mėnesio laikotarpiui. Iš viso laikinas

nušalinimas truko nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. spalio 28 d. Ieškovė

skundė teismo nutartis, kuriomis buvo nutarta nušalinti ir vėliau pratęstas jos

nušalinimas nuo pareigų, tačiau jos skundai buvo atmesti. Prieš pradedant

ikiteisminį tyrimą ir jo metu ieškovės atžvilgiu buvo taikytos kriminalinės

žvalgybos priemonės: elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos

turinio slapta kontrolė ir fiksavimas, slaptas patekimas į tarnybines patalpas dėl

slaptų garso ir vaizdo įrašymo priemonių įrengimo su leidimu stebėti, klausyti

ir fiksuoti pokalbius, leidimas gauti informaciją apie banko sąskaitose

vykstančias ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo

priemonių panaudojimą, mobiliojo ryšio telefonų įeinančiųjų ir išeinančiųjų

skambučių bei trumpųjų žinučių išklotinių ir kitų įvykių informacijos gavimas

nuo 2016 m. lapkričio 23 d.

5. Marijampolės

apylinkės teismas 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu ieškovę išteisino kaip nepadariusią

nusikalstamos veikos, nurodytos BK 225 straipsnio 1 dalyje. Kauno apygardos

teismas 2020 m. vasario 19 d. nuosprendžiu ieškovę pripažino kalta

pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir nubaudė 100 MGL bauda. Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi nutarė Marijampolės

apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo

2020 m. vasario 19 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą ieškovei pagal

BK 225 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti šio

nusikaltimo požymių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo esminius

baudžiamojo proceso pažeidimus: 1) 2017 m. spalio 26 d.

prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas L. G. ir J. M. atžvilgiu buvo atskirtas ir užbaigtas baudžiamuoju

įsakymu, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m.

birželio 1 d. įsakymu patvirtintas rekomendacijas, įtvirtinančias, kad jeigu

nusikalstamą veiką padaro bendrininkų grupė, procesas gali būti užbaigtas

teismo baudžiamuoju įsakymu tik tuo atveju, kai tam neprieštarauja (sutinka)

visi bendrininkai. Atskyrus ikiteisminius tyrimus buvo esmingai apsunkinta

ieškovės teisė į gynybą; 2) ieškovės atžvilgiu nepateisinamai ilgą laiką buvo

taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės, tokiu būdu varžant ieškovės teises

neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi; 3) ieškovė buvo

nepagrįstai sulaikyta pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso

kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 2 dalį; 4) patraukiant ieškovę

baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 225 straipsnio 1 dalį buvo netinkamai

pritaikytas baudžiamasis įstatymas – skundžiamus nuosprendžius priėmę teismai

neatskleidė nuteistųjų kaltės turinio, jį grindė prielaidomis ir argumentais,

kurių neįmanoma patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

6. Atsakovės

neteisėti veiksmai pasireiškė ir tuo, kad ieškovė buvo nušalinta nuo pareigų

laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. spalio 28 d. Nors ieškovė

ir buvo įtariama padariusi nusikalstamą veiką, susijusią su jos tarnyba, tačiau

tiek skiriant šią procesinę prievartos priemonę, tiek ją tęsiant buvo pažeisti

konstitucinio proporcingumo principai. Ieškovei buvo taikytos kriminalinės

žvalgybos priemonės dar nuo 2016 m. gruodžio 1 d. ir iki 2017 m. balandžio 18

d. nebuvo gauta jokių duomenų apie jos darytas nusikalstamas veikas, išskyrus

2017 m. balandžio 18 d., kai kolegė atnešė jai butelį brendžio

ir saldainių. Kaip nurodė kasacinis teismas, dar surašant laikino sulaikymo

protokolą jau buvo gauta pakankamai duomenų, turinčių reikšmės bylai: slapto

sekimo duomenys, garso ir vaizdo įrašai, surastas galimo kyšio dalykas

(saldainiai ir gėrimai) ir kt., todėl šios procesinės prievartos priemonės

taikyti tuo pagrindu, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama

veika, nebuvo pagrindo. Taip pat nebuvo pagrindo laikyti, kad ieškovė gali

daryti naujas nusikalstamas veikas, nes per pusę metų trukusį kriminalinės

žvalgybos priemonių naudojimą buvo nustatytas tik vienas saldainių ir gėrimo

paėmimo atvejis, kuris, kaip vėliau nustatyta, net nebuvo nusikalstamas.

7. Ieškovės

dėl baudžiamosios bylos patirtą 13 644,94 Eur turtinę žalą sudaro 4924,03 Eur

už teisinę pagalbą advokatams baudžiamojo proceso metu, 8480,91 Eur negautos

pajamos ieškovės nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu (nuo 2017 m. balandžio 28

d. iki 2017 m. spalio 28 d.) ir 240 Eur išlaidos už psichoterapinį gydymą.

Patirtą neturtinę žalą ieškovė įvertino 50 000 Eur.

8. Ieškovė

nurodė, kad taikant kriminalinės žvalgybos priemones buvo pažeista jos teisė į

privatų gyvenimą; nesant pagrindo ieškovė buvo laikinai sulaikyta daugiau nei parą,

tai sukėlė jai didžiulį dvasinį sukrėtimą, nes ji buvo policijos pareigūnė,

turėjusi vieną aukščiausių laipsnių policijoje – vyresniojo komisaro. Dėl

nepagrįsto sulaikymo ir laisvės apribojimo ieškovė patyrė didžiulį pažeminimą.

Dėl vykdyto baudžiamojo persekiojimo ieškovė itin išgyveno, tai atsiliepė jos

psichinei sveikatai. Ieškovei 2018 m. kovo 19 d. buvo diagnozuotas mišrus

nerimo ir depresinis sutrikimas, taikytas gydymas medikamentais. 2017 m.

balandžio 28 d. ieškovė nualpo darbe, krisdama susižalojo. Ieškovė prarado

sveikatą, darbo pajamas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d.

iki 2017 m. spalio 28 d., reputaciją. Ieškovės baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas,

vykdytas ir tęstas ilgą laiką, naudojant operatyvines ir procesines prievartos

priemones jos atžvilgiu. To pasekmė – stresas, nervinė įtampa, ieškovei

pablogėjo sveikata. Ieškovės laikino sulaikymo faktas sukėlė išgyvenimų ir

ieškovės šeimos nariams – nepilnamečiam sūnui ir sutuoktiniui, kuriam net

nebuvo pranešta apie jos sulaikymą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9. Vilniaus miesto

apylinkės teismas 2022 m. vasario 14 d. sprendimu priteisė ieškovei iš

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos,

Generalinės prokuratūros ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos

komisariato, 12 222,38 Eur turtinės žalos atlyginimo, 3000 Eur neturtinės žalos

atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą

(15 222,38 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021

m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 360 Eur

bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

10. Teismas nurodė,

kad 2017 m. balandžio 27 d. ieškovei buvo pranešta apie įtarimą padarius

nusikaltimą, nurodytą BK 225 straipsnio 1 dalyje (kyšininkavimą). Marijampolės

apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu

ieškovė 2017 m. balandžio 26 d. 15.08 val. laikinai buvo

sulaikyta iki 2017 m. balandžio 27 d. 17.45 val. Nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki

2017 m. gegužės 3 d. ieškovei buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės –

elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slapta kontrolė ir

fiksavimas, patekimas į tarnybines patalpas jose įrengiant slaptas garso ir

vaizdo įrašymo priemones, leidimas gauti informaciją apie ieškovės banko

sąskaitose vykstančias operacijas. Marijampolės rajono apylinės teismo 2017 m.

balandžio 27 d., 2017 m. gegužės 25 d. ir 2017 m. liepos 26 d. nutartimis

ieškovei taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo

pareigų; iš viso ieškovė buvo nušalinta nuo pareigų nuo 2017 m. balandžio 28 d.

iki 2017 m. spalio 28 d. Prokuroro 2017 m. spalio 26 d. nutarimu ikiteisminis

tyrimas įtariamųjų L. G. ir J. M. atžvilgiu

buvo atskirtas siekiant greitesnio nusikalstamų veikų ištyrimo.

11. Marijampolės

apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu ieškovė pagal BK 225 straipsnį

buvo išteisinta, nenustačius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nuosprendžiu ieškovė buvo

pripažinta kalta BK 225 straipsnio 1 dalies pagrindu ir nubausta 100 MGL

(3766 Eur) bauda, taip pat ieškovei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3

m. jai buvo atimta teisė dirbti darbą valstybės tarnyboje. Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi šie teismų nuosprendžiai

panaikinti ir ieškovei iškelta baudžiamoji byla pagal BK 225 straipsnio 1 dalį buvo

nutraukta, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

12. Neteisėtus

ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo veiksmus, kaip

valstybės civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovė nurodo: 1) ieškovė buvo

nepagrįstai sulaikyta laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 26 d. 15.08 val. iki

2017 m. balandžio 27 d. 17.45 val.; 2) ikiteisminio tyrimo metu ieškovei

taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės, kuriomis jos teisės buvo varžomos

neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi; 3) buvo padarytas

esminis baudžiamojo proceso pažeidimas prokuroro 2017 m. spalio 26 d. nutarimu

atskyrus ikiteisminius tyrimus ir juos užbaigus baudžiamuoju įsakymu daliai

įtariamųjų (L. G. ir J. M.), dėl to

iš ieškovės buvo atimta galimybė efektyviai pasinaudoti teise į gynybą, užkirstas

kelias išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį;

4) patraukiant ieškovę baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 225 straipsnio 1 dalį

buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 5) ieškovė laikotarpiu nuo

2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. spalio 28 d.

nepagrįstai buvo nušalinta nuo pareigų.

13. Ieškovės nurodyti

teisėsaugos institucijų pareigūnų pažeidimai, kuriais šioje byloje įrodinėjami

ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėti

veiksmai (išskyrus laikiną nušalinimą nuo pareigų), yra konstatuoti Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi, kuria

baudžiamoji byla ieškovės atžvilgiu buvo nutraukta. Kasacinis teismas

konstatavo toliau nurodomas aplinkybes:

13.1.

Ieškovės

sulaikymas buvo perteklinis, grindžiamas formaliais ir tikrovės

neatitinkančiais motyvais, esmingai pažeidė ieškovės teises. Surašant laikino

sulaikymo protokolą jau buvo gauta pakankamai duomenų, turinčių reikšmės bylai:

slapto sekimo duomenys, garso ir vaizdo įrašai, surastas galimo kyšio dalykas

(saldainiai ir gėrimai) ir kt. Tolesnis ieškovės sulaikymas buvo netikslingas,

jo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai. Ieškovės atžvilgiu

taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės buvo neproporcingos.

13.2.

Nors

nagrinėjamu atveju taikant kriminalinės žvalgybos priemones buvo išaiškinta

galimai padaryta nusikalstama veika, tačiau tai savaime nepateisina

kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo trukmės ir intensyvumo, jos ieškovės

atžvilgiu truko pusę metų. Ieškovės teisės buvo varžomos neproporcingai ilgą

laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi. Be to, kriminalinės žvalgybos priemonės

buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas nusikalstamas

veikas, tačiau ir kaip būdas „surasti“ ieškovės veiksmuose nusikalstamų veikų

požymių.

13.3.

Apie

prokuroro 2017 m. spalio 26 d. nutarimu atskirtus ikiteisminius tyrimus

įtariamųjų L. G. ir J. M. atžvilgiu nebuvo

pranešta ieškovei, tokiu būdu atimant iš jos galimybę reikšti prieštaravimus ir

apskųsti tokį prokuroro sprendimą. Ikiteisminio tyrimo metu atskyrus ieškovės, L. G. bei J. M. ikiteisminius tyrimus ir

pastarųjų atžvilgiu inicijavus atskirą baudžiamąją bylą, buvo pažeistas BPK 7

straipsnyje įtvirtintas rungimosi proceso principas, iš ieškovės atimta

galimybė efektyviai pasinaudoti savo teise į gynybą. L. G. bei

J. M. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis turėjo

įtaką ieškovės baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo išankstinės pozicijos dėl

pareikštų kaltinimų formavimuisi, todėl konstatuotinas esminis BPK pažeidimas, sutrukdęs

teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą

nuosprendį.

13.4.

Patraukiant

ieškovę baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 225 straipsnio 1 dalį buvo netinkamai

pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes nenustatyta, kad ieškovė veikė tyčia,

suprasdama savo veiksmų galimą neteisėtą pobūdį ir siekdama taip elgtis.

Skundžiamus nuosprendžius priėmę teismai neatskleidė nuteistųjų kaltės turinio,

jį grindė prielaidomis ir argumentais, kurių neįmanoma patikrinti baudžiamojo

proceso įstatymo nustatyta tvarka.

14. Kasacinis teismas

panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius dėl

netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei esminių BPK pažeidimų. Taigi

dalis ieškovės įrodinėjamų neteisėtų ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų

ir teismo veiksmų yra konstatuoti įsiteisėjusia kasacinio teismo nutartimi,

todėl papildomai neįrodinėtini. Šie kasacinio teismo konstatuoti ikiteisminio

tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismų padaryti esminiai BPK normų pažeidimai patvirtina,

kad baudžiamojo proceso metu buvo padarytos klaidos, turėjusios lemiamą reikšmę

ieškovės teisių pažeidimui baudžiamajame procese, ir sudaro pagrindą

konstatuoti neteisėtus veiksmus kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą (CK

6.246 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad teisėsaugos institucijų pareigūnų

neteisėtų veiksmų, kuriais grindžiamas ieškinys ir kurie konstatuoti kasacinio

teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi, kiek tai susiję su teismų

veiksmais, neginčijo ir atsakovės atstovė Teisingumo ministerija.

15. Ieškovė savo

ieškinį grindžia ir tuo, kad ji buvo neteisėtai nušalinta nuo pareigų

laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. spalio 28 d. Šių ieškovės

nurodytų pažeidimų kasacinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nekonstatavo (šios

aplinkybės baudžiamojoje byloje nebuvo vertinamos). Tačiau pagal teismų

praktiką vien ta aplinkybė, kad civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai

baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio

konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka (pvz., Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje

Nr. e3K-3-347-687/2018).

16. Ieškovė buvo

įtariama ir kaltinama nusikaltimo, nustatyto BK 225 straipsnio 1 dalyje,

padarymu, t. y. tuo, kad ji, būdama statutinė valstybės pareigūnė, t. y. eidama

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus

viršininko pareigas, kartu su bendrininkais priėmė 47,76 Eur vertės kyšį

(brendžio butelį ir saldainius) už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d.,

2017 m. gegužės 25 d. ir 2017 m. liepos 26 d. nutartimis

ieškovei prokuroro prašymais buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas

nušalinimas nuo pareigų, o vėliau ji buvo pratęsta, šios priemonės taikymo

būtinumas buvo grindžiamas tokiais argumentais: 1) ieškovės einamos pareigos

nesuderinamos su jai inkriminuojama veika; 2) įtariamoji, eidama Migracijos

skyriaus viršininko pareigas, naudodamasi turima įtaka ir ryšiais, gali

paveikti kitus jai pavaldžius įtariamuosius, dar neapklaustus liudytojus,

sunaikinti ir suklastoti tyrimui reikšmingus dokumentus ir tokiu būdu trukdyti

procesui; 3) įtariamoji gali daryti naujas analogiškas veikas.

17. Atsižvelgdamas į

tai, kad ieškovė buvo įtariama nusikaltimu, padarytu einant jos tarnybines

pareigas, įtarimai, be kita ko, buvo pareikšti ir ieškovės pavaldiniams (Ž. L., I. P.), teismas konstatavo, kad

ieškovės nušalinimas nuo pareigų pradiniu nusikaltimo tyrimo laikotarpiu buvo

pateisinamas. Marijampolės rajono apylinkės teismo

2017 m. balandžio 27 d. nutartimi ši procesinės prievartos

priemonė ieškovei buvo paskirta vieno mėnesio laikotarpiui (iki 2017 m. gegužės

28 d.). Tačiau šių priemonių taikymas ieškovei pusę metų neatitinka tokių priemonių

proporcingumo reikalavimo. Ta aplinkybė, kad ieškovė įtariama padariusi

nusikaltimą, susijusį su jos einamomis pareigomis, nėra savarankiškas pagrindas

tokią procesinės prievartos priemonę taikyti. Šios priemonės taikymo pagrindai

– jei tai būtina, kad: 1) būtų greičiau ir nešališkiau ištirta

nusikalstama veika; 2) būtų užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas

nusikalstamas veikas.

18. Byloje nustatyta,

kad krata ieškovės darbo kabinete buvo atlikta dar iki jos nušalinimo nuo

pareigų; įtariamieji ir liudytojai apklausti pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje.

Dėl šios priežasties procesinės prievartos priemonės – nušalinimo nuo pareigų

vėlesnis pratęsimas teismo 2017 m. gegužės 25 d. ir 2017 m. liepos 26 d.

nutartimis, motyvuojant galimu trukdymu ikiteisminiam tyrimui, buvo

perteklinis, nepagrįstai suvaržantis ieškovės teises, įskaitant ir teisę į

pajamas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė anksčiau nebuvo teista, buvo

gerai vertinama darbovietėje kaip turinti ilgalaikius socialinius ryšius, todėl

nebuvo pagrindo spręsti apie poreikį ieškovei užkirsti kelią daryti naujas

nusikalstamas veikas. Be to, ieškovei kriminalinės žvalgybos priemonės buvo

taikomos nuo 2016 m. gruodžio 1 d. ir iki 2017 m. balandžio 18 d. nebuvo gauta

jokių duomenų apie jos darytas nusikalstamas veikas, išskyrus 2018 m. balandžio

18 d., kai buvo užfiksuota, kad ieškovė priėmė sąlyginai nedidelės vertės kyšį

– brendžio butelį ir saldainius. Tai, kad neegzistuoja procesinės prievartos

pagrindas – užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, pripažino ir

Kauno apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, nors ir palikdamas

nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškovei pratęstas

laikino nušalinimo nuo pareigų terminas. Teismas konstatavo, kad prokuratūros

ir teisėjų veiksmai kreipiantis dėl šios procesinės prievartos priemonės

pratęsimo ir ją pratęsiant neatitiko bendrosios rūpestingumo ir pareigingumo

pareigos ir laikytini neteisėtais veiksmais civilinės teisinės atsakomybės

prasme (CK 6.263, 6.246 straipsniai).

19. Teismas,

konstatavęs neteisėtus veiksmus, sprendė dėl ieškovei padarytos žalos fakto ir

dydžio bei priežastinio ryšio tarp ieškovei padarytos žalos ir teisėsaugos

institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pagal įstatymą ieškovė turi teisę tiek

į turtinės, tiek į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.272 straipsnio 3 dalis).

20. Ieškovė pateikė

įrodymus, patvirtinančius faktiškai patirtų 4924,03 Eur išlaidų advokatų pagalbai

apmokėti baudžiamojo proceso metu faktą ir dydį. Teisė veikti byloje

pasinaudojant advokato teisine pagalba – vienas iš teisės į teisminę gynybą

įgyvendinimo aspektų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės išlaidų

už advokatų teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje atlyginimą yra pagrįstas.

21. Be to, ieškovė

prašė priteisti 8480,91 Eur negautas pajamas nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu

nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. spalio 28 d. Negautos pajamos, kaip

netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias

asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Teismas nusprendė, kad ieškovė turėjo teisę gauti pajamas nušalinimo nuo

pareigų laikotarpiu nuo 2017 m.

gegužės 28 d. iki 2017 m. spalio 27 d., jos pagal ieškovės pateiktą

pažymą sudaro 7058,35 Eur (8490,91 Eur – 1422,56 Eur).

22. Ieškovė pateikė

įrodymus, patvirtinančius, kad 2018 m. kovo 19 d. kreipėsi į gydytojus dėl

pablogėjusios savijautos, jai buvo diagnozuotas mišrus nerimo ir depresinis

sutrikimas, už gydymą ieškovė sumokėjo 240 Eur. Šių išlaidų atlyginimas

priteistinas ieškovei iš atsakovės kaip turtinės žalos atlyginimas.

23. Teismas nusprendė,

kad nustatyti neteisėti teisėsaugos institucijų veiksmai, ypač ieškovės

nepagrįstas sulaikymas, neabejotinai sukėlė ieškovei neigiamų psichologinių

išgyvenimų (baudžiamojo proceso metu ieškovei buvo diagnozuotas mišrus nerimo

ir depresijos sutrikimas). Tačiau dalis ieškovės nurodomų neigiamų

psichologinių išgyvenimų, įskaitant ir jos reputacijos pažeminimą, yra susiję

su paties ikiteisminio tyrimo pradėjimu, kuris nėra pripažintas neteisėtu

(ieškovė tokios aplinkybės ir neįrodinėjo). Dėl patirtų neigiamų išgyvenimų,

susijusių su baudžiamuoju procesu, iš dalies yra atsakinga ir pati ieškovė (CK

6.248 straipsnio 4 dalis), t. y. ji, būdama valstybės tarnautoja, priėmė dovaną

iš J. M.. Šio fakto užfiksavimas ir nulėmė ikiteisminio

tyrimo, kuris nepripažintas neteisėtu, pradžią. Nors tiek baudžiamosios bylos,

tiek šios civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė aiškino, kad ji maniusi, jog

tai dovana šv. Velykų proga iš kolegės I. P., tačiau

kasacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje konstatuota, jog ieškovė

suprato, kad jai perduodamos turtinės gėrybės yra nuo J. M..

Teismas, įvertinęs tai, kad pats baudžiamojo proceso ieškovės atžvilgiu

pradėjimas nėra pripažintas neteisėtu, o dalis ieškovės patirtų neigiamų išgyvenimų

susiję su paties ikiteisminio tyrimo pradėjimu, kad ieškovė parą buvo

netikslingai sulaikyta, kad jai taikytos neproporcingos kriminalinės žvalgybos

priemonės, o atskyrus ikiteisminius tyrimus buvo pažeista ieškovės teisė į

teisingą ir nešališką teismą ir kad buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis

įstatymas, nusprendė, kad ieškovei atlygintina 3000 Eur neturtinė žala.

24. Ieškovė patyrė

1500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad tenkinus

24 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 360 Eur

bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

25. Vilniaus apygardos

teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės

ir atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Teisingumo

ministerijos, Generalinės prokuratūros, Marijampolės apskrities vyriausiojo

policijos komisariato, apeliacinius skundus, 2022 m. birželio 28 d. nutartimi

pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimo

dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 12 222,38 Eur turtinės žalos

atlyginimo, sumažindama priteistą sumą iki 11 982,38 Eur, taip pat priteisė

ieškovei iš atsakovės 27 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos

teisme atlyginimo.

26. Kolegija nurodė,

kad nėra pagrindo atleisti ieškovę nuo ieškinį pagrindžiančių aplinkybių

įrodinėjimo. Nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veikų padarinių,

nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar

administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu

(prejudiciniai faktai) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau

– ir CPK) 182 straipsnio 3 punktas), tačiau teismas ištiria įrodymus bei

juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek

baudžiamojo proceso aspektais. Tai, kad kasacinio teismo 2020 m. lapkričio

3 d. nutartyje konstatuoti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, yra svarbus

argumentas, nepaneigtas kitais atsakovų nurodytais argumentais. Nagrinėjamu

atveju veika, dėl kurios buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo atlikta 2017

m. balandžio 18 d. Taigi, nebuvo BPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikino

sulaikymo pagrindų.

27. Ieškovės ir kitų

įtariamųjų laikino sulaikymo būtinumas ikiteisminio tyrimo metu buvo

motyvuojamas tuo, kad nuteistieji gali sunaikinti, paslėpti ar suklastoti

daiktus, turinčius reikšmės bylai. Vaizdo ir garso įrašai, kiti duomenys, gauti

taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo gauti iki ieškovės sulaikymo.

Kratos nuteistųjų gyvenamosiose ir darbo vietose buvo atliktos 2017 m.

balandžio 26 d., jų metu rasti saldainiai ir gėrimas, paimti reikalingi

dokumentai. Pirmiausia buvo atliktos kratos nuteistųjų darbo vietoje – nuo 13

val. 30 min. iki 15 val. 05 min. Faktinio ieškovės sulaikymo laikas – 15 val.

08 min. Kolegija konstatavo, kad tolesnis nuteistųjų sulaikymas buvo

netikslingas, jo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, procesinės

prievartos priemonės taikymas buvo perteklinis, grindžiamas formaliais ir

tikrovės neatitinkančiais motyvais, esmingai pažeidė nuteistųjų (įtariamųjų)

teises.

28. Kolegija laikė

nepagrįstais atsakovės atstovų teiginius, kad ieškovę sulaikius jos atžvilgiu

buvo atlikti procesiniai veiksmai. Ieškovę sulaikius 2017 m. balandžio 26 d. buvo

atliktos kratos ir 2017 m. balandžio 27 d. jai buvo įteiktas pranešimas

apie įtarimą, ji apklausta kaip įtariamoji, tačiau tai galėjo būti atlikta,

esant pagrindui, ir jos nesulaikius. Nutarime laikinai sulaikyti ieškovę kaip

faktinis laikino sulaikymo pagrindas nurodyta, kad ji gali sunaikinti, paslėpti

ar suklastoti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės tyrimui. Tačiau jau atlikus

kratas, kurių metu buvo paimtas galimas kyšio dalykas, nebuvo tokio sulaikymo

pagrindo. Be to, toks sulaikymo pagrindas atitinka BPK 122 straipsnyje nurodytą

suėmimo pagrindą. BPK 140 straipsnis nustato, kad tokiu pagrindu laikinai

sulaikyti asmenį galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės šio kodekso 123

straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo

skyrimo. Kolegija sutiko, kad nebuvo suėmimo sąlygų laikinai sulaikant ieškovę,

dėl jos suėmimo netgi nebuvo kreiptasi į teismą, o tai eliminavo galimybę

laikinai ją sulaikyti BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu. Laikinas ieškovės

sulaikymas nebuvo klaida, o sąmoningi veiksmai, siekiant neteisėtai ieškovei

padaryti fizinį ir psichologinį poveikį, taip pat siekiant, kad ji prisipažintų

padariusi inkriminuojamas tariamas nusikalstamas veikas, bei siekiant priversti

ją duoti parodymus prieš kitus įtariamuosius. Veiksmai padaryti tyčia, esmingai

pažeidžiant BPK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą laikytis

proporcingumo principo taikant procesines prievartos priemones. Konstatavusi

neteisėto ieškovės sulaikymo aplinkybę kolegija nusprendė, kad yra pagrindas

ieškovei priteisti neturtinės žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 1, 4 dalys).

29. Dėl kriminalinės

žvalgybos veiksmų trukmės ir intensyvumo bei proporcingumo kasacinis teismas

2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovei taikytų kriminalinės

žvalgybos priemonių apimtis ir trukmė buvo neproporcinga jos tik galimai

daromoms veikoms. Proceso metu ieškovės teisės buvo varžomos nepagrįstai ilgai

ir intensyviai, neproporcingai tiriamų veikų pavojingumui, ieškovei taikytas

sulaikymas buvo netikslingas, taikytas jį motyvuojant formaliais argumentais

bei neproporcingai suvaržant nuteistosios laisves. Šios aplinkybės suponuoja

esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (BK 369 straipsnio 3 dalis).

Kolegija nustatė, kad aukšto patikimumo informacijos turėta ne apie ieškovę, o

apie UAB ,,Lauriva“ direktorės J. M., jos motinos B. D., kitų su jomis susijusių asmenų korupcinius ryšius su

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus

specialiste L. G., kurios pagrindinė ir nuolatinė funkcija

pagal nustatytą kompetenciją ir buvo priimti ir nagrinėti prašymus dėl kvietimų

trečiųjų šalių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Kriminalinės žvalgybos

veiksmų atlikimo metu ir buvo atskleisti J. M. ir L. G. 2017 m. kovo 14 d. padaryti nusikaltimai, nustatyti BK

227 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 1 dalyje (80 Eur kyšio davimas ir

priėmimas). Tai, kad ieškovei taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės buvo

sankcionuotos teismo, nepatvirtina, kad pažeidimai jas skiriant nebuvo

padaryti. Atsakomybė dėl kriminalinių priemonių taikymo tenka visiems

kriminalinės žvalgybos procese dalyvaujantiems asmenims, tiek teikiantiems

prašymus sankcionuoti, tiek ir sankcionuojančius tokių priemonių taikymą. Už

ieškovei taikytas kriminalinės žvalgybos priemones valstybės atsakomybė

atlygintina pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas.

30. Nors ieškovė ir

buvo įtariama padariusi nusikalstamą veiką, susijusią su jos tarnyba, tačiau tiek

skiriant procesinę prievartos priemonę – nušalinimą nuo darbo, tiek ją tęsiant

buvo pažeisti konstitucinio proporcingumo principai. Buvo visiškai

neatsižvelgta į tai, kad ieškovei buvo taikytos kriminalinės žvalgybos

priemonės jau nuo 2016 m. gruodžio 1 d. ir iki

2017 m. balandžio 18 d. nebuvo gauta jokių duomenų apie jos

nusikalstamas veikas, išskyrus atvejį, kai 2017 m. balandžio 18 d. jos kolegė

jai atnešė butelį brendžio ir saldainių. Kaip nurodė kasacinis teismas, dar

surašant laikino sulaikymo protokolą jau buvo gauta pakankamai duomenų,

turinčių reikšmės bylai: slapto sekimo duomenys, garso ir vaizdo įrašai,

surastas galimo kyšio dalykas (saldainiai ir gėrimai) ir kt., todėl šios

procesinės prievartos priemonės taikyti tuo pagrindu, kad būtų greičiau ir nešališkiau

ištirta nusikalstama veika, nebuvo pagrindo. Nebuvo pagrindo laikyti, kad

ieškovė gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nes per pusę metų trukusį

kriminalinės žvalgybos priemonių naudojimą buvo nustatytas tik vienas saldainių

ir gėrimo paėmimo atvejis.

31. Aplinkybė, kad

skiriant ir tęsiant laikiną nušalinimą buvo priimtos teismų nutartys, kurios

buvo patikrintos aukštesnės instancijos teismų ir buvo paliktos nepakeistos,

nereiškia, kad atsakovės pareigūnų veiksmai atitiko bendrąją rūpestingumo pareigą.

Kasacinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje

baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020 konstatavo, kad dar surašant laikino

sulaikymo protokolą, t. y. 2017 m. balandžio 26 d., jau buvo gauta pakankamai duomenų,

turinčių reikšmės bylai, todėl šios procesinės prievartos priemonės taikyti tuo

pagrindu, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika, nebuvo

pagrindo, nes dar 2017 m. balandžio 26 d. buvo pakankamai duomenų

įtarimams pareikšti. Laikinas nušalinimas nuo pareigų ieškovei skirtas teismo

2017 m. balandžio 28 d. nutartimi. Ieškovė buvo įtariama nusikalstamos veikos,

nustatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Nusikaltimas, kuriuo buvo

įtarta ieškovė, tiesiogiai susijęs su jos tarnybos galimybių (įgaliojimų ir

priemonių) panaudojimu. Ieškovės einamos pareigos galėjo sudaryti sąlygas ir

galimybę trukdyti procesui, todėl ieškovės nušalinimas nuo pareigų vieno

mėnesio laikotarpiui buvo pagrįstas. Nusikalstamos veikos, kurios galimu

padarymu ieškovė buvo įtariama, pobūdis susijęs su valstybės tarnyba ir

viešaisiais interesais, todėl tai, kad įtariamoji būtų ėjusi aukštas statutinio

valstybės tarnautojo – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos

komisariato Migracijos skyriaus viršininko – pareigas iš karto po ikiteisminio tyrimo

pradžios, neišaiškinus nusikaltimo aplinkybių, būtų nesuderinama su jos statusu

ir galėjo padaryti didelę žalą šiai valstybės institucijai, jos prestižui.

32. Vėlesnis

procesinės prievartos priemonės tęsimas motyvuojant galimu trukdymu

ikiteisminiam tyrimui buvo perteklinis, nes krata ieškovės darbo kabinete buvo

atlikta dar iki jos nušalinimo nuo pareigų, įtariamieji ir liudytojai apklausti

pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje. Įstatymuose ar poįstatyminiuose teisės

aktuose nėra įtvirtinta pareiga prašymuose (nutartyse) pratęsti nušalinimo

terminą įvardyti, kokie konkretūs veiksmai yra planuojami atlikti ir kt.

(siekiant ir nepakenkti ikiteisminio tyrimo eigai). Prokuroro veiksmai laikinai

sulaikant ieškovę (BPK 140 straipsnis), kreipiantis į teismą dėl BPK 154, 160

straipsniuose nustatytų priemonių ieškovei taikymo ir nušalinimo nuo pareigų

(BPK 157 straipsnis), atlikti pagal įstatyme išvardytus pagrindus, nustatytas

procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, buvo grindžiami

atitinkamais procesiniais sprendimais (nutarimais, teismo nutartimis), todėl

negali būti laikomi neteisėtais, vertinant valstybės civilinės atsakomybės

taikymo sąlygas. Tačiau tolimesnis nušalinimo tęsimas buvo nepagrįstas.

Atsižvelgiant į ieškovės tarnybą iki įvykio ir kasacinio teismo 2020 m.

lapkričio 3 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020 31 punkte

nurodytus argumentus, kad nors kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami

dėl galimai sisteminių, konspiraciniais ryšiais slepiamų nusikalstamų veikų

darymo ir truko beveik metus, byloje buvo užfiksuotas tik vienas sąlyginai

nedidelės vertės kyšio paėmimas, kuris tapo pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą,

nebuvo jokio pagrindo išvadai, kad ieškovė gali daryti naujas nusikalstamas

veikas, susijusias su tarnyba, dėl ko jai reikėjo taikyti kardomąją priemonę –

nušalinimą nuo pareigų. Pasibaigus nušalinimo nuo pareigų terminui ieškovė

grįžo į tarnybą. Kolegija konstatavo, kad buvo būtina vertinti ieškovės tarnybą

iki įvykio, jos reputaciją ir pagal tai spręsti, ar iš tiesų yra pagrindas

spręsti, kad ji gali daryti naujas nusikalstamas veikas. To nebuvo padaryta,

teisės normos ieškovei buvo pritaikytos formaliai, neatsižvelgiant į

individualias aplinkybes, nesilaikant sąžiningumo ir rūpestingumo principų,

pažeidžiant proporcingumo principą, dėl to pirmosios instancijos teismas

pagrįstai nustatė neteisėtus valstybės pareigūnų veiksmus dėl ieškovės laikino

nušalinimo nuo pareigų.

33. Kasacinis teismas

2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje konstatavo esminius ieškovės teisių į gynybą

pažeidimus, nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu atskyrus ieškovės ir L. G. bei J. M. ikiteisminius tyrimus ir

pastarųjų atžvilgiu inicijavus atskirą baudžiamąją bylą buvo pažeistas BPK 7

straipsnyje įtvirtintas rungimosi proceso principas, iš ieškovės atimta

galimybė efektyviai pasinaudoti savo teise į gynybą. Teismas nustatė, kad L. G. bei J. M. atžvilgiu priimtas

apkaltinamasis nuosprendis turėjo įtaką ieškovės baudžiamąją bylą nagrinėjusio

teismo išankstinės pozicijos dėl pareikštų kaltinimų formavimui, todėl buvo

konstatuotas esminis BPK pažeidimas, kuris sutrukdė teismui išsamiai ir

nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Išskiriant

ikiteisminius tyrimus buvo pažeistas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro

2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-134 patvirtintų Rekomendacijų dėl proceso

užbaigimo baudžiamuoju įsakymu 5.4 punkto 2 pastraipoje nustatytas reikalavimas,

kad jeigu nusikalstamą veiką padaro bendrininkų grupė, procesas gali būti

užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu tik tuo atveju, kai tam neprieštarauja

(sutinka) visi bendrininkai. Tai turi būti padaryta, iki prokuroras surašys BPK

419 straipsnyje nustatyto turinio pareiškimą, nes, įtariamajam nesutikus su

proceso užbaigimu baudžiamuoju įsakymu, procesas turi vykti bendra tvarka (t.

y. prokuroras turi surašyti BPK 219 straipsnyje nurodyto turinio kaltinamąjį

aktą ir perduoti jį teismui BPK 220 straipsnyje nustatyta tvarka,

vadovaudamasis Rekomendacijomis dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo

teismui). Kolegija nurodė, kad prokuroro pozicija lemia rungtyniško teisminio

proceso pažeidimą, nes įtariamuosius, galimai padariusius nusikalstamą veiką,

veikiant bendrininkų grupe, išskyrė pagal jų poziciją dėl pareikštų įtarimų ir

tokiu būdu sudarė sąlygas priimti prejudicinį, teismo vidinį įsitikinimą

formuojantį sprendimą pirmesnėje byloje, kuris vėliau akcentuojamas kitų

įtariamųjų byloje ir atima galimybę kitiems įtariamiesiems efektyviai gintis

nuo inkriminuojamo bendrininkų grupės (veikiant su pirmesnėje byloje nuteistais

asmenimis) požymio. Taigi, įrodyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir

nagrinėjant bylą teisme buvo pažeisti esminiai BPK reikalavimai, buvo

suvaržytos ieškovės teisės ginantis nuo pareikšto kaltinimo, neproporcingai

suvaržytos ieškovės asmeninės teisės ir laisvės.

34. Byloje nustatyta,

kad tiek prokuroras, perduodamas bylą teismui, tiek Kauno apygardos teismas

netinkamai taikė BK 225 straipsnį, nes nenustatinėjo ieškovės kaltės turinio,

kuris yra būtinas nusikalstamos veikos požymis. Kasacinis teismas nurodė, kad

byloje nenustatyta, jog ieškovė bei kiti nuteistieji būtų supratę, jog J. M. siekia naudos ateityje, nes ir iki saldainių ir gėrimo

gavimo kiekvienas jų atlikdavo savo darbines funkcijas nesudarydami išimtinių

sąlygų J. M., todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad

vėliau, gavę saldainius bei gėrimą, jie kokiu nors būdu būtų padėję J. M.. Kasacinis teismas konstatavo, kad skundžiamame

apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nuteistųjų kaltė yra numanoma, J. M. parodymais remiamasi nesigilinant į nuteistųjų kaltės

turinį, nuteistųjų tyčia yra preziumuojama, o tai suponuoja netinkamą

baudžiamojo įstatymo taikymą. Kolegija konstatavo, kad tiek ikiteisminio tyrimo

metu, tiek ir teismui priimant ieškovės atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį

nebuvo nustatinėjamas jos kaltės turinys dėl padaryto nusikaltimo, jis

grindžiamas prielaidomis bei duomenimis, kurių negalima patikrinti BPK

nustatyta tvarka. Taigi, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apeliacinės

instancijos teisme buvo pažeistos esminės baudžiamojo proceso nuostatos (BPK 1

straipsnio 1 dalis, 2 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tiek dėl

padarytų esminių proceso teisių pažeidimų, tiek dėl to, kad teismai netinkamai

taikė BK 255 straipsnį, ieškovė neteisėtai buvo nuteista ir šis faktas, kaip ir

daugybė kitų pažeidimų, padarė jai didelę neturtinę žalą.

35. Kasacinis teismas

2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020

nurodė, kad neoficialus atsiskaitymas savaime nėra pateisinamas nė vienai

profesijai, siekiant didesnio skaidrumo, interesų konflikto vengimo,

nešališkumo ir kt. Neoficialūs simboliniai atsiskaitymai – priešinga teisei

veika. Taigi tiek kyšis, tiek dovana papirkėjo požiūriu (BK 227 straipsnis)

gali būti įrankis pasiekti savo tikslą – atitinkamo paperkamo asmens veikimą ar

neveikimą. Ieškovė viso proceso metu tvirtino, kad jai skirtus saldainius ir

gėrimą priėmė kaip dovaną, šios nesiedama su jos atliekamais tarnybiniais

veiksmais bei padaryta žala, tačiau įstatymų leidėjas nepateikia dovanos

sampratos baudžiamosios teisės prasme. Ieškovė, priimdama saldainius ir gėrimą,

galimai elgėsi netinkamai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (3

straipsnio 1 dalies 9 punkto) požiūriu. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad

ieškovės patirta žala atsirado ir dėl pačios ieškovės elgesio, remdamasi

kasacinio teismo išaiškinimais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos

8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2006 m. birželio 7 d.

nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006), 3000 Eur neturtinės žalos

atlyginimą laikė pakankamu bei teisingu.

36. Ieškovė pateikė

įrodymus, kokias išlaidas ji patyrė baudžiamajame procese. Visos išlaidos

pagrįstos apskaitos dokumentais. 2018 m. sausio 15 d. advokatui Renui Bradūnui

ieškovė sumokėjo 3000 Eur. Šis advokatas gynė ieškovę visų instancijų

teismuose.

37. Pirmosios

instancijos teismas nevertino ieškovės pateiktos į bylą 2021 m. vasario 8 d.

UAB „Rasos klinikos“ pažymos, pagal kurią ieškovė nuo 2017 m. balandžio 29

d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. gydėsi UAB „Rasos klinikoje“ dėl

riešo, plaštakos, klubo sumušimo, liekamųjų reiškinių sutrenkus galvą bei

lėtinės išeminės smegenų ligos, somatoforminės disfunkcijos, endemetriumo. Kadangi

2017 m. balandžio 29 d. ieškovei jau buvo diagnozuota lėtinė išeminė smegenų

liga, tai neįrodyta, kad 2018 m. kovo 19 d. gydymo įstaigos pažymoje

konstatuotas ieškovės sveikatos pablogėjimas susijęs pakankamu priežastiniu

ryšiu su pradėtu ikiteisminiu tyrimu, laikinu sulaikymu. Nepaneigta, kad

ieškovei pasireiškę sveikatos sutrikimai galėjo pasireikšti, net jeigu prieš

ieškovę nebūtų buvęs pradėtas baudžiamasis procesas. Priežastiniam ryšiui tarp

atsakovės neteisėtų veiksmų ir nurodytų pasekmių konstatuoti reikia specialių

žinių. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio (CPK 178 straipsnis), todėl nėra teisinio

pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo atlyginti turtinę žalą dėl

psichoterapinio gydymo, už kurį ieškovė sumokėjo 240 Eur.

38. Pirmosios

instancijos teisme ieškovė patyrė 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus

pirmosios instancijos teismo sprendimą patenkinta ieškinio reikalavimų

procentinė dalis nesikeičia, todėl šios bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.

Kadangi patenkintos apeliacinių skundų dalys, tai atsakovei priteistinos jos

apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 700 Eur už

apeliacinio skundo surašymą ir 600 Eur už atsiliepimo į apeliacinius skundus

surašymą. Yra tenkinama 2 proc. apeliacinių skundų, todėl ieškovei iš atsakovės

priteisiama 27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

39. Kasaciniu skundu

ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį civilinėje

byloje ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba

pakeisti šią teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą –

tenkinti ieškovės ieškinį visiškai, padidinant ieškovei iš atsakovės priteistą

turtinės žalos atlyginimą iki 13 644, 94 Eur, o neturtinės žalos atlyginimą –

iki 50 000 Eur, priteisti visų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios

ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimą, taip pat priteisti ieškovei iš

atsakovės bylinėjimosi išlaidų už kasacinio skundo surašymą atlyginimą.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

39.1.

Teismai

pažeidė ieškovės teisę į bylos nagrinėjimą lygybės sąlygomis, dėl to

konstatuotinas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos

(toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio pažeidimas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo

pareikšti įtarimai ne tik ieškovei, bet ir kitiems Marijampolės apskrities

vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus pareigūnams – I. P. ir Ž. L., nustačius, kad visi trys

asmenys veikė kaip bendrininkai. Visiems trims asmenims buvo taikytos tos

pačios procesinės prievartos priemonės – laikinas sulaikymas ir nušalinimas nuo

pareigų, kriminalinės žvalgybos priemonės. Kauno apygardos teismo 2020 m.

vasario 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-19-383/2019 visi trys

asmenys buvo pripažinti kaltais pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir nubausti 100

MGL bauda. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 3 d.

nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020 nutraukdamas bylą visų trijų

asmenų atžvilgiu konstatavo tuos pačius baudžiamojo proceso pažeidimus. Visi

trys asmenys kreipėsi į teismus su civiliniais ieškiniais dėl turtinės ir

neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visų jų atžvilgiu buvo priimti iš esmės

skirtingi teismų sprendimai ir nustatytas iš esmės skirtingas neturtinės žalos

dydis, skirtingai nuspręsta dėl tų pačių valstybės veiksmų, bylinėjimosi

išlaidų paskirstymo, nes civilines bylas nagrinėjo skirtingos teismo sudėtys.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 28 d. sprendime civilinėje

byloje Nr. e2-984-905/2022 konstatavo, kad I. P. nušalinimas

nuo pareigų buvo neteisėtas, o šioje byloje ieškovės laikinas nušalinimas nuo

pareigų vieno mėnesio laikotarpiui laikytas pagrįstu, sumažinant ieškovei

turtinės žalos atlyginimo dydį. Nors kiekvienu atveju asmenys patiria

skirtingus individualius išgyvenimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014),

tačiau šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad I. P. ir

ieškovės patirti išgyvenimai dėl tų pačių neteisėtų veiksmų tiek skyrėsi, kad

lėmė tris kartus besiskiriantį neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė atkreipia

dėmesį, kad būtent I. P. paėmė saldainius ir gėrimą iš UAB

„Lauriva“ direktorės J. M.. Po visų trijų asmenų laikino

sulaikymo žiniasklaidoje buvo viešinama būtent ieškovės, kuri ėjo skyriaus

viršininko pareigas, nuotrauka, nurodant jos pavardę, ir tai, kad sulaikyta

skyriaus viršininkė su pavaldiniais, kurių pavardės nebuvo nurodytos.

39.2.

Teismai

nusprendė, kad ieškovės nušalinimas nuo pareigų laikotarpiu nuo

2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 28 d. buvo pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo 2015 m. gruodžio 18

d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015 išaiškinimais,

neatsižvelgdamas, kad šioje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog baudžiamojo

persekiojimo faktas savaime nepateisina procesinių prievartos priemonių

taikymo: BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas nustato

atsakingų teisėsaugos pareigūnų pareigą procesines prievartos priemones taikyti

tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų (BPK 157

straipsnio 1 dalis). Nors ieškovė ir buvo įtariama padariusi nusikalstamą

veiką, susijusią su jos tarnyba, tačiau tiek skiriant šią procesinę prievartos

priemonę, tiek ją tęsiant buvo pažeistas konstitucinio proporcingumo principas

(Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 17 d.

nutarimas). Teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovei buvo taikytos kriminalinės

žvalgybos priemonės nuo 2016 m. gruodžio 1 d. ir iki 2017 m. balandžio 18 d.

nebuvo gauta jokių duomenų apie jos darytas nusikalstamas veikas, išskyrus

atvejį, kai 2017 m. balandžio 18 d. jos kolegė atnešė butelį brendžio ir

saldainių. Kasacinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje baudžiamojoje

byloje Nr. 2K-221-942/2020 nurodė, kad surašant laikino sulaikymo protokolą, t.

y. 2017 m. balandžio 26 d., jau buvo gauta pakankamai duomenų, turinčių

reikšmės bylai. Laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo skirtas 2017 m. balandžio

28 d., taigi, jau po to, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, todėl šios

procesinės prievartos priemonės taikyti tuo pagrindu, kad būtų greičiau ir

nešališkiau ištirta nusikalstama veika, nebuvo pagrindo. Analogiškai teismai nusprendė

civilinėje byloje pagal I. P. ieškinį. Ieškovės nuomone,

nebuvo pagrindo taikyti šios priemonės ir dėl to, kad būtų užkirsta galimybė

daryti naujas nusikalstamas veikas (iki nurodyto įvykio ieškovės reputacija

buvo nepriekaištinga, ji turėjo vyresniojo komisaro laipsnį, dirbo Migracijos

skyriaus viršininke, nebuvo padariusi jokių tarnybinių nusižengimų per

dvidešimt tarnavimo valstybės tarnyboje metų, o per pusę metų trukusį

kriminalinės žvalgybos priemonių naudojimą buvo nustatytas tik vienas saldainių

ir gėrimo paėmimo atvejis, kuris, kaip vėliau nustatyta, net nebuvo

nusikalstamas). Kasacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties

baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020 31 punkte konstatuota, kad nebuvo

jokio pagrindo išvadai, jog ieškovė gali daryti naujas nusikalstamas veikas,

susijusias su tarnyba, dėl ko jai reikėjo pritaikyti kardomąją priemonę –

nušalinimą nuo pareigų. Ieškovė įsitikinusi, kad ją galima buvo perkelti į

kitas pareigas, kitame padalinyje, nesusijusias su migracijos veikla, tai buvo

padaryta 2017 m. spalio 28 d., pasibaigus 6 mėn. nušalinimo terminui.

39.3.

Teismai

nenustatė priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų, kurie, teismų vertinimu,

lėmė prielaidas baudžiamajam persekiojimui pradėti, ir atsiradusios neturtinės

žalos, apsiribodami teiginiu, kad ieškovė pati elgėsi netinkamai, sudarydama

prielaidas baudžiamajam persekiojimui pradėti, taigi, netinkamai taikė CK 6.282

straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018). Teismai turėjo nustatyti priežastinį

ryšį ne tarp ieškovės netinkamo elgesio ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o tai,

ar ieškovės netinkami veiksmai kaip nors lėmė teismo pripažintus ir

konstatuotus atsakovės neteisėtus veiksmus, iš kurių buvo kildinamas neturtinės

žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018). Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad

ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtai, todėl nebuvo

pagrindo konstatuoti jos didelio neatsargumo dėl jai atsiradusios neturtinės

žalos, kurią nulėmė visai kiti atsakovės veiksmai. Taigi apeliacinės

instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, suformuota bylose

su kitokiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio

7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2008 m. liepos 8 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008). Net ir konstatavus, kad ieškovės veiksmai

buvo netinkami Valstybės tarnybos įstatymo požiūriu, šie veiksmai neturėjo

įtakos nei neteisėtam ieškovės laikinam sulaikymui, nei neproporcingai ilgam

kriminalinės žvalgybos priemonių taikymui, nei jos laikinam nušalinimui nuo

pareigų, nei neteisėtam jos nuteisimui. Apeliacinės instancijos teismas

nustatė, kad atsakovės neteisėti veiksmai dėl ieškovės laikino sulaikymo netgi

pasireiškė tyčia. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs

priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir neturtinės žalos, nusprendė, kad

3000 Eur žalos atlyginimas yra pakankamas, plačiau nepasisakydamas dėl

apeliacinio skundo argumentų, kuriais ieškovė ginčijo šį pirmosios instancijos

teismo nustatytą neturtinės žalos dydį, netinkamą kasacinio teismo praktikos

taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020). Taigi ieškovės apeliacinis

skundas šiuo klausimu nebuvo tinkamai išnagrinėtas, pažeidžiant CPK 331 straipsnio

4 dalies reikalavimus, nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje

Nr. e3K-3-309-378/2021.

39.4.

Teismai

neatsižvelgė į tai, kad ieškovės baudžiamasis persekiojimas truko 3,5 m., o

ieškovės asmeninės neturtinės ir turtinės teisės įvairiais aspektais buvo

pažeidinėjamos palyginti ilgą laikotarpį (nuo kriminalinės žvalgybos priemonių

neproporcingo taikymo pradžios iki kasacinio teismo nuosprendžio priėmimo) ir

ne vieną kartą (įskaitant neteisėtą laikiną sulaikymą, nušalinimą nuo pareigų,

rungimosi teisės pažeidimą, nepagrįstą ikiteisminių tyrimų išskyrimą, suvaržant

galimybes gintis nuo kaltinimo, bei neteisėtą nuteisimą apeliacinės instancijos

teisme). Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad kai kurie pažeidimai

padaryti netgi tyčia, buvo pagrindas vertinti juos ir sprendžiant dėl

neturtinės žalos dydžio. Teismai neatsižvelgė į ieškovės nuteisimo ir laikino

sulaikymo fakto įtaką ieškovės šeimai. Tiek apie ieškovės laikiną sulaikymą,

tiek apie nuteisimą buvo paskelbta viešai. Dėl neteisėto sulaikymo ir nuteisimo

ieškovė patyrė didžiulį stresą, gėdą ir pažeminimą. Ieškovė dirbo policijoje 20

m. Daugiau kaip pusę darbo laiko ieškovė dirbo vadovaujamą darbą, turėjo vieną

iš aukščiausių laipsnių policijoje – vyresniojo komisaro laipsnį, buvo

apdovanota pirmo laipsnio pasižymėjimo laipsniu už nepriekaištingą tarnybą.

Ieškovė be teisėto pagrindo buvo sulaikyta ilgiau nei parą ir laikoma

areštinėje. Toks faktas ieškovei, kaip visą gyvenimą skyrusiai tarnauti

policijoje, sukėlė didžiulius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą. Dėl

neteisėto sulaikymo ir nuteisimo sumažėjo ieškovės ir jos šeimos bendravimo

galimybės, buvo apribotas socialinis gyvenimas, nukentėjo jos reputacija. Dėl

nepagrįsto nušalinimo nuo darbo ieškovė ne tik neteko pajamų, kaip pragyvenimo

šaltinio, bet ir galimybės dirbti ir savo mėgstamo darbo, net ir kai buvo

išteisinta, nes jos reputacija pažeista neatkuriamai. Pagal kasacinio teismo

praktiką pajamų netekimas, negalėjimas dirbti mėgstamo darbo pagal turimą

profesiją, viešai formuojama neigiama reputacija laikoma kriterijais nustatant

neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020). Pirmosios instancijos teismas

atsižvelgė į tai, kad nebuvo tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, tačiau

neatsižvelgė, kad ieškovė buvo nuteista ir apie tai buvo paskelbta spaudoje.

Kaip neturtinės žalos dydį didinančius kriterijus teismas turėjo vertinti ir

ieškovės konstitucinių teisių – teisės į privatų gyvenimą, susižinojimo

slaptumą – pažeidimą (neproporcingą atitinkamų kriminalinės žvalgybos priemonių

taikymą), taip pat pakankamai didelę turtinę žalą. Kasacinis teismas nustatė,

kad taikant kriminalinės žvalgybos priemones ieškovės teisės buvo varžomos

neproporcingai ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi, kriminalinės

žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ir kaip būdas „surasti“ jos

veiksmuose nusikalstamų veikų požymių. Ieškovės atveju buvo nustatyta daug

pažeidimų – neteisėtas laisvės atėmimas, teisės į privatų gyvenimą,

susižinojimą pažeidimas, neproporcingas nušalinimas nuo darbo, neteisėtas

nuteisimas, kurie kiekvienas turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį ir į

kuriuos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai neatsižvelgė, taip

pažeisdamas kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m.

liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020).

39.5.

Dėl

240 Eur turtinės žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai

konstatavo, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp žalos ir teisėsaugos

institucijų veiksmų. 2020 m. lapkričio 17 d. medicininių dokumentų išrašas

patvirtina, kad psichoterapinis gydymas ieškovei taikytas dėl mišraus nerimo ir

depresinių sutrikimų, o ne dėl lėtinės išeminės smegenų ligos. Atsakovės

atstovai, teigdami, kad lėtinė išeminė smegenų liga turėjo įtakos tokiam

psichiniam sutrikimui, turėjo pareigą šią aplinkybę įrodyti. Teismas

neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Be to, pripažįstamas atsakomybės

pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai

iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis

(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007). Netiesioginis priežastinis ryšys

pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai

padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007),

t. y. kai neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai

atsirasti. Akivaizdu, kad ieškovė patyrė didžiulius išgyvenimus, kuriuos, be

kita ko, patvirtina faktas, kad ji 2017 m. balandžio 28 d. (po paleidimo iš

laikino sulaikymo 2017 m. balandžio 27 d. ir taikyto nušalinimo nuo pareigų)

dėl patirto streso, išgyvenimų ir pažeminimo nualpo darbe, krisdama susižalojo

(UAB „Rasos klinika“ 2021 m. vasario 8 d. raštas). Ieškovė dėl laikino

sulaikymo, nušalinimo nuo pareigų, šių faktų paviešinimo žiniasklaidoje prarado

gerą sveikatą, darbo pajamas, reputaciją. Nuolatinis persekiojimas ir

kriminalinės žvalgybos priemonių taikymas neproporcingai ilgą laiką lėmė

ieškovės įbauginimą, to pasekmė – stresas, nervinė įtampa, ieškovei pablogėjo

sveikata. Taigi, buvo pagrindas spręsti, kad egzistuoja teisinis priežastinis

ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir išlaidų psichoterapiniam gydymui, nes psichikos

sutrikimų galėjo atsirasti dėl baudžiamojo persekiojimo metu padarytų

pažeidimų. Be to, atsakovės atstovai nei savo procesiniuose dokumentuose, nei

teismo posėdžio metu nenurodė aplinkybių, kuriomis grindė savo apeliacinius

skundus dėl išeminės smegenų ligos įtakos taikytam psichoterapiniam gydymui,

todėl pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo. Taigi

apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliaciniame skunde nurodytus

naujus argumentus, kurie nebuvo pateikti ir nagrinėti pirmosios instancijos

teisme, pažeidė CPK 312 straipsnio reikalavimus.

39.6.

Pirmosios

instancijos teismas mažino ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą,

atsižvelgdamas į tai, kad buvo patenkinta dalis ieškinio. Apeliaciniu skundu

ieškovė ginčijo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tačiau

apeliacinės instancijos teismas šio apeliacinio skundo argumento neišnagrinėjo.

Nagrinėjamu atveju buvo pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

taisyklių, nustatytų CPK 93 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad

atsakovės atstovai ginčijo ieškovės teisę į bet kokią žalą, t. y. ginčijo visus

ieškinio reikalavimus, o teismas iš esmės pripažino neteisėtais visus ieškovės

įrodinėtus teisėsaugos institucijų veiksmus. Pirmosios instancijos teismas

ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažino iki 360 Eur (vietoje

patirtų 1500 Eur) ir priteisė tik 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o tai

reiškia, kad iš esmės ieškovė gavo tik 1860 Eur materialinę naudą. Pagal CPK 93

straipsnio 4 dalį buvo pagrindas konstatuoti, kad šioje byloje ieškovės

bylinėjimosi išlaidos patirtos nepriklausomai nuo patenkintų ar atmestų

ieškinio reikalavimų dalių proporcijų, o 1500 Eur ieškovės bylinėjimosi

išlaidoms susiformuoti neturtinės žalos reikalavimų suma neturėjo įtakos, tai

atitiktų kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

2021 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021). Taip nusprendė

teismai I. P. civilinėje byloje.

39.7.

Apeliacinės

instancijos teismas pažeidė CPK 93 straipsnio nuostatas. Ieškovės apeliacinis

skundas buvo atmestas, o atsakovės atstovų apeliaciniai skundai patenkinti 2

proc. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos

teisme sumokėjo 700 Eur už apeliacinio skundo surašymą ir 600 Eur – už

atsiliepimo į apeliacinius skundus surašymą. Apeliacinės instancijos teismas

nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 27 Eur bylinėjimosi išlaidų

atlyginimo. Tačiau, atmetus atsakovės atstovų skundus 98 proc., ieškovei turėjo

būti priteista 588 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

40. Atsakovės atstovė

Teisingumo ministerija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo bylą nagrinėjusių

teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie

argumentai:

40.1.

Ieškovė

buvo įtariama nusikaltimu, padarytu einant tarnybines pareigas, įtarimai buvo

pareikšti ir jos pavaldiniams, todėl teismai pagrįstai nusprendė, kad ieškovės

nušalinimas nuo pareigų pradiniu nusikaltimo tyrimo laikotarpiu yra pateisinamas.

Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ieškovės laikino nušalinimo nuo

pareigų buvo grindžiamos ne Valstybės tarnybos įstatymo, o BPK teisės normomis.

40.2.

Neturtinės

žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad

teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos

Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš

Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m.

sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Baudžiamąją bylą

išnagrinėjęs kasacinis teismas nurodė, kad ieškovė, priimdama saldainius ir

gėrimą, galimai elgėsi netinkamai Valstybės tarnybos įstatymo požiūriu. Ieškovės

patirta žala atsirado ir dėl jos pačios elgesio, todėl teismai tinkamai nustatė

CK 6.282 straipsnio 1 dalies taikymui reikšmingas aplinkybes, teismų išvados

atitinka šios teisės normos taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008).

40.3.

2017

m. balandžio 29 d. ieškovei jau buvo diagnozuota lėtinė išeminė smegenų liga,

todėl 2018 m. kovo 19 d. jos sveikatos pablogėjimas nesusiję pakankamu

priežastiniu ryšiu su pradėtu ikiteisminiu tyrimu, laikinu sulaikymu. Tikėtina,

kad ieškovės sveikatos sutrikimai būtų pasireiškę, net jeigu nebūtų buvęs pradėtas

baudžiamasis procesas. Taigi ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp

teisėsaugos institucijų veiksmų ir 240 Eur žalos (CPK 178 straipsnis).

40.4.

Ieškovės

žala kilo ir dėl jos pačios elgesio, todėl apeliacinės instancijos teismas

pagrįstai nurodė, jog 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra

pakankamas bei teisingas atlyginimas už patirtą skriaudą, atitinka teisingumo,

protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus. Vilniaus miesto

apylinkės teismas 2022 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.

e2-984-905/2022 I. P., kuri kartu su ieškove buvo nuteista

toje pačioje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020, priteisė 10 000 Eur

neturtinės žalos atlyginimo, o ieškovei priteista 3000 Eur. Kasacinis teismas

yra nurodęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra

individualus. Kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo

aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas

(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės

taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose

panašiose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d.

nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014). Civilinės bylos Nr.

e2-984-905/2022 ir šios bylos skiriasi įtariamųjų (kaltinamųjų) einamos

pareigos. Iš baudžiamosios bylos Nr. 2K-221-942/2020 matyti, kad ieškovė buvo

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus

viršininkė, o kiti įtariamieji, įskaitant I. P., – ieškovės

pavaldiniai. Teismai pagrįstai nusprendė, kad ieškovė, eidama Migracijos

skyriaus viršininko pareigas, naudodamasi turima įtaka ir ryšiais, gali

paveikti kitus jai pavaldžius įtariamuosius ir jos nušalinimas nuo pareigų

pradiniu nusikaltimo tyrimo laikotarpiu yra pateisinamas. Be to, priešingai nei

I. P., ieškovė iki šiol nepripažįsta priešingos teisei

veikos, kuri buvo atskleista pasitelkiant kitus įrodymus. Ieškovė tiek

baudžiamojoje, tiek ir šioje byloje nurodė, kad manė, jog priėmė dovaną ne iš

UAB „Lauriva“ direktorės J. M., bet kad tai buvo kolegės

dovana. Kasacinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje nurodė, kad ieškovė

suprato, nuo ko jai yra skirti saldainiai ir gėrimas.

40.5.

Nebuvo

pagrindo teismams nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų

bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nes ne visi teisėsaugos pareigūnų

veiksmai buvo pripažinti neteisėtais.

40.6.

Teismų

praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį

sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į

kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės

instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto

sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010

m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

41. Atsakovės atstovė

Generalinė prokuratūra atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą

atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

41.1.

Nors

teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į analogiškose

bylose priteistus žalos atlyginimo dydžius, kiekvienu konkrečiu atveju

neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl

materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir

vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes

(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje

Nr. e3K-3-347-687/2018). Ieškovė nurodo civilinę bylą pagal ieškovės I. P. ieškinį, tačiau tiek I. P., tiek

ieškovė patyrė individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos jos įrodinėjo

skirtingomis priemonėmis ir grindė skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl

kitoje byloje teismų nustatytas neturtinės žalos dydis nėra privalomas ir

taikytinas nagrinėjamu atveju.

41.2.

Dėl

patirtų neigiamų išgyvenimų, susijusių su baudžiamuoju procesu, iš dalies

atsakinga ir pati ieškovė (CK 6.248 straipsnio 4 dalis), t. y. ji, būdama

valstybės tarnautoja, priėmė dovaną, o šio fakto užfiksavimas ir nulėmė

ikiteisminio tyrimo pradžią, kuris nėra pripažintas neteisėtu. Ieškovei

priteistas atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka konstitucinį teisingo žalos

atlyginimo principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis),

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo

taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir

protingumo imperatyvus (CK 1.5, 6.250, 6.272 straipsniai). Teismas,

nustatydamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, nenukrypo nuo

suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio

27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017;

2020 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.

3K-3-205-313/2020; 2021 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.

e3K-3-225-943/2021; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.

e3K-3-339-684/2021).

41.3.

Ieškovė

nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties

civilinėje byloje Nr. 2K-3-210-695/2020 išaiškinimais, nes, priešingai nei nurodytoje

byloje, šioje byloje nenustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir

vykdytas neteisėtai ir nepagrįstai, o taikyti kriminalinės žvalgybos priemones

nebuvo pagrindo (atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d.

nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 išaiškinimus nustatant žalos

dydį). Nagrinėjamoje civilinėje byloje pateikti įrodymai nepatvirtino ir

ieškovės ilgalaikio pobūdžio sveikatos sutrikimų ar nepataisomos psichinės

sveikatos, emocinės būklės neigiamų pokyčių, atsiradusių dėl ieškovei vykdyto

baudžiamojo proceso ir taikytų procesinių prievartos priemonių.

41.4.

Nustatant

neturtinės žalos dydį turi būti įvertinta visuma žalos dydžiui svarbių

kriterijų: tiek tie, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, tiek

tie, kurie galėtų būti pagrindas skirti mažesnį žalos atlyginimą (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje

byloje Nr. 3K-3-239-690/2015). Kasacinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d.

nutartyje baudžiamojoje byloje nurodė, kad ieškovė, priimdama saldainius ir

gėrimą, galimai elgėsi netinkamai Valstybės tarnybos įstatymo požiūriu. Teismai

pagrįstai vertino kriminalinės žvalgybos priemonėmis užfiksuotą su valstybės

tarnautojų elgesiui nustatytu standartu nesuderinamą ieškovės elgesį ir jo ryšį

su atsiradusia žala, nes šie veiksmai (elgesys), atlikti ieškovei vykdant

tarnybos pareigas, tapo ikiteisminio tyrimo, kurio pradėjimas nebuvo

pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, objektu. Tokio pobūdžio bylose ieškovo

dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks jo elgesys, kai jis dėl savo

nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas baudžiamajam

persekiojimui pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d.

nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).

41.5.

Teismai

pagrįstai nusprendė, kad procesinė prievartos priemonė – nušalinimas nuo

pareigų vieno mėnesio laikotarpiui – taikyta vadovaujantis baudžiamojo proceso

įstatymo nuostatomis, ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, jeigu

galimai įvykdyta nusikalstama veika yra susijusi su įtariamo (kaltinamo) asmens

tarnybos įgaliojimų panaudojimu, ši aplinkybė gali suponuoti poreikį nušalinti

jį nuo pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-421/2018). Įtariamosios aukštų statutinės

valstybės tarnautojos – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos

komisariato Migracijos skyriaus viršininko – pareigų vykdymas iš karto po

ikiteisminio tyrimo pradžios ir neišsiaiškinus nusikaltimo aplinkybių būtų

nesuderinamas su jos, kaip statutinės valstybės tarnautojos, statusu ir galėjo

padaryti didelę žalą šiai valstybės institucijai, jos prestižui.

41.6.

2018

m. kovo 19 d. gydymo įstaigos pažymoje konstatuotas sveikatos pablogėjimas nėra

pakankamu priežastiniu ryšiu susijęs su pradėtu ikiteisminiu tyrimu, laikinu

ieškovės sulaikymu, byloje nepaneigta, jog pažymoje nurodyti sveikatos

sutrikimai galėjo pasireikšti, net jeigu prieš ieškovę nebūtų buvęs pradėtas

baudžiamasis procesas. Ieškovei neįrodžius vienos iš būtinųjų civilinės

atsakomybės sąlygų pagal CK 6.272 straipsnį, teismas pagrįstai netenkino

reikalavimo priteisti iš atsakovės 240 Eur žalos už psichoterapinį gydymą

atlyginimo.

41.7.

Civilinio

proceso teisės normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl

neturtinės žalos atlyginimo išimčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

3K-7-375/2011; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-

3-205-313/2020; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-339-684/2021). Nagrinėjamu

atveju nebuvo jokio pagrindo taikyti išimtį, nes, bylinėjimosi išlaidų

paskirstymui pritaikius proporcingumo principą pagal CPK 93 straipsnio 2

dalį, nebuvo paneigta teisės į teisminę gynybą esmė, ieškovė neprarado didesnės

dalies jai priteistos kompensacijos. Civilinėse bylose dėl žalos, padarytos

neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjų ir teismo

veiksmais, atsakovė yra valstybė, iš kurios biudžeto mokamas teismo priteistas

bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, todėl teisinga tokių lėšų paskirstymo tvarka

ir aiškios taisyklės laikytinos viešojo intereso dalimi. Be to, bylinėjimosi

išlaidų paskirstymo tikslas turi prevencinį pobūdį, juo siekiama, kad nebūtų

reiškiami nepagrįsti (dėl neturtinės žalos dydžio) ieškiniai.

42. Atsakovės atstovas

Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į

kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo

nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

42.1.

Ieškovė

buvo įtariama nusikalstamos veikos, nustatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje,

padarymu. Nusikaltimas, kuriuo buvo įtarta ieškovė, tiesiogiai susijęs su jos

tarnybos galimybių (įgaliojimų ir priemonių) panaudojimu, jos einamos pareigos

galėjo sudaryti sąlygas ir galimybę trukdyti procesui, todėl ieškovės

nušalinimas nuo pareigų vieno mėnesio laikotarpiui buvo pagrįstas. Jokių

įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimų apeliacinės

instancijos teismas nepadarė.

42.2.

Kasacinis

teismas baudžiamojoje byloje nurodė, kad ieškovė, priimdama saldainius ir

gėrimą, galimai elgėsi netinkamai Valstybės tarnybos įstatymo požiūriu.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės patirta žala

atsirado ir dėl pačios ieškovės elgesio ir 3000 Eur neturtinės žalos

atlyginimas yra pakankamas bei teisingas atlyginimas (CK 6.282 straipsnio 1

dalis).

42.3.

Apeliacinės

instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino

ieškovės pateiktos į bylą 2021 m. vasario 8 d. UAB „Rasos klinikos“ pažymos,

pagal kurią ieškovė nuo 2017 m. balandžio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d.

gydėsi dėl riešo ir plaštakos sumušimo, klubo sumušimo, liekamųjų reiškinių

sutrenkus galvą bei lėtinės išeminės smegenų ligos, somatoforminės

disfunkcijos, endemetriumo. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. balandžio

29 d. ieškovei jau buvo diagnozuota lėtinė išeminė smegenų liga, neįrodyta, kad

2018 m. kovo 19 d. gydymo įstaigos pažymoje konstatuotas ieškovės sveikatos

pablogėjimas pakankamu priežastiniu ryšiu susijęs su pradėtu ikiteisminiu

tyrimu, laikinu sulaikymu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o

j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl procesinės prievartos priemonės – nušalinimo

nuo pareigų – taikymo įtariamam nusikaltimo padarymo asmeniui

43. Konstitucinio

Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarime išaiškinta, kad pagal Konstituciją

įstatyme nustatant baudžiamajame procese taikytinų procesinių prievartos

priemonių taikymo tvarką turi būti paisoma ir konstitucinio proporcingumo

principo: šios priemonės turi būti taikomos tik siekiant greitai atskleisti ir

išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, taip pat užkirsti kelią naujų

nusikalstamų veikų darymui, jos turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir

nevaržyti asmens, kuriam taikomos, teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu

reikia šiems tikslams pasiekti.

44. Konstitucinis

Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime taip pat yra nurodęs, kad pagal

Konstituciją valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą

nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas

neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai

(Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d.,

2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Šiame kontekste pabrėžtina, kad valstybės

institucijas, pareigūnus (ir tada, kai jie vykdo jiems patikėtas funkcijas, ir

tada, kai neįgyvendina jokių savo įgaliojimų) žmonės pagrįstai gali laikyti

valstybės valios reiškėjais ar vykdytojais. Valstybės institucijos, pareigūnai

jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires,

neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų

griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise, tarptų

teisinis nihilizmas. Toleruojant valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtus

veiksmus, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, neužkirtus jiems

kelio atsirastų didžiulis socialinis disbalansas, būtų pažeista pamatinė

pusiausvyra, kai žmogus iš esmės neturi priemonių, galimybių pasipriešinti

valstybės – galingo mechanizmo – savivalei ir, paliktas be veiksmingos

institucionalizuotos pagalbos, yra gniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga.

45. Teismų praktikoje

laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatų, kad baudžiamasis procesas turi vykti

derinant veiksmingumą, funkcionalumą ir žmogaus teisių apsaugą. Sklandžiam

baudžiamajam procesui būtinas protingas taikomų priemonių funkcionalumo ir

proceso dalyvių teisių apimties derinys. Pareigūnų persistengimo atveju

baudžiamasis procesas galėtų sukelti daugiau neigiamų padarinių nei pati

nusikalstama veika (ypač jei ji nepriskirtina sunkesnių nusikaltimų

kategorijai), dėl kurios procesas ir buvo pradėtas. Toks procesas neabejotinai

paneigtų žmogaus teisių ir laisvių esmę bei prasmę, išplaukiančią iš

šiuolaikinės žmogaus teisių sampratos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m.

balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-942/2017,

6.27 punktas).

46. Nagrinėjamos bylos

duomenimis, ieškovei taikyta procesinės prievartos priemonė – laikinas

nušalinimas nuo pareigų – reglamentuota BPK 157 straipsnyje, kurio 1 dalyje

nustatyta, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas,

gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo

pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina,

kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta

įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai

nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti.

Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla

sustabdymas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius; prireikus šios priemonės

taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių; pratęsimų skaičius

neribojamas (2 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylą

teismui – teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną

teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą, kai ši priemonė pasidaro

nebereikalinga (5 dalis).

47. Kasacinis teismas

yra išaiškinęs, kad šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir

tikslingumas nulemti įtariamo (kaltinamo, teisiamo) asmens einamų pareigų ir

nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas (kaltinamas), pobūdžio: jeigu galimai

įvykdyta nusikalstama veika yra susijusiu su įtariamo (kaltinamo) asmens

tarnybos įgaliojimų panaudojimu, ši aplinkybė gali suponuoti nušalinimo nuo

pareigų poreikį. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad baudžiamojo

persekiojimo faktas savaime nepateisina procesinių prievartos priemonių

taikymo: BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas nustato

atsakingų teisėsaugos pareigūnų pareigą procesines prievartos priemones taikyti

tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų, ir bet

kokios procesinės prievartos priemonės taikymą nedelsiant nutraukti, kai tai

tampa nereikalinga, šis principas įtvirtintas ir BPK 157 straipsnio 5 dalyje,

kurioje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylą

teismui – teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną

teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą, kai ši priemonė pasidaro

nebereikalinga, t. y. išnyksta jos taikymo būtinybė (BPK 157 straipsnio 1 dalis)

(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje

byloje Nr. 3K-3-395-469/2015; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje

Nr. e3K-3-670-378/2015).

48. Teisėjų kolegija

nurodo, kad įstatymų leidėjas yra reglamentavęs, kaip asmuo gali ginti savo

teises tuo atveju, jeigu jam teisėsaugos institucijos pritaiko procesinę

prievartos priemonę – laikiną nušalinimą įtariamojo nuo pareigų ar laikiną

sustabdymą teisės užsiimti tam tikra veikla. Pagal BPK 157 straipsnio 3 dalį,

nutartį laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę

užsiimti tam tikra veikla, taip pat nutartį pratęsti šios priemonės taikymo

terminą per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo įtariamajam dienos

įtariamasis ar jo gynėjas gali apskųsti aukštesniajam teismui. Šio

teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

49. Jeigu asmuo mano,

kad procesinė prievartos priemonė laikinai nušalinti nuo pareigų ar laikinai

sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla pritaikyta neteisėtai, jis turi teisę

ginti savo interesus ir civilinio proceso nustatyta tvarka – prašydamas

priteisti iš valstybės žalos atlyginimą. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje

nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo

kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės

prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto –

paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų,

prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir

neturtinė žala (3 dalis).

50. Kasacinis teismas

yra išaiškinęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis

ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų

sąrašas. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr.

23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą

padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės

laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti

atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį

padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė

atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios

pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad

savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio

1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje

jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis

tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens

teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3

d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2019 m. lapkričio 25 d.

nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019, 28 punktas).

51. Kasacinis teismas

yra nurodęs, kad CK 6.272 straipsnyje įtvirtintas specialus civilinės

deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla

nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai

reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų

sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei

atsiradusios žalos ryšio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d.

nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą ir jame nurodytą

kasacinio teismo praktiką). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178

straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014;

2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr.

3K-3-283-1075/2019 34 punktą).

52. Pagal kasacinio

teismo praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d.

nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2018 m. vasario 22 d.

nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 37 punktas; 2018 m. spalio 2

d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, 59 punktas; taip pat jose

nurodoma EŽTT praktika), sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios ar

kitokios procesinės prievartos priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko,

įvertinti jų skyrimo tikslą: skiriant šias priemones asmens kaltumo klausimas

nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą

ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą. Procesinės prievartos

priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso

tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra

objektyvaus būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d.

nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020, 42 punktas).

53. Nagrinėjamoje

byloje nustatyta, kad ieškovė buvo įtariama nusikaltimo einant tarnybines

pareigas padarymu. Įtarimai nurodyto nusikaltimo padarymu buvo pareikšti ir

ieškovės pavaldiniams Ž. L. ir I. P..

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi

ieškovei prokuroro prašymu buvo paskirta procesinė prievartos priemonė –

laikinas nušalinimas nuo pareigų, o 2017 m. gegužės 25 d. ir 2017 m. liepos 26

d. nutartimis ši procesinė prievartos priemonė buvo pratęsta, jos taikymo

būtinumas buvo grindžiamas tokiais argumentais: 1) ieškovės einamos pareigos

nesuderinamos su jai inkriminuojama veika; 2) įtariamoji, eidama Migracijos

skyriaus viršininko pareigas, naudodamasi turima įtaka ir ryšiais, gali

paveikti kitus jai pavaldžius įtariamuosius, dar neapklaustus liudytojus,

sunaikinti ir suklastoti tyrimui reikšmingus dokumentus ir tokiu būdu trukdyti

procesui; 3) įtariamoji gali daryti naujas analogiškas veikas. Teismai

konstatavo, kad ieškovės nušalinimas nuo pareigų Marijampolės rajono apylinkės

teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi vieno mėnesio

laikotarpiui – iki 2017 m. gegužės 28 d. buvo pagrįstas, tačiau

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. ir 2017 m.

liepos 26 d. nutartimis ieškovei laikinas nušalinimas nuo pareigų iki 2017 m.

spalio 28 d. buvo pratęstas nepagrįstai, nesilaikant proporcingumo reikalavimo.

54. Ieškovė nesutinka

su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad jos laikinas nušalinimas nuo pareigų

nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 28 d. buvo teisėtas. Ieškovė

kasaciniame skunde nurodo, kad nors ji ir buvo įtariama padariusi nusikalstamą

veiką, susijusią su jos tarnyba, tačiau tiek skiriant procesinę prievartos

priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų, tiek ją tęsiant buvo pažeistas

konstitucinio proporcingumo principas. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovei

buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės jau nuo 2016 m. gruodžio

1 d., kad iki 2017 m. balandžio 18 d. nebuvo gauta jokių duomenų apie

jos darytas nusikalstamas veikas, kad 2017 m. balandžio 26 d. surašant laikino

sulaikymo protokolą jau buvo gauta pakankamai duomenų, turinčių reikšmės bylai.

Taigi šios procesinės prievartos priemonės taikyti tuo pagrindu, kad būtų

greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika, nebuvo pagrindo. Ieškovės

nuomone, nebuvo pagrindo taikyti šios priemonės ir todėl, kad būtų užkirsta

galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, tai konstatuota kasacinio teismo

2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020.

Teisėjų kolegija nurodytus kasacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai

nepagrįstais.

55. Minėta, kad pagal

BPK 157 straipsnio 1 dalį įtariamajam gali būti taikoma procesinė prievartos

priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų – dviem atvejais, jei tai būtina,

kad: 1) būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika; 2) užkirsta

įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Byloje teismų

nustatyta, kad krata

ieškovės darbo kabinete buvo atlikta dar iki jos nušalinimo nuo pareigų;

įtariamieji ir liudytojai apklausti pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje.

Ieškovei kriminalinės žvalgybos priemonės buvo taikomos nuo 2016 m. gruodžio 1

d. ir iki 2017 m. balandžio 18 d. nebuvo gauta jokių duomenų apie jos darytas

nusikalstamas veikas, išskyrus atvejį, kai 2017 m. balandžio 18 d. jos kolegė

atnešė butelį brendžio ir saldainių. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios

aplinkybės patvirtina, kad procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo

nuo pareigų – pratęsimas iki 2017 m. spalio 28 d. buvo perteklinis, tačiau tai

nepatvirtina, kad šios priemonės taikymas vieno mėnesio laikotarpiui buvo

nereikalingas ir atitinkamai neteisėtas.

56. Minėta, ieškovė

buvo įtariama nusikaltimo einant tarnybines pareigas padarymu. Kaip pagrįstai

nurodė apeliacinės instancijos teismas, nusikaltimas, kurio padarymu buvo

įtarta ieškovė, tiesiogiai susijęs su jos tarnybos įgaliojimų panaudojimu.

Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, jeigu galimai įvykdyta nusikalstama

veika yra susijusi su įtariamo (kaltinamo) asmens tarnybos įgaliojimų

panaudojimu, ši aplinkybė gali suponuoti nušalinimo nuo pareigų poreikį (šios

nutarties 47 punktas). Byloje nenustatyta, kad tuo metu, kai ieškovė buvo

nušalinta nuo pareigų Marijampolės rajono apylinkės teismo

2017 m. balandžio 27 d. nutartimi vieno mėnesio laikotarpiui, t.

y. iki 2017 m. gegužės 28 d., nebūtų buvę atliekami jokie ikiteisminio tyrimo

veiksmai. Pažymėtina, kad ieškovė buvo įtariama nusikaltimo padarymu pagal BK

225 straipsnio 1 dalį veikiant bendrininkų grupe su Ž. L.,

I. P. ir L. G.. Taigi ikiteisminio

tyrimo veiksmai buvo atliekami ne tik ieškovės, bet ir nurodytų asmenų

atžvilgiu. Kasaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad kasacinis teismas

2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020 (32

punkte) konstatavo, jog dar surašant laikino sulaikymo protokolą, t. y. 2017 m.

balandžio 26 d., jau buvo gauta pakankamai duomenų, turinčių reikšmės bylai,

yra susijusi su laikino sulaikymo ieškovei taikymo pagrįstumo vertinimu.

Kasacinis teismas baudžiamojoje byloje nesprendė dėl procesinės prievartos

priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų – taikymo ieškovei pagrįstumo ir

proporcingumo.

57. Svarbu pažymėti,

kad 2017 m. balandžio 18 d., t. y. kai ieškovei buvo perduoti butelis brendžio

ir saldainiai, ji ėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato

Migracijos skyriaus viršininko pareigas, skirtingai nei Ž. L.,

I. P. ir L. G., todėl jos tarnybinė

padėtis suteikė didesnes galimybes daryti įtaką ikiteisminio tyrimo procesui ir

atitinkamai sutrukdyti, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta galimai

nusikalstama veika. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nurodo, kad

aplinkybė, jog teismai skirtingai vertino ieškovės ir I. P. nušalinimo

nuo pareigų vienam mėnesiui teisėtumą ir proporcingumą, neteikia pagrindo

konstatuoti, jog buvo pažeistas bylų nagrinėjimo lygybės principas, kad ši byla

buvo išnagrinėta teismui nepagrįstai neatsižvelgus į savo paties sukurtą

precedentą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.

e2-984-905/2022 pagal I. P. ieškinį atsakovei Lietuvos

Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

58. Teisėjų kolegija

taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nenustatyta, jog 2017 m. balandžio 24 d.

ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas be pagrindo, t. y. nesant

jokių prielaidų baudžiamajam persekiojimui pradėti. Kasacinis teismas yra

išaiškinęs, kad įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo

nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai, todėl vien tai, kad

asmuo vėliau procese išteisinamas (nagrinėjamu atveju – byla nutraukta) dėl

nusikaltimo, kurio įtarimu buvo grindžiamas atitinkamų procesinės prievartos

priemonių taikymas, savaime nedaro visų atliktų procesinių veiksmų neteisėtų

(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje

byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

59. Dėl nurodytų

priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės nušalinimas nuo

pareigų Marijampolės rajono apylinkės teismo

2017 m. balandžio 27 d. nutartimi vieno mėnesio laikotarpiui, t.

y. iki 2017 m. gegužės 28 d., BPK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu

buvo teisėtas, proporcingas siekiamiems proceso tikslams.

60. Remdamasi nurodytais

argumentais teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovė neįrodė vienos iš

valstybės civilinės atsakomybės sąlygų pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį –

teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų taikant ieškovei vieno mėnesio

procesinės prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų, todėl bylą

nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, jog žalos atlyginimas už šiuos pareigūnų

veiksmus nepriteistinas.

61. Atsakovės atstovų

kasacinis skundas dėl teismų sprendimo, kad ieškovės laikinas nušalinimas nuo

pareigų iki 2017 m. spalio 28 d. buvo pratęstas nepagrįstai, nepateiktas, todėl

šis klausimas kasacine tvarka nenagrinėtinas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl

neturtinės žalos dydžio

62. CK 6.250

straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,

dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija,

pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir

kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalį neturtinė

žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama

visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl

asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas,

nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio

asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas

turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir

protingumo kriterijus. CK 6.272 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė

atlygina ne tik turtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto

suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto

procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos

– arešto – paskyrimo, bet ir neturtinę žalą.

63. Konstitucinio

Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime dėl neteisėtais ikiteisminio tyrimo

pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo konstatuota, kad Konstitucijos

30 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (pažodine reikšme,

tiesiogiai) minimos dvi žalos rūšys: materialinė ir moralinė žala, t. y.

(atitinkamai) turtiniai praradimai ir dvasinio (neturtinio) pobūdžio skriaudos,

kurias tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Iš

Konstitucijos įstatymų leidėjui nekyla draudimas reguliuojant santykius,

susijusius su žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų

veiksmais, atlyginimu, įstatyme nustatyti (paisant Konstitucijos normų ir

principų) protingus ir pagrįstus kriterijus, pagal kuriuos būtų galima

nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį; tokie kriterijai gali būti labai

įvairūs, juos galima diferencijuoti pagal padarytos žalos pobūdį, ypatumus,

kitas aplinkybes. Kita vertus, šiame Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžta,

kad jokie įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais

remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi

kliudyti teismui vykdyti teisingumo – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės

bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų

neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydžio

ir, vadovaujantis teise, inter alia (be kita ko), nenusižengiant

teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingo

atlyginimo už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą. Iš

Konstitucijos, inter alia, jos 30 straipsnio 1, 2 dalių, 109 straipsnio

1 dalies kyla asmens, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala,

teisės gauti realų, teisingą žalos atlyginimą teisminio gynimo garantija, kuri

įgyvendinama įrodinėjant, inter alia, asmeniui padarytos žalos dydį ir

prisiteisiant jos atlyginimą.

64. Kasacinis teismas

yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai

kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus

neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą

kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant

tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų

nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. CK nuostatose neįtvirtintas

nei tiksliai apibrėžtas, nei minimalus ar maksimalus atlygintinos neturtinės

žalos dydis, tačiau žalos atlyginimo dydžiui įvertinti nustatytas nebaigtinis

kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas. Neturtinės

žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje

nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos

pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės

žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į

sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įtvirtintas nebaigtinis

neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas

pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo

ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje

Nr. 3K-3-80-706/2015; 2021 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr.

e3K-3-117-969/2021 39 punktą).

65. Kasacinio teismo

taip pat išaiškinta, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio

nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo

pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir

svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu

atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė

žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir

teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš

kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo

atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų

kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą

kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus

atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m.

spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29

d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Orientacinis

neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas analizuojant teismų priteistus

dydžius bylose, kurių aplinkybės panašios į tos bylos, kurioje siekiama nustatyti

piniginę kompensaciją už neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m.

liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-313/2020, 82 punktas; 2021

m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021, 40

punktas).

66. Pagal kasacinio

teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį už per

ilgą baudžiamąjį persekiojimą, nepagrįstą nuteisimą, be bendrųjų kriterijų,

nustatytų CK 6.250 straipsnyje, turi atsižvelgti į šias teisiškai

reikšmingas aplinkybes: baudžiamojo persekiojimo pradėjimo pagrįstumą, jo

trukmę, bausmės rūšį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų

sprendimų trūkumus, bausmės padarinius asmeniniam gyvenimui (ar nepagrįstai

nuteistas asmuo turėjo šeimą, nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų,

kuriuos nutraukė paskirta bausmė), nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo ir

nuteisimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę, padarinius

profesiniam gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio

2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2011).

67. Nagrinėjamoje

byloje teismų nustatyti šie teisėsaugos institucijų neteisėti

veiksmai: 1) ieškovės laikinas sulaikymas buvo perteklinis; 2) taikant

kriminalinės žvalgybos priemones ieškovės teisės buvo varžomos neproporcingai

ilgą laiką ir pernelyg intensyvia apimtimi; kriminalinės žvalgybos priemonės

buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas nusikalstamas

veikas, tačiau ir kaip būdas „surasti“ ieškovės veiksmuose nusikalstamų veikų

požymių; 3) ieškovei nepagrįstai nuo 2017 m. gegužės 28 d. iki 2017 m. spalio

28 d. buvo pratęsiama procesinės prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo

pareigų; 4) ikiteisminio tyrimo metu atskyrus ieškovės, L. G. bei

J. M. ikiteisminius tyrimus ir pastarųjų atžvilgiu inicijavus

atskirą baudžiamąją bylą, buvo pažeistas BPK 7 straipsnyje įtvirtintas

rungimosi proceso principas, iš ieškovės atimta galimybė efektyviai pasinaudoti

savo teise į gynybą; L. G. bei J. M. atžvilgiu

priimtas apkaltinamasis nuosprendis turėjo įtaką ieškovės baudžiamąją bylą

nagrinėjusio teismo išankstinės pozicijos dėl pareikštų kaltinimų formavimuisi;

5) patraukiant ieškovę baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 225 straipsnio 1 dalį

buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

68. Pirmosios

instancijos teismas, įvertinęs tai, kad dėl patirtų neigiamų išgyvenimų,

susijusių su baudžiamuoju procesu, iš dalies yra atsakinga ir pati ieškovė

(šiuo klausimu bus pasisakyta toliau), kad pats baudžiamojo proceso ieškovės

atžvilgiu pradėjimas nėra pripažintas neteisėtu, o dalis ieškovės patirtų

neigiamų išgyvenimų susiję su paties ikiteisminio tyrimo pradėjimu, kad ieškovė

parą buvo netikslingai sulaikyta, kad jai taikytos neproporcingos kriminalinės

žvalgybos priemonės, o atskyrus ikiteisminius tyrimus, buvo pažeista ieškovės

teisė į teisingą ir nešališką teismą ir kad buvo neteisingai pritaikytas

baudžiamasis įstatymas, nusprendė, kad ieškovei atlygintina 3000 Eur neturtinė

žala. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės

patirta žala atsirado ir dėl pačios ieškovės elgesio, 3000 Eur neturtinės žalos

atlyginimą laikė pakankamu bei teisingu. Ieškovė nesutinka su tokiu neturtinės

žalos nustatytu dydžiu, nurodo, kad teismai neatsižvelgė į visus jį lemiančius

kriterijus, būtent – baudžiamasis persekiojimas truko 3,5 m.; ieškovės

asmeninės neturtinės ir turtinės teisės įvairiais aspektais buvo pažeidinėjamos

palyginti ilgą laikotarpį ir ne vieną kartą, apeliacinės instancijos teismui

konstatavus, kad kai kurie pažeidimai padaryti netgi tyčia; dėl neteisėto

sulaikymo ir nuteisimo sumažėjo ieškovės ir jos šeimos bendravimo galimybės,

buvo apribotas jos socialinis gyvenimas ir kt.

69. Teisėjų kolegija

pažymi, kad, vertinant nagrinėjamoje byloje nustatytais valstybės neteisėtais

veiksmais baudžiamajame procese ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį,

pirmiausiai reikėtų atsižvelgti į tai, kad nors baudžiamojo persekiojimo

pradėjimo nepagrįstumas (neteisėtumas) šiuo atveju nebuvo nustatytas, ieškovė

buvo gana ilgai (nors teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką

pažeidimas dėl proceso trukmės ir nenustatytas) persekiojama dėl objektyviai

nesunkaus teisės pažeidimo. Šiame kontekste jai buvo neteisėtai ir

neproporcingai taikoma visuma įvairių represinių procesinės prievartos

priemonių, o tai atitinkamai lemia didesnę, įvairesnio pobūdžio padarytą žalą.

Tokioje situacijoje nustatant bendrą priteistiną neturtinės žalos dydį reikėtų

atsižvelgti į visus neteisėtus veiksmus, kad būtų atlyginta dėl kiekvieno iš jų

padaryta neturtinė žala.

70. Nustatant

neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo

praktikoje dėl panašių pažeidimų priteisiamus neturtinės žalos (teisingo

atlyginimo) dydžius pagal Konvencijos 41 straipsnį (šiuo aspektu žr., pvz.,

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties

civilinėje bylose Nr. e3K-3-339-684/2021 81 punktą ir jame nurodytą praktiką).

Pastaruoju aspektu, be kita ko, pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką

vertinant, ar nacionalinių institucijų už jų konstatuotus Konvencijos

pažeidimus priteistas žalos atlyginimas yra tinkamas, reikia nustatyti, ar

priteista suma gali būti traktuojama kaip pakankama siekiant ištaisyti padarytą

žalą ir pažeidimą (pvz., Didžiosios kolegijos 2006 m. kovo 29 d. sprendimas

byloje Scordino prieš Italiją (Nr. 1), peticijos

Nr. 36813/97; 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas byloje Vedat Doğru

prieš Turkiją, peticijos Nr. 2469/10, 40 punktas). EŽTT gali

pripažinti tinkamu ir tokį nacionalinės institucijos priteistą žalos

atlyginimą, kuris yra mažesnis, palyginti su sumomis, panašiose bylose

priteisiamomis EŽTT praktikoje, su sąlyga, kad tokio žalos atlyginimo dydis

nėra akivaizdžiai nepagrįstas (t. y. pernelyg mažas) atsižvelgiant į

analogiškose EŽTT bylose paprastai priteisiamo žalos atlyginimo dydžius. Tai

vertinama atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, įskaitant ne tik Konvencijos

pažeidimo aplinkybes konkrečioje byloje, bet ir priteistos sumos vertę

atsižvelgiant į pragyvenimo lygį atitinkamoje valstybėje ir tai, kad pagal

nacionalinę sistemą žalos atlyginimas paprastai bus priteistas ir sumokėtas

greičiau, nei tuo atveju, jei šį klausimą spręstų EŽTT pagal Konvencijos 41

straipsnį (pvz., Vedat Doğru prieš Turkiją, 40 punktas). Nacionalinė

žalos atlyginimo tvarka taip pat yra artimesnė ir prieinamesnė negu EŽTT

procesas, nacionalinės procedūros vykdomos pareiškėjo kalba, tad suteikia

privalumą, kuris turi būti įvertintas (2017 m. lapkričio 21 d. sprendimas dėl

priimtinumo byloje Društvo za varstvo upnikov prieš Slovėniją,

peticijos Nr. 66433/13, 61 punktas).

71. Nustatant

neturtinės žalos dydį, Konvencijoje įtvirtintų ieškovės teisių požiūriu

pirmiausiai reikšmingas neteisėtas sulaikymas (Konvencijos 5 straipsnio 1

dalis). Vertinant šio neteisėto veiksmo sunkumą, atkreiptinas dėmesys į

apeliacinės instancijos teismo nutarties 70 punkte padarytas išvadas, kad

laikinas ieškovės sulaikymas nebuvo klaida, o sąmoningi veiksmai, neteisėtai

siekiant ieškovei padaryti fizinį ir psichologinį poveikį, kad ji prisipažintų

padariusi inkriminuotas tariamas nusikalstamas veikas ir būtų priversta duoti

parodymus prieš kitus įtariamuosius, tyčia iš esmės pažeidžiant BPK 11

straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą laikytis proporcingumo principo

taikant procesinės prievartos priemones. Toks laisvės atėmimas traktuotinas

kaip savavališkas, o dėl tokio pobūdžio paprastai sukelia didesnę žalą net ir

tuo atveju, kai laisvė buvo atimta neilgam (žr. su atitinkamais pakeitimais

EŽTT 2012

m. gruodžio 11 d. sprendimo byloje Venskutė prieš Lietuvą, peticijos

Nr. 10645/08, 75, 79 punktus). EŽTT bylose prieš Lietuvą dėl kiek

skirtingose, nei nagrinėjamoje byloje, situacijose, tačiau bendriausia prasme dėl

neilgos trukmės laisvės atėmimo, kuris nebuvo būtinas, priteisti neturtinės

žalos dydžiai yra 7000–7500 Eur (pvz., 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimas

byloje Leonienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 61264/17; 2018

m. birželio 26 d. sprendimas byloje D.R. prieš Lietuvą, peticijos

Nr. 691/15; 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Venskutė prieš Lietuvą,

peticijos Nr. 10645/08).

72. Vertinant ieškovės

patirtos neturtinės žalos dydį aktuali ir EŽTT praktika pagal Konvencijos 8

straipsnį dėl šios nuostatos neatitinkančių teisės į privataus gyvenimo ir

susirašinėjimo slaptumą gerbimą ribojimų taikant slaptas sekimo priemones (šiuo

aspektu žr. ir, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d.

nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020 65 punktą ir jame nurodytą

EŽTT praktiką). Nesant panašių EŽTT sprendimų bylose prieš Lietuvą,

atkreiptinas dėmesys į praktiką kitų valstybių bylose. Antai, bylose, kuriose

nustatomi Konvencijos 8 straipsnio pažeidimai dėl netinkamai motyvuoto

telefoninių pokalbių pasiklausymo, pastaraisiais metais paprastai priteisiamas

apie 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimas (pvz., EŽTT 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimas

byloje Grba prieš Kroatiją, peticijos Nr. 47074/12; 2019 m. birželio 6

d. sprendimas byloje Bosak ir kiti prieš Kroatiją, peticijos Nr. 40429/14;

2023 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Pejkić prieš Kroatiją, peticijos

Nr. 49922/16; 2019 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Liblik ir kiti

prieš Estiją, peticijos Nr. 173/15; 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimas

byloje Hambardzumyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 43478/11). Kita

vertus, EŽTT praktika leidžia daryti išvadą, kad, pavyzdžiui, identifikavus

sistemines problemas dėl garantijų taikant slaptas sekimo priemones trūkumo

(pvz., taikant pasiklausymą realiai nevertinamas įtarimo pagrįstumas ir

priemonės būtinumas demokratinėje visuomenėje), gali būti priteisiamas ir 7500

Eur dydžio žalos atlyginimas (pvz., 2017 m. lapkričio 7 d.

sprendimas byloje Zubkov ir kiti prieš Rusiją, peticijos Nr. 29431/05;

2022 m. spalio 27 d. sprendimas byloje Nefedov ir kiti prieš Rusiją,

peticijų Nr. 11091/15; kt.).

73. Nagrinėjamoje

byloje vertinant pareiškėjos dėl neteisėtų valstybės veiksmų patirtą neturtinę

žalą ir jos piniginę išraišką reikšminga ir tai, kad dėl baudžiamųjų procesinių

veiksmų, nesusijusių su procesinės prievartos taikymu (pvz., gynybos teisių,

kitų teisingo bylos nagrinėjimo aspektų pažeidimai), padaryta žala paprastai

kompensuojama priėmus galutinį išteisinamąjį nuosprendį (pvz., Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

3K-3-439/2013 ir joje nurodyta EŽTT praktika).

74. Pagal kasacinio

teismo formuojamą praktiką nurodytomis panašiomis faktinėmis aplinkybėmis

neturtinės žalos dydis paprastai nustatomas nuo 1000 Eur iki 6000 Eur (žr.,

pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d.

nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. spalio 15 d.

nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartį

civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2013; kt.). 50 000 Eur žalos atlyginimas

nustatytas byloje, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad ieškovės baudžiamasis

persekiojimas buvo pradėtas ir atliktas nepagrįstai ir neteisėtai (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

3K-3-210-695/2020).

75. Vertinant

kasacinio skundo argumentus dėl su tuo pačiu baudžiamuoju procesu susijusioje

Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1334-432/2022 kartu su

ieškove kaltintai I. P., kuri atliko analogišką veiką,

priteisto 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad nors teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį,

turi atsižvelgti į analogiškose bylose priteistus žalos atlyginimo dydžius (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje

byloje Nr. 3K-3-371/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką), kiekvienu

konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų

spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio,

aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos

padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos

dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei minėtoje teismų praktikoje įtvirtintus ir

teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje

Nr. 3K-3-119/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje

Nr. 3K-3-31/2011). Visiškai suvienodinti teismų

praktikoje priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių iš esmės neįmanoma,

nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos

dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir

tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiško pobūdžio neteisėtiems

veiksmams (pavyzdžiui, neteisėtai taikoma ta pati kardomoji priemonė) (pvz.,

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje

Nr. e3K-3-347-687/2018, 91 punktas).

76. Teisėjų

kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje tai, kad I. P. padarė

analogišką veiką ir buvo persekiojama tame pačiame baudžiamajame procese,

nepaneigia, kad jos ir ieškovės situacijos šiame kontekste gali būti

skirtingos. Kiekvienas žmogus į tą pačią situaciją reaguoja individualiai, tad

teismas, nagrinėdamas konkrečiam asmeniui dėl analogiškų neteisėtų veiksmų

padarytą žalą, be kita ko, įvertina būtent individualius neigiamus padarinius.

Be to, ir tame pačiame procese persekiojamų dėl analogiškų veikų asmenų padėtis

gali būti nevienoda patirtų neteisėtų veiksmų požiūriu. Antai, atkreiptinas

dėmesys į tai, kad I. P. sekimo priemonės buvo taikytos

beveik vienerius metus, o ieškovei – tik pusę metų. Dėl ieškovei ir Ž. L. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio

civilinėse bylose nuspręsta panašiai, neturtinės žalos dydis įvertintas pagal

nustatytus individualius neigiamus padarinius.

77. Kasaciniame skunde

ieškovė taip pat nurodo, kad teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo

dydžio, nepagrįstai konstatavo ieškovės veiksmų poveikį jai kilusiai neturtinei

žalai, nes nevertino, ar ieškovės veiksmai kaip nors lėmė teismo pripažintus ir

konstatuotus teisėsaugos institucijų neteisėtus veiksmus, kurie priežastiniu

ryšiu yra susiję su jai kilusia neturtine žala.

78. CK 6.282

straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis

neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į

nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir

į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali

būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

79. Kasacinis teismas

yra išaiškinęs, kad aptariama CK 6.282 straipsnio norma reglamentuoja

nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisinius padarinius

deliktinės civilinės atsakomybės atveju ir įtvirtina teismo teisę spręsti dėl

prašomo priteisti žalos atlyginimo sumažinimo arba reikalavimo atlyginti žalą

atmetimo. Ši CK norma gali būti taikoma tik jei nustatyta nukentėjusio asmens

kaltė, kuri nepreziumuojama, taigi ją turi įrodyti skolininkas – žalą padaręs

asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje

byloje Nr. 3K-3-422/2013; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje

Nr. e3K-3-164-421/2021, 32 punktas).

80. Kasacinio teismo

taip pat yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamoji, bylose ieškovo

dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks jo elgesys, kai jis dėl savo

nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas pradėti baudžiamąjį

persekiojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2008 m. liepos 8 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008). Elgdamasis nerūpestingai ar aplaidžiai,

asmuo iš dalies prisiima negatyvių padarinių riziką, o sprendžiant klausimą, ar

pats nukentėjusysis savo veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo ar jos

padidinimo, būtina nustatyti šių veiksmų tiesioginį ar netiesioginį ryšį su

žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje

byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, 59 punktas).

81. Priežastinį ryšį

reglamentuojančiame CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie

nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais

skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės

atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo)

rezultatu.

82. Pagal kasacinio

teismo praktiką pripažįstamas civilinės atsakomybės pagrindu ir netiesioginis

priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet

yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis. Taikant deliktinę atsakomybę,

netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės

sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems

padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d.

nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio

netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia

vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei

nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad

neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti

(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje

byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

83. Kasacinio teismo

praktikoje taip pat nurodoma, kad ieškovo dideliu neatsargumu gali būti

pripažįstamas toks jo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar

aplaidumo sudarė prielaidas baudžiamajam persekiojimui prasidėti. Pavyzdžiui,

byloje, kurioje žala atsirado dėl neteisėto suėmimo (CK 6.272 straipsnio 1

dalis), kasacinis teismas konstatavo didelį nukentėjusiojo nerūpestingumą, nes

ieškovo suėmimo paskyrimui turėjo įtakos ieškovo elgesys ikiteisminio tyrimo

metu, ypač bandymai paveikti nukentėjusiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008

m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008). Civilinėje

byloje, kurioje žala atsirado dėl neteisėto nušalinimo nuo pareigų (CK 6.272

straipsnio 1 dalis), kasacinis teismas priteisė 30 proc. reikalautos žalos

dydžio, nes ieškovas, būdamas pareigūnas, žinojo, kad elgiasi neteisėtai,

tačiau savo veiksmais prisiėmė negatyvių padarinių, atlikus tokius neteisėtus

veiksmus, riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2013).

84. Nagrinėjamoje

byloje teismai konstatavo, kad dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, susijusių su

baudžiamuoju procesu, iš dalies yra atsakinga ir pati ieškovė (CK 6.248

straipsnio 4 dalis), t. y. ji, būdama valstybės tarnautoja, priėmė dovaną iš J. M.. Šio fakto užfiksavimas ir nulėmė ikiteisminio tyrimo,

kuris nepripažintas neteisėtu, pradžią. Teismai, mažindami ieškovės prašomą

priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, įvertino, kad pats

baudžiamojo proceso ieškovės atžvilgiu pradėjimas nėra pripažintas neteisėtu, o

dalis ieškovės patirtų neigiamų išgyvenimų susiję su paties ikiteisminio tyrimo

pradėjimu. Teisėjų kolegija laiko šias teismų išvadas pagrįstomis.

85. Nagrinėjamoje

byloje nustatyta, kad ieškovė, būdama statutinė valstybės tarnautoja, priėmė

saldainius ir gėrimą iš J. M. (per I. P.).

Kasacinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje baudžiamojoje

byloje Nr. 2K-221-942/2020 (45 punkte) nurodė, kad neoficialus atsiskaitymas savaime

nėra pateisinamas nė vienai profesijai, siekiant didesnio skaidrumo, interesų

konflikto vengimo, nešališkumo, neoficialūs simboliniai atsiskaitymai –

priešinga teisei veika. Taigi tiek kyšis, tiek dovana papirkėjo požiūriu (BK

227 straipsnis) gali būti įrankis pasiekti savo tikslų – atitinkamo paperkamo

asmens veikimo ar neveikimo.

86. Teisėjų kolegijos

vertinimu, pačios ieškovės Valstybės tarnybos įstatymo neatitinkantys veiksmai

prisidėjo prie žalos, susijusios su byloje nustatytais neteisėtais teisėsaugos

institucijų veiksmais, ieškovei atsiradimo. Šiuo atveju konstatuotinas

netiesioginis priežastinis ryšys, nes neturtinė žala ieškovei atsirado ne

tiesiogiai dėl jos veiksmų, bet yra pakankamai susiję su jai kilusiomis

žalingomis pasekmėmis, t. y. ieškovės veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu

turėjo įtakos neturtinei žalai atsirasti (CK 6.247 straipsnis, 6.282 straipsnio

1 dalis).

87. Kasaciniame skunde

ieškovė taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs

priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir neturtinės žalos, tinkamai

neišnagrinėjo jos apeliacinio skundo (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Teisėjų

kolegijos vertinimu, nurodyti kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, nes visi

ieškovės apeliacinio skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo buvo

išnagrinėti, teismas vertino ir pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo

nustatyto neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir atitinkamai įvertino ieškovės

veiksmų poveikį neturtinei žalai atsirasti.

88. Apibendrindama

pirmiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad

bylą nagrinėję teismai, nustatydami ieškovei priteistino neturtinės žalos

atlyginimo dydį, pagrįstai nusprendė atsižvelgti į pačios ieškovės didelį

neatsargumą, kuris padėjo žalai atsirasti, tačiau netinkamai įvertino jos

kaltės dydį, priteisdami jai tik 3000 Eur žalos atlyginimą.

89. Minėta, kad

orientacinis neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas analizuojant teismų

priteistus dydžius bylose, kurių aplinkybės panašios į tos bylos, kurioje

siekiama nustatyti kompensaciją už neturtinę žalą. EŽTT praktikoje panašiais

atvejais už nagrinėjamai bylai aktualius konvencinių teisių pažeidimus

priteisiami neturtinės žalos dydžiai, bendriausia prasme, yra apie 7000 – 7500

Eur už savavališką laisvės atėmimą, apie 1500 Eur už neteisėtą (taikomą

tinkamai neįvertinus, be kita ko, būtinumo) slaptą sekimą (išskyrus sunkesnių

pažeidimų atvejus, pavyzdžiui, kai valstybėje atsakovėje identifikuojamos

sistemines problemos dėl garantijų taikant slaptas sekimo priemones trūkumo). Kita

vertus, nacionalinis teismas turi teisę priteisti ir mažesnes sumas, su sąlyga,

kad jos nėra akivaizdžiai per mažos. Pagal kasacinio teismo praktiką paprastai

yra priteisiamas nuo 1000 Eur iki 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau

yra ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atvejis.

90. Teisėjų kolegija,

atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytą EŽTT ir kasacinio teismo praktiką dėl

neturtinės žalos dydžio, į tai, kad ieškovės veiksmai turėjo įtakos neturtinei

žalai atsirasti, konstatuoja, kad yra pagrindas padidinti teismų nustatytą ieškovei

iš atsakovės priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 6000 Eur.

Dėl

turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir įrodymų vertinimo

91. Ieškovė

kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai

konstatavo, jog ji neįrodė priežastinio ryšio tarp jos patirtos 240 Eur

turtinės žalos ir teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų.

92. Pagal CK 6.249

straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos

išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo

būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

93. Minėta, kad pagal

kasacinio teismo praktiką civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti

pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp

neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų

(CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas.

94. Kasacinis teismas

yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo

įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam

tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja

(CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje

aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų

ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina

nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui

įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo

pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai

proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas

įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo

remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz.,

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį

civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013).

95. Kasacinio teismo

praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima

pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino

teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia

įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko

įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas

gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai

padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia,

kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti

pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir

įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi

prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14

d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas).

96. Kasacinis teismas

taip pat yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar

jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo

paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku,

ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar

nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų;

taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Jeigu tam tikram

faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi

pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės

neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų

šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą spręsti

kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje (atsiliepime į ieškinį,

priešieškinyje ar kitame procesiniame dokumente) nurodytos aplinkybės

neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (žr. Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr.

e3K-3-184-378/2018 37 punktą; 2023 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje

Nr. e3K-3-31-781/2023 35 punktą).

97. Pirmosios

instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad

ji 2018 m. kovo 19 d. kreipėsi į gydytojus dėl pablogėjusios

savijautos, jai buvo diagnozuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, už gydymą

ieškovė sumokėjo 240 Eur, todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės kaip

turtinės žalos atlyginimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad

pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės pateiktos į bylą UAB „Rasos

klinikos“ 2021 m. vasario 8 d. pažymos, patvirtinančios, kad 2017 m.

balandžio 29 d. ieškovei buvo diagnozuota lėtinė išeminė smegenų liga. Byloje

neįrodyta, kad 2018 m. kovo 19 d. gydymo įstaigos pažymoje konstatuotas

ieškovės sveikatos pablogėjimas susijęs pakankamu priežastiniu ryšiu su

ikiteisminiu tyrimu, laikinu sulaikymu. Teisėjų kolegija laiko šią apeliacinės

instancijos teismo išvadą pagrįsta.

98. Minėta, reiškiant

atsakovui reikalavimą atlyginti žalą CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu,

patirtą žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas. Ieškovė, įrodinėdama dėl

teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų patyrusi 240 Eur turtinę žalą, į bylą

pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad ji 2018 m. kovo 19 d. kreipėsi į

gydytojus dėl pablogėjusios savijautos, jai buvo diagnozuotas mišrus nerimo ir

depresinis sutrikimas. Byloje pateikta ir UAB „Rasos klinikos“

2021 m. vasario 8 d. pažyma, patvirtinanti ieškovės susirgimus

ir gydymąsi nuo 2017 m. balandžio 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d.

dėl riešo, plaštakos, klubo sumušimo, liekamųjų reiškinių sutrenkus galvą bei

lėtinės išeminės smegenų ligos, somatoforminės disfunkcijos, endemetriumo.

99. Teisėjų kolegijos

vertinimu, byloje esant duomenų, kad ieškovė atitinkamu laikotarpiu sirgo

lėtine išemine smegenų ir kitomis ligomis, nesant įrodymų, patvirtinančių, kad

ieškovės mišraus nerimo ir depresinis susirgimas yra kilęs būtent dėl neteisėtų

teisėsaugos institucijų veiksmų, apeliacinės instancijos teismas turėjo

pagrindą konstatuoti, jog byloje neįrodyta, kad teisėsaugos institucijų

neteisėti veiksmai lėmė ieškovės mišraus nerimo ir depresinį sutrikimą ir

atitinkamai patirtą 240 Eur žalą jį gydantis.

100.

Ieškovė

kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas

nepagrįstai nagrinėjo atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus naujus

argumentus dėl ieškovės lėtinės išeminės smegenų ligos, kurie nebuvo pateikti

ir nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu,

nurodyti kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

101.

CPK

306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti

grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

102.

Atsakovės

atstovė Teisingumo ministerija apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su

pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei iš atsakovės priteistinas 240

Eur išlaidų atlyginimas kaip turtinės žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos

teismas neįvertino ieškovės pateiktos į bylą UAB „Rasos klinikos“ 2021 m.

vasario 8 d. pažymos, pagal kurią 2017 m. balandžio 29 d. ieškovei

jau buvo diagnozuota lėtinė išeminė smegenų liga, todėl 2018 m. kovo 19 d.

ieškovės sveikatos pablogėjimas nesusijęs pakankamu priežastiniu ryšiu su

pradėtu ikiteisminiu tyrimu, laikinu sulaikymu. Atsakovės atstovės Generalinės

prokuratūros apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas

ieškovės turėtų 240 Eur išlaidų už jai suteiktas gydymo paslaugas atlyginimą priteisė

neįsitikinęs, kad ši žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su teismo

pripažintu neteisėtu ieškovės laikinu sulaikymu, kriminalinės žvalgybos

priemonių panaudojimu, ikiteisminio tyrimo įtariamųjų L. G. ir

J. M. atžvilgiu atskyrimu, ieškovės nušalinimu nuo einamų

pareigų laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 28 d. iki 2017 m. spalio 27 d.

103.

Teisėjų

kolegijos vertinimu, atsakovės atstovės apeliaciniuose skunduose kėlė klausimą

dėl pirmosios instancijos teismo neįvertinto byloje jau esančio įrodymo – UAB

„Rasos klinikos“ 2021 m. vasario 8 d. pažymos ir dėl to nepagrįstai konstatuoto

priežastinio ryšio tarp byloje nustatytų neteisėtų teisėsaugos institucijų

veiksmų ir ieškovės prašomos atlyginti 240 Eur turtinės žalos. Taigi,

apeliaciniuose skunduose atsakovės atstovai ginčijo pirmosios instancijos

teismo išvadas dėl į bylą pateiktų įrodymų vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad

pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teisme yra patikrinamas

pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal pateikto

apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), patikrinant, ar

pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų,

remdamasis šalių pateiktais ir teismo ištirtais įrodymais, teisingai nustatė

faktines bylos aplinkybes ir ar pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai

pritaikė įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d.

nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020, 50 punktas). Taigi,

apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina visus byloje esančius įrodymus

ir nustato byloje faktines aplinkybes, taip patikrindamas pirmosios instancijos

teismo išvadų teisėtumą taikant teisės normas.

104.

Nagrinėjamoje

byloje apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nurodytų atsakovės

atstovių apeliacinių skundų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo

netinkamai įvertintų byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių,

pagrįstai patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą

įvertindamas, ar šioje byloje buvo tinkamai nustatytos faktinės aplinkybės dėl

ieškovės prašomos atlyginti 240 Eur turtinės žalos sąsajų (priežastinio ryšio)

su byloje nustatytais teisėsaugos institucijų neteisėtais veiksmais.

105.

Nurodytais

argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas

tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė

neįrodė priežastinio ryšio tarp byloje nustatytų teisėsaugos institucijų

neteisėtų veiksmų ir jos patirtų 240 Eur išlaidų mišriam nerimo ir

depresiniam susirgimui gydyti, todėl byloje nebuvo teisinio pagrindo tenkinti

jos reikalavimo priteisti iš atsakovės 240 Eur turtinės žalos atlyginimo (CPK

178 straipsnis).

Dėl

bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neturtinės žalos atlyginimo bylose

106.

Ieškovė

kasaciniame skunde nurodo, kad teismams sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų

atlyginimo buvo pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

taisyklių, nustatytų CPK 93 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į tai, kad

atsakovės atstovai ginčijo visus ieškinio reikalavimus, o teismas iš esmės

pripažino neteisėtais visus ieškovės įrodinėtus teisėsaugos institucijų

veiksmus. Ieškovės patirtoms 1500 Eur bylinėjimosi išlaidoms neturtinės žalos

reikalavimų suma neturėjo įtakos. Teisėjų kolegija nurodytus kasacinio skundo

argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.

107.

Pagal

CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp

jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai

priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK

93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje

nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų

reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio

reikalavimų daliai.

108.

Kasacinis

teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis,

kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra

palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys

patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia

procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai

atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę

(CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą

teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai

išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai

priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato

ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už

pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98

straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d.

nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio

10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m.

kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m.

kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktą).

Esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra tas, kad

„pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra

sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į

bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma

laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios

instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų

išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d.

nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).

109.

Kasacinis

teismas taip pat yra nurodęs, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo

priteisimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pritaikius proporcingumo principą

gali būti paneigta teisės į teisminę gynybą esmė. Pasisakydamas dėl

proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės

„pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi

išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl

neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę

gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš

Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Šioje byloje EŽTT,

nagrinėdamas pralaimėjusios šalies pareigą padengti kitos šalies bylinėjimosi

išlaidas (taisyklė „pralaimėjęs moka“), konstatavo teisės į teisminę gynybą

pažeidimą, nes kai buvo tenkinta dalis ieškinio priteisti neturtinės žalos

atlyginimą ir pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo

išlaidas, jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

e3K-3-286-943/2021, 59 punktas).

110.

Pagal

kasacinio teismo formuojamą praktiką tai atvejais, kai iš dalies tenkinamas

ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas

byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi

taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3

straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo

principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko,

įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą

ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir

jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį

elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio

reikalavimo, ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos

aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartis

civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023, 36 punktas).

111.

Nagrinėjamoje

byloje ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 13 644,94 Eur turtinės žalos

ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas

tenkino dalį ieškinio reikalavimų – priteisė ieškovei iš atsakovės 12 222,38

Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas turtinės žalos atlyginimą sumažino iki 11

982,38 Eur. Minėta, byloje nustatytas pagrindas padidinti ieškovei iš atsakovės

priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 6000 Eur.

112.

Pirmosios

instancijos teisme ieškovė patyrė 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas

nurodė, kad, ieškinį patenkinus 24 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 360

Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas

nurodė, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą (nepriteista

ieškovei iš atsakovės 240 Eur gydymo išlaidų atlyginimo) patenkinta ieškinio

reikalavimų procentinė dalis nesikeičia, todėl bylinėjimosi išlaidos

neperskirstomos. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 700 Eur išlaidų

advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo surašymą ir 600 Eur išlaidų –

už atsiliepimo į atsakovės atstovų apeliacinius skundus surašymą. Apeliacinės

instancijos teismas nurodė, kad yra tenkinama 2 proc. atsakovės atstovų

apeliacinių skundų, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiama 27 Eur bylinėjimosi

išlaidų atlyginimo (pagal proporciją neteisingai nustatytas atlyginimo dydis).

Taigi teismai, paskirstydami bylinėjimosi išlaidas, taikė CPK 93 straipsnio 2

dalyje nustatytas taisykles.

113.

Teisėjų kolegija nurodo, kad toks bylinėjimosi

išlaidų paskirstymas nagrinėjamoje byloje neatitinka nurodytos EŽTT ir

kasacinio teismo formuojamos praktikos. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovės

prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės

įtakos atsakovės teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai. Dėl to,

net ir įvertinus, kad teismai prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo

dydį sumažino (t. y. tenkino tik dalį prašymo), vis dėlto neteisėti ieškovei

neturtinę žalą sukėlę teisėsaugos institucijų veiksmai buvo nustatyti, išskyrus

vieno mėnesio nušalinimą nuo pareigų, tačiau, vertinant šį faktą visų nustatytų

neteisėtų veiksmų kontekste, laikytina, kad jis neturėjo esminės reikšmės

patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymui. Kita vertus, tai, kad ieškovei

taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo darbo vieno

mėnesio laikotarpiui – šioje byloje nepripažinta neteisėta, lėmė sprendimą

atmesti ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovės negautas pajamas

nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės

28 d., be to, byloje atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 240

Eur gydymosi išlaidų atlyginimo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija

konstatuoja, kad, šioje byloje paskirstant bylinėjimosi išlaidas, į nurodytas

aplinkybes taip pat turi būti atsižvelgta.

114.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas

aplinkybes, konstatuoja, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir

sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), šioje byloje yra pagrindas

nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos proporcinio bylinėjimosi

išlaidų paskirstymo taisyklės, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad ieškovei turi

būti atlygintinos visos jos šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.

115.

Minėta,

pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų,

todėl jai priteistina iš atsakovės 1425 Eur šių išlaidų atlyginimo. Apeliacinės

instancijos teisme ieškovė patyrė 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl jai

priteistina iš atsakovės 650 Eur šių išlaidų atlyginimo. Ieškovės prašomų priteisti

800 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme dydis neviršija Rekomendacijų

dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo

teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos

Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 7 ir 8.12 punktuose

nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Ieškovei priteistina 400

Eur šių išlaidų atlyginimo.

Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2

punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus

apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 28

d. nutartį pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Vilniaus

miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį

patenkinti iš dalies.

Priteisti

ieškovei I. A. (a. k. (duomenys

neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijos (j. a. k. 188604955), Lietuvos Respublikos

generalinės prokuratūros (j. a. k. 288603320) ir Marijampolės apskrities

vyriausiojo policijos komisariato (j. a. 191207757), 11 982,38 Eur (vienuolika

tūkstančių devynis šimtus aštuoniasdešimt du Eur 38 ct) turtinės žalos

atlyginimo, 6000 (šešis tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5

procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (17 982,38 Eur

(septyniolika tūkstančių devynis šimtus aštuoniasdešimt du Eur 38 ct),

skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 5

d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1425 (vieną tūkstantį keturis šimtus

dvidešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kitą

ieškovės I. A. ieškinio dalį atmesti.

Priteisti

ieškovei I. A. (a. k. (duomenys

neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijos (j. a. k. 188604955), Lietuvos Respublikos

generalinės prokuratūros (j. a. k. 288603320) ir Marijampolės apskrities

vyriausiojo policijos komisariato (j. a. 191207757), 650 (šešis šimtus

penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

atlyginimo“.

Priteisti

ieškovei I. A. (a. k. (duomenys

neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijos (j. a. k. 188604955), Lietuvos Respublikos

generalinės prokuratūros (j. a. k. 288603320) ir Marijampolės apskrities

vyriausiojo policijos komisariato (j. a. 191207757), 400 (keturis šimtus) Eur

bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Ši

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja

nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina

Davidonienė

Gediminas

Sagatys

Donatas

Šernas