5c534870-8f91-42cb-8b41-e0a4aa2bac10 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-398-328/2019 Proceso Nr. 2-06-3-07214-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.1; 1.3.2.7.1.;1.3.7.1; 1.3.7.5.1; 1.3.7.5.9; 1.3.7.9; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.9; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 28 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Joanai Runelienei, Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovui K. M., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,P.“ atstovams G.

J., J. V. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. M. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,P.“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Teismas nustatė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti, kad atsakovės reikalavimas atlyginti žalÄ už negrÄ Å¾intas priemones ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos yra neteisėti ir nepagrįsti.

IeÅ¡kinyje nurodė, jog Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau ir – Komisija, DGK) 2018 m. liepos 09 d. priėmė sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Sprendimas) kuriuo tenkino uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) P. praÅ¡ymÄ dėl 3 489,91 eurų žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ buvusio atsakovės darbuotojo - K. M.. Su priimti Sprendimu nesutinka. Nurodė, jog Komisija, priimdama SprendimÄ , neatsižvelgė į reikÅ¡mingÄ faktÄ , jog byloje nėra pateikta jokio dokumento, patvirtinančio, kad ginčo priemonės buvo perduotos ir už jas buvo atsakingas bÅ«tent ieÅ¡kovas.

Komisija rėmėsi liudytojų parodymais, kurie yra atsakovės darbuotojai, jai pavaldÅ«s, todėl jų parodymais negalima vadovautis kaip objektyviais ir sÄ Å¾iningais. IeÅ¡kovas nurodė, jog Komisija nagrinėdama aplinkybes dėl priemonių atsakovei negrÄ Å¾inimo neatsižvelgė į tai, jog tapačios aplinkybės ir faktai buvo iÅ¡nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Policija) atlikus tyrimÄ pagal atsakovės pareiÅ¡kimÄ . Policija priėmė sprendimÄ , jog ieÅ¡kovas priemonių nepasisavino, todėl jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių.

TÄ patį faktÄ patvirtino Klaipėdos apylinkės teismas bei Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra, atmesdami atsakovės skundus, kaip nepagrįstus. Todėl kompetentingų ir teisminių institucijų, turinčių didesnes ir objektyvesnes galimybes iÅ¡tirti faktines aplinkybes, konstatuota, jog ieÅ¡kovas nepasisavino iÅ¡ atsakovės priemonių ir atsakovei žalos nepadarė. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, galima pagrįstai teigti, jog atsakovė žinodama Policijos, prokuratÅ«ros ir teismo sprendimus, piktnaudžiauja savo teisėmis ir dėl to paties objekto, tų pačių aplinkybių ir tuo pačiu pagrindu kreipėsi į KomisijÄ .

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, jog Komisija nagrinėdama atsakovės pareiÅ¡kimÄ ir priimdama SprendimÄ dėl žalos atlyginimo virÅ¡ijo savo įgalinimus ir iÅ¡nagrinėjo ginÄÄ ne dėl darbo ginčo teisės. Atsakovė UAB ,,P.“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , priimti sprendimÄ , kad Komisijos 2018 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir paliekamas galioti. Atsiliepime nurodė, jog Sprendimas, su kuriuo nesutinka ieÅ¡kovas, yra tinkamai motyvuotas ir iÅ¡samiai argumentuotas, pateikti adekvatÅ«s ir pagrįsti sprendimo priėmimo motyvai ir argumentai.

Mano, jog Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei nėra pagrindo jo naikinti. Teismo posėdyje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaikė, paaiÅ¡kino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog įranga buvo pirkta atsakovės vadovo nurodymu, jis atliko jos paieÅ¡kas ir pristatė atsakovei. SÄ skaitas už įrangÄ apmokėjo atsakovė. PaaiÅ¡kino, jog įranga įmonės veikloje niekada nebuvo naudojama ir jam neperduota. Pažymėjo, jog liudytojų parodymai yra tendencingi, praÅ¡o jais nesivadovauti, su įmonės vadovo teiginiais nesutinka.

PraÅ¡o panaikinti Komisijos sprendimÄ . Teismo posėdyje atsakovės atstovas J. V. P. palaikė atsiliepimÄ ir jame nurodytÄ pozicijÄ . Mano, jog Komisijoje ginčas buvo iÅ¡nagrinėtas tinkamai. Mano, jog ieÅ¡kovas turi atlyginti patirtÄ Å¾alÄ dėl negrÄ Å¾into turto. Papildomai paaiÅ¡kino, jog be ieÅ¡kovo niekas kitas naudotis dronu (bepilote skraidykle) nemoka. Liudytojai paliudijo, jog matė, kad ieÅ¡kovas buvo atsinešęs fotoaparatÄ Ä¯ darbo vietÄ , todėl nėra pagrindo tikėti, kad jis turtÄ pristatė vadovui.

Mano, jog Komisijos sprendimas teisėtas ir turi bÅ«ti vykdomas. Teismo posėdyje atsakovės atstovas G. J. palaikė atsiliepimÄ bei atstovo nurodytus argumentus, Papildomai paaiÅ¡kino, jog buvo priimtas sprendimas įsigyti turtÄ nuotraukoms daryti įmonės rinkodarai. Tuo pačiu buvo leista jam (ieÅ¡kovui) tÄ Ä¯rangÄ parsineÅ¡ti ir pasinaudoti savo reikmėms. Niekas kitas ja naudotis nemokėjo. Nurodė, jog ieÅ¡kovas nusprendė iÅ¡eiti iÅ¡ darbo ir nusprendė tų daiktų negrÄ Å¾inti. PaaiÅ¡kino, jog žinojo, kad ieÅ¡kovas užsiima fotografija, pats ieÅ¡kovas siÅ«lė, kad gal reiktų pirkti įrangÄ , kad jis (ieÅ¡kovas) galėtų nufotografuoti malkų rietuvę, įdėti į internetÄ , kad perka ir pan., įmonės veiklai.

Nurodė, jog bendrovė turėjo medelių sodinimo šventę, ieškovas su ta įranga filmavo, fotografavo jų įmonę. Pažymėjo, jog ieškovas niekada jokių prekių bendrovei nepristatinėjo, tam yra administratorė; šiuo atveju vienintelis dalykas buvo, kad jis (ieškovas) užsakė, žinojo kokia įranga reikalinga, pats rekomendavo, pats pasiėmė ir naudojosi. Mano, jog Komisijos sprendimas teisėtas, prašo ieškinį atmesti. Teismas konstatuoja: byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2017 m. sausio 16 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis, kuria ieškovas priimtas dirbti UAB ,,P.“ prekybos vadybininku (b. l. 10-11, t.

I). 2017 m. sausio 16 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Tipinė visiškos individualinės materialinės atsakomybės sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo tausoti jam perduotas saugoti arba kitiems reikalams įmonės materialines vertybes (1 punkto c) papunktis); jeigu dėl darbuotojo kaltės nebuvo užtikrintas jam patikėtų materialinių vertybių saugumas, tai įmonei padaryta žala nustatoma ir atlyginama pagal įstatymus (3 punktas) (b. l. 11-12, t. II). Byloje yra pateiktas UAB ,,P.“ direktoriaus 2017 m. spalio 18 d.

įsakymu patvirtintas Prekybos vadybininko pareigybės aprašas Nr. 17, kuriame, be kitų, įtvirtinta pardavimų vadybininko pareiga tarpininkauti vedant derybas su pirkėjais ir tiekėjais (2.3 punktas) (b. l. 149-151, t. I; b. l. 2-4, t. II). Ieškovas su aprašu pasirašytinai supažindintas 2017 m. spalio 18 d. (b. l. 152, t. I). 2015 m. balandžio 7 d. UAB ,,P.“ direktoriaus įsakymu patvirtintos darbo tvarkos taisyklės (b. l. 154-165, t. I). Ieškovas su taisyklėmis pasirašytinai supažindintas 2017 m. sausio 17 d. (b. l. 166, t.

I). 2018 m. gegužės 22 d. UAB ,,P.“ aktu dėl K. M. neatvykimo į darbÄ nustatyta, jog ieÅ¡kovas 2018 m. gegužės 2 d. neatvyko į darbÄ be pateisinamos priežasties (b. l. 92, t. I). 2018 m. gegužės 23 d. įspėjimu dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 59 straipsnį, ieÅ¡kovas informuotas, jog nuo 2018 m. gegužės 28 d. su juo bus nutraukta Å¡alių sudaryta darbo sutartis (b. l. 45, t. I). 2018 m. gegužės 23 d. UAB ,,P.“ raÅ¡tu atsakovė prašė ieÅ¡kovo grÄ Å¾inti įmonės turtÄ , kuriuo jis naudojosi darbo reikmėms, iÅ¡vardintas grÄ Å¾intinas turtas (9 vnt.) (b. l. 42, t.

I). Byloje pateikti duomenys, jog ieÅ¡kovui dokumentas įteiktas antstolio kontoroje (b. l. 43-44, t. I). 2018 m. gegužės 25 d. praneÅ¡imu dėl nuÅ¡alinimo nuo darbo atsakovė UAB ,,P.“ informavo ieÅ¡kovÄ apie tai, kad iki 2018 m. gegužės 29 d. imtinai ieÅ¡kovas nuÅ¡alinamas nuo darbo, praÅ¡oma nedelsiant grÄ Å¾inti įmonės turtÄ , naudotÄ darbo reikmėms (b. l. 46, t. I). 2018 m. gegužės 25 d. pareiÅ¡kimu dėl įmonės turto pasisavinimo UAB ,,P.“ Klaipėdos apskrities VPK nurodė, jog nuÅ¡alintas nuo pareigų ieÅ¡kovas pasisavino įmonei priklausantį turtÄ ir geranoriÅ¡kai jo negrÄ Å¾ina, praÅ¡o padėti iÅ¡spręsti situacijÄ ir susigrÄ Å¾inti turtÄ (b. l. 39, t.

I). Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2018 m. gegužės 31 d. nutarimu tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , kadangi nustatytos aplinkybės ir pagrindas, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (b. l. 50-56, t. I). IÅ¡ byloje pateiktos medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. liepos 2 d. nutartimi nutarimas bei prokurorės nutarimas, kuriuo atsisakyta skundÄ tenkinti, panaikinti, UAB ,,P.“ pareiÅ¡kimas perduotas nagrinėti iÅ¡ naujo. 2018 m. liepos 20 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal UAB ,,P.“ pareiÅ¡kimÄ nustačius aplinkybes ir pagrindÄ , dėl kurių ikiteisminis tyrimas negalimas.

Nutarime nurodyta, jog nėra nustatyta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, kurie atitiktų esminius svetimo turto pasisavinimo požymius; nurodė, jog tarp Å¡alių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi bÅ«ti sprendžiami civilinio proceso tvarka. 2018 m. birželio 21 d. praÅ¡ymu dėl nusikalstamu veikimu, neteisėtai negrÄ Å¾inus UAB ,,P.“ turto, padarytos turtinės žalos priteisimo iÅ¡ K. M., atsakovė UAB ,,P.“ DGK prašė priteisti iÅ¡ K. M. 4700 Eur turtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog darbo funkcijų vykdymui K.

M. buvo iÅ¡davusi naudoti Å¡ias darbo priemones: DJI Phantom 4 Advanced dronas, DJI Phantom 4 PRO baterija/Intelligent Flight Battery, Lexar 32GB 1000 X Professional SDHC, kuprinė Compact MB MA-BP-C1, Scandisk Extreme Pro SDHC 32 GB, blykstė Metz 52AF-1 digital Nikon, kroviklis Eneloop K- KJ55HCD40E+4xAA, fotoaparatas Nikon D750 body, Tamron SP 24-70mm F/2.8 DI VC USD G2, tačiau nei darbo sutarties nutraukimo dienÄ , nei vėliau Å¡ių darbo priemonių negrÄ Å¾ino (b. l. 140- 144, t. I). 2018 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Komisija tenkino UAB ,,P.“ praÅ¡ymÄ ir nusprendė iÅ¡ ieÅ¡kovo K.

M. iÅ¡ieÅ¡koti UAB ,,P.“ 3 489,91 Eur padarytÄ Å¾alÄ dėl atsakovo darbui iÅ¡duotų, bet darbo santykiams pasibaigus negrÄ Å¾intų priemonių; Komisija sprendė, jog UAB ,,P.“ įrodė visas sÄ lygas atsakovo K. M. atsakomybei dėl UAB ,,P.“ padarytos žalos atlyginimo (b. l. 132-136, t. I). Byloje pateikta 2017 m. lapkričio 8 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. KT J000022434, kurioje užfiksuota, jog UAB ,,P.“ iÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsigijo prekių už 3 112 Eur sumÄ (Lexar 32GB 1000 X Professional SDHC, kuprinė Compact MB MA-BP-C1, Scandisk Extreme Pro SDHC 32 GB, blykstė Metz 52AF-1 digital Nikon, kroviklis Eneloop K- KJ55HCD40E+4xAA, fotoaparatas Nikon D750 body, Tamron SP 24-70mm F/2.8 DI VC USD G2) (toliau – Turtas1) (b. l. 24, 147, t.

I); prekes, nurodytas sÄ skaitoje, atsiėmė ieÅ¡kovas (b. l. 147, t. I). Byloje pateikti duomenys, jog dėl fotoaparato Nikon D750 body (įsigijimo pagrindas – 2017 m. lapkričio 8 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra) buvo parengta Ilgalaikio turto apskaitos inventorinė kortelė Nr. 1260-72 (b. l. 189, t. I). 2018 m. kovo 23 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija ir Nr. PRO 04095 užfiksuota, jog UAB ,,P.“ iÅ¡ UAB ,,duomenys neskelbtini“ įsigijo prekes bendrai 1 588 Eur sumai (DJI Phantom 4 Advanced dronas, DJI Phantom 4 PRO baterija/Intelligent Flight Battery) (toliau – Turtas2) (b. l. 41, 148, t.

I; b. l. 13, t. II). Dėl DJI Phantom 4 Advanced drono (įsigijo pagrindas – 2018 m. kovo 23 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra) buvo parengta Ilgalaikio turto apskaitos inventorinė kortelė Nr. 1260-81 (b. l. 190, t. I). Byloje ieÅ¡kovas pateikė 2018 m. gegužės 18 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija ir Nr. PRO 04432, kurioje nurodoma, jog pirkėjas K. M. iÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirko DJI Phantom 4 Advanced dronÄ už 1400 Eur sumÄ (b. l. 83, t. I). IeÅ¡kovas byloje pateikė duomenis apie 2015 m. gegužės 12 d., 2015 m. birželio 1 d., 2015 m. birželio 6 d., 2015 m. birželio 21 d., 2015 m. liepos 6 d., 2015 m. rugpjūčio 5 d., 2015 m. rugpjūčio 27 d., 2015 m. lapkričio 17 d., 2016 m. balandžio 6 d., 2016 m. liepos 4 d., 2016 m. rugpjūčio 17 d., 2016 m. spalio 26 d., 2017 m. sausio 25 d., 2017 m. gegužės 4 d., 2017 m. liepos 17 d., iÅ¡duotus verslo liudijimus fotografavimo veiklai vykdyti (b. l. 17-27, 29-32, t.

II). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog 2018 m. birželio 18 d. Komisijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) DGK tenkino ieÅ¡kovo K. M. praÅ¡ymÄ ir nusprendė iÅ¡ atsakovės UAB ,,P.“ iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovui 2 556,09 Eur darbo užmokestį už 2018 m. gegužės mėn., kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas už darbo laikotarpį nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. ir Å¡eÅ¡ių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (b. l. 7-9, t.

I). IeÅ¡kovas pateikė byloje įrodymus, jog pagal Komisijos 2018 m. birželio 18 d. sprendimÄ UAB ,,P.“ pervedė ieÅ¡kovui 2 159,62 Eur bei 396,47 Eur vidutinį darbo užmokestį (VDU) (b. l. 16, 28, t. II). IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti, kad atsakovės reikalavimas atlyginti žalÄ už negrÄ Å¾intas priemones ir 2018 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėti ir nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 32 straipsnio 1 dalyje darbo sutartis apibrėžiama, kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja bÅ«damas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkcijÄ , o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Ä®gyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (DK 24 straipsnio 1 dalis). Darbdaviui priklausančias darbo priemones darbuotojas turi naudoti darbo reikmėms, iÅ¡skyrus atvejus, kai darbo sutarties Å¡alys susitaria dėl darbdaviui priklausančių priemonių naudojimo kitais tikslais sÄ lygų ir tvarkos (DK 24 straipsnio 4 dalis).

Jeigu viena Å¡alis nevykdo ar netinkamai vykdo Å¡iame straipsnyje nustatytas pareigas, kita Å¡alis turi teisę į žalos atlyginimÄ ar reikalauti, kad jos teisės bÅ«tų apgintos kitais bÅ«dais (DK 24 straipsnio 6 dalis). DK 151 straipsnis įtvirtina, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . Žala atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

Darbo sutarties Å¡alies pareiga atlyginti žalÄ kyla esant Å¡ioms sÄ lygoms:

1) padaroma žala;

2) žala padaroma neteisėta veika;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. DK 153 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ turtinę žalÄ , bet ne daugiau kaip 3 (trijų) vidutinių darbo užmokesčio dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo 6 (Å¡eÅ¡ių) vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ , yra įtvirtinti DK 154 straipsnyje.

Vienas iÅ¡ tokių atvejų – kai žala padaroma tyčia (DK 154 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovÄ ir atsakovę nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. siejo darbo teisiniai santykiai, ieÅ¡kovas UAB ,,P.“ dirbo prekybos vadybininku. Byloje tarp Å¡alių ginčo dėl aplinkybės, jog ieÅ¡kovas K. M. darbdavio pavedimu surado bei nupirko TurtÄ 1 ir TurtÄ 2, nėra. Å iÄ aplinkybę teismo posėdyje patvirtino atsakovės atstovai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog TurtÄ 1 ieÅ¡kovas tiesiogiai atsiėmė iÅ¡ pardavėjo, o TurtÄ 2 – siuntų skyriuje autobusų stotyje. Å ias aplinkybes patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (ieÅ¡kovo ir pardavėjo susiraÅ¡inėjimas, 2017 m. lapkričio 8 d. sÄ skaitoje faktÅ«roje KT J000022434 prekių atsiėmimas patvirtintas ieÅ¡kovo paraÅ¡u, byloje pateiktos siuntos, adresuotos K. M., kvitas), dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimai. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas patvirtino, jog TurtÄ 1 ir TurtÄ 2 atsiėmė jis, tačiau nurodė, jog atsiimtus daiktus jis perdavė UAB ,,P.“ direktoriui.

Tačiau atsakovės atstovas bendrovės vadovas Å¡iÄ aplinkybę neigė, teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog Turtas1 ir Turtas2 jam perduoti nebuvo, ieÅ¡kovui buvo leista Å¡iuo turtu naudotis asmeniniais tikslais tada, kai turto nereikia bendrovės veikloje. Teismo posėdyje liudytoja apklausta bendrovės administratorė K. T. paaiÅ¡kino, jog nematė, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų įgytÄ turtÄ nešęs perduoti vadovui, nurodė, jog jos darbo stalas yra trijų metrų atstumu nuo durų, todėl bÅ«tų pamačiusi, jei daiktai bÅ«tų neÅ¡ami, be to nurodė, jog darbo klausimais dažnai užeidavo į vadovo kabinetÄ , tačiau įrangos (Turto1 ir Turto2) nematė.

Teismo posėdyje liudytoja bendrovės buhalterė Ž. G. paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas naudojosi įmonės įranga, tačiau nutraukus darbo santykius jos negrÄ Å¾ino, paaiÅ¡kino Turto1 ir Turto2 atsiėmimo aplinkybes, papildomai paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas su ja derino įrangos pirkimÄ bei atsiskaitymo už jÄ sÄ lygas. Abejoti liudytojų pateiktais paaiÅ¡kinimais teismas neturi pagrindo, paaiÅ¡kinimai neprieÅ¡tarauja byloje pateiktiems raÅ¡ytiniams įrodymams (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas Å¡ių liudytojų parodymų nevertinti, įrodymų ar aplinkybių, sudarančių pagrindÄ abejoti liudytojų paaiÅ¡kinimais nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Aplinkybė, jog liudytojos yra atsakovės darbuotojos, byloje nesant kitų įrodymų, per se (savaime) nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog paaiÅ¡kinimai yra melagingi ar neatitinka tikrovės. Civilinio proceso kodekso 410 straipsnio 2 dalis numato, jog ginčų dėl žalos atlyginimo, kylančių iÅ¡ darbo teisinių santykių, nagrinėjimui Civilinio proceso kodekso XX skyriaus nuostatos (darbo bylų nagrinėjimo ypatumai) netaikomos.

Todėl civilinė byla nagrinėjama pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles (Civilinio proceso kodekso 410 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014).

Pagal formuojamÄ kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , Å¡aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir Å¡alies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami. Be to, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės bÅ«klės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų Å¡altiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindÄ vertinti kitaip, turi bÅ«ti vertinama, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimÄ grindė aplinkybe, jog byloje nėra jokio dokumento, patvirtinančio, kad ginčo priemonės buvo perduotos ir už jas jis materialiai atsakingas. Teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino, jog ginčo turto perdavimo – priėmimo akto neparengė, Å¡i aplinkybė buvo nustatyta ir ginčijamame DGK Sprendime. Tačiau, minėta, jog byloje yra pateikti duomenys, kad ginčo turtÄ (Turtas1 ir Turtas2) iÅ¡ pardavėjų atsiėmė pats ieÅ¡kovas, o įrodymų ar objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsiimtos prekės buvo perduotos bendrovės vadovui byloje nėra pateiktos (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Nors ieÅ¡kovas byloje ir pateikė 2018 m. gegužės 18 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kurioje nurodoma, jog pirko dronÄ , tačiau pateiktas dokumentas nėra pasiraÅ¡ytas, nėra pateikti duomenys, ar minėta sÄ skaita faktÅ«ra buvo apmokėta, o prekė perduota ieÅ¡kovui (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). IeÅ¡kovo pateikti verslo liudijimai patvirtina aplinkybę, jog ieÅ¡kovas individualiai liudijimuose nurodytu laikotarpiu vykdė fotografavimo veiklÄ , tačiau nepaneigia (nors tiesiogiai ir nepatvirtina) aplinkybės, kad asmeniniam naudojimui darbuotojo ir darbdavio susitarimu ieÅ¡kovui buvo perduotas bendrovės turtas (Turtas1 ir Turtas2).

Byloje liudytojai pateikė paaiÅ¡kinimus, jog su bendrovės įranga buvo filmuojamas (fotografuojamas) įmonės renginys (medelių sodinimo Å¡ventė) ir įrangÄ naudojo ieÅ¡kovas, ginčijamame DGK Sprendime fiksuotuose liudytojų (S. S., K. T.) paaiÅ¡kinimuose nurodytos tapačios aplinkybės (b. l. 133, t. I). IeÅ¡kovas aplinkybės, jog filmavo įmonės renginį neginčijo, tačiau nepateikė įrodymų, jog tai atliko naudodamas savo įrangÄ (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Teismas visumos byloje esančių įrodymų kontekste kritiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovo pateiktus papildomus įrodymus – galimai jo naudojamo drono identifikacinį numerį.

Bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog ginčo metu turėjo ir naudojo du jam priklausančius dronus, tačiau teismui pateikė duomenis tik dėl vieno jų, nepateikė Å¡ių daiktų įsigijimÄ patvirtinančių įrodymų, nepaaiÅ¡kino turto įsigijimo aplinkybių (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, ieÅ¡kovo pateikti įrodymai neatitinka civilinio proceso įstatymo įrodymams keliamų reikalavimų, iÅ¡ pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti pateiktos nuotraukos padarymo laiko, aplinkybių, fotonuotraukoje fiksuojamas daikto fragmentas (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 202 straipsnis, 220 straipsnis).

Teismas spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ atkreipia dėmesį ir į nenuosekliÄ bei prieÅ¡taringÄ ieÅ¡kovo pozicijÄ dėl ginčo turto: iÅ¡ byloje pateiktos Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, jog ieÅ¡kovas tyrimo pradžioje neigė ginčo turto buvimÄ UAB ,,P.“, vėliau pozicijÄ pakeitė ir patvirtino, jog turtÄ pirko darbdavio pavedimu, tačiau Å¡io turto neturi (medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 12, 67-70), ginÄÄ nagrinėjant Komisijoje ieÅ¡kovas teigė, jog turtÄ pirko, tačiau perdavė jį direktoriui, įmonė Å¡io turto savo veikloje nenaudojo (b. l. 133, t.

I), teismo posėdyje ieÅ¡kovas teigė, jog ginčo turtas perduotas atsakovei, įmonė veikloje Å¡io turto nenaudojo. Tačiau byloje apklausti liudytojai paaiÅ¡kino, jog tam tikri įmonės renginiai buvo filmuojami (fotografuojami), jiems žinoma, jog tai daryta įmonės įranga. Nors ieÅ¡kovo pareigybės apraÅ¡yme nėra numatytos funkcijos, susijusios su vaizdo fiksavimu (fotografija) (b. l. 149-151, t. I), tai nepaneigia tarp darbo sutarties Å¡alių (ieÅ¡kovo ir atsakovės) buvus susitarimÄ ieÅ¡kovui fiksuoti bendrovės renginius pasitelkus vaizdo fiksavimo priemones, t. y. ginčo turtÄ (TurtÄ 1 ir TurtÄ 2).

IeÅ¡kovo argumentai, jog ikiteisminio tyrimo institucijos nagrinėdamos tarp Å¡alių kilusio ginčo aplinkybes ir faktus, konstatuota, jog ieÅ¡kovas atsakovės turto nepasisavino ir atsakovei žalos nepadarė, įvertinus byloje pateiktus duomenis, atmestini, kaip nepagrįsti. Teismas atkreipia dėmesį, jog iÅ¡ byloje pateiktos tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 20 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ turinio matyti, jog ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, kadangi byloje nepakako objektyvių ir neginčijamų duomenų, kurie atitiktų esminius svetimo turto pasisavinimo požymius, todėl padaryta iÅ¡vada, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Kartu nutarime nurodoma, jog tarp ieškovo ir atsakovės yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, buvo tirtos aplinkybės dėl atsakovei (darbdaviui) padarytos žalos ar jos dydžio, nėra, šiuo aspektu tyrimas nebuvo atliekamas. Vien aplinkybė, jog asmens veiksmuose nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių, nereiškia, jog šio asmens veiksmų neteisėtumas negali būti vertinamas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Medžiagoje nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai, kadangi neatitinka tokiems faktams įstatymo keliamų reikalavimų (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas, 3 punktas). Bylos duomenis nustatyta, jog 2017 m. sausio 16 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudaryta Tipinė visiÅ¡kos individualinės materialinės atsakomybės sutartis, kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo tausoti jam perduotas saugoti arba kitiems reikalams įmonės materialines vertybes (1 punkto c) papunktis); atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ , jei dėl darbuotojo kaltės jam perduotų vertybių saugumas nebuvo užtikrintas (3 punktas) (b. l. 11-12, t.

II). Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (TAR, 2016-09-19, Nr. 2016-23709) 12 straipsnyje įtvirtinta, jog VisiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki Darbo kodekso įsigaliojimo, įsigaliojus Å¡iam įstatymui netenka galios. Ä®vertinus nurodytÄ aplinkybę, Å¡alių sudaryta Tipinė visiÅ¡kos individualinės materialinės atsakomybės sutartis, sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ teismo nevertinama ir ja nesiremiama. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimÄ , labai svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp faktinių duomenų, gautų iÅ¡ tos pačios rÅ«Å¡ies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovas ginčo turtÄ â€“ TurtÄ 1 ir TurtÄ 2 pirko, šį turtÄ atsiėmė pats.

Tačiau byloje nėra pateikti įrodymai ar objektyvios aplinkybės, sudarančios pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas šį turtÄ perdavė atsakovei. Atsakovės atstovas Å¡iÄ aplinkybę neigia. Nors byloje nėra pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas, patvirtinantis, jog ieÅ¡kovui turtas buvo perduotas, tarp Å¡alių turto priėmimo – perdavimo aktas nebuvo sudarytas, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu, vien Å¡io dokumento nebuvimas nesudaro pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas ginčo turto neturi (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Byloje nustatytos aplinkybės bei įrodymai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovas Turto1 ir Turto2 atsakovei neperdavė. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas paaiÅ¡kino, jog leido turtÄ ieÅ¡kovui naudoti asmeniniais tikslais. IeÅ¡kovas Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės neneigė, nors bylos nagrinėjimo metu teigė, jog įmonės veikloje turtas nebuvo naudojamas. Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ .

Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovas, UAB ,,P.“ dirbdamas pardavimo vadybininku, bendrovei pirko TurtÄ 1 bei TurtÄ 2, pats šį turtÄ atsiėmė iÅ¡ pardavėjų, tačiau bendrovei Å¡io turto neperdavė (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovui Å¡is turtas buvo perduotas ir jis už turtÄ buvo materialiai atsakingas, tai nepaÅ¡alina asmens pareigos, nutrÅ«kus darbo santykiams ar iÅ¡nykus teisėtam pagrindui šį turtÄ naudoti, grÄ Å¾inti šį turtÄ jo savininkui (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis).

Minėta, jog įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (DK 24 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovė kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su reikalavimu grÄ Å¾inti jo žinioje esantį įmonės TurtÄ 1 ir TurtÄ 2, tačiau reikalavimas nebuvo įvykdytas. IeÅ¡kovo pareigybės apraÅ¡e yra įtvirtina pareiga atsakyti už žalÄ , padarytÄ dėl savo kaltės ar neatsargumo (3.2 punktas) (b. l. 149-151, t.

I). IeÅ¡kovas su pareigybės apraÅ¡u buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai, todėl galėjo ir turėjo suprasti, jog pažeidęs apraÅ¡e įtvirtintas pareigas, įgis prievolę atlyginti pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ . Ä®vertinus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog atsakovės reikalavimas atlyginti žalÄ už negrÄ Å¾intas priemones ir Komisijos sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

IeÅ¡kovo argumentas, jog Komisija, nagrinėdama Å¡alių ginÄÄ , virÅ¡ijo savo kompetencijÄ , Å¡ios bylos kontekste nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas. Aplinkybė, jog Å¡alių ginčas buvo nagrinėjamas Komisijoje nevaržo ir neriboja Å¡alių teisės galimai pažeistas savo teises ar teisėtus interesus ginti civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis). Å iÄ teisę ieÅ¡kovas įgyvendino. Pažymėtina, jog pagal DK 231 straipsnio 4 dalį darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas.

PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo Å¡alis, pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį teisme, vadinama ieÅ¡kovu, o kita Å¡alis – atsakovu (DK 231 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismas neturi pagrindo spręsti ir/ar pripažinti Komisijos sprendimÄ teisėtu ar palikti jį galioti, todėl atsakovės praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas.

Atsakovei iÅ¡aiÅ¡kintina, jog tai neužkerta kelio atsakovei, manančiai, jog yra pažeistos jos teisės ar teisėti interesai kreiptis į teismÄ teisminės gynybos reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis). Dėl bylos baigties Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimus, byloje surinktų įrodymų visetÄ bei teisinį reglamentavimÄ , konstatuotina, jog ieÅ¡kovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principais, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl Å¡ios nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas nusprendžia: atmesti ieÅ¡kovo K. M. ieÅ¡kinį. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Dalė Žukauskienė