Legislator Case Law & Legislation
5c5193fd-71ea-4e25-9474-848e082912dd AI generated

5c5193fd-71ea-4e25-9474-848e082912dd · Regionų administracinis teismas

Case Number 5c5193fd-71ea-4e25-9474-848e082912dd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1743-609/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00777-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3;28.2; 28.5; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 5 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I.Ž. skundÄ atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės bei neturtinės žalos, palÅ«kanų priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

5c5193fd-71ea-4e25-9474-848e082912dd · Regionų administracinis teismas: Mano, jog nėra įrodytos civilinės atsakomybės sÄ lygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. BylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo bylos proceso Å¡alys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ 2019 m. sausio 18 d. paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų praneÅ¡imai“ (b.l. 77), todėl laikytina, kad bylos proceso Å¡alims apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės bylos Å¡alims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1743-609/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00777-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3;28.2; 28.5; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 5 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I.Ž. skundÄ atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės bei neturtinės žalos, palÅ«kanų priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja I.Ž. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) praÅ¡o panaikinti atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2018 m. balandžio 25 d. sprendimÄ Nr. 2.3.-(NTP-2)-18-NT-859-7795 (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir atsakovę įpareigoti iÅ¡ naujo spręsti antrinės teisinės pagalbos jai suteikimo klausimÄ bei iÅ¡ atsakovės jai priteisti 5 000 Eur turtinės žalos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo teismo priteistos sumos nuo skundo padavimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Skunde (b.l. 2-3) nurodo, jog 2018 m. balandžio 23 d. atsakovei pateikė motyvuotÄ praÅ¡ymÄ suteikti antrinę teisinę pagalbÄ Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-10148-595/2015 dėl valstybės pareigÅ«nų veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teigia, jog jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, nuo 1984 m. balandžio mėn. jai nustatyta visiÅ¡ka negalia, ji yra pensininkė, jos darbo stažas yra 46 metai, ji yra naÅ¡lė, todėl nuvažiuoti į Vilnių pati ji negali.

Mano, jog valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos nesuteikimu jai buvo padaryta žala. Pažymi, jog civilinėje byloje Nr. 2-10148-595/2015 atsakove yra valstybė, todėl valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba jai nebuvo suteikta tyčia. Teigia, jog neturint atstovo, byla gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta neteisingai, neobjektyviai ir bus pralaimėta. PadarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ vertina po 5 000 Eur (CK 6.37 str.2 d., 6.210 str. d., 6.258 str.). Akcentuoja, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ji patyrė stresÄ , negali nusiraminti, prasidėjo Å¡irdies priepuoliai, nemiga, skauda galvÄ , vartoja daug vaistų, kamuoja fiziniai skausmai, dėl ko gali sumažėti gyvenimo trukmė.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundÄ (b. l. 15-17) nurodė, jog su skundu ir jame keliamais reikalavimais nesutinka, todėl praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, jog 2018 m. balandžio 23 d. praÅ¡yme pareiÅ¡kėja nurodė, jog nesutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalies (atitinkamai 50 ar 75 procentų), jeigu vadovaujantis LietuvosRespublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - Ä®statymas) 14 straipsniu,valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus.

Pažymi, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (iÅ¡skyrus baudžiamÄ sias bylas pradėtas ne pagal skundus ir pareiÅ¡kimus privataus kaltinimo tvarka) yra teikiama dviejose civilinėse bylose pagal Tarnybos sprendimus: 2017 m. rugsėjo 8 d. Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-l 830-17279 civilinėje byloje Nr.2-14116-998/2017 dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančia, 2017m. vasario 6 d. sprendimu Nr.2.3-(NTP-2)-17-T-231-2723 (2018 m. sausio 23 d.

Tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr.2.3-(NTP-2)-18-P-231-1432 sprendimo galiojimo terminas pratęstas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmos instancijos teisme), įtraukiant trečiuoju asmeniu civilinėje byloje Nr.e2-400-512/2017. Akcentuoja, jog atsakovė neturi informacijos, kad aukščiau nurodytose civilinėse bylose valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba Å¡iose bylose pareiÅ¡kėjai yra nebeaktuali, taip pat nėra gauta pareiÅ¡kėjai paskirtos advokatės M.S. praneÅ¡imų apie antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiÅ¡kėjai užbaigimÄ ar praÅ¡ymų dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagal minėtus Tarnybos sprendimus.

Pabrėžia, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis civilinės bylos, kuriose minėtais Tarnybos sprendimais pareiškėjai yra suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba nėra baigtos nagrinėti. Kadangi pareiškėjai antrinė teisinė pagalba buvo teikiama dviejose civilinėse bylose, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudaro 50 procentų. Kadangi pareiškėja nesutiko apmokėti jai tenkančios antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu pareiškėjai antrinė teisinė pagalba nebuvo suteikta.

Mano, jog nėra įrodytos civilinės atsakomybės sÄ lygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. BylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo bylos proceso Å¡alys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ 2019 m. sausio 18 d. paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų praneÅ¡imai“ (b.l. 77), todėl laikytina, kad bylos proceso Å¡alims apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Byloje pakanka raÅ¡ytinių duomenų iÅ¡nagrinėti jÄ iÅ¡ esmės, todėl byla nagrinėtina iÅ¡ esmės bylos Å¡alims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-859-7795, kuriuo pareiÅ¡kėjai I.Ž. atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ , teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. balandžio 25 d. sprendimÄ Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-859-7795, pareiÅ¡kėja praÅ¡o įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo spręsti antrinės teisinės pagalbos jai suteikimo klausimÄ bei jai priteisti turtinę žalÄ ir neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertina po 5 000 Eur bei 5 procentų metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos ir bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Nustatyta, jog 2018 m. balandžio 20 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į TarnybÄ su praÅ¡ymu (gavimo žyma 2018 m. balandžio 23 d., registracijos Nr. (23)-KLTP-1-859 (b.l. 18-22), praÅ¡ydama jai suteikti valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-10148-595/2018 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pildydama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. gruodžio 11 d.

įsakymo Nr. 1R-304 redakcija) patvirtintÄ PraÅ¡ymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ formÄ , grafoje – „Jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsniu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus, kitÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalį (atitinkamai 50 ar 75 procentus) apmokėti“ – pareiÅ¡kėja pažymėjo atsakymÄ â€žNesutinku“. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-859-7795 buvo atsisakyta I.Ž. teikti antrinę teisinę pagalbÄ , vadovaujantis inter alia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu.

Å iame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-575/2018 ir kt.).

Tačiau minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims sistema ir jos įgyvendinimo sÄ lygos bei procedÅ«ros įtvirtintos specialiajame įstatyme – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – ir Ä®statymas, ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi 2017 m. kovo 30 d. Ä®statymo Nr. XIII-247 redakcija). Ä®statymo 11 ir 12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sÄ lygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbÄ .

Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. JÄ suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ , ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia. Net ir esant formalioms sÄ lygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų bÅ«ti teikiama, Ä®statymas numato tam tikrus apribojimus.

Tokiais ribojimais laikytini ir Ä®statymo 11 straipsnio 6-7 dalyse numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai yra iÅ¡vardinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje. Nagrinėjamu atveju yra aktualus Å¡io straipsnio 7 dalies 9 punktas, kuris numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiÅ¡kėjas nesutinka apmokėti nustatytÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalį. Pagal Ä®statymo 14 straipsnio 7 dalį, pareiÅ¡kėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmÄ jį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymÄ arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnio 2–15 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka antrÄ jį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymÄ ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 25 procentus antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pažymėtina, jog sutikimas apmokėti likusiÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalį turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas norinčio gauti antrinę teisinę pagalbÄ asmens praÅ¡yme (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis), prieÅ¡ingu atveju, kaip minėta, tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atsisakyti teikti pareiÅ¡kėjui Å¡io įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas.

Ä®statymo 4 straipsnis nustato pareiÅ¡kėjų pareigas, tarp kurių nustatyta ir pareiga laikydamasis Å¡io ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalį (4 straipsnio 5 punktas). Atsakovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiÅ¡kėjai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba dviejose civilinėse bylose pagal Tarnybos 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ Nr. 2.3- (NTP-2)-17-T-1830-17279 (b.l. 31-32) ir 2017 m. vasario 6 d. sprendimÄ Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-231-2723, kuris pratęstas 2018 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-P-231-1432 (b.l. 27-30).

Minėtais Tarnybos sprendimais pareiÅ¡kėjai buvo paskirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba civilinėse bylose, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Ginčijamo sprendimo metu civilinės bylos, kuriose pareiÅ¡kėjai buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, nebuvo iÅ¡nagrinėtos (civilinė byla Nr. 2-105-828/2019 (buvęs bylos Nr. 2-14116-998/2017), kurioje antrinė teisinė pagalba buvo suteikta pareiÅ¡kėjai pagal atsakovo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimÄ Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-1830-17279, Å¡iuo metu yra nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«muose, o civilinė byla Nr. e2-93-512/2018, kurioje antrinė teisinė pagalba pareiÅ¡kėjai buvo suteikta pagal 2017 m. vasario 6 d. sprendimÄ Nr. 2.3.(NTP-2)-17-T-231-2723, 2018 m. sausio 23 d. sprendimÄ Nr. 2.3-(NTP-2)-18-P-231-1432, iÅ¡nagrinėta 2018 m. gruodžio 31 d.).

Ä®vertinus tai, jog pareiÅ¡kėjos 2018 m. balandžio 20 d. praÅ¡ymo pateikimo Tarnybai metu pareiÅ¡kėjai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba dviejose bylose, pareiÅ¡kėjai 2018 m. balandžio 20 d. praÅ¡yme nurodžius, jog ji nesutinka apmokėti atitinkamos dalies bÅ«simų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-859-7795, kuriuo pareiÅ¡kėjai I.Ž. atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ , laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Teismo vertinimu, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimas tokioje situacijoje neatitiktų bendrųjų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo apibrėžtų jos teikimo sÄ lygų, taip pat akivaizdžiai prieÅ¡tarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principams, nurodytiems įstatymo 3 straipsnyje. Kadangi konstatuota, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-859-7795 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, jo turinys atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, jo panaikinimui pagrindo nėra.

Nenustačius Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje reglamentuotų ginčijamo administracinio akto panaikinimo pagrindų, reikalavimas įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo spręsti antrinės teisinės pagalbos pareiÅ¡kėjai suteikimo klausimÄ netenkintinas. Be kita ko pažymėtina, jog ginčo praÅ¡ymo suteikti valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjai aktualumas yra iÅ¡nykęs, nes pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis civilinė byla Nr. 2-10148-595/2018 (kurioje pareiÅ¡kėja prašė suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , pateikdama 2018 m. balandžio 23 d. praÅ¡ymÄ ) yra iÅ¡nagrinėta – 2018 m. birželio 14 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. Žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sÄ lygas numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Prievolės atlyginti patirtÄ Å¾alÄ kilimui yra bÅ«tina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas ir nenustačius bent vienos iÅ¡ pirmiau minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. 2.3-(NTP-2)-18-NT-859-7795 yra teisėtas ir pagrįstas.

Nenustačius vienos iÅ¡ pagrindinių sÄ lygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, reikalavimas pareiÅ¡kėjai priteisti turtinės ir neturtinė žalos atlyginimÄ netenkintinas. Netenkinus reikalavimo iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , reikalavimas pareiÅ¡kėjai priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos ir bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas nusprendžia:

SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja Eglė Kiaurakytė