A-438-1948-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A438-1948/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00376-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.1; 11.12 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. M.,

atsakovo atstovui R. A.,

trečiajam suinteresuotajam asmeniui A. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V. dėl įsakymų ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas skundu ir jo patikslinimu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1384 punktą, kuriuo jis yra išbrauktas iš patvirtintų pretendentų gauti žemę asmenų sąrašo;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. Ž34-450 dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir nuosavybės teisių atkūrimo A. V.; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 34S-15K dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. V..

Nurodė, jog Šilutės rajono apylinkės teismas 1991 m. lapkričio 22 d. sprendimu nustatė juridinį faktą, kad jo miręs tėvas J. M. Giegždų kaime, Šilutės rajone valdė 18 ha žemės sklypą, iš kurio 7,5 ha ariamos žemės, 10 ha miško ir 0,5 ha sodybinio sklypo. 1992 m. sausio 31 d. jis kreipėsi į Šilutės rajono Pagėgių agrarinės reformos tarnybą dėl 18 ha žemės sklypo valdymo ir 1992 m. vasario 26 d. kompetentinga komisija leido jam, kaip ūkininkui, projektuoti ir statyti ūkinę sodybą Giegždų kaime, jam priklausančioje žemėje. 1995 m. jo iniciatyva UAB „Šilutės hidroprojektas“ atliko jo nuomojamos 24,75 ha žemės reformos žemėtvarkinį preliminarinį projektą. 1998 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos apskrities viršininkas patvirtino išvadą Nr. 574, kuria konstatavo, jog jis turi teisę atkurti nuosavybės teises į 18 ha žemės, esančią Giegždų kaime, Šilutės rajone, tačiau 2005 m. kovo 8 d. Klaipėdos apskrities viršininkas įsakymu Nr. V-282 minėtą išvadą panaikino. Teigia, jog 2000 metais jis su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus įgaliotu atstovu pasirašė žemės nuomos sutartį dėl 24,76 ha žemės sklypo nuomos. Pabrėžia, jog nuo 1995 metų jis yra įregistravęs ūkį Naktiškių kaime. Akcentuoja, jog 2010-2011 metais jis buvo įtrauktas į pretendentų sąrašą valstybinės žemės pirkimui, tačiau nepavyko susitarti dėl konkrečių žemės vietų. Teigia, kad 2010 m. lapkričio 11 d. gavo atsakovo raštą, kuriame nurodyta apie dalie jo nuomojamos žemės perdavimą A. V. bei valstybinės žemės nuomos sutartis dėl 8,85 ha žemės nuomos pasibaigimą 2010 m. lapkričio 9 d. Nurodo apie 2010 m. spalio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo priimtą sprendimą Nr. 34S-15K atkurti nuosavybės teises piliečiui A. V. sužinojęs tik iš minėto rašo rengiant patikslintą skundą teismui. Mano, jog žemės nuomos sutartis su juo buvo nutraukta neteisėtai.

Akcentavo, kad atsakovas jam nepateikė pranešimo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto valstybės parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo kadastro duomenų bylos pateikimo per 6 mėnesius nuo pranešimo dienos, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 915, todėl jis neteisėtai buvo išbrauktas iš patvirtintų pretendentų gauti žemę pagal parengtą Naktiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kaip nepasirinkęs ir nesuderinęs žemės sklypų. Pareiškėjo manymu, 1995 m. jo iniciatyva atliktas nuomojamo 24,76 ha žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimas reiškia, jog jis atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 915 reikalavimus, todėl jo, kaip pretendento, nebuvo galima išbraukti iš Naktiškių kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projekto. Pareiškėjo nuomone, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1384 jis buvo neteisėtai išbrauktas iš sąrašų ir neteisėtas yra patvirtintas UAB „Sweco Hidroprojektas“ 2011 metais parengtas Pagėgių savivaldybės Naktiškių seniūnijos Naktiškių kadastro vietovės žemės reformos projektas.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas prašė atmesti pareiškėjo skundą atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas yra praleidęs Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą apskųsti 2010 m. lapkričio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. Ž34-450 ir neprašo šio termino atnaujinti. Pareiškėjui skundžiamas įsakymas buvo išsiųstas neregistruotu paštu 2010 m. lapkričio 11 d. Nurodė, jog 2010 m. rugsėjo 30 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. Ž34-240 1 punktu buvo patvirtintas priedas – Pretendentų, pageidaujančių Pagėgių savivaldybėje Naktiškių kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektu projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai pirkti ar nuomoti ar nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis, sąrašas, į kurį buvo įtrauktas pareiškėjas – dėl 3 ha žemės gavimo nuosavybėn neatlygintinai pagal 5 eilę, dėl 10 ha žemės gavimo neatlygintinai nuosavybėn pagal 10 eilę, dėl 8 ha pirkimo – pagal 15 eilę.

Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1384 4 punktu išbraukė iš patvirtintų pretendentų gauti žemės sąrašo asmenis, įrašytus minėto 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. Ž34-240 priede. Pareiškėjas taip pat išbrauktas iš pretendentų gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai ir pirkti žemės asmenų sąrašo, nes nepasirinko žemės sklypų. Pareiškėjo išbraukimo iš minėtų sąrašų pagrindas – Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 207, 97.3 punktas, kuriame nurodyta, jog privaloma įsakymo dalis yra priedas – asmenų, nurodytų 40.3 – 40.5 punktuose, kurie išbraukiami iš patvirtintų pretendentų sąrašų pagal parengtą žemėtvarkos projektą, sąrašas. Metodikos 40.4 punktas nustato, jog išbraukiami asmenys, kurie nepasirinko žemės sklypų žemėtvarkos projekto rengimo metu. Pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. lapkričio 9 d.

įsakymą Nr. Ž34-450 yra nepagrįstas. Teigė, jog Tauragės apskrities viršininko 2009 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-499 buvo patvirtintos Naktiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme A. V. suformuoto žemės sklypo Nr. 339 ribos ir plotas. Atsakovas pažymėjo, jog atsižvelgiant į minėtą įsakymą, kuris yra galiojantis, 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. Ž34-450 buvo nustatyti žemės sklypo, esančio Giegždų kaime, kadastro duomenys ir priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. V..

Tuo tarpu, anot atsakovo, valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartis su pareiškėju buvo nutraukta vadovaujantis Civilinio kodekso 6.562 straipsnio 1 punktu, nes suėjo žemės nuomos terminas.

Tretysis suinteresuotas asmuo A. V. prašė skundo netenkinti, remdamasis atsiliepime nurodytais motyvais.

Atsiliepime į skundą tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, jog piliečių prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kaimo vietovėje esančią žemę sprendžiami nustatyta tvarka ir eiliškumu formuojant sklypus pagal rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus. 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1384 patvirtintas UAB „Sweco Hidroprojektas“ projekto autoriaus K. B. 2010-2011 metais parengtas Pagėgių savivaldybės Naktiškių seniūnijos Naktiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo suformuotos žemės sklypų ribos, patvirtintos kadastro nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

Trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, paminėtas žemėtvarkos projektas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Tretysis suinteresuotasis asmuo teigė, kad pareiškėjas pagrįstai buvo išbrauktas iš patvirtintų pretendentų gauti žemę asmenų sąrašo vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 40.3 punktu, nes nepasirinko ir nesuderino žemės sklypų žemėtvarkos projekto rengimo metu. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, pareiškėjui neįvykdžius ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius veiksmus atliko pagal teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo naikinti 2011 m. rugsėjo 15 d.

įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1384. Taip pat nėra pagrindo naikinti 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. Ž34-450, kurio 1 punktu buvo nustatyti žemės sklypo, Naktiškių žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėto Nr. 339, esančio Giegždų kaime, Pagėgių savivaldybėje, kadastro duomenys, o įsakymo 2 punktu buvo priimtas sprendimas Nr. 34S-15K dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jam tenkančią buvusio savininko A. Z. nekilnojamojo turto dalį – 6,83 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam – 8,85 ha žemės sklypą, Giegždų kaime, Pagėgių savivaldybėje, kadangi įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Tretysis suinteresuotasis asmuo pabrėžė, jog su pareiškėju pagrįstai buvo nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis, nes joje buvo nurodytas sutarties pasibaigimo terminas – kol bus atkurtos nuosavybės teisės į šį sklypą. Kadangi jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurį nuomos sutartimi valdė ir naudojosi pareiškėjas, todėl sutarties nutraukimas nepažeidžia pareiškėjo teisių.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 34S-15K „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. V.“ panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, o administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. Ž34-450 „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui A. V. Giegždų kaime, Pagėgių savivaldybėje“ panaikinimo nutraukė. Pirmosios instancijos teismas taip pat paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundą dalyje dėl 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1384 „Dėl Pagėgių savivaldybės, Natkiškių seniūnijos Natkiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalies panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nagrinėjamas ginčas dėl individualių teisės aktų: dviejų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymų, kuriais pareiškėjas išbrauktas iš patvirtintų pretendentų gauti žemę asmenų sąrašo bei nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys ir priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V., bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. V., teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamas ginčas kilęs iš nuosavybės teisių atkūrimo proceso. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundžia atsakovo sprendimus, kuriais jis išbrauktas iš patvirtintų pretendentų gauti žemę asmenų sąrašo bei ginčija sprendimą, kuriuo nuosavybės teisės atkurtos trečiajam suinteresuotam asmeniui, teigdamas, kad nuosavybės teisės A. V. atkurtos ir į dalį žemės sklypo, kurį valdė jo tėvas.

Spręsdamas klausimą dėl 2010 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 34S-15K panaikinimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas ginčija 2010 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 34S-15K „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. V.“, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises A. V. į tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 6,83 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 8,85 ha žemės sklypą, esančius Giegždų kaime, Pagėgių savivaldybėje, Tauragės rajone, teigdamas, jog ginčijamu sprendimu yra pažeidžiamos jo teisės, kadangi dalis jo tėvo valdytos žemės patenka į trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybėn atkurtą žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjas teigia, kad skundžiamą sprendimą gavo tik tada, kai Klaipėdos apygardos administracinis teismas jam nurodė ištaisyti skundo trūkumus. Pareiškėjui terminas skundo trūkumų pašalinimui buvo nustatytas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartis patvirtina, jog pareiškėjas ir šiame teisme reiškė reikalavimą panaikinti 2010 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 34S-15K, tačiau jo teismui nepateikė. Pirmosios instancijos teismo nuomone, pareiškėjo teiginys apie skundžiamo sprendimo gavimo datą nepaneigtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl laikytina, kad pareiškėjas nepraleido kreipimosi į teismą termino (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Tauragės apskrities viršininkas 2009 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-499 patvirtino Naktiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, patvirtintame Tauragės apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. V-2176 „Dėl Pagėgių savivaldybės Naktiškių seniūnijos Naktiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ A. V. suformuoto žemės sklypo Nr. 339 ribas ir plotą, nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytas žemės sklypui taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Patvirtintas minėto žemės sklypo Nr. 339 ribų nustatymo planas. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, paminėti Tauragės apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr. V-2176 ir 2009 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. V-499 yra nepanaikinti. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nustačius A. V. suformuoto žemės sklypo Nr. 339 ribas ir plotą, skundžiamu 2010 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 34S-15K atkurtos nuosavybės teisės trečiajam suinteresuotam asmeniui perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 8,85 ha žemės sklypą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš atsakovo atsiliepimo duomenų bei rašytinių įrodymų nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. Ž34-240 „Dėl pretendentų, pageidaujančių Pagėgių savivaldybės Naktiškių kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projektu projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti iš valstybės, neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise, sąrašo patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintas priedas – Pretendentų pageidaujančių Pagėgių savivaldybės Naktiškių kadastro vietovėje žemės neatlygintinai, pirkti ar nuomoti ar nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudoti, sąrašas.

Paminėtu įsakymu pareiškėjas A. M. į šį sąrašą įtrauktas dėl 3 ha žemės gavimo nuosavybėn neatlygintinai pagal 5 eilę, dėl 15 ha žemės gavimo nuosavybėn neatlygintinai pagal 10 eilę ir dėl 8 ha pirkimo – pagal 15 eilę. Pagal šį sąrašą buvo organizuoti žemės sklypų projektavimo darbai ir pareiškėjas pagal Metodikos 34 punkto reikalavimus buvo kviečiamas aptarti žemės sklypų išdėstymo klausimus 2010 m. lapkričio 12 d. 10 val. ir 13 val. ir 2011 m. vasario 14 d. Iš pretendentų susitrinkimo protokolų nustatyta, kad pareiškėjas nesutinka, jog už kitam pretendentui K.

P. suteiktą asmeninio ūkio žemę 3 ha būtų projektuojamas lygiavertis sklypas už 2427 Lt. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas nesutiko su išvadoje nurodyta žemės sklypo verte, jam pasiūlyta parašyti prašymą dėl žemės sklypo vertės perskaičiavimo, siekiant perskaičiuoti vertę laikantis lygiavertiškumo principo, tačiau jis raštu tokio prašymo rašyti nesutiko. Už valstybės išperkamą žemę pareiškėjas pageidauja gauti mišką – 3 ha. A. M. pageidavo gauti pirkimui sklypą Nr. 146, jei liks laisvos žemės nuo privatizuojamos atkeltos tėvų žemės, tame tarpe ir A.

V. sklypą Nr. 339, kuris, pareiškėjo manymu, privatizuotas neteisėtai. Sprendimai dėl pareiškėjo prašymų nepriimti, nes pareiškėjas neišreiškė savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad jau 2007 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime buvo nagrinėjamas ginčas dėl žemėtvarkos projekto patikslinimo, su kuriuo pareiškėjas nesutiko dėl žemės sklypų verčių nelygiavertiškumo. 2008 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-575-1646/2008 nustatytas prejudicinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas nepateikė teismui kompetentingos institucijos atliktų paskaičiavimų, kuriais būtų nuginčytas buvusio savininko J.

M. valdyto 18 ha žemės vertės įvertinimas. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo sąlygų neišreiškimą taip pat argumentuoja žemės sklypų nelygiavertiškumu. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija šį pareiškėjo argumentą atmetė kaip nepagrįstą, nes, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, dar ankstesniais teismo sprendimais nustatyta, jog pareiškėjas neteikia įrodymų, patvirtinančių kitokį žemės vertės paskaičiavimą.

Esant patvirtintam žemės reformos projektui, kuris įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytas, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog atsakovas pagrįstai atliko Atkūrimo įstatyme nustatytus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu trečiajam suinteresuotam asmeniui, nes pareiškėjas antrą kartą tikslinant žemėtvarkos projektą neišreiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo sąlygų. Atkūrus nuosavybės teises, su pareiškėju buvo nutraukta valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartis, kadangi sutarties 4 punkte buvo nurodytas toks žemės nuomos terminas – kol bus atkurtos nuosavybės teisės į šį sklypą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad su pareiškėju sudaryta valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai nuomos sutartis nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl nevertino pareiškėjo motyvų dėl jo teisių pažeidimo nutraukus nuomos sutartį. Iš nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių viseto pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, jog nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų ginčijamo sprendimo panaikinimui, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. Ž34-450 panaikinimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo panaikinti 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. Ž34-450 „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir nuosavybės teisių atkūrimo A. V. Giegždų kaime, Pagėgių savivaldybėje“, kuriuo nustatyti žemės sklypo, žemėtvarkos projekte pažymėto Nr. 339, kadastro duomenys ir priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui. Kaip pabrėžė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nurodė, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti, tuo tarpu pareiškėjas teigė nepraleidęs skundo padavimo teismui termino, nes laiku kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su atitinkamais reikalavimais, iš kurių vienas buvo ir šioje byloje nagrinėjamas reikalavimas – panaikinti 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. Ž34-450. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 13 d. nutartimi skundą dalyje dėl šio reikalavimo atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2011 m. gegužės 9 d. Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2010 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 3-3221 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjas buvo informuotas apie skundžiamą 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymą Ž34-450 ir šio įsakymo kopija buvo išsiųsta pareiškėjui. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino gavęs siųstus dokumentus greitai po jų išsiuntimo, tačiau konkrečios gavimo dienos nurodyti negali. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas skundžiamo įsakymo turinį sužinojo ir sprendimą gavo 2010 m. lapkričio mėnesio pabaigoje (vėliausia data). Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundžiamą įsakymą gavo 2010 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2011 m. gegužės 9 d., o į Klaipėdos apygardos administracinį teismą – 2011 m. spalio 25 d., laikytina, jog skundas pateiktas praleidus skundo padavimo teismui terminą ir neprašoma jo atnaujinti. Sprendžiant skundo priėmimo nagrinėti klausimą, iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti aplinkybės, kada pareiškėjas gavo skundžiamo įsakymo nuorašą.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas teismui neteikė prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, nes, jo manymu, šis terminas nebuvo praleistas, kadangi kreipėsi į Vilniaus administracinį teismą su prašymu atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, todėl, anot pareiškėjo, veiksmų seka nėra nutrūkusi. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakė, jog byloje nenustatytos objektyvios priežastys, kurios galėjo sutrukdyti pareiškėjui laiku įgyvendinti teisę paduoti skundą teismui. Aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (darant prielaidą, jog pareiškėjas nežinojo, kurio teismo kompetencijai priskiriamas skundžiamo įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo nagrinėjimo klausimas) nesudaro teisinio pagrindo išvadai apie kreipimosi į teismą terminų laikymąsi, nes akivaizdu, jog į minėtą teismą jis kreipėsi pavėluotai, t. y. 2011 m. gegužės 9 d. Paaiškėjus aplinkybėms, jog skundas teisme buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus ir pareiškėjas neprašo termino atnaujinti, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija administracinę bylą dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2010 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. Ž34-450 dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ir nuosavybės teisių atkūrimo A. V. panaikinimo nutraukė pagal ABTĮ 101 straipsnio 6 punktą.

Spręsdamas klausimą dėl 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1384 panaikinimo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog prašymas panaikinti 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymo 34VĮ-(14.34.2)-1384 dalį buvo grindžiamas pareiškėjo teisių pažeidimu dėl išbraukimo iš patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašo. Pirmosios instancijos teismo nuomone, pagal pareiškėjo pareikštus reikalavimus akivaizdu, jog pareiškėjas skundžia ne visą įsakymą, bet minėto įsakymo 4 punktą, kuriuo nuspręsta išbraukti iš patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašo asmenis, įrašytus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. Ž34-240 priede pagal pridedamą sąrašą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamu įsakymu patvirtintas UAB „Sweco Hidroprojektas“ projekto autoriaus K. B. 2010-2011 m. parengtas Pagėgių savivaldybės Naktiškių seniūnijos Naktiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos, kadastro nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Pirmosios instancijos teismo nuomone, skundžiamo įsakymo priedas patvirtina, jog pareiškėjas buvo išbrauktas iš patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašo, nes nepasirinko žemės sklypų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad teismui 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi priėmus nagrinėti pareiškėjo patikslintą skundą buvo neaiški aplinkybė, ar pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises, kuri paaiškėjo tik teisminio nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo keliamas ginčas yra susijęs su nuosavybės teisių atkūrimo procedūros stadijai, kai nėra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad pagal nuo 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, keliamas ginčas patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies veikimo sritį, t.y. klausimą dėl įsakymo panaikinimo turi nagrinėti ikiteisminė ginčų nagrinėjimo ne per teismą institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ginčas dėl administracinio akto, kuriuo pakeičiamas žemėtvarkos projektas, siekiant vėliau atitinkamus žemės sklypus privatizuoti, patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies dispoziciją, todėl toks aktas turi būti skundžiamas išankstine ginčo ne per teismą tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimo (II dalis) 2 skyrius, publikuota:

„Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010 m., p. 545). Pirmosios instancijos teismo nuomone, nagrinėjama situacija analogiška aukščiau nurodytai, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas turėjo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl jo teisių pažeidimo patvirtinus Naktiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas ginčijo sprendimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tokios aplinkybės nenurodė ir pats pareiškėjas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis numato, jog, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Išaiškėjus, jog kreipdamasis į teismą pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar gali ta tvarka pasinaudoti, teismas skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjui išaiškintina teisė kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su skundu dėl 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymo 34VĮ-(14.34.2)-1384 panaikinimo, kartu paduodant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalį skundas turi būti paduodamas per 20 darbo dienų nuo teritorinio padalinio sprendimo priėmimo dienos). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo skundą dalyje dėl 2010 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 34S-15K panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, skundą dalyje dėl 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1384 4 punkto panaikinimo paliko nenagrinėtą, o administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. Ž34-450 panaikinimo nutraukė.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime niekaip neišreiškė savo nuomonės dėl pareiškėjo skunde išdėstytų klausimų, nors jie buvo pateikti bylos medžiagoje ir apie juos buvo kalbėta teismo posėdžio metu. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neišsakė savo požiūrio į tai, kad jam nebuvo pateikta susipažinti ir argumentuoti savo skundus dokumentais, kurie yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriuje dėl eilių sudarymo, pretendentų gauti žemę susirinkimų. Be to, anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio ir nepasisakė dėl 2010 m. spalio 13 d. vykusio pretendentų, pageidaujančių gauti žemės Natkiškių kaime, susirinkimo, kuriame išsamiai ir konkrečiai pareiškėjui buvo pažadėta, kad žemė bus atiduota be eilės ir aukciono. Pareiškėjas akcentavo ir tai, kad pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus vedėjas R. A. 2010 m. spalio 18 d. rašte Nr. 3-2196 buvo nurodęs, kad žemės plotas bus pataisytas iš 8 ha į 8,85 ha, nors yra 9,15 ha. Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija, priėmusi jo 2011 m. gruodžio 13 d. pateiktas pastabas dėl skyriaus vedėjo R. A. 2011 m. gruodžio 2 d. atsiliepimo ir pridėtą medžiagą, nereagavo, tuo tarpu A. V. atsiliepimo motyvai šiame sprendime išdėstyti, nors jis atsiliepimą pateikė tik 2011 m. gruodžio 13 d. registracijos metu ir jis neturėjo galimybių su šia medžiaga net susipažinti. Be to, pareiškėjo teigimu, nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas nevertino su juo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo motyvų, nors, anot pareiškėjo, tai neatsiejamai susiję su jo skunde pareikštais reikalavimais. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija nenagrinėjo, nevertino, nekonstatavo ir neišsakė savo nuomonės ir dėl kitų pareiškėjo skunduose pateiktų duomenų ir faktų. Pareiškėjas akcentuoja, jog apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, turi patikrinti tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo A. V. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tinkamai pagrįstas teisės normomis bei byloje nustatytais faktais, todėl laikytinas teisėtu, tinkamai motyvuotu ir teisingu. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nepadarė fakto ar teisės klaidų. Tretysis suinteresuotasis asmuo pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatavo, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, ir ar skundas (patikslintas skundas) yra tenkintinas, t. y. tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kruopščiai tyrė bylą, siekdamas priimti teisingą sprendimą. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, pareiškėjo A. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, skunde ignoruojami svarbūs byloje nustatyti faktai, apeliacinis skundas tinkamai nemotyvuotas, be galo prieštaringas.

2. Dėl 2010 m. spalio 9 d sprendimo Nr. 34S-15K „Dėl nuosavybės teisiu atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. V." tretysis suinteresuotasis asmuo pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog 2010 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 34S-15K „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. V." yra pažeidžiamos jo teisės, kadangi dalis jo tėvo valdytos žemės patenka į trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybėn atkurtą žemės sklypą. Tretysis suinteresuotasis asmuo akcentuoja, jog pareiškėjas teigia, kad 2010 m. spalio 9 d. sprendimą gavo tik tada, kai pirmosios instancijos teismas jam nurodė ištaisyti skundo trūkumus. Trečiojo suinteresuotojo asmens vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl 2010 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 34S-15K panaikinimo yra akivaizdžiai nepagrįsti. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas 2010 m. spalio 9 d. sprendimo teisėtumo klausimą, 2011 m. gruodžio 20 d. sprendime pagrįstai ir išsamiai motyvavo, kodėl nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų ginčijamo sprendimo panaikinimui. Trečiasis suinteresuotasis asmuo pabrėžia, jog su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais visiškai sutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas kelia dvejopo pobūdžio ginčą. Vienas jo reikalavimas susijęs su galimu jo subjektinių teisių pažeidimu, išbraukiant jį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1384 iš pretendentų gauti žemę asmenų sąrašo (pagal tuo pačiu įsakymu patvirtintą Natkiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą). Antras jo reikalavimas siejamas su galimu jo subjektinių teisių pažeidimu nuosavybės teises atkūrus A. V. į 8,85 ha žemės Giegždų kaime (ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2010 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. Ž34-450 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. 34S-15K).

Šio ginčo pobūdis yra reglamentuojamas teisės aktais, reguliuojančiais žemės reformos ir nuosavybės teisių atkūrimo klausimus.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, ginčams dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimų ir veiksmų, išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, kuriuos pavesta nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui.

Iš bylos matyti, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus įsakymu Nr. Ž34-240 pareiškėjas buvo įtrauktas į sąrašą asmenų, pageidaujančių Pagėgių savivaldybės Naikiškių kadastro vietovėje žemės reformos projektu projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai (t. 1 b. l. 91-95), o ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 34VĮ-(14.34.2)-1384 jis buvo išbrauktas iš šio sąrašo, kaip nepasirinkęs sklypo (t. 1 b. l. 57-58).

Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atitinkamo teritorinio padalinio sprendimas, kuris atitinka minėtų Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalies sąlygas, įpareigojančias tokio pobūdžio ginčus spręsti išankstine ne teismo tvarka.

Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs šia tvarka, ginčydamas 2010 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyriaus įsakymą Nr. Ž34-240, nėra. Tokių įrodymų teismui nepateikė ir pareiškėjas.

Visa tai lemia, kad pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, dėl ko pirmosios instancijos teismo išvada, palikti pareiškėjo skundą šioje dalyje nenagrinėtu, yra pagrįsta ir teisinga (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Byloje taip pat nustatyta, kad trečiajam suinteresuotajam asmeniui A. V. nuosavybės teisės į 8,85 ha žemės sklypą Giegždų kaime, atkurtos neatlygintinai nuosavybėn perduodant lygiavertį turėtajam žemės sklypą. Šios nuosavybės teisės A. V. atkurtos remiantis Tauragės apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. V-2176 patvirtinto Pagėgių savivaldybės Naktiškių seniūnijos Naktiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymu, t. y., žemės sklypo vieta, dydis, ribos, paskirtis ir pan., buvo nustatyti šiuo žemės reformos žemėtvarkos projektu.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4; 5 ir 10 straipsnio 1 dalies nuostatas nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, vykdomas pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių pagrindu kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami atitinkama eile.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo 6 punktą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 916 redakcija) asmens prašymas suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte grąžinamus natūra, perduodamus ar suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, yra būtina teisinė sąlyga, kad asmeniui atsirastų teisinės prielaidos gauti nuosavybėn atitinkamą žemės sklypą, kuris galėtų būti jam suprojektuotas konkrečiu žemės reformos žemėtvarkos projektu.

Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d sprendimu byloje Nr. I-152-513/2009 nustatyta, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai buvo išbrauktas iš pretendentų gauti žemę asmenų sąrašo pagal Tauragės apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. V-2176 patvirtintą Pagėgių savivaldybės Naktiškių seniūnijos Naktiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, kaip nepasirinkęs bei neišreiškęs valios dėl žemės sklypo (ų) į kurį pageidauja atkurti nuosavybės teises (t. 1 b. l. 146-156).

Ši aplinkybė – pareiškėjo atsisakymas dalyvauti paminėto žemės reformos žemėtvarkos projekto rengime, yra ta teisinė sąlyga, kuri pareiškėjui nesukuria pagrindo ginčyti kitų asmenų, dalyvavusių šio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengime, teises, perduodant jiems nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus į laisvą žemę.

Nors pareiškėjas ir nurodo, kad A. V. nuosavybės teisės atkurtos iš dalies ne į laisvą žemę, o į žemę, į kurią jis turi teisę nuosavybės teises atkurti natūra, tačiau byloje, tokių įrodymų, išskyrus pareiškėjo teiginius, nesurinkta. Tokios aplinkybės nepatvirtina ir byloje surinkti tuo klausimu teritorijų planavimo dokumentai.

Įrodymų vertinimo prasme, tai lemia, kad byloje yra neįrodyta, jog nuosavybės teisės A. V. buvo atkurtos ne į laisvą žemę, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Iš bylos taip pat matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių žemėtvarkos skyrius 2010 m. spalio 18 d. raštu Nr. 3-2196 informavo pareiškėją apie numatomą (nuo 2010 m. lapkričio 9 d.) 2000 m. valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutarties, dalyje dėl 8,85 ha, nutraukimą, pagal kurią jam 2000 m. buvo išnuomoti 24,76 ha žemės Giegždų kaime (t.1 b. l. 67-69; 121-122) bei kad šią sutartį minėtoje dalyje nuo 2010 m. lapkričio 9 d. nutraukė (t.1 b. l. 71; 126). Pareiškėjas šį veiksmą (dalies nuomos sutarties nutraukimą) bandė ginčyti tiek ikiteismine tvarka, tiek teismine tvarka, tačiau jo skundas ikiteismine tvarka nebuvo patenkintas, o teismine tvarka nebuvo revizuotas, teismui atsisakius priimti skundą, pareiškėjui praleidus skundo padavimo terminus (t.1 b. l. 123-124; 158-162).

Ši aplinkybė – nuomos sutarties, dalyje dėl 8,85 ha, nutraukimas, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, nustatančios, kad „Kai tą patį žemės sklypą pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai keli vienodą pirmumo teisę turintys piliečiai arba ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, žemės sklypas perduodamas ar suteikiamas nuosavybėn neatlygintinai arba parduodamas jį nuomojančiam asmeniui.“<....>, lemia, jog pareiškėjas nebeteko pirmumo teisės prieš A. V., įsigyti ginčo žemės sklypą. Dėl paminėto, pareiškėjo argumentai, kad atkuriant nuosavybės teises A. V. buvo pažeistos jo subjektinės teisės, yra neįrodyti, o tuo pačiu ir nepagrįsti.

Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan