2024-02-12 Nr. CB-1037-2-06-3-01239-2022-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-286

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01239-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. sausio 19 d. paduotu ieškovės D. R. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 19 d. nutarties, kuria buvo iš dalies pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atidalyta ieškovei D. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti 59/20692 dalis patalpos, esanti (duomenys neskelbtini), ją priteisiant atsakovei I. L.-D. ir ieškovės ieškinį šioje dalyje atmetė. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi suabsoliutino tą faktą, kad atsakovė I. L. – D. faktiškai naudotis ginčo 0,59 kv.m. palėpės dalimi neturės galimybės. Tuo tarpu ieškovės interesai apeliacinės instancijos teismo liko visiškai nevertinti, o būtent tai, kad ieškovė niekada nebuvo palėpės teisinės registracijos ir bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo iniciatorė ir į šį procesą buvo įtraukta atsakovių. Ieškovė neturi nei intereso, nei faktinių galimybių naudotis jai nuosavybės teise priklausančia palėpės dalimi, patiria bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo sąnaudas. Pasak ieškovės, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos ir išaiškinimų dėl interesų pusiausvyros principų pažeidimo bei galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje siekiamybės. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatkūrė teisinės taikos tarp šalių, neapgynė asmens, kuris kreipėsi į teismą, teisių, realiai neišnagrinėjo tarp asmenų kilusio ginčo. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės priimti procesinio sprendimo, kuriuo turtas apskritai nėra jokiu būdu atidalytas. Skundžiama nutartimi ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, o susiklostė dar ydingesnė situacija tarp bendraturčių, nei buvo iki teisminio proceso, kas lemia nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas 22 Eur žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 72, „Swedbank“ AB sumokėtą 22 Eur (dvidešimt du Eur) žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė