2026-01-14 Nr. AB-1186-3-61-3-04892-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1530-789/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04892-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas riboti pareiškėjo atvykimą į Lietuvos Respubliką yra nepagrįstas, neteisėtas ir priimtas, neįvertinus visų reikšmingų faktinių aplinkybių. Ginčijamas sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2025 m. birželio 17 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir VSD Išvada), kurios turinys remiasi duomenimis, pateiktais paties pareiškėjo prieš dešimt metų. Kadangi nuo nurodytų aplinkybių praėjo daugiau nei penkiolika metų, tokia informacija yra akivaizdžiai pasenusi, praradusi aktualumą, todėl duomenys apie pareiškėją turėjo būti vertinami iš naujo, atsižvelgiant į jo dabartinę veiklą, pažiūras bei faktines aplinkybes. Migracijos departamentas neatliko savarankiško situacijos vertinimo ir apsiribojo vien neaktualia, formalia VSD Išvada, nepatikrinęs jos aktualumo bei pagrįstumo. VSD Išvada buvo tiesiog perkelta į Sprendimą, nenustačius jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių grėsmę Lietuvos saugumui.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad nei VSD Išvadoje, nei Migracijos departamento sprendime nėra nurodyta konkrečių faktų, ryšių ar duomenų, kurie bent minimaliai pagrįstų teiginį, jog pareiškėjas galėtų kelti grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui. Sprendimas grindžiamas vien prielaidomis, kurios nėra patvirtintos objektyviais įrodymais. Toks atsakovo elgesys nesuderinamas su teisinės valstybės principais ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje aiškiai įtvirtinta, kad valstybės kišimasis į asmens teises privalo būti pagrįstas pakankamais, realiais ir įtikinamais įrodymais.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Migracijos departamentas nesistengė atlikti visapusišką pareiškėjo asmenybės ir jo veiklos vertinimą, nors tai akivaizdžiai parodytų, jog pareiškėjas nėra asmuo, keliantis grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Pareiškėjas ne kartą yra aiškiai deklaravęs, kad nepalaiko nei Rusijos Federacijos vykdomų agresyvių veiksmų, nei Baltarusijos Respublikos valdžios veiksmų, prieštaraujančių tarptautinei teisei bei demokratijos principams.

5. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas pažeidžia teisinio tikrumo, proporcingumo bei teisės į veiksmingą gynybą principus. Sprendime neatskleista jokia reali, įrodyta ir faktinė grėsmė, dėl kurios būtų galima taikyti maksimalų – 60 mėnesių – atvykimo ribojimą, todėl toks ribojimas taikytas, neturint teisinio pagrindo.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nesutiko su juo ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad VSD Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikai strateginę reikšmę turinčioje įmonėje ((duomenys neskelbtini)), kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų vykdyti užduotis .

8. Atsakovo teigimu, VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie yra anksčiau dirbę valstybės institucijose ar strateginę reikšmę turinčiose Baltarusijos įmonėse. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

9. Atsakovas paaiškino, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs, užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas.

10. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi ne tik VSD Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, bet atliko savarankišką vertinimą dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, įvertino kitas su pareiškėju susijusias aplinkybes ir vertino minėto Sprendimo proporcingumą. VSD Išvada yra pagrįsta surinkta informacija apie pareiškėjo darbą Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini), tai, kad pareiškėjas periodiškai vyksta į Baltarusiją, gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD Išvada pagrįsta, remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis. Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, jog, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo kelionės į Baltarusiją laikytinos jo pažeidžiamumą didinančiu veiksniu. Tokios kelionės sudaro prielaidas galimam Baltarusijos žvalgybos tarnybų spaudimui, bandymams rinkti informaciją ar net šantažui. Net ir pareiškėjui nežinant to, tokie kontaktai galėtų būti panaudoti prieš Lietuvos interesus. Dėl to pats faktas, kad pareiškėjas vyksta į Baltarusiją – nepriklausomai nuo kelionių priežasčių ar dažnumo – vertintinas kaip aplinkybė, potencialiai kelianti riziką nacionaliniam saugumui.

12. Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad Sprendimas buvo priimtas, neįvertinus jo šeiminių aplinkybių. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, priimant sprendimus dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir grėsmės valstybės saugumui, yra vertinami užsieniečio šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Migracijos departamentas nenustatė pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis.

13. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą nesutiko su juo ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

15. VSD teigimu, Migracijos departamento sprendimas priimtas pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas, įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingas ir atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus. VSD vertinimu, pareiškėjas, 2004–2005 ir 2006–2010 metais dirbdamas Baltarusijos Respublikos strateginės reikšmės finansų sektoriuje, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jis gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Baltarusijos kontroliuoja žvalgybos tarnybos Baltarusijos valstybės strateginės reikšmės sektoriuose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei. Jos užtikrina, kad šiose strateginės reikšmės sektoriuose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui panaikinus draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad iš Migracijos departamento sprendimo turinio matyti, jog buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas, t. y. vertinti jo šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, iš kurių matyti, kad pareiškėjas nėra pasiekęs ilgalaikės ir tvarios integracijos lygio Lietuvoje. Nustatyta, kad jam buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2023 m. balandžio 11 d. iki 2023 m. liepos 7 d., ir leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2023 m. balandžio 28 d. iki 2025 m. balandžio 28 d. Pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 18 d. iki 2025 m. balandžio 28 d. buvo įdarbintas Lietuvoje. Migracijos departamentas nenustatė pareiškėjo šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad pareiškėjo siekiui atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. Pareiškėjo, kurio atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, tikslas atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pateisintas vien pareiškėjo ekonominiais interesais.

18. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Migracijos departamento Sprendime nėra konkrečių duomenų, trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog, siekiant pagrįsti grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentui nebūtina konstatuoti užsieniečio neteisėtus veiksmus. Tokiais sprendimais asmeniui nėra taikomos sankcijos ir jis nepripažįstamas padaręs teisei priešingą veiką. Jei valstybės institucijos turėtų įrodymus apie realius ar planuojamus valstybės saugumui grėsmingus veiksmus, jos spręstų baudžiamosios atsakomybės klausimą.

II. 19. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

20. Teismas nustatė, kad:

20.1 Pareiškėjas, Baltarusijos Respublikos pilietis, 2025 m. vasario 21 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu. Prašyme nurodė, kad ketina dirbti (duomenys neskelbtini) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pareiškėjas 2025 m. vasario 21 d. klausimyne nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vairuotoju, o vėliau įsidarbino tame pačiame banke specialistu.

20.2 VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir pateikė Migracijos departamentui Išvadą, kurioje nurodyta, jog A. S. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjo darbas Baltarusijos strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Baltarusijos žvalgybos tarnybos kontroliuoja Baltarusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias strateginiuose sektoriuose. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. VSD Išvadoje nurodyta, jog, atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad A. S., dirbdamas (duomenys neskelbtini), turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti pasinaudoti jais, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą. Taip pat nurodyta, kad A. S. periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, A. S. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos tarnybų vykdyti užduotis, kaip lojalus Baltarusijos valdžiai ir patikimas asmuo.

20.3 Migracijos departamentas 2025 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių.

21. Teismo vertinimu, VSD pateikta informacija yra pakankama daryti išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Toks vertinimas daromas, atsižvelgus į ginčo aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą. Pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

22. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas vertino ne tik VSD Išvadą, bet ir kitas aplinkybes, individualiai susijusias su pareiškėju, t. y. vertinti jo šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika. Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio, nėra duomenų, kad pareiškėjas turėtų šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra informacijos apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

23. Teismas laikė pagrįsta atsakovo išvadą, kad negalima vertinti esamų pareiškėjo ekonominių ryšių kaip galinčių atsverti grėsmės valstybės saugumui svarbą, ir tai, kad pareiškėjas gali būti potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Baltarusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. Teismo vertinimu, draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais, bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

24. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis Baltarusijoje dirbo prieš 15 metų, todėl informacija apie jo darbą yra akivaizdžiai praradusi aktualumą, nepaneigia to, jog pareiškėjo darbas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste gali aktualizuotis, Baltarusijos Respublikos žvalgybos bei saugumo institucijoms potencialiai siekiant verbuoti su šiomis institucijomis susijusį asmenį (pareiškėją), taip keliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.

25. Teismo vertinimu, reikšminga aplinkybe pripažintina tai, kad pareiškėjas buvo susijęs darbo santykiais su Baltarusijos Respublikos valstybės institucija, taigi turi ryšių su Lietuvos Respublikos valstybės saugumui grėsmę keliančiais subjektais. Teismas nurodė, kad šie ryšiai, susiklostę pareiškėjui dirbus Lietuvos Respublikai priešiškos valstybės institucijoje, leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą. Tai reiškia, jog atitinkamos institucijos, tikėtina, disponuoja asmenine bei profesine informacija apie pareiškėją, jo kontaktais ir kitais reikšmingais duomenimis, šios aplinkybės patvirtina potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą.

26. Teismas nustatė, jog nagrinėjamo ginčo atveju, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, pagrįstai ir tinkamai įvertino kompetentingos institucijos VSD pateiktą Išvadą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos kontroliuoja Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei.

27. Teismas pažymėjo, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019 ir kt.). Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Teismas priėjo prie išvados, kad draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkiems metams laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje.

III. 28. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Migracijos departamento 2025 m. liepos 8 d. sprendimą.

29. Pareiškėjas nurodo, kad nei Migracijos departamentas, nei teismas nenustatė nė vienos individualios aplinkybės, kuri leistų manyti, kad pareiškėjas realiai turi ryšius su Baltarusijos Respublikos specialiosiomis tarnybomis ar prieigą prie įslaptintos informacijos. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo paaiškinimo, kad jo pareigos banke buvo žemiausio techninio lygio, nepolitinės, susijusios su kredito dokumentų administravimu ir grynųjų pinigų pervežimu. Šie darbo santykiai baigėsi dar 2010 m., t. y. praėjus daugiau nei 14 metų iki Migracijos departamento Sprendimo priėmimo dienos, tačiau teismo nevertino to.

30. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis pateikė duomenis apie savo nuolatinę profesinę veiklą ir faktinius ekonominius ryšius Lietuvoje: gyveno nuomojamame būste, dirbo Lietuvoje registruotoje įmonėje, turėjo banko sąskaitą ir jam priklausantį krovininį automobilį, kuris yra jo darbo priemonė. Laikosi pozicijos, kad Migracijos departamentas ir teismas paminėjo šias aplinkybes formaliai, neindividualizuojant ir nevertinant proporcingumo.

31. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas vertino aplinkybės, kad pareiškėjas pateikė dokumentus iš Baltarusijos Respublikos, pagrindžiančius, jog 2024 m. jis buvo sulaikytas, uždarytas į areštinę, jam pradėtos administracinė ir baudžiamoji bylos dėl socialiniuose tinkluose išreikštos kritikos Baltarusijos valdžios atstovams. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nėra režimo pasitikėjimą turintis asmuo, o, jam grįžus į kilmės šalį, kyla reali ir individualizuota rizika patirti persekiojimą.

32. Pareiškėjas teigia, kad pateikti dokumentai patvirtina, jog prieš pradedant baudžiamąjį persekiojimą, jo atžvilgiu buvo taikyta administracinė atsakomybė, kuri turėjo politinio persekiojimo požymių. 2024 m. vasario 21 d. Baranovičių miesto teismo nutarimu pareiškėjui buvo skirta administracinė nuobauda – 8 parų areštas ir mobiliojo telefono konfiskavimas, konstatuojant, kad jis viešai laikė ir tariamai platino „ekstremistinę informaciją“, t. y. perpublikavo medžiagą iš kanalo „NEXTA Live“, kuris Baltarusijoje pripažintas „ekstremistiniu“. Administracinės atsakomybės taikymas buvo lydimas kratos, sulaikymo, kardomųjų priemonių ir turto arešto, o proceso metu pareiškėjas laikytas itin prastomis sąlygomis. Šios aplinkybės patvirtina, kad Baltarusijos institucijos laiko pareiškėją politiniu oponentu ir sistemingai persekioja jį pagal savo politinių represijų instrumentus. Tai nėra atsitiktinis ar neutralus administracinis pažeidimas – tokios bylos Baltarusijoje dažnai naudojamos kaip pirmasis represijos etapas, prieš pradedant baudžiamąjį persekiojimą, šiuo atveju vėliau buvo padaryta ir tai. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis yra jau patekęs į režimo akiratį, o jo politinės pažiūros nėra neutralios valdžios institucijų akyse. Pareiškėjas taip pat paaiškina, jog sulaikymo sąlygos buvo žeminančios ir neatitinkančios minimalius žmogaus orumą užtikrinančius standartus.

33. Pareiškėjas nurodo, kad, nepanaikinus ginčijamo Sprendimo, jis neteks teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir realiai bus priverstas grįžti į Baltarusijos Respubliką, nors dėl politinės ir žmogaus teisių situacijos kategoriškai nenori to. Sprendimas sukeltų pareiškėjui neproporcingai neigiamas pasekmes: pablogintų jo gyvenimo sąlygas, nutrauktų susiformavusius socialinius, profesinius ir ekonominius ryšius Lietuvoje, sukurtų realią riziką jo saugumui ir gerovei. Pareiškėjo galimybės įsidarbinti Baltarusijoje būtų itin ribotos.

34. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

35. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė Migracijos departamentui duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų laikomas nelojaliu Baltarusijos Respublikos režimui, pareiškėjas nėra persekiojamas Baltarusijoje, nėra nutraukęs ryšių su Baltarusija (daug laiko praleidžia Baltarusijoje). Nėra duomenų, kad pareiškėjas Migracijos departamentui deklaruotas pažiūras skelbtų viešai. Pareiškėjas 2024 m. vasario mėnesį Baltarusijoje buvo sulaikytas dėl Baltarusijos Respublikos valdžios pareigūno įžeidimo o ne dėl dalyvavimo Baltarusijos Respublikos opozicijos veikloje (pareiškėjo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta). Po minėto sulaikymo pareiškėjas tiek 2024 metais, tiek 2025 metais dažnai vykdavo į Baltarusijos Respubliką, tai leidžia manyti, kad Baltarusijos Respublikos politinis režimas nelaiko pareiškėjo nepatikimu režimui asmeniu, pareiškėjas nėra persekiojamas Baltarusijoje.

36. Atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjo darbo laikotarpis ir pobūdis Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybų kontroliuojamoje įstaigoje neturi įtakos, vertinant pareiškėjo dabartinę grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo užimtos pareigos nepaneigia galimybės pareiškėjui rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus (tokios užduotys nereikalauja specialių pareigų užėmimo ar specialaus parengimo).

37. Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui (realiai pareiškėjo atliktus veiksmus VSD surinktos informacijos kontekste), pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, šeiminius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, pagal šiuos duomenis vertino ginčijamo Sprendimo proporcingumą, todėl Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, atliko individualų kompleksinį pareiškėjo situacijos vertinimą. Migracijos departamentas sistemiškai įvertino visas aktualias su pareiškėju susijusias aplinkybes, todėl Migracijos departamento išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui atitinka minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką – pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui yra reali.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus pagrįstumo.

39. Regionų administracinis teismas atmetė pareiškėjo skundą.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas iš esmės rėmėsi tik atsakovo ir VSD nurodytais argumentais ir duomenimis, neatskleidė visų bylai reikšmingų aplinkybių, tinkamai ir išsamiai neįvertino pareiškėjo paaiškinimų, pateiktų dokumentų ir individualios situacijos.

41. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

42. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką priimtas, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

43. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

44. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinto Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 37 punkte nustatyta, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (37.1 p.); užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (37.2 p.). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 papunktį, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas 10 metų draudimo laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Remiantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, tais atvejais, kai užsienietis atitinka tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

45. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog Migracijos departamentas turi teisę vadovautis VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau jis, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, turi pagrįsti jį objektyviais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017, 2024 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2263-821/2024 ir kt.). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas, atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012 ir kt.).

47. Migracijos departamentas, vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai perkelti VSD išvadą į sprendimą, o, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, be kita ko, su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, turi atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik sistemiškai įvertinęs jas, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., LVAT 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1853-575/2024 ir kt.). Taigi, atliekant individualios užsieniečio situacijos (šeiminių, socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitų reikšmingų aplinkybių vertinimą, svarbu taikyti proporcingumo principą, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir priimamo sprendimo padarinius konkretaus užsieniečio teisinei padėčiai.

48. VSD Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas 2004-2005 ir 2006-2010 metais dirbo Baltarusijos Respublikai strateginę reikšmę turinčioje įmonėje (duomenys neskelbtini). Baltarusijos bankų sektorius yra labai koncentruotas, o valstybiniai bankai tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoja arba vykdo veiklą Baltarusijos vyriausybės vardu; 2022 m. vasario mėn. Europos Sąjunga, reaguodama į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, (duomenys neskelbtini) įvedė sankcijas; tokiems juridiniams asmenims buvo uždrausta teikti specializuotas finansinių pranešimų paslaugas; draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai prekiauti perleidžiamais vertybiniais popieriais ir pinigų rinkos priemonėmis, kurias išleido (duomenys neskelbtini), draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai sudaryti sandorius su (duomenys neskelbtini); darbas Baltarusijos strateginę reikšmę turinčiame sektoriuje kelia kontržvalgybines rizikas ir, atsižvelgiant į Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini), turėjo ryšių su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti pasinaudoti jais, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.

49. Migracijos departamentas, atlikdamas individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, surinko duomenis apie jo gyvenimą Lietuvos Respublikoje ir nustatė, kad pareiškėjas nuo 2023 m. turėjo leidimą laikinai gyventi ir dirbo Lietuvoje, tačiau dėl darbo pobūdžio nepertraukiamai negyveno Lietuvoje ir negalėjo palaikyti pastovių ir ilgalaikių socialinių ryšių. Migracijos departamentas nenustatė pareiškėjo šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra informacijos apie pareiškėjo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

50. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs VSD Išvadą, faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio, nėra duomenų apie pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra informacijos apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

51. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023 ir kt.).

52. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020 ir kt.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.). Teismas taip pat turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

53. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, sutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Ši išvada pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek jų visumą, atlikus nustatytų pareiškėjo ryšių perspektyvinį vertinimą, įvertinus bylos duomenimis patvirtintus pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublikai priešiškos valstybės institucijomis bei šios valstybės veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos Respublikos valstybės saugumą, taip pat atsižvelgus į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat Rusijos Federacijos politinio režimo, kurį palaiko ir Baltarusijos Respublikos valdžia. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatyti pareiškėjo ryšiai su kilmės valstybės reguliuojamomis institucijomis, (pareiškėjas 2004-2005 ir 2006-2010 metais dirbo Baltarusijos Respublikai strateginę reikšmę turinčioje įmonėje (duomenys neskelbtini)), taip pat tai, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2023 m. 22 kartus vyko į Baltarusijos Respubliką, 2024 m. – 26 kartus, 2025 m. – 15 kartų, jo buvimas Baltarusijoje trukdavo nuo 2 iki 14 dienų, vertinant šias aplinkybes esamos geopolitinės situacijos kontekste, suponuoja išvadą apie galimą pareiškėjo pažeidžiamumą bei realią tikimybę, kad dėl šių nustatytų aplinkybių gali kilti grėsmė valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

54. Taigi konstatuotina, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo individualią situaciją draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką kontekste, buvo pakankamai aktyvus, surinko duomenis, atliko visų nustatytų aplinkybių savarankišką vertinimą ir pateikė motyvuotas išvadas. Šio vertinimo nekeičia pareiškėjo skunde akcentuojamos aplinkybės, jog pareiškėjas nepalaiko Baltarusijos Respublikos režimo politikos. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų viešai išreikštą nepritarimą Baltarusijos valdžiai. Vien tai, kad pareiškėjas vertina įrodymus kitaip, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismas šiuo konkrečiu atveju netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles.

55. Migracijos departamentas, įvertinęs, kad pareiškėjas pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, jo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nėra nustatyti ir, atsižvelgęs į VSD rekomenduojamą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, remdamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktais bei Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte įtvirtintais protingumo bei proporcingumo principais, pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atsakovo padaryta išvada dėl pareiškėjui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino proporcingumo.

56. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią individualią situaciją bei pagrįstai nusprendė, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas, visapusiškai ir tinkamai įvertinus jo priėmimui svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė