2023-04-05 Nr. AB-7835-3-61-3-10108-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-115-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10108-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – B. T., Z. T., valstybės įmonė Registrų centras, Vilniaus rajono savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Skyrius) 2022 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. 48SD-16853-(14.48.104.) (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti NŽT Skyriaus 2022 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. 48SD-19423-(14.48.136 E) (toliau – ir Raštas1); 3) įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 9 d. pareiškime nurodytą informaciją. Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 sausio 2 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo V. T. skundą.

Teismas iš pareiškėjo suformuluotų reikalavimų nustatė, kad pareiškėjas skundžia teismui Raštą (pranešimą), kuriuo pareiškėjui buvo pranešta apie numatomą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą ir galimybę pateikti pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo, nustatant 30 dienų terminą pastaboms pateikti nuo pranešimo gavimo (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 544.2 papunktis). Pareiškėjas, pasinaudojo jam suteikta teise ir 2022 m. gruodžio 9 d. pateikė NŽT Skyriui pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo. NŽT skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo pastabas, Raštu1 pastabas pripažino nepagrįstomis.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra ginčijami NŽT Skyriaus raštai, kurie yra priimti vykdant žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo procedūrą, kuri yra reglamentuota Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų. Įvertinęs priimtus ir skundžiamus raštus, jų priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, sukeliamas subjektui, kurio atžvilgiu tokie raštai yra priimami, teismas sprendė, kad tokie raštai negali būti pripažįstami individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui. Teismo vertinimu, NŽT Skyriaus Raštas (pranešimas) ir Raštas1 yra vieni iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kuriais atliekamas aplinkybių tyrimas, o tokie dokumentai pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalyku. Teismas nurodė, kad negalima būtų teigti, jog pareiškėjo skundžiami raštai visiškai jokių teisinių pasekmių nesukuria, tačiau teismo vertinimu, šios teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio.

Teismas pažymėjo, kad prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Teismas pamini ir tai, kad pareiškėjas skunde teismui taip pat nurodė, kad NŽT Skyrius dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, tačiau sprendžia, kad tokį sprendimą priims. Teismas pažymėjo, jog būtent ne tarpiniai procedūriniai dokumentai turės įtakos pareiškėjo teisėms, bet galutinis NŽT Skyriaus sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, kaip tai nustatyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 545 punkte ir būtent šis sprendimas galės būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas darė išvadą, kad skundžiami raštai savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nes raštai yra tik procedūros dalis, kurios metu priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti. Nagrinėjamu atveju, galutinis sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo nėra priimtas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 9 d. pareiškime nurodytą informaciją yra betarpiškai susijęs su reikalavimais dėl raštu panaikinimo ir vykdyta žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo procedūra. Teismui atsisakius priimti skundą dėl reikalavimų panaikinti Raštą ir Raštą1, atsisakyta priimti ir reikalavimą dėl įpareigojimo. Teismas pažymėjo, jog priėmus galutinį sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, pareiškėjas turės galimybę ginčyti ne tik galutinį sprendimą, bet kartu ginčyti ir visą žemės sklypo kadastro duomenų procedūrą (nepateikė informacijos, įrodymų ir t. t.).

Kadangi pareiškėjo atstovas už paduotą skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį per EPP sistemą, todėl teismui atsisakius priimti skundą vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, grąžintas sumokėtas žyminis mokestis.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad iš esmės sutinka su skundžiamos nutarties motyvacija, jog Raštas nėra individualus administracinis aktas, kad tai viešojo administravimo institucijos pranešimas, kuriuo nėra įforminamas baigiamasis sprendimas, tačiau pareiškėjas nesutinka su teismo motyvacija dėl 2-ojo reikalavimo (Rašto1 panaikinimo) ir dėl 3-ojo skundo reikalavimo (įpareigojimo pateikti informaciją).

Pareiškėjas paaiškina, kad, NŽT Skyriaus Raštas1 susideda iš dviejų dalių: 1) atsisakymas pateikti pareiškėjo reikalaujamą informaciją ir 2) atsakymas į savininko reikalavimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98 straipsnį. Teismo motyvai, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 9 d. pareiškime nurodytą informaciją yra betarpiškai susijęs su reikalavimais dėl raštų panaikinimo ir vykdyta žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo procedūra, todėl teismui atsisakius priimti skundą dėl reikalavimų panaikinti Raštą ir Raštą1, atsisakoma priimti ir reikalavimą dėl įpareigojimo, prieštarauja skunde nurodytai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

Pareiškėjas nurodo, kad iš skundo pagrindo ir prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių teismui turėjo būti daugiau nei akivaizdu, kad pareiškėjo tikslas teikiant skundą buvo užkirsti kelią savo nuosavybės teisių pažeidimui ir neteisėto sprendimo priėmimui. Tokią teisę ieškovas turi pagal CK 4.98 straipsnį ir 6.255 straipsnį, taip pat ABTĮ 70 straipsnį, tačiau teismai šias pareiškėjo teises paneigė.

Pareiškėjas pažymi, kad siekdamas apginti iš CK 4.98 straipsnyje kylančias pareiškėjo nuosavybės teises pirmiausiai kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą (civilinė byla Nr. e2-13755-1151/2022). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi ieškinį priimti atsisakė, nurodęs, kad ginčas teismingas administraciniam teismui. Tuomet pareiškėjas 2022 m. gruodžio 9 d. kreipėsi su prevenciniu ieškiniu į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. eI3-11642-811/2022), kuriam 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakius priimti prevencinį ieškinį kaip neteismingą administraciniam teismui, pareiškėjas 2022 m. gruodžio 15 d. ir 2022 m. gruodžio 16 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus regiono aplinkybės teismą, nurodydamas argumentus, kad ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, įskaitant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nutartyje nurodytus argumentus. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje nurodė, kad „tuo atveju, jeigu ieškovai nesutinka su viešojo administravimo institucijos pradėta procedūra (ar veiksmais), tai ieškovai turi teisę atsakovės NŽT (viešojo administravimo institucijos) veiksmus skųsti vadovaujantis ABTĮ nuostatomis“. Atsižvelgdamas į Vilniaus regiono apylinkės teismui 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties argumentus, pareiškėjas 2022 m. gruodžio 23 d. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl NŽT Skyriaus Rašto ir Rašto1 panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo pateikti jo reikalaujamą informaciją, susijusią su pareiškėjo nuosavybės teisių apribojimu.

Dėl pareiškėjo teisės ginti savo nuosavybės teises pažymi, kad pareiškėjui iš esmės nėra esminio skirtumo, kuriame teisme (bendrosios kompetencijos ar administraciniame) jis galėtų įgyvendinti Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje ir CK 4.98 straipsnyje numatytas teises. Kaip matyti iš nurodytų faktinių aplinkybių pareiškėjas, siekdamas apginti savo nuosavybės teises nuo neteisėto pažeidimo, ką jam garantuoja CK 4.98 straipsnis, ir įgyvendinamas Konstitucijos 47 straipsnyje garantuojamą teisminės gynybos teisę į tris skirtingus teismus kreipėsi net keletą kartų ir visi teismai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo reikalavimus. Tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracinio teismo nutartis pareiškėjas skundžia atskiraisiais skundais, nes nagrinėjamu atveju ne pareiškėjas, bet valstybės institucijos, įskaitant teismus, turi susitarti ir nuspręsti, kuriame teisme turėtų būti nagrinėjami tokio pobūdžio ginčai ir reikalavimai.

Pareiškėjas pažymi, kad pareikštame skunde yra labai aiškiai apibrėžęs savo materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nurodydamas, kad atsakovo NŽT veiksmais pažeidžiamos žemės sklypų savininkų teisės ir teisėti interesai. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas pakankamai aiškiai suformulavo skundo pagrindą ir dalyką, t. y. aiškiai ir konkrečiai nurodė, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia. Skunde išsamiai išdėstydamas faktines aplinkybes ir argumentus pareiškėjas pagrindė reikalavimą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti atsakovui pažeisti pareiškėjo nuosavybės teisę. Tokią pareiškėjo teisę – reikalauti uždrausti nuosavybės teisės pažeidimus, garantuoja CK 4.98 straipsnis.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nuspręsdamas, kad skundžiamų atsakovo sprendimų panaikinimas pareiškėjui nesukels materialinių teisinių pasekmių, nepagrįstai pasisakė dėl ginčo esmės. Dėl materialiųjų teisinių klausimų pasisakytina tik nagrinėjant (išnagrinėjus) bylą iš esmės, t. y. ištyrus bei įvertinus ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumą bei teisėtumą. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės negali būti kliūtimi kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 2 d.. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

Byloje nustatyta, kad Raštu pareiškėjui buvo pranešta apie numatomą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą ir galimybę pateikti pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo, nustatant 30 dienų terminą pastaboms pateikti nuo pranešimo gavimo. Pareiškėjas, pasinaudojo jam suteikta teise ir 2022 m. gruodžio 9 d. pateikė NŽT Skyriui pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo. NŽT skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktas pastabas, Raštu 1 šias pastabas pripažino nepagrįstomis.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, NŽT Skyriaus Raštas (pranešimas) ir Raštas1 yra vieni iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kuriais atliekamas aplinkybių tyrimas, o tokie dokumentai pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalyku.

Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės sutinka su tuo, jog Raštas nėra individualus administracinis aktas, kad tai viešojo administravimo institucijos pranešimas, kuriuo nėra įforminamas baigiamasis sprendimas, tačiau nesutinka su teismo motyvacija dėl Rašto1 panaikinimo ir dėl įpareigojimo pateikti informaciją.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 544 punkte nustatyta, kad Žemėtvarkos skyrius, gavęs vykdytojo parengtus šių Nuostatų 542.1, 542.2 ir 542.3 papunkčiuose nurodytus dokumentus: 544.1. patikrina, ar žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planas (jeigu toks planas rengtas) parengtas pagal šių Nuostatų 543 punktą ir šių Nuostatų 7 priedą, žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta pagal šių Nuostatų 56 punktą; 544.2 nustatęs, kad šių Nuostatų 544.1 papunktyje nurodyti dokumentai parengti pagal šių Nuostatų reikalavimus ir pateiktas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas (kai toks sutikimas privalomas pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio ir 141 straipsnio nuostatas), suderina parengtą Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planą (jeigu toks planas rengtas) ir šio žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui registruotu laišku išsiunčia pranešimą apie numatomą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą kartu su patikrintos žemės sklypo kadastro duomenų formos ir suderinto Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano (jeigu toks planas rengtas) kopijomis.

Šių Nuostatų 541.2, 541.3 ir 541.4 papunkčiuose nurodytais atvejais pranešimas žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui nesiunčiamas. Pranešime nurodo, kad pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano (jeigu toks planas rengtas) galima pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo. Jeigu šio žemės sklypo savininko arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio negalima surasti nei pagal gretimų žemės sklypų adresus, nei pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais registro teikiamus duomenis, informaciją apie numatomą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą žemėtvarkos skyrius turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir nurodyti, kad minėtas pastabas žemėtvarkos skyriui galima pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šios informacijos paskelbimo. <...>; 544.3. per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo savininko arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio pastabų dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano (jeigu toks planas rengtas) gavimo jas išnagrinėja ir išsiunčia motyvuotą atsakymą jas pateikusiam asmeniui; 544.4. parengia Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis projektą, jeigu pastabos dėl nustatomų ir (ar) panaikinamų anksčiau nustatytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir (ar) parengto Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano per šių Nuostatų 544.2 papunktyje nustatytą terminą nebuvo pateiktos arba pateiktos ir šių Nuostatų 544.3 papunktyje nustatyta tvarka išnagrinėtos ir nepriimtos.

Šių Nuostatų 541.4 papunktyje nurodytu atveju sprendimo projektas rengiamas tik įsitikinus, kad kadastre padaryta žyma apie naujai nustatytas teritorijas; 544.5 ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis priėmimo išsiunčia žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui šio sprendimo kopiją; 545 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimas pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis įrašant nustatytas (pakeistas) teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ar jas panaikinant gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, matyti, kad NŽT Skyrius nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo. Ginčijamu Raštu, vadovaudamasis Nuostatų 544.2 papunkčiu, NŽT Skyrius pranešė pareiškėjui apie numatomą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą ir galimybę pateikti pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo, nustatydamas 30 dienų terminą pastaboms pateikti nuo pranešimo gavimo. Raštas1 parengtas išnagrinėjus pareiškėjo 2022 m. gruodžio 9 d. pateiktas NŽT Skyriui pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo, jas pripažįstant nepagrįstomis, kaip tai yra numatyta Nuostatų 544.3 papunktyje. Sekantis NŽT Skyriaus veiksmas bus NŽT vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis priėmimas išsiunčiant žemės sklypo savininkui šio sprendimo kopiją (Nutarimo 544.4 p. p.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą teisinį reguliavimą, keliamo ginčo pobūdį, prieina prie išvados, kad, įvertinęs pareiškėjo ketinamą apskųsti NŽT Skyriaus Rašto ir Rašto1 turinį, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog juose yra nurodomos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo procedūra, t. y. šie raštai yra vieni iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kuriais atliekamas aplinkybių tyrimas, o tokie dokumentai pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalyku. Be to, nėra priimtas kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys.

Teisėjų kolegija papildomai įvertina ir tai, jog NŽT Skyriaus Rašte 1 nurodant jo apskundimo tvarką, nebuvo paneigtas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, aiškinant šias nuostatas, kad ABTĮ nustatyta tvarka skundai dėl teisinių pasekmių nesukeliančių viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) nenagrinėjami. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjui, siekiant gauti daugiau informacijos dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo procedūrų, ginčijamuose raštuose yra nurodytas NŽT Skyriaus kontaktinis asmuo, į kurį jis gali kreiptis siekdamas aktyviai dalyvauti šioje procedūroje iki NŽT galutinio sprendimo dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo priėmimo. Kurį, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas turės galimybę apskųsti, kartu ginčijant ir visą žemės sklypo kadastro duomenų procedūrą (nepateikė informacijos, įrodymų ir t. t.).

Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti skundą dėl reikalavimų panaikinti Raštą ir Raštą 1, pagrįstai atsisakyta priimti ir reikalavimą dėl įpareigojimo.

Pareiškėjas atskirajame skunde pateikė ir daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl atskirojo skundo nagrinėjimui teisinės reikšmės neturi ir nebus aptariami. Pažymėtina ir tai, jog atskirieji skundai paduodami tik dėl atskirų procesinių klausimų, t. y. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, dėl bylos esmės nesprendžia. Nagrinėjant šį atskirąjį skundą buvo sprendžiama tik dėl procesinio pobūdžio aplinkybės, įtvirtintos ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte – ar buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo pareikštas reikalavimas negali būti administracinės bylos dalyku.

Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius