5c4abe61-3aea-4116-aa4f-e9466ca1a42e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

NUOSPRENDISBaudžiamoji byla Nr. 1-2285-908/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-059582-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 1.2.4.6.2.2.; (S) 2.3.6.4.2.; 1.1.7.2.3.; 2.1.3.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 14 d.Vilnius             Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, Živilei Kalasauskaitei, Aušrai Razutienei,dalyvaujant prokurorams Alai Petrenko, Valentui Gritei,kaltinamajam A.

S.,nukentėjusiajai J. S.,Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams G. J., T. C.,vertėjai Olgai Macijauskienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, teistas 2017-05-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, n u s t a t ė :

A. S. 2016-12-11, apie 20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto su sutuoktine J. S. metu, nukentėjusiajai sėdint ant lovos, spyrė J. S. vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inę kojÄ , nuo to nukentėjusioji nukrito ant grindų, po to J. S. pakilus ir nubėgus į kitÄ kambarį, jis pribėgo prie nukentėjusiosios ir kumščiu sudavė jai tris smÅ«gius į nugaros ir pečių sritį bei griebęs už deÅ¡inės rankos stipriai suspaudė, padarydamas J. S. poodines kraujosruvas nugaroje, deÅ¡iniame žaste, kairiojo peties srityje, deÅ¡inėje Å¡launyje, t. y. tyčia muÅ¡damas Å¡eimos narį, nežymiai sutrikdė J.

S. sviekatÄ .Taip pat jis buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kad sukėlė fizinį skausmÄ mažametei dukrai, o bÅ«tent: 2016-12-11, apie 20 val., bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ mažamečiam asmeniui, t. y. smurto naudojimo prieÅ¡ sutuoktinę J. S. metu, telefono ausinių laidu sudavė kartÄ mažametei savo dukrai A. P., gim. (duomenys neskelbtini), per Å¡launį, taip smurtaudamas sukėlė mažametei nukentėjusiai A. P. fizinį skausmÄ .A.

S. tiek apklausiamas teisme, tiek bylos ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl smurto sutuoktinės ir dukters atžvilgiu nepripažino. Apklausiamas teisme jis paaiÅ¡kino, kad nukentėjusioji yra jo buvusi sutuoktinė, ji turi problemų su alkoholiu, todėl visada bÅ«davo girta. ŽiemÄ , vakare, ji rÅ«kė balkone, išėjo ir eidama griuvo ant stalo. IÅ¡ pradžių priekiu ir po to atgal nugara. Nematė, kurias vietas ji susimušė. Jis jÄ pakėlė ir paguldė į lovÄ . Nukentėjusioji nugriuvusi neverkė.

Medikų nekvietė. KitÄ dienÄ nukentėjusioji paprašė paguldyti jÄ Ä¯ ligoninę dėl alkoholio, nes ji girtavo apie dvi savaites. Jis jÄ nuvežė. Kai buvo iÅ¡važiavęs, vaikas buvo su močiute (jo motina). Po to jis pakeitė spynas, neleido nukentėjusiosios namo. Butas priklauso jam. Du metus su nukentėjusiÄ ja buvo susituokę. Gyveno kartu 6 metus. Teistas už tokiÄ pat nusikalstamÄ veikÄ . TÄ kartÄ sumušė žmonÄ . Ji iÅ¡važiavo kažkur, paliko vaikÄ ir dingo, tada grįžo girta – taip gavosi.

Supyko, nes ji grįžo girta, pradėjo prie jo lįsti, muÅ¡tis. Å iuo atveju tarp jų konflikto nebuvo. ViskÄ pradėjo jos tėvas. Nežino, kodėl nukentėjusioji davė parodymus ir jį apkalba, gal nori pinigų. Nukentėjusioji meluoja. Vaikas tÄ vakarÄ buvo namuose, viskÄ matė. Vaikas buvo apklaustas teisme ir nurodė, kad jis (A. S.) niekada dukters nemušė, tik mama mušė. Jolitos jis nelietė. Ji iÅ¡eidavo naktimis, gal kažkur eidama susižalojo. Jis tÄ dienÄ sužalojimų nematė.

Gal keldamas jÄ , suspaudė pirÅ¡tais. TÄ vakarÄ jis buvo blaivus, nes alkoholio nevartoja. Nežino, kur nukentėjusioji vartojo alkoholį. Å iuo metu skyrybų byla pasibaigusi, jiedu iÅ¡siskyrė abipusiu susitarimu. Vaikas paliktas mamai, o jis gali bendrauti su vaiku. Å iuo metu vaikas gyvena su juo, nes mama tiesiog jam paliko vaikÄ ir iÅ¡važiavo. Nukentėjusiosios nematė pusę metų. Ji neskambina, materialiai neremia. Ketina kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta pas jį.

Seneliai (Jolitos tėvai) neskambina, vaiku nesidomi. Jolitos sesuo buvo savaitgalį pasiėmusi vaikÄ . Jis pats su nukentėjusiÄ ja nebendrauja. Su dukters priežiÅ«ra susitvarko (t. 1, b. l. 175-177).Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. S. paaiÅ¡kino, kad su sutuoktiniu kartu buvo 8 m., bet iÅ¡ to laikotarpio kartu gyveno gal 7 m. Kaltinamajam pastoviai kažkas „užbanguoja“, nesiseka, tai reikia iÅ¡lieti pykti ant Å¡eimos narių. 2016 m. gruodžio 11 d. ji su dukra buvo namuose. Vyras gulėjo, galbÅ«t buvo neblaivus.

Ji su dukra sėdėjo ant tos pačios lovos ir vyrui kažkas „susiÅ¡vietė“, jis pasisuko ir spyrė jai. Ji nukrito nuo lovos. A. turėjo ausinukus. A. iÅ¡ karto paÅ¡oko. Kaltinamasis jai vožė su ausinėmis į kojÄ . Ji pati tuo metu buvo jau nukritusi nuo lovos. Jos nubėgo į dukros kambarį. Dukra pasakė „negalima muÅ¡ti nei mamytės, nei vaiko“. Kai dukra sakė tuos žodžius, ji (J. S.) stovėjo tarpdury, vyras stvėrė jÄ iÅ¡ nugaros. Jų virtuvė su svetaine sujungta.

Toje bendroje erdvėje prasidėjo smÅ«giai. Ji stovėjo tarp durų į dukros kambarį, kaltinamasis jÄ stvėrė už rankos. Virtuvėje prasidėjo smÅ«giai. Ji kažkaip iÅ¡bėgo. Vyras jÄ mušė rankomis, pastoviai smÅ«giavo, atsimena, kad petį skaudėjo, rankas. Tuo momentu ji greitai įbėgo į A. kambarį, ten užsidarė ir pas jÄ lovytėje miegojo. Kambarys neužsirakina, bet vyras daugiau nėjo. TÄ naktį nesikreipė į policijÄ , nes tai vyksta pastoviai. Ä® ligoninę ji pati pasiprašė.

JÄ nuvežė vyras. Tuo metu buvo blogi santykiai su tėčiu, nes ji susitaikė su vyru. Ryte pati pasakė, kad jai reikia į ligoninę, kaltinamasis jÄ nuvežė. Norėjo ramybės, kad jÄ kas nors apsaugotų. Kreipėsi į tÄ skyrių, nes vienu momentu turėjo problemų su alkoholiu. Ta ligoninė arčiausia. Incidento vakarÄ buvo blaivi. Narkotinių medžiagų nevartoja. Ä®vykio metu A. S. buvo iÅ¡gėręs, bet girtas nebuvo. Po to įvykio kartu negyvena. Psichiatrinės ligoninės gydytojams ji pasakojo apie smurto atvejus.

JÄ apžiÅ«rėjusios slaugytojos, apie tai jos klausė. Apie smurtÄ pasakė savo seseriai, o Å¡i perdavė tėčiui. Ä® policijÄ nesikreipė, nes Naujojoje Vilnioje policijos komisariate vyrui visi pažįstami. Ten dirbo vyro geras draugas, tad jis sakydavo, kad ji nieko nelaimės. Kaltinamasis jai neleido bendrauti su vaiku. Dabar, kai ji grįžo iÅ¡ užsienio, iÅ¡ karto nuvažiavo į darželį ir dukrÄ pasiėmė. Dukra antrÄ savaitę gyvena su ja. Dukra nenori važiuoti pas tėtį. Jis vaikÄ nuteikinėja prieÅ¡ jÄ , sakydamas, kad mama geria, mama girta.

Ji buvo su vaiku ir pas psichiatrÄ . Vaikas sakė, kad tėtis jo nemušė, nes buvo taip nuteiktas. Ji nesutinka, kad vaikas dar kartÄ bÅ«tų apklaustas teisme. Namai yra buvusio sutuoktinio, kuris nuomojasi juos. JÄ ligoninėje nufotografavo Simona, kuri su ja kartu gulėjo, nes jos sesuo pasakė, kad reikia nuotraukų. Ji nusiuntė nuotraukas sesei. KitÄ dienÄ , kai iÅ¡siuntė nuotraukas, atvažiavo policija. DukrÄ Ä¯ apklausÄ teisme turėjo pristatyti ji, bet A. S. vakare paėmė vaikÄ , pasakė, kad Å¡i nori pas jį nakvoti.

PrieÅ¡ apklausÄ vaikas buvo su tėčiu parÄ . Mergaitės apklausÄ ji girdėjo. Su vaiku nekalba tomis temomis, nes taip patarė psichiatras. Vyras prie vaiko iÅ¡laikymo neprisideda. Dabar jau ji pati gyvens Lietuvoje (t. 1, b. l. 175-177).Teismo posėdžio metu liudytojas V. P. paaiÅ¡kino, kad yra nukentėjusiosios tėvas. Kai ji susidraugavo su A., jie gyveno Pilaitėje. Dar nebuvo vedę, kai A. jÄ sumušė. Jis sakė dukrai baigti žaidimus su A.. Ji sužinojo, kad yra nėščia. A. pasakė, kad ji niekur nuo jo nebepabėgs.

Jis 8 m. skriaudė dukrÄ . Smurtas prasidėjo, jiems dar draugaujant, ir buvo iki paskutinės minutės. Jam buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla už tai, kad J. buvo sumuÅ¡ta. Ji buvo prigÄ sdinta nesiskųsti policijai, nes bus sumuÅ¡ta, liks invalidė. Ji visÄ laikÄ kentėdavo. Ateidavo pas jį sumuÅ¡ta. Liudytojas buvo susitikęs su A. pasikalbėti, klausė, kiek jis gali muÅ¡ti. Å is atsakė, kad tegul grįžta į namus, daugiau nebemuÅ¡. Tai buvo jo žodžiai. Liudytojas policijoje parašė pareiÅ¡kimÄ , nes daktarė pasakė, kad jo dukra su mėlynėmis.

Dukra pasakojo, kad A. iÅ¡ vakaro liepė pagaminti valgyti, kitaip bus iÅ¡varyta, o ji neturėjo pinigų. Å iuo atveju ji buvo primuÅ¡ta, duota pauostyti narkotikų. Jis duoda pauostyti narkotikų, atneÅ¡a „šnapso“ ir po to specialiai, kad sužlugdyti, nuveža į ligoninę. A. pats nugirdydavo dukrÄ . Ji pasakojo, kad pati nevartoja. Viskas per A.. Jis nežino, ar įvykio dienÄ dukra vartojo alkoholį. A. nuvežė jÄ prie Naujosios Vilnios ligoninės ir paleido. Gulėjo dėl depresijos. Dukra jam paskambino, kad atvažiuotų į poliklinikÄ .

Pirma nuėjo pas dukrÄ . Ji buvo pasimetusi. Tada nuėjo pas daktarę. Daktarė pasakė, kad ji su mėlynėmis, sumuÅ¡ta. Grįžo į palatÄ ir paprašė parodyti. Ant Å¡ono buvo mėlynės. Å alia gulėjusi pacientė nufotografavo. Jis dukros paklausė, kas nutiko. Å i pasakė, kad A. liepė paruoÅ¡ti stalÄ , tada atsikėlęs, kaip bÅ«na trečiÄ dienÄ nuo tų narkotikų, šėrė iÅ¡ niekur nieko ir „atjungė“. Dukra taip pat pasakojo, kad ir vaikui kliuvo, iÅ¡bėgo pasislėpti į kitÄ kambarį.

Jis iÅ¡ karto iÅ¡ ligoninės nuvažiavo į policijÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimo. PraeitÄ kartÄ Ä¯ policijÄ kreipėsi sesuo. Dukra Naujosios Vilnios ligoninėje buvo gydoma vienÄ kartÄ . Å iuo metu anÅ«kė bÅ«na ir pas jį, ir pas J. seserį. AnÅ«kė bendrauja su mama. Dukra iÅ¡važiavo, kad nematytų A. ir užsidirbtų. Tačiau J. visÄ laikÄ kalba apie vaikÄ (t. 1, b. l. 175-177).Teismo posėdžio metu liudytojas S. P. paaiÅ¡kino, kad J. S. yra gulėjusi prieÅ¡ metus jų skyriuje, ji pati kreipėsi į priėmimo kambarį, skundėsi bloga savijauta po kelių dienų alkoholio vartojimo.

Ji buvo paguldyta į skyrių, ten gulėjo dvi dienas, buvo skiriamas detoksikuojantis gydymas. Alkoholinės abstinencijos simptomai sumažėjo, bet ji sakė, kad vis tiek blogai jaučiasi, kamuoja depresija, nerimas. Pas juos gydymas trumpalaikis – pagerėjus bÅ«klei pacientai iÅ¡raÅ¡omi, bet kadangi savijauta buvo bloga, jÄ iÅ¡kėlė į kitÄ skyrių tolimesniam gydymui ir tikslesnės diagnozės nustatymui. Paprastai alkoholio vartojimo simptomai praeina per kelias dienas, o čia buvo nerimas, nežinojimas, kaip toliau gyventi, dėl to ir buvo keliama į kitÄ skyrių.

J. S. kalbėjo, kad šeimoje smurtaujama, tačiau jis žymių nepastebėjo, kūno neapžiūrėjo. Kūnas apžiūrimas, jeigu kyla įtarimų. Ji minėjo bendrais bruožais. Nukentėjusioji kalbėjo, kad sudėtingi santykiai su vyru, vyksta skyrybų procesas. Jie tai susitaiko, tai vėl išsiskiria, ji nežino, kas bus su vaiku. Prieš patekdama pas juo į ligoninę, ji su vyru buvo lyg tai susitaikiusi (t. 1, b. l. 195-199).Teismo posėdžio metu liudytoja G. V. paaiškino, kad nukentėjusioji – jos pacientė.

Skundėsi nerimu, nemiga, pablogėjusia nuotaika dėl ilgalaikių užsitęsusių blogų santykių Å¡eimoje. JÄ galėjo gydyti nuo 2016-12-14 iki 2016-12-28. Ligos istorijoje užfiksuota, kad ant pacientės kÅ«no įvairiose vietose yra mėlynių. Atrodo, kad buvo visame kÅ«ne įvairaus senumo ir dydžio mėlynės. Ji pati matė ant kÅ«no mėlynes. Pacientė pasakė, iÅ¡ kur jos. Tai buvo pagrindinis dalykas, dėl ko ji buvo perkelta iÅ¡ kito skyriaus pas juos. Ji buvo nedarbinga, nerami, blogai miegojo.

Jos teigimu, prieÅ¡ jÄ smurtavo vyras, jos žodžiais taip buvo daug kartų. Bet tai pacientės žodžiai, ji (liudytoja) asmeniÅ¡kai su nukentėjusiosios vyru nekalbėjo. Jį matė, kai Å¡is nukentėjusiÄ jÄ kelis kartus lankė. Artimųjų dėl smurto neinformavo, nes jie žinojo, tai nebuvo paslaptis, o policijos neinformavo, nes tie sužalojimai nebuvo sunkÅ«s. Tiksliai atsimena, kad vyras prieÅ¡ pacientę smurtavo. Matė, kad vyras jÄ lankė, kiek žino, daugybę kartų sutuoktiniai pykosi ir taikėsi.

Ji besipykstančių nematė (t. 1, b. l. 195-199).Teismo posėdžio metu liudytoja T. S. paaiÅ¡kino, kad niekada nematė, jog sÅ«nus smurtautų prieÅ¡ marčiÄ ar anÅ«kę. Gyvena su sÅ«numi atskirai, bet ji negirdėjo, kad sÅ«nus kalbėtų negražiai prieÅ¡ jas. SÅ«nus sakė, kad jie iÅ¡siskyrė, nes santykiai nesusiklostė. Nematė, kad sÅ«nus gertų ar vartotų narkotikus, bet geriančiÄ marčiÄ matė. Marti gydėsi Naujosios Vilnios ligoninėje dėl alkoholio. Nuo rugsėjo mėnesio liudytoja prižiÅ«rėjo anÅ«kę, kuri gyveno pas tėtį, eidavo į darželį.

Ji paimdavo anÅ«kę iÅ¡ darželio, vėliau mergaitę pasiimdavo tėtis. Mama tuo metu buvo iÅ¡važiavusi, anÅ«kė su ja nebendravo. Kiti seneliai su ja nebendravo, tik kartais A. paimdavo J. sesuo – anÅ«kės krikÅ¡to mama. SÅ«nus jai sakė, kad Å¡i byla dėl to, kad jis sumušė kažkada, dėl to buvo paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas dėl Å¡io įvykio. Su anÅ«ke jos santykiai geri. AnÅ«kė tėtį labai myli. Mergaitė nelinkusi fantazuoti, sako teisybę. Mamos anÅ«kė neprisimindavo, tik apie tėtį kalbėdavo (t. 1, b. l. 195-199).Teismo posėdžio metu liudytoja S. V. paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiÄ jÄ pažįsta, o apie kaltinamÄ jį tik yra girdėjusi.

Su J. susipažino Naujosios Vilnios psichiatrinėje ligoninėje. J. buvo sumuÅ¡ta, pavargusi nuo smurto. PirmÄ dienÄ nesiÅ¡nekėjo, o kitÄ dienÄ ji pasakė, kad visos tos mėlynės dėl vyro. Ji pati matė tas mėlynes. J. jos paprašė nufotografuoti mėlynes. Ji pasakojo apie plaukus, kad jos plaukai buvo su peiliu nupjauti, kad namuose buvo dažnas smurtas. Tuo metu, kai atsigulė į ligoninę, buvo kritinis taÅ¡kas. Dėl ko J. atsigulė į ligoninę, jai nesakė. Tuo metu ji (S. V.) vartojo slopinančius vaistus, bet buvo adekvati ir suprato viskÄ , kÄ nukentėjusioji pasakojo.

Ji pasakojo, kad jos Å¡eimoje vartojamas smurtas. Prie liudytojos gydytojai apžiÅ«rinėjo J. mėlynes. Kartais susiskambina su nukentėjusiÄ ja. Å i neprašė paliudyti jokių aplinkybių teisme. VienÄ kartÄ buvo atvykęs kaltinamasis aplankyti J.. Jį matė kelias sekundes. Kaip suprato, jam nebuvo leista lankyti J. (t. 2, b. l. 4-7).Teismo posėdžio metu ekspertas V. K. paaiÅ¡kino, kad patvirtina savo paaiÅ¡kinimus dėl J. S. sveikatos sutrikdymo. Jam buvo pateikta ligos istorija ir 3 nuotraukos. Buvo nustatytos kraujosruvos, kurios vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Å ie sužalojimai nebÅ«dingi nukritimui. PirÅ¡tai yra ribotÄ maÅ¾Ä kontaktÄ turintis pavirÅ¡ius. Esmė yra koks kontaktinis pavirÅ¡ius. Stalas yra plokÅ¡tuma. Nukritimo ant stalo neatitinka nei viena kraujosruva, taip pat ir su grindų plokÅ¡tuma (t. 2, b. l. 4-7).Nepilnametė liudytoja A. P., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, paaiÅ¡kino, kad gyvena su tėčiu. Su tėčiu gyventi jai sekasi gerai. JÄ nuskriaudė mama, tėtis neskriaudė. Ji turėjo mėlynę čia (rodo į kairį antakį).

Turėjo mėlynę, nes jai sudavė močiutė. Ji tiesiog sėdėjo savo kambaryje, o močiutė atėjusi sudavė. Atidarė duris ir durimis jai sudavė. Paskui močiutė pridėjo Å¡aukÅ¡tÄ . Kai jai sudavė, neskaudėjo. Mano, kad močiutė jai trenkė netyčia. Daugiau jos nėra niekas užgavęs. Ji nėra mačiusi, kaip kitas žmogus kÄ nors užgauna. Tėtis su mama sutaria gerai. Nežino, ar teko matyti, kad užgautų vienas kitÄ . Neprisimena. Nežino, ar yra su mama arba tėčiu kalbėjusi apie vaikų muÅ¡imÄ (t. 1, b. l. 77-79).ApžiÅ«rint J.

S. medicininius dokumentus gautus iš VŠĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas nurodė, kad J. S. nustatyta remiantis ligos istorijos Nr. 20167432 ir spalvotomis nuotraukomis (3 vnt. viršutinės kūno pusės) po įvykio 2016-12-11 nustatytos poodinės kraujosruvos nugaroje abipus, dešiniame žaste, kairio peties srityje, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l.49-50).Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas V.

K. į klausimÄ , koks J. S. nustatytų sužalojimų padarymo bÅ«das, atsakė, kad J. S. nustatyti sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui dėl savo lokalizacijos. Didesnės kraujosruvos galėjo atsirasti nuo smÅ«gių sudavimu ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais (pvz. kumščiu, koja, keletas smulkių kraujosruvų deÅ¡iniame žaste ir nugaros deÅ¡inėje pusėje galėjo atsirasti nuo suspaudimo pirÅ¡tais (t. 1, b. l. 56).V. P. 2016-12-19 pareiÅ¡kimo duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas informavo, kad A.

S. mušė jo dukrÄ J. S. ir anÅ«kę A. P.. Jo dukra parodė ant kÅ«no mėlynes ir sakė, kad anÅ«kė prašė tėvelio nemuÅ¡ti mamos ir vaikų, nes negalima. Dukra dabar guli ligoninėje nuo depresijos N. Vilnios IX skyriuje. Ji bijo praneÅ¡ti policijai, nes yra prigÄ sdinta, kad bus padaryta invalide. Tai įvyko gruodžio 11 d. A. S. iÅ¡kelta baudžiamoji byla dėl sumuÅ¡imo. (t. 1, b. l. 6). IÅ¡ tyrėjui A. P. elektroniniu paÅ¡tu pateiktų nuotraukų nustatyta, kad pateiktos 3 vnt. virÅ¡utinės kÅ«no pusės spalvotos nuotraukos, kuriose matosi poodinės kraujosruvos abipus nugaroje, deÅ¡iniame žaste, kairiojo peties srityje (t.1, b. l. 7-9).J.

S. savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 25-32).VÅ¡Ä® Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymos apie asmens gydymÄ duomenimis nustatyta, kad J. S. gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 2 kartus, paskutinį kartÄ nuo 2016-12-12 iki 2016-12-28. Diagnozė: adaptacijos sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos bÅ«klė. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t.1, b. l. 57).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo Dėl pareikÅ¡tų kaltinimų, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė.Nors kaltinamasis kaltės dėl jam inkriminuotos padarytos veikos nepripažino, teigdamas, kad nukentėjusioji J.

S. susižalojo pati, tokia jo pozicija vertintina kritiÅ¡kai, kadangi kaltinamojo parodymų nepatvirtina liudytojų parodymai bei kiti byloje surinkti įrodymai. Tuo tarpu, nukentėjusiosios J. S. parodymai apie jos sumuÅ¡imÄ yra nuoseklÅ«s viso proceso metu, jie neprieÅ¡tarauja liudytojų duotiems parodymams bei kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio aiÅ¡kino, kad vyras gulėjo, o jos su dukra sėdėjo ant tos pačios lovos. A. S. pasisuko ir jai spyrė koja, nuo to ji nukrito ant grindų.

Po to ji su dukra nubėgo į dukros kambarį. Jai nespėjus įbėgti į kambarį, tarpdury, vyras stvėrė jai už rankos ir prasidėjo smūgiai. Mušė rankomis, atsimena, kad skaudėjo petį, rankas. Tuo momentu ji greitai įbėgo į A. kambarį ir ten užsidarė. Pažymėtina, kad nurodytas aplinkybes J. S. po įvykio pasakojo liudytojai S. V., kuri teismo posėdžio metu patvirtino, jog minėtus sužalojimus ne tik pati matė, bet ir užfiksavo nuotraukose. Teisme apklaustas nukentėjusiosios tėvas V.

P. bei nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ karto po įvykio gydęs gydytojas S. P., taip pat patvirtino, jog nukentėjusioji teigė, kad buvo muÅ¡ama savo sutuoktinio. Liudytoja apklausta gydytoja G. V. paaiÅ¡kino, kad ligos istorijoje užfiksuota, jog ant pacientės kÅ«no įvairiose vietose yra mėlynės. Jai atrodo, kad buvo visame kÅ«ne įvairaus senumo ir įvairaus dydžio mėlynės. Ji pati matė ant J. S. kÅ«no mėlynes. Taigi nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, kurie paneigia kaltinamojo versijÄ , kad ji susižalojo pati krisdama ant stalo.

Pažymėtina ir tai, kad teisme apklaustas ekspertas V. K. kategoriÅ¡kai nurodė, kad J. S. nustatyti sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui dėl savo lokalizacijos. Teigė, kad pirÅ¡tai yra riboto mažo kontakto turintis pavirÅ¡ius, o stalas yra plokÅ¡tuma. Nukentėjusiosios kraujosruvos neatitinka nei griuvimo ant stalo, nei ant grindų plokÅ¡tumos. Å ie eksperto paaiÅ¡kinimai kategoriÅ¡kai paneigia kaltinamojo A. S. iÅ¡keltÄ Ä¯vykio versijÄ , kad nukentėjusioji J. S. susižalojo pati griÅ«dama ant stalo.

Apžiūrint J. S. medicininius dokumentus, gautus iš VŠĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas taip pat nurodė, kad, remiantis ligos istorija Nr. 20167432 ir spalvotomis nuotraukomis (3 vnt. viršutinės kūno pusės), J. S. po įvykio 2016-12-11 nustatytos poodinės kraujosruvos nugaroje abipus, dešiniame žaste, kairio peties srityje, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisme apklausta kaltinamojo motina T. S. taip pat patvirtino, jog sÅ«nus jai sakė, kad byla vyksta dėl to, jog jis sudavė marčiai. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, jog A. S. 2016-12-11, apie 20 val., tyčia spyrė nukentėjusiai J. S. į deÅ¡inę kojÄ , nuo smÅ«gio nukentėjusioji J. S. nukrito ant grindų, po to J. S. pakilus ir nubėgus į kitÄ kambarį, jis pribėgo prie nukentėjusiosios ir kumščiu sudavė jai tris smÅ«gius į nugaros ir pečių sritį bei griebė už deÅ¡inės rankos ir stipriai suspaudė, padarydamas J.

S. poodines kraujosruvas nugaroje abipus, deÅ¡iniame žaste, kairio peties srityje, deÅ¡inėje Å¡launyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusios sveikatÄ . Nukentėjusioji yra kaltinamojo buvusi sutuoktinė, jie įvykio metu buvo vedę. Atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 1 dalyje pateiktÄ sÄ vokÄ , ji laikytina kaltinamojo Å¡eimos nare, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Dėl pareikÅ¡tų kaltinimų, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje Spręsdamas A.

S. atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį klausimÄ , teismas nustatė, kad byloje surinkta ir teismo posėdyje iÅ¡nagrinėta įrodymų visuma nepatvirtina A. S. kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei dukteriai A. P.. Byloje nėra abejonių nekeliančių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad A. S. 2016-12-11, apie 20 val., telefono ausinių laidu sudavė vienÄ kartÄ mažametei savo dukrai A. P., gim. (duomenys neskelbtini), per Å¡launį, sukeldamas jai fizinį skausmÄ .Kaltinamasis A.

S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai teigė, kad savo dukros atžvilgiu nesmurtavo. Vaikas, apklaustas teisme, taip pat nurodė, kad tėtis niekada jos nemušė. Kaltinamojo kaltė buvo grindžiama išimtinai nukentėjusios, A. P. mamos J. S. parodymais, kur J. S. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog 2016 m. gruodžio 11 d. ji su dukra buvo namuose. Vyras gulėjo ant lovos, jos su dukra sėdėjo ant tos pačios lovos. A. S. pasisuko ir spyrė J. S. koja. Ji nukrito nuo lovos, o dukra A. iš karto pašoko.

Tuo metu kaltinamasis turėjo ausinukus, kuriais A. vožė į kojÄ .Kaip jau minėta, A. S. neigė, sudavęs dukrai A., o nukentėjusioji tvirtino, jog kaltinamasis sudavė dukrai ausinukų laidu į kojÄ . Baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie galėtų paneigti kaltinamojo ir patvirtinti nukentėjusiosios teiginius. Byloje liudytojais apklausti asmenys paties smurto panaudojimo fakto prieÅ¡ mažametę tiesiogiai nematė. Objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios J.

S. teiginius, byloje taip pat nėra. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė pati J. S., ant dukters kÅ«no pastebimų sumuÅ¡imo žymių nebuvo, ji pati A. neklausė, ar jai skauda, ar į jÄ pataikė. Be to, J. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, negalėjo tiksliai nurodyti, ar A. S. dukrai sudavė ausinių laidu ar ranka (T. 1, b. l. 17), negalėjo pasakyti, per kairę ar deÅ¡inę Å¡launį sudavė kaltinamasis (T. 1, b. l. 21), vėliau nurodė, kad A. S. sudavė dukrai lyg tai į Å¡launį, bet nebuvo įsitikinusi, ar tėvas dukrai tikrai pataikė, ant jos kÅ«no sumuÅ¡imo žymių neliko, tačiau yra tikra, kad, A. sudavus laidu, jai turėjo skaudėjo, nes mergaitė pasakė, kad negalima muÅ¡ti mamytės ir vaiko (T. 1, b. l. 23).

Teismas pažymi, kad pati mergaitė, A. P., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodė, jog tėtis jos neskriaudė. Nukentėjusioji nurodė, kad mergaitė apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ galėjo bÅ«ti paveikta tėvo, nes jis jÄ atvežė į apklausÄ , tačiau nesutiko, kad mažametė bÅ«tų dar kartÄ apklausta teisme. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad mažametė nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ buvo apklausta specialioje salėje nuotoliniu bÅ«du, jai užduodant klausimus per vaikų psichologę, be to, ir į aplinkybę, kad A. tiek po įvykio, tiek vėliau, bylos teisminio nagrinėjimo metu, mamai ilgam laikui iÅ¡vykus uždarbiauti į užsienį, rÅ«pinosi tėvas A.

S., tai duoda pagrindÄ manyti, kad motina J. S. nemanė, jog mergaitei likus vienai su tėvu grėstų smurtas. IÅ¡ 2017-01-04 informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas matyti, kad specialistė J. Ž. lankėsi pas A. S. namuose ir tikrino mergaitės gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas. Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, teismas pažymi, kad kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma.

Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningÄ , vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumÄ , iÅ¡ jų analizės nuosprendyje logiÅ¡kai ir įtikinamai turi iÅ¡plaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados. Teismas iÅ¡naudojęs visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertina traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Teismas konstatuoja, kad byloje nebuvo įrodyta, jog A.

S. telefono ausinių laidu sudavė kartÄ mažametei savo dukrai A. P., gim. (duomenys neskelbtini), per Å¡launį, tokiu bÅ«du sukeldamas jai fizinį skausmÄ . Esant anksčiau aptartoms aplinkybėms, A. S. iÅ¡teisintinas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl bausmės skyrimo A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Teismas, skirdamas A.

S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vienÄ nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – žmonÄ J. S.. Skiriant bausmę svarbÅ«s ir asmenybę apibÅ«dinantys duomenys – A. S. veikos padarymo metu buvo neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba. Jo asmenybę apibÅ«dina ir tai, kad po veikos padarymo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-22 nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už smurtÄ prieÅ¡ žmonÄ .

Visų Å¡ių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , kurios dydis artimas BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytam Å¡ios bausmės vidurkiui. Nuteistajam skirtini BPK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti įpareigojimai. Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamajam taip pat skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722str.).

Teismo nuomone bÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimÄ , yra adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieÅ¡tarauja teisingumo principui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, A. S. Å¡iuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės pridedant Å¡velnesnės bausmė dalį, subendrintina su 2017-05-22 nuosprendžiu paskirta bausme, į bausmės laikÄ Ä¯skaitant pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-22 nuosprendį atliktÄ bausmę.PaskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsniu, 178 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-303, 432 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

             A. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).             A. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, įpareigojant A.

S. bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722str.).             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės pridedant Å¡velnesnės bausmės dalį, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-22 nuosprendžiu paskirta bausme, ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ vieneriems metams aÅ¡tuoniems mėnesiams, įpareigojant A.

S. šiuo laikotarpiu:             būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;             per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje;              dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722str.), nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 str. 4, 6 ir 7 d.).

             Į bausmės laikÄ Ä¯skaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-22 nuosprendį įskaitytÄ ir atliktÄ bausmę.                          KardomÄ jÄ priemonę įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.              Paskirtos bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

IÅ¡aiÅ¡kinti A. S., kad jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam gali bÅ«ti pakeista areÅ¡tu.             Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                    Eglė Gruodienė