2022-08-24 Nr. AB-20714-3-61-3-02314-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3599-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02314-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio U. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio U. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis U. R. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas, Užsienietis) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Departamentas) 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 22S56825 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis pateikė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Pareiškėjo teigimu, jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad, sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nebuvo atsižvelgta, kad (duomenys neskelbtini). Taigi, yra nustatyta pagrįsta grėsmė, kad pareiškėjui gali būti taikomos smurtinio poveikio priemonės dėl priklausymo tam tikrai opozicinei politikų grupei. Persekiojimo grėsmę jis įvardijo kaip vieną iš priežasčių, dėl kurių nusprendė bėgti iš kilmės šalies. Jis nurodė svarbias bylai aplinkybes, tačiau jos nebuvo teisingai ir visapusiškai įvertintos. Todėl pareiškėjas nesutiko su prielaidomis, kad nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog pareiškėjas dėl politinių motyvų galėtų būti persekiojamas kilmės valstybėje. Pasak pareiškėjo, jo pasakojimo autentiškumas ir tikrumas nekelia pagrįstų abejonių, tyrimo metu pareiškėjas buvo nurodęs ir politinių oponentų persekiojimo ir susidorojimo faktus, kurie įrodo grėsmės pareiškėjui akivaizdumą ir realumą.

4. Pareiškėjo teigimu, atsakovas atidžiai ir teisingai neišnagrinėjo jo prašymo, nevertino argumentų dėl jo išsiuntimo, todėl Sprendimas naikintinas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis kilmės valstybės informacija, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

7. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, leidžiančios konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga jį identifikavo kaip aktyvų opozicijos veikėją bei turi tikslą nustatyti jo buvimo vietą, sulaikyti ir nubausti. Atsižvelgiant į pareiškėjo pasakojimo apie opozicinę veiklą trūkumus (pasakojimas abstraktus, nedetalus, kai kuriose detalėse yra neatitikimų), vyko prieš (duomenys neskelbtini) metų, tyrimo metu pareiškėjo opozicinė veikla pagrįstai nelaikyta nustatytu faktu ir nevertinta dėl prieglobsčio jam suteikimo.

8. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad apklausos metu pareiškėjas taip pat nurodė, kad, (duomenys neskelbtini). Siekdamas patvirtinti savo pasakojimą, pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) teismo nutarimus. Tačiau tyrimo metu įvertinus pateiktų teismo nutarimų formą ir turinį, kilo pagrindo abejoti jų autentiškumu. Visų pirma, abejonių sukėlė tai, jog (duomenys neskelbtini). Kadangi nustatyti teismo nutarimų trūkumai savaime neleidžia kvestionuoti jų autentiškumo, todėl buvo įvertintas pareiškėjo pasakojimas kilmės valstybės informacijos kontekste. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog nutarimuose pateikta informacija nėra suderinama su kilmės valstybės informacija.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių specifinių detalių, kurios galėtų būti patikrintos, o jo pateiktos detalės nebuvo pakankamai specifinės, įvykių aprašymas buvo abstraktus, pareiškėjas iš esmės atkartodavo tą pačią scheminę įvykių seką. Pareiškėjas į klausimus apie protestus atsakinėjo vangiai bei nukrypdavo į bendro pobūdžio informaciją. Atsižvelgiant į nustatytus pareiškėjo pasakojimo trūkumus bei į tai, jog (duomenys neskelbtini) buvo viešai plačiai aprašomi, pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą (duomenys neskelbtini) nelaikomas patikimu ir vertinamas kaip improvizacinis bandymas susieti savo pasakojimą su viešai žinoma informacija. Pareiškėjo dalyvavimas mitinguose bei sulaikymai taip pat pagrįstai nelaikytini nustatytu faktu. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjo profilis ((duomenys neskelbtini)) ir individualios aplinkybės lemtų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Įvertinus aktualių aplinkybių visumą, nenustatyta tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtinų motyvų ir tikslų siekti nustatyti pareiškėjo buvimo vietą, jį sulaikyti ir nubausti, todėl jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta.

10. Atsakovas pažymėjo, kad, įvertinus visus nustatytus faktus bei atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas Departamentui nepateikė jokių dokumentų, kurie galėtų padėti nustatyti visas reikšmingas aplinkybes bei tinkamai ir visapusiškai įvertinti baudžiamojoje byloje pareikštų įtarimų ir surinktos įrodomosios bazės turinį, buvo pagrįstai konstatuota, kad tyrimo metų nenustatyta objektyvių faktų, pagrindžiančių pareiškėjo pasakojimą apie ryšį tarp jo politinių pažiūrų ir jam vykdomo baudžiamojo persekiojimo. Departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą bei pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

11. Atsakovas nurodė, kad, vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), Departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl buvo pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo situacija neatitinka Įstatyme numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, kad Departamentas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, o Sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, nesant šiuos teiginius galinčių pagrįsti dokumentų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti šį sprendimą neišsamiu, nepagrįstu ar naikintinu.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad:

13.1. (duomenys neskelbtini) apklausų metų pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).

13.2. Departamentas, įvertinęs visus pateiktus dokumentus ir informaciją, 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 22S56825 nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; 2) nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; 3) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

14. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymo 86 ir 87 straipsniai, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios.

15. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu duotus paaiškinimus, Departamento surinktą informaciją ir pareiškėjo paaiškinimus teismo posėdyje, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

16. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo pasakojimas apie opozicinę veiklą yra abstraktus, nedetalus, kai kuriose detalėse yra neatitikimų, opozicinė veikla vyko prieš (duomenys neskelbtini) metų, todėl teismas vertino, kad tyrimo metu pareiškėjo opozicinė veikla pagrįstai nelaikyta nustatytu faktu ir nevertinta dėl prieglobsčio jam suteikimo. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į nustatytus teismo nutarimų trūkumus bei į tai, jog teismo nutarimų turinys neatitinka pareiškėjo pasakojimo bei surinktos kilmės valstybės informacijos, šių rašytinių įrodymų aktualumas, patikimumas bei įrodomoji galia vertinami kritiškai.

17. Teismas darė išvadą, jog nei apklausų Departamente metu, nei teismo posėdyje pareiškėjas nenurodė ir neįrodė, kad jo politinės pažiūros yra susiformavusios, kad jas galima aiškiai identifikuoti ir apibrėžti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kalba bendromis frazėmis, kurias tikslina kiekvienų paaiškinimų metu. Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju yra neįrodyta, jog pareiškėjo politinės pažiūros buvo viešai reiškiamos, kad yra tvirtos, ilgalaikės laiko prasme.

18. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad kilmės valstybėje jį galbūt persekiotų dėl politinių pažiūrų, yra nepagrįstos. Tiek teismas, tiek atsakovas nenustatė, jog pareiškėjas yra asmuo aktyviai dalyvaujantis politinėje veikloje. Be to, pareiškėjas nei pasakojimo metu, nei teismui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog jis būtų kritikavęs valdžią. Todėl teismas sprendė, kad net ir pagal pareiškėjo pasakojimą jokių Konvenciją atitinkančių grėsmių, išskyrus subjektyvų vertinimą, pareiškėjas nenurodė ir neįrodė.

19. Teismas konstatavo, kad Departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti Departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atveju bus imtasi persekiojimo veiksmų, o jo baimė dėl gyvybės yra nulemta tik jo subjektyvaus situacijos vertinimo bei prielaidų.

20. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Byloje nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, jog, išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė. Vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina ir subjektyvi, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

21. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Departamentas priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Netenkinęs šio pareiškėjo skundo reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo.

III. 22. Pareiškėjas U. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Užsieniečio skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

23. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

24. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas nurodo, kad jis pateikė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Pasak pareiškėjo, jis atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas akcentuoja, jog, sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nebuvo atsižvelgta, kad (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjo, jis nurodė svarbias bylai aplinkybes, tačiau jos nebuvo teisingai ir visapusiškai įvertintos.

25. Pareiškėjas pažymi, kad Departamentas nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas.

26. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, bei nurodo, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2022 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 18-3799 informavo, jog, atsižvelgdamas į 2021 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. 19-781S, vertina, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsisakant suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje tyrimo metu buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateiktus duomenis, informacija buvo įvertinta, remiantis turimų duomenų visuma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 22S56825, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Departamentas atliko pakankamai išsamų tyrimą, surinktos informacijos pakako įvertinti pareiškėjo atitiktį Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatoms, taigi buvo priimtas teisėtas bei pagrįstas 2022 m. gegužės 6 d. sprendimas Nr. 22S56825.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo pasakojimą ir kilmės valstybės informaciją, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) grupei, su kuria rengė protestus dėl (duomenys neskelbtini), netinkamai įvertino aplinkybę, kad atsakovas netinkamai surinko kilmės valstybės informaciją.

32. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

33. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

34. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

35. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

36. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

37. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 97 punkte nustatyta, kad, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

38. Tvarkos aprašo 99 punkte nurodoma, kad, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

39. Pagal Tvarkos aprašo 99.1 punktą, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini).

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo paaiškinimus, Departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, konstatuoja, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra jokių individualių aplinkybių, kurios pagrįstų prieglobsčio prašytojo baimę būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų.

42. Pritartina pirmosios instancijos teismo ir Departamento vertinimui, kad pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini), buvo abstraktus, bendro pobūdžio, kintantis. Pareiškėjas, paprašytas paaiškinti prieštaravimus, keitė savo istoriją, ją modifikavo, į patikslinančius klausimas atsakė nedetaliai, nukrypdamas į bendro pobūdžio informaciją. Šie pareiškėjo istorijos neatitikimai niekaip nepaaiškinti nei teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja tuos pačius istorijos elementus kaip ir apklausos Migracijos departamente metu, skunde pirmosios instancijos teismui, žodiniuose paaiškinimuose bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pareiškėjas pirminėje apklausoje nurodė, kad politinei partijai nepriklauso, o (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad buvo (duomenys neskelbtini) partijos narys. Pareiškėjas skirtingai pasakojo apie bendrą veiklą su partijos (duomenys neskelbtini) lyderiu (duomenys neskelbtini). Paprašius pareiškėjo paaiškinti neatitikimus, atsakė, kad buvo daug įvykių, visko neprisimena. Pareiškėjas apklausos metu painiojosi, pasakodamas apie asmenį, vardu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, leidžiančios užtikrintai konstatuoti, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga jį identifikavo kaip aktyvų opozicijos veikėją bei turi tikslą nustatyti jo buvimo vietą, sulaikyti ir nubausti. Taigi Departamentas Sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas nepraplėtė, o atskirais atvejais ir prieštaravo kilmės valstybės informacijai apie (duomenys neskelbtini) protestus.

43. Pareiškėjo pasakojimo nepatvirtino ir jo pateikti įrodymai: (duomenys neskelbtini) teismo nutarimai buvo įvertinti ir, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai atmesti tiek Departamento, tiek pirmosios instancijos teismo. Skyrėsi pareiškėjo pasakojimas apie protestą ir nutarimuose įvardintos aplinkybės, nutarimuose nurodytos faktinės aplinkybės nesutapo su kilmės valstybės informacija apie minėtus protestus, nutarimai buvo surašyti skirtingu šriftu, (duomenys neskelbtini) tinklapyje nebuvo rasta atitinkamų Užsieniečio pateiktų nutarimų, (duomenys neskelbtini) organizacijos (duomenys neskelbtini), kuri, anot pareiškėjo, sumokėjo baudas už jį, tinklalapyje, kuriame skelbiami sulaikytųjų duomenys, informacijos apie Užsieniečio sulaikymą (duomenys neskelbtini) nerasta.

44. Skundžiamame Sprendime įvertintas pareiškėjo pasakojimas įvairias jo pasakotais jo gyvenimo etapais ((duomenys neskelbtini) ir t. t.). Departamentas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo pareiškėjo pasakojimus apie dalyvavimą opozicinėje veikloje ir juos pagrįstai atmetė: nebuvo nustatyti tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtini motyvai ir tikslai siekti nustatyti Užsieniečio buvimo vietą, jį sulaikyti ir nubausti. Pareiškėjo pasakojimas apie dalyvavimą opozicinėje veikloje nelaikytas nustatytu faktu, kitokių persekiojimo priežasčių prieglobsčio prašytojas nenurodė.

45. Pažymėtina, kad Departamentas pareiškėjo pasakojimo dalį apie baudžiamąjį persekiojimą ((duomenys neskelbtini)) pripažino kaip tikėtiną. Tačiau Departamentas padarė išvadą, kad Užsieniečiui nepateikus įrodymų, nebuvo nustatyta objektyvių faktų, pagrindžiančių ryšį tarp pareiškėjo politinių pažiūrų ir vykusio baudžiamojo persekiojimo. Taigi Departamento tyrimas buvo išsamus, visapusiškas ir įvertinti visi pareiškėjo pasakojimo aspektai, Departamentas gilinosi į Užsieniečio pasakojimą, analizavo visas jo nurodytas priežastis, jas tinkamai ir motyvuotai įvertino.

46. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, bei į pareiškėjo pasakojimo aiškumo ir patikimumo trūkumus, nesuderinamumą su kilmės valstybės informacija, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo baimę būti persekiojamam kilmės valstybėje ir / ar nesulaukti apsaugos dėl Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytų savybių. Dėl to sutiktina su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neatitinka reikalavimų pabėgėlio statusui suteikti ir šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmetami.

47. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Nenustačius realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, negalėjo būti suteikta ir papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų pagrindu. Remiantis Departamento surinkta informacija, kilmės valstybėje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

48. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad Departamentas nesurinko aktualios kilmės valstybės informacijos. Sprendime (Sprendimo 3–10 puslapiai) detaliai aprašoma surinkta kilmės valstybės informacija, nurodomi įvairūs ir gausūs šaltiniai, informacijos datos, kurios yra aktualios pareiškėjo situacijai, kilmės valstybės informacija surinkta, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodyto prieglobsčio prašymo motyvus. Be to, Užsienietis į bylą nepateikė jokių Departamento surinktą kilmės valstybės informaciją paneigiančių duomenų.

49. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjo atvejo individualiai). Priešingai, atsakovas surinko ir ištyrė naujausią, aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad kilmės valstybėje gali būti persekiojamas ar kiltų kokia nors grėsmė.

50. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamo Departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, yra teisėta ir pagrįsta. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

51. Departamentas Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

52. Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.

53. Sprendime nurodyta, kad Valstybės saugumo departamento 2021 m. rugsėjo 1 d. rašte Nr. 19-781S pateikiama įslaptinta informacija apie Užsienietį. Valstybės saugumo departamento 2022 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 18-3799 Departamentas informuotas, kad Užsieniečio buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

54. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Departamentas pateikė prašymą įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu Valstybės saugumo departamentą, kurio teismas netenkino. Užsienietis teismo posėdyje taip pat žodžiu klausė, kodėl priimtas sprendimas, kad jo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Į bylą yra pateiktas Valstybės saugumo departamento 2022 m. balandžio 29 d. raštas Nr. 18-3799, tačiau jokios kitos medžiagos byloje nėra.

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo dalies, kuria nuspręsta išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), priėmimo teisinį ir faktinį pagrindą, daro išvadą, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sprendžiant dėl Sprendimo dalies išsiųsti Užsienietį, nenustatytos visos bylai svarbios aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai neištirtos. Byloje nėra Valstybės saugumo departamento medžiagos, pagrindžiančios išvadas dėl Užsieniečio keliamos grėsmės. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai (bylai aktualios medžiagos nesurinkimas) negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi išsireikalauti medžiagą, kuri buvo pagrindas išvadai dėl Užsieniečio keliamos grėsmės padaryti, spręsti dėl Valstybės saugumo departamento įtraukimo į bylą. Tokios praktikos nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3124-556/2022; kt.). To nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.

56. Kadangi Sprendimo dalis išsiųsti pareiškėją grindžiama Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, faktinėmis aplinkybėmis, kurias tyrė ir nustatinėjo Valstybės saugumo departamentas, o Departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi Valstybės saugumo departamento informacija, tačiau Sprendimo dalis dėl išsiuntimo nebuvo pirmosios instancijos teismo tinkamai ištirta bei išanalizuota, nebuvo surinkti ją pagrindžiantys įrodymai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Departamento 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 22S56825 dalies, kuria nuspręsta išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo, perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Likusi pareiškėjo apeliacinio skundo dalis (reikalavimas panaikinti Sprendimo dalis, kuriomis nesuteiktas pabėgėlio statutas ir papildoma apsauga, bei reikalavimas įpareigoti Departamentą pareiškėjo prieglobsčio prašymą išnagrinėti iš naujo) atmetama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo U. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo U. R. reikalavimas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 22S56825 dalį dėl U. R. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Dalia Višinskienė