5c40a875-316e-482c-b598-e7b9acab68ae · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr.2A-168-232/2015Civilinio proceso Nr.2-68-3-32347-2013-4Kategorija 73.2.5.5., 2.1.27. (S)                                                                                                                                                                                                               VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 30 d.    Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Loretos Lipnickienės, Aldonos Tilindienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo) UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB DK „PZU ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Litectus“, trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,                                                    NUSTATĖ:         I.GINČO ESMĖ.IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 12 691 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo sudaręs turto draudimo sutartį (toliau tekste ir ginčo sutartis) su trečiuoju asmeniu byloje AB „Šiaulių bankas“, kuria buvo apdraustas draudėjo turtas esantis biuro patalpose Respublikos g. 6, TelÅ¡iuose (toliau tekste ginčo patalpos). 2012-05-27 draudėjo turtas buvo aplietas dėl trÅ«kusio vandentiekio vamzdžio antrajame namo kuriame yra ginčo patalpos aukÅ¡te todėl ieÅ¡kovas, vadovaudamasis draudimo sutartimi, iÅ¡mokėjo 12 691 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ patalpų savininko UAB „Litectus“, neprižiÅ«rėjusio savo inžinierinės sistemos.Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį ir teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad pagal UAB DK „PZU Lietuva“ ir AB „Šiaulių bankas“ sudarytÄ draudimo sutartį baldai nebuvo apdrausti.

Baldų negalima prilyginti investicijai, todėl ieÅ¡kinys atmestinas. Nurodė, kad už patalpų remonto darbus bÅ«tinus paÅ¡alinant užliejimo pasekmes atsakovas tiesiogiai moka AB „Šiaulių bankas“ pagal pateikiamas sÄ skaitas, pagal įrodančias žalÄ .Trečiasis asmuo „Šiaulių bankas“ atsiliepime patvirtino jog ieÅ¡kovas yra atlyginęs žalÄ , sumokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti. II.PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR IÅ VADOS Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 13d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas iÅ¡ į ginčo įmonių turto draudimo sutarties (b.l.7-14) nustatė, kad minėta sutartimi buvo apdrausti pastatai, įranga, atsargos. Pagal lentelę TelÅ¡ių filiale (Respublikos g. 6, TelÅ¡iuose) buvo apdraustos investicijos į patalpas, technika, neÅ¡iojamieji kompiuteriai, signalizacija (b.l.13), o baldai nebuvo apdrausti. Kadangi baldai minėtoje sutartyje į draudžiamų daiktų sÄ raÅ¡Ä nebuvo įtraukti ieÅ¡kinį atmetė, nes laikė, kad ginčo draudimo sutartimi baldai nebuvo apdrausti.

Pažymėjo, kad ginčo sutarties priede Nr.1 baldai yra nurodyti kaip draudimo objektas (b.l.8), apdraudžiami visa verte pagal buvimo vietÄ nurodytÄ priede Nr.2. Pateiktame priede Nr.2 T. K. aptarnavimo skyrius (toliau tekste KAS) ginčo patalpose, baldai neapdrausti jokia pinigų suma (b.l.13). Baldai buvo pirkti 2003 metais (b.l.26-28), jie yra susidėvėję per 9 metus. Teismas nurodė, kad CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas reiÅ¡kia, jog žalÄ bÅ«tina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado.

Jeigu atlyginama daugiau, nei iÅ¡ tikrųjų padaryta žalos, Å¡is principas pažeidžiamas, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkcijÄ . Kad Å¡is principas nebÅ«tų pažeistas, žalÄ patyręs asmuo privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį. VisiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas reiÅ¡kia nukentėjusiojo grÄ Å¾inimÄ Ä¯ tokiÄ turtinę padėtį, kokia bÅ«tų nepadarius žalos. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ žalos padariusio asmens negalima iÅ¡ieÅ¡koti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikÅ¡tų nepagrįstÄ nukentėjusiojo praturtėjimÄ .

IÅ¡ teismui pateiktų ieÅ¡kovo įmonių turto draudimo taisyklių 2.3.2. ir 2.3.4. punktų (b.l.79) matyti, kad baldai priskiriami prie įrengimų, o ne prie investicijų į patalpas. Teismas, ieÅ¡kinį atmetė laikydamas jog ieÅ¡kovas siekia prisiteisti žalÄ už sugadintus neapdraustus baldus neįrodęs žalos dydžio, nes naujų baldų kaina negali teisingai atspindėti žalÄ padarytÄ sugadinus 2003 metais pirktus ir eksploatuotus baldus.    III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI.               IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti kaip nepagrįstÄ , priimti naujÄ Â sprendimÄ priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo praÅ¡omÄ Å¾alos sumÄ .

Nurodė jog pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad baldai nebuvo apdrausti neteisinga, nes 2011 10 05 iÅ¡raÅ¡yto draudimo liudijimo priede Nr.13377374 1 skirsnyje „Apdrausti objektai“ nurodyta jog sutartimi apdrausti pastatai, statiniai, įranga investicijos papildomi nuostoliai ir iÅ¡laidos ir atsargos, o buvę baldai buvo priskirti investicijoms į patalpas. Å iÄ aplinkybę grindė naujai apeliacinės instancijos teismui teikiamu draudėjo AB „Medicinos bankas“ raÅ¡tu, kuriame patvirtinama jog draudėjas sudarydamas draudimo sutartį pageidavo ir tikėjosi jog bus apdraustas visas esantis turtas tame tarpe ir baldai.

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiÅ¡kinio byloje pateiktas įmonių turto draudimo taisykles, nepagrįstai nurodė jog pagal Taisyklių 2.3.2 ir 2.3.4 punktus baldai priskiriami ne prie investicijų į patalpas, o prie įrengimų. Pagal taisyklių 2.3.4 punktÄ esamos investicijos į apdraustas patalpas gali bÅ«ti apdraustos tik tuo atveju kai draudėjas yra nuomininkas, o nagrinėjamu atveju patalpos priklausė atsakovui, o draudėjas AB Å iaulių bankas buvo patalpų nuomininkas, todėl jo investicijos į baldus buvo tinkamai apdraustos.

Draudimo sutarties vienodai suprato ir aiÅ¡kina sutarties sÄ lygas, todėl ta aplinkybė, kad Å¡ios sÄ lygos neaiÅ¡kios ne sutarties Å¡alims neturi reikÅ¡mės, nes remiantis CK 6. 193 straipsnio nuostatomis aiÅ¡kinant sutartis turi bÅ«ti nustatinėjama tikroji sutartį sudariusių Å¡alių valia. Å iuo atveju abi sutarties Å¡alys vienodai suprato jog terminas investicija į patalpas apima ir investicijÄ Ä¯ baldus. Draudėjas įvykus įvykiui praneÅ¡imu apie įvykį kreipdamasis dėl draudimo iÅ¡mokos į nuostolius įtraukė ir baldus, o draudikas į praÅ¡omÄ iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo.

Tai pat pažymėjo jog teismas atsisakęs pripažinti, kad baldai buvo įtraukti į draudžiamo turto sÄ raÅ¡Ä , nepagrįstai ieÅ¡kinio netenkino bendraisiais CK 6.50 straipsnio pagrindais, kuriais ieÅ¡kovas taip pat rėmėsi nurodydamas, kad turi teisę į nuostolių atlyginimÄ , kaip asmuo įvykdęs prievolę už skolininkÄ , nes jeigu turtas ir nebÅ«tų apdraustas atsakovui vis tiek bÅ«tų kilusi prievolė atlyginti užliejimu padarytus nuostolius nuomininkui AB „Medicinos bankas“.

Teismas taip pat atmetė sprendimo teiginį jog byloje neįrodytas žalos dydis neatsižvelgta į baldų nusidėvėjimÄ . Žalos dydis buvo pagrįstas į bylÄ pateiktu UAB „Ergolain“ pasiÅ«lymu dėl baldų įsigijimo, sÄ skaitomis faktÅ«romis bei nuotraukomis, įrodymais patvirtinančiais jog pasiÅ«lyme įvardijamais baldais AB „Medicinos bankas naudojosi ir iki užliejimo. Atsakovas į bylÄ nėra pateikęs jokių įrodymų, kad baldai buvo nusidėvėję.            Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė skundÄ atmesti nurodė, kad teismas turėtų atsisakyti priimti teikiamus naujus įrodymus.

Nurodė jog teismas nepagrįstai baldus priskyrė investicijoms į patalpas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs į bylÄ pateiktus įrodymus pagrįstai sprendė jog remiantis turto draudimo sutarties priedu Nr. 2, užliejimo metu ginčo patalpose buvę baldai buvo neapdrausti. Teismas teisingai konstatavo jog vadovaujantis taisyklių 2.2.2. ir 2.3.4.punktais baldai priskirtini prie įrengimų, o ne prie investicijų į patalpas. Priedo prie sutarties Nr.1, pirmame skyriuje baldai taip pat priskiriami prie įrangos, be to pagal taisyklių 10.8. ir 10.8.1. punktus numatančius, kad jeigu buvo draustos esamos investicijos į patalpas jos turi bÅ«ti padarytos draudimo sutarties galiojimo metu, tuo tarpu užlieti baldai buvo įsigyti dar 2003 metais.

Draudimo sutarties priedo Nr. 27 l. 4 eilutėje nurodyta jog apdraudžiama: investicijos į patalpas, orgtechnika, nešiojama kompiuterinė technika ir signalizacijos. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškinosi tikruosius draudimo sutarties šalių ketinimus, nepagrįsti, nes aplinkybės pagrindžiančios draudimo šalių ketinimus nebuvo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas, o įrodymus, kuriuos ieškovas pateikė su apeliaciniu skundu jis galėjo pateikti ir pirmosios instancijos teismui.

IeÅ¡kovas nepateikė ir trečiajam asmeniui padarytos žalos faktÄ bei žalos dydį patvirtinančių įrodymų. IeÅ¡kovas žalos apskaičiavo pagal trečiajam asmeniui pateikto pasiÅ«lymo naujų baldų kainÄ neatsižvelgė į jų nusidėvėjimÄ , todėl nukrypo nuo Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos, kad atlyginama turi bÅ«ti reali žala, o kai atlyginama žala virÅ¡ija tikrÄ jÄ vertę nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja, kad turėtų bÅ«ti skaičiuojama atkuriamoji daiktų vertė, kaÅ¡tai kurie reikalingi atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

Pažymėjo kad dokumentai rodo jog dalis užlietuose patalpose buvusių daiktų buvo įsigyti dar 2003 metais todėl apskaičiuojant padarytÄ Å¾alÄ turėjo bÅ«ti atsižvelgta į daiktų likutinę vertę. Pagal Pelno mokesčio 1 priedėlį baldų, iÅ¡skyrus naudojamų vieÅ¡bučių veiklai nusidėvėjimo normatyvas yra 6 metai. Todėl baldai buvę užlietoje patalpoje laikytini visiÅ¡kai nusidėvėjusiais, o ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovo turtas, draudimo sutartyje buvo įvertintas neatsižvelgiant į nusidėvėjimo vertę, kurios reikėti įsigyti naujus įrengimus nesukelia atsakovui pareigos apmokėti naujų daiktų vertę, nes atsakovas nėra draudimo sutartinių santykių dalyvis, todėl prievolė atlyginti žalÄ jam kyla pagal deliktinę atsakomybe reguliuojančias įstatymo nuostatas, kurias apskaičiuodamas teismas tinkamai pritaikė.

IeÅ¡kovas yra draudimo srities profesionalas todėl laikytina jog apdrausdamas 10 metų senumo neva esamas investicijas į patalpas pilna atkÅ«rimo verte, prisiėmė sau tokio sprendimo rizikÄ , kurios atsakovas neprivalo prisiimti.                       Trečiasis asmuo AB „Medicinos bankas su apeliacinio skundo argumentais sutiko nurodė jog žala įvyko trÅ«kus vandentiekio vamzdžiui ir nuomojamÄ patalpÄ pirmajame aukÅ¡te užliejus vandeniui dėl ko patalpose nebegalima buvo atlikti klientų aptarnavimo veiklos, teko keisti įrangÄ baldus remontuoti patalpas.

Žalos dydis neskaitant negautų pajamų sustabdžius KAS veiklÄ sudarė 67 259 Lt. Dalį nuostolių sudarančiÄ 28 459,65 yra atlyginęs atsakovas. IeÅ¡kovas yra sumokėjęs 15 823,65 draudimo iÅ¡mokÄ , todėl pagrįstai reikalauja žalos atlyginimo iÅ¡ vandentiekio avarijos kaltininko atsakovo.                IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI          Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).         Byloje kilęs ginčas tarp draudiko, iÅ¡mokėjusio draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudiminiam įvykiui patalpų užliejimui, trečiuoju asmeniui byloje įtrauktam draudėjui, patalpų nuomininkui vykdžiusiam savo bankinę veiklÄ iÅ¡ atsakovo (patalpų savininko) nuomotuose patalpose ir atsakovo kaips patalpų savininko, atsakingo už užliejimu padarytÄ Å¾alÄ .

Taigi Ginčas vyksta dėl draudiko sumokėjusio draudimo iÅ¡mokÄ teisės reikalauti žalos atlyginimo (subrogacijos) iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens pagal CK 6,1015 straipsnio 1 dalį.           Reikia pažymėti, kad byloje atsakovas neginčija nei paties įvykio, nei savo neteisėtų veiksmų pripažįsta ir savo kaip patalpų savininko atsakomybę ir yra atlyginęs žalos dalį, kurios neginčija, tačiau nesutinka su ieÅ¡kiniu, nes jo manymu bÅ«tent ieÅ¡kovas nėra įrodęs realios žalos dydžio, pateikęs tinkamų žalos apskaičiavimų, taip pat teigia jog baldai draudimo sutartimi iÅ¡ viso nebuvo apdrausti.               CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimas draudikui.

Å io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris iÅ¡moka draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tÄ patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingÄ asmenį.

Pažymėtina, kad nusistovėjusioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba Kasacinis teismas) praktikoje dėl turto draudiko, iÅ¡mokėjusio draudimo iÅ¡mokÄ , subrogacijos teisės įgyvendinimo sÄ lygų akcentuojama, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos normas.                     CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalÄ net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Kai asmuo už padarytÄ Å¾alÄ atsako net ir nesant jo kaltės, reiÅ¡kiantis reikalavimÄ atlyginti žalÄ asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). (LAT 2012 12 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012). Nagrinėjamojoje byloje atsakovas neneigia savo kaip patalpų savininko kaltės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryÅ¡io tarp galimai užliejimu galėjusios atsirasti žalos, tačiau jis ginčija realios žalos padarytos trečiajam asmeniui dydį, kuris nėra tapatus ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtai draudimo iÅ¡mokai.

Draudimo iÅ¡mokos dydį apsprendžia draudimo sutarties Å¡alių, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens sudaryta draudimo sutartis įforminta iÅ¡duodant draudimo liudijimÄ pagal atitinkamas draudimo taisykles. Todėl draudiko iÅ¡mokos dydį apsprendžia tarp draudėjo ir draudiko minėtos sutarties sÄ lygos, iÅ¡ sutarties kylantys įsipareigojimai Å¡iuo atveju draudiko pareiga iÅ¡mokėti atitinkamo dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kurie negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai perkelti asmenims nesantiems Å¡ių sutartinių santykių dalyviais.

Todėl draudikas iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ subrogacine tvarka reikalaudamas žalos (nuostolių) atlyginimo iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens atsistoja į draudėjo vietÄ deliktiniuose santykiuose su žalÄ padariusiu asmeniu dėl ko jam kyla pareiga įrodyti neteisėtus asmens, veiksmus, asmens kaltę realios žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp neteistų veiksmų ir žalos. Kai neįrodyta bent viena bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma (LAT 2010 04 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).                 Kasacinis teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais yra ne kartÄ konstatavęs, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (LAT 2009 11 24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 04 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (LAT 2009 07 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 12 07 civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (LAT 2010 03 30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 04 12 nutartis byloje Nr. 3K-3-177/2011). Ä®rodinėjimas civiliniame procese pagal įtvirtintÄ procesinį teisinį reguliavimÄ bei kasacinio teismo praktikÄ pasižymi tuo, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ ne tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių, bet ir tada kai įrodymų visuma leidžia teigti jog labiau tikėtina kurį nors faktÄ aplinkybe buvus (LAT 2001 03 26nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; kt.)            Šioje byloje žalos dydį ieÅ¡kovas įrodinėja sugadintų baldų nuotraukomis, bei (b.l. 17-20, 99-105), sÄ skaitomis faktÅ«romis, patvirtinančiomis tik faktÄ jog trečiasis asmuo 2003 metais balandžio gegužės mėn. buvo įsigijęs biuro baldų (b.l. 76-78) taip pat UAB Ergolain pasiÅ«lymu trečiajam asmeniui įsigyti biuro baldus.

Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada jog Å¡ie pateikti į bylÄ Ä¯rodymai nėra pakankami ieÅ¡kovo nurodytam žalos dydžiui įrodyti yra teisinga. IeÅ¡kovas nėra pateikęs akto, patvirtinančio draudiminio įvykio metu sugadintų daiktų kiekį, nei žalos paskaičiavimo, kuriame bÅ«tų atsižvelgta į Å¡ių daiktų nusidėvėjimo laipsnį, nei įrodymų apie minėtų daiktų rinkos vertę atsižvelgiant į jų įsigijimo datÄ , nei bent jau jų likutinę vertę patvirtinančių dokumentų.

Todėl ieÅ¡kovas nėra įrodęs vienos iÅ¡ sÄ lygų, be kurių negalima deliktinė atsakomybė. Tuo tarpu draudimo santykių specifika lemia tai, kad draudimo iÅ¡mokos dydį lemia, Å¡alių suderėtos sÄ lygos, kurios priklauso nuo draudiminio įvykio rizikų, nuo draudimo įmokų dydžio draudžiamo turto masto ir kt. Todėl laikytina, kad ieÅ¡kovas bÅ«damas savo srities specialistas, verslininkas, sudarydamas ginčo draudimo sutartį ir apdrausdamas turtÄ nauja verte, o ne likutine ar kitokia verte, įvertino visas galimas rizikas tinkamai apskaičiavo draudimo įmokas, ir veikė savo rizika.

                  Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ .  Todėl apeliacinis skundas atmetamas.                Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija                                                       NUTARIA:        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                              Loreta Lipnickienė                                                                                            Aldona Tilindienė                                                                                             Liuda Uckienė