5c3df2c4-fe24-4ff2-8ec2-018fea3e337d · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-348-1065/2019 m. Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39581-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.2.; 1.2.4.6.2.2; 2.1.16.1.9; 2.3.4.2; 2.3.4.7; 2.3.4.9; 2.3.5.1; 2.3.5.2; (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 11 d. Pakruojis Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų teisėja Kristina Jurevičienė, sekretoriaujant Jolitai Juknienei, dalyvaujant prokurorei Aurelijai RakÅ¡tienei, nepilnamečio nukentėjusiojo įgaliotam atstovui advokatui Anatolij Å ichovcov, nepilnamečio nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymÄ â€“ valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms L.

M., K. S., kaltinamajai M. A. ir jos gynėjui advokatui V. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi R., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti P., deklaruota gyvenamoji vieta – P., iÅ¡situokusi, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje „M“, neteista, 2018 m. rugsėjo 27 d. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Teismas nustatė: Kaltinamoji M. A. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, 2018 metų birželio mėnesį, bute, esančiame Pakruojo r., P. k., veikdama vieninga tyčia, bausdama savo mažametį sÅ«nų K. A. už neklausymÄ , muÅ¡dama, du kartus trenkdama savo mažamečiui sÅ«nui K. A. per veidÄ , be to, veikdama vieninga tyčia, nuo 2017 metų birželio 1 dienos iki rugpjūčio 31 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, ne mažiau kaip du kartus tempdama už ausies K. A., sukėlė nukentėjusiajam K.

A. fizinį skausmÄ . Kaltinamoji M. A. teisiamojo posėdžio metu dėl jai pareikÅ¡to kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, vaiko niekada nebaudė taip, kad jam sukelti skausmÄ . BÅ«davo, kad susipyksta, tuomet nubausdavo jį kažko neduodama, neleisdama pažaisti žaidimo, o jis labai jautrus, labai įsižeisdavo. Sakydavo, „va, mama, tu mane muÅ¡i psichologiÅ¡kai“. Tempimo už ausies atvejo tikrai neprisimena, gali bÅ«ti, kad galbÅ«t ir buvo vienkartinis atvejis, kuris jam užsifiksavo.

O dėl to, kad jam trenkė per veidÄ , tai nežino kaip jis įsivaizduoja tÄ â€žtrenkiau“. Jis pasakė keiksmažodį, o ji jam per veidukÄ â€žbrÅ«kÅ¡telėjo“ ir pasakė, kad taip negalima sakyti. Jis labai iÅ¡sigando ir pradėjo verkti. Klausė kodėl jį muÅ¡a, ji atsakė, kad taip kalbėti negalima. Toks vienintelis kartas ir buvo, kad jis įsižeidė. BÅ«davo, kad susipyksta, bet niekada neskriaudė, per daug myli savo sÅ«nų, kad jam galėtų sukelti fizinį skausmÄ .

Neigia tai kas paraÅ¡yta kaltinamajame akte. Nežino, kÄ vaikas pasakė ir kaip jis tÄ Ä¯sivaizduoja, jis net laikrodžio dar nepažįsta, dienų tikrai neprisimins. Ji ir pati neprisimena kad, tai galėjo įvykti, vienas kartas gal ir buvo, bet tikrai neužfiksavo, kad tai bÅ«tų įvykę. Ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklausiamas nukentėjusysis K. A., ji nedalyvavo, dalyvavo vaiko tėtis. Žinojo, kad vyks apklausa. Santykiai su mama J. Z. yra geri, tik tiek, kad kai gyveno pas mamÄ namuose apie 3 metus, tai bÅ«davo trintis.

Ji, kaip mama, K. labiau pabardavo, o ji, kaip močiutė, jį „užgindavo“. Vaiko su močiute santykiai geri. 2018 m. birželio mėnesį gyveno su mama. K. tuo metu mokėsi pagrindinėje mokykloje. „BrÅ«kÅ¡telėdama“ vaikui per veidÄ , nesukėlė jam fizinio skausmo, jis verkė, nes ji jo niekada nemuÅ¡davo, fizinės jėgos nenaudodavo ir jis galbÅ«t iÅ¡sigando, netikėta jam buvo. Jie labai greit susitaikė, pradėjo Å¡nekėtis, jis pamirÅ¡o ir nebekalbėjo apie tai. Nežino, ar jis apie tai kažkam pasakojo.

Neprašė K. kažko nesakyti ar nepasakoti teismui. Jam tik pasakė, kad negali matytis, nes iÅ¡kelta byla, nežino, kaip jis tÄ suprato. Negirdėjo, ar to prašė močiutė. Tuo metu kai „brÅ«kÅ¡telėjo“ K. per veidÄ , namuose buvo mama, brolis, daug žmonių, buvo chaosas, ji buvo kambaryje ir K. kažko nepaklausė, močiutė jį kvietė. Ji atsistojo nuo lovos ir pasiėmė jį už rankytės, įvedė į kambarį ir jis pasakė kažkokį keiksmažodį. Ji tada „brÅ«kÅ¡telėjo“ jam ir kaip tik tuo metu buvo atsisukusi mama, gal jai pasirodė, kad iÅ¡ tikrųjų jam užtvojo, bet to nebuvo.

K. turi robotÄ , nėra pataikęs jai į veidÄ . Su sese K. Å . bendrauja gerai, retai matosi, bet ji turi savo gyvenimÄ . K. neskriaudžia, nežino kodėl jis taip nurodo. Jis nori bÅ«ti su ja, jÄ myli, jų santykiai „žiauriai“ geri. Ir jos mama sakė, kad kai kažkas paskambina į duris, K. vis sako, kad gal mama atėjo. K. mėgsta pafantazuoti, pameluoti. Po to Kajus prisipažino, kad pamelavo. IÅ¡ mokyklos nusiskundimų dėl melavimų neturėjo. K. yra sakęs, kad jam patempė už ausies, bet ji to tikrai nepamena, ji neneigia, galbÅ«t toks kartas ir buvo.

Jis yra labai nedrausmingas vaikas, ji galbÅ«t nesusivaldė, bet jai toks atvejis neužsifiksavęs. Kai K. buvo mažesnis, jo tėtis jam smarkiai tempė už ausies, galbÅ«t vaikas maiÅ¡osi, vietoj tėčio sako, kad tai padarė ji. Liudytoja D. D. parodė, kad yra K. A. mokytoja, dirba pagrindinėje mokykloje. Nelabai kÄ gali pasakyti, tie įvykai buvę kažkada anksčiau kol K. dar nemokė. Yra K. mokytoja nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio. K. mokyklÄ lanko, priemones turi, pamokoms pasiruošęs, lanko prailgintos dienos grupę.

Ji bendrauja su K. močiute, nes K. gyvena su ja. Močiutė rÅ«pinasi juo, dalyvauja susirinkimuose, Å¡ventėse, individualiuose pokalbiuose. K. teikiama logopedo ir specialiojo pedagogo pagalba mokykloje, jis turi kompleksinį ir dėmesio sutrikimÄ . Kiek vaikai patys pasakojasi, tiek iÅ¡klauso, džiaugsmais kartais nori pasidalinti. Blogų emocijų, pojūčių nėra jai iÅ¡sakęs. Jis bendraujantis, gan aktyvus, turintis draugų. K. bÅ«na elgesio sunkumų, bet jo elgesys nepiktybinis. Tokių atvejų, kad K. meluotų, kažkÄ kaltintų nėra buvę.

Kaip ir vaikai, jie fantazuoja, turi vaizduotę. K. ir mamos santykiai geri, jis džiaugiasi jeigu tenka pabendrauti, jis tokius dalykus pasipasakoja. Å iandien pasakojo, kad vakar buvo su mamyte susitikęs, supranta, kad jis tuo džiaugiasi. Nepastebėjo, kad ant mamos pyktų. K. konfliktai su kitais vaikais daugiausia bÅ«na žodiniai, jis nelinkęs į „peÅ¡tynes“. Jis sprendžia konfliktus be smurto. Ä® pastabas K. reaguoja įvairiai. Turi dėmesio sutrikimÄ , reikia pastabÄ pasakyti karatais kelis kartus.

Jam užtenka žodinių pastabų. K. mėgstantis bendrauti, dažnai pastebi, kad jis eina prie „didžiukų“ ir nori su jais pabendrauti. Liudytoja J. Z. parodė, kad ji, kaip močiutė, visada gynė ir gins savo anÅ«kÄ , jis auga su ja. Du kartus buvo jo globėja tėvų praÅ¡ymu. Tėvai iÅ¡vyko į užsienį ir anÅ«kas augo pas jÄ . Apie 2018 m. birželio mėnesio įvykius gali pasakyti tiek, kad buvo namuose, jos bute P. k., kartu dar buvo sÅ«nus su drauge, jos draugas, dukra, kepė Å¡aÅ¡lykus.

Ji K. apgynė. Jis atlėkė pas jÄ verkdamas, jį apkabino. Jis gal nepaklausė mamos, bet, kad tarp jo ir mamos kažkas įvyktų, ji nematė. Vaikas tik atlėkė pas jÄ pasiguosti. Negali pasakyti, kad matė kaip dukra M. deÅ¡inės rankos delnu trenkė K., jis verkė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama sakė, kad matė, bet Å¡iandien nenori komentuoti. Apklausoje gal buvo susinervavus. Jai K. sakė, kad jis verkia, nes jam mama trenkė ir jam skauda. Dukros M. ir anÅ«ko santykiai geri. Jis dabar auga pas jÄ , jam labai reikia mamos.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta du kartus. Abu kartus nurodė, kad matė, kaip dukra M. sudavė anÅ«kui. Ä®vyko taip, kaip įvyko. Piktumai įvyko. Dukra labai nervuota, emocinga, jos gyvenimas nebuvo „rožėm klotas“. K. iÅ¡vesdavo mamÄ iÅ¡ kantrybės. Jis negirdėdavo kÄ jam sako, nepaklausydavo. 2018 m. birželio mėn., prieÅ¡ atbėgant pas jÄ pasiguosti, K. iÅ¡dykavo. Buvo nubaustas ir atbėgo pasiguosti. K. linkęs pafantazuoti, kartÄ paėmė iÅ¡ jo „planÅ¡ete“, tai jis sakė pasakys vaikų teisėms, kad ji jį muÅ¡a.

Nebuvo tokio atvejo, kad praÅ¡ytų K. ko nors nesakyti. Kodėl K. taip sakė, nežino, jis tikrai iÅ¡sigalvoja. Jai buvo pasakyta, kad K. nurodė, jog ji matė kai M. jam sudavė su delnu. 2018 m. rugpjūčio 14 d. atvykusi į vaikų teisių skyrių nurodė, kad matė, kaip dukra sudavė anÅ«kui, bet iÅ¡ tikrųjų ji tokio veiksmo nematė. Matė tik kaip dukra už rankos K. nusivedė į kambarį, o paskui jis atbėgo pas jÄ , kad liestųsi jam prie veido, nematė. Liudytojas V. Z. parodė, kad kaltinamoji M.

A. yra jo dukra. Žino, kad byla teisme nagrinėjama dėl to, kad K. pasakė jog M. jį mušė. Jis apie tai nieko nežino, kiek jie atvažiuodavo, niekada nieko panaÅ¡aus nebÅ«davo. Neteko matyti, kad M. jį muÅ¡tų. K. nėra jam sakęs, kad jį mama muÅ¡tų. Liudytojas M. R. parodė, kad dirba Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus budėtoju. Vaikas apie tai, kad kartais bÅ«davo muÅ¡amas, pasipasakojo paklaustas. Jie visÄ laikÄ , paimdami vaikus iÅ¡ Å¡eimos, paklausia tokių dalykų.

Klausti pradeda nuo to, kaip vaikas gyvena, kaip jam sekasi, kaip sutaria su Å¡eimos nariais ir prieina prie to, kad pykstasi ir paklausia kas atsitinka, kai pykstasi. Menančių klausimų neužduoda. K. apie tai, kad pykstasi su mama, pasakojo vežant jį automobiliu į P. Automobilyje buvo jis ir kolegė. Neprisimena, ar nuvežę K. Å . pasakojo, kÄ K. sakė, kai važiavo automobiliu. Liudytojas B. A. parodė, kad yra K. tėtis. Konfliktas prasidėjo nuo to, kad jam skambino J., nes reikia vaiko iÅ¡laikymui skirtų pinigų, o paskambinus M. sako, kad mama jai tų pinigų neduoda.

Nėra matęs, kad M. smurtautų prieÅ¡ vaikÄ . Su vaiku bendrauja telefonu, nes gyvena Å . Vaikas jam minėdavo, kad „mamytė pratrÅ«ksta, jį muÅ¡a, patampo už plaukų, už ausies, aprėkia, papurto“. Mėlynių nėra pastebėjęs. Yra matęs, kai M. pakeldavo balsÄ prieÅ¡ K., ji klykdavo, vaikas net krÅ«ptelėdavo. Tai yra buvę, kai jie dar gyveno kartu, kai kalbėdavosi su vaiku telefonu. BÅ«davo, kad ji paskambina klykdama į Å ., sakydavo pakalbėk su vaiku, nesusitvarkau.

Močiutė dažnai užsimindavo, kad M. pratrūkdavo, kad jai „nelaiko nervai“. Jos susipykdavo, o M. pratrūkdavo ant vaiko. Vaikas myli M., jie turi stiprų ryšį, jis su ja jausdavosi gerai. M. lepina jį, myli jį savotiška meile. M. tik nesitvardo. Liudytoja V. P. parodė, kad buvo K. mokytoja 1 ir 2 klasėje. K. vaikas kaip ir visi vaikai, tik sunkiau jam sekėsi mokslai. Reikėdavo jį paraginti, paskatinti dažniau, paprašyti, pareikalauti griežčiau. Jis greitai pasiduodavo neigiamai įtakai, pritardavo blogam draugų elgesiui ir pats prisijungdavo.

K. niekada nesiskundė, kad jį šeimoje skriaudžia. Nematė ir jokių smurto žymių ant K. Jis, kaip vaikas, galbūt linkęs pafantazuoti. Melagysčių didelių nebuvo. Mokslam visas reikiamas priemones turėdavo. Dėl K. dažniausiai bendraudavo su mama, močiutės nepamena, gal buvo atvykusi pasiimti. Jo pasakojimais tikėjo, nebuvo pagrindo juo netikėti. Liudytoja K. Š. parodė, kad yra kaltinamosios M. sesuo. Kiek bendrauja su M., ji niekada nėra mušus vaiko, yra tik pliaukštelėjus per užpakalį.

Ji gyvybę atiduotų už savo vaikÄ . Ji gyvena P., o M. gyvena P.. Ji dabar susirado darbÄ ir gyvena P. Kol gyvendavo M. P., jie atvažiuodavo, susitikdavo. Kaltinime nurodytu adresu gyvena mama, tuo metu ji ten nebuvo. Buvo namuose P. ir sulaukė skambučio iÅ¡ vaiko teisių tarnybos darbuotojo, kuris jai pasakė, kad atveža K. pas jÄ , nes įvyko konfliktas tarp mamos J. ir sesers M. Ji yra K. krikÅ¡to mama. Kai K. atvežė, su juo apie įvykį nieko nekalbėjo. Jis buvo patenkintas, nestresavo, kad yra be mamos.

Po įvykio, praėjus maždaug savaitei, jai paskambino iÅ¡ Pakruojo vaiko teisių skyriaus ir liepė atvykti su K. Nuvykus pas vyriausiÄ jÄ specialistę, ji prisistatė, pasakė K., kad mes ginam ir saugom vaikus ir paklausė, ar jis prisimena tokį dėdę ir tetÄ , kurie jį vežė iÅ¡ P. į P. ir jo paklausė, „ko tavęs paklausė?“. K. tylėjo. Ji vėl paklausė „ar mama tave mušė?“. K. atsakė „taip, mušė“. K. linkęs fantazuoti. Jai atrodo, kad Å¡iuo atveju K. melavo ir jam buvo daromas spaudimas.

Atvežęs K. specialistas paaiÅ¡kino, kad atvežė berniukÄ , nes susimušė jos mama su seserimi. K. ir mamos santykiai buvo labai geri. Juo rÅ«pinosi mama ir močiutė. Nepamena ar rašė paaiÅ¡kinimÄ vaiko teisų apsaugos skyriuje. Rašė tik, kad yra mačiusi, kad M. yra porÄ kartų jam pliaukÅ¡telėjusi, kad M. reikia psichologo pagalbos, nes ji sunkiai iÅ¡gyveno skyrybas su vyru. Gal prieÅ¡ du metus, tiksliai laiko neprisimena, paskambinusi sakė, kad M. K. per veidÄ sudavė. Specialistė V.

Å . parodė, kad dirba Å iaulių apylinkės teisme psichologe. Dalyvavo nepilnamečio K. A. apklausoje. Po apklausos davė specialisto paaiÅ¡kinimÄ , tuo metu situacijÄ Å¾inojo gerai. Atidžiai klausėsi K. Å . paaiÅ¡kinimų. Vaikai kažkurias detalias iÅ¡kreipia, tai yra labai natÅ«rali raidos dalis. KÄ K. Å . įvardino kaip fantazavimÄ , tai yra natÅ«ralus mažų vaikų raidos bruožas. Labai mažai vaikų, kurie piktybiÅ¡kai labai stipriai fantazuoja ir ji nemano, kad Å¡iuo atveju vaikas fantazavo.

Apklausoje K. nuosekliai iÅ¡dėstė įvykio detales, aiÅ¡kiai atsakė į klausimus, įvardijo objektyvias įvykio aplinkybes, mano, kad jo parodymais reikėtų tikėti. Devynerių metų vaikas jau gali pasakyti kas tai padarė, kÄ padarė, preliminariai pasakyti, kada tai buvo ir kaip jis jautėsi. Visos tos aplinkybės yra užfiksuotos K. apklausos protokole. Nemato priežasčių kodėl bÅ«tų galima netikėti vaiko duotais parodymais. Buvo įvardinta, kad K. neiÅ¡laiko dėmesio, yra judrus, bet tai labai dažnai neturi įtakos informacijos prisiminimui ir atgaminimui.

Tai įtakos turi papasakojimo procesui, kai vaikas greičiau pavargsta, nesukaupia dėmesio, daugiau juda. Jeigu vaikÄ kažkas nuskriaudė, jo atmintyje lieka emocionalus prisiminimas. K. neturi žymių specialiųjų poreikių, kurie jam trukdytų atgaminti informacijÄ . Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. spalio 17 d. apklaustas mažametis nukentėjusysis K. A., dalyvaujant atstovui pagal įstatymÄ B. A., įgaliotai atstovei E. K., psichologei V. Å ., parodė, kad jo prašė nepasakoti apie mamÄ močiutė.

Gyventi su mama sekėsi gerai. Su mama susipykdavo, nes neklausydavo. Neprisimena, kÄ darydavo. Mama, kai jis neklausydavo, tempdavo ausį, pasodindavo į kampÄ , muÅ¡davo, bet be diržo. MuÅ¡davo per veidÄ nestipriai, per žandÄ , trenkdavo su ranka, su delnu. Jam „biÅ¡kį“ skaudėjo, nebuvo mėlynių, nereikėjo gydyti. Du kartus yra trenkusi per veidukÄ . PirmÄ kartÄ jam trenkė kai jam buvo 8 metai. AntrÄ kartÄ trenkė, kai buvo namuose, buvo atėjęs dėdė V. Mama trenkė, nes netyčia su robotu Å¡ovė į akį.

Jam trenkė į veidÄ , jis verkė. Pradėjo žagsėti, nes verkė. PirmÄ kartÄ , kai trenkė, matė močiutė J. Močiutė jį gindavo, sakė „nelįsk prie vaiko“, o mama atsakydavo „čia mano vaikas, neaiÅ¡kink“. Yra pasiguodęs močiutei, kad mama jį mušė. Mama sakė, kad kai eis į Å iaulius, kad nepasakoti, kad taip buvo. Mama jo atsiprašė. Mama yra tempusi ausį tris kartus. Jam skaudėjo. Tempė, nes neklausė. Namie buvo, kai du kartus tempė ausį, kitaip nėra muÅ¡usi (1 tomas, b. 1. 80-81).

Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti bÅ«tina pagrįsti faktÄ , jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir prieÅ¡ingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas.

Taip pat turi bÅ«ti nustatyta, kad veikÄ darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių, t. y. asmuo sÄ moningai veikia taip, kad atsirastų padarinių ar kiltų grėsmė jiems atsirasti. Taigi pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai mažamečiui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu.

Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad M. A., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, 2018 metų birželio mėnesį, bute, esančiame Pakruojo r., P. k., veikdama vieninga tyčia, bausdama savo mažametį sÅ«nų K. A. už neklausymÄ , muÅ¡dama, du kartus trenkdama savo mažamečiui sÅ«nui K. A. per veidÄ , be to, veikdama vieninga tyčia, nuo 2017 metų birželio 1 dienos iki rugpjūčio 31 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, ne mažiau kaip du kartus tempdama už ausies K.

A., sukėlė nukentėjusiajam K. A. fizinį skausmÄ , t. y., padarė BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius atitinkančiÄ veikÄ . Nors kaltinamoji savo kaltės nepripažino, tačiau apklausiame teismo posėdyje nurodė, kad „brÅ«kÅ¡telėjo“ vaikui per veidÄ , tačiau nesukėlė jam fizinio skausmo. Taigi, fizinio sÄ lyčio, poveikio sÅ«nui kaltinamoji iÅ¡ esmės neneigia, tačiau, jos vertinimu, tokie jos veiksmai fizinio skausmo sÅ«nui sukelti negalėjo. Dėl tempimo už ausies nurodė, jog tokio atvejo tikrai neprisimena, tačiau gali bÅ«ti, kad galbÅ«t ir buvo vienkartinis atvejis, kuris vaikui užsifiksavo;

Kajus yra labai nedrausmingas vaikas, ji galbÅ«t nesusivaldė, bet jai toks atvejis neužsifiksavęs. Kaltinamoji nurodė, kad tuo metu kai „brÅ«kÅ¡telėjo“ K. per veidÄ , namuose buvo mama, brolis, daug žmonių; jos mama kaip tik tuo metu buvo atsisukusi ir galėjo matyti jos veiksmus sÅ«naus atžvilgiu. K. yra sakęs, kad ji jam patempė už ausies, bet ji to tikrai nepamena, ji neneigia, galbÅ«t toks kartas ir buvo (1 t., b. l. 193-199). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai kaltinamoji paaiÅ¡kino ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 126–127).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo K. A. nurodė, kad mama jam trenkė, kai jie buvo namuose. AnalogiÅ¡kai nurodė ir liudytoja J. Z.. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu minėta liudytojo pirmÄ kartÄ nurodė, kad 2018 m. birželio mėnesį savo namuose matė, kaip jos dukra M. A. vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos delnu trenkė savo sÅ«nui K. per skruostÄ (1 t., b. l. 21); papildomai apklausiama savo parodymus patvirtino (1 t., b. l. 26). Apklausiama teismo posėdyje J. Z. nurodė, kad nematė, jog tarp anÅ«ko K.

A. ir jos dukters kas įvyktų, nebegalėjo pasakyti, jog matė, kaip dukra M. deÅ¡inės rankos delnu trenkė K., kaip to priežastį nurodydama savo nenorÄ teismo posėdyje tai komentuoti. Liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teismas vertina kaip patikimus, o teismo posėdyje duotus parodymus – kaip siekį padėti dukrai iÅ¡vengti atsakomybės. Nors pirmÄ kartÄ ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Z. buvo apklausiama praėjus nedaug laiko po jos ir dukters konflikto, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau teismo manymu, Å¡ie parodymai nevertintini kaip siekis apkalbėti dukrÄ dėl įvykusio konflikto, kadangi papildomai apklausiama praėjus beveik trims mėnesiams nuo pirmosios apklausos liudytoja savo parodymus patvirtino (1 t., b. l. 26–27).

Be to, kaip nurodė pati liudytoja, ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. atvykusi į Vaikų teisių apsaugos skyrių ji nurodė, kad matė, kaip dukra sudavė anÅ«kui, tÄ patvirtino ir minėtai institucijai pateikdama paaiÅ¡kinimÄ (2 t., b. l. 10–13). Nors ir negalėjo tiksliai nurodyti laiko, tačiau ir liudytoja K. Å . teismui nurodė, kad kartÄ paskambinusi mama (J. Z.) sakė, kad M. K. per veidÄ sudavė (2 t., b. l. 16). Nors nagrinėjant bylÄ nustatyta, kad kaltinamosios ir jos mamos liudytojos J. Z. santykiai gana nepastovÅ«s, juose pasitaiko konfliktinių epizodų ir pan., tačiau minėtos liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumÄ patvirtina ir paties mažamečio nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, jog mama jam trenkė į veidÄ , o tai matė močiutė Janina (1 t., b. l. 80–81).

Taip pat paaiÅ¡kino, kad kai jis mamos neklausydavo, ji tempdavo ausį, muÅ¡davo per veidÄ , per žandÄ , trenkdavo su delnu. Aplinkybių, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais, nenustatyta. Nors kaltinamoji ir nurodė, kad jos sÅ«nus linkęs fantazuoti, tačiau jokie kiti bylos duomenys tokios mažamečio savybės nepatvirtina. Liudytojomis apklaustos K. A. mokytojos negalėjo patvirtinti apie didesnį nei įprastai bÅ«dinga vaikams jo polinkį fantazuoti ar meluoti.

Apklausiama teismo posėdyje ir teikdama specialisto paaiÅ¡kinimÄ ikiteisminio tyrimo metu psichologė, dalyvavusi mažamečio nukentėjusiojo apklausoje, V. Å . nurodė, kad nemato priežasčių, kodėl bÅ«tų galima netikėti vaiko duotais parodymais; apklausoje K. A. nuosekliai iÅ¡dėstė įvykio detales, aiÅ¡kiai atsakė į klausimus, įvardijo objektyvias įvykio aplinkybes. Vaiko judrumas gali turėti įtakos pasakojimo procesui, bet tai labai dažnai neturi įtakos informacijos prisiminimui ir atgaminimui.

Jeigu vaikÄ kažkas nuskriaudė, jo atmintyje lieka emocionalus prisiminimas. K. A. neturi žymių specialiųjų poreikių, kurie jam trukdytų atgaminti informacijÄ . Dar daugiau, aplinkybes, jog mama suduoda ranka į veidÄ , tempia ausį, vaikas patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyriuje (1 t., b. l.

10) ir po mamos ir močiutės konflikto vežant jį pas K. Å .. Fizinio skausmo sukėlimas Å¡iuo atveju yra bÅ«tina baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga, kadangi neigiami padariniai BK 140 straipsnio 3 dalies dispozicijoje yra nurodyti kaip bÅ«tinas Å¡io nusikaltimo sudėties elementas. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos bÅ«senos pokytis, sukeliantis neigiamÄ organizmo reakcijÄ , nebÅ«dingas pojÅ«tis, kančia, prieÅ¡ingybė malonumui. Taigi, vertinant, M. A. gynybos pozicijÄ , jog „brÅ«kÅ¡telėdama“ sÅ«nui per veidÄ ji negalėjo sukelti Å¡iam fizinio skausmo, bÅ«tina nustatyti, kad jos veiksmai buvo toks dirgiklis, kuris neiÅ¡vengiamai sukėlė fizinį skausmÄ .

Apklausimas ikiteisminio tyrimo metu K. A. nurodė, kad jam „biÅ¡ki“ skaudėjo, kai mama trenkė į veidÄ , jis verkė; ausį, kai mama jÄ tempė, skaudėjo (1 t., b. l. 80–81). Tai, jog vaikas po M. A. sudavimo pradėjo verkti, o savo pojÅ«tį iÅ¡reiÅ¡kė ir žodžiu, t. y. pasisakė močiutei, kad jam skauda, patvirtino ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. Z. (1 t., b. l. 21). Teismo posėdyje minėta liudytoja taip pat nurodė, jo anÅ«kas K. A., atėjęs pasiguosti sakė, kad jis verkia, nes jam mama trenkė ir jam skauda.

Nors ir nurodydama kitas to priežastis, bet apie tai, kad vaikas verkė, patvirtino ir pati kaltinamoji apklausiama teisme, kuri taip pat nurodė, jog vaikas klausė mamos „kodėl jį muÅ¡a“ (1 t., b. l. 195). Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad fizinis skausmas M. A. veiksmais mažamečiui sÅ«nui buvo sukeltas, dėl fizinio sÄ lyčio jam skaudėjo, Å¡is pojÅ«tis buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, tokius nukentėjusiojo pojūčius (skausmÄ ) suprato aplinkiniai. M. A., bÅ«dama suaugusi ir pakaltinama, negalėjo nesuvokti, jog tempdama sÅ«nui už ausies ir suduodama į veidÄ , tuo sukels atitinkamas pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmÄ , kaip ir atsitiko nagrinėjamu atveju.

Bausmės skyrimas BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobÅ«dis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

BK 140 straipsnio 3 dalyje yra numatytos trys alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ys – bauda, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Prokuroras prašė skirti kaltinamajai 50 MGL baudÄ . Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

Kiekvienoje baudžiamojoje byloje teismas nustato ir ieÅ¡ko tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiÅ¡komis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip iÅ¡reiÅ¡kiamas Å¡iuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017;

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-449/2019). Kaltinamosios M. A. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje, priskirtina nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji neteista, 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 93–94), galiojančių jos atžvilgiu administracinių nuobaudų nėra (1 t., b. l. 96–98), dirbanti (1 t. b. l. 99), psichiatro įskaitoje, priklausomybės ligų įskaitose neįrašyta, lankosi Psichikos sveikatos centre (1 t., b. l. 103); kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, formaliai bausmės skyrimo kaltinamajai nuostatas atitiktų Å¡velniausios rÅ«Å¡ies bausmė – bauda. Tačiau, teismo vertinimu, net minimalus baudos dydis už nesunkų nusikaltimÄ kaltinamajai, gaunančiai minimalų darbo užmokestį (teismo suformuota pažyma iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės), Å¡iuo atveju nepasiektų visų bausmės tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiektų iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ .

Galimybę teismui paÅ¡alinti prieÅ¡taravimÄ teisingumo principui suteikia BK 54 straipsnio 3 dalis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji sukėlė fizinį skausmÄ savo sÅ«nui tempdama ausį ir suduodama per veidÄ . Nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymo nustatyta nebuvo, smurto žymių nepastebėta. Pažymėtina, jog ir nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas ne visuomet yra vienodai stiprus ar intensyvus. Nors apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nukentėjusysis nurodė, jog jam skaudėjo, kai mama atlikdavo fizinius veiksmus, tačiau akivaizdu, jog sukeliamas skausmas buvo labiau momentinis ir truko neilgÄ laiko tarpÄ , papildomos priemonės fiziniam skausmui sukelti nebuvo naudotos.

Vertinant kaltinamosios asmenybę, nėra abejonės, kad jos nusikalstamiems veiksmams lemiamos įtakos turėjo pakankamų auklėjimo ir tėvų valdžios įgyvendinimo žinių neturėjimas. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad fizinį smurtÄ kaltinamoji vaiko atžvilgiu naudojo, kai pastarasis jos neklausė. Tai atskleidžia, jog mama fizinį skausmÄ sukėlė, pasirinkusi netinkamÄ bÅ«dÄ auklėti sÅ«nų, kai žodinėmis pastabomis nesugebėjo to padaryti. Nėra abejonės, jog prie tokių mamos veiksmų prisidėjo ir tai, kad pati yra labilios psichologinės bÅ«senos, nervinga (tarpasmeninių santykių sunkumai, santuokos nutraukimas, dėl ko lankėsi/lankosi pas gydytojus, vartojo antidepresantus).

Matyti, kad kaltinamoji savo veiksmus suvokė kaip pastangas auklėti ir ugdyti savo sūnų, siekdama, kad jis būtų drausmingas. Teismo vertinimu, tos pačios priežasties nulemtas iš kaltinamosios kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo tiesioginis nepripažinimas duodant parodymus vartojant neapibrėžtas dviprasmiškas formuluotes („gali būti, kad galbūt ir buvo vienkartinis atvejis“, „gal ir buvo, bet aš tikrai neužfiksavau“, „neneigiu, kad galbūt ir buvo kažkoks vienas kartas“ ir pan.).

Teismo vertinimu, kaltinamosios pasirinkti vaiko auklėjimo bÅ«dai buvo susiklosčiusių gyvenimiÅ¡kų aplinkybių nulemtų konkrečių asmens elgesio formų pasekmė. Todėl, įvertinus visumÄ byloje nustatytų aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, spręstina, jog BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebÅ«tų teisingas. Å ioje byloje akivaizdžios iÅ¡imtinės aplinkybės, kurių pagrindu M.

A. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, skirtina mažesnė Å¡velniausios rÅ«Å¡ies bausmė, negu straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytas minimalus baudos dydis. Dėl proceso iÅ¡laidų Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovo, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. pažyma Nr. (2.19)NTP-7-2985 (patikslinta), kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajam K. A. valstybės patyrė 182 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į tai, jog įgaliotas atstovas mažamečiui nukentėjusiajam buvo paskirtas teismo nutartimi, į kaltinamosios turtinę padėtį, aukščiau paminėtos nukentėjusiesiems suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, priteistinos iÅ¡ kaltinamosios, mažintinos iki 50 Eur dydžio.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos (su atitinkamais įpareigojimais, kurie pakeisti 2019 m. kovo 26 d. teismo nutartimi) (1 tomas, b. l. 130-131), panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui. Kompaktinis diskas su vaizdo įraÅ¡u paliktinas saugoti byloje. Vadovaudamasis BPK 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 304-307, 312-313 straipsniais, teismas nusprendžia: M. A. pripažinti kalta, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti jÄ 10 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžių, t. y. 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) bauda.

IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajai, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai, tokiu atveju kaltinamoji turės padengti baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidas. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui. Priteisti iÅ¡ M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) proceso iÅ¡laidų už K.

A. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamÄ sÄ skaitÄ : LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor, AB; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“; (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡u palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mus. Teisėja Kristina Jurevičienė