Legislator Case Law & Legislation
5c3c5ecf-9cb7-4a2f-a08a-0a4a698db6e4 AI generated

5c3c5ecf-9cb7-4a2f-a08a-0a4a698db6e4 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Case Number 5c3c5ecf-9cb7-4a2f-a08a-0a4a698db6e4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai; praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar toks prašymas atmetamas;

Legislator headnote

AI generated

5c3c5ecf-9cb7-4a2f-a08a-0a4a698db6e4 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas: Administracinių ginčų komisija spręsdama skundo priėmimo klausimÄ , 2017 m. sausio 23 d. sprendimu „Dėl Klaipėdos daugiavaikių Å¡eimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo skundo“ atsisakė priimti pareiÅ¡kėjų skundÄ , kaip nepriskirtinÄ Administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Teisiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Faktiniu atsisakymo priimti skundÄ nagrinėti pagrindu nurodyta aplinkybė, kad skundžiamas Etikos komisijos sprendimas pareiÅ¡kėjams nesukelia teisinių pasekmių, todėl procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

 Administracinė byla Nr. I-755-583/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00221-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 14 d.     Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Dianai Šėperienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Klaipėdos daugiavaikių Å¡eimų bendrijos atstovams Virginijai Jurgilevičienei ir Rimantui Astrauskui, pareiÅ¡kėjo Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo atstovui Virginijui Partaukui, atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos atstovei Eglei Mockienei, 2017 m. balandžio 3 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų Klaipėdos daugiavaikių Å¡eimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo skundÄ atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto mero pavaduotojui A.

Å ., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, n u s t a t ė :              PareiÅ¡kėjai Klaipėdos daugiavaikių Å¡eimų bendrija ir Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas (toliau – ir PareiÅ¡kėjai), kreipėsi skundu į teismÄ praÅ¡ydami panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Administracinių ginčų komisija) 2017 m. sausio 23 d. sprendimÄ â€žDėl Klaipėdos daugiavaikių Å¡eimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo skundo“ ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisijÄ jai pateiktÄ skundÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. Skundu taip pat reiÅ¡kiamas ir procesinis praÅ¡ymas, kuriuo praÅ¡oma priimti atskirÄ jÄ nutartį dėl ydingo Klaipėdos miesto savivaldybės administracinių ginčų komisijos formavimo ir jÄ nusiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai.

             PareiÅ¡kėjai nurodo, jog kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijÄ (toliau – ir Etikos komisija), praÅ¡ydami iÅ¡nagrinėti ar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojo A. Å . atlikti veiksmai nepažeidė teisės aktuose nustatytų politiko elgesio principų ir reikalavimų. Etikos komisija 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. TAR1-142 nepagrįstai nusprendė, kad politikas A.

Å . nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklÄ reglamentuojančių įstatymų ar kituose teisės aktuose nustatytų politikų elgesio principų ar reikalavimų. Vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos veiklos nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T2-91, jo 29 punktu, Etikos komisijos sprendimÄ apskundė Administracinių ginčų komisijai, kuri 2017 m. sausio 23 d. sprendimu „Dėl Klaipėdos daugiavaikių Å¡eimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo skundo“ atsisakė priimti nagrinėti pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo panaikinimo.

PareiÅ¡kėjai nurodo, jog Administracinių ginčų komisija sprendimÄ motyvavo tuo, jog skundžiamas Etikos komisijos sprendimas negali bÅ«ti ginčo dalyku, kadangi pareiÅ¡kėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių ir pats procesas iÅ¡ esmės bÅ«tų beprasmis.              PareiÅ¡kėjai akcentuoja, jog Administracinių ginčų komisija spręsdama skundo priėmimo klausimÄ , neturėjo teisės pasisakyti dėl ginčo esmės, kuriÄ nustatyti ir įvertinti galima tik posėdžio metu.

Pabrėžia, kad Administracinių ginčų komisijos 2017 m. sausio 23 d. sprendimas prieÅ¡tarauja teisės aktams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teisminei praktikai, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to naikintinas.              Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo Klaipėdos daugiavaikių Å¡eimų bendrijos atstovas Rimantas Astrauskas nurodė, kad palaiko skundÄ , praÅ¡o skundÄ tenkinti. Pabrėžia, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija nėra atstovaujama ir nėra pateiktas atsakovo atsiliepimas, nes nėra tinkamai iÅ¡spręstas atstovavimo klausimas. Taip pat atkreipia dėmesį, jog atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodyti skirtingi Klaipėdos miesto savivaldybės kodai, mano, jog tokiu bÅ«du yra klaidinamos proceso Å¡alys.

             Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo Klaipėdos daugiavaikių Å¡eimų bendrijos atstovė Virginija Jurgilevičienė teigia, kad palaiko skundÄ jame nurodytų argumentų pagrindu, praÅ¡o skundÄ tenkinti.             Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo atstovas Virginijus Partaukas nurodė, jog palaiko skundÄ , praÅ¡o jį tenkinti.              Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundÄ nurodo, jog su skunde iÅ¡dėstytais argumentais nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, kad pareiÅ¡kėjų kreipimasis į Etikos komisijÄ vertintinas kaip informacijos pateikimas vienai iÅ¡ Valstybės politikų kodekso kontrolės institucijų, apie galimÄ trečiojo asmens elgesį, kuriuo pažeidžiami valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio nuostatos suteikia piliečiams teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigÅ«nų darbÄ , skųsti jų sprendimus ir pareiÅ¡kėjai pasinaudojo jiems suteikta teise. Pabrėžia, kad 2016 m. gruodžio 19 d.

Etikos komisijos sprendimas Nr. TAR1-142 priimtas dėl trečiojo asmens veiksmų ir jis pareiÅ¡kėjams nei teisių nei pareigų nesukuria. PareiÅ¡kėjams apie priimtÄ Etikos komisijos sprendimÄ buvo praneÅ¡ta kaip asmenims, pateikusiems informacijÄ , tačiau tokie asmenys negali bÅ«ti laikomi suinteresuotais asmenimis, kuriems suteikta teisė skųsti Etikos komisijos sprendimÄ .              Teismo posėdžio metu atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos atstovė Eglė Mockienė nurodė, jog su pareiÅ¡kėjų skundu nesutinka, praÅ¡o atsiliepime pateiktų argumentų pagrindu skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

             Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto mero pavaduotojas A. Å . atsiliepimo į pareiÅ¡kėjų skundÄ nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.              Teismas, k o n s t a t u o j a:              Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. sausio 23 d. sprendimo „Dėl Klaipėdos daugiavaikių Å¡eimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo skundo“, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiÅ¡kėjų skundÄ dėl 2016 m. gruodžio 19 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimo Nr. TAR1-142 panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.              Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai Klaipėdos daugiavaikių Å¡eimų bendrija ir Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas 2016 m. lapkričio 29 d. Etikos komisijai pateikė skundÄ dėl Klaipėdos miesto vicemero A. Å . galimai padaryto nusižengimo politiko elgesio principams. Etikos komisija, iÅ¡nagrinėjusi minėtÄ pareiÅ¡kėjų skundÄ , 2016 m. gruodžio 19 d. sprendime Nr. TAR1-142 „Dėl tyrimo, atlikto dėl kreipimosi apie galimai padarytÄ valstybės politikų elgesio kodekso normų pažeidimÄ â€œ konstatavo, jog Klaipėdos miesto mero pavaduotojas A.

Å . nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso ar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklÄ reglamentuojančių įstatymų ar kituose teisės aktuose nustatytų politikų elgesio principų ar reikalavimų. PareiÅ¡kėjai nesutikdami su Etikos komisijos sprendimu, 2017 m. sausio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡oma panaikinti Etikos komisijos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ Nr. TAR1-142.

Administracinių ginčų komisija spręsdama skundo priėmimo klausimÄ , 2017 m. sausio 23 d. sprendimu „Dėl Klaipėdos daugiavaikių Å¡eimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo skundo“ atsisakė priimti pareiÅ¡kėjų skundÄ , kaip nepriskirtinÄ Administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Teisiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Faktiniu atsisakymo priimti skundÄ nagrinėti pagrindu nurodyta aplinkybė, kad skundžiamas Etikos komisijos sprendimas pareiÅ¡kėjams nesukelia teisinių pasekmių, todėl procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis.

PareiÅ¡kėjai reikalavimÄ panaikinti Administracinių ginčų komisijos 2017 m. sausio 23 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės motyvuoja tuo, kad Administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotojas, spręsdamas skundo priėmimo klausimÄ , nepagrįstai pasisakė dėl bylos esmės, kuriÄ nustatyti ir įvertinti galima tik posėdžio metu, atlikus visų aplinkybių ir pateiktų įrodymų tyrimÄ .              Etikos komisijos priimtų sprendimų apskundimo tvarkÄ reglamentuoja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T2-91 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 29 punktas, numatantis, kad Etikos komisijos priimti sprendimai gali bÅ«ti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) nustatyta tvarka per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos.

ABTÄ® 23 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad iÅ¡skyrus ABTÄ® 20 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, skundas gali bÅ«ti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.              Ikiteisminio skundų dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) vieÅ¡ojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarkÄ , savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų sudarymo tvarkÄ ir kompetencijÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymas (toliau – ir AGKÄ®).

AGKĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, jog savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. AGKĮ 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos nesprendžia ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų, mokestinių ginčų ir administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymuose nustatyta kitokia tvarka.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis numato, kad, kad individualus administracinis aktas – vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Paminėtina, jog tarp proceso Å¡alių nėra ginčo, kad Etikos komisijos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. TAR1-142 „Dėl tyrimo, atlikto dėl kreipimosi apie galimai padarytÄ valstybės politikų elgesio kodekso normų pažeidimÄ â€œ yra laikytinas savivaldybės administravimo subjekto priimtu individualiu administraciniu aktu, todėl remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu konstatuotina, kad minėto Etikos komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo nagrinėjimas yra priskirtinas Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos kompetencijai ir pareiÅ¡kėjai turėjo teisę skundu kreiptis į Administracinių ginčų komisijÄ .             Kaip jau minėta, nagrinėjamoje administracinėje byloje, ginčas kilo dėl aplinkybės, ar Administracinių ginčų komisija, spręsdama skundo priėmimo klausimÄ , pagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjų skundÄ .

Skundo, paduodamo administracinių ginčų komisijai, priėmimÄ reglamentuoja AGKÄ® 12 straipsnis. Å io straipsnio 2 dalis numato, jog administracinių ginčų komisijos pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundÄ nagrinėti jeigu:

1) skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai;

2) praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar toks prašymas atmetamas;

3) yra nagrinėjamas ar iÅ¡nagrinėtas administracinis ginčas tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme arba byla nutraukta. Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotojas skundo priėmimo metu nusprendė, jog Etikos komisijos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimas pareiÅ¡kėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, taip pat pažymėjo, kad Administracinių ginčų komisija nenagrinėja skundų dėl teisinių pasekmių nesukeliančių teisės aktų ar veiksmų, todėl atsisakė priimti pareiÅ¡kėjų skundÄ kaip nepriskirtinÄ administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

             ABTÄ® 23 straipsnio 1 dalis numato, jog skundÄ dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigÅ«nus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas aukščiau nurodytÄ teisės normÄ , yra pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismÄ ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y., pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Administracinė jurisprudencija, Nr. 23, 2012 m., 621 psl.).              Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, kad administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iÅ¡ tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundÄ , konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. IÅ¡imtys iÅ¡ Å¡io bendro principo gali bÅ«ti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Tačiau tokie iÅ¡imtiniai atvejai turi bÅ«ti itin argumentuoti (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016 ir kt.). Pažymėtina, jog pagal suformuotÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kiti subjektai nei tie, kuriems administracinis sprendimas skirtas, gali remtis tuo, jog jie yra suinteresuoti tokio sprendimo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis.

Asmens teisės kreiptis teisminės gynybos įgyvendinimas nesusijęs su sÄ lyga, jog galimai neteisėti valstybės valdžios institucijų priimti sprendimai turi bÅ«ti tiesiogiai adresuoti asmeniui, kuris kreipiasi teisminės gynybos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenio Nr. 23, 2012 m., 622 psl.). Taigi teisės akto sukeliamų teisinių pasekmių konstatavimas yra galimas iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ iÅ¡ esmės.                Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , suformuotÄ teisminę praktikÄ , taikytinÄ ir ginčo nagrinėjimui kai yra kreipiamasi į Administracinių ginčų komisijÄ , nustatytas faktines aplinkybės, konstatuoja, jog Å¡iuo atveju skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo taikyti akivaizdumo kriterijaus ir pripažinti, kad skundžiamas individualus administracinis aktas pareiÅ¡kėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y., nedaro įtakos jų teisėms ir pareigoms.

PareiÅ¡kėjai nesutinka su Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. TAR1-142 „Dėl tyrimo, atlikto dėl kreipimosi apie galimai padarytÄ valstybės politikų elgesio kodekso normų pažeidimÄ â€œ ir tik nagrinėjant skundÄ iÅ¡ esmės galima nustatyti bei iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡is Etikos komisijos sprendimas yra susijęs/nesusijęs su pareiÅ¡kėjų teisių ir pareigų turiniu ir sukelia/nesukelia pareiÅ¡kėjams teisines pasekmes. ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y., savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .             Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotojas spręsdamas Klaipėdos daugiavaikių Å¡eimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo 2017 m. sausio 19 d. skundo priėmimo klausimÄ netinkamai taikė procesines teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti skundÄ kaip nepriskirtinÄ administracinių ginčų komisijų kompetencijai, todėl ginčijamas Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. sausio 23 d. sprendimas „Dėl Klaipėdos daugiavaikių Å¡eimų bendrijų ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo skundo“ pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.

Pažymėtina, jog administracinio akto panaikinimas grÄ Å¾ina Å¡alis į status quo ante ir sukelia Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai pareigÄ atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkÅ«rimu, t. y., pareigÄ iÅ¡ naujo spręsti pareiÅ¡kėjų Klaipėdos daugiavaikių Å¡eimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo 2017 m. sausio 19 d. skundo priėmimo klausimÄ . Pagal AGKÄ® 12 straipsnio 1 dalį skundo (praÅ¡ymo) priėmimo klausimÄ iÅ¡sprendžia komisijos pirmininkas ar jo paskirtas administracinių ginčų komisijos narys, ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po jo gavimo.

Taigi skundo (praÅ¡ymo), paduodamo administracinių ginčų komisijai, priėmimo klausimo iÅ¡sprendimas yra priskirtas iÅ¡imtinei komisijos pirmininko ar jo paskirto administracinių ginčų komisijos nario kompetencijai. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , akivaizdu, kad bÅ«tent Å¡ie subjektai AGKÄ® 12 straipsnio nustatyta tvarka, o ne teismas, turi iÅ¡spręsti pareiÅ¡kėjų skundo priėmimo klausimÄ . Todėl pareiÅ¡kėjų skundo reikalavimas - įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisijÄ pateiktÄ jį skundÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, yra nepagrįstas, todėl Å¡ioje dalyje atmestinas.   Dėl atskirosios nutarties priėmimo              PareiÅ¡kėjai skunde ir atstovai teisminio nagrinėjimo metu, praÅ¡o teismÄ priimti atskirÄ jÄ nutartį, dėl jų nuomone ydingo Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos formavimo bei apie priimtÄ atskirÄ jÄ nutartį informuoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ .

             ABTÄ® 110 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylÄ , padaro iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«nai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirÄ jÄ nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia jÄ atitinkamoms vieÅ¡ojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. IÅ¡ minėto teisinio reguliavimo matyti, kad teisė priimti atskirÄ jÄ nutartį yra iÅ¡imtinė teismo diskrecija, nustačius teisės aktų pažeidimus.               AGKÄ® 2 straipsnio 1 dalis numato, jog savivaldybių tarybos sudaro savivaldybių visuomenines administracinių ginčų komisijas su sprendžiamojo balso teise.

Savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija sudaroma 4 metams savivaldybės tarybos sprendimu tarybos kadencijos laikotarpiui iÅ¡ 5 narių, iÅ¡ kurių pirmininkas ir sekretorius turi turėti aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ . Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nariais gali bÅ«ti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nariu negali bÅ«ti skiriamas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams, korupcinio pobÅ«džio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ .

Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos narių kandidatÅ«ras, iÅ¡ jų savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kandidatÅ«ras, savivaldybės tarybai teikia savivaldybės meras. Ä®vertinus aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ konstatuotina, jog tik asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams, korupcinio pobÅ«džio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ negali bÅ«ti skiriamas savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nariu ir Å¡is sÄ raÅ¡as yra baigtinis.

             Pabrėžtina, jog nėra jokių duomenų, kad Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos narys/nariai bÅ«tų pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams, korupcinio pobÅ«džio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymu ir turėtų neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ . PareiÅ¡kėjai taip pat nepateikė jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad Administracinių ginčų komisijos narys/nariai paskirti pažeidžiant imperatyvias teisės normas.

Administracinių ginčų komisijos pirmininko ar nario nusiÅ¡alinimas nuo skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo, nusiÅ¡alinimo motyvai, negali bÅ«ti teisine prielaida konstatuoti, kad komisijos sudėtis patvirtinta pažeidžiant teisinį reguliavimÄ .               Dėl atsakovo atstovavimo              Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo Klaipėdos daugiavaikių Å¡eimų bendrijos atstovas Rimantas Astrauskas akcentavo, jog administracinėje byloje atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija atsiliepimo nepateikė ir nėra atstovaujama teismo posėdžio metu, nes jÄ atstovauja atstovas neturintis įgalinimų.

Pabrėžia, kad Klaipėdos miesto savivaldybės meras neturėjo teisės įgalioti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės nei teikti atsiliepimo, nei teismo posėdžio metu atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos. Nuostatų 17 punktas numato, kad Etikos komisija sudaroma Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu iš 8 tarybos narių ir 5 gyvenamųjų vietovių bendruomeninių atstovų, o vadovaujantis Nuostatų 5 punktu Etikos komisija yra atsakinga ir atskaitinga Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis Å¡iame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Pagal cituojamo Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , meras reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio Å¡alių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2016 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. T2-184 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentÄ , kurio 20.1.5 punkte numatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės meras turi įgaliojimus atstovauti savivaldybei arba raÅ¡tu įgalioti kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio Å¡alių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis be atskiro Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos įgaliojimo.

Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu konstatuojama, jog Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2017 m. sausio 5 d. potvarkiu Nr. M-4 „Dėl pavedimo atstovauti“, turėjo įgalinimus suteikti teisę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Eglei Mockienei atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybę ir jos institucijas visų lygių teismuose, nagrinėjant administracines, civilines bei baudžiamÄ sias bylas.              Dėl atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundÄ nurodytų juridinių asmenų kodų              Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo Klaipėdos daugiavaikių Å¡eimų bendrijos atstovas Rimantas Astrauskas akcentavo, kad atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundÄ ant blanko nurodoma klaidinga informacija, t. y., nurodomas neegzistuojantis Klaipėdos miesto savivaldybės kodas, teikiant atsiliepimÄ ant administracijos blankų nurodomas savivaldybės administracijos kodas, kuri nėra ginčo Å¡alimi iÅ¡ vis ir tuo sistemingai klaidinamos ginčo Å¡alys bei proceso dalyviai.              Pažymėtina, kad atsiliepime į skundÄ yra nurodomas Klaipėdos miesto savivaldybės kodas iÅ¡ valstybės ir savivaldybių klasifikatoriaus – 111100775 (Valstybės ir savivaldybių klasifikatorius www.registrucentras.lt/jar/p/klasif.php) ir atsiliepimas spausdintas ant biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos standartizuoto blanko, kuriame nurodytas Å¡ios biudžetinės įstaigos kodas – 188710823.

Teikiamas atsiliepimas į skundÄ atitinka formos ir turinio reikalavimus, numatytus ABTÄ® 71 straipsnyje, todėl pareiÅ¡kėjų atstovų argumentai dėl kodo neatitikties ir klaidinančių teismo procesiniame dokumente duomenų, nepagrįsti. Įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, kad iÅ¡nagrinėjus administracinę bylÄ teisinio pagrindo atskirosios nutarties priėmimui, nėra. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :             PareiÅ¡kėjų Klaipėdos daugiavaikių Å¡eimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. sausio 23 d. sprendimÄ â€žDėl Klaipėdos daugiavaikių Å¡eimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo skundo“ ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisijÄ iÅ¡ naujo spręsti pareiÅ¡kėjų Klaipėdos daugiavaikių Å¡eimų bendrijos ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo 2017 m. sausio 19 d. skundo, registruoto Nr. TGK-1, priėmimo klausimÄ .Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas                                                                                                                                  Remigijus Arminas