2022-10-19 Nr. AB-25150-3-61-3-00506-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-728-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00506-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. BR6-4170743 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NMA pareiškėjos 2020 m. birželio 22 d. pateiktą paramos už ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 20-1012177311-1) (toliau – ir Paraiška) įvertinti ir administruoti iš naujo, pripažįstant, kad deklaruotas reikalavimus atitinkantis faktinis žemės ūkio naudmenų plotas yra 14,94 ha; 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. NMA ginčijamu Sprendimu paskyrė pareiškėjai sankcijas už tai, kad ji nesilaikė pareigos iki derliaus nuėmimo užtikrinti, kad deklaruotame lauke dominuotų auginami žemės augalai ir kad jie nebūtų visiškai sunykę. NMA Sprendime nurodė, kad esą patikros metu nustatyta, jog pareiškėjos deklaruotame lauke buvo sunykę krapai, todėl, įvertinusi Paraišką pareiškėjai skyrė 3 706,22 Eur dydžio galutinę paramos sumą. Paramos suma sumažinta, nes pareiškėjai buvo paskirta sankcijų, kurių bendra suma sudaro 932 Eur.

2.2. NMA pritaikė sankcijas, nenustačiusi visų būtinų sąlygų jų taikymui, o Sprendimas nėra motyvuotas ir pagrįstas teisiniais ir faktiniais argumentais. NMA Sprendime nurodė, kad pareiškėja nesilaikė vieno iš žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų – žemės ūkio augalų plotuose ariamojoje žemėje iki derliaus nuėmimo užtikrinti, kad žemės ūkio augalai dominuotų ir kad jie nebūtų visiškai sunykę (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.1 p.). Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog buvo nesilaikyta minėto žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus, būtinos trys sąlygos: 1) žemės ūkio augalai nedominuoja; 2) žemės ūkio augalai visiškai sunykę; 3) žemės ūkio augalai nedominuoja ir yra visiškai sunykę iki derliaus nuėmimo. Tačiau šių sąlygų buvimas nebuvo nustatytas.

2.3. Patikrą atlikę NMA darbuotojai nesiaiškino, ar tikrintame lauke jau buvo nuimtas derlius. NMA 2020 m. gruodžio 6 d. pateikė atsakymą, tačiau neatsižvelgė ir nesigilino į pareiškėjos pateiktus dokumentus apie derliaus nuėmimą, o tik iš esmės nurodė, kad sankcijos galėtų būti netaikomos, jei būtų nustatyta, jog nustatyti reikalavimai būtų neįvykdyti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Jokiame teisės akte nėra įtvirtina, kad krapų derlius gali būti nuimamas tik konkrečiu metu ar ne anksčiau kaip rugpjūčio 6 d. (patikros atlikimo diena). NMA ignoravo krapų auginimo ir derliaus nuėmimo specifiką. Deklaruotame lauke sėjo dviejų veislių krapus – Moravan, kurie užauga per 35–40 d. nuo sėjos, ir Lukullus, kurių derlius gali būti nuimamas gegužės–rugsėjo mėn., krapai buvo sėjami birželio mėn. pradžioje, o derlius deklaruotame lauke buvo imamas ne vieną kartą, įskaitant liepos mėn. (iki patikros atlikimo), todėl NMA nurodomi sunykę krapai yra jų pasėlio liekanos, iš kurių matyti, jog tikrintame lauke buvo augintas pareiškėjos deklaruotas pasėlis – krapai.

2.4. Teisės aktai numato, jog derlius gali būti nuimamas netgi anksčiau nei rugpjūčio 1 d., todėl pareiškėja tik iki rugpjūčio 1 d. turėjo pareigą išlaikyti ne tik pasėlį, bet ir jo liekanas, o patikros metu, t. y. rugpjūčio 6 d., tokios pareigos jau nebeturėjo. Patikra, kuri atlikta pasibaigus teisės aktuose numatytiems terminams, nesukelia ir negali sukelti jokių neigiamų teisinių pasekmių. Krapų pasėlis buvo prižiūrėtas, jame nebuvo sustabarėjusių, sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių, tai nebuvo nustatyta ir patikros metu. Agentūra nevertino esamų krapų liekanų, taip pat nenurodė, kodėl buvusios liekanos yra netinkamos. NMA patikros ataskaitoje nurodoma, kad krapai buvo sunykę, nors tam, kad būtų galima konstatuoti Taisyklių 6.1 papunkčio pažeidimą, krapai turėtų būti visiškai sunykę. Agentūra pripažino, kad krapai nebuvo visiškai sunykę, o tai, kas užfiksuota patikros ataskaitoje, įrodo, kad krapų pasėlis deklaruotame lauke yra buvęs. Be to, po pagrindinio derliaus nuėmimo, po rugpjūčio mėn. buvusio lietaus pavyko nuimti ir papildomą krapų derlių, nes krapai yra greitos vegetacijos augalai.

2.5. Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, nes Agentūra nesiaiškino, ar buvo visos sąlygos taikyti Taisyklių 6.1 papunktį, ar derlius patikros metu jau buvo nuimtas, neanalizavo krapų auginimo specifikos ir galimo derliaus nuėmimo terminų, ignoravo Taisyklių 29 dalyje nurodytus terminus, iki kurių pareiškėja turėjo pareigą išlaikyti pasėlius ar jo liekanas.

2.6. NMA sankcijas pritaikė nepagrįstai, nes nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis būtų galima konstatuoti, kad pareiškėja būtų nesilaikiusi Taisyklių 6.1 papunkčio reikalavimų ir iki krapų derliaus nuėmimo būtų neužtikrinusi, kad krapai dominuotų ir kad jie nebūtų visiškai sunykę. Todėl nėra ir pagrindo teigti, kad pareiškėjos deklaruotas 1,23 ha laukas, kuriame auginti krapai, yra neteisingai deklaruotas plotas atitinkamai paramai gauti. Tiesioginės išmokos ir kita parama pareiškėjai turi būti mokama už visą deklaruotą plotą, t. y. už 14,94 ha, o ne už 13,71 ha. Nesant pažeidimo, negali būti mažinamas ir faktinis plotas, pagal kurį apskaičiuojamos tiesioginės išmokos ir kita parama. Paskirta sankcija nebuvo individualizuota, neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, už vieną pažeidimą pareiškėjai yra taikoma ne viena sankcija, t. y. buvo sumažinta pagrindinė tiesioginė išmoka, žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus ir parama pagal didesnio intensyvumo gamtinių trūkumų vietovės priemonę. Tuo tarpu susietoji parama už daržovių auginimą atvirame grunte neskirta, o pritaikyta ilgalaikė sankcija, t. y. 418,44 Eur sankcija, kuri atitinka pareiškėjai neišmokėtos išmokos dydį.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Sprendimas buvo priimtas įvertinus 2020 m. birželio 22 d. pateiktą pareiškėjos Paraišką, juo pareiškėjai buvo skirta 3 706,22 Eur dydžio galutinė paramos suma. Sprendimas buvo priimtas naudojantis Žemės ūkio paramos administravimo informacine sistema, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 6 dalimi, nustatančia, kad kai administracinis sprendimas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje. Pareiškėjai 2020 m. gruodžio 23 d. pateikus prašymą „Dėl dokumento pateikimo“ Agentūra 2021 m. sausio 29 d. pateikė Sprendimą, kuris buvo išsiųstas kartu su lydraščiu.

3.2. Pareiškėja nenurodė, dėl ko Sprendime pateikti argumentai yra nepakankami, nes jame detaliai išdėstytos tiek faktinės aplinkybės, užfiksuotos 2020 m. rugpjūčio 6 d. Agentūros atliktos Paraiškoje deklaruotų duomenų patikros vietoje metu (Sprendimo dalis „Patikros vietoje metu nustatytas pažeidimas“), tiek teisės aktų nuostatos (Sprendimo dalis „Sankcijų taikymas dėl nustatytų neatitikimų“). Sprendimas yra išsamus, motyvuotas ir aiškus, motyvų išdėstymas yra adekvatus ir pakankamas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

3.3. Taisyklių 6.1 papunkčio sąlygos, kaip jas įvardijo pareiškėja, nėra įtvirtintos / išskirtos, o minėtame papunktyje yra nurodyta, kad turi būti užtikrinta, jog augalai dominuotų ir jie nebūtų visiškai sunykę.

3.4. Pareiškėja iš esmės ginčija ne Sprendimą, o patikros vietoje, kuri buvo atlikta dėl to, kad ji prieš tai buvo įtraukta į rizikingų pareiškėjų sąrašą, metu užfiksuotą pažeidimą. Patikros metu nustatyti pažeidimai, todėl jei jie nėra nuginčyti ir paneigti, yra pagrindas priimti sprendimus. Pareiškėja 2020 m. lapkričio 15 d. pateikė prašymą (toliau – ir Prašymas), tačiau jame nenurodė jokių su patikra vietoje susijusių nesutikimo argumentų, o tik nurodė, kad ji produkciją pardavė po rugpjūčio mėn. buvusio lietaus (po Agentūros nustatyto pažeidimo) ir prašė netaikyti sankcijų. Atsakydama į šį prašymą, NMA 2020 m. gruodžio 4 d. raštu informavo pareiškėją, kad jis negali būti tenkinamas, nes pareiškėja nėra pateikusi jokių force majeure aplinkybes įrodančių dokumentų, be to, šių dokumentų pateikimui yra praleistas 15 darbo dienų nuo įvykusio fakto pateikimo terminas.

3.5. Pažeidimas buvo užfiksuotas 2020 m. rugpjūčio 6 d., o pareiškėja su prašymu pateikė sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos 2020 m. rugsėjo 1 d. Tai, kad sąskaitose faktūrose nurodyti krapai buvo parduoti jau po patikros, pripažįsta ir pati pareiškėja, Prašyme nurodžiusi, kad po rugpjūčio mėn. buvusio lietaus pavyko nuimti derlių ir jis buvo parduotas. Pareiškėja kartu su skundu pateikė krapų nuotrauką, tačiau iš jos nėra aišku, kada ir kokiuose laukuose nuotrauka daryta, kam priklauso krapai, todėl ginčo kontekste nėra pagrindo vertinti nuotraukos reikšmės. Nors pareiškėja taip pat pateikė ir traktoriaus GPS duomenis, tačiau nėra aišku, kas konkrečiai laukuose buvo atliekama. Be to, skunde pareiškėja visiškai nepaaiškino ir nepateikė įrodymų, kada krapai buvo realizuoti, o iš Agentūros patikros vietoje metu darytų nuotraukų yra matoma, kad jose užfiksuoti suvytę, išdžiūvę laukai, kuriose kai kur matomi sunykę krapai, laukas piktžolėtas, krapus stelbia žolės ir piktžolės.

3.6. Pareiškėja nepagrįstai remiasi Taisyklių 29 punktu, nes šis punktas su jame nurodytais terminais jai nėra taikomas, nes ji pasėlių neįvairino. Be to, pareiškėja skunde pateikia ginčo kontekste neaktualius teisinius argumentus (nuorodos į konkrečias teisės normas yra nesusijusios su nagrinėjamo ginčo dalyku), todėl jie neturėtų būti vertinami. Pareiškėja neskundė atsakymo, nors jai buvo nurodyta apskundimo tvarka ir terminai.

3.7. Skunde nepagrįstai nurodoma, jog Sprendime pareiškėjai paskirta sankcija nebuvo individualizuota. NMA Sprendime pateikė apskaičiavimus dėl kiekvienos paramos priemonės. Pareiškėja nepagrindė ir nepateikė jokių įrodymų, kad NMA jau ankščiau buvo taikiusi analogiškas sankcijas Paraiškai. Pareiškėjos atžvilgiu jokių kitų administracinių sprendimų, susijusių su Paraiška, NMA nėra priėmusi, todėl Agentūra jokia forma nėra taikiusi sankcijų daugiau nei kartą. Sprendime pateiktas Paraiškos vertinimas, o sankcija už nustatytą pažeidimą taikoma pagal priemones, už kurias pareiškėja prašė paramos lėšų. Pareiškėja nepateikė teisės aktų nuostatų, kuriomis grindžia savo argumentus. Išmokos sumažintos už priemones, nurodytas Sprendime dėl sumažėjusio ploto, o susietoji parama už daržovių auginimą atvirame grunte neskirta, nes deklaruotas plotas yra 1,23 ha, o nustatyta, kad krapai sunykę, todėl už plotą parama neskirta ir taikyta ilgalaikė sankcija. Sprendime yra detaliai išdėstytas kiekvienos priemonės vertinimas.

3.8. Pareiškėja prašė priimti sprendimą, kuriame būtų nurodytas Paraiškos administravimo rezultatas. Kadangi NMA yra vienintelė akredituota institucija, galinti administruoti paraiškas, apskaičiuoti ir išmokėti paramą, pareiškėjos reikalavimas, jog teismas įpareigotų NMA pripažinti, kad 14,94 ha plotas yra tinkamas, yra nepagrįstas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjos J. B. skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2020 m. birželio 22 d. pateikė Paraišką. 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo atlikta pareiškėjos Paraiškos patikra vietoje pagal programą „Pagrindinė tiesioginė išmoka“ ir surašė Paraiškos patikros vietoje/ nuotolinės patikros ataskaitą Nr. 0-1012177311-D4-1 (toliau – ir Ataskaita). Patikra vietoje buvo atlikta neinformavus pareiškėjos, jos metu buvo nustatyta, jog kontrolinio žemės sklypo Nr. 085598-2731 lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,23 ha plotas, pasėlio kodu KRA (krapai) visame lauko plote krapai sunykę.

NMA Kontrolės departamento Vilniaus patikrų vietoje skyrius 2020 m. rugsėjo 17 d. pranešimu apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus informavo pareiškėją. Pareiškėja taip pat buvo informuota, kad, jei ji mano, kad NMA darbuotojas patikrą vietoje atliko pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, ji turi teisę Agentūros darbuotojo priimtus sprendimus, veikimą ar neveikimą, susijusius su patikra vietoje, apskųsti NMA direktoriui per 15 d. d. nuo šio pranešimo gavimo dienos. Pareiškėja 2020 m. lapkričio 15 d. raštu informavo atsakovą, kad: kontroliniame žemės sklype Nr. 085598-2731 lauke Nr. 1 2020 m. buvo auginamos daržovės ir krapai (pasėlis); išauginto pasėlio derlius buvo nuimtas 2020 m. liepos mėn., o produkcija parduota; po derliaus nuėmimo buvo paliktos pasėlio liekanos, kurios buvo užfiksuotos patikrinimo metu; po pagrindinio derliaus nuėmimo, po rugpjūčio mėn. buvusio lietaus pavyko nuimti papildomą krapų derlių.

Pareiškėja prašė jai netaikyti sankcijų. Prie Prašymo pareiškėja pateikė už pristatytus krapus 2020 m. rugpjūčio 30 d. ir 2020 m. rugsėjo 1 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, 2020 m. rugpjūčio 30 d. kasos pajamų orderį ir 2020 m. rugsėjo 1 d. kasos pajamų orderio kvitą. NMA, atsakydama į Prašymą, 2020 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. BR6-8223 „Dėl atsakymo į prašymą“ nurodė, kad, vertinant atitiktį paramai gauti, į Prašyme išdėstytus paaiškinimus nebus atsižvelgta ir už NMA atliktos patikros vietoje metu nustatytą pažeidimą bus taikomos atitinkamos sankcijos, nes pareiškėja neatitinka teisės aktų nuostatų dėl sankcijų netaikymo galimybės suteikimo – kartu su prašymu nėra pateikta force majeure aplinkybes įrodančių dokumentų, o taip pat buvo praleistas terminas (per 15 d. d. nuo įvykusio fakto) šių dokumentų pateikimui.

Pareiškėja buvo informuota, kad nėra jokio teisinio pagrindo atsižvelgti į Prašyme pateiktus paaiškinimus, todėl Paraiška bus administruojama vadovaujantis NMA atliktos patikros rezultatais. Agentūra, įvertinusi pareiškėjos Paraiškoje deklaruotus duomenis, Sprendimu skyrė pareiškėjai 3 706,22 Eur dydžio galutinę paramos sumą.

6. Pareiškėja skunde teigė, jog NMA nesiaiškino, ar buvo visos sąlygos taikyti Taisyklių 6.1 papunktį: 1) žemės ūkio augalai nedominuoja; 2) žemės ūkio augalai visiškai sunykę; 3) žemės ūkio augalai nedominuoja ir yra visiškai sunykę iki derliaus nuėmimo, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjos paminėtų trijų sąlygų Taisyklių 6.1 papunktyje nenumatyta: jame nurodyta, kad turi būti užtikrinta, jog augalai dominuotų ir jie nebūtų visiškai sunykę. Vadovaudamasis Taisyklėmis, pareiškėjas privalo laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų (Taisyklių 6 p.).

7. Teismas nurodė, kad pareiškėja, pateikdama ir pasirašydama Paraiškoje, patvirtino, jog yra išsamiai susipažinusi su Taisyklėmis, tokiu būdu patvirtino, kad yra susipažinusi su visais reikalavimais gauti paramą ir su galimomis sankcijomis už teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų ir reikalavimų nevykdymą / nustatytus pažeidimus. Taigi, pareiškėja, pateikdama Paraišką ir siekdama gauti paramą, įsipareigojo laikytis visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. įsipareigojo žemės ūkio augalų plotuose ariamojoje žemėje iki derliaus nuėmimo užtikrinti, kad žemės ūkio augalai dominuotų ir kad jie nebūtų visiškai sunykę. Tačiau patikros metu buvo nustatyta, kad pareiškėja nesilaikė Taisyklių 6.1 papunktyje nurodytų reikalavimų, kurie užfiksuoti patikros metu darytose nuotraukose, kuriose akivaizdžiai matomas augalų sunykimo faktas.

8. Teismas atkreipė dėmesį, jog pažeidimas buvo užfiksuotas 2020 m. rugpjūčio 6 d., o pareiškėja su 2020 m. lapkričio 15 d. Prašymu pateikė sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos 2020 m. rugsėjo 1 d., todėl pateikti dokumentai nėra teisiškai reikšmingi. Be to, pareiškėja kartu su skundu pateikė augalų nuotrauką, tačiau, teismo vertinimu, nėra aišku, kada ir kokiose laukuose nuotrauka buvo daryta, taip pat kam priklauso augalai, todėl ginčo kontekste nėra pagrindo vertinti nuotraukos reikšmės. Nors pareiškėja pateikė ir traktoriaus GPS duomenis, tačiau nėra aišku, kas konkrečiai laukuose buvo atliekama, todėl šios aplinkybės teismas nevertino.

9. Teismas pritarė Agentūros pozicijai, jog pareiškėja pasėlių neįvairino, todėl jos nurodomas Taisyklių 29 punktas su jame įtvirtintais terminais nėra taikytinas pareiškėjos Paraiškos atžvilgiu.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja Agentūros 2020 m. rugsėjo 17 d. pranešimu apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus buvo informuota, kad atlikus Paraiškos patikrą vietoje nustatyta joje deklaruotų duomenų neatitikimų (jie buvo pateikti pridėtoje Ataskaitos kopijoje), jai taip pat buvo išaiškinta, jei, jos manymu, NMA darbuotojas patikrą vietoje atliko pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, ji turi teisę Agentūros darbuotojo priimtus sprendimus, veikimą ar neveikimą (susijusius su patikra vietoje) apskųsti NMA direktoriui per 15 d. d. nuo šio pranešimo gavimo dienos. Pareiškėja nustatytu terminu patikros rezultatų neginčijo, o tik 2020 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į Agentūrą su Prašymu netaikyti jai sankcijų. Pareiškėja teigė, kad patikra vietoje atlikta netinkamai, tačiau Prašyme to nenurodė, priešingai – teigė, kad augalus pardavė po rugpjūčio mėn. buvusio lietaus ir nepateikė jokių argumentų, dėl ko nesutinka su patikros vietoje rezultatais. Pareiškėja faktų / dokumentų, patvirtinančių / įrodančių, kad pažeidimai užfiksuoti netinkamai ar pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus, nepateikė, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti NMA atliktos patikros rezultatais.

11. Teismas sprendė, jog iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad jame Agentūra pateikė konkrečius paskaičiavimus dėl kiekvienos iš pritaikytų sankcijų pagal atitinkamas programų rūšis, o prie kiekvienos priemonės apskaičiavimo atskirai pateikė konkrečias nuorodas į teisės aktų nuostatas.

12. Pareiškėja skunde nurodė, kad už tą patį pažeidimą pareiškėja yra baudžiama daugiau nei vieną kartą, tačiau nepagrindė ir nepateikė jokių įrodymų, kad NMA jau ankščiau buvo taikiusi analogiškas sankcijas Paraiškai.

13. Teismas konstatavo, jog NMA Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl jo naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Netenkinęs pareiškėjos skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 14. Pareiškėja J. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat pareiškėja prašo priteisti 386,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Ginčijamas Agentūros Sprendimas yra netinkamai motyvuotas. Nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja nesilaikė Taisyklių 6.1 punkte nustatytų reikalavimų.

15.2. Ataskaita nėra pakankamas įrodymas, kuriuo būtų galima vadovautis konstatuojant, jog sunykę krapai buvo užfiksuoti iki derliaus nuėmimo. Patikros atlikimo dieną (2020 m. rugpjūčio 6 d.) buvo užfiksuotas sunykimo, bet ne derliaus nuėmimo ar nenuėmimo faktas. Be to, teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad krapų derlius gali būti nuimamas tik konkrečiu metu ar ne anksčiau kaip rugpjūčio 6 d. Pareiškėja neneigia, jog patikros metu buvo užfiksuota faktinė situacija, tačiau, jos teigimu, ji atlikta po derliau nuėmimo. NMA Sprendimą priėmė remdamasi vien tik patikros rezultatais, tačiau neatsižvelgė į krapų veislių augimo specifiką, jų augimo laiką, derliaus nuėmimo laiką ir kt. Agentūra neįrodė, jog derlius patikros metu nebuvo nuimtas. Pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog patikrinimo metu derlius jau buvo nuimtas, o tikrintos ataskaitoje užfiksavo pasėlio liekanas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad krapai pirkėjui buvo pristatyti 2020 m. liepos 17 d. ir 2020 m. liepos 24 d., t. y. iki NMA patikros.

15.3. Pagal Taisyklių 29 punktą pareiškėja turėjo pareigą tik iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. užtikrinti, kad patikros vietoje metu NMA darbuotojas rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį arba jo liekanas. Tai reiškia, kad NMA patikros, siekiant nustatyti, ar laikomasi reikalavimų (įskaitant ir Taisyklių 6.1 p. reikalavimo), turi būti atliekamos bent jau iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. Nagrinėjamu atveju Agentūra patikrą vietoje atliko 2020 m. rugpjūčio 6 d. pasibaigus Taisyklių 29 punkte nustatytam terminui laukų būklė jau galėjo būti pakitusi ir ji buvo pasikeitusi. NMA nurodomi sunykę krapai yra krapų pasėlio liekanos, iš kurių matos, jog tikrintame lauke buvo auginti krapai. Pareiškėjai nuėmus derlių, ji rengėsi paruošti lauką kitam sezonui, tačiau rugpjūčio mėn. netikėtai palijus užaugo papildomas derlius, kurį pavyko surinkti ir realizuoti net iš piktžolėtų laukų. Iš NMA Sprendimo taip pat matyti, kad žalinimo išmoka pareiškėjai buvo mokama, taigi visos Taisyklių nuostatos, susijusios su žalinimo išmoka, įskaitant Taisyklių 29 punktą, yra taikomos ir pareiškėjai. Taisyklių 29 punktas taikomas bet kokio pasėlio atveju, net ir esant vienam deklaruotam pasėliui.

15.4. Nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos deklaruotas 1,23 ha laukas, kuriame auginti krapai, yra neteisingai deklaruotas plotas atitinkamai paramai gauti. Vadinasi, tiesioginės išmokos ir kita parama pareiškėjai turi būti mokama už visą deklaruotą plotą, t. y. už 14,94 ha, o ne už 13,71 ha. Nesant pažeidimo negali būti mažinamas ir faktinis plotas, pagal kurį apskaičiuojamos tiesioginės išmokos ir kita parama.

16. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

16.1. Nors apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, jog Sprendimas yra nepagrįstas, nes NMA nenustatė visų būtinų sąlygų sankcijų taikymui, tačiau nenurodo, kodėl, jos manymu, Sprendime pateikti argumentai yra nepakankami. NMA Sprendime detaliai išdėstė tiek faktines aplinkybes, užfiksuotas patikros vietoje metu, tiek teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis buvo priimtas Sprendimas.

16.2. Tokios sąlygos, kurias įvardija pareiškėja, Taisyklių 6.1 punkte nėra įtvirtintos / išskirtos. Taisyklių 6.1 punkte nurodyta, kad turi būti užtikrinta, jog augalai dominuotų ir jie nebūtų visiškai sunykę.

16.3. Pareiškėja iš esmės ginčija ne Sprendimą, o patikros vietoje metu užfiksuotą pažeidimą. Už patikros vietoje atlikimą yra atsakinga NMA, ir tai yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl NMA patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimamiems sprendimams.

16.4. Pareiškėja teismui pateikė krapų nuotrauką, tačiau nėra aišku nei kada nuotrauka padaryta, nei kokiuose laukuose, nei kam krapai priklauso. Pareiškėja taip pat pateikia ir traktoriaus GPS duomenis, tačiau nėra aišku, kas konkrečiai laukuose buvo atliekama. Be to, pareiškėja apeliaciniame skunde nepaaiškina ir nepateikia įrodymų, kada krapai buvo realizuoti. Iš NMA patikros vietoje metu užfiksuotų nuotraukų yra matoma, kad užfiksuoti suvytę, išdžiūvę laukai, kuriuose kai kur matomi sunykę krapai. Laukas piktžolėtas, krapus stelbia žolės ir piktžolės.

16.5. Pareiškėjos cituojamas Taisyklių 29 punktas yra Taisyklių antrame skirsnyje „Pasėlių įvairinimas“, kuris apibrėžiamas kaip kelių pasėlių deklaravimas priklausomai nuo pareiškėjo deklaruoto 10 ha ir daugiau ariamosios žemės ploto (27 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja pasėlių neįvairino, todėl jai nėra taikomas Taisyklių 29 punktas su jame nurodytais terminais.

16.6. Pareiškėja niekaip nepagrindžia ir nepateikia jokių įrodymų, kad NMA jau ankščiau buvo taikiusi analogiškas sankcijas 2020 m. Paraiškai. Pareiškėjos atžvilgiu jokių kitų administracinių sprendimų, susijusių su Paraiška, NMA nėra priėmusi, todėl NMA jokia forma nėra taikiusi sankcijų daugiau nei kartą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. BR6-4170743 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalies, kuria pareiškėjai pritaikyta ilgalaikė sankcija už neteisingą plotų deklaravimą, teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą pareiškėjos Paraišką įvertinti ir administruoti iš naujo, pripažįstant, kad deklaruotas reikalavimus atitinkantis faktinis žemės ūkio naudmenų plotas yra 14,94 ha.

18. Pirmosios instancijos teismas tikrinamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, o apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, be kita ko, netinkamai aiškino ir taikė Žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (Taisyklės) 6.1 punktą bei netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Agentūros Sprendime nurodyta, jog 2020 m. rugpjūčio 6 d. atliktos patikros vietoje metu buvo nustatyta, kad pareiškėja deklaruotame lauke Nr. 1, kontrolinio žemės sklypo (KŽS) Nr. 085598-2731 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 1,23 ha KRA (krapai) plotas (toliau – ir ginčo plotas), krapai yra sunykę. Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad pareiškėja 1,23 ha plote nesilaikė Taisyklių 6.1 papunktyje nurodyto žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus („žemės ūkio augalų plotuose ariamojoje žemėje iki derliaus nuėmimo užtikrinti, kad žemės ūkio augalai dominuotų ir kad jie nebūtu visiškai sunykę“), atitinkamai sumažintas faktinis pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka (t. y. nuo 14,94 ha (deklaruotas plotas) iki 13,71 ha.), ir pagrindinė tiesioginės išmokos suma.

21. Pareiškėja procesiniuose dokumentuose laikosi nuoseklios pozicijos, jog ginčijama Sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl to, kad šią Sprendimo dalį Agentūra priėmė netinkamai išaiškinusi Taisyklių 6.1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir pastarojo teisinio reglamentavimo kontekste netinkamai įvertinusi reikšmingas faktines aplinkybes. Pareiškėjos teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad ginčo plote (1,23 ha), kaip ir deklaruota Paraiškoje, buvo auginami krapai, jų derlius dėl objektyvių priežasčių (t. y. laiko, per kurį krapai užauga) buvo nuimtas ir realizuotas dar iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. atliktos patikros vietoje (t. y. liepos mėnesį), o tai ir patvirtina patikros vietoje darytos nuotraukos.

22. Taisyklių, kuriomis nustatyti reikalavimai žemės ūkio veiklos subjektams, siekiantiems gauti tiesiogines išmokas 2016–2020 metų laikotarpiui, 6 punkte įtvirtinti žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijai, kurių privalo laikytis pareiškėjai, vykdantys privalomą žemės ūkio veiklą. Vienas tokių kriterijų įtvirtintas 6.1 papunktyje (2019 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 3D-188 redakcija), pagal kurį pareiškėjai privalo „žemės ūkio augalų plotuose ariamojoje žemėje iki derliaus nuėmimo užtikrinti, kad žemės ūkio augalai dominuotų ir kad jie nebūtų visiškai sunykę“. Paminėtą teisinį reglamentavimą aiškinant nagrinėjamos bylos kontekste, konstatuotina, kad Taisyklių 6.1 papunktyje įtvirtintas žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijus nebūtų pažeistas, jeigu žemės ūkio augalų plotuose ariamojoje žemėje nedominuotų žemės ūkio augalai ir jie būtų sunykę praėjus tam tikram laikui po tokių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo.

23. Vertinant pareiškėjos argumentus, susijusius su krapų derliaus nuėmimo aplinkybėmis, primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

24. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja Paraiškoje deklaravo, jog ginčo plote bus auginami krapai. Tiek 2020 m. lapkričio 15 d. rašte Agentūrai, tiek savo procesiniuose dokumentuose pareiškėja nuosekliai teigė, kad ginčo plote pasodintų krapų derlius buvo nuimtas liepos mėnesį, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d., kuomet buvo atliekama patikra vietoje. Siekdama pagrįsti šiuos savo teiginius, pareiškėja, be kita ko, pateikė (i) paprastųjų krapų „Morvan“ aprašymą, kur, be kita ko, nurodoma, kad ši krapų veislė „augintina lauke“, „užauga per 35–40 d. nuo sejos“, o ant sėklų pakelio esanti krapų nuotrauka, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka 2020 m. rugpjūčio 6 d. atliktos patikros vietoje darytose nuotraukose matomų krapų likučių nuotrauką, (ii) pridėjo finansinius dokumentus, t. y. 2020 m. liepos 11, 14 ir 21 d. PVM sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, kad pareiškėja pirkėjams D. B. ir A. D. pardavė atitinkamai 112, 44 ir 221 kilogramus krapų, už kuriuos pirkėjai atsiskaitė 2020 m. liepos 11, 21 ir 27 d. (tai patvirtina atitinkami kasos pajamų orderiai), (iii) pateikė traktoriaus GPS duomenis iš kurių matyti, jog krapai ginčo plote buvo sėjami 2020 m. birželio 5 d., (iv) nesunykusių krapų nuotraukas (nurodoma, kad jos darytos 2020 m. liepos 19 d.).

25. Teisėjų kolegija, byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi paminėtus įrodymus, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, negali sutikti su pirmosios instancijos išvada, kad pareiškėjos pateikti įrodymai nepagrindžia pareiškėjos pozicijos, kad ginčo plote (1,23 ha), kaip ir deklaruota Paraiškoje, buvo auginami krapai, jų derlius dėl objektyvių priežasčių (t. y. laiko, per kurį krapai užauga) buvo nuimtas ir realizuotas dar iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. atliktos patikros vietoje (t. y. liepos mėnesį), ir kad būtent tokias aplinkybes patvirtina patikros vietoje darytos nuotraukos. Vadinasi, Agentūra nepagrįstai ginčijamoje Sprendimo dalyje konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Taisyklių 6.1 papunktyje įtvirtintą žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų ir nepagrįstai jai pritaikė ilgalaikę sankciją už esą neteisingą ginčo ploto deklaravimą. Todėl ginčijama Sprendimo dalis naikintina ir Agentūra įpareigotina šią Paraiškos dalį administruoti iš naujo.

26. Dėl pareiškėjos prašymo įpareigoti Agentūrą iš naujo administruojant pareiškėjos Paraišką pripažinti, kad deklaruotas reikalavimus atitinkantis faktinis žemės ūkio naudmenų plotas yra 14,94 ha, primintina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016).

27. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, todėl tikrinamas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos skundas tenkinamas, ginčijama NMA Sprendimo dalis panaikinama, įpareigojant atsakovą šią Paraiškos dalį administruoti iš naujo.

29. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu LVAT, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

30. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

31. Pareiškėja pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 531,25 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą (393,25 Eur), už papildomų rašytinių paaiškinimų rengimą (115 Eur) ir 23 Eur žyminį mokestį. Taip pat ji prašo priteisti 386,25 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už apeliacinio skundo parengimą (375 Eur) ir 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Kartu su prašymais pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji paminėtas teismo išlaidas yra patyrusi, o jos prašomos priteisti teismo išlaidos yra ženkliai mažesnės nei nustatytosios Rekomendacijose ir atitinka bylos sudėtingumą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai priteistina 917,50 Eur (531,25 Eur + 386,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos J. B. skundą tenkinti, atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. BR6-4170743 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį, kuria pareiškėjai pritaikyta ilgalaikė sankcija už neteisingą plotų deklaravimą, panaikinti ir įpareigoti atsakovą šią 2020 m. birželio 22 d. paramos už ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos (reg. Nr. 20-1012177311-1) dalį administruoti iš naujo.

Priteisti pareiškėjai J. B. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 917,50 Eur (devynis šimtus septyniolika eurų ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė