5c378da2-de9f-4ccc-b72e-7d58a64d4b8a · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1534-658/2015(Proceso Nr. 2-69-3-01047-2014-9)Procesinio sprendimo kategorijos: 63.1; 99.9; 114.4; 114.11 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2015 m. liepos 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolitos Cirulienės (pirmininkaujanti), Nerijaus Meilučio (pranešėjas) ir RÅ«tos Palubinskaitės teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovų R. V. P. ir K. P. atstovės advokatės Rasos Užkuraitienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-745-848/2015 pagal ieÅ¡kovo S. K. ieÅ¡kinį atsakovams R.

V. P. ir K. P. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų R. V. P. ir K. P. solidariai 70 900 Lt skolÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2004-04-04 su atsakovais sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovams paskolino po 5000 Lt, kuriuos atsakovai įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2004-05-18, sutartimi Å¡alys taip pat susitarė dėl netesybų - atsakovai už laiku negrÄ Å¾intÄ paskolÄ Ä¯sipareigojo mokėti 5 Lt per dienÄ . 2004-08-27 paskolos sutartimi ieÅ¡kovas atsakovams suteikė dar po 30 000 Lt paskolÄ , kuriÄ atsakovai įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2004-12-27.

Atsakovai ieÅ¡kovui skolos negrÄ Å¾ino, todėl praÅ¡o teismo priteisti pagal pirmÄ jÄ sutartį 10 000 Lt skolÄ ir 900 Lt sutartas netesybas už 180 dienų, pagal antrÄ jÄ paskolos sutartį – 60 000 Lt, viso 70 900 Lt skolÄ ir 5 procentus metinių palÅ«kanų (t. I, b.l. 3-6). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų R. V. P. ir K. P. 20 273,40 Eur (70 000 Lt) skolos, 261 Eur (900 Lt) netesybų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (20 534,40 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2014-01-23) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas - 616,02 Eur (2127 Lt) žyminio mokesčio, 837,16 Eur (2890,56 Lt) teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Teismas nurodė, kad Å¡alys 2004-04-04 ir 2004-08-27 sudarytų paskolų sutarčių neginčija, atsakovai pripažįsta, kad minėtų paskolų sutarčių pagrindu iÅ¡ ieÅ¡kovo gavo 70 000,00 Lt, tačiau teigia paskolÄ grÄ Å¾inę. Atsakovams teiginius dėl paskolų gražinimo įrodinėjant telefonu ir diktofonu padarytais trijų pokalbių įraÅ¡ais, teismas, įvertinęs įraÅ¡uose užfiksuotų pokalbių turinį konstatavo, kad jog juose kalbama apie bylai nereikÅ¡mingas aplinkybes ir tik keliose vietose kalbama apie skaičius, vienoje vietoje apie pinigus, tačiau neaiÅ¡ku apie kokius pinigus ar skaičius kalbama, todėl sprendė, kad iÅ¡ garso įrašų negalima padaryti iÅ¡vados, jog atsakovai paskolas yra grÄ Å¾inę.

Teismas, nenustatęs CK 1.93 straipsnio 6 dalyje numatytų aplinkybių, liudytojos P. K. parodymus laikė neleistina įrodinėjimo priemone, todėl jais nesivadovavo. Paskolos sutartims esant pas ieÅ¡kovÄ , o atsakovams neįrodžius paskolos grÄ Å¾inimo fakto, teismas ieÅ¡kinį tenkino. Dėl atsakovų atstovės argumentų, jog paskolos sutartys buvo apsimestiniai sandoriai, kuriais buvo forminamas ieÅ¡kovo dalyvavimas atsakovo versle, todėl teismas ex officio turi patikrinti, ar sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, teismas plačiau nepasisakė, kadangi Å¡ias aplinkybes atsakovų atstovė nurodė tik baigiamosiose kalbose, jos nebuvo bylos nagrinėjimo metu iÅ¡samiai tiriamos, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais prieÅ¡ieÅ¡kinio atsakovai nepareiÅ¡kė, o bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta sandorių negaliojimo pagrindų (t.

I, b.l. 146-150). III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu atsakovų R. V. P. ir K. P. atstovė advokatė Rasa Užkuraitienė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (t. I, b.l. 155-158.). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:teismas nevertino ieÅ¡kovo ir atsakovų parodymų sÄ veikoje su kitais byloje esančiais įrodymais, o bÅ«tent su pateiktu garso įraÅ¡u bei garso įraÅ¡o iÅ¡klotine.

Byloje pateiktas garso įraÅ¡as patvirtina atsakovų paaiÅ¡kinimus, kad ieÅ¡kovui kiekvienÄ mėnesį buvo mokama pinigų suma po 1320 Lt, 1400 Lt ir paneigia ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimus, kad jis iÅ¡ atsakovų pinigų negaudavo. Atsietas įrodymų vertinimas sÄ lygojo nepagrįsto sprendimo priėmimÄ ;teismas nepagrįstai nevertino ieÅ¡kovo parodymų, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovas proceso metu elgėsi nesÄ Å¾iningai viename posėdyje abejodavo, kad garso įraÅ¡e yra jo balsas, pasitaręs su savo atstovu pripažindavo, kad garso įraÅ¡e kalba jis.

Teismas nevertino ir tos faktinės aplinkybės, kad ieškovas nepaaiškino apie kokias sumas kalba, kokių pinigų jis reikalauja iš atsakovo, kaip reikalaujamas pinigų sumas apskaičiavo. Tai yra teismas nevertino, kad ieškovas, būdamas bylos baigtimi suinteresuota šalimi, aiškino tik tas aplinkybes, kurios jam naudingos ir visiškai negalėjo paaiškinti tai, kas jam nenaudinga. Taip buvo pažeista LR CPK 186 straipsnio 3 dalies nuostata;teismas nepagrįstai netaikė LR CK 1.137 straipsnio 3 dalies ir neatsisakė ginti ieškovo, kaip asmens piktnaudžiaujančio savo teisėmis, teisės;teismas pažeidė atsakovo R.V.

P. teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam, nepagrįstai netenkinęs atsakovo R.V. P. atstovės praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl to, kad atsakovas dėl Å¡irdies sutrikimo buvo staiga paguldytas į ligoninę, kÄ patvirtina pateikti medicininiai dokumentai;teismas, turėdamas įstatymo nustatytÄ pareigÄ konstatuoti savo iniciatyva niekinio sandorio sudarymÄ , privalėjo pats aiÅ¡kintis apie kokias pastovias mėnesines sumas, kurios neatitinka Å¡alių pasiraÅ¡ytų paskolos sutarčių, kalba Å¡alys;teismas neatskleidė bylos esmės, neiÅ¡siaiÅ¡kino esminių bylos aplinkybių nevykdė civilinio proceso kodekse jam paskirtų funkcijų, nepasirÅ«pino tinkamu bylos iÅ¡nagrinėjimu, nes nesiaiÅ¡kino esminių aplinkybių susijusių su pastoviu kasmėnesinių pinigų mokėjimu ieÅ¡kovui.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas S. K. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t.

II, b.l. 9-13). Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas Å¡iais argumentais:             teismas teisingai vertino byloje sutrinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad iÅ¡ garso įraÅ¡o negalima padaryti iÅ¡vados, jog atsakovai ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino paskolas. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad visas paskolų sumas yra grÄ Å¾inę 2007-2008 metais. Tačiau tuo pačiu pateikė garso įraÅ¡us, darytus 2011 metais, todėl nėra aiÅ¡ku kokias aplinkybes jie įrodinėja, kai jų teigimu, prieÅ¡ tris ar keturis metus paskolas yra grÄ Å¾inę.

Garso įraÅ¡uose minimi neaiÅ¡kÅ«s indeksai, neįvardijant nei aiÅ¡kaus skaičiaus nei valiutos;             priimdamas sprendimÄ teismas įvertino ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ . IÅ¡ paskolos sutarties įtvirtintos reikalavimo teisės akivaizdu, kad ne ieÅ¡kovas turi įrodinėti savo reikalavimo teisės pagal paskolos sutartį buvimÄ ar galiojimÄ , tačiau paskolos gavėjas (t.y. atsakovai) privalo pateikti patikimus įrodymus, kad paskolų sumas grÄ Å¾ino;             bylos nagrinėjimo metu atsakovai net neįrodinėjo, jog tariamai paskolos sutartimi buvo forminamas ieÅ¡kovo dalyvavimas atsakovo versle.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai iÅ¡tyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus bei tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paskolos sutartinius santykius.

Apeliaciniame skunde yra keliamas tinkamo įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl skolos grÄ Å¾inimo, klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.CPK 185 straipsnis numato, kad teismas, vadovaudamasis įstatymais, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, iÅ¡nagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta iÅ¡vada pagal surinktus įrodymus po reikÅ¡mingų faktų iÅ¡nagrinėjimo.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalimi faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Taigi, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.Byloje nustatyta, kad 2004-04-04 ieÅ¡kovas S. K. ir atsakovai R.

V. P. ir K. P. sudarė paskolos sutartį, kuria ieÅ¡kovas atsakovams paskolino po 5 000 Lt (viso 10 000 Lt). Atsakovai paskolÄ grÄ Å¾inti įsipareigojo iki 2004-05-18. Å alys Å¡ia sutartimi susitarė dėl netesybų – už laiku negrÄ Å¾intÄ paskolÄ paskolos gavėjai įsipareigojo mokėti po 5 Lt už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ (t. I, b.l. 107). 2004-08-27 paskolos sutartimi ieÅ¡kovas atsakovams suteikė 60 000 paskolÄ , kuriÄ atsakovai įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2004-12-27 (t. I, b.l.108-110).

Tarp Å¡alių nėra ginčo nei dėl paskolų sutarčių sudarymo fakto nei dėl pinigų pagal Å¡ias sutartis perdavimo atsakovams fakto. Byloje kilo ginčas dėl paskolos sutarties įvykdymo – atsakovų teigimu, paskolas jie yra grÄ Å¾inę.Prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Piniginės prievolės dalykas – skolininko pareiga perduoti kreditoriui nustatytÄ pinigų sumÄ . Tinkamai įvykdžius iÅ¡ paskolos sutarties kilusiÄ piniginę prievolę – grÄ Å¾inus kreditoriui paskolos sumÄ , jeigu ko kita nenustato sutartis, prievolė pasibaigia įvykdymu, o netinkamai įvykdyta ar ne visiÅ¡kai įvykdyta prievolė įvykdymu nepasibaigia (CK 6.123 str. 1 d.).

Teisminiams ginčams, kilusiems iÅ¡ paskolos teisinių santykių, taikytinos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio Å¡ių teisinių santykių reguliavimo nulemtos specialiosios taisyklės. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Ä®rodinėjimo dalykas Å¡ioje byloje yra aplinkybių dėl pinigų grÄ Å¾inimo pagal sutartis ieÅ¡kovui fakto buvimo ar nebuvimo įvertinimas.

Paskolos sutarties sudarymo faktÄ Ä¯rodinėja ieÅ¡kovas (kreditorius). Paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolÄ grÄ Å¾ino, Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rÅ«Å¡ies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v.

A. G., bylos Nr. 3K-3-463-2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009; kt.). Nagrinėjamoje byloje paskolų sudarymo faktÄ patvirtina į bylÄ pateiktos paprasta raÅ¡ytine forma sudarytos paskolos sutartys (t. I, b.l. 107-110) (CPK 197 str.). Paskolos sutarties sudarymo faktÄ pripažįsta ir atsakovai (CPK 187 str.). Esant Å¡ioms aplinkybėms konstatuotina, kad paskolos sudarymo sutarčių faktas yra nustatytas.

IÅ¡ paskolos sutarčių turinio matyti, kad abi paskolos sutartys buvo sudarytos vienu egzemplioriumi. Paskolos sutartyse numatyta, kad jos iki visiÅ¡ko įvykdymo paliekamos pas kreditorių S. K.. Paskolų sutarčių originalus į bylÄ pateikė ieÅ¡kovas. Paskolos sutarčių buvimas pas kreditorių sudaro pagrindÄ teigti apie prievolės neįvykdymÄ . Atsakovams neturint nei skolos dokumento nei pakvitavimo apie paskolos grÄ Å¾inimÄ , jie negali pasinaudoti CK 6.65 straipsnyje įtvirtinta prievolės įvykdymo prezumpcija.

Å iuo atveju atsakovai turi įrodinėti skolos grÄ Å¾inimo faktÄ bendra tvarka. Nagrinėjamoje byloje skolos grÄ Å¾inimo faktÄ atsakovai įrodinėjo savo paaiÅ¡kinimais bei telefonu ir diktofonu padarytais atsakovo ir ieÅ¡kovo trijų pokalbių garso įraÅ¡ais. BÅ«tent netinkamu garso įrašų vertinimu ir yra grindžiamas apeliacinis skundas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nei iÅ¡ garso įrašų turinio, nei iÅ¡ garso įrašų iÅ¡klotinių, negalima padaryti iÅ¡vados, kad atsakovai grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui paskolas, padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

Ä®vertinusi garso įraÅ¡us, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡iuose įraÅ¡uose yra kalbama apie su bylos įrodinėjimu visiÅ¡kai nesusijusias aplinkybes, tik iÅ¡ garso įraÅ¡o, daryto diktofonu, galima suprasti, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo vyksta pokalbis apie pinigus, tačiau iÅ¡ jo turinio negalima suprasti nei apie kokius pinigus yra kalbama, nei iÅ¡ kokių Å¡alis siejusių teisinių santykių yra atsiradusios piniginės prievolės. Nei viename iÅ¡ pokalbių nėra aiÅ¡ku, kad yra kalbama apie ginčo sutartis, Å¡iuose pokalbiuose neatsispindi pinigų, pagal ginčo paskolos sutartis grÄ Å¾inimo faktas.

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog byloje pateiktas garso įraÅ¡as patvirtina atsakovų paaiÅ¡kinimus, kad ieÅ¡kovui kiekvienÄ mėnesį buvo mokama pinigų suma po 1320 Lt (ar) 1400 Lt ir paneigia ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimus, kad jis iÅ¡ atsakovų pinigų negaudavo. Tai nėra garso įraÅ¡e užfiksuoti kurios nors iÅ¡ ginčo Å¡alies teiginiai, o tik atsakovų atstovės subjektyvi garso įraÅ¡e iÅ¡sakytų teiginių interpretacija. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriame pateikiama pokalbio, daryto diktofonu, stenograma, užfiksuotas tokio turinio pokalbis:

„<...>Vyro balsas 2: taip, kÄ JÅ«s suskaičiavot dabar, kÄ JÅ«s man duosit. Nu kiek dabar pagal jus. Vyro balsas 1: Du tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt litų. Vyro balsas 2: Daugiau iÅ¡eina. Pas mane ten du aÅ¡tuoni iÅ¡eina. Elementariai. Nepilnai gal.“. IÅ¡ Å¡io pokalbio turinio negalima spręsti apie tai, kad atsakovai yra grÄ Å¾inę iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolintas pinigų sumas. Kituose dviejuose telefonu įraÅ¡ytuose pokalbiuose taip pat nėra jokių konkrečių pasisakymų nei apie sudarytas paskolos sutartis, nei apie atliktus mokėjimas pagal jas.

Juose užfiksuotos tik skaičių nuotrupos, „pas mene vienas keturi ir daugiau išeina“, „vienas trys penkiasdešimt“, „ne už du, todėl, kad duosiu laike pora savaičių ir ten, kada 18, 19, 20 atsistoja viskas į savo vietas pas mus“. Taigi nei iš atskirų pokalbio frazių, nei iš visų pokalbių konteksto negalima konstatuoti piniginės prievolės tinkamo įvykdymo fakto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad tais pačiais garso įrašais kitoje civilinėje byloje (civ. bylos.

Nr. 2A-548-153/2014) atsakovas įrodinėjo ir paskolos pagal 2000-05-18 sutartį, sudarytos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, grÄ Å¾inimo faktÄ (t. I, b.l. 84, antra pusė). Pažymėtina, kad garso įraÅ¡ai daryti 2011 metais. Tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2014 m. lapkričio 25 d. metu, pats atsakovas paaiÅ¡kino, kad pinigų sumos, pagal visas paskolų sutartis, sudarytas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, buvo grÄ Å¾intos 2007-2008 metais. Atsakovas nurodė, kad nuo 2004 m. gegužės mėnesio iki 2008 m. gegužės mėnesio ieÅ¡kovui mokėjo po 1760 Lt per mėnesį, kas per 46 mėnesius sudaro 86 000 Lt.

Nuo 2008 birželio mėnesio iki 2012 metų vasario mėnesio po 1320 Lt per mėnesį, kas sudaro 60 000 Lt sumÄ . Visų pirma, pokalbių įraÅ¡ai, daryti 2011 metais, net jei juose ir bÅ«tų užfiksuotas tuo metu vykęs tam tikrų pinigų mokėjimas, jie negali nei patvirtinti nei paneigti aplinkybės dėl piniginės prievolės 2007 ar 2008 metais įvykdymo. Antra, apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, kad ieÅ¡kovui atsakovai mokėjo po 1320 Lt, 1400 Lt prieÅ¡tarauja paties atsakovo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotiems parodymams, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, t.y. 2004-2008 metais atsakovai ieÅ¡kovui mokėjo po 1760 Lt per mėnesį.

Teisėjų kolegija taip pat kritiÅ¡kai vertina atsakovo paaiÅ¡kinimus apie garso įrašų sudarymo aplinkybės. Duodamas parodymus 2014 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje atsakovas paaiÅ¡kino, kad garso įraÅ¡us padarė kai „ieÅ¡kovas pradėjo arÅ¡iai reikalauti pinigų“. Tačiau tame pačiame teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovo apie daromus garso įraÅ¡us neinformavo, kadangi garso įraÅ¡us padarė netyčia. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad atsakovas, tikslingai darydamas pokalbių įraÅ¡us, pats daromo įraÅ¡o metu nenurodė nei apie kokius pinigus kalbama, nepaminėjo nei sudarytų paskolų, pagal kurias teigia visas pasiskolintas pinigines lėšas yra grÄ Å¾inęs. Juo labiau, kad atsakovas yra patyręs verslininkas, jo paties teigimu, verslo ryÅ¡ius palikęs su partneriais SingapÅ«re, Vietname.

Taigi atsakovas, turėdamas tikslÄ užfiksuoti paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ daromu garso įraÅ¡u, turėjo visas galimybes konkrečiai įvardinti kokios pinigų sumos ir pagal kokias paskolų sutartis yra grÄ Å¾intos ieÅ¡kovui, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡sakyti atsakovo argumentai, jog ieÅ¡kovas dalyvavo atsakovo versle ir pinigai ieÅ¡kovui buvo mokami kaip pelnas, bÅ«tent už dalyvavimÄ versle, nesudaro pagrindo ieÅ¡kinio atmetimui, kadangi paskolos davėjo dalyvavimas paskolos gavėjo versle niekaip nemodifikuoja paskolos gavėjo prievolės įvykdyti piniginę prievolę, t.y. grÄ Å¾inti pasiskolintÄ pinigų sumÄ .

Piniginė prievolė pagal paskolos sutartį pasibaigia jÄ Ä¯vykdžius, t.y. paskolos gavėjui grÄ Å¾inus paskolos sutartyje numatytÄ pinigų sumÄ . Ä®vertinus tiek garso įrašų turinį, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžių metu Å¡alių duotus paaiÅ¡kinimus, byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai neįrodė, kad įvykdė piniginę prievolę, t.y. grÄ Å¾ino 2004-04-04 ir 2004-08-27 paskolos sutartimis pasiskolintas pinigines lėšas (CPK 178 str.).

Atsakovams nepateikus įrodymų apie paskolų ieÅ¡kovui sugrÄ Å¾inimÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ negrÄ Å¾intų paskolų priteisimui. IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų turinio matyti, kad skundo argumentai yra sÄ lygoti netinkamo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo supratimo. Pareiga įrodyti paskolos sudarymo faktÄ tenka paskolos davėjui, o jos grÄ Å¾inimo – paskolos gavėjui. Taigi Å¡ioje byloje, Å¡alims sudarius paprastosios raÅ¡ytinės formos paskolos sutartis, jose numačius, kad paskolos sutartys liekas pas kreditorių iki paskolos sutarčių visiÅ¡ko įvykdymo, paskolos sutartims esant pas ieÅ¡kovÄ , atsakovams neturint jokių raÅ¡ytinių, paskolos sutarčių įvykdymÄ patvirtinančių įrodymų – bÅ«tent atsakovai privalėjo kitais leistinais ir patikimais įrodymais (iÅ¡skyrus liudytojų parodymus) (CK 1.93 str. 2 d.) įrodyti paskolų grÄ Å¾inimo faktÄ , o ne ieÅ¡kovas paneigti atsakovų teiginius dėl paskolos grÄ Å¾inimo.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl CPK 186 straipsnio pažeidimo vertinat ieÅ¡kovo parodymus. IÅ¡ teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , rėmėsi ne vien tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais dėl paskolos negrÄ Å¾inimo, bet byloje surinktų įrodymų visuma. Patys atsakovai byloje nepateikė jokių patikimų įrodymų savo teiginiams dėl paskolos grÄ Å¾inimo pagrįsti. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apeliacinio skundo argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovo teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam.

Teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam, žodinio proceso ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad dalyvaujantys byloje asmenys, turėtų galimybę dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiÅ¡kinimus ir naudotis kitomis teisėmis. Kita vertus, Å¡alys neprivalo dalyvauti teismo posėdyje (iÅ¡skyrus kai kurių kategorijų bylas) ir gali vesti bylÄ per atstovus arba praÅ¡yti teismÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti joms nedalyvaujant. CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji Å¡alių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sÄ Å¾iningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rÅ«pintis kuo greitesniu bylos iÅ¡nagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus ir panaÅ¡iai.

Jeigu Å¡alis pageidauja, tačiau dėl svarbių priežasčių teismo posėdyje negali dalyvauti arba dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti jos atstovas iÅ¡ anksto iki teismo posėdžio pradžios turi pateikti teismui praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ ir dokumentus, pateisinančius jų neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį. Nagrinėjamos bylos atveju yra nustatytos Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės: 2015 m. sausio 28 d. teismo posėdyje atsakovo atstovė pateikė praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl ligos neatvykus atsakovui, kurio teismas netenkino.

Visų pirma, teismui iki teismo posėdžio pradžios nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys atsakovo ligÄ , tokie įrodymai buvo pateikti tik po pertraukos, kai jau buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl teismo posėdžio atidėjimo. Todėl teismas, spręsdamas klausimÄ dėl teismo posėdžio atidėjimo, neturėjo jokios galimybės įvertinti atsakovo atstovės tik po klausimo iÅ¡sprendimo pateiktus įrodymus. Kadangi atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas bÅ«tinu – atsakovui neatvykus į teismo posėdį ir jo atstovei nepateikus neatvykimo priežasties svarbumÄ patvirtinančių įrodymų, ieÅ¡kovo atstovui nepraÅ¡ant priimti sprendimo už akių, teismas turėjo teisėtÄ procesinį pagrindÄ bylÄ nagrinėti nedalyvaujant atsakovui ir, taip elgdamasis, proceso teisės normų nepažeidė (CPK 246 str. 2, 5 d.).

Antra, civilinio proceso kodekse įtvirtinti principai turi būti aiškinami sistemiškai, dirbtinai nesukuriant prieštaravimų tarp esminių proceso principų, t.y. teisės būti išklausytam, proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo bei civilinio proceso tikslo – kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo (CPK 2 str.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2014 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje dalyvavo tiek ieškovas tiek atsakovai. Šio teismo posėdžio metu atsakovas davė detalius paaiškinimus dėl ginčo dalyko.

Visos faktinės aplinkybės, susijusios tiek su paskolų sudarymu, tiek su jų grÄ Å¾inimu buvo iÅ¡tirtos Å¡iame posėdyje. Taigi atsakovas buvo iÅ¡klausytas ir turėjo vienodas galimybes su ieÅ¡kovu teikti žodinius paaiÅ¡kinus dėl su byla susijusių aplinkybių. 2015 m. sausio 28 d. posėdyje, kuriame buvo iÅ¡nagrinėta byla, dalyvavo tik Å¡alių atstovai, jame iÅ¡ esmės buvo sprendžiami tik procesiniai klausimai (klausimai dėl bylos sustabdymo ir teismo nuÅ¡alinimo). Jokios naujos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo tirtos ankstesniuose teismo posėdžiuose, Å¡iame posėdyje nebuvo tiriamos.

Be to, net ir apeliaciniame skunde nėra nurodomos jokios aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, kurias atsakovas bÅ«tų paaiÅ¡kinęs, jei bÅ«tų dalyvavęs teismo posėdyje. Apeliaciniame skunde apsiribojama tik deklaratyviu teiginiu dėl teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam pažeidimo, kas nesudaro teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto nepažeidžiant CPK 246 straipsnyje įtvirtintų normų, panaikinimui. Apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, jog teismas turėjo pareigÄ ex officio konstatuoti niekinių sandorių sudarymÄ , kadangi paskolos sutartys buvo apsimestiniai sandoriai, sudaryti pridengti ieÅ¡kovo dalyvavimÄ atsakovo versle.

Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pritarti Å¡iam apeliacinio skundo argumentui. Tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, bÅ«tina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu bÅ«tų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), bÅ«tina, jog tokį pagrindÄ patvirtinančios aplinkybės bÅ«tų nustatytos (iÅ¡tirtos, iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nėra nustatytos. Å alys ne tik, kad neginčijo paskolų sutarčių sudarymo fakto (pinigų pagal ginčo sutartis perdavimo), dar daugiau, atsakovai atsikirtimų į ieÅ¡kinį pagrindu įrodinėjo ir tinkamÄ sutarties įvykdymo faktÄ , t.y. pinigų pagal paskolos sutartis grÄ Å¾inimÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas pagrįstai, nesant pareikÅ¡tų reikalavimų, nesprendė dėl sandorių negaliojimo. Nagrinėjamo klausimo kontekste taip pat pažymėtina, kad net ir nustačius apsimestinio sandorio faktÄ , nereiÅ¡kia, kad iÅ¡ tokio sandorio nekyla jokių teisinių pasekmių.

Civiliame kodekse yra aiÅ¡kiai įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, atsakovų atstovė, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, baigiamosiose kalbose nurodė, kad iÅ¡ tiesų paskolos sutartys buvo sudarytos ieÅ¡kovo dalyvavimui atsakovo versle pridengti. IÅ¡ Å¡ių atstovės teiginių yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokį kitÄ sandorį tariamai Å¡alys bandė pridengti, t.y. kokie iÅ¡ tiesų, atstovės teigimu, tarp Å¡alių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai.

Taigi nagrinėjamu atveju atsakovai, teigdami sandorius buvus apsimestiniais, privalėjo pareikÅ¡ti atitinkamÄ reikalavimÄ bei jį pagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o nesant akivaizdžių sandorio negaliojimo pagrindų teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva spręsti dėl sandorių apsimestinumo. Apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-07 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009, nes nagrinėjamos bylos ir cituojamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo cituojamoje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl sandorio negaliojimo dėl jo neatitikimo įmanomumo reikalavimui, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl sutarčių negaliojimo dėl apsimestinumo.Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas privalėjo atsisakyti ginti ieškovo teisę CK 1.137 straipsnio 3 dalies pagrindu. Remiantis CK 1.137 straipsnio 3 dalimi, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti jÄ ginti. Apeliaciniame skunde nėra konkrečiai nurodoma kuo pasireiÅ¡kė ieÅ¡kovo piktnaudžiavimas teise (apeliacinio skundo ketvirta argumentų grupė). IÅ¡ apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad piktnaudžiavimu teise apeliantai laiko tai, kad ieÅ¡kovas nepaaiÅ¡kino apie kokias sumas yra kalbama teismui pateiktuose garso įraÅ¡uose. Tai, kad asmuo nepaaiÅ¡kino apie kokias pinigų sumas yra kalbama atsakovų pateiktame garso įraÅ¡e, nurodydamas, kad nepamena pokalbių konteksto, nėra pagrindas iÅ¡vadai dėl jo nesÄ Å¾iningumo ar piktnaudžiavimo teise.

IÅ¡ apeliaciniame skunde užimtos atsakovų pozicijos galima suprasti, kad atsakovų nuomone, atsakovams nurodžius, kad jie paskolas yra grÄ Å¾inę, ieÅ¡kovas privalėjo pateikti įrodymus paneigiančius Å¡iuos atsakovų teiginius. Tačiau nėra jokio įstatyminio pagrindo Å¡iai pozicijai, kad, atsakovams (skolininkams) pareiÅ¡kus, jog jie įvykdė paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieÅ¡kovas (kreditorius) privalo šį jų teiginį paneigti ir įrodyti, kad skola jam nebuvo grÄ Å¾inta.Skundo argumentai dėl CPK 158-160 straipsnių pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantų teigimu, teismas nevykdė civilinio proceso kodekse jam priskirtų funkcijų, kadangi neišsiaiškino esminių aplinkybių, susijusių su pastoviu kasmėnesiniu pinigų mokėjimu ieškovui. CPK 160 straipsnyje nustatytos teismo posėdžio pirmininko teisės, kuriomis jis naudojasi įgyvendindamas CPK 158 ir 159 straipsniuose jam priskirtas funkcijas. Teismo veiksmus įrodinėjimo procese reglamentuoja CPK 179 straipsnis, kuris nepakeičia CPK 178 straipsnyje šalims nustatytos pareigos. Teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims.

Nagrinėjamoje byloje teismas nebuvo įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobÅ«džio, o Å¡alys naudojosi kvalifikuota teisine pagalba. Tiek iÅ¡ teismo sprendimo turinio, tiek iÅ¡ teismo posėdžių garso įrašų matyti, kad teismas aiÅ¡kinosi aplinkybes, susijusias su pinigų grÄ Å¾inimu ieÅ¡kovui. Teismo posėdžių metu Å¡alys davė detalius paaiÅ¡kinimus tiek apie sandorių sudarymo, tiek apie pinigų grÄ Å¾inimo faktines aplinkybes, nors dėl pastarųjų Å¡alių parodymai skyrėsi.

Teismas vertino byloje ir surinktus raÅ¡ytinius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, iÅ¡klausė atsakovų pateiktus garso įraÅ¡us. Taip pat aiÅ¡kinosi kodėl nėra raÅ¡ytinių paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ patvirtinančių įrodymų. O tai, kad byloje nepakako įrodymų atsakovų teiginiams dėl paskolos grÄ Å¾inimo pagrįsti, nereiÅ¡kia, jog teismas netinkamai vykdė pareigÄ rÅ«pintis tinkamu bylos iÅ¡nagrinėjimu. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovai neįvykdė CPK 178 straipsnyje nustatytos pareigos pagrįsti savo atsikirtimus į ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ .Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti įsiskolinimÄ pagal abi paskolos sutartis.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu, tenkindamas ieškinį, priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų R. V. P. ir K. P. 20 273,40 Eur (70 000 Lt) skolos, 261 Eur (900 Lt) netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (20 534,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-01-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas - 616,02 Eur (2127 Lt) žyminio mokesčio, 837,16 Eur (2890,56 Lt) teisinės pagalbos išlaidų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama, neiÅ¡einant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, ir siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek faktine, tiek teisine prasme. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali iÅ¡plėsti apeliacinio skundo argumentų sÄ raÅ¡o ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama.

Apeliacinio skundo nustatytos ribos gali bÅ«ti peržengtos tik tuo atveju, jeigu to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apelianto nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribų ir negali, nesant tam teisinio pagrindo, jų peržengti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BAB „Lietuvos kuras“ v.

Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-19/2006). Nagrinėjamu atveju bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose bei patikrinama ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nesant apeliacinio skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja ar pirmosios instancijos teismas priteisdamas skolÄ , netesybas bei palÅ«kanas pagrįstai taikė solidariÄ atsakovų atsakomybę. Kita vertus, praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo nėra savarankiÅ¡kas materialinis teisinis reikalavimas.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis procesinės teisės normomis, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo solidarumo aspektu ir nesant apeliacinio skundo argumentų. Tai nelaikytina apeliacinio skundo ribų peržengimu, kadangi reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsiranda dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijęs su nagrinėjama byla, jis yra ne savarankiškas, o išvestinis iš pagrindinių, t.y. ginčo šalies teisme pareikštų ir civilinėje byloje nagrinėjamų reikalavimų.

Nuspręsdamas ieškovui priteisti bylinėjimosi išlaidas iš abiejų atsakovų solidariai teismas šio sprendimo nepagrindė jokia teisės norma, t.y. kodėl taiko solidariosios atsakomybės rūšį priteisiant bylinėjimosi teisme išlaidas, kurios pagal savo pobūdį yra procesinės išlaidos. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nėra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Solidarioji atsakomybė gali atsirasti tik įstatymų ar šalių numatytais atvejais.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas spręstinas vadovaujantis procesinės teisės normomis (CPK 93, 98), kuriose bylÄ pralaimėjusios Å¡alies solidari atsakomybė dėl tokių iÅ¡laidų nėra numatyta. Nesant nei teisės normos, nei Å¡alių susitarimo dėl solidarios atsakomybės, atsakovams dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo galėjo bÅ«ti taikoma tik dalinė atsakomybė. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų priteista 616,02 Eur (2127 Lt) žyminio mokesčio ir 837,16 Eur (2890,56 Lt) teisinės pagalbos iÅ¡laidų keistina, priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų lygomis dalimis ieÅ¡kovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t.y. po 726,59 Eur.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas ieÅ¡kovas patyrė apmokėdamas advokato padėjėjui 520 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Tačiau AdvokatÅ«ros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog advokato padėjėjas gali atstovauti kliento interesams tik pirmosios instancijos teismuose. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo iÅ¡laidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimÄ . Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis. Procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, rengimas nors juos pasiraÅ¡o atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiÅ¡kia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ä®statymui draudžiant advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų bÅ«ti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį. Dėl to ieÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos tesime advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atmestinas (CPK 88, 98 straipsniai, AdvokatÅ«ros įstatymo 34 str. 2 d.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų priteista 616,02 Eur (2127 Lt) žyminio mokesčio ir 837,16 Eur (2890,56 Lt) teisinės pagalbos iÅ¡laidų pakeisti, priteisiant ieÅ¡kovui S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovų R.

V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 726,59 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 59 ct) ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                                     Jolita Cirulienė Nerijus Meilutis Rūta Palubinskaitė