2021-08-02 Nr. AB-15283-4-45-3-00204-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3666-815/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00204-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant G. A.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. O., jo atstovei advokatei L. M.,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

vertėjai J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. B. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. B. O. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Užsieniečių registracijos centras, Centras) pateikė teismui teikimą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį S. B. O. (toliau – ir užsienietis, apeliantas) iki 2021 m. rugsėjo 11 d., bet ne ilgiau kol užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad užsieniečiui nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. rugsėjo 4 d. neišdavė ir nepratęsė leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje motyvuodamas tuo, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai. Migracijos departamentas 2020 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą grąžinti užsienietį į (duomenys neskelbtini), užsienietis buvo įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos iki 2020 m. spalio 30 d., vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2020 m. lapkričio 30 d. Užsienietis šio sprendimo neįvykdė, iš Lietuvos Respublikos neišvyko. VSAT Vilniaus pasienio rinktinė 2021 m. balandžio 15 d. gavo iš Migracijos departamento pavedimą nustatyti S. B. O. buvimo vietą bei spręsti jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimą. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius 2021 m. birželio 10 d. sulaikė užsienietį ne ilgiau kaip iki 48 val. Vidaus reikalų informacinės sistemos registrų duomenimis, nėra duomenų apie užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus, jo deklaruotą gyvenamąją vietą, jis neturi pastovios gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio. Užsienietis nėra pateikęs prieglobsčio prašymo, nėra duomenų apie užsieniečio paiešką, draudimą atvykti į Šengeno erdvę, taip pat duomenų apie išduotas vizas. Duomenų, kad užsienietis buvo teistas Lietuvos Respublikoje, nėra.

3. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis neįvykdė sprendimo dėl jo grąžinimo į kilmės šalį, taip pat į tai, kad jam buvo neišduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, taip pat atsižvelgus į tai, kad jam buvo suteikta galimybė savanoriškai išvykti per nustatytą terminą, šis terminas kelis kartus pratęstas, tačiau užsienietis neišvyko, todėl darytina išvada, kad užsienietis nenori išvykti iš Lietuvos Respublikos. Centras teikimą grindė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, šio straipsnio 2 dalimi, 114 ir 116 straipsniais.

4. Užsienietis paaiškino, kad jis iš Lietuvos Respublikos neišvyko dėl koronaviruso pandemijos, nes nebuvo skrydžių. Jis gyvena kartu su savo mergina Vilniuje, turi pragyvenimo šaltinį, nesislapsto, prašė jo nesulaikyti.

5. Užsieniečio atstovė paaiškino, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą, nėra duomenų, jog jis slapstosi, todėl prašė teikimo netenkinti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. birželio 11 d. sprendimu tenkino iš dalies Užsieniečių registracijos centro teikimą – taikė (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. O., gim. 1992 m. rugpjūčio 11 d., alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Teismas alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatė iki 2021 m. rugsėjo 10 d., bet ne ilgiau kol užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

7. Teismas nustatė, kad užsieniečiui nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. rugsėjo 4 d. neišdavė ir nepratęsė leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje motyvuodamas tuo, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai. Migracijos departamentas 2020 m. rugsėjo 4 d. priėmė sprendimą grąžinti užsienietį į (duomenys neskelbtini), užsienietis buvo įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos iki 2020 m. spalio 30 d., vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2020 m. lapkričio 30 d. Užsienietis šio sprendimo neįvykdė, iš Lietuvos Respublikos neišvyko. VSAT Vilniaus pasienio rinktinė 2021 m. balandžio 15 d. gavo iš Migracijos departamento pavedimą nustatyti S. B. O. buvimo vietą bei spręsti jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimą. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius 2021 m. birželio 10 d. sulaikė užsienietį ne ilgiau kaip iki 48 val.

8. Teismas konstatavo, kad S. B. O. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturėdamas galiojančios vizos ar leidimo gyventi, šiuo metu yra tęsiama jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį procedūra. Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms buvo pagrindas užsienietį sulaikyti 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teismas kartu pažymėjo, kad asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

9. Remdamasi Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į teismų praktiką, teismas pažymėjo, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija. Teismas konstatavo, kad užsieniečio asmens tapatybė nustatyta. Nors pareiškėjo teikime teigiama, jog užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, tačiau tokių duomenų byloje nebuvo. Teismas atmetė kaip neįrodytus užsieniečio teiginius, kad jis su savo mergina gyvena nuomojamajame bute, ir pažymėjo, kad užsienietis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teisę gyventi jo nurodytoje vietoje. Esant tokioms aplinkybėms teismas nusprendė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

III. 10. Užsienietis S. B. O. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 11 d. sprendimą ir skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT iki jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 10 d.

11. Prašymas pakeisti taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys apelianto teiginius dėl gyvenamosios vietos ir pajamų, šia išvada buvo grindžiamas teismo sprendimas. Pabrėžiama, kad minėti įrodymai dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti pateikti teismui, nes apeliantą sulaikius 48 valandoms, jis su savimi dokumentų, patvirtinančių jo teiginius, neturėjo.

13. Kaip nurodė apeliantas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jis turi gyvenamąją vietą Vilniuje, apeliantas patalpų nuomos sutarties pagrindu nuo 2019 m. gegužės 21 d. nuomojasi gyvenamąją patalpą – butą adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą butą apeliantas nuomojasi kartu su sužadėtine E. M. (gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su priedu pridedama).

14. Apeliantas nuo 2020 m. birželio 18 d. yra vienintelis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas (Juridinių asmenų registro išrašas pridedamas), kuri vykdo grožio salono veiklą. Kartu su apeliaciniu skundu pateikiama Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, salono baldų įsigijimą pagrindžiantys dokumentai, Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo pažyma bei apelianto darbo sutartis ir darbo vietos nuomos sutartis.

15. Užsienietis pažymi, kad jis niekada nesislapstė, kviečiamas į Migracijos departamentą, atvykdavo, todėl šiuo atveju taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė apgyvendinant apeliantą VSAT Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje nėra būtina ir neproporcinga siekiamų tikslų ir taikomų priemonių kontekste. Užsienietis nuo 2020 metų nebuvo išvykęs iš Lietuvos ir nesinaudojo laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje. Jis turi gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje jis gyveno iki sulaikymo ir turi galimybes pasirūpinti savo išlaikymu, nes plėtoja verslą ir jame tiesiogiai dalyvauja.

16. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, anksčiau nėra bandęs pasislėpti arba išvengti išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės valstybę, vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, kol bus sprendžiamas užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas, apeliantui taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (Įstatymo 115 str. 2 d. 1 p.). Papildomai užtikrinant apelianto įsipareigojimų vykdymą gali būti taikoma ir papildoma alternatyvi sulaikymui priemonė – Lietuvos Respublikos piliečio įsipareigojimas rūpintis apeliantu ir jį išlaikyti. Užsienietis nurodo, kad teikia teismui apelianto sužadėtinės – E. M., su kuria apeliantas veda bendrą ūkį, kartu gyvena nuomojamame bute, įsipareigojimą.

17. Pareiškėjas Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Centras pažymi, kad apgyvendintas VSAT Užsieniečių registracijos centre užsienietis išreiškė norą išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). VSAT 2021 m. liepos 16 d. priėmė sprendimą Nr. 177URC-32 išsiųsti S.B. O. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Su sprendimu užsienietis sutinka, pageidauja išvykti iki sprendimo įsiteisėjimo dienos. S. B. O. išsiuntimas numatomas 2021 m. liepos 31 d.

19. Centro teigimu, neteisingi apelianto teiginiai, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, anksčiau nėra bandęs pasislėpti arba išvengti išsiuntimo ar grąžinimo procedūros. Apeliantas 2019–2020 metais padarė ir buvo nubaustas už 23 administracinius nusižengimus, iš kurių 5 šiurkštūs, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. išvadoje Nr. 5-S-10480 pažymėjo, kad apeliantas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Toks sistemingas priešingų teisei veikų atlikimas demonstruoja užsieniečio nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų ir elgesio taisyklių, o paskirtų nuobaudų tikslas nebuvo pasiektas. Už administracinius nusižengimus laikinai atėmus iš apelianto teisę vairuoti transporto priemonę, jis ir toliau vairavo, kas iš esmės padidino realų pavojų visuomenei ir viešajai tvarkai. Todėl vertinant jo veiksmus ateities požiūriu, pagrįstai galima teigti, kad jis taip elgsis ir ateityje. Apelianto elgesys rodo siekį išvengti pasekmių ir atsakomybės už savo veiksmus, taip pat nenorą pripažinti ir suprasti savo elgesio pavojingumą.

20. Centras nurodo, kad pirmos instancijos teismui nebuvo galimybės per 48 val. pateikti įrodymų, susijusių su apelianto pavojingumu. Valstybės institucijos turi užtikrinti šalies saugumą, piliečių gerovę ir pagrindines teises bei laisves. Atsižvelgus į tai, kad apelianto išsiuntimas numatomas artimiausiu metu, t. y. apytiksliai 2021 m. liepos 31 d., ir siekiant sumažinti rizikos faktorius ir dėl užsikrėtimo Covid-19 virusu, ir dėl paties apelianto nenoro laikytis nustatytų taisyklių (vertinant jo elgesį anksčiau atliktų teisės pažeidimų aspektu), Centro nuomone, nėra tikslinga keisti užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę į kitą, kuria apeliantas iš esmės neturės galimybės pasinaudoti dėl netrukus įvyksiančio jo išsiuntimo.

21. Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais, Centras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. O. paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teikimą tenkino iš dalies – taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2021 m. rugsėjo 10 d., bet ne ilgiau kol užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo šią priemonę pakeisti į švelnesnę – įpareigojimą nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT iki jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 10 d. Užsienietis pažymi, kad jis turi gyvenamąją vietą, gauna pastovias pajamas, turi verslą, niekada nesislapstė, todėl pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nėra būtina ir proporcinga.

24. Užsieniečio sulaikymo pagrindai yra išdėstyti Įstatymo 113 straipsnyje. Užsieniečių registracijos centras, teikimu prašydamas sulaikyti užsienietį rėmėsi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktuose įtvirtintais pagrindais, kuriems esant užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo teikimą, vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu – užsienietis dali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.

25. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad užsienietis nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, besinaudojantis laisvo asmenų judėjimo teise pagal Europos Sąjungos teisės aktus, taip pat nėra ginčo dėl aplinkybių, kad užsieniečiui nepratęsus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neturint kito teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio pagrindo, jis yra Lietuvoje neteisėtai. Kadangi apeliaciniame skunde iš esmės neginčijama, kad esant nurodytoms aplinkybėms, egzistavo užsieniečio sulaikymo pagrindas, nustatytas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, teisėjų kolegija šiuo aspektu, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, plačiau nepasisako.

26. Užsieniečio alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

27. Įstatymo (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija, įsigaliojusi nuo 2021 m. kovo 1 d.) 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (115 str. 2 d.). Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (115 str. 5 d.).

28. Primintina, kad pirmosios instancijos teismas taikė užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Tačiau, atsižvelgiant į Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatytą užsieniečių ratą, kuriam gali būti taikomas apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo nei prieglobsčio prašytojas, nei užsienietis, dėl kurio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kuris yra grąžinamas į užsienio valstybę. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti priešingai.

29. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad užsieniečiui Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė taikyta nepagrįstai, todėl ši pirmosios instancijos sprendimo dalis keistina. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis pagrindė, kad turi gyvenamąją vietą, nėra duomenų, kad užsienietis slapstosi nuo kompetentingų institucijų, tačiau linkęs daryti administracinius nusižengimus, teisėjų kolegijos vertinimu, pakankama ir proporcinga alternatyvi sulaikymui priemonė, taikytina pareiškėjui, yra įpareigojimas nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

30. Dėl Užsieniečių registracijos centro apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų, kad VSAT 2021 m. liepos 16 d. priėmė sprendimą Nr. 177URC-32 išsiųsti S. B. O. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), su sprendimu užsienietis sutinka, pageidauja išvykti iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, jo išsiuntimas numatomas 2021 m. liepos 31 d., teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės neegzistavo ir nebuvo nurodytos kreipimosi į pirmosios instancijos teismą dėl užsieniečio sulaikymo metu. Teikimas, be kita ko, nebuvo grindžiamas aplinkybėmis, nurodytomis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, jos nėra teisiškai reikšmingos ir nekeičia išvados, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė buvo parinkta nesant teisinio ir faktinio pagrindo (Įstatymo 115 str. 5 d.).

31. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, taip pat apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą, teisėjų kolegija iš dalies nepritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, nusprendžia skundžiamą teismo sprendimą pakeisti ir, vadovaudamasi Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą iki jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 10 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio S. B. O. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. birželio 11 d. sprendimą pakeisti – (duomenys neskelbtini) piliečiui S. B. O. skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti kiekvieną pirmadienį nuo 10 iki 12 valandos atvykti į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki (duomenys neskelbtini) pilietis S. B. O. bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. rugsėjo 10 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė