2019-05-29 Nr. AB-12113-3-61-3-01101-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-335-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01101-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. vasario 15 d. administracinės procedūros sprendimą Nr. (1.56)474-1 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 29 d. skundą iš naujo ir į jį atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi nustatė terminą iki 2019 m. balandžio 9 d. skundo trūkumams pašalinti. Nutartyje teismas išaiškino pareiškėjui jo teisę prašyti teismo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba motyvuotą prašymą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

2019 m. kovo 28 d. pareiškėjas pateikė teismui procesinį dokumentą, kuriame teigė, jog skundą pateikė nepraleidęs nustatytų terminų. Taip pat nurodė, kad skundas buvo paduotas vėliau dėl objektyvių priežasčių.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo G. B. skundą.

Teismas nustatė, kad VMI sprendimas buvo priimtas 2019 m. vasario 15 d., pareiškėjui įteiktas 2019 m. vasario 18 d. elektroniniu laišku, todėl skundo padavimo terminas skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo dienos. Paskutinė diena skundui dėl VMI 2019 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (1.56)474-1 pateikti buvo 2018 m. kovo 18 d., pareiškėjas į teismą kreipėsi 2018 m. kovo 19 d., t. y. praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą skundui paduoti.

Teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi išaiškino pareiškėjui teisę prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas 2019 m. kovo 28 d. pateiktame dokumente nurodė, kad skundas buvo pateiktas vėliau dėl objektyvių priežasčių – atsakovo administracinės procedūros sprendimo neaiškumo ir neišsamumo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjo skundžiamame Sprendime buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka. Pareiškėjas 2019 m. kovo 28 d. teismui pateiktame dokumente nurodė galimus VMI Sprendimo turinio trūkumus, tačiau, teismo vertinimu, jie nesusiję su pareiškėjo procesinių teisių realizavimu. Kadangi pareiškėjas skunde nenurodė aplinkybių, dėl kurių būtų galima atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas G. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, jis 2019 m. kovo 27 d. pateikė prašymą, kuriame aiškiai nurodyta, jog prašo atnaujinti terminą skundui paduoti. Taip pat kartu pateikė skundą su visais priedais ir įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas terminą skundo trūkumams pašalinti nustatė iki 2019 m. balandžio 9 d., tačiau ginčijamą nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, priėmė 2019 m. kovo 28 d.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas tinkamai neišnagrinėjo jo skundo, todėl jam teko kreiptis į teismą. Administracinės procedūros sprendimo neaiškumas ir neišsamumas, taip pat ilgai trukęs atsakovo informacijos pateikimas yra objektyvios priežastys, nepriklausančios nuo pareiškėjo valios, todėl yra pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teismas nei 2019 m. kovo 26 d. nutartyje, nei 2019 m. kovo 28 d. nutartyje neišaiškino pareiškėjui motyvų, kodėl jis praleido terminą skundui pateikti. Pareiškėjo nuomone, ABTĮ nustatyta termino skaičiavimo formuluotė yra netiksli, nes terminas turi būti pradėtas skaičiuotas nuo kitos dienos, kada buvo gautas Sprendimas, todėl termino pabaiga skundui paduoti buvo 2019 m. kovo 19 d. 24 val.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (liet. tarp jų, įskaitant) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tuo atveju, kai administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniškai įteiktas asmeniui arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS39-421/2008; 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-204/2010; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-637-552/2017).

Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžia, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiką bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-387-502/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl VMI 2019 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (1.56)474-1 padavė 2019 m. kovo 19 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2019 m. vasario 18 d., to neginčijo ir pats pareiškėjas, todėl paskutinė diena skundui pateikti buvo 2019 m. kovo 18 d. (įskaitytinai). Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012; 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nesuformulavo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi nustatė terminą iki 2019 m. balandžio 9 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą bei pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. 2019 m. kovo 28 d. pareiškėjas kartu su skundu pateikė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą bei įrodymą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama G. B. atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą, pažymi, jog teismas išanalizavo teisės aktuose numatytą skundų padavimo terminų apskaičiavimo tvarką, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas skundo padavimo praleidimo priežastis ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių būtų galima atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nesutinka su tuo, kad praleido terminą skundui pateikti, tačiau pats nurodo, jog skundas buvo pateiktas vėliau dėl atsakovo administracinės procedūros sprendimo neaiškumo ir neišsamumo. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčijamame Sprendime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, be to, pareiškėjas nei prašyme dėl termino atnaujinimo, nei atskirajame skunde nenurodė jokių objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių skundas negalėjo būti pateiktas teismui anksčiau. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. pareiškėjui praleidus terminą ir neprašius jo atnaujinti.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas terminą skundo trūkumams pašalinti nustatė iki 2019 m. balandžio 9 d., tačiau ginčijamą nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, priėmė 2019 m. kovo 28 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, nedelsdamas įvertino 2019 m. kovo 28 d. pareiškėjo pateiktą prašymą dėl termino atnaujinimo ir tokiu būdu jokių proceso teisės normų nepažeidė. Be to, pareiškėjas prašyme dėl termino atnaujinimo nenurodė, kad vėliau pateiks išsamesnius paaiškinimus ar duomenis dėl skundo termino praleidimo, tokių aplinkybių nenurodė ir atskirajame skunde, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išspręsdamas skundo priėmimo /nepriėmimo klausimą anksčiau nei 2019 m. balandžio 9 d., procesinės teisės normų nepažeidė.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė