2022-03-09 Nr. AB-5710-3-61-3-04271-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1494-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04271-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. A. M. H. A.-H., N. N. E. A., M. M. A. A.-H., M. M. A. A.-H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. A. M. H. A.-H., N. N. E. A., M. M. A. A.‑H., M. M. A. A.-H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai M. A. M. H. A.-H. (toliau – ir pareiškėjas), N. N. E. A. (toliau – ir pareiškėja), M. M. A. A.-H., M. M. A. A.-H. (toliau – visi kartu ir pareiškėjai, prieglobsčio prašytojai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21M33707 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 6K‑1388 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Jie yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, prašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes teko pabėgti nuo giminės, kadangi pareiškėjo šeima reikalavo, kad jis išsiskirtų su žmona, grasino atimti dukrą. Šeima sužinojo, kad žmona buvo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų dukra buvo pagrobta. Pareiškėjas teigė, jog jo dėdė priklauso politinei partijai, yra įtakingas, jam grasino tris kartus, jį persekiojo, neleido dirbti, negalėjo rasti geresnio darbo.

2.2. Nesutiko su atsakovo vertinimu, jog pareiškėjų pasakojimai nelaikytini patikimais įrodymais. Pasakojimai skyrėsi dėl skirtingo jų įsitraukimo ir dalyvavimo laipsnio, tačiau savaime vienas kito nepaneigė, kaip nepaneigė ir dukters pagrobimo fakto. Traumuojančios dėl dukters pagrobimo patirtys galėjo turėti įtakos ir atminties procesams, pareiškėjų pasakojimams.

2.3. Atsakovas nesurinko reikšmingos ir svarbios informacijos apie kilmės valstybę, kuri reikšminga pareiškėjų pasakojimams patikrinti, t. y. apie (duomenys neskelbtini) padėtį visuomenėje ir visuomenės požiūrį į (duomenys neskelbtini), ypač (duomenys neskelbtini), be šios informacijos, pareiškėjų vertinimu, nebuvo įmanoma tinkamai išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį.

2.4. Pareiškėjams kilmės valstybėje gresia žmogaus teisių pažeidimai, trukdymas naudotis šeimos gyvenimo gerbimu, tėvyste, kyla pavojus vaikams būti atskirtiems nuo tėvų, tokie veiksmai gali būti traktuojami kaip žiaurus elgesys, pareiškėjams turėjo būti suteikta papildoma apsauga. Pareiškėjams taip pat kyla beatodairiško smurto grėsmė.

2.5. Pareiškėjai savo elgesiu neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, laikėsi apgyvendinimo tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, todėl nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria atsakovas nusprendė išsiųsti pareiškėjus ir užausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį buvo grindžiamas tuo, jog juos persekioja pareiškėjo dėdė (ar pusbrolis), kuris yra (duomenys neskelbtini) politinės partijos įtakingas narys ir jam priklauso miesto milicija, jis reikalavo, kad pareiškėjai išsiskirtų, nes pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjui netinkama. Dingus pareiškėjų dukteriai dėdė pagrasino, jog pagrobs ir kitas jų dukteris.

3.2. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjų pasakojimas buvo nenuoseklus, neišsamus, nesutapo pareiškėjo ir jo sutuoktinės pasakojimai dėl dukters pagrobimo, tariamų grasinimų kilmės valstybėje, todėl atsakovas laikė, jog pareiškėjų istorija pramanyta, o baimė nebuvo visiškai pagrįsta, pareiškėjų nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastis neprilygo persekiojimui ir nesuponavo individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

3.3. Pareiškėjai teigė, kad bijo dėdės persekiojimo, nes įtaria, jog jis pagrobė jų dukterį, todėl jie pardavę visą savo turtą bei palikę nežinioje savo dukterį išvyko prašytis prieglobsčio į Lietuvos Respubliką, pareiškėjai taip pat nurodė skirtingas dukters dingimo aplinkybes ir datas, negalėjo pateikti logiško paaiškinimo, kodėl pareiškėjų dėdė būtent dabar pagrobė jų dukterį, jei jie kartu gyvena jau 12 metų. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teiginys, kad jiems grasinama dėl atsisakymo nutraukti sutartį dėl pareiškėjos (duomenys neskelbtini) mažai tikėtinas, nes jie kartu pragyveno 12 metų, susilaukė vaikų. Nesutapo ir pareiškėjų pasakojimai dėl grasinimų – pareiškėjas nurodė, kad jam 3 kartus grasino dėdė, o pareiškėjos teigimu – pareiškėjui grasino dėdė, o jai – pareiškėjo pusbrolis, kuris prie namo durų padėjo granatą, apie kurią pareiškėjas savo pasakojime neužsiminė. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjo pasakojimas apie dėdės pareigas vis evoliucionavo – pirmiausia dėdė buvo jų klano, giminės vyriausiasis, vėliau jis užėmė aukštas pareigas (duomenys neskelbtini) partijoje, o dar vėliau – kad jam buvo pavaldi miesto milicija. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjų pasakojimus, nurodė, jog jiems nebūdingas išsamumas, nuoseklumas, informatyvumas, tačiau būdingi trūkumai ir nesutapimai. Pareiškėjų pasakojimai nepagrindė jų istorijos apie tariamą jų dukters pagrobimą, jie nepateikė pagrobtos dukters asmens dokumento, su dėde po dukros dingimo nebendravo, pareiškėjai taip pat nenurodė, kad ieškojo dukters ilgiau nei vieną dieną, bet nusprendė išvykti iš kilmės šalies.

3.4. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, kad tariamas persekiotojas galėtų veikti valstybės vardu arba pasitelkti valstybę vykdant persekiojimą. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjams apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjai nepateikė, todėl Migracijos departamentas sprendė, jog pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį ar tarptautinę apsaugą buvo nemotyvuotas, o deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Be kita ko, atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir įvertino aktualią su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją.

3.5. Pareiškėjai visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), todėl pažįstami su vietiniais papročiais ir kultūra, jie yra darbingo amžiaus asmenys, todėl atsakovas nenustatė individualių aplinkybių, didinančių pareiškėjų grėsmės rizikos tikimybę. Pareiškėjai taip pat nenurodė, kad buvo kada nors diskriminuojami, ar kad jų vaikams yra nesaugu dėl jų individualių savybių. Pareiškėjai nepateikė duomenų, kurie leistų spręsti apie jiems kilusią padidintą grėsmę susidurti su beatodairiško smurto veiksmais kilmės valstybėje.

3.6. Migracijos departamentas pagrįstai ir proporcingai nustatė pareiškėjams maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius. Atsakovas atsižvelgė į tai, jog pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, juos išdėstė taip: „3. Uždrausti M. A. M. H. A.-H. ir N. N. E. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „4. Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo M. A. M. H. A.-H. ir N. N. E. A. atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“ bei atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį, o likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad:

5.1. Migracijos departamento 2021 m. spalio 8 d. atliktos pareiškėjų apklausos metu, pareiškėjas nurodė gyvenęs kartu su šeima (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, buvo priverstas palikti kilmės valstybę dėl problemų su jo šeima, kuri reikalavo, kad jis išsiskirtų su žmona, grasino atimti dukrą, taip pat nurodė, jog yra vedęs (duomenys neskelbtini) metus, o šeima sužinojo apie žmoną tik kai jis ją vedė. Šeima reikalavo skyrybų, persekiojo pareiškėją. Pareiškėjas teigė, kad jo dėdė yra įtakingas, priklauso politinei partijai, tačiau negalėjo konkrečiau papasakoti apie tą partiją, pažymėjo, jog pareiškėjui buvo grasinta 3 kartus, jį persekiojo, neleido dirbti. Pareiškėjas, pasakodamas apie dukros dingimo aplinkybes, painiojosi datose ir laike, nurodė, jog iš dėdės suprato, kad jis yra pagrobęs dukrą. Pareiškėjo žodžiais, dėdės vardas yra S. M. A.-H. Apklausos metu pareiškėja nurodė kitokias dukros dingimo aplinkybes – teigė, kad ji ieškojo savo dukros, ėjo į policiją, kuri paskambino pareiškėjo šeimai, o ši – pareiškėjui, ir pasakė, kad jeigu pareiškėjai bandys rašyti pareiškimą policijoje, jie pagrobs ir kitas dukras. Pareiškėja taip pat nurodė, jog jai grasino pareiškėjo pusbrolis, vardu M., o pareiškėjo šeima buvo nusiteikusi prieš ją. Pareiškėja teigė, kad 2020 m. prie buto durų, kuriame pareiškėjai gyveno, buvo palikta granata, kurią galimai paliko pareiškėjo pusbrolis, nes jis grasino pareiškėjai.

5.2. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjams (sutuoktiniams) atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams (sutuoktiniams) atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; neuždrausti pareiškėjams (vaikams) atvykti į Lietuvos Respubliką.

5.3. Pareiškėjai su skundu kreipėsi į atsakovą, prašydami panaikinti Sprendimą, bet Komisija sprendimu Nr. 6K-1388 pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, įvertinęs Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatas, Konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V‑131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, pareiškėjų pasakojimus ir apklausų metu duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjai neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

7. Teismas nurodė, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje jiems kyla ar kiltų rimtas pavojus gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad pareiškėjo dėdė, įtakingas asmuo, sužinojęs faktą, kad pareiškėjas yra sudaręs santuoką su (duomenys neskelbtini), grasindamas jam, reikalavo nutraukti šią santuoką, pagrobė pareiškėjo dukrą, pasinaudodamas savo įtaka užkirto kelią pareiškėjui susirasti geresnį darbą. Pasak pareiškėjų, jų šeimai kilmės valstybėje yra nesaugu, dėl patiriamo pareiškėjo giminių persekiojamo yra užkertamas kelias šeimos gyvenimo gerbimui. Teismas, įvertinęs pareiškėjų pasakojimus, sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjų pasakojimai nenuoseklūs, neišsamūs, prieštaringi, padriki ir keliantys pagrįstų abejonių. Teismas be kita ko nurodė, jog pareiškėjo giminėms, bendras pareiškėjų gyvenimas, trukęs (duomenys neskelbtini) metų, iš kurių (duomenys neskelbtini) metai – sudarius santuoką, nebuvo užkliuvęs ir dėl šių santykių pareiškėjai iki tol nebuvo sulaukę grasinimų. Teismas sprendė, kad pareiškėjų išvykimas iš kilmės šalies buvo sąlygotas ne pagrįstos baimės patirti persekiojimą, o siekio susikurti geresnį gyvenimą. Prašymas suteikti prieglobstį, teismo vertinimu, nebuvo tinkamai motyvuotas. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai apklausos metu nurodė skirtingas tariamo jų dukros pagrobimo detales, skirtingus tariamo persekiojimo vykdytojus. Teismo posėdžio metu abu pareiškėjai kaip persekiotoją įvardijo savo pusbrolį.

8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nepateikė informacijos, pakankamu lygiu pagrindžiančios tikimybę, kad kilmės šalyje yra subjektas, kuris yra pajėgus taikyti pareiškėjų atžvilgiu priemones, savo pobūdžiu ir poveikiu prilygstančias persekiojimui, todėl sprendė, kad atsakovas pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas. Teismas papildomai pažymėjo, jog byloje nenustatyta, jog pareiškėjams kilmės šalyje gresia kankinimai arba mirties bausmė.

9. Teismas taip pat nurodė, jog Migracijos departamentas atliko detalią pareiškėjų apklausą, sudarė sąlygas pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie, jų manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti jų nurodytus teiginius, todėl tinkamai atliko prieglobsčio prašytojų prašymo suteikti jiems prieglobstį vertinimą ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjų pasakojimas dėl akivaizdžių trūkumų negali būti laikomas patikimu įrodymu bei nepatvirtina pareiškėjos pagrįstos baimės buvimo sąlygą. Teismas pažymėjo, jog remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mieste beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, jog nesąlygoja realios rimtos žalos kilimo rizikos, todėl atsakovas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjų teisė būti išklausytiems buvo užtikrinta – pareiškėjai buvo išklausyti tiek pirminės apklausos metu, tiek apklausos Migracijos departamente metu, tiek teismo posėdyje, kuriame iš esmės glaustai atkartojo savo pasakojimo esmines detales.

11. Teismas nurodė, kad, nors ir nustatyta, jog pareiškėjai kelia neteisėtos migracijos grėsmę, Migracijos departamento nustatytas penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, atsižvelgus į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintoje Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka) įtvirtintus pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjų situaciją, būtų proporcinga jiems uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjai būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje tvarką, padarę kokių nors teisės pažeidimų, todėl pareiškėjams teismas taikė Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtintą taisyklę ir nustatė pareiškėjams 2 metų draudimo atvykti terminą bei tuo pačiu pakeitė ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedamo perspėjimo dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi terminą iki 2 metų. Teismas likusią pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą, nes, išnagrinėjęs bylos medžiagą, nenustatė pagrindų panaikinti Sprendimo ir Komisijos sprendimo, todėl atmetė ir pareiškėjų išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 12. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjai taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti.

13. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Teismas nepagrįstai pareiškėjų pasakojimus laikė nenuosekliais bei nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies bei 87 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjų pasakojimuose nurodytos esminės aplinkybės sutampa, teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog pareiškėjai savo pasakojimą dėstė per vertėją, kuris galėjo tą patį klausimą ir atsakymus į jį abiem pareiškėjam išversti skirtingai, taip pat pareiškėjai galėjo tam tikru mastu skirtingai suvokti, interpretuoti užduodamus klausimus. Byloje nėra surinkta jokios informacijos apie (duomenys neskelbtini) bei jų šeimos padėtį visuomenėje, asmenys, pažeidžiantys moralės normas, yra laikomi pažeidžiamais asmenimis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjams kyla individuali grėsmė. Pareiškėjų šeima, be kita ko, gali būti priskiriama socialinei grupei asmenų, praeityje pažeidusių moralės normas, grupei. Pareiškėjai teigia, kad yra patyrę grasinimus, nurodytų tokių grasinimų pasekmę – dukters dingimą, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjų teiginiai dėl jiems kylančios grėsmės yra nepagrįsti. Tai, jog pareiškėjai bendrai gyveno 12 m., susituokę – 6 m., nepaneigia to fakto, kad jie priskirtini pažeidžiamiems asmenims ir jiems nekyla grėsmė. Kilmės valstybės informacija patvirtina, jog elgesys prieš šeimos valią bei prieš moralės normas yra netoleruotinas ir tokie žmonės yra persekiojami.

13.2. Nors teismas nurodė, jog kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjų prašymas buvo nagrinėjamas tik remiantis viešai prieinama 1 m. senumo informacija – tiek atsakovas, tiek teismas rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) ataskaitos duomenimis, kurie apibendrina informaciją iki 2020 m. Atsakovas turėjo rinkti išsamią, naujausią informaciją apie pareiškėjų kilmės valstybę.

14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Nesutapimai pareiškėjų pasakojimuose buvo ne nežymūs, o esminiai, tikėtina nulemti to, jog jų pasakojimas buvo improvizacinio pobūdžio. Pareiškėjas nurodė, kad dukra dingo išėjusi žaisti į lauką, nurodė trys skirtingas savo dukters dingimo datas, o pareiškėja teigė, jog dukra, išėjus į parduotuvę, po pusvalandžio dingo, dingimo dienos nepateikė. Atsakovo manymu, pareiškėjų pasakojimas nebuvo detalus, jie negalėjo pateikti logiško paaiškinimo, kodėl jų dėdė būtent dabar pagrobė jų dukterį jei jie kartu gyvena jau 12 m. ir iki tol jokių incidentų nebuvo, be kita ko, pareiškėjai dingus jų dukteriai nebandė įsitikinti ar ji tikrai yra pas dėdę, ar gyva, o nusprendė parduoti savo turtą ir išvykti iš kilmės šalies. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjų nurodytas persekiotojas yra nevalstybinis subjektas, tyrimo metu surinkta medžiaga nepagrindė prielaidos, kad tariamas persekiotojas galėtų veikti valstybės vardu arba pasitelkti valstybę vykdant persekiojimą.

14.2. Tyrimo metu buvo surinkta aktuali ir išsami kilmės valstybės informacija, kuri, be kita ko, buvo įvertinta pareiškėjos patektos informacijos kontekste. Atsakovas nenustatė ir realios, individualios grėsmės prieglobsčio prašytojams tikimybės, jiems kilmės šalyje negresia kankinimai ar mirties bausmė. Pareiškėjai nepateikė naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei Sprendime išvadas. Pareiškėjai, panorėję, gali pateikti prašymą leisti jiems savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Migracijos departamentas, tiek teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 21M33707, kuriuo nuspręsta pareiškėjams nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėjus į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 6K-1388 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

16. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, be kita ko, norėtų būti tiesiogiai išklausyti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

17. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjams atvykti, todėl teismas minėtą terminą sutrumpino iki 2 metų bei taip pat pakeitė ir perspėjimo dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi terminą.

19. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybę ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo, rėmėsi selektyvia informacija.

20. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 86 straipsnyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

22. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

23. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, LVAT savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑2557‑624/2017).

24. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

25. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018).

26. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į: tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus bei jų taikymo būdą; prieglobsčio prašytojo pateiktus pareiškimus ir visus jo turimus dokumentus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, taip pat informaciją apie prieglobsčio prašytojo ankstesnius prašymus suteikti prieglobstį, kelionės maršrutus, kelionės dokumentus ir prašymo suteikti prieglobstį pateikimo priežastis; prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, įskaitant tokius veiksnius kaip jo bei jo giminaičių biografijos faktai, lytis ir amžius, taip pat prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį, kad pagal prieglobsčio prašytojo asmenines aplinkybes būtų įvertinta, ar prieš jį vykdyti ar galimai vykdyti veiksmai galėtų būti laikomi persekiojimu arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais.

27. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas šio aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

28. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad juos persekioja pareiškėjo dėdė, kuris yra politinės partijos įtakingas narys, jam priklauso miesto milicija, nes pareiškėja buvo (duomenys neskelbtini), todėl, dėdės manymu, ji pareiškėjui netiko. Pareiškėjai teigė, jog dėdė pagrobė jų dukterį, grasino pagrobti ir kitas dukras bei pažymėjo, kad jiems kilmės valstybėje yra nesaugu. Pareiškėjai dingus dukteriai kreipėsi į policiją, ieškojo dukros, tačiau nesėkmingai. Pareiškėjai nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

29. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjų išsakytos baimės būti persekiojamais pagrįstumą bei nurodė, kad pareiškėjų pasakojimas nepasižymi nuoseklumu, informatyvumu, nebuvo paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūko konkrečių detalių, tikslumo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sutiko su atsakovu bei nurodė, jog pareiškėjai apklausos Migracijos departamente metu nurodė skirtingas jų dukros pagrobimo detales, nenurodė kada dingo dukra (pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui 3 skirtingas datas), pareiškėjai taip pat nurodė skirtingus persekiotojus. Tyrimo metu Migracijos departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, tačiau pareiškėjų pateikta bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę (kad jiems nesaugu grįžti į kilmės šalį) taip pat nesuponuoja prielaidos, jog prieglobsčio prašytojams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Šių išvadų nesuponavo ir bendro pobūdžio informacija apie saugumo padėtį kilmės valstybėje. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl pareiškėjai neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

30. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį, byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje ir individualios aplinkybės, nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios persekiojimo rizikos tikimybės. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį iš esmės siejo su tariamu persekiojimu dėl pareiškėjos (duomenys neskelbtini), kuris neįtiko pareiškėjo šeimai, todėl ši reikalavo jų nutraukti santuoką, su bendra padėtimi pareiškėjo kilmės valstybėje, o ne su tuo, kad jiems gresia individualaus pobūdžio persekiojimai dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, minėto pobūdžio galimos persekiojimo grėsmės nenurodė ir pareiškėjai, apart asmeninio pobūdžio persekiojimo galimybės, teikdami paaiškinimus Migracijos departamentui ir pirmosios instancijos teismui.

31. Kaip matyti iš pareiškėjų atliktų apklausų, jų pasakojimai dėl grėsmės yra abstraktus, nepasižymi išsamumu ir detalumu – pareiškėjai nurodė skirtingus grasinančius asmenys – pareiškėja nurodė pareiškėjo pusbrolį kaip persekiotoją, o pareiškėjas – savo dėdę, taip pat skyrėsi pareiškėjų pasakojimai apie tariamą dukters pagrobimą, jie nebuvo detalūs, nuoseklūs. Pareiškėjai nepaaiškino, kodėl nutraukė dukters paieškas praėjus dienai po kreipimosi į policiją ir nusprendė išvykti iš kilmės valstybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės, nėra duomenų apie minėtos dukters egzistavimą – pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dukra buvo pagrobta, nežinojo dienos kada ir kaip ji buvo pagrobta, jų pasakojimai prieštaringi. Pareiškėjai abstrakčiai nurodė, jog galimai jų dukrą pagrobė pareiškėjo dėdė. Byloje nėra duomenų, nurodančių priežastį, kodėl pareiškėjai nesikreipė į policiją dėl pareiškėjo dėdės grasinimų, taip pat abejotinai vertintinas ir grėsmės realumo faktas, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nurodė, kad dėdė pradėjo jiems grasinti po jų santuokos – t. y. dėdė pareiškėjams grasina jau 6 m., o pareiškėjai nesiėmė jokių veiksmų to sustabdyti. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

32. Pareiškėjai prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jiems nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, pagrįstos kankinimo ar mirties bausmės grėsmės nenurodė ir pareiškėjai, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Taip pat nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai yra darbingo amžiaus, kilmės valstybėje yra likę pareiškėjų giminaičiai, taip pat pareiškėjai visą gyvenimą praleido kilmės šalyje, yra pažįstami su vietiniais papročiais ir kultūra. Be kita ko, nenustatyta ir priežasčių, dėl kurių pareiškėjai negalėtų persikelti į kitą (duomenys neskelbtini) regioną, siekiant išvengti pareiškėjo dėdės ar pusbrolio grasinimų. Todėl pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

33. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A‑728‑415/2017).

34. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjų paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija gauta iš keleto įvairių šaltinių, priešingos informacijos pareiškėjai nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo jos vertinti kritiškai aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų M. A. M. H. A.-H., N. N. E. A., M. M. A. A.-H., M. M. A. A.-H. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė