5c2e80f9-2df0-44cf-bc06-e6b798488987 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"

Administracinė byla Nr. I-1384-95/2010

(Proceso Nr. 3-61-3-00555-2010-1)

                                                                                  Â

                                Procesinio sprendimo kategorija 1.3; 16.2; 74

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                            2010

m. birželio 28 d.

                                                                        Â

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai BaÅ¡kir, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. V. ir jo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov), atsakovės atstovui Romualdui Gyliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo

A. V. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

                                Â

                                 n  u  s  t  a  t  ė :

pareiÅ¡kėjas A. V. (toliau – pareiÅ¡kėjas) su skundu (I t., b. l. 1-5), kurį patikslino (I t., b. l. 76-86) (toliau – skundas), kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – atsakovė, STT) 50 985,21 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, kuris susidarė dėl neapmokėto budėjimo pagal STT Klaipėdos valdybos operatyvinio budėjimo grafikus nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31.

Skunde nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2002-01-03 iki 2008-12-31 dirbo STT Klaipėdos valdybos operatyvinės veiklos skyriuje statutiniu pareigÅ«nu. Dirbdavo pagal nustatytÄ 40 darbo valandų per savaitę grafikÄ . Nuo tarnybos STT pradžios iki pabaigos, kaip ir kiti operatyvinę veiklÄ vykdę pareigÅ«nai, nuolatos budėdavo pagal Klaipėdos valdybos virÅ¡ininko patvirtintus operatyvinio budėjimo grafikus. Pradėjęs dirbti, apie 2002-2004 m., jis pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas su STT direktoriaus įsakymu, kuriuo buvo reglamentuotas operatyvinis budėjimas namuose ar kitoje sutartoje vietoje, bei nustatyta, kad operatyvinis budėjimas vykdomas kiekvienÄ dienÄ ir visÄ parÄ .

Operatyvinio budėjimo grafikus, kuriuose buvo numatytos visos be iÅ¡imties kalendorinės dienos, Klaipėdos valdyboje tvirtina Klaipėdos valdybos virÅ¡ininkas ar jį pavaduojantis pareigÅ«nas. Atkreipė dėmesį, kad apie minimo įsakymo panaikinimÄ ar pakeitimÄ pareiÅ¡kėjas duomenų neturi. Akcentavo, kad budėjimo metu pareiÅ¡kėjas privalėjo visÄ laikÄ bÅ«ti pasiekiamas telekomunikacijų tinklais namuose ar netoli darbo vietos ir bÅ«ti pasirengęs nedelsiant atvykti į darbo ar kitÄ vietÄ ir atlikti neatidėliotinus darbus.

Taigi, budėjimo metu bÅ«davo suvaržyta jo judėjimo ir veiksmų laisvė, t. y. jis negalėjo iÅ¡vykti pas gimines ar draugus, esančius užmiestyje ar kitame mieste, negalėjo iÅ¡vykti į savo sodÄ , kuris yra 27 kilometrų atstumu nuo Klaipėdos miesto, negalėjo vykti į pasilinksminimo vietas, jo, jo artimųjų ar draugų asmeninių Å¡venčių metu negalėjo vartoti alkoholio ar atlikti kitus veiksmus, dėl kurių nebÅ«tų galėjęs, gavus praneÅ¡imÄ telefonu, nedelsiant atvykti į darbo vietÄ ir atlikti neatidėliotinus veiksmus.

Vadovaujantis anksčiau minėtu STT direktoriaus įsakymu, vienas toks budėjimas buvo savaitės trukmės, t. y. prasidėdavo nuo pirmadienio 00.00 val. ir baigdavosi sekmadienio 24.00 val. Budėti reikėdavo vidutiniÅ¡kai vienÄ savaitę per du mėnesius. Tačiau STT darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose budėjimo laikas nebuvo įraÅ¡omas ir už atliktÄ budėjimÄ nebuvo apmokama ar teisingai kompensuojama kitu bÅ«du. PareiÅ¡kėjo nuomone, joks poįstatyminis aktas negalėjo apriboti Darbo kodekso 155 str. nuostatų, kuriose reglamentuojama budėjimo ir atsiskaitymo už budėjimÄ tvarka, taikymo.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-07-03 aprobuotu Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimu, pareiÅ¡kėjo faktiÅ¡kai dirbtas laikas turi bÅ«ti papildomai skaičiuojamas Klaipėdos valdybos virÅ¡ininko ar jį pavaduojančio pareigÅ«no patvirtintų operatyvinio budėjimo grafikų pagrindu. Be kita ko, nurodė, kad 2009-12-11 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas byloje konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , už šį darbÄ nebÅ«tų mokama.

Pagal pareiškėjo pareigybės aprašymo

11 p., jis nuolat (kasdienÄ ) privalėjo kontaktuoti su Klaipėdos valdybos virÅ¡ininku ir Klaipėdos valdybos operatyvinės veiklos skyriaus virÅ¡ininku. Kontaktavimo tikslai buvo pavedimų vykdymas, problemų sprendimas, ataskaita, pasikeitimas informacija. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas kasdienÄ privalėjo vykdyti Klaipėdos valdybos ir Klaipėdos valdybos operatyvinės veiklos skyriaus virÅ¡ininkų pavedimus ir atsiskaityti jiems abiem už atliktÄ darbÄ . Klaipėdos valdybos virÅ¡ininko ar jį pavaduojančio pareigÅ«no patvirtinti operatyvinio budėjimo grafikai buvo skirti ne tik operatyvinės veiklos skyriaus virÅ¡ininkui pavaldiems darbuotojams, bet ir jam pačiam, ikiteisminio tyrimo skyriaus virÅ¡ininkui ir pan.

Todėl Å¡ie grafikai galėjo bÅ«ti tvirtinami tik Klaipėdos valdybos virÅ¡ininko, juos suderinus su Operatyvinės veiklos skyriaus virÅ¡ininku, nes jis pats Å¡iais grafikais buvo įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. bÅ«ti atsakingu vadovu, turinčiu teisę pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Todėl budėti pagal tiesioginio vadovo, t. y. Klaipėdos valdybos virÅ¡ininko patvirtintus operatyvinio budėjimo grafikus, privalėjo visi grafikuose nurodyti Klaipėdos valdybos operatyvinės veiklos skyriaus pareigÅ«nai įskaitant ir Å¡io skyriaus virÅ¡ininkÄ .

Su operatyvinio budėjimo grafikais visi šiose grafikuose nurodyti pareigūnai buvo supažindinami pasirašytinai, t. y. jie turėjo kitoje grafiko lapo pusėje pasirašyti, kad susipažino. Klaipėdos valdybos viršininkas ar jį pavaduojantis pareigūnas galėjo pareiškėjui ir kitiems Klaipėdos valdybos pareigūnams pavesti dirbti ilgiau, nei nustatyta darbo savaitės norma, o visi Klaipėdos valdybos pareigūnai privalėjo jo nurodymus vykdyti. Taigi, už tai turėjo būti papildomai ir mokama.

Kadangi operatyvinio budėjimo grafikai buvo tvirtinami STT direktoriaus įsakymais patvirtintų Klaipėdos valdybos nuostatų, Klaipėdos valdybos viršininko, Klaipėdos valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko pareigybių aprašų ir operatyvinio budėjimo nustatyta tvarka, Klaipėdos valdybos viršininko ar jį pavaduojančio pareigūno parašu, o visi grafikuose nurodyti pareigūnai privalėjo su šiais grafikais susipažinti pasirašytinai, todėl laiko, kad šie operatyvinio budėjimo grafikai laikytini pavedimais Darbo kodekso 155 str. prasme ir nurodymais atlikti papildomas užduotis STT statuto (toliau – Statutas) 35 str.

1 d. ir Statuto 6 str. 2 d. taikymo prasme. Pagal STT direktoriaus 2007-02-23 Nr. 2-52 ir 2007-06-21 Nr. 2-176 įsakymus, pareiÅ¡kėjas privalėjo atsiliepti į telefono skambučius ir ne darbo laiku, bet tai neturėjo nieko bendro su operatyviniais budėjimais, nes Å¡iais STT direktoriaus įsakymais nebuvo apribota jo judėjimo ir veiksmų laisvė, t. y. Å¡ie įsakymai netrukdė laisvu nuo darbo metu bÅ«ti kur nori ir veikti kÄ nori, Å¡ie įsakymai neįpareigojo pareiÅ¡kėjo bÅ«ti pasirengusiam nedelsiant atvykti į darbo ar kitÄ vietÄ ir atlikti neatidėliotinus darbus.

Kaip nepagrįstus ir neatitinkančius tikrovės vertino atsakovės teiginius, kad operatyvinio budėjimo grafikai nereiÅ¡kė teisinių santykių Darbo kodekso 155 str. taikymo prasme ir kad jis budėjimo įstaigoje metu darbo valandomis privalėjo dirbti tik su pareiÅ¡kėjais, kurie atvykdavo į Klaipėdos valdybÄ darbo valandomis, kad pareigÅ«no įraÅ¡ymas į grafikÄ nereiÅ¡kia, kad įvykus įvykiui bÅ«tent jam bus pavesta atlikti tam tikrus veiksmus, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nepatvirtinta, kad grafikuose nurodytomis dienomis pareiÅ¡kėjas dirbo pasibaigus darbo valandoms, kad pasibaigus darbo valandoms, budėjimo dienomis jokių darbo funkcijų pareiÅ¡kėjas nevykdė, jokių neatidėliotinų veiksmų neatliko.

Pažymėjo, kad atsakovės teiginys, kad tik darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra vieninteliai darbo laikÄ patvirtinantys įrodymai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jau ne kartÄ buvo paneigtas. Juos paneigia ir STT direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo reglamentuotas operatyvinis budėjimas namuose ar kitoje sutartoje vietoje ir su kuriuo pasiraÅ¡ytinai jis buvo supažindintas apie 2002-2004 m. Apie tai, kad STT Klaipėdos valdybos budintis pareigÅ«nas gaudavo pavedimÄ dirbti ne darbo metu, darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje bÅ«davo pažymima tik tais atvejais, kai atlikus darbÄ bÅ«davo pradedamas ikiteisminis tyrimas ir tai ne visada.

Tais atvejais, kada pareiškėjui ar kitam budinčiam pareigūnui tekdavo vykti į įvairias vietas po darbo valandų, bet, atlikus neatidėliotinus veiksmus, nebūdavo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai ir nebūdavo pradedamas ikiteisminis tyrimas, šis pareigūnų darbas nebūdavo žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir nebuvo apmokamas. Nepagrįstais laikė taip pat ir atsakovės teiginius, kad pareiškėjo paskaičiavimai neatitinka skunde nurodytu laikotarpiu galiojusių Valstybės tarnybos įstatymo

23 str. 2 d. nuostatų. Pabrėžė, kad minėtame 2009-12-11 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime, teismas pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708 ir 2007-06-07 redakcija; Žin, 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 sprendimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedÅ«ros, t. y. iÅ¡likus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovės dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius. Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas laiku.

Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai). Atsakovė nėra su pareiškėju atsiskaičiusi už jo atliktus budėjimus pagal STT Klaipėdos valdybos operatyvinio budėjimo grafikus. Šias aplinkybes patvirtina STT darbo reglamentas, STT direktoriaus įsakymas dėl operatyvinio budėjimo, STT Klaipėdos valdybos nuostatai, STT Klaipėdos valdybos pareigūnų pareigybių aprašai, STT Klaipėdos valdybos viršininko patvirtinti operatyvinio budėjimo grafikai, kuriuose yra nurodytos visos kalendorinės dienos, t. y. be darbo dienų yra taip pat nurodytos poilsio ir šventinės dienos.

Vadovaujantis Darbo kodekso 141 str. 1 d., darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dienÄ . Atsižvelgiant į Darbo kodekso 298 str. numatytÄ trejų metų naikinamÄ jį terminÄ , pareiÅ¡kėjui nesumokėto darbo užmokesčio dalis turi bÅ«ti priteista nuo 2006-01-01 iki 2008-12-31. Kadangi pareiÅ¡kėjas STT jau nebedirba, todėl jam už atliktÄ budėjimÄ gali bÅ«ti kompensuojama tik vienu Darbo kodekse numatyta bÅ«du, t. y. apmokant kaip už virÅ¡valandinį darbÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-17-737/2007).

PareiÅ¡kėjo budėjimas prasidėdavo nakties metu, t. y. nuo 00.00 val., dar neprasidėjus darbo dienai ir budėjimo trukmė virÅ¡ijo Darbo kodekso 155 str. 2 d. nustatytÄ maksimaliÄ budėjimo trukmę, todėl visos budėtos valandos turi bÅ«ti priskirtos virÅ¡valandžiams. Darbo valandomis (pagal nuolatinį darbo grafikÄ ), t y. 40 valandų per savaitę, budėdavo įstaigoje, o likusį laikÄ namuose. Atsakovė su pareiÅ¡kėju už atliktus savaitės trukmės budėjimus atsiskaitė apmokėdama tik už

40 darbo valandų, kurios nebuvo skaičiuojamas kaip viršvalandžiai. Atsakovė pareiškėjui neišmokėjo atlyginimo už kiekvieno atlikto budėjimo valandas (kai savaitėje nebūdavo šventinių dienų): 80 valandų budėjimo namuose darbo dienomis (įskaitant nakties metu) padalinus iš 2 (taikant Darbo kodekso 155 str.) ir padauginus iš 1,5 (taikant Darbo kodekso 193 str.) yra prilyginamos 60 darbo valandų; 48 valandų budėjimo namuose poilsio ir švenčių dienomis (įskaitant nakties metu) padalinus iš dviejų (taikant Darbo kodekso 155 str.) ir padauginus iš 2 (taikant Darbo kodekso 194 str.) yra prilyginamos 48 darbo valandoms; 40 valandų budėjimo įstaigoje darbo valandomis padauginus iš 1,5 (taikant Darbo kodekso 193 str.) ir atėmus 40 (apmokėtos valandos) yra prilyginamos 20 darbo valandų.

Atlikus Å¡iuos paskaičiavimus, gaunasi, kad atsakovė už kiekvienÄ pareiÅ¡kėjo budėjimo savaitę (kai savaitėje nebÅ«davo Å¡ventinių dienų) liko neapmokėjusi 128 darbo valandų dydžio jo atlyginimo. Statuto 30 str. nustatyta, kad pareigÅ«nų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos staÅ¾Ä , tarnybinį rangÄ , kvalifikacinę kategorijÄ , taip pat priemokos. PareiÅ¡kėjas STT iki 2007-12-01 dirbo vyriausiuoju specialistu ir jam buvo suteikta 13 pareigybinė kategorija, o vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, buvo taikomas pareiginės algos koeficientas „6,3“.

Nuo 2007-12-01 jam buvo suteikta 14 pareigybinė kategorija ir, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu, jam buvo taikomas pareiginės algos koeficientas „7“. Iki 2007-06-26 pareiÅ¡kėjas turėjo 2- Ä jÄ kvalifikacinę kategorijÄ , o nuo 2007-06-27 – 1- Ä jÄ kvalifikacinę kategorijÄ . Todėl iki 2007-06-26 už kvalifikacinę kategorijÄ jam buvo mokamas 30 proc. pareiginės algos priedas, o nuo 2007-06-27 – 45 proc. priedas. Taip pat buvo mokami priedai: 10 proc. už tarnybinį rangÄ , 15 proc. už tarnybos staÅ¾Ä .

PareiÅ¡kėjo mėnesinio darbo užmokesčio be priemokų dydį padalinus iÅ¡ visų mėnesio (kurio metu budėjo) buvusių darbo valandų, kurias jis turėjo dirbti pagal nustatytÄ 40 darbo valandų per savaitę darbo grafikÄ , kiekio, gaunasi vidutinė to mėnesio darbo valandos kaina. Padauginus vidutinę darbo valandos kainÄ iÅ¡ neapmokėtų darbo valandų skaičiaus, gaunasi suma, kuriÄ atsakovė turėjo iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui už atliktÄ budėjimÄ konkretų mėnesį.

Po to, sudėjus visas atskirais mėnesiais gautas suma, gaunasi bendra darbo užmokesčio suma, kurios atsakovė pareiškėjui neišmokėjo, t. y. 50 985,21 Lt.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas patvirtino skunde iÅ¡dėstytus motyvus, skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).

Atsakovė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (I t., b. l. 94-97) nurodė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis yra dokumentas, įrodantis pareiÅ¡kėjo darbo laikÄ , kurio pagrindu buvo skaičiuojamas darbo užmokestis. Budėjimo grafikų, susijusių su darbo laiko apskaita, sudarymo STT darbo reglamentas nenumatė. Taigi, darbo užmokestis buvo pagrįstai skaičiuojamas pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis. Pažymėjo, kad vieÅ¡ojoje teisėje galioja principas, kad galima tik tai, kas tiesiogiai leista įstatyme.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kindama Darbo kodekso 143 str. 1 d. 1 p. ir 155 str. nuostatas, atsakovė daro iÅ¡vadÄ , kad budėjimas darbe ir namuose yra atskira darbo laiko sudedamoji dalis, kuriai bÅ«dingi specifiniai bruožai. Pagal Darbo kodekso 155 str. 1 d., pavesti budėti gali darbdavys. STT Klaipėdos valdyba yra struktÅ«rinis STT padalinys, neturintis juridinio asmens statuto. Todėl, atsižvelgiant į Darbo kodekso 155 str. 1 d., pavesti pareiÅ¡kėjui budėti tiek darbo vietoje, tiek namuose turėjo teisę tik STT direktorius.

Tačiau STT direktoriaus pavedimų budėti pareiškėjui nebuvo. Klaipėdos valdybos viršininkui nebuvo suteikti įgaliojimai pavesti budėti pareiškėjui, jis tokių pavedimų ir nedavė. Pareiškėjo pateikti STT Klaipėdos valdybos pareigūnų operatyvinio budėjimo grafikai nėra pavedimai budėti Darbo kodekso 155 str. taikymo prasme. Pagal Statuto 35 str. 1 d., pavesti dirbti viršvalandžius STT pareigūnui gali STT direktorius, jo pavaduotojas arba tiesioginis viršininkas pavedimu. Ginčo atveju, Klaipėdos valdybos viršininkas Statuto 35 str. 1 d. taikymo prasme, nėra subjektas, galėjęs pavesti dirbti pareiškėjui ilgiau, nei nustatyta savaitės darbo laiko norma (tokių pavedimų ir nebuvo).

Pareiškėjas dirbo STT padalinyje, t. y. Klaipėdos valdybos Operatyvinės veiklos skyriuje. Pareiškėjo nurodytu laikotarpiu jis buvo tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Klaipėdos valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininkui ar jo pareigas einančiam asmeniui (o ne Klaipėdos valdybos viršininkui), tai patvirtina ir skundžiamu laikotarpiu galiojusių pareiškėjo pareigybės aprašymų 10 p. Atkreipė dėmesį, kad Įsakymas Nr. 56 galiojo tik nuo 2003-05-01 iki 2003-05-30 (Įsakymas Nr. 56 buvo pripažintas netekusiu galios STT direktoriaus 2003-05-20 įsakymu Nr. 81).

Ä®sakymo Nr. 56 1 p. buvo nustatyta, kad STT Klaipėdos skyriaus ir kitų padalinių pareigÅ«nų operatyvinis budėjimas nustatomas pagal STT direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ , o 3.4 p. STT Klaipėdos skyriaus virÅ¡ininkas buvo įpareigotas iki einamojo mėnesio 20 d. pateikti kito mėnesio STT Klaipėdos skyriaus pareigÅ«nų operatyvinio budėjimo grafiko projektÄ . Su Å¡iuo įsakymu pareiÅ¡kėjas susipažino 2003-05-30. STT turimais duomenimis, pareiÅ¡kėjui susipažįstant su Ä®sakymu Nr. 56 , ant jo kopijos, skirtos STT Klaipėdos valdybai, buvo padarytas įraÅ¡as ranka „Neteko galios 2003-05-20 Nr. 81“ ir perbrauktas įsakymo pavadinimas.

Taip pat apie tokį įsakymÄ buvo kalbėta STT Klaipėdos skyriaus darbuotojų susirinkimų metu. Be kita ko, pažymėjo ir tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo pareigÄ savarankiÅ¡kai susipažinti su aktualiais STT direktoriaus įsakymais. 2003 m. gegužės mėn. galiojusioje pareiÅ¡kėjo pareiginės instrukcijos

8.11 p. buvo nustatyta viena iÅ¡ pagrindinių pareiginių funkcijų, t. y. žinoti, nuolat sekti ir analizuoti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, STT direktoriaus įsakymus, potvarkius ir nutarimus, taip pat kitus teisės norminius aktus, reglamentuojančius STT veiklÄ . Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjo, kaip buvusio STT pareigÅ«no (statutinio valstybės tarnautojo) statusas, lėmė jo specifines pareigas. STT direktoriaus 2007-02-23 įsakymo ir STT direktoriaus 2007-04-21  įsakymo Nr. 2-176 1.4.2 p. nustatyta, kad STT darbuotojai, kuriems pagal pareigybes skirti tarnybiniai mobiliojo ryÅ¡io telefonai, turi atsiliepti jais į telefono skambučius iÅ¡ kitų STT tarnybinio mobiliojo ar laidinio ryÅ¡io telefonų ir ne darbo laiku, ir poilsio bei Å¡venčių dienomis.

Tarp tokių pareigybių buvo ir pareiÅ¡kėjo pareigybė. Nurodytas STT pareigÅ«no teisinis bÅ«tinumo atsiliepti tarnybiniu mobiliojo ryÅ¡io telefonu pagrindas neturėjo nieko bendra ir nereiÅ¡kia budėjimo teisinių santykių ir yra grindžiamas STT įstatymo 14 str. STT pareigÅ«nams pavestomis pareigomis. PareiÅ¡kėjo pateiktuose grafikuose nėra nurodytos valandos, taip pat nėra suformuluoti įpareigojimai pareiÅ¡kėjui, todėl neįrodo budėjimo fakto. PareiÅ¡kėjo pateikti grafikai pagal jų paskirtį ir esmę nereiÅ¡kė įpareigojimo budėti ir budėjimo teisinių santykių Darbo kodekso 155 str. taikymo prasme, o buvo skirti pareigÅ«nų darbo planavimui ir pagerinti darbo metu atvykusių asmenų (pareiÅ¡kėjų) aptarnavimÄ STT Klaipėdos valdyboje, taip pat dalyvauti už pareiÅ¡kėjų aptarnavimÄ atsakingo STT pareigÅ«no pokalbyje su pareiÅ¡kėju užtikrinant STT pareigÅ«nų teisėtų interesų apsaugÄ tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas savo elgesiu siektų provokuoti konfliktÄ ar žeminti pareigÅ«nÄ .

Jei asmenys su pareiÅ¡kimu dėl kyÅ¡io prievartavimo arba pareigÅ«nai su pareiÅ¡kimu dėl papirkimo į tarnybÄ kreipdavosi po 17 val., naktį arba poilsio ir Å¡venčių dienomis, kas iÅ¡ operatyvinių darbuotojų vyks į įvykio vietÄ kartu su Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigÅ«nu, buvo sprendžiama individualiai, įvertinus situacijos sudėtingumÄ , įvykio vietÄ ir kitas aplinkybes. PareigÅ«no įraÅ¡ymas į grafikÄ nereiÅ¡kė, kad įvykus įvykiui bÅ«tent jam bus pavesta atlikti tam tikrus veiksmus.

Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas grafikuose nurodytomis dienomis bÅ«tų iÅ¡kviestas į darbÄ po darbo valandų ar poilsio ir Å¡venčių dienomis. Nes visuomet tuo atveju, jei STT pareigÅ«nas gaudavo pavedimÄ dirbti ne darbo metu, apie tai pažymima darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje ir atitinkamai už tokį darbÄ sumokama. Å iuo atveju raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, patvirtina, kad grafikuose nurodytomis dienomis pareiÅ¡kėjas dirbo tik nustatytÄ darbo laiko trukmę ir pasibaigus darbo valandoms jokių darbo funkcijų nevykdė, jokių neatidėliotinų veiksmų neatliko.

PareiÅ¡kėjas, pateikdamas argumentus dėl praÅ¡omos priteisti sumos, dubliuoja darbo ir buvusio budėjimo laikÄ , nors, pagal Darbo kodekso 155 str. 2 d., budėjimas galimas tik pasibaigus darbo dienai. PareiÅ¡kėjas netinkamai taiko Darbo kodekso nuostatas, skaičiuodamas apmokėjimÄ už nakties darbÄ , darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, nesant duomenų apie darbo valandas naktį, poilsio ir Å¡venčių dienomis. Atsakovės nuomone, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį, o prieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo (redakcija iki 2007-09-30.) 4 str. 2 d. ir 23 str. 2 d., priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 proc. pareiginės algos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo (redakcija nuo 2007-10-01 iki 2008-12-31) 4 str. 2 d. ir 23 str. 2 d., 25 str. 1 d. 1 ir 5 p., priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 proc. pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Pagal Statuto

30 str. 1 d., STT pareigÅ«nų pareiginė alga, priedas už tarnybos staÅ¾Ä , tarnybinį rangÄ , kvalifikacinę kategorijÄ ir priemokos mokami Valstybės tarnybos įstatymo ir Statuto nustatyta tvarka. Pagal Statuto 30 str. 2 d., STT pareigÅ«nams priedas už tarnybinį rangÄ sudaro 10 proc. pareiginės algos. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusiÄ Statuto 30 str. 4 d., priedas STT pareigÅ«nams už 3- Ä jÄ kvalifikacinę kategorijÄ sudarė 15 proc. pareiginės algos, už 2- Ä jÄ kvalifikacinę kategorijÄ â€“ 30 proc. pareiginės algos, už 1- Ä jÄ kvalifikacinę kategorijÄ â€“ 45 proc. pareiginės algos. PareiÅ¡kėjo paskaičiavimai neatitinka skunde nurodytu laikotarpiu galiojusių Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostatų dėl priedų ir priemokų sumos ribojimo. Pabrėžė, kad atsakovė su pareiÅ¡kėju yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi, todėl nėra jam skolinga. Taip pat neturi jokių teisinių ar faktinių pagrindų priskaičiuoti pareiÅ¡kėjui nors kokiÄ galimÄ priteisti pinigų sumÄ . Be kita ko, teigė, kad reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinas bendrasis Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas

3 m. ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį daliai reikalavimų, t. y. už 2006 m., pareiÅ¡kėjas yra praleidęs. PareiÅ¡kėjas neprašė atnaujinti termino ir nenurodė pagrįstų svarbių priežasčių, dėl kurių senaties terminas turėtų bÅ«ti atnaujinamas, todėl reikalavimų daliai, pareikÅ¡tai praleidus 3 m. ieÅ¡kinio senaties terminÄ , prašė taikyti senatį.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).

Skundas netenkintinas.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTÄ® 22 str. 1 d., skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Remiantis ABTĮ 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – atsakovė, STT) veiksmų neskaičiuojant pareiškėjui darbo užmokesčio už  budėjimus namuose.

Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra minėtų STT veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas – STT pareigÅ«nams mokamo darbo užmokesčio  mokėjimo sÄ lygos ir tvarka.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas A. V. ginčo laikotarpiu dirbo Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Klaipėdos valdybos operatyvinės veiklos skyriuje statutiniu pareigÅ«nu (b.l. 35,36,38,68).  STT įstatymo (Žin. , 2000, Nr. 41- 1162) 22 straipsnio 3 d. pagrindu STT vidaus darbo tvarkÄ nustato direktorius. IÅ¡ STT darbo reglamento, patvirtinto STT direktoriaus 2006-03-16 įsakymu Nr. 2-36 (Žin., 2006, Nr. 31-1110) (toliau – darbo reglamentas), matyti, kad X skyriuje „Darbo laiko apskaita“ nustatyta, kad STT darbuotojų dirbtas darbo laikas ir neatvykimo į darbÄ atvejai žymimi darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje. IÅ¡ pateiktų į bylÄ darbo laiko apskaitos žiniaraščių ( b.l. 45-66) nustatytina, kad pareiÅ¡kėjui atlyginimas buvo priskaitytas ir mokamas remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (b.l. 31). Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nėra nuginčyti ar kaip kitaip pripažinti negaliojančiais. PareiÅ¡kėjas Å¡ioje administracinėje byloje pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo už budėjimus namuose. Taigi, pareiÅ¡kėjo skunde nesiekiama pripažinti neteisėtu tam tikro administracinio akto, veiksmo ar neveikimo. Reikalavimo dalykas yra konkrečių piniginių sumų priteisimas. Tokį reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad jis pagal operatyvinio budėjimo grafikus privalėjo budėti nustatytomis mėnesio dienomis namuose ir pateikė į bylÄ nepatvirtintas 2007 m. kovo, birželio, liepos, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėnesių bei 2008 m. vasario, balandžio, birželio, liepos, rugpjūčio, spalio, gruodžio mėnesių budėjimo grafikų kopijas (b. l. 8-20). PareiÅ¡kėjas prie skundo ir patikslinto skundo pateikė savo atliktus paskaičiavimus, kuriuose skundo reikalavimÄ dėl neiÅ¡mokėto atlyginimo dydžio 50985,21 Lt paskaičiuoja remdamasis pateiktuose budėjimo grafikuose nurodytomis dienomis kaip neapmokėtus virÅ¡valandžius už budėjimÄ bei atitinkamai paskaičiuodamas už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis (b.l.6,7,87).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas, Specialiųjų tyrimų tarnybos statutas (toliau – Statutas), Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu.

Operatyvinio budėjimo grafikų kopijos, kurias nepatvirtintas į bylÄ pateikė pareiÅ¡kėjas, pasirašė Klaipėdos valdybos virÅ¡ininkas. Gi jau aukščiau paminėto STT įstatymo nuostatos aiÅ¡kiai apibrėžia, kad STT vidaus darbo tvarkÄ nustato direktorius. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu teismo iÅ¡reikalautuose iÅ¡ atsakovo vidaus dokumentuose, iÅ¡skyrus 2003-04-30 STT direktoriaus įsakymÄ Nr. 56, kuris 2003-05-20 įsakymu Nr. 81 pripažintas netekusiu galios, nėra numatyta jokia kita darbo laiko trukmė, negu nustatyta STT įstatymo 35 str. 1 dalyje.

Nors pareiÅ¡kėjas tiek skunde, tiek patikslintame skunde, tiek teismo posėdžio metu savo reikalavimÄ pagrinde įrodinėjo jau paminėtu 2003-04-30 įsakymu, tačiau apie tai, kad minėtas įsakymas pripažintas nustojusiu galios 2003-05 20 įsakymo pagrindu nėra nuginčyta ir tokio reikalavimo skunde nėra. Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kokias darbines funkcijas jis privalėjo atlikti budėdamas namuose pagal pateiktus budėjimo grafikus. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis pagal jau minėtus budėjimo grafikus privalėjo bÅ«ti pasiekiamas telefonu.

Tokia tvarka įtvirtinta STT direktoriaus įsakymuose: 2007 m. vasario 23 d. Nr. 2-52 ir 2007 m. birželio 21 d. Nr. 2-176 „Dėl tarnybinių mobiliojo ryšio telefonų naudojimo“ (b.l. 32-35). Šių įsakymų 1.4.2 nurodyta, kad „STT darbuotojai, kuriems pagal pareigybes skirti tarnybiniai telefonai, turi atsiliepti jais į telefono skambučius iš kitų STT tarnybinių mobiliojo ar laidinio ryšio telefonų ir ne darbo laiku, ir poilsio bei švenčių dienomis“. Tokie įsakymai yra pagrįsti STT įstatymo 14 straipsnyje STT pareigūnams pavestomis pareigomis.

Kitokių raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų pavestos kokios tai darbinės funkcijos po darbo ar Å¡venčių dienomis, į bylÄ nepateikta. Darbo Kodekso 143 str. 1 d. 1 p. ir 155 str. 1 d. budėjimÄ darbe ir namuose įtvirtina kaip atskirÄ darbo laiko sudedamÄ jÄ dalį, kuriai bÅ«dingi tam tikri specifiniai bruožai. PareiÅ¡kėjo pateiktuose grafikuose nėra suformuluoti jokie įpareigojimai, juose nenurodytos budėjimo valandos, pasiraÅ¡yti ne STT direktoriaus, kuris turi teisę kaip darbdavys pavesti budėti ar atlikti kitas darbines funkcijas, todėl tokie budėjimo grafikai pagal jų paskirtį ir esmę negali bÅ«ti pripažinti DK 155 straipsnio taikymo prasme.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, remdamasis anksčiau nurodytų teisės normų sistemine analize, byloje iÅ¡tirtų raÅ¡ytinių įrodymų visuma, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatęs, kad STT operatyvinių pareigÅ«nų apmokėjimas už atliktÄ darbÄ paremtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kurie, ginčo atveju, nėra nuginčyti, o byloje esantys budėjimo grafikai nepatvirtinti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, įrodančiais, kokiai konkrečiai veiklai jie buvo sudaryti, t. y. kad tai buvo skirta bÅ«tent budėjimui namuose, taip pat pareiÅ¡kėjui nepaneigus atsakovės argumentų, kad bÅ«tinumas atsiliepti tarnybiniu mobiliojo ryÅ¡io telefonu nereiÅ¡kė budėjimo teisinių santykių, teismas daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad atsakovės veiksmai, apskaičiuojant pareiÅ¡kėjui jam priklausantį darbo užmokestį už atliktas darbines funkcijas, teisėti ir pagrįsti. Atsakovė nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, nevirÅ¡ijo kompetencijos, jos veiksmai neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių ji buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

                                                      n u s p r e n d ė :

pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per

14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                 Â

                                    Liuda Arlauskienė