2017-12-05 Nr. AB-22638-3-62-3-02167-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1019-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02167-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apygardos teismo teisėjos D. G. ir prokuroro E. A., dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. G. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apygardos teismo teisėjos D. G. ir prokuroro E. A., 10 000 000 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. G. skundą ir nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžinti pareiškėjui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nurodė, kad pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), o atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl prokuroro, teisėjo neteisėtų veiksmų, reglamentuojama CK 6.272 straipsnyje.

Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nėra nurodytas joks ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), kuris galėtų ir turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pareiškėjas skunde atsakovais nurodė teisėją D. G. ir prokurorą E. A.. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, atlygina valstybė, o ne konkretus teisėjas ar prokuroras. Bendrosios kompetencijos teismų praktika patvirtina, kad šie teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnį, kuriose atsakovu yra traukiama Lietuvos valstybė (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-499/2011).

III. Pareiškėjas R. G. padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties.

Pareiškėjas paaiškina, kad dėl Kauno apygardos teismo teisėjos D. G. ir prokuroro E. A. kaltės buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį ir jam skirta terminuota laisvės atėmimo bausmė. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, reglamentuoja CK 6.272 straipsnis ir šio straipsnio nuostatos, pareiškėjo manymu, turi būti vykdomos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad nors pareiškėjas, paduodamas skundą, turėjo pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs viešojo administravimo srityje, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas, tačiau nei pareiškėjo skundo turinys, nei atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad analizuojamu atveju pareiškėjas skundu siekia inicijuoti būtent administraciniam teismui priskirtiną ginčą.

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).

Pareiškėjas atskirajame skunde neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jam padarytą žalą kildina iš galbūt neteisėto teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-24-1-00964-2014-4), kurią nagrinėjo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja D. G., o kaltinimą palaikė prokuroras E. A., priėmimo. Tokia teismo veikla nėra priskiriama viešajam administravimui, o teismai, atsižvelgiant į jų atliekamas ypatingas, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 bei 109 straipsnių kylančias funkcijas – teisingumo vykdymą, nėra viešojo administravimo subjektai. Teismų veiklą reglamentuoja specialus Lietuvos Respublikos teismų įstatymas bei veiklai, susijusiai su konstitucine teisingumo vykdymo funkcija, netaikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos.

Žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismo veiksmų, atlyginimą reglamentuoja CK 6.272 straipsnis ir tokio pobūdžio ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 30 str. 7 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Pareiškėjo nurodomiems teisiniams santykiams netaikytinas CK 6.271 straipsnis, kuris apibrėžia atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, todėl jo skundas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą išimtį (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-691-520/2017, 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-653-525/2017).

ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjui išaiškino, kad pareiškėjas turi teisę savo interesus, susijusius su galbūt neteisėtu patraukimu baudžiamojon atsakomybėn, ginti bendrosios kompetencijos teisme. Taigi, kaip patvirtina tikrinamos bylos medžiaga, Kauno apygardos administracinis teismas ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatytą informavimo pareigą įvykdė tinkamai.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis priimta visapusiškai įvertinus faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškinant ir taikant proceso teisės normas, todėl paliekama nepakeista ir pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas

Ramutė Ruškytė