5c2d62d4-0509-43c0-99df-8d8ca31e8564 · Å iaulių apygardos teismas

                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-243-300/2014                                                    Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00466-2007-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2., 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.4.; 2.4.7. (S)   ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 5 d.Šiauliai            Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,  teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorams Linui Vitkui, Gintarui Girgždžiui,ekspertams Valentinui Mitunevičiui, Ernestui Grigeliui,nukentėjusiajam A.

P.,nukentėjusiojo atstovei advokatei Vladai Buivydienei,gynėjui advokatui ArtÅ«rui Baužai,nuteistajam V. G.,           teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. G. ir civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

           Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.            Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. G. uždrausta 1 (vienerius) metus vairuoti kelių transporto priemones.            Priteista N. K. iÅ¡ UAB DK (duomenys neskelbtini) 1000 (vienas tÅ«kstantis) litų turtinės žalos atlyginimo.

           Priteista A. P. subsidiariai iÅ¡ UAB DK (duomenys neskelbtini) ir V. G. 10000 (deÅ¡imt tÅ«kstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.            Priteista iÅ¡ V. G. 1426,63 Lt (vienas tÅ«kstantis keturi Å¡imtai dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡i litai 63 ct) proceso iÅ¡laidų valstybei, iÅ¡ jų 1143,57 Lt už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“, įmokos kodu 5630.                      Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

           V. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 3 d. apie 16 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, vietinės reikÅ¡mės kelyje, vairuodamas automobilį „Opel Frontera“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 164, 172 punktuose nurodytus reikalavimus, t. y., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nevažiavo kuo arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, atsižvelgdamas į kelio sÄ lygas, vietovės reljefÄ , nepasirinko priimtino važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl to įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡ais atvažiuojančiu A.

S. vairuojamu motociklu „MK-75“, dėl to eismo įvykio metu sužalotas motociklo vairuotojas A. S., kuriam padarytas deÅ¡inės plaÅ¡takos pirmo delnakaulio lūžis, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir motociklo keleivis A. P., kuriam padaryta plėštinė deÅ¡inio kelio žaizda su sÄ nario kapsulės bei Å¡eivikaulio Å¡oninių raiščių plyÅ¡imu bei deÅ¡inio Å¡launikaulio iÅ¡orinio gumburo atplyÅ¡imu, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, deÅ¡inės pusės 8 Å¡onkaulio lūžis, deÅ¡inio plaučio plyÅ¡imas su kraujo ir oro susikaupimu deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, muÅ¡tinė žaizda kairio peties srityje, odos nubrozdinimai abiejose krÅ«tinės lÄ stos pusėse, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistasis V. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Skunde nurodo, kad jis nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu ir jam paskirta bausme ir mano, kad teismas padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kadangi netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl, nuteistojo įsitikinimu, nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teisme iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina teismo iÅ¡vados, kad jis padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ .

Nuteistojo teigimu, teismas nuosprendį grindė spėjimais ir prielaidomis, nes teismo padarytų iÅ¡vadų nepatvirtina byloje esanti medžiaga. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismo iÅ¡vada, pripažįstant jį kaltu sukėlus eismo įvykį, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra tendencinga, nes nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, kiti raÅ¡ytiniai įrodymai nuosprendyje suraÅ¡yti neiÅ¡samiai, pasirinktinai, jų tinkamai neanalizuojant. Nuteistojo teigimu, nei praneÅ¡ime apie įtarimÄ ikiteisminio tyrimo metu, nei kaltinamajame akte, o taip pat ir nuosprendyje nėra nurodyta faktinių aplinkybių, dėl ko įvyko eismo įvykis.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavo ne tik jo vairuojamas automobilis ir A. S. vairuojamas motociklas, bet dalyvavo ir V. V. vairuojamas motociklas, kurį iÅ¡ įvykio vietos paÅ¡alino, o vairuojamÄ motociklÄ paslėpė. Pasak apelianto, faktinės aplinkybės buvo tokios – jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) kaimo vietinės reikÅ¡mės keliu, žvyrkeliu savo puse, maždaug 50–60 km per valandÄ greičiu, važiuodamas prieÅ¡ posÅ«kį kiek sumažino greitį ir iÅ¡sukant iÅ¡ posÅ«kio pamatė jo važiavimo kelio dalies puse atvažiuojantį motociklÄ su jaunimu, todėl, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo, staigiai pasuko vairÄ kairėn, nes tuo metu kairė kelio pusė buvo laisva, A.

S. vairuojamo motociklo nematė, nuspaudė stabdžius. Tada automobilis Å¡onu slydo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir beveik buvo sustojęs, kai pajuto smÅ«gį į automobilio deÅ¡inįjį kampÄ . Nuteistojo teigimu, liudytoja I. K., kuri važiavo N. K. vairuojamu motociklu, ir kuri nėra suinteresuota bylos baigtimi, apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2007-11-14, iÅ¡ esmės patvirtino jo duotus parodymus, kad dar iki įvykio N. K. motociklÄ aplenkė V. V. vairuojamas motociklas, kad N. K. pasuko į deÅ¡inėje esantį keliukÄ , vedantį į pievas, ir sustojo, o V.

V. vairuojamas motociklas nuvažiavo tiesiai. Be to, pasak apelianto, ir liudytojai A. A., M. L. parodė, kad džipas važiavo savo eismo juosta, ir pamatę džipÄ nuÅ¡oko nuo V. V. vairuojamo motociklo į griovį, esantį kairėje kelio pusėje, jų važiavimo kryptimi. Liudytojas B. T. taip pat parodė svarbias bylai aplinkybes, kaip motociklai važiuodami keliu buvo iÅ¡sidėstę, o Å¡io liudytojo parodymus patvirtino ir liudytoja I. K.. Atkreipia dėmesį, kad V. V., kuris vairavo motociklÄ , teisme apklaustas nebuvo, todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisme nebuvo patikrinti, o liudytojų A.

A. ir M. L. teisme nurodytos aplinkybės liko neįvertintos specialistų-ekspertų, į jas nekreipė dėmesio ir pirmosios instancijos teismas, atmesdamas praÅ¡ymÄ skirti papildomÄ (pakartotinÄ ) teismo autotechninę ekspertizę, kad įvertintų V. V. veiksmus. Pažymi, kad nuosprendyje net neaptarta situacija, kaip liudytojai iÅ¡ važiuojančio motociklo, jeigu jis judėjo savo kryptimi (deÅ¡ine puse), galėjo nuÅ¡okti į prieÅ¡ingos krypties eismo juostos griovį, esantį kairėje, kai įvykio vietos schemoje kelio plotis užfiksuotas 4,6 m.

Tačiau, pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas ypatingÄ dėmesį kreipė į tai, ar V. V. vairuojamas motociklas lenkė N. K. vairuojamÄ motociklÄ , tačiau apeliantas mano, kad tai visiÅ¡kai nereikÅ¡minga aplinkybė, nes V. V., aplenkęs N. K. vairuojamÄ motociklÄ , taip ir negrįžo į savo eismo juostÄ , o nuvažiavo tiesiai. Teigia, kad motociklo vairuotojas V. V. jam sudarė kliÅ«tį kelyje, dėl to jis buvo priverstas staigiai sukti vairÄ kairėn ir staigiai stabdyti automobilį, tai patvirtino ir nukentėjusysis A.

S. teismo posėdžio metu, teigdamas, jog matė jo automobilį, čiuožiantį į jo eismo juostÄ . Be to, apeliantas teigia, kad V. V. veiksmai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo vertinami, jis, bÅ«damas eismo dalyviu, pabėgo iÅ¡ eismo įvykio vietos, paslėpė motociklÄ , nebuvo tikrinamas blaivumui nustatyti, nebuvo apžiÅ«rimas jo motociklas, nedalyvavo teisme, nors nuteistasis laiko įrodytu, jog V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 269.1 punkto reikalavimus, buvo tiesioginis eismo įvykio dalyvis ir jo veiksmai lėmė pasekmių atsiradimÄ .

Taip pat nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas aplaidžiai, neobjektyviai: įvykis buvo 2007-11-03, o jam įtarimai pareikÅ¡ti tik 2008 m. gegužės mėnesį, per tÄ laikÄ ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, nebuvo apžiÅ«rėtos transporto priemonės ir nebuvo pavesta jų saugoti iki ikiteisminio tyrimo atlikimo Å¡ioje byloje, nepaskirta teismo autotechninė ekspertizė eismo įvykio kilimo priežasčiai nustatyti, jo praÅ¡ymas apžiÅ«rėti motociklus liko neiÅ¡spręstas. Taigi teigia, kad dėl to nebuvo nustatytos svarbios aplinkybės, ar motociklai, kuriuos vairavo A.

S., V. V., N. K., buvo techniškai tvarkingi, ar su jais buvo galima važiuoti Lietuvos keliais, ar jie buvo pritaikyti tik sportui ir ar tokiomis priemonėmis galima vežti keleivius. Taigi teigia, kad tiek nukentėjusysis N. K., kuris leido naudotis neva jam priklausančiu motociklu A. S., tiek A. S., tiek V. V. vairavo transporto priemones, kurios neatitiko transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, bei pažeidė KET 275 punkto reikalavimus, kadangi draudžiama eksploatuoti mopedus, motorines transporto priemones, priekabas ir puspriekabes, jeigu jie neįregistruoti, neatlikta jų valstybinė techninė apžiūra arba jie nustatyta tvarka neapdrausti (punkto pakeitimai:

Nr. 975, 2006-10-05, Žin., 2006, Nr. 108-4115 (2006-10-11), pažeidė KET 232 punkto reikalavimus, kadangi vežti žmones leidžiama tik tam skirtomis transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukcijÄ Å¾monėms skirtose vietose, ir Å¡ie pastarųjų veiksmai, nuteistojo teigimu, liko teisiÅ¡kai neįvertinti, teismas dėl Å¡ių aplinkybių nepasisakė. Nurodo, kad jam nepagrįstai inkriminuotas KET 172 punkto pažeidimas, kad nepasirinko saugaus greičio, nes įrodymų, jog jis bÅ«tų virÅ¡ijęs leistinÄ greitį, byloje nėra, prieÅ¡ingai – eksperto iÅ¡vados patvirtino, kad jis važiavo ne didesniu nei 50 km per valandÄ greičiu.

Taip pat nuteistasis nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis neįvertino kelio sÄ lygų, vietovės reljefo, kadangi jis važiavo kelio deÅ¡iniuoju kelkraščiu, leistinu greičiu, todėl mano, kad jo pasirinktas vairavimo bÅ«das, automobilio vairo pasukimas į kairę kelio pusę buvo teisingas poelgis, nes taip iÅ¡vengė sunkesnių padarinių. Taipogi apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp jo padarytų KET pažeidimų ir sukeltų pasekmių, nes, nuteistojo įsitikinimu, teismas visiÅ¡kai nesigilino į tas aplinkybes, kaip jo vairuojamas automobilis prasilenkė su V.

V. vairuojamu motociklu, kuris važiavo kairiÄ ja kelio puse, nesilaikydamas deÅ¡inio kelkraščio, kaip reikalauja KET 164 punktas. Pažymi, kad teismas nepagrįstai liudytojos I. K. parodymus vertino kritiÅ¡kai, nes pastarosios parodymai buvo nuoseklÅ«s nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, ir apklausiama ji nurodė, kad V. V. važiavo motociklu kaire kelio puse prieÅ¡ atvažiuojant džipui, kadangi jis lenkė, vadinasi, V. V., vairuodamas motociklÄ , nevažiavo paskui N. K. vairuojamÄ motociklÄ ir buvo iÅ¡važiavęs į prieprieÅ¡inio eismo juostÄ , tuo sukeldamas pavojų prieÅ¡ais atvažiuojančioms transporto priemonėms ir jo veiksmai sudarė sÄ lygas eismo įvykiui kilti.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai netyrė aplinkybių, ar A. S., vairuodamas motociklÄ , galėjo ir privalėjo imtis visų atsargumo priemonių, jam pamačius priekyje avarinę situacijÄ ir ar jis siekė iÅ¡vengti susidÅ«rimo su jo vairuojamu automobiliu. Pažymi, kad teisme A. S. parodė matęs, kaip V. V. vairuojamas motociklas prasilenkė su džipu pasikeitę pusėmis, bei A. S. teigė, kad nuo V. V. iki jo vairuojamo motociklo buvo 50 metrų atstumas, tačiau įvykio schema, eksperto iÅ¡vados nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog A.

S. bÅ«tų stabdęs vairuojamÄ motociklÄ . Taigi teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių paneigti ar patvirtinti, ar A. S. esamoje situacijoje turėjo realiÄ galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo, ar buvo reali galimybė iÅ¡vengti pasekmių, ar pakankama buvo vairuotojo A. S. reakcija į kelyje atsiradusiÄ kliÅ«tį. Nuteistojo nuomone, teismas privalėjo aiÅ¡kintis, ar jo veiksmai, kurie prieÅ¡taravo KET 68 punkto reikalavimams, ar V. V. veiksmai, kurie prieÅ¡taravo KET 1674, 180.3, 275, 64, 269.1 punktų reikalavimams, ar A.

S. veiksmai, kurie prieštaravo KET 53, 54, 275, 232 punktų reikalavimams, buvo tiesiogine priežastimi eismo įvykiui kilti ir nurodytiems padariniams atsirasti. Taip pat apeliantas nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė civilinius ieškinius A. P. ir N. K. ir proceso išlaidas valstybei, kadangi jis nėra kaltas dėl eismo įvykio. Grįsdamas tokį savo teiginį nurodo, kad teismas visiškai nesiaiškino aplinkybių, ar A. P. sužalojimo sunkumui neturėjo reikšmės tai, kad A. P., rizikuodamas savo sveikata ir gyvybe, važiavo kaip keleivis nepritaikytoje transporto priemonėje keleiviui vežti, nes, jei motociklas būtų buvęs tvarkingas, o nukentėjusysis sėdėjęs lopšyje, tokių pasekmių nebūtų buvę.

Taip pat pažymi, kad nuosprendyje teismas pripažino, jog N. K. civilinis ieškinys dėl 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo iš esmės neparemtas jokiais įrodymais, tačiau vis tiek, remdamasis tik N. K. paaiškinimais, savo samprotavimais, CK 1.5 straipsnio nuostatomis, nepagrįstai tenkino civilinį ieškinį, o draudikas šioje byloje nebuvo patrauktas proceso dalyviu, tačiau jam už akių buvo priimtas sprendimas iš pastarojo priteisti 1000 Lt turtinei žalai atlyginti. Be kita ko, nuteistasis nesutinka ir su nuosprendžio dalimi dėl neturtinės žalos priteisimo iš jo ir draudiko, nes mano, kad neturtinės žalos atlyginimo klausimas galės būti sprendžiamas tik tada, kai bus nustatyta, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai turėjo priežastinį ryšį su nukentėjusiajam A.

P. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Be to, pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį, visiÅ¡kai nevertino paties nukentėjusiojo rizikos laipsnio, o jis Å¡ioje situacijoje buvo akivaizdus. Civilinis atsakovas UAB DK (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu praÅ¡o Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalį dėl 1000 Lt priteisimo iÅ¡ civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) N. K. naudai panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog draudiko atsakomybė kyla remiantis draudimo sutartimi (duomenys neskelbtini) Nr. 714878, kuria 2007-11-03 kelių eismo įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonės ,,Opel Frontera“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, o taikė deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės aktų normas, nes draudiko pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam reiÅ¡kia sutartinių įsipareigojimų, kylančių iÅ¡ privalomai sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties, vykdymÄ , ir draudiko ir nukentėjusio asmens santykių pagrindas yra TPVCAPD sutarties, sudarytos trečiojo asmens – nukentėjusiojo, naudai, vykdymas, todėl draudiko civilinė atsakomybė gali atsirasti tik dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo (neiÅ¡mokama, iÅ¡mokėta pažeidžiant įstatyme ir (ar) sutartyje nustatytus terminus ar iÅ¡mokėta ne visa pagal sutartį priklausanti draudimo iÅ¡moka ir pan.).

Todėl, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas privalo vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį, ir tik Å¡ių įsipareigojimų neįvykdymas arba netinkamas vykdymas yra pagrindas draudiko civilinei atsakomybei atsirasti. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas Nr. X-1137 (2007-05-17 redakcija) (toliau – Ä®statymas) bei 2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės) numato atvejus, kuriems esant kyla draudiko pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , bei principus, kuriais vadovaujantis yra apskaičiuojamas jos dydis.

Nagrinėjamu atveju nukentėjęs trečiasis asmuo neįvykdė savo pareigos iÅ¡saugoti sugadintÄ turtÄ ir suteikti galimybę draudiko atsakingiems ekspertams įvertinti motociklo bÅ«klę po įvykio, nustatyti jo vertę bei apskaičiuoti pagrįstÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Taip pat civilinis ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių nepriklausomų turto vertintojų iÅ¡vadų, leidžiančių neabejoti reikalaujamos sumos realumu ir pagrįstumu, tačiau pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai to nevertino ir todėl sprendimas priteisti 1000 Lt negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių 13–15 straipsniai reglamentuoja draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimÄ transporto priemonės sugadinimo ar sunaikinimo atvejais, tačiau apeliantas neturi jokių duomenų apie motociklo sunaikinimÄ ar sugadinimÄ , kad galėtų įvertinti turto rinkos ir likutinę vertes. Pažymi, kad teismas, patenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ , nevertino to, kad motociklas buvo senas (nukentėjusiojo A. P. parodymai), kad tÄ dienÄ jam buvo kažkas sugedę (nukentėjusiojo A. S. parodymai), todėl jo rinkos vertė negalėjo bÅ«ti vidutinė, kuri byloje taip pat nebuvo pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, neatsižvelgė į motociklo likutinę vertę, kuri yra iÅ¡skaičiuojama iÅ¡ rinkos vertės transporto priemonės sunaikinimo atveju.

Be to, pats civilinis ieÅ¡kovas nurodė, jog motociklas buvo priduotas į metalo laužo supirktuvę, tačiau Å¡ios aplinkybės teismas taip pat nevertino. Tvirtina, kad teismas, pripažindamas, jog civilinis ieÅ¡kinys yra nepagrįstas jokiais įrodymais, nepagrįstai įpareigojo atsakingÄ draudikÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Pastebi, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas yra įpareigotas įrodyti patirtos žalos faktÄ ir dydį, o teismo argumentas, jog praÅ¡oma priteisti suma nėra didelė, pažeidžia Å¡iÄ taisyklę ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, nukentėjusiojo atstovė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, UAB DK (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas tenkintinas visiÅ¡kai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės ir dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 2 ir 4 p.).

Nuteistasis V. G. apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, o ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, apeliantas iÅ¡ esmės skundžia apylinkės teismo atliktÄ bylos įrodymų vertinimÄ . V. G. teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes teisme iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina teismo iÅ¡vados, kad jis padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , jog nuosprendį grindė spėjimais ir prielaidomis, o teismo iÅ¡vada dėl jo kaltės sukėlus eismo įvykį, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra tendencinga.

Tačiau kolegija iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ konstatuoja, kad, sprendžiant V. G. kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie bÅ«tų sukliudę teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, padaryta nebuvo.            V. G. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų Å¡altinis gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Jų patikimumas Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, vertino visus teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus (nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų), paties nuteistojo parodymus, kitus raÅ¡ytinius įrodymus – eismo įvykio vietos apžiÅ«ros, parodymų patikrinimo vietoje protokolus, specialistų iÅ¡vadas, ekspertizės aktÄ , ir padarė atitinkamas iÅ¡vadas dėl jų.

Skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje pirmosios instancijos teismas iÅ¡dėstė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės, nurodė, kokiais įrodymais ir kodėl jais remiasi, o kitus atmeta. IÅ¡ to, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ingai nei skunde teigia nuteistasis – jog teismas priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį – apylinkės teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Taigi, BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. apima veikos, padarinių ir priežastinio ryÅ¡io tarp veikos bei kilusių padarinių objektyviuosius požymius.

Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad V. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį „Opel Frontera“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 164, 172 punktų reikalavimus, ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu motociklo vairuotojui A. S. ir motociklo keleiviui A.

P. buvo padaryti nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai.Taigi apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent dėl V. G. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų (vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nevažiavo kuo arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, atsižvelgdamas į kelio sÄ lygas, vietovės reljefÄ , nepasirinko priimtino važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl to įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡ais atvažiuojančiu A.

S. vairuojamu motociklu) kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų A. S. ir A. P. sveikata. Teismas nustatė, kad tarp V. G. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Teismų praktikoje priežastinis ryÅ¡ys paprastai grindžiamas bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymu. BÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis bÅ«tų įvykęs, jeigu nebÅ«tų pažeistos kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iÅ¡ eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimÄ .

SkundÄ nagrinėjantis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė, kad V. G. vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 164, 172 punktų reikalavimus. Å ių Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (eismo įvyko metu galiojusi nutarimo redakcija), punktai numato – 53 punktas, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryÅ¡io linijų ir želdinių. 68 punkto nuostatos draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviam (girtam) ar apsvaigusiam nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. 164 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. 172 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumÄ , krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų bÅ«klę, kelio ir meteorologines sÄ lygas, matomumÄ , kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę.

Kadangi apeliantas šių taisyklių nepaisė, vairavo automobilį rizikingai, šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, todėl šios aplinkybės ir lėmė jam inkriminuotos veikos padarinius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvada, kad nustatytų nuteistojo V. G. padarytų KET pažeidimų visuma buvo susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Tai, kad nuteistasis V. G. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam, praėjus valandai po įvykio, buvo nustatytas lengvas girtumo (neblaivumo) laipsnis – 1,2 promilės (1 t. 40, 41 b. l.), apeliantas neginčija.

Tačiau nuteistasis skunde savaip interpretuodamas ir vertindamas įrodymus dėsto sau palankesnę įvykio eigÄ ir teigia, kad jam iÅ¡sukant iÅ¡ posÅ«kio jis pamatė jo važiavimo kelio dalies puse atvažiuojantį motociklÄ , ir todėl, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo, staigiai pasuko vairÄ kairėn, po to ir susidÅ«rė su A. S. vairuojamu motociklo, kurio sukdamas vairÄ Ä¯ kairę nematė. Vis dėlto tai, kad bÅ«tent V. G. veiksmai – bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kelio vingyje, esant ribotam matomumui, siaurai važiuojamajai kelio daliai, nevažiavo arčiau deÅ¡iniojo kelkraščio, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad bÅ«tų saugu, kad, iÅ¡kilus nenumatytai kliūčiai, galėtų sustabdyti automobilį ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ â€“ sudarė avarinę situacijÄ , nes iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ jis sudarė kliÅ«tį savo kryptimi važiuojančiam motociklui, kurį vairavo A.

S., ir kad tai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga, patvirtina: esminėmis detalėmis nuoseklÅ«s ir tapatÅ«s liudytojų L. K. (2 t., 94 b. l.); A. A. (2 t., 95 b. l.); M. L. (2 t., 127-128 b. l.); V. V. (3 t., 19–22 b. l.); nukentėjusiųjų A. P. (2 t., 146 b. l.); A. S. (2 t., 146–147 b. l., 3 t., 80–81 b. l.); N. K. (2 t., 147–148 b. l.); eksperto E. Grigelio parodymai (2 t., 148–149 b. l., 3 t., 17–19, 31–34, 169–170 b. l.); ekspertizių aktų iÅ¡vados (1 t., 56–61 b. l., 3 t., 39–48 b. l.); iÅ¡ kurių pirmiausia matyti tai, kad motociklai kaimo keliuku važiavo vienas paskui kitÄ , pirmas N. K. vairuojamas motociklas, antras – V.

V., trečias A. S.. Antra, iÅ¡ Å¡ių duomenų matyti ir tai pirmajam motociklui, kurį vairavo N. K., iÅ¡ miÅ¡ko keliuko pasukus į keliukÄ deÅ¡inėje pusėje, kad palauktų kitų, ir jiems sukant į keliukÄ , niekas jų nelenkė. Trečia, tiek liudytojas A. A., tiek nukentėjusysis A. S. nurodė, kad džipas ties posÅ«kiu iÅ¡važiavo „plačiai“. Ir nors liudytojai A. A. M. L. parodė, kad jų motociklas, kurį vairavo V. V. ir kuriame važiavo jie, važiavo „panaÅ¡iai“ kelio viduriu, tačiau nukentėjusysis A.

S., kuris jo vairuojamu motociklu su A. P. važiavo paskutiniai, apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad V. V. vairuojamas motociklas, kuris važiavo priekyje jo vairuojamo motociklo, važiavo deÅ¡ine puse, arčiau kelio vidurio. Taigi, nors V. V. vairuojamas motociklas ir važiavo arčiau kelio vidurio ir, kaip parodė 2011 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžio metu liudytojas V. V., kelio viduriu, tačiau, kai jis pamatė prieÅ¡ais atvažiuojant V. G., V. G. buvo labiau deÅ¡inėje pusėje, ir tik tuomet jis pasuko motociklÄ labiau į kairę pusę, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo, nes jis važiavo tiesiai ir ruošėsi sukti į deÅ¡inę.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors V. V. vairuojamo motociklo pagrindas ir važiavo kelio viduriu, tačiau jo kita dalis (lopÅ¡ys) buvo deÅ¡inėje, taigi V. V. nevažiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, o tai patvirtina ne tik ta aplinkybė, kad jis važiavo tiesiai ir ruošėsi sukti į deÅ¡inę pusę paskui N. K. vairuojamÄ motociklÄ , o iki to keliuko jam buvo likę 10–20 metrų, bet ir tai, kad jis pasuko motociklÄ labiau į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ tik tada, kai pamatė prieÅ¡ais atvažiuojant V.

G., kuris buvo labiau deÅ¡inėje pusėje, o ir iÅ¡ galo važiavę nukentėjusieji A. S. ir A. P. parodė, kad V. V. vairuojamas motociklas važiavo deÅ¡ine puse, arčiau kelio vidurio. Ketvirta, nukentėjusieji A. P. ir          A. S. viso proceso metu nuosekliai ir tapačiai teigė, kad jų motociklas važiavo savo kelio puse, arčiau deÅ¡iniojo kelkraščio, kuomet prieÅ¡ais, tiesiai į juos dideliu greičiu iÅ¡važiavo džipas, kuris posÅ«kyje iÅ¡lėkė į jų važiavimo juostÄ Äiuoždamas, po to A.

S., pamatęs džipÄ , ėmė stabdyti motociklÄ . Penkta, teisme ekspertas E. Grigelis ne tik patvirtino savo pateiktas iÅ¡vadas, bet ir paaiÅ¡kino, kad automobilio vairuotojas, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ posÅ«kio, jau buvo kelio viduryje, kairysis automobilio priekinis kampas jau buvo įvažiavęs į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ ir tai sudarė grėsmę saugumui, be to, V. G. automobilį pradėjo stabdyti jau bÅ«damas prieÅ¡ingoje kelio pusėje (2 t. 148–149 b. l., 3 t. 17–19, 31–34 b. l.). Vadinasi, kai V.

G. pradėjo stabdyti, jis jau važiavo ne savo eismo juosta. Taigi anksčiau iÅ¡dėstyti duomenys patvirtina, kad V. V. nelenkė N. K. vairuojamo motociklo, ir tai, kad ne V. V. sudarė kliÅ«tį V. G., o prieÅ¡ingai – pats V. G., iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kelio vingio ir iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , sudarė kliÅ«tį V. V. vairuojamam motociklui, dėl ko jis buvo priverstas nukreipti motociklÄ Ä¯ kairę kelio pusę.Be to, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, tokias apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vadas patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Å iaulių skyriaus ekspertizės aktas (1 t., 56–61 b. l.) kuriame nurodyta, kad, jeigu tiriamoje eismo situacijoje motociklo vairuotojas V.

V. nelenkė                       A. S. vairuojamo motociklo „MK 75“, tokiu atveju automobilio „Opel Frontera“ vairuotojas V. G., atsižvelgdamas į kelio sÄ lygas, vietovės reljefÄ , nepasirinko priimtino važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ bei susidÅ«rė su A. S. vairuojamu motociklu „MK 75“ ir tai techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti.

Ir galiausiai, tai, kad pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo bÅ«tent anksčiau nurodyti ir V. G. inkriminuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, patvirtina ir 2012 m. liepos 19 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Å iaulių skyriaus ekspertizės aktas Nr. 11Å -59 (12), kuriame konstatuota, kad, jeigu Å¡ioje eismo situacijoje motociklo vairuotojas V. V., artėdamas link kelio vingio, nebuvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , tokiu atveju automobilio „Opel Frontera“ vairuotojas V.

G., atsižvelgdamas į kelio sÄ lygas, vietovės reljefÄ , nepasirinko priimtino važiavimo greičio, stabdė vairuojamÄ automobilį, dėl to jo nesuvaldė, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ bei susidÅ«rė su A. S. vairuojamu motociklu „MK-75“, ir tai techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti (3 t., 39–48 b. l.). Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo iÅ¡vada dėl priežastinio ryÅ¡io tarp V. G. veiksmų ir kilusių padarinių yra teisinga, nes eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiÅ¡koje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Å iuo atveju, jeigu V.

G. bÅ«tų vykdęs KET 53, 68, 164, 172 punktų reikalavimus ir artėdamas link kelio vingio, ties kuriuo matomumÄ ribojo Å¡alia augantys krÅ«mai, bÅ«tų važiavęs kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, pasirinkęs tokį važiavimo greitį, kad suvaldytų vairuojamÄ automobilį ir neiÅ¡važiuotų į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , o iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, stabdęs savo važiavimo eismo juostoje, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Taigi V. G. turėjo objektyviÄ galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio, jeigu bÅ«tų nepažeidęs KET reikalavimų. Vertinant anksčiau iÅ¡dėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir iÅ¡vadomis dėl V.

G. kaltės, kad bÅ«tent dėl V. G. padarytų KET pažeidimų įvykusio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata. Pastebėtina, kad priežastinis ryÅ¡ys tokiose baudžiamosiose bylose nustatomas tarp neteisėtų veikų ir dėl jų kilusių pavojingų padarinių. Nustatyta, kad neteisėtÄ veikÄ padarė tik V. G., kurio pažeidimai ir buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais, todėl jo veiksmai pagal BK 281 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai ir pagrįstai.

Dėl liudytojos I. K. apylinkės teismo posėdžio metu duotų parodymų, kai ji patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad V. V. vairuojamas motociklas lenkė N. K. vairuojamÄ motociklÄ tuo metu, kai jie važiuodami iÅ¡ keliuko suko į deÅ¡inę, į kita keliukÄ (2 t., 93–94 b. l.), pirmiausia pasisakytina tai, kad tokie jos parodymai prieÅ¡tarauja tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymams, iÅ¡ kurių matyti, kad N. K., iÅ¡ miÅ¡ko keliuko pasukus į keliukÄ deÅ¡inėje pusėje, kad palauktų kitų, ir jiems sukant į keliukÄ , jų niekas nelenkė.

Antra, tiek liudytojas M. L., tiek liudytojas V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad, kai jie prieÅ¡ais iÅ¡vydo V. G. vairuojamÄ automobilį, N. K. jau buvo nusukęs į keliukÄ ir jo motociklo V. V. nelenkė (2 t., 127–128 b. l.), bei kad tarp N. K. ir V. V. vairuojamo motociklo buvo apie 100 m atstumas (2 t., 127–128 b. l., 3 t., 19–22 b. l.). O tai atitinka ir kartu su liudytoja I. K. važiavusios jos sesers L. K. parodymus, kai ji parodė, kad prieÅ¡ jiems sukant į keliukÄ niekas jų nelenkė (2 t., 94 b. l.).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad liudytoja I. K. matė ne V. V. vairuoto motociklo lenkimo manevrÄ , o tÄ momentÄ , kada V. V., pamatęs prieÅ¡ais atvažiuojant V. G., kuris buvo labiau deÅ¡inėje pusėje, labiau į kairę pusę pasuko ne lenkdamas, jau į kitÄ keliukÄ nusukusį N. K., o siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo su prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuojančiu ir V. G. vairuojamu automobiliu. Todėl tokie liudytojos I. K. parodymai pripažįstami kaip neatitinkantys tikrųjų įvykio aplinkybių ir yra atmetami.

Dėl dr. V. Mitunevičiaus įmonės „I.“ pateiktos specialisto išvados Nr. MV 2011-67 (2 t., 225–231 b. l.), kurioje konstatuojami motociklo „MK-75“ vairuotojo A. S. veiksmai – pastebėjus pavojų saugiam eismui (artėjantį automobilį „Opel Frontera“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nestabdė (arba stabdė neefektyviai), turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio pasekmėmis, bei kurioje nurodyta, jog automobilio „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V.

G. veiksmai – manevras į kairę – buvo techniniu požiūriu priimtini, jei priešpriešiais jo važiuojamosios kelio dalies puse važiavo motociklas, vairuojamas V. V., nes laiku sureagavus ir efektyviai stabdant automobilio „Opel“ vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su taip atvažiuojančiu motociklu, kolegija pirmiausia pažymi tai, kad sutartiniais pagrindais atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį neturi teismo ekspertizės akto statuso.

Eksperto V. Mitunevičiaus iÅ¡vados, užfiksuotos raÅ¡ytiniame dokumente, pavadintame „specialisto iÅ¡vada“, padarytame pagal nuteistojo V. G. gynėjo A. Baužos praÅ¡ymÄ , pagal BPK 88 straipsnį nėra nei ekspertizės aktas, nei pagal BPK 90 straipsnį specialisto iÅ¡vada, todėl nėra pagrindo suteikti jai pirmenybės. Antra, iÅ¡ aptariamos dr. V. Mitunevičiaus įmonės „I.“ pateiktos specialisto iÅ¡vados Nr. MV 2011-67 matyti, kad V. Mitunevičius, duodamas iÅ¡vadÄ , neįvertino to, jog V.

G. eismo įvykio metu buvo neblaivus, kad posÅ«kyje V. G. vairuojamas automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , o V. V. vairuotas motociklas N. K. nelenkė. Be to, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad A. S., vairavęs motociklÄ â€žMK-75“, bÅ«tų pažeidęs KET reikalavimus. Byloje apklausti asmenys nurodė, kad A. S. važiavo paskutinis, arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios kelio dalies kraÅ¡to, ir jo vairuojamas motociklas negalėjo važiuoti greičiau nei 50 km per valandÄ greičiu.

Pats nukentėjusysis A. S. parodė, jog, pamatęs prieÅ¡ais atvažiuojantį bei slystantį automobilį, jis bandė stabdyti motociklÄ , jį suko labiau į deÅ¡inę, o Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ekspertizės akte Nr. 11Å -102(09) nurodyti duomenys bei teisme apklausto eksperto E. Grigelio paaiÅ¡kinimai (3 t., 17–19 b. l.), jog automobilio susidÅ«rimas su A. S. vairuojamu motociklu įvyko arčiau deÅ¡iniojo kelio kraÅ¡to, beveik ant kelio važiuojamosios dalies kraÅ¡to ribos. Be to, tai patvirtina tiek 2009 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus ekspertizės aktas Nr. 11Š-102 (09) (1 t., 56–61 b. l.), kuriame nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad motociklo „MK 75“ vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu turėtų priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tiek ir 2012 m. liepos 19 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus ekspertizės aktas Nr. 11Š-59 (12), kuriame konstatuota analogiškai, o 5 punkte nurodyta, kad šioje eismo situacijoje, iškilus grėsmei A.

S. vairuojamo motociklo „MK-75“ judėjimui, motociklo „MK-75“ vairuotojas A. S. neturėjo techninės galimybės, stabdydamas vairuojamÄ motociklÄ , sustoti neprivažiavęs susidÅ«rimo vietos (3 t., 39–48 b. l.). Dėl to apeliacinės instancijos teismas remiasi ekspertizės aktų iÅ¡vadomis, kadangi jas patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai bei eksperto, pateikusio aptariamus aktus, parodymai teisiamųjų posėdžių metu, o V. Mitunevičiaus įmonės „I.“ pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ MV 2011-67 bei jo parodymus apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu – atmeta ir vertina juos, kaip hipotezę, neturinčiÄ objektyvaus pagrindo, kadangi byloje esančios ir anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro Å iaulių skyriaus ekspertizės aktus, o ne eksperto V.

Mitunevičiaus iÅ¡vadÄ ir jo parodymus, ir todėl kolegija konstatuoja, kad A. S. veiksmai techniniu požiÅ«riu neturėjo priežastinio ryÅ¡io su Å¡io eismo įvykio kilimu. Ir nors apeliantas skunde teisingai nurodo, kad nukentėjusieji bei liudytojai važiavo motociklais, neatitinkančiais transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, tuo buvo galbÅ«t padaryti KET pažeidimai (232, 275 ir kt. punktai), tačiau teisėjų kolegija pažymi tai, kad anksčiau iÅ¡analizuotais ir aptartais duomenimis nustatyta, kad tik V.

G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais, todėl Å¡ie nukentėjusiųjų bei liudytojų pažeidimai neÅ¡alina jo atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Nepagrįstai apeliantas skunde nurodo, kad jam nepagrįstai inkriminuotas KET 172 punkto pažeidimas, nes įrodymų, kad jis bÅ«tų virÅ¡ijęs leistinÄ greitį, byloje nėra, prieÅ¡ingai – eksperto iÅ¡vados patvirtino, kad jis važiavo ne didesniu nei 50 km per valandÄ greičiu.

KET 172 punkte numatyta, kad, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatytos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Taigi nors byloje ir nustatyta, kad V.

G. važiavimo greitis prieÅ¡ pat stabdymÄ buvo apie 50 km per valandÄ (1 t., 60 b. l.), tačiau, kaip nustatyta byloje, kelio posÅ«kyje, iÅ¡ už kurio iÅ¡važiavo V. G. vairuojamas automobilis, matomumas buvo ribotas, posÅ«kyje augo krÅ«mai, kurie užstojo keliÄ už posÅ«kio, kelio danga žvyras, vadinasi, V. G., važiuodamas nors ir nevirÅ¡ydamas leistino 70 km per valandÄ greičio, turėjo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad suvaldytų vairuojamÄ automobilį ir neiÅ¡važiuotų į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , o iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, stabdyti savo važiavimo eismo juostoje.

Nuteistajam Å¡ių reikalavimų neįvykdžius, KET 172 punkto pažeidimas V. G. inkriminuotas pagrįstai.Taip pat nuteistasis skunde nepagrįstai nurodo tai, kad N. K. ir V. V. paslėpė motociklus, nes Å¡ių asmenų motociklų apžiÅ«rėti, jiems neturėjus kontakto su V. G. vairuojamu motociklu, nebuvo pagrindo.Taip pat nesutiktina su apelianto teiginiu, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas aplaidžiai, neobjektyviai, nes įtarimai jam pareikÅ¡ti tik 2008 m. gegužės mėnesį, o per tÄ laikÄ ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, nebuvo apžiÅ«rėtos transporto priemonės ir nebuvo pavesta jas saugoti iki ikiteisminio tyrimo atlikimo Å¡ioje byloje, ir kt., kadangi ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimas yra tiesiogiai už ikiteisminį tyrimÄ atsakingų institucijų (prokuratÅ«ra, ikiteisminio tyrimo įstaiga) funkcijos, ir tik jos sprendžia, kada ir kokius veiksmus atlikti yra tikslinga ir reikalinga.

Nepagrįstai apeliantas skunde nurodo ir tai, kad nei praneÅ¡ime apie įtarimÄ ikiteisminio tyrimo metu, nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nėra nurodyta faktinių aplinkybių, dėl ko įvyko eismo įvykis. Pažymima, kad konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos buvo nustatytos prokuroro kaltinamajame akte. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , orientavosi į kaltinimo formuluotę ir taip vykdė BPK 255 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Priimtame nuosprendyje iÅ¡dėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo dėl kurių buvo nesunkiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata, nurodyta veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, konkretÅ«s kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie susieti priežastiniu ryÅ¡iu su BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytais padariniais ir kitos aplinkybės. Tai atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas konstatuoja, kad pareikÅ¡tas kaltinimas nuteistajam pakankamai konkretus, jame, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, nurodytos, ne tik faktinės aplinkybės, lėmusios eismo įvykį, bet ir priežastinis ryÅ¡ys tarp jam inkriminuotų veiksmų ir kilusių padarinių, o tai visiÅ¡kai atitinka BK 281 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. O tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo padaryta esminių BPK normų pažeidimų – bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Kaip jau ne kartÄ buvo akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiÅ«lymų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

Todėl nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kurie yra susiję su įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu, kartu ir pačiu sprendimo pagrįstumu, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat nuteistasis, neigdamas savo kaltę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, nesutinka ir su iš jo priteistais civiliniais ieškiniais. Apeliantas teigia, kad                            A.

P. sužalojimo sunkumui turėjo reikÅ¡mės tai, kad A. P., rizikuodamas savo sveikata ir gyvybe, važiavo kaip keleivis nepritaikytoje transporto priemonėje keleiviui vežti, nes, jei motociklas bÅ«tų buvęs tvarkingas, o nukentėjusysis sėdėjęs lopÅ¡yje, tokių pasekmių nebÅ«tų buvę.Teisėjų kolegija, spręsdama nuteistojo ginčijamo ir iÅ¡ jo nukentėjusiajam A. P. priteisto ieÅ¡kinio dydžio pagrįstumÄ , visų pirma pažymi tai, kad nustačius, jog V. G. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , apylinkės teismas pagrįstai iÅ¡ kalto asmens priteisė nukentėjusiajam A.

P. atlyginti neturtinę žalÄ , nes nukentėjusysis A. P. dėl nesunkiai sutrikdytos sveikatos patyrė tiek fizinį skausmÄ , tiek nepatogumus, ir, kaip jis parodė apylinkės teismo posėdžio metu, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ligoninėje jis gydėsi 2 savaites, po to gydymÄ tęsė ambulatoriÅ¡kai, o patirtų traumų pasekmes – dusulį, kojos skausmÄ jaučia iki Å¡iol.Tačiau teisėjų kolegija Å¡ioje situacijoje atkreipia dėmesį į non reformation in peius principÄ , kuris yra įtvirtintas BPK 320 straipsnio 4 dalyje ir 386 straipsnio 3 dalyje.

BPK 386 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje bylos nagrinėjimÄ po to, kai kasacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba apeliacinės instancijos nuosprendį ar nutartį, nustatyta, kad, iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , pirmosios instancijos teismas ar apeliacinės instancijos teismas turi teisę sugriežtinti bausmę ar pritaikyti sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ numatantį baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis panaikinti dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ numatantį įstatymÄ , taip pat kai po nuosprendžio panaikinimo iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ teismas nustato aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-733/2007, 2K-312/2008).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmÄ kartÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal nuteistojo V.

G. apeliacinį skundÄ iÅ¡nagrinėjo Å iaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 5 d. ir priėmė nuosprendį, kuriuo pakeitė Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendį: pagal BK 281 straipsnio 2 dalį V. G. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sutrumpino iki vienerių metų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, V. G. paskirtÄ 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjo 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Priteisė nukentėjusiajam A. P. iÅ¡ UAB DK (duomenys neskelbtini) 3450 Lt, o iÅ¡ nuteistojo V. G. – 1550 Lt neturtinei žalai atlyginti. Panaikino Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalį, kuria priteista iÅ¡ UAB DK (duomenys neskelbtini) N. K. 1000 Lt turtinės žalos atlyginimas, ir nukentėjusiojo N. K. civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo V. G. į valstybės biudžetÄ 170,86 Lt proceso iÅ¡laidų apmokant specialisto V. Mitunevičiaus kelionės iÅ¡laidas į apeliacinės instancijos teismÄ .

Nusprendė iÅ¡ V. G. į Lietuvos Respublikos biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡koti 80 Lt proceso iÅ¡laidų už nukentėjusiajam A. P. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

KitÄ nuosprendžio dalį paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal nuteistojo V. G. kasacinį skundÄ , 2014 m. sausio 14 d. nutartimi panaikino Å iaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendį motyvuodama tuo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė nuosprendžio suraÅ¡ymÄ reglamentuojančias BPK normas (BPK 305 straipsnio 1 dalį, 331 straipsnio 1 dalį), o Å¡is pažeidimas yra esminis, nes suvaržė įstatymų garantuotas nuteistojo V.

G. teises bei sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ procesinį sprendimÄ (BPK 369 straipsnio 3 dalis), ir dėl to bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Taigi pakartotinai bylÄ pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundÄ nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad baudžiamasis procesas byloje tęsiasi tik nuteistojo V. G. iniciatyva, taip pat į tai, kad kasacinės instancijos teismas panaikino Å iaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendį ne dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ numatantį įstatymÄ , ir vertindamas tai, kad nuteistasis V.

G. negali atsidurti blogesnėje teisinėje padėtyje tik dėl to, kad skundė apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kas prieÅ¡tarautų non reformato in peius principui, įtvirtintinam BPK 386 straipsnio 3 dalyje, konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas negali iÅ¡ nuteistojo V. G. nukentėjusiajam A. P. priteisti daugiau nei 5000 Lt (penkis tÅ«kstančius litų) neturtinei žalai atlyginti, kaip ir pagriežtinti jam Å iaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu suÅ¡velnintÄ bausmę.

Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 2 ir 4 punktuose numatytais pagrindais, t. y. dėl neteisingai paskirtos bausmės, ir dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų.Kadangi A. P. priteistinas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas virÅ¡ija tarp UAB DK (duomenys neskelbtini) ir V. G. pasiraÅ¡ytoje draudimo sutartyje numatytÄ neturtinės žalos atlyginimo sumÄ , pripažįstama, kad draudimo bendrovė turi atlyginti 3450 Lt, o likusiÄ 1550 Lt turi atlyginti V. G. (pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių, iki 2009 m. gruodžio 10 d.

– 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui). Taip pat nuteistasis V. G. ir civilinis atsakovas UAB DK (duomenys neskelbtini) nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl nukentėjusiajam N. K. priteistų 1000 Lt turtinei žalai už eismo įvykio metu sugadintÄ motociklÄ atlyginti.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. K. buvo pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu dėl jam padarytos 1000 Lt turtinės žalos, nes eismo įvykio metu buvo sugadintas jam priklausantis motociklas (1 t. 76, 77 b. l.).

Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nukentėjusysis N. K. nepateikė dokumentų, patvirtinančių padarytos žalos dydį, nors ne kartÄ buvo kviečiamas atvykti į teismo posėdį bei pateikti civilinį ieÅ¡kinį patvirtinančius dokumentus. Nagrinėjamoje situacijoje kolegija pažymi, kad civilinis ieÅ¡kinys savo forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad procesiniame dokumente turi bÅ«ti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalykÄ , ir įrodymai, patvirtinantys Å¡ias aplinkybes;

CPK 135 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje, be kitų bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui, turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamajame procese reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Atlyginant turtinę žalÄ , taikomas visiÅ¡ko jos atlyginimo principas. Patyręs žalÄ asmuo teismui turi pateikti duomenis, patvirtinančius turtinės žalos dydį. Taigi nukentėjusiajam           N. K. nepateikus jokių duomenų apie jam padarytos turtinės žalos dydį, t. y. neįrodžius ieÅ¡kinio, daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu N. K. iÅ¡ UAB DK (duomenys neskelbtini) priteisė 1000 Lt turtinės žalos atlyginimui, dėl to civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas tenkintinas visiÅ¡kai, o Å¡i skundžiamo nuosprendžio dalis naikintina (BPK 328 straipsnio 4 punktas).Pastebėtina, kad nepagrįstai nuteistasis V.

G. skunde nurodo, kad draudikas šioje byloje nebuvo patrauktas proceso dalyviu ir sprendimas jam buvo priimtas už akių, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad UAB DK (duomenys neskelbtini) civiliniu atsakovu buvo pripažinta dar 2010 m. vasario 22 d. nutarimu (1 t., 102 b. l.), jai buvo išsiųstas civilinis ieškinys, o draudimo kompanija, nors ir nedalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau raštu teikė paaiškinimus dėl pareikštų civilinių ieškinių.Taip pat nuteistasis V. G. skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė ir proceso išlaidas valstybei, nes jis yra nekaltas.

Tačiau anksčiau iÅ¡nagrinėtais duomenimis nustačius, kad V. G. yra kaltas dėl eismo įvykio, apylinkės teismo sprendimas – priteisti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas – liudytojos ir eksperto turėtas kelionės iÅ¡laidas bei iÅ¡laidas už nukentėjusiajam A. P. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ (BPK 103–106 straipsniai) pagrįstas.Nuteistojo V. G. ir jo gynėjo praÅ¡ymu į teismo posėdį buvo kviečiamas specialistas ir iÅ¡ Lietuvos Respublikos biudžeto specialistui V.

Mitunevičiui buvo kompensuotos kelionės išlaidos (2 t., 243 b. l.) – 170,86 Lt bei 177,74 Lt, ir nukentėjusiojo A. P. atstovė adv. J. Bieliauskienė pateikė pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam (2 t., 213 b. l., 3 t., 3 b. l.). Iš šių pažymų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 80 Lt. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad specialistui išmokėtos kelionės išlaidos bei išlaidos už nukentėjusiajam A.

P. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendį pakeisti: V. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, V.

G. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Priteisti nukentėjusiajam A. P. iÅ¡ UAB DK (duomenys neskelbtini) 3450 Lt (tris tÅ«kstančius keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų), o iÅ¡ nuteistojo V. G. – 1550 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų) neturtinei žalai atlyginti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžio dalį, kuria priteista iÅ¡ UAB DK (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam N. K. 1000 Lt (vienas tÅ«stantis litų) turtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir nukentėjusiojo N. K. civilinį ieÅ¡kinį atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo V. G. į valstybės biudžetÄ 348,6 Lt (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 60 ct) proceso iÅ¡laidų apmokant specialisto V. Mitunevičiaus kelionės iÅ¡laidas į apeliacinės instancijos teismo posėdžius.

IÅ¡ V. G. į Lietuvos Respublikos biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡koti 80 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt litų) proceso iÅ¡laidų už nukentėjusiajam A. P. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                    Vidmantas Mylė                                                                           Teisėjai                                                                                                                Raimundas Jurgaitis                                                                                                                     Zigmas Kavaliauskas                                                                                                                                                                     Â