5c2becab-6e7c-4b11-b1e5-d40bbd73073f · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU (S) 2014 m. rugsėjo 4 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui R. N., ieÅ¡kovų R. N. ir A. N. atstovui advokatui Vidui PeikÅ¡teniui, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovėms E. I. ir L. M.,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų R.

N. ir A. N. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, dėl laukinio gyvÅ«no eismo įvykio metu padarytos asmenų turtui žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas, n u s t a t ė: IeÅ¡kovai R. N. ir A. N., atstovaujami advokato Vido PeikÅ¡tenio, 2014-04-28 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ieÅ¡kovams R.

N. ir A. N. 12748,64 Lt turtinės žalos atlyginimui, 287,00 Lt žyminį mokestį ir 500,00 Lt už advokato teisines paslaugas parengiant ieÅ¡kinį.IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2011-04-26 naktį kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 179,1 km lengvasis automobilis „Renault Megane Scenic“, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausantis pareiÅ¡kėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, vairuojamas ieÅ¡kovo R. N., atsitrenkė į automagistralės važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡ laukų staiga ir netikėtai iÅ¡bėgusiÄ stirnÄ , dėl ko buvo nublokÅ¡tas į Å¡alikelę ir apsivertė.

Pagal UAB „Klaipėdos Remsta“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ rekomenduotina vertė žalai dėl automobilio apgadinimo atlyginti yra 12348,64 Lt (b. l. 1-2).Atsakovė ir tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija savo nuomonės dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo neiÅ¡reiÅ¡kė.Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad trÅ«ksta objektyvių duomenų apie eismo įvykio aplinkybes.

CK 6.270 straipsnyje numatyta griežta vairuotojo atsakomybė, todėl vairuotojas pripažintinas kaltu ir atsakingu dėl susidÅ«rimo, nes jis nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir atidus, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo.IeÅ¡kovai nenurodo kaip pasireiÅ¡kė neteisėti valstybės veiksmai, t. y. kokius prieÅ¡ingus teisei ir kaltus veiksmus valstybė atliko, dėl ko jai ir galėjo kilti civilinė (deliktinė) atsakomybė. IeÅ¡kovų subjektyvus manymas, kad valstybė, nepastatydama įspėjamųjų kelio ženklų ar kitų priemonių, neveikė taip, kaip privalėtų veikti, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas.Byloje nėra duomenų, kad eismo įvykio vietoje bÅ«tų nustatytas gyvÅ«nų migracijos takas, be to, teisės aktai nenumato, kad visame kelyje privaloma pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus ar įrengti kitas priemones.Taip pat nėra duomenų, kad valstybė ar jos institucijos bÅ«tų pažeidusios kelių ženklinimo tvarkÄ .Pavieniai laukinių gyvÅ«nų pasirodymai kelyje negali bÅ«ti pagrindu statyti įspėjamÄ jį kelio ženklÄ , nes tokiu atveju nebÅ«tų laikomasi tokių kelio ženklų sistemos, kadangi laukiniai gyvÅ«nai atskirais atvejais gali pasirodyti bet kurioje vietoje.

IeÅ¡kovai nepagrindė bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. neteisėtų valstybės veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp valstybės veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.Be to, neaiÅ¡ku, kaip ženklo pastatymas įtakoja ar gali įtakoti galimÄ susidÅ«rimÄ , t.y. kaip jis galėtų apsaugoti vairuotojÄ nuo laukinių gyvÅ«nų staigaus iÅ¡Å¡okimo (iÅ¡bėgimo) į keliÄ .IeÅ¡kovai neįrodinėja, kad toje vietoje, t. y. 179,1 km, turėjo bÅ«ti įspėjamasis kelio ženklas „Laukiniai žvėrys“ ar kitos apsaugos priemonės jau eismo įvykio metu.IeÅ¡kovai nepateikė duomenų, kad eismo įvykio vieta, kurioje įvyko eismo įvykis, bÅ«tų buvęs avaringas ruožas.Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 22 straipsnio 6 dalis nustato, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių laukinių gyvÅ«nų eismo įvykio metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryÅ¡ys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų CK 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.Atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , privalo įrodyti ieÅ¡kovas.

IeÅ¡kovai neįrodė visų civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygų, kas sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip neįrodytÄ (neturintį juridinio pagrindo) (b. l. 10-17).Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad Susisiekimo ministerija neturėtų dalyvauti Å¡ioje byloje trečiuoju asmeniu, nes bylos baigtis neturės jokios įtakos Susisiekimo ministerijos teisėms ir pareigoms. Prašė Susisiekimo ministerijÄ paÅ¡alinti iÅ¡ bylos ir trečiuoju asmeniu į bylÄ Ä¯traukti Lietuvos automobilių kelių direkcijÄ prie Susisiekimo ministerijos (b. l. 7-8).Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobÅ«džio bylose, bei tuo, kad proceso Å¡alis ir dalyvaujančius byloje asmenis pasirenka ir nurodo ieÅ¡kovas, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovai proceso dalyvių nekeitė, todėl bylÄ nagrinėjo ta apimtimi ir esant tiems proceso dalyviams kurie nurodyti ieÅ¡kinyje (CPK 37, 45 straipsniai).Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-04-26 2.46 val. kelyje Nr. 1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 179,1 km (pažymėtina, kad pagal byloje pateiktÄ skaitmenizuotÄ eismo įvykio protokolÄ kilometras gali bÅ«ti ir 179,2, o ne 179,1, tačiau tai situacijos nekeičia) įvyko eismo įvykis, kurio metu ieÅ¡kovo R.

N. vairuojamas automobilis „Renault Megane Scenic“, v. n. (duomenys neskelbtini) registruotas ieškovės A. N. vardu, susidūrė su stirna. Nustatyti šie automobilio sugadinimai (apgadinimai): priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis dešinės pusės žibintas, užsegtas saugos diržas.

Pagal UAB „Klaipėdos Remsta“ 2011-05-03 Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitÄ Nr. 3908, transporto priemonės „Renault Megane Scenic“, v. n. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė prieÅ¡ apgadinimÄ 16992,30 Lt, transporto priemonės remontas netikslingas, nes remonto kaÅ¡tai yra didesni, nei transporto priemonės rinkos vertė, rekomenduotina vertė žalai dėl automobilio apgadinimo atlyginti yra 12348,64 Lt. Už nepriklausomo vertintojo paslaugas sumokėta 400,00 Lt, teismas pažymi, kad asmuo sumokėjęs minėtÄ sumÄ pateiktame pinigų priėmimo kvite nenurodytas.IeÅ¡kinys atmestinas.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės už laukinių gyvÅ«nų sukeltu eismo įvykiu padarytÄ Å¾alÄ teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos Valstybės civilinė atsakomybė už laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ siejama su jos, kaip Å¡ių gyvÅ«nų savininkės, statusu. CK 6.263 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ arba savo valdomų daiktų padarytÄ Å¾alÄ . Å ioje normoje įtvirtinta vadinamoji netiesioginė deliktinė atsakomybė, t.y. asmens civilinė prievolė atlyginti žalÄ , padarytÄ ne tiesiogiai jo paties, bet kitų asmenų arba jo valdomų daiktų.

GyvÅ«nai pagal įstatymÄ prilyginami daiktams; jų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų (CK 4.41 straipsnis). Pagal Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo 3 straipsnį laukinių gyvÅ«nų, gyvenančių laisvėje, savininkė yra valstybė. Taigi valstybei, kaip laukinės gyvÅ«nijos savininkei, gali kilti pareiga atlyginti laukinio gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ , bet tik tokiu atveju, jeigu tokia pareiga įtvirtinta įstatyme (CK 6.263 straipsnis). Civilinė atsakomybė už gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ reglamentuojama CK 6.267 straipsnyje.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka įstatymų leidėjo nustatyta 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Laukinės gyvÅ«nijos įstatymo pakeitimais (nauja įstatymo redakcija XI-920, 2010 m. birželio 22 d.): inter alia įstatymo V skirsnio ,,Atsakomybės už laukinės gyvÅ«nijos įstatymo pažeidimus ir žalos atlyginimas“ 22 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nagrinėjamiems santykiams aktuali teisės norma, pagal kuriÄ valstybei nuosavybės teise priklausančių gyvÅ«nų eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryÅ¡ys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų CK 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų, ir iÅ¡ieÅ¡koma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Taigi įstatyme įtvirtinta, kad valstybės atsakomybė už laukinio gyvÅ«no eismo įvykyje padarytÄ Å¾alÄ yra civilinė atsakomybė, kylanti kaltės pagrindu, kurios atsiradimui bÅ«tinas bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų visetas: turi bÅ«ti nustatyti neteisėti valstybės veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryÅ¡ys ir valstybės kaltė. Ginčuose dėl laukinio gyvÅ«no eismo įvykyje padarytos žalos atlyginimo taikytinos bendrosios civilinio proceso normose įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, kad besikreipiantis į teismÄ asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus CPK nustatytas aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Taigi pirmÄ sias tris civilinės atsakomybės sÄ lygas, tarp jų ir valstybės neteisėtus veiksmus, turi įrodyti nukentėjęs asmuo, kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, todėl jos nukentėjusiam asmeniui įrodinėti nereikia (CK 182 straipsnio 1 dalies 4 dalis).Lietuvos Aukščiausias Teismas, formuodamas vieningÄ teismų praktikÄ , yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybei už eismo įvykio metu laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ negali bÅ«ti taikoma griežtoji (be kaltės) civilinė atsakomybė, todėl tokiuose ginčuose CK 6.267 straipsnio 2 dalis taikytina nustatant visas CK 6.246-6.249 straipsniuose įtvirtintas bÅ«tinÄ sias civilinei atsakomybei kilti sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011, 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012 ir kt.).

Dėl valstybės neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos             Minėta, kad valstybės, kaip laukinių gyvÅ«nų savininkės, veiksmų (neveikimo) neteisėtumÄ , kaip jos civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , turi įrodyti ieÅ¡kovas, reikalaujantis atlyginti žalÄ (CPK 178 straipsnis). Tik jam pateikus pakankamų valstybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) įrodymų, valstybei bÅ«tų kilusi pareiga juos paneigti, t.y. įrodyti, kad jos veiksmai buvo teisėti.

Pažymėtina, kad, vertinant valstybės, kaip laukinių gyvÅ«nų savininkės, veiksmų teisėtumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta ir į nuosavybės objekto ypatumus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad laukinių gyvÅ«nų, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifika lemia jų savininko ribotas galimybes juos valdyti, todėl į tai turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl gyvÅ«nų savininko veiksmų, imantis priemonių žalai, sukeliamai laukinių gyvÅ«nų, iÅ¡vengti, pakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).

Vienas iÅ¡ subjekto veiksmų (ne)teisėtumo vertinimo principų civilinės atsakomybės kontekste yra tas, kad iÅ¡ nieko negali bÅ«ti reikalaujama to, kas neįmanoma, tokio pobÅ«džio bylose teismai savo sprendimus grindžia CK 6.3 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad prievolės dalyku negali bÅ«ti tai, kas neįvykdoma ir lotyniÅ¡ku posakiu Impossibilium nulla obligatio est. Dėl laukinių gyvÅ«nų, kaip nuosavybės objekto, specifikos egzistuoja labai ribotos galimybės kontroliuoti ir valdyti jų migracijÄ , todėl negalima reikalauti, kad valstybė garantuotų absoliučiÄ apsaugÄ nuo jų sukeliamų eismo įvykių.

Dėl valstybės veiksmų (ne)teisėtumo turi bÅ«ti sprendžiama, pagal tai, ar valstybės institucijos tinkamai veikė pagal savo kompetencijÄ , t.y. vykdė iÅ¡ įstatymo ar kito teisės akto kylančias pareigas arba bendrÄ jÄ rÅ«pestingumo bei atsakingumo pareigÄ . Nagrinėjamoje byloje valstybės veiksmų teisėtumas vertinamas valstybės pareigos užtikrinti eismo saugumÄ valstybinės reikÅ¡mės keliuose kontekste. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vertinant valstybės veiksmus užtikrinant eismo saugumÄ nuo laukinių gyvÅ«nų keliamo pavojaus, pasisakyta, jog tam, kad bÅ«tų konstatuota valstybės, kaip laukinių gyvÅ«nų savininkės, pareiga pastatyti įspėjamuosius kelio ženklus, taikyti technines (gyvÅ«nus atbaidančias ir kt.) priemones laukinių gyvÅ«nų daromai žalai iÅ¡vengti, turi bÅ«ti nustatyta objektyviai privaloma (kylanti iÅ¡ įstatymo ar kito teisės akto arba pagrįsta bendra rÅ«pestingumo bei atsakingumo pareiga) tokių priemonių panaudojimo bÅ«tinybė, nulemta konkrečios informacijos apie eismo įvykius bÅ«tent toje kelio atkarpoje, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, jų intensyvumÄ , priežastis, lyginamojo Å¡io kelio ruožo ir bendros situacijos aplinkiniuose keliuose tyrimo rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).IeÅ¡kovai, ieÅ¡kiniu valstybės veiksmų (neveikimo) neteisėtumÄ net neįrodinėja, apsiribodami formaliu teiginiu, kad kaltę prisiimti ir pilnai atlyginti ieÅ¡kovams padarytÄ Å¾alÄ privalo atsakovė (valstybė), kadangi bÅ«tent ji nepasirÅ«pino, kad Å¡is laukinis žvėris bÅ«tų atitvertas tvora nuo automagistralės ir negalėtų iÅ¡bėgti į važiuojamÄ jÄ dalį ir sugadinti ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantį automobilį, arba bent jau įspėjamojo ženklo apie laukinių gyvÅ«nų keliamÄ grėsmę eismo saugumui įrengimÄ .

Kaip minėta, laukinių gyvūnų, kaip valstybės nuosavybės objekto, specifika lemia jų savininko ribotas galimybes juos valdyti, todėl ieškovų argumentas yra teisiškai nepagrįstas ir netgi absurdiškas, nes valstybės neveikimas kildinamas iš to, kad ji nepasirūpino, kad šis laukinis žvėris (šiuo atveju stirna) būtų atitvertas tvora. Valstybė įstatymais nėra įpareigota ir negali pati įsipareigoti, kad būtų izoliuotas kiekvienas laukinis gyvūnas, laukinių gyvūnų specifika, jų migracija lemia tai, kad jie gali pasirodyti bet kada ir bet kur, ir netgi mieste.

Å iuo atveju atsakovas (valstybė) negalėjo izoliuoti konkrečios stirnos, kad ji neiÅ¡bėgtų į automagistralę, kÄ ieÅ¡kinyje nurodė ieÅ¡kovai. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis valstybės pareigas eismo saugumo užtikrinimo srityje – Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kurio 11 straipsnyje ,,Saugių eismo sÄ lygų užtikrinimas keliuose” nustatyta, kad saugių eismo sÄ lygų valstybinės reikÅ¡mės keliuose užtikrinimÄ , įgyvendinant eismo saugumo priemones, organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios valstybinės reikÅ¡mės kelius prižiÅ«rinčios valstybės įmonės. Ä®gyvendinant Å¡ias įstatymo nuostatas priimtas susisiekimo ministro įsakymas ,,Dėl avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodikos patvirtinimo” (2011 m. birželio 7 d.

Nr. 3-342, įsigaliojo 2011 m. birželio 12 d.). Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikÅ¡mės keliuose metodikos tikslas – apibrėžti padidinto avaringumo kelio ruožo sÄ vokÄ ir, atsižvelgiant į tam tikrus transporto eismo srautų parametrus ir atsitikusius eismo įvykius, įvertinti tokių ruožų pavojingumo laipsnį. Pagal Å¡iÄ metodikÄ avaringu ruožu pripažįstamas kelio ruožas, kuriame yra padidėjęs avaringumas, avaringi ruožai nustatomi naudojant slenkmenį, slenkmens ilgis pastovus ir lygus L = 500 m, p slenkmuo perkeliamas nuo vienos eismo įvykio vietos prie kitos ir jeigu perkėlus slenkmenį nustatoma, kad ties juo esančiame kelio ruože per ketverius metus įvyko eismo įvykių daugiau už AK min. = 3, tai toks ruožas įtraukiamas į avaringų ruožų sÄ raÅ¡Ä (Metodikos 2–4 punktai).

IeÅ¡kovai, turėdami įrodinėjimo pareigÄ (CPK 178 straipsnis) nepateikė duomenų apie tai, kad ginčo kelio ruožas atitiko avaringo ruožo kriterijus, tačiau nebuvo įtrauktas į avaringų ruožų sÄ raÅ¡Ä .Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio dienÄ kelio ženklas Nr. 131 ,,Laukiniai žvėrys“ buvo magistralės 145,082 kilometro kairėje pusėje, su galiojimo zona į priekį 10 km. Arčiausiai įvykio vietos kelio ženklas Nr. 131 įrengtas 2012 m. spalio mėnesį, t.y. 177,550 km (35 b. l.).

IÅ¡ atsakovo ir trečiojo asmens pateiktų duomenų matyti, kad kelio ženklų dažnis atitinka magistralės ženklinimo įspėjamuoju ženklu Nr. 131 dažnį ir Kelio ženklų konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje iÅ¡dėstytÄ nuostatÄ apie tai, kad įspėjamųjų ženklų be reikalo neturi bÅ«ti daug, kad Å¡ie ženklai iÅ¡dėstomi taip, kad įspėtų apie galimus kelyje pavojus, kuriuos pakankamai atsargiai važiuojančiam vairuotojui bÅ«tų sunku laiku pastebėti. Kita vertus, prieÅ¡ tai buvęs kelio ženklas Nr. 131, nepaneigia galimybės, kad laukiniai žvėrys gali bÅ«ti nuėję už kelio ženklo galiojimo zonos.

Nagrinėjamu atveju, ginčo kelio atkarpoje negaliojo įspėjamieji kelio ženklai, duomenų apie tai, kad ginčo atkarpa buvo laukinių žvėrių migracijos magistrale vieta, ar joje būtų pasitaikę laukinių žvėrių išbėgimo atvejų, ieškovai nepateikė, todėl negalima konstatuoti atsakovo (valstybės) neveikimo įrengiant įspėjamuosius kelio ženklus ar tvoras nuo laukinių gyvūnų eismo įvykio dienai. Tokia pareiga valstybei nekilo, juo labiau, kad valstybė ėmėsi pakankamai priemonių, nes ties įvykio vieta 179,1 km skiriamojoje juostoje įrengti metaliniai apsauginiai atitvarai.

Be to, kelio ženklas Nr. 131 tik įspėja vairuotojus apie kelio ruoÅ¾Ä , kuriame yra didelė tikimybė, kad per keliÄ gali eiti žvėrys, todėl vien ženklo pastatymas neapsaugos neatidaus vairuotojo nuo laukinių žvėrių. Pažymėtina, kad vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Be to, vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (Kelių eismo taisyklių 133, 134 punktai). Byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo R. N. važiavimo greitį, stabdymo žymes ir kitas eismo įvykio aplinkybes.

IÅ¡ ieÅ¡kovo R. N. paaiÅ¡kinimų teismo posėdyje nustatyta, kad jis pamatė tris stirnas ir atsitrenkė į didžiÄ jÄ stirnÄ , kuri išėjo pirma, ir tik atsitrenkęs pradėjo stabdyti, kas rodo, kad ieÅ¡kovas R. N. nesivadovavo KET reikalavimais ir nesustabdė automobilio pamatęs kliÅ«tį. BÅ«tinybė statyti kelio ženklÄ Nr. 131 ,,Laukiniai žvėrys“ konstatuotina tada, kai nustatoma didelė gyvÅ«nų migracijos per keliÄ tikimybė, patvirtinta objektyviais duomenimis apie konkretaus kelio ruožo iÅ¡skirtinumÄ Å¡iuo požiÅ«riu, inter alia gyvÅ«nų sukeltų avarijų intensyvumÄ .

Å ioje byloje ieÅ¡kovai Å¡itų aplinkybių nepagrindė ir neįrodė.Teismas pažymi, kad papildomo kelio ženklo pastatymas po įvykio praėjus beveik metams nerodo valstybės pavėluotÄ veikimÄ ir nepatvirtina jos neteisėtÄ neveikimÄ laiku užkardant laukinių gyvÅ«nų sukeltų eismo įvykių rizikÄ , nes papildomo kelio ženklo pastatymas po eismo įvykio neįrodo, kad jau iki to buvo bÅ«tina jį įrengti.Pirmos instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos visos bÅ«tinosios valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl darytina pagrįsta ir neginčijama iÅ¡vada, kad valstybės civilinės atsakomybės nagrinėjamu atveju nekilo, todėl ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti atmestas.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nuosekliai plėtojama bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiÅ¡kos nagrinėjamai bylai. Pirmos instancijos teismas nenustatė iÅ¡skirtinių nagrinėjamos bylos aplinkybių ir teisinių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos, todėl nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti vadovaujamasi pirmiau iÅ¡nagrinėtose precedento reikÅ¡mę turinčiose kasacinėse bylose iÅ¡dėstytais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl valstybės, kaip laukinių gyvÅ«nų savininkės, civilinės atsakomybės už Å¡ių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ teisinio reglamentavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683/2013; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2012).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinį atmetus iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistina trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, atstovavusiai ir atsakovÄ , 529,02 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (CPK 88, 96 straipsniai).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259-270 straipsniais, n u s p r e n d ė:

IeÅ¡kovų R. N. ir A. N. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų R. N. ir A. N. trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai po 264,51 Lt (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis litus 51 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                          Mindaugas Klemenis