5c2960f7-23e0-477b-b9ed-e4e12d01c888 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                  Administracinė byla Nr. I-1708-331/2011                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-02821-2011-0                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 7.2, 74.(S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus JanuÅ¡kos ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Neringai Pustovit, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei Linai Darulienei, atsakovės atstovei Linai Simonaitytei – Venckuvienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „BPA“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos, UAB „Fertimara“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“ advokatui Karoliui Kačerauskui, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Afalita“, UAB „Arijus“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB JÅ«rų agentÅ«ra „LepÅ«nas“, UAB „Litma“, UAB „Green terminal“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „JÅ«rų agentÅ«ra Forsa“, UAB „Uosto vartai“, UAB „H.Muller & Co“, UAB „Nurminen Maritime“ atstovui advokatui Mariui Intai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „VPA Logistics“ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (toliau – Konkurencijos taryba), tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Amber Bay, UAB „Afalita“, UAB „Arijus“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, UAB „BPA“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Baltlanta“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „Fertimara“, UAB „Fregatų aptarnavimo agentÅ«ra“, UAB „Green Terminal“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „JÅ«rtransa“, UAB „JÅ«rų agentÅ«ra Forsa“, UAB Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija „Bega“, UAB „Koralita“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „LepÅ«nas“, UAB „Limarko“, UAB „Limarko jÅ«rų agentÅ«ra“, UAB „Litma“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Nordis Shipping Service“, UAB „Nurminen Maritime“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB „Passat“, UAB Prekybos namai „Skelmė“, UAB „Unitek“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Uosto vartai“, UAB „Volfra – Klaipėda“, UAB „WM H.Muller & Co”, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijai dėl nutarimo dalies panaikinimo,                                                 Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :

Konkurencijos taryba 2011-12-08 nutarimu Nr. 2S-25 pripažino UAB „Afalita“, UAB „Amber Bay“, UAB „Arijus“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“:, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB „Baltlanta“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „BPA“, UAB „Fertimara“, UAB „Fregatų aptarnavimo agentūra“, UAB „Green Terminai“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „Jūrtransa“, UAB „Jūrų agentūra Forsa“, UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, UAB „Koralita“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „Lepūnas“, UAB „Limarko“, UAB „Limarko jūrų agentūra“, UAB „Litma“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Nordis Shipping Service“, UAB „Nurminen Maritime“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB „Passat“, UAB Prekybos namai „Skelmė“, UAB „Unitek“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Uosto vartai“, UAB „VPA Logistics“, UAB „Volfra – Klaipėda“, UAB „WM H.

Muller & Co“, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijÄ sudariusias draudžiamÄ susitarimÄ nustatyti (fiksuoti) minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, pažeidusias Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus (nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktas); įpareigoti UAB „Afalita“, UAB „Amber Bay“, UAB „Arijus“, Lietuvos ir Latvijos UAB „Astramara“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB Baltlanta“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „BPA“, UAB „Fertimara“, UAB „Fregatų aptarnavimo agentÅ«ra“, UAB „Green Terminal“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „JÅ«rtransa“, UAB JÅ«rų agentÅ«ra „Forsa“, UAB Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija „Bega“, UAB „Koralita“, UAB „Klaipėdos Translit“, UAB „LepÅ«nas“, UAB „Limarko“, UAB „Limarko jÅ«rų agentÅ«ra“, UAB „Litma“, UAB „MK Laivyba“, UAB „Nordis Shipping Service“, UAB „Nurminen Maritime“, UAB „Okeaninių konteinerių servisas“, UAB „Passat“, UAB Prekybos namai „Skelmė“, UAB „Unitek“, UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Uosto vartai“, UAB „VPA Logistics“, UAB „Volfra – Klaipėda“, UAB „WM H.

Muller & Co“, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijÄ nutraukti Å¡io nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytÄ Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo pažeidimÄ , jeigu jis vis dar yra tęsiamas (nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktas); už Å¡io nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytÄ pažeidimÄ bendrovėms skirti nurodyto dydžio baudas, tarp jų pareiÅ¡kėjai UAB „VPA Logistics“ - 337 700 Lt (nutarimo rezoliucinės dalies 3.30 punktas);

įpareigoti bendroves per 5 dienas nuo Å¡io nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkte numatyto įpareigojimų įvykdymo ir Å¡io nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkte numatytų baudų sumokėjimo praneÅ¡ti apie tai Konkurencijos tarybai ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (nutarimo rezoliucinės dalies 4 punktas); nutraukti bylÄ dėl dalies įmonių nesant pažeidimo sudėties (nutarimo rezoliucinės dalies 5 punktas) (I t., b.l. 23-75). P a r e i Å¡ k ė j o s  a r g u m e n t a i. Bendrovė „VPA Logistics“, nesutikdama su priimtu nutarimu, skundais (I t., b. l. 1-14, b. l. 84-91) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ ir praÅ¡o panaikinti Konkurencijos tarybos 2011-12-08 nutarimo Nr. 2S-25 dalis:1) rezoliucinės dalies 1 punktÄ , kuriame pripažinta, kad UAB „VPA Logistics“ pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo (toliau – Veikimo sutartis) 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus;2) rezoliucinės dalies 2 punktÄ , kuriame pareiÅ¡kėja įpareigota nutraukti pažeidimÄ ;3) nutarimo rezoliucinės dalies 3.30 punktÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjai už rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytÄ pažeidimÄ paskirta 337 700 Lt piniginė bauda;Kartu prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ? iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti skundžiamo Konkurencijos tarybos 2011-12-08 nutarimo Nr. 2S-25 galiojimÄ .

Teismas 2012-01-09 nutartimi pareiÅ¡kėjos skundÄ priėmė, o praÅ¡ymÄ taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė (II t., b. l. 19-20). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2012-02-10 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-01-09 nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo ir nutarė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Konkurencijos tarybos 2011-12-08 nutarimo Nr. 2S-25 dalies dėl bendrovės „VPA Logistics“ paskirtos 337 700 Lt baudos galiojimÄ (2 t., b. l. 52-57).PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi valios sudaryti susitarimÄ dėl agentavimo tarifų.

Nesant pareiÅ¡kėjos valios iÅ¡raiÅ¡kos nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėja sudarė draudžiamÄ susitarimÄ . Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos (toliau - Asociacija) nariu pareiÅ¡kėja tapo 2008 m. gruodžio mėnesį. Taryba nutarimu nustatė, kad Asociacijos nariai susitarė dėl agentavimo tarifų 1998 m. birželio mėn., galutinis ir iki Å¡iol galiojantis susitarimas dėl tarifų dydžio, pasak Konkurencijos tarybos, buvo pasiektas 2002 m. todėl pareiÅ¡kėja negalėjo dalyvauti ir nedalyvavo sudarant draudžiamÄ susitarimÄ , nes jo sudarymo metu nebuvo įsteigta, nevykdė veiklos ir nebuvo Asociacijos nariu.

Prisijungdama prie Asociacijos, nebuvo informuota apie jokį Asociacijos ar jos valdymo organų priimtÄ sprendimÄ dėl minimalių agentavimo tarifų nustatymo, nes nebuvo jokio oficialaus sprendimo tokius tarifus patvirtinti. Nesant įrodymų, kad pareiÅ¡kėja buvo supažindinta su Asociacijos sprendimu ar jos narių susitarimu dėl agentavimo tarifų nustatymo, nėra pagrindo teigti, kad ji iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ prisijungti prie susitarimo. Nutarimu nėra neginčijamai įrodyta, jog draudžiamas susitarimas gyvavo ir po 2008 metų.

Nutarime nėra nurodoma nė viena aplinkybė, kuri leistų teigti, jog po 2008 metų Asociacijos nariai svarstė ar kitokiu bÅ«du siekė užtikrinti rekomendacinių tarifų, kurie taip ir nebuvo patvirtinti Asociacijos organų sprendimu, privalomumÄ . PraneÅ¡ime neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp pareiÅ¡kėjos narystės Asociacijoje ir dalyvavimo susitarime. Tapimas Asociacijos nariu pats savaime negali bÅ«ti prilyginamas tokiam bendradarbiavimo lygiui, kuris galėtų bÅ«ti laikomas konkurencijos teisės normomis draudžiamam susitarimui.

Nuo įstojimo į AsociacijÄ pradžios pareiÅ¡kėja nepriklausomai sprendė dėl agentavimo paslaugų kainų nustatymo, t.y. praktikoje nesivadovavo rekomendacijomis dėl agentavimo paslaugų tarifų nustatymo, pagrindinė jos veikla yra ne agentavimo paslaugų teikimas, bet į Klaipėdos jÅ«rų uostÄ atvežamų prekių sandėliavimas ir krova. PareiÅ¡kėjos pajamos iÅ¡ agentavimo paslaugų 2008-2010 m. sudarė 1,3-2 % visų jos pajamų. PareiÅ¡kėja pateikė įtikinamus ir atsakovo nepaneigtus įrodymus, patvirtinančius, jog į AsociacijÄ Ä¯stojo ir jos veikloje dalyvavo objektyviai neturėdama antikonkurencinio tikslo, nekonkuravo ir nekonkuruoja laivų agentavimo paslaugos rinkoje kainos aspektu, todėl negalėjo bÅ«ti pripažinta kitų Asociacijos narių konkurentu.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos narystės Asociacijos metu rekomendacinių tarifų (juolab privalomo jų taikymo) klausimas nebuvo keliamas, jokių duomenų apie Å¡ių tarifų privalomumÄ pareiÅ¡kėja neturėjo, todėl neturėjo ir pagrindo informuoti kitų Asociacijos narių, jog Å¡ių tarifų laikytis neketina. Visgi, pareiÅ¡kėjos nuomone, visi Asociacijos nariai žinojo ir suprato, jog rekomendaciniai tarifai neturi įtakos pareiÅ¡kėjos elgesiui rinkoje. Konkurencijos tarybos nurodomi argumentai, kad nepaisant pateiktų įrodymų reikia vertinti, kad pareiÅ¡kėja laikėsi Asociacijos rekomendacijų, nes kai kurie pareiÅ¡kėjos taikyti tarifai buvo aukÅ¡tesni už rekomenduojamus yra neprotingi ir nepagrįsti.

Išvada, kad rekomendacijos yra įgyvendinamos praktikoje, jų laikomasi, turėtų būti daroma tuomet, kai asmenų taikomos paslaugų kainos didele dalimi sutampa su rekomenduotomis ar matomas sistemingas, nuolatinis praktikoje taikomų ir rekomenduotų kainų atitikimas. Tuo tarpu atsitiktinis ir retai pasitaikantis (pareiškėjos atveju tik 16 proc. atvejų jo taikomos kainos buvo didesnės nei rekomenduota) praktikoje taikomų kainų atitikimas rekomendacijoms negali būti pripažįstamas kaip įrodymas, kad Asociacijos rekomendacijos buvo įgyvendinamos praktikoje.

Net ir tuo atveju, jei būtų žinojusi, kad 2002 m. Asociacija buvo patvirtinusi rekomenduojamus minimalius agentavimo paslaugų tarifus, pareiškėja neturėjo jokio pagrindo manyti, kad praėjus daugiau kaip 6 metams po tokių rekomendacijų nustatymo, šie tarifai yra vis dar galiojantys ir privalomi Asociacijos nariams. Rekomendaciniai tarifai buvo panaikinti 2010-07-02 Asociacijos drausminio komiteto posėdžio protokolu. Kad rekomendaciniai tarifai niekada nebuvo oficialiai įtvirtinti Asociacijos visuotinio narių susirinkimo nutarimu pripažįsta ir atsakovas, nurodydamas, jog šie tarifai tebuvo įtvirtinti de facto, t.y. nesilaikant Asociacijos įstatuose nustatytos tvarkos.

PareiÅ¡kėjos manymu, forma, kuria buvo panaikinti rekomendaciniai tarifai, yra priimtina ir atitinka tikrÄ jÄ Asociacijos ir jos narių valiÄ . Dėl Å¡ios priežasties pažeidimo pabaiga laiko 2010-07-02, o pareiÅ¡kėjos padaryto pažeidimo trukmė yra ne 3 metai, o 1,5 metų.PareiÅ¡kėjos nuomone, Nutarimu paskirta 337 700 litų bauda, sudaranti 1,3 proc. pareiÅ¡kėjos bendrųjų metinių pajamų 2010 metais, yra neproporcingai didelė ir buvo paskirta netinkamai įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Skiriant baudÄ buvo nepagrįstai neatsižvelgta į pareiÅ¡kėjos antraeilį vaidmenį ir formalų dalyvavimų draudžiamame susitarime. Konkurencijos taryba netinkamai įvertino aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjos pajamos iÅ¡ agentavimo paslaugų sudaro labai nedidelę dalį visų pareiÅ¡kėjos pajamų. 2010 m. pareiÅ¡kėja gavo 451 318,85 Lt pajamų iÅ¡ agentavimo paslaugų, kas sudarė 1,7 % nuo visų pajamų. Kitos pareiÅ¡kėjos pajamos buvo gautos iÅ¡ su pažeidimu nesusijusios veiklos. 2010 m.

PareiÅ¡kėja viso uždirbo 1 535 824 Lt grynojo pelno. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis pareiÅ¡kėjos pelningumas yra 5,9 proc. iÅ¡ veiklos, susijusios su Konkurencijos tarybos nustatytu pažeidimu, pareiÅ¡kėja gavo 26 627,8 Lt grynojo pelno. Tarybos paskirta 337 700 litų bauda sudaro 74,8 proc. nuo pajamų, gautų iÅ¡ agentavimo paslaugų bei yra 12 kartų didesnė nei nauda, kuriÄ gavo pareiÅ¡kėja iÅ¡ agentavimo paslaugų. Kadangi vidutinė Konkurencijos tarybos nurodyta skiriama bauda yra 5 procentai nuo pajamų, daro iÅ¡vadÄ , kad tuo atveju, jei pareiÅ¡kėja nebÅ«tų vykdžiusi teisėtos, su nustatytu pažeidimu nesusijusios veiklos, jai paskirtos baudos dydis bÅ«tų 22 565,95 Lt.

Nutarimu nepagrįstai atsisakyta pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, jog pareiÅ¡kėja neįgyvendino konkurencijÄ ribojančių veiksmų. Konkurencijos taryba netinkamai taiko Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies kriterijų - pareigÄ atsižvelgti į Å«kio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę. Toks atsakovo vertinimas yra ydingas iÅ¡ esmės ir neatitinka proporcingumo bei teisėtumo principų, nes pagal taikomÄ metodikÄ gaunasi, kad tie Å«kio subjektai, kurių didelė veiklos dalis su pažeidimu nėra susijusi, yra baudžiami griežčiau nei tie, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su pažeidimu ir kurie galėjo gauti daugiausiai naudos iÅ¡ pažeidimo.

Taryba neįvertino kiekvieno Å«kio subjekto įtakos pažeidimo padarymui, kai pažeidimÄ padaro keli Å«kio subjektai. Atsakovas neatsižvelgė į skirtingÄ Å«kio subjektų indėlį į sprendimo, kuris pripažintas neteisėtu, priėmimÄ ir įgyvendinimÄ . Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad Konkurencijos taryba pagrįstai pripažino, jog pareiÅ¡kėja pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir Veikimo sutarties 101 straipsnio 1 dalį, yra pagrindas pakeisti Konkurencijos tarybos nutarimu pareiÅ¡kėjui pritaikytos baudos dydį sumažinant baudÄ iki 22 565,95 Lt.Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjos atstovė Lina Darulienė prašė skundÄ patenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.

K o n k u r e n c i j o s T a r y b o s  a r g u m e n t a i  d ė l  UAB „V P A L o g i s t i c s“ s k u n d o Atsakovė Konkurencijos taryba su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime (II t., b. l. 69?92) paaiÅ¡kino, kad dėl bendrovės „VPA Logistics“ žinojimo apie draudžiamo susitarimo buvimÄ ir valios prisijungti prie susitarimo iÅ¡reiÅ¡kimo paaiÅ¡kino, kad buvimas asociacijos, kurios nariai yra sudarę draudžiamÄ susitarimÄ nariu, yra ir prisijungimas prie draudžiamo susitarimo, jeigu asociacijos narys neprieÅ¡taravo susitarimui.

Buvimas asociacijos nariu, reiÅ¡kia, kad Å«kio subjektas žino apie asociacijos pagrindinius dokumentus ir apie jos veiklÄ . Å ioje byloje nebuvo bÅ«tina papildomai įrodinėti, kad bendrovė „VPA Logistics“ žinojo apie sudarytÄ draudžiama susitarimÄ ir expressis verbis iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ prie jos prisijungti, nes priklausymas asociacijai pats savaime įrodo, kad Å«kio subjektas žinojo apie asociacijos sprendimus ir įstodamas į asociacijÄ iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dalyvauti draudžiamame susitarime bei prisiėmė su tuo susijusiÄ rizikÄ .

Asociacijos sprendimų, įstatų ir Etikos kodekso visuma įtvirtina Asociacijos narių susitarimÄ laikytis Asociacijos rekomenduojamų minimalių laivų agentavimo tarifų. Bendrovė „VPA Logistics“ turėjo žinoti, kad viena iÅ¡ pagrindinių buvimo Asociacijos nare sÄ lygų yra jos įstatų ir etikos kodekso laikymasis. Etikos kodekso 2.4.4.6. punkte nurodyta, kad drausminės procedÅ«ros gali bÅ«ti pradėtos dėl „užsakovams (Principalams) siÅ«lomos laivo agento paslaugos su žymiai žemesniais nei rekomenduojama tarifais“.

Taigi, Å¡ios Etikos kodekso nuostatos faktiÅ¡kai nustatė pareigÄ laikytis agentavimo tarifų, nes jų nesilaikymas galėjo turėti neigiamų pasekmių įmonei gaunant laivų agentavimo licencijÄ , galėjo bÅ«ti inicijuojama drausminė procedÅ«ra, ar net galėjo grėsti paÅ¡alinimas iÅ¡ Asociacijos. Atsakovės nuomone, atmestinas bendrovės „VPA Logistics“ teiginys, kad nesant įrodymų, jog ji buvo supažindinta su Asociacijos sprendimu ar jos narių susitarimu dėl tarifų nustatymo, nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėja, prisijungdama prie Asociacijos tuo pačiu iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ prisijungti ir prie susitarimo, nes stodama į Asociacijos pagal Asociacijų įstatymÄ pareiÅ¡kėja privalėjo pati susipažinti su Asociacijos įstatais, kurie tiesiogiai nurodė, kad Asociacijos nariai privalo laikytis Etikos kodekso, o pastarasis - kad yra privaloma laikytis Asociacijos tarifų.

PareiÅ¡kėja galėjo žinoti apie Asociacijos tarifus įstojimo į Asociacijos metu dar ir dėl to, kad tarifai buvo patalpinti Asociacijos internetiniame puslapyje. Daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo, nes nei Konkurencijos taryba tyrimo metu nustatė, nei pareiÅ¡kėja pateikė kokių nors įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji iÅ¡ tikrųjų neturėjo jokių galimybių žinoti apie minėtus Asociacijos ir jos narių sprendimus. Bendrovė nepateikė įrodymų, kad stojimo į Asociacijos metu ji nesutiko laikytis Asociacijos nustatytų rekomenduojamų minimalių agentavimo tarifų ir apie tai pranešė visiems Asociacijos nariams.

Atsiribojimas nuo draudžiamo susitarimo turi bÅ«ti vieÅ¡as ir vienareikÅ¡miÅ¡kas. Jei pareiÅ¡kėja iÅ¡ tikrųjų norėjo atsiriboti nuo Asociacijos tarifų taikymo, ji galėjo stodama į AsociacijÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti Asociacijos ir jos nariams, kad ji jokiu bÅ«du nenori bÅ«ti laikoma kartelio nare ir taikyti Asociacijos rekomenduojamus minimalius laivų agentavimo tarifus. Žinodama, kad narystės Asociacijos sÄ lyga yra jos įstatų ir priimtų sprendimų laikymasis, niekaip nepareikÅ¡dama savo nepritarimo Etikos kodekso nuostatoms ir tarifams, kurie buvo skelbiami internetiniame puslapyje, tyliai pritarė draudžiamam susitarimui ir taip prie jo prisijungė.

Tai, kad pareiÅ¡kėja daugumoje atvejų netaikė Asociacijos tarifų nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ji tinkamai atsiribojo nuo draudžiamo susitarimo ir jame nedalyvavo ir todėl turėtų bÅ«ti atleista nuo atsakomybės, kadangi susitarimai dėl minimalių kainų nustatymo, nepriklausomai nuo jų realaus įgyvendinimo ar poveikio rinkai, yra savaime draudžiami ir savaime sudaro pagrindÄ Å«kio subjektams taikyti atsakomybę už Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio (ir Veikimo sutarties 101 straipsnio) reikalavimų pažeidimÄ .

Ūkio subjektų elgesys ar kainos, prieÅ¡ingos toms, kurios buvo aptartos susitarimu, neįrodo, kad subjektas nedalyvavo susitarime. Atsakydama į pareiÅ¡kėjos teiginį, kad ji lygiai taip pat kaip ir bendrovė „DFDS SEAWAYS“ bei bendrovė „MSC Vilnius“ nekonkuravo su kitais Asociacijos nariais laivų agentavimo paslaugos kainos aspektu, todėl buvo nepagrįstai pripažinta pažeidusi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, pažymėjo, kad nutarimu nebuvo susiaurinta Konkurencijos įstatyme įtvirtinta „konkurento“ sÄ voka.

Pareiškėja teisine prasme nėra jos agentuotų įmonių dukterinė įmonė ir ji teikė laivų agentavimo paslaugas iš išorės atplaukusiems laivams, neįrodė, kad agentavimo paslaugas teikė išimtinai tik motininei įmonei, todėl jos argumentai dėl jos nebuvimo konkurente laivų agentavimo paslaugų teikimo rinkoje atmestini. Pareiškėjos argumentas, kad laivų agentavimo paslauga buvo suteikiama tik kaip šalutinė paslauga prie pagrindinės pareiškėjos teikiamos paslaugos, ir kad buvo aptarnaujami daugiausiai laivai - šaldytuvai, kurie naudojo pareiškėjos šaldytuvus, niekaip nepaneigia to, kad pareiškėja teikė ar galėjo teikti laivų agentavimo paslaugas kitiems ūkio subjektams ir todėl konkuravo laivų agentavimo rinkoje.

Tai, kad agentavimo paslaugų pirkėjai naudojo pareiÅ¡kėjos Å¡aldytuvus, dar nereiÅ¡kia, kad tie pirkėjai kartu su pareiÅ¡kėja sudarė vienÄ ekonominį vienetÄ (t.y. Å«kio subjektÄ Konkurencijos įstatymo prasme ir įmonę – Veikimo sutarties 101 straipsnio prasme) ir, kad laivų agentavimo paslaugos teikimas tarp jų buvo tik kaip vidinis užduočių pasiskirstymas. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad 2012-01-02 skunde pareiÅ¡kėja pati nurodė, kad Asociacijos nariai yra jos konkurentai (2.6 punktas).

Atsakovės nuomone atmestinas pareiÅ¡kėjos argumentas, kad taryba neįrodė, kad draudžiamas susitarimas gyvavo ir po 2008 m. (t. y. UAB „VPA Logistics“ įstojus į AsociacijÄ ). Po 2008 m. buvo tokie faktai, rodantys, kad buvo sudarytas draudžiamas susitarimas fiksuoti laivų agentavimo kainas: galiojo Asociacijos įstatų nuostatos, kad Asociacijos nariams yra privaloma laikytis Etikos kodekso ir Asociacijos valdymo organų sprendimų; galiojo Etikos kodekso 2.4.4.6. punktas; Asociacijos internetiniame puslapyje buvo patalpinti konkretÅ«s minimalÅ«s tarifai; 2010-07-02 vyko drausminio komiteto posėdis, kuriame buvo svarstomi klausimai, susiję su Tarifų ir atitinkamų Etikos kodekso nuostatų panaikinimų.

Tai, kad po 2006 m. Asociacijos tarifai nebuvo aktyviai svarstomi Asociacijos valdymo organuose ir, kad drausminis komitetas netaikė sankcijų, dar nereiÅ¡kia, kad draudžiamas susitarimas pasibaigė. Per 13 metų draudžiamo susitarimo galiojimo laikotarpį yra normalu, kad draudžiamo susitarimo Å¡alių elgesys ir draudžiamo susitarimo įgyvendinimo formos ar bendradarbiavimo intensyvumas keičiasi. Tačiau šios aplinkybės niekaip neįrodo, kad draudžiamas susitarimas pasibaigė.Dėl pareiÅ¡kėjai paskirtos baudos pagrįstumo nurodė, kad tiek Konkurencijos įstatymas, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1591 patvirtintos „Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklės“ numato baudų skaičiavimÄ nuo bendrųjų Å«kio subjektų pajamų (Baudos nustatymo taisyklės). 2011-04-21 įstatymu priimti Konkurencijos įstatymo pakeitimai, kuriais inter alia buvo įtvirtinta ir nuostata, kad Å«kio subjektams skiriamos baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į Å«kio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija per 2 mėnesius nuo Å¡ių įstatymo pakeitimų įsigaliojimo (2011-05-03) turėjo parengti ir patvirtinti naujÄ baudų dydžio nustatymo tvarkos apraÅ¡Ä ,  kuris  reglamentuotų,  kokiais  kriterijais  vadovaujantis  turėtų bÅ«ti diferencijuojamos baudos pagal Å«kio subjektų pajamas, susijusias su pažeidimu. Vis dėlto naujos baudų skaičiavimo taisyklės įsigaliojo tik 2012-01-27, t.y. po skundžiamo nutarimo priėmimo.

Todėl, skirdama baudÄ pareiÅ¡kėjai, Konkurencijos taryba galėjo vadovautis tik galiojančiais teisės aktais, t.y. Konkurencijos įstatymu bei Baudų nustatymo taisyklėmis, kuriuose nebuvo įtvirtinta taisyklių, kaip turėtų bÅ«ti skaičiuojamos baudos atsižvelgiant į Konkurencijos įstatymo pakeitimus. PareiÅ¡kėja pagal pajamas iÅ¡ laivų agentavimo veiklos pateko į grupę tų įmonių, kurių atitinkamos pajamos sudarė nežymiÄ dalį bendrosiose pajamose, pareiÅ¡kėjai bauda buvo sumažinta 80 proc.

Pažymėjo, kad tokį grupavimÄ atsižvelgiant į pajamų iÅ¡ tam tikros veiklos dalį bendrosiose pajamose pripažįsta ir ESTT praktika.PareiÅ¡kėjos skunde pateikiama pozicija, kad bauda turėjo bÅ«ti sumažinta 90 proc. yra nemotyvuota ir nepagrįsta bei nerodo, jog Konkurencijos taryba netinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę. Konkurencijos teisėje pripažįstama, jog skiriamos baudos dydis yra tiesiogiai susijęs su atgrasymu, todėl gali bÅ«ti, kad, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, didesniems ir didesnę ekonominę galiÄ 36 turintiems Å«kio subjektams yra skiriamos didesnės baudos nei mažoms įmonėms, nors jos ir vykdytų tik laivų agentavimo veiklÄ .

PareiÅ¡kėjai skirta bauda sudaro tik apie 1,3 proc. bendrųjų metinių pajamų 2010 m., tuo tarpu kai kurioms įmonėms, kurioms laivų agentavimas yra pagrindinė veikla, skirta bauda sudaro 10 proc. ar beveik 10 proc. jų bendrųjų metinių pajamų. Vien ta aplinkybė, kad bendrovei „VPA Logistics“ skirta bauda virÅ¡ija jos pajamas ar pelnÄ , gautÄ iÅ¡ laivų agentavimo veiklos, nereiÅ¡kia, kad jai skirta bauda yra neproporcinga ar neteisinga bei pažeidžianti teisės aktų reikalavimus.

Ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja vėliau prisijungė prie draudžiamo susitarimo objektyviai įvertinta skaičiuojant baudos dydį už pažeidimo trukmę. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiÅ¡kėjai taikyti atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl draudžiamo susitarimo neįgyvendinimo, kadangi pareiÅ¡kėjos pateikti duomenys nepagrindžia to, jog ji sÄ moningai nukrypo nuo draudžiamo susitarimo, t.y. iÅ¡ esmės nesilaikė susitarimo, nė karto netaikė Asociacijos nustatytų tarifų.

Ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjos taikyti tarifai nebuvo lygÅ«s Asociacijos rekomenduojamiems tarifams, nereiÅ¡kia, kad ji neįgyvendino draudžiamo susitarimo, nes, taikydama didesnius tarifus nei Asociacijos rekomenduojami tarifai, pareiÅ¡kėja laikėsi Asociacijos rekomenduojamų minimalių tarifų, kas reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja laikėsi draudžiamo susitarimo. Asociacijos nustatytų tarifų priėmimo faktas turėjo bÅ«ti žinomas visiems Asociacijos nariams. Tuo tarpu tam, kad bÅ«tų panaikintas draudžiamas susitarimas, visi susitarimo dalyviai privalo iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ panaikinti susitarimÄ ir suprasti, kad jis yra panaikinamas.

To nebuvo padaryta 2010-07-02 drausminio komiteto posėdyje. Pats drausminis komitetas negali pakeisti Etikos kodekso, o gali tik pasiÅ«lyti jį pakeisti visuotiniam Asociacijos susirinkimui. Be to, pagal Asociacijos įstatų 5.2 punktÄ aukščiausias asociacijos organas yra bÅ«tent visuotinis asociacijos narių susirinkimas, o pagal įstatų 5.12.8 punktÄ valdyba tik įgyvendina asociacijos narių susirinkimuose priimtus sprendimus. PareiÅ¡kėja skunde nemini, kad ji buvo supažindinta su 2010-07-02 drausminio komiteto protokolu, ar kad ji žino apie Å¡io protokolo priedÄ (UAB „VPA Logistics“ atstovo paraÅ¡o Å¡iame priede nėra), kuriame kai kurie Asociacijos nariai pasiraÅ¡inėjo, jog pritaria Asociacijos drausminio komiteto sprendimui panaikinti Etikos kodekso 2.4.4.6. punktÄ ir minimalius laivų agentavimo tarifus.

Todėl Å¡is Asociacijos drausminio komiteto sprendimas nebuvo visuotinai žinomas ir neturėjo visų Asociacijos narių pritarimo, taigi jokiu bÅ«du negali bÅ«ti pripažįstamas kaip draudžiamo susitarimo ir tuo pačiu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Veikimo sutarties 101 straipsnio pažeidimo nutraukimas.Teismo posėdyje atsakovės atstovė Lina Simonaitytė - Venckuvienė prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Afalita“, UAB „Arijus“, UAB „Baltnautic Shipping Ltd“, UAB „Baltijos pervežimai“, UAB JÅ«rų agentÅ«ra „LepÅ«nas“, UAB „Litma“, UAB „Green terminal“, UAB „Jungtinė ekspedicija“, UAB „JÅ«rų agentÅ«ra Forsa“, UAB „Uosto vartai“, UAB „H.Muller & Co“, UAB „Nurminen Maritime“ atstovas advokatas Marius Inta, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Vakarų laivų agentai“, UAB „Baltic Forwarding and Shipping“ ir kt. atstovas advokatas Karolis Kačerauskas palaikė pareiÅ¡kėjos pozicijÄ , prašė skundÄ tenkinti.Trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Passat“ teismo Å¡aukimo įteikti nepavyko, tačiau 2012-05-24 teisme gautas UAB „Passat“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo centras“ praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti nedalyvaujant UAB „Passat“ atstovui.

Minėtame praÅ¡yme nurodyta, jog UAB „Passat“ žinoma apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ (3 t., b.l. 40- 41). Kitiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTÄ®) 78 str.). S k u n d a s t e n k i n t i n a s i Å¡Â d a l i e s Å ioje byloje ginčas kilęs dėl bendrovės „VPA Logistics“ dalyvavimo draudžiamuose susitarimuose su kitais Å«kio subjektais, taikant rekomenduojamus minimalius tarifus, susijusius su laivų agentavimu.Taigi, teismui svarbu nustatyti Tarybos nutarimo (2011-12-08 Nr. 2S-25) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (I t., b. l. 23-53).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjai inkriminuoto konkurencijos pažeidimo konstatavimui bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti susitarimo tarp Å«kio subjektų faktÄ , kuris gali pasireikÅ¡ti ir suderintais veiksmais, susitarimo objektas turi bÅ«ti tiesioginis ar netiesioginis prekės (paslaugos) kainos nustatymas (fiksavimas) bei susitarimo poveikį konkurencijai, t. y. siekį riboti konkurencijÄ , jos ribojimÄ ar tik galimybę jÄ riboti. Taip pat teismas turi patikrinti, ar Konkurencijos taryba laikėsi procedÅ«rinių taisyklių, ar visos iÅ¡vados yra motyvuotos, ar nebuvo iÅ¡kraipytos faktinės aplinkybės, ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais.PareiÅ¡kėja apeliuoja į tai, kad prisijungdama prie Asociacijos nebuvo informuota apie inkriminuojamÄ susitarimÄ , nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi valios sudaryti susitarimÄ dėl agentavimo tarifų, nuo įstojimo į AsociacijÄ nepriklausomai sprendė dėl agentavimo paslaugų tarifų nustatymo, paskirta bauda yra neproporcingai didelė, paskirta netinkamai įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes.Šį ginÄÄ reglamentuoja Konkurencijos įstatymas, Sutartis dėl Europos SÄ jungos veikimo.IÅ¡analizavus Å¡iuos teisės aktus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ių teisės aktų tikslas yra saugoti, kad konkurencija nebÅ«tų iÅ¡kraipoma.

Vis dėlto, neiÅ¡kraipyta konkurencija nėra savaiminis tikslas, bet sÄ lyga siekiant sukurti laisvÄ ir lanksčiÄ vidaus rinkÄ , tokia konkurencija kaip viena iÅ¡ priemonių skirta visuomenės ekonominei gerovei skatinti. Visi susitarimai tarp Å«kio subjektų, Å«kio subjektų asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybÄ , kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas ar iÅ¡kraipymas bendroje rinkoje, yra draudžiami ir nesuderinami su bendra rinka, jie negalioja nuo jų sudarymo momento.Bylos įrodymai patvirtina, kad Atsakovė tyrimÄ dėl laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių Å«kio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams pradėjo 2010-05-06 nutarimu Nr. 1S-71 savo iniciatyva, įtarus, kad laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiantys Å«kio subjektai, dalyvaudami Asociacijos veikloje, galėjo tartis dėl minimalių agentavimo tarifų ar sudaryti kitus susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurencijÄ arba kurie riboja ar gali riboti konkurencijÄ (Konkurencijos byla I t., b. l. 20). 2010-12-23 nutarimu Nr. 1S-234 tyrimas buvo papildytas laivų agentavimo ir kitas su laivyba susijusias paslaugas teikiančių Å«kio subjektų ir jų asociacijos veiksmų atitikties Veikimo sutarties 101 straipsnio reikalavimams vertinimu (Konkurencijos byla I t., b. l. 87-88).

Taip pat tyrimas papildytas 2011-08-25 nutarimu Nr. 1S-159 į tiriamų Å«kio subjektų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukus UAB „Limarko“ (Konkurencijos byla I t., b. l. 167-168). Tyrimo terminas pratęstas 2010-10-01 nutarimu Nr. 1S-174, 2010-12-23 nutarimu Nr. 1S-234, 2011-03-31 nutarimu Nr. 1S-54, 2011-06-30 nutarimu Nr. 1S-133 (Konkurencijos tarybos byla I t., b. l. 31, 87-88, 92, 93-94). A s o c i a c i j o s  n a r i ų  v e i k s m a i  s i e k i a n t  d r a u d ž i a m o  s u s i t a r i m o. Susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurencijÄ , yra panaÅ¡ia veikla užsiimančių nepriklausomų bendrovių grupė, sudariusi draudžiamÄ susitarimÄ (kartelį), kad galėtų nustatyti kainas arba pasidalyti rinkas ir taip riboti konkurencijÄ .

Kartelio nariai gali bÅ«ti ramÅ«s dėl savo rinkos dalies, skirtos jiems pagal susitarimÄ , todėl jiems nereikia kurti naujų gaminių ar siÅ«lyti kokybiÅ¡kų paslaugų konkurencinga kaina. Dėl to vartotojai už prastesnę kokybę moka daugiau. Dėl Å¡ios priežasties pagal Konkurencijos įstatymÄ ir ES konkurencijos teisę tokie susitarimai yra neteisėti, draudžiamÄ susitarimÄ sudarančioms įmonėms skiriamos baudos.Pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurencijÄ arba kurie riboja ar gali riboti konkurencijÄ , yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimÄ tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sÄ lygas.

Pagal Veikimo sutarties 101 straipsnio 1 dalį (EB sutarties ex 81 straipsnis), kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudžiami visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybÄ ir kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iÅ¡kraipymas vidaus rinkoje, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos sÄ lygos; <...>.Ginčijamu nutarimu Konkurencijos taryba konstatavo, jog buvo sudarytas konkurencijÄ ribojantis horizontalaus pobÅ«džio susitarimas.

Pažeidimo sudėčiai nustatyti reikia šių dviejų elementų egzistavimo:

1) susitarimo tarp ūkio subjektų, kurie yra konkurentai, sudarymo fakto;

2) susitarimo objekto – tiesioginio arba netiesioginio prekės (paslaugos) kainos nustatymo (fiksavimo) (LVAT 2011-03-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2577/2011).Susitarimas – bet kokia forma (raÅ¡tu ar žodžiu) dviejų ar daugiau Å«kio subjektų sudarytos sutartys arba Å«kio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio Å«kio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba Å¡io junginio atstovų priimtÄ sprendimÄ (Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje įtvirtintÄ susitarimo apibrėžimÄ , yra pažymėjęs, kad susitarimas konkurencijos teisės prasme suprantamas labai plačiai, nekeliant esminių reikalavimų jo iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«dui ar formai. Pagal Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo formuojamÄ praktikÄ susitarimais konkurencijos teisės prasme taip pat pripažįstami ne tik formalÅ«s, raÅ¡ytiniai susitarimai (raÅ¡ytinės sutarties sudarymas), bet ir žodiniai susitarimai ar net teisiÅ¡kai neįpareigojantys dokumentai (ESTT 1970-07-15 sprendimas byloje Nr. 41/69 (ACF Chemiefarma NV v.

Europos Komisija), 110-114 punktai). Todėl ir sutartis, ir suderinti veiksmai pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalį yra susitarimas, kuris gali patekti į Å¡io įstatymo draudžiamų veiksmų sritį.Å ioje normoje numatytos sÄ lygos yra alternatyvios, t. y. susitarimai skirstomi į ribojančius konkurencijÄ pagal tikslÄ (siekiama riboti) ir susitarimus, ribojančius konkurencijÄ pagal pasekmes (riboja ar gali riboti). Konkurencijos teisės pažeidimų iÅ¡skyrimÄ Ä¯ susitarimus, turinčius antikonkurencinį tikslÄ , ir susitarimus pagal poveikį konkurencijai pripažįsta ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (pvz., Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimas byloje Nr. C-8/08 (T-Mobile Netherlands BV ir kt. prieÅ¡ Raad van bestuur van de Nederlandse Mededingingsautoriteit), 28–29 punktai).AiÅ¡kindamas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, LVAT iÅ¡skiria dar dvi draudžiamų susitarimų kategorijas: susitarimus, savaime ribojančius konkurencijÄ , ir susitarimus, kurių prieÅ¡ingas konkurencijos teisei tikslas ar neigiamas poveikis konkurencijai turi bÅ«ti nustatytas ir įrodytas.

Pirmajai grupei priskiriami tie susitarimai (per se ribojantys konkurencijÄ susitarimai), kurie patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies veikimo sritį. Pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, konkurentų sudaryti Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose iÅ¡vardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurencijÄ . Taigi, visais atvejais ribojantys konkurencijÄ susitarimai – tai tokia kategorija susitarimų, kurių neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas, yra savaime suprantamas.

Todėl iÅ¡ minėtų nuostatų yra akivaizdu, kad jei susitarimas patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo sritį (kaip ir nagrinėjamu atveju), Konkurencijos taryba neprivalo atskirai įrodinėti susitarimo tikslo prieÅ¡ingumo sÄ Å¾iningai konkurencijai ir (arba) neigiamo jo poveikio konkurencijai. Ä® Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio taikymo sritį patenka ir tokie susitarimai, kurie yra priimti asociacijos ar jos atstovų sprendimo forma. Konkretaus susitarimo kvalifikavimui, be kita ko, nesvarbu ir tai, ar asociacijos arba jos atstovų priimtas sprendimas yra rekomendacinio, ar įpareigojančio pobÅ«džio.

Pagal LVAT praktikÄ , Å«kio subjektų asociacijų sprendimai, nepriklausomai nuo to, ar jie yra privalomi ar tik rekomendacinio pobÅ«džio, gali patekti į ekonominės veiklos, todėl ir į Konkurencijos įstatymo taikymo sritį, jeigu jais siekiama riboti konkurencijÄ arba jeigu jie tiesiogiai ar netiesiogiai riboja (gali riboti) konkurencijÄ (LVAT byla Nr. A39-1939/2008, Administracinė jurisprudencija, Nr. 16, 2008, p. 176–203). Taigi, net ir rekomendacinio pobÅ«džio kainų nustatymas gali bÅ«ti laikomas susitarimu dėl kainų fiksavimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.Teismo įsitikinimu draudžiamÄ susitarimÄ Ä¯rodo tai, kad laivų agentavimo paslaugas teikiantys Å«kio subjektai, dalyvaudami Asociacijos veikloje, tarėsi dėl laivų agentavimo paslaugų kainų derinimo.

Veiksmų derinimas, nustatant agentavimo paslaugų kainas, prasidėjo 1998-06-18, dalyvaujant Klaipėdos laivų agentavimo ir krovinių ekspedicijos asociacijos ir Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos nariams, priėmė rekomenduojamus minimalius laivų agentavimo tarifus, kurie po 1999 m. liepos mėnesio, įvykusio abiejų asociacijų susivienijimo buvo toliau svarstomi jau Asociacijos susirinkimuose, valdybos ir drausminio komiteto posėdžiuose. Šiuos susitarimus patvirtina tokie įrodymai:

Asociacijos 1998-03-05, 1998-05-08, 1998-06-18 susirinkimo dienotvarkės (Konkurencijos byla, 4 t., b. l. 38, 41-42, 39-40); 1998 m. brošiūra, 2010-05-17 rasta Asociacijos patalpose (Konkurencijos byla, 2 t., b. l. 101-103, 7 t., b. l. 16-20); 1996-08-06 laikraščio „Verslo žinios“ straipsnis, kuriame Asociacijos prezidentas nurodė, kad „Vienytis pradėta daugiau nei prieš metus. O bene pirmasis bendras projektas buvo rekomenduojamų laivų agentavimo tarifų parengimas. Šios rekomendacijos galioja ir dabar“ (Konkurencijos byla, 4 t., b. l. 19); 1998-08-14 laikraštyje „Verslo žinios“ atspausdintas straipsnis, kad „dvi Asociacijos nustatė laivų agentavimo tarifus ir Vyriausybė jiems nedaro įtakos. <...> Abiejų asociacijų nariai įsipareigojo laikytis nustatytų tarifų.

Tarifuose numatyti minimalÅ«s įkainiai, kurie padės iÅ¡vengti dempingavimo, atsiradusio, kai laivo savininkai skelbdavo savotiÅ¡kus konkursus keliems agentams vienu metu ir rinkdavosi pigiausiÄ pasiÅ«lymÄ â€œ (Konkurencijos byla, 1 t., b. l. 105); 2003-02-12 Asociacijos posėdis, kuriame buvo svarstomas naujo bukleto dėl rekomenduojamų tarifų spausdinimas (Konkurencijos byla, 11 t., b. l. 81-83); 2006-04-25 Asociacijos posėdis dėl rekomenduojamų tarifų taikymo (Konkurencijos byla, 11 t., b. l. 3-4); rekomenduojami tarifai buvo patalpinti Asociacijos internetiniame tinklalapyje (http:www.llmaa.ot.lt); rekomenduojamų minimalių laivų agentavimo tarifų klausimas 2010-07-02 buvo svarstytas drausminio komiteto posėdyje (Konkurencijos byla, 2 t., b. l. 172-173) bei kiti raÅ¡ytiniai dokumentai (Konkurencijos byla, 4 t., b. l. 19, 31-32, 43, 45; 2 t., b. l. 34, 32-36; 6 t., b. l. 16-28; 7 t., b. l. 1, 2, 3, 5, 8, 9-11, 13,14; 8 t., b. l. 1-2; 11 t., b. l. 3-4, 162, 163, 165).Asociacijos drausminio komiteto 2010-07-02 posėdyje posėdžio pirmininkui pažymėjus, kad rekomenduojami tarifai ir Etikos kodekso 2.4.4.6 papunktis nėra taikomi ir aktualÅ«s, bet formaliai jie galioja, todėl juos reikia pripažinti negaliojančiais ir panaikinti, buvo nutarta panaikinti Asociacijos 2003 m. nustatytus minimalius rekomenduojamus laivų agentavimo tarifus ir 2003-06-05 Etikos kodekso 2.4.4.6 papunktį (Konkurencijos byla, 2 t., 172-173).

Taigi Å¡iame Asociacijos posėdyje buvo pripažinta, kad egzistavo rekomenduojami tarifai.Atsakovė 2010-03-26 aktu pagrįstai nustatė, kad Asociacijos nustatyti rekomenduojami minimalÅ«s laivų agentavimo paslaugų tarifai, iÅ¡reikÅ¡ti eurais, buvo skelbiami interneto tinklalapyje (Konkurencijos byla, 1 t., b. l. 1-2, 6-7). Minėti tarifai iÅ¡ tinklalapio paÅ¡alinti tik 2010-07-13 (Konkurencijos byla, 2 t., b. l. 144-145). Asociacijos visuotinis narių susirinkimas 2003-06-05 priėmė Etikos kodeksÄ (Konkurencijos byla, 11 t., b. l. 52-53, 12 t. b. l. 145-146), kuriame nustatyti ne tik narių geros praktikos agentavimo versle standartai, principai, kurių turi laikytis laivo agentas savo veikloje, bet ir drausminės procedÅ«ros, taikytinos nariams dėl nekorektiÅ¡kos veiklos ar dėl netinkamo elgesio.

Pagal šį kodeksÄ nekorektiÅ¡kais veiksmais ar netinkamu elgesiu laikytina: nesÄ Å¾ininga konkurencija asociacijos narių atžvilgiu (2.4.4.1. punktas); siÅ«lymas užslėptų trečiosios pusės nuolaidų siekiant gauti agentavimÄ (2.4.4.2. punktas); nevykdymas arba nerÅ«pestingas Asociacijos sprendimų ir pareigų Asociacijai vykdymas (2.4.4.3 punktas); klaidingų duomenų Asociacijai pateikimas (2.4.4.4 punktas); elgesys, įžeidžiantis kitus asociacijos narius (2.4.4.5 punktas); užsakovams (laivo savininkams) siÅ«lomos laivo agento paslaugos su žymiai žemesniais nei rekomenduojamais tarifais (2.4.4.6. punktas).

Pagal Etikos kodekso 2.4.5. punktÄ drausminis komitetas, iÅ¡klausęs narį ir atlikęs tyrimÄ , gali jį atleisti nuo atsakomybės arba taikyti drausmines priemones: žodinį perspėjimÄ , raÅ¡tiÅ¡kÄ perspėjimÄ , vieÅ¡Ä perspėjimÄ , narystės sustabdymÄ (iki 6 mėnesių), paÅ¡alinimÄ iÅ¡ asociacijos narių.Asociacijos veikloje ne kartÄ Drausmės komitete buvo svarstomas narių elgesys, susijęs su minimalių laivų agentavimo tarifų nesilaikymu bei Etikos kodekso nuostatų pažeidimu, apie priimtus sprendimus vieÅ¡ai buvo skelbiama visuotiniame susirinkime (Konkurencijos byla, 2 t., 6-7; 12 t., 24-26, 32, 33-34). IÅ¡ aukščiau aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad klausimai, susiję su Å¡iais tarifais, buvo svarstyti ne viename Asociacijos posėdyje.

Susitarimo taikyti rekomenduojamus minimalius laivų agentavimo tarifus, pagrindu buvo sudarytas konkurencijos teisės draudžiamas susitarimas (kartelis). Minimalių laivų agentavimo tarifų nustatymas pats savaime nėra draudžiamas, tačiau konkurencijos teisė draudžia tartis ir derinti konkurentų veiksmus taikant tokio pobÅ«džio tarifus, nes tokiu bÅ«du sudaromos kliÅ«tys veikti natÅ«raliais rinkos dėsniais pagrįstai konkurencijai. Susitarimo tikslas buvo nustatyti aukÅ¡tesnes laivų agentavimo kainas taip ribojant konkurencijÄ Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorijoje.Å iuo atveju egzistuoja abu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo sudėčiai nustatyti reikalingi elementai - susitarimas tarp Å«kio subjektų (tarp jų ir pareiÅ¡kėjos), kurie yra konkurentai, sudarymo faktas ir Å¡io susitarimo objektas - minimalių laivų agentavimo tarifų kainos nustatymas.

Be to, buvo priimtas Etikos kodeksas, kuriame nustatyti ne tik narių geros praktikos agentavimo versle standartai, principai, kurių turi laikytis laivo agentas savo veikloje, bet įsteigtas drausminis komitetas, kuris svarstė Asociacijos narių laikymÄ si nustatytų minimalių laivų agentavimo tarifų. Teismo įsitikinimu, Asociacija ir jos nariai, tarp jų ir bendrovė „VPA Logistics“, prisijungdama prie Asociacijos veiklos 2008 metais, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , dėl minimalių laivų agentavimo tarifų nustatymo, neprieÅ¡taravo, tyliai jiems pritarė, tokiu bÅ«du siekė riboti konkurencijÄ Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies ir 5 straipsnio prasme. 2002-12-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose įgyvendinimo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybių narių konkurencijos institucijos ar nacionaliniai teismai, taikydami nacionalinius konkurencijos įstatymus susitarimams, įmonių asociacijų sprendimams ar suderintiems veiksmams tokia prasme, kaip apibrėžta Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje, jei jie gali paveikti prekybÄ tarp valstybių narių tokia prasme, kaip apibrėžta minėtoje straipsnio dalyje, tokiems susitarimams, sprendimams ar suderintiems veiksmams taiko ir Sutarties 81 straipsnio nuostatas.

Taigi sprendžiant, ar konkretus susitarimas galėtų bÅ«ti vertinamas Veikimo sutarties 101 straipsnio (EB sutarties ex 81 str.) prasme, bÅ«tina nustatyti, ar tiriamų Å«kio subjektų veiksmai galėjo daryti poveikį prekybai tarp valstybių narių.Nagrinėjamu atveju Atsakovė ginčijame nutarime rinkÄ apibrėžė kaip laivų agentavimo paslaugų teikimÄ Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste (prekės rinka yra laivų agentavimo paslaugos, laivų agentavimo paslaugų geografinė rinka - Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto teritorija).

Dėl rinkos apibrėžtumo pareiÅ¡kėja ginčo nekelia, dėl jo teisingumo teismui abejonių taip pat nekyla.Pagal Komisijos praneÅ¡imo „PaaiÅ¡kinimai dėl Sutarties 81 ir 82 straipsniuose naudojamos sÄ vokos „poveikis prekybai“ 21 punktÄ poveikis „valstybių narių tarpusavio prekybai suprantamas kaip daromas poveikis bent dviejų valstybių narių tarpvalstybinei ekonominei veiklai. Nėra bÅ«tina, kad susitarimas ar veiksmas darytų poveikį visos vienos valstybės narės prekybai su visa kita valstybe nare 81 ir 82 straipsniai (Veikimo sutarties 101 ir 102 straipsniai) gali bÅ«ti taikomi ir tais atvejais, kai poveikis daromas tik valstybės narės daliai, jeigu tik poveikis prekybai yra pastebimas.

Komisijos praneÅ¡imo 26 punktas nereikalauja įrodinėti, kad susitarimas ar veiksmas faktiÅ¡kai darys įtakÄ ar daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, pakanka, kad susitarimas ar veiksmas gali daryti tokį poveikį. Laikoma, kad galimas poveikis yra tada, jeigu yra tikėtina, kad toks poveikis gali atsirasti ateityje (41 punktas). Kad prekyba bÅ«tų pastebimai paveikta, turi bÅ«ti paveiktos didelės pardavimų apimtys, lyginant su visa nagrinėjamų produktų pardavimų apimtimi nagrinėjamoje valstybėje narėje (90 punktas).Laivų agentavimo paslaugos Lietuvoje teikiamos Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste, jame aptarnaujant atplaukiančius Lietuvos bei užsienio valstybių laivus.

Užsienio valstybių laivai yra iÅ¡ esmės priklausomi nuo Å«kio subjektų, teikiančių laivų agentavimo paslaugas Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste. PareiÅ¡kėja neginčija Konkurencijos nustatytos aplinkybės, kad Asociacijos priklausantys Å«kio subjektai aptarnauja apie 40 proc. į Klaipėdos jÅ«rų uostÄ atvyksiančių laivų, t.y. kad jų teikiamų paslaugų apimtys yra reikÅ¡mingos visų Lietuvoje teikiamų tokio pobÅ«džio paslaugų kontekste. Teismo vertinimu, Konkurencijos taryba, pagrįstai ir teisėtai įvertino susitarimo nustatyti rekomenduojamus minimalius agentavimo tarifus galimumÄ daryti poveikį prekybai ne mažiau kaip tarp dviejų valstybių narių, todėl pagrįstai konstatavo Veikimo sutarties 101 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ .

Poveikį prekybai tarp valstybių narių nagrinėjamas susitarimas galėjo daryti tik nuo 2004-05-01, kai Lietuvos Respublika įstojo į Europos SÄ jungÄ , o susitarimo poveikis iki 2004-05-01 galėjo bÅ«ti vertinamas tik nacionaliniu lygmeniu. Todėl Veikimo sutarties 101 straipsnio 1 dalies (EB sutarties ex 81 str. 1 d.) pažeidimas Å¡iuo atveju galėjo bÅ«ti inkriminuotas tik nuo 2004-05-01. Nors atsakovė ginčijamo nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte konstatuodama, kad bendrovė „VPA Logistics“ pažeidė Veikimo sutarties 101 straipsnio 1 dalį, nedetalizuodama pažeidimo laikotarpių Veikimo sutarties požiÅ«riu, vis dėlto nutarime argumentuodama dėl minėto straipsnio inkriminavimo nurodė, kad Asociacija ir Å¡io nutarimo 8.4.2 dalyje nurodytų jos narių Veikimo sutarties 101 straipsnio pažeidimas truko nuo 2008 m. gruodžio mėnesio (Nutarimo 237 p.) iki kiekvieno iÅ¡ jų dalyvavimo pažeidime pabaigos.

Taigi, vertindamas Nutarimo motyvuojamÄ jÄ dalį ir rezoliucinę dalį, kaip neatskiriamas Nutarimo dalis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Konkurencijos taryba Veikimo sutarties 101 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ ginčijamu nutarimu pagrįstai inkriminavo nuo 2008 m. gruodžio mėnesio (LVAT 2012-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). D ė l  b e n d r o v ė s  „V P A L o g i s t i c s“  d a l y v a v i m o  d r a u d ž i a m a m e  s u s i t a r i m e. Vienas iÅ¡ pagrindinių pareiÅ¡kėjos nesutikimo su ginčijama nutarimo dalimi argumentų yra tas, kad ji neiÅ¡reiÅ¡kė valios sudaryti susitarimÄ dėl minimalių lavų agentavimo tarifų, stodama į asociacijÄ apie šį susitarimÄ nieko nežinojo.Nustatyta, kad bendrovė „VPA Logistics“ įsteigta 2008-01-22 (b. l. 145-148).

Asociacijos nare tapo 2008 m. gruodžio mėn. Neterminuotas atestavimo pažymėjimas, suteikiantis teisę teikti laivų agentavimo paslaugas, iÅ¡duotas 2008-06-12 (Konkurencijos byla, I t., b. l. 75-80). PareiÅ¡kėja teigia, kad stodama 2008 m. gruodžio mėnesį į AsociacijÄ nežinojo apie draudžiamo susitarimo buvimÄ , iÅ¡reiÅ¡kusi valios dėl prisijungimo prie susitarimo nebuvo. Teismas su tokiais teiginiais sutikti negali. Asociacijos narys turi teisę susipažinti su asociacijos dokumentais ir gauti visÄ asociacijos turimÄ informacijÄ apie jos veiklÄ (Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 straipsnio 3 dalis).

Å i Asociacijos narių teisė numatyta jos įstatų 4.1.3 punkte. Pagal Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 6 dalį, asociacijos narys privalo laikytis asociacijos įstatų, Etikos kodekso, vykdyti asociacijos narių susirinkimo ir asociacijos valdybos sprendimus bei įpareigojimus (Konkurencijos byla, 2 t., b. l. 49-56). Ūkio subjektai, priklausantys Asociacijai, pagal jos įstatų (2004 m. redakcija) 4.2 punktÄ privalo <...>: laikytis asociacijos įstatų ir vidaus taisyklių; vykdyti asociacijos narių susirinkimų ir asociacijos valdybos sprendimus bei įpareigojimus (Konkurencijos tarybos byla, 2 t., b. l. 49-56).

Asociacijos Etikos kodeksas draudė nariams siÅ«lyti užsakovams (laivų savininkams) laivo agento paslaugas su žymiai žemesniais nei rekomenduojamais tarifais (Etikos kodekso 2.4.4.6. punktas). Europos SÄ jungos teisminė praktika tvirtina, jog Å«kio subjektas, bÅ«damas asociacijos nariu, sudaro nuomonę, kad jis yra pritaręs asociacijos įstatams ir yra suteikęs teisę asociacijai nustatyti jai pareigas. Todėl net jeigu asociacijos narys vienareikÅ¡miÅ¡kai ir neiÅ¡reiÅ¡kė savo pritarimo antikonkurenciniam asociacijos susitarimui, tačiau jam ir neprieÅ¡taravo, laikoma, jog jis prie tokio susitarimo yra prisijungęs (Europos Komisijos 1978-07-20 sprendimas Nr. 78/670/EEC bylose Nr. IV/28.852, IV/29.127, IV/29.149 (Fedetab), 78-79 p.).

LVAT 2011-03-28 sprendime administracinėje byloje Nr. A-525-2577-11 pažymėjo, kad „bendroji taisyklė yra ta, kad priklausymas asociacijai (įstojimas į jÄ ) pats savaime reiÅ¡kia sutikimÄ su jos taisyklėmis, vadovavimu ir priimtais sprendimais, todėl faktas, kad Å«kio subjektas nedalyvavo asociacijos susirinkime ar į asociacijÄ Ä¯stojo vėliau, t. y. po sprendimo priėmimo, dar nereiÅ¡kia, kad toks Å«kio subjektas nedalyvavo draudžiamame susitarime. Narystė bet kokioje asociacijoje (tiek aktyvi, tiek pasyvi ar neutrali) sudaro plačias galimybes ir tam tikru mastu įpareigoja Å«kio subjektÄ , kuriam, be kita ko, gali bÅ«ti taikomi aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo, atidumo ir įstatymų žinojimo reikalavimai, domėtis asociacijos veikla, joje priimamais sprendimais ar nusistovėjusiais elgesio standartais“.

Europos komisija yra pažymėjusi, kad buvimas asociacijos nariu paprastai reiÅ¡kia, kad asociacijos narys pritaria jos taisyklėms ir elgesiui, bei leidžia manyti, kad narys žino, jog asociacija veikia remiantis tiesioginiu ar netiesioginiu narių palaikymu ir, jei nepareikÅ¡ta nepritarimo, sutikimu ir parama ne tik įstatuose nurodytai veiklai, bet ir faktinei asociacijos veiklai (Europos Komisijos 1994 m. lapkričio 30 d. sprendimas Nr. 94/815/EC byloje Nr. IV/33.126 (Cement), 44 (4) punktas). Vadinasi, pareiÅ¡kėja, stodama į Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijÄ , kaip ir į bet kuriÄ kitÄ asociacijÄ , turėjo suprasti, kad, norėdama dalyvauti Asociacijos veikloje, privalės vadovautis pagrindiniais Asociacijos dokumentais, priimtais svarbiausiais sprendimais.

Å iuo atveju bendrovės „VPA Logistics“ įstojimas į AsociacijÄ reiÅ¡kia tai, kad bendrovė iÅ¡reiÅ¡kė pritarimÄ (valiÄ ) Asociacijos tikslams, iki jos įstojimo priimtiems sprendimams, tarp jų ir nustatytiems minimaliems laivų agentavimo tarifams. PareiÅ¡kėjos prisijungimas prie Asociacijos taip pat sudarė pagrindÄ kitiems asociacijos dalyviams pagrįstai tikėtis, jog naujas narys pritaria Asociacijos sprendimams ir juos vykdys. Tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi nesutikimÄ su Asociacijos priimtais sprendimais dėl laivų agentavimo tarifų nustatymo.Remdamasis nustatytais faktiniais duomenimis, minėtu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja savo veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ ir pritarimÄ laikytis Asociacijos patvirtintų minimalių laivų agentavimo tarifų, todėl Konkurencijos tarybos iÅ¡vada, kad bendrovė „VPA Logistics“ dalyvavo jai inkriminuotame susitarime, yra pagrįsta ir teisėta.

UAB „VPA Logistics“ apeliuoja į Konkurencijos tarybos teiginį, jog pareiÅ¡kėja ir tretieji suinteresuoti asmenys yra konkurentai, nurodydama, kad nekonkuravo ir nekonkuruoja laivų agentavimo paslaugos rinkoje kainos aspektu, o laivų agentavimo paslauga yra tik Å¡alutinė nuolatiniams užsakovams siÅ«lomame paslaugų pakete, todėl kaip ir UAB „DFDS Seaways“, UAB „MSC Vilnius“ negalėjo bÅ«ti pripažinta kitų Asociacijos narių konkurente. Teismas su tokiais argumentais sutikti negali, nes pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 punktÄ , konkurentai – Å«kio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija.

Vertinant, ar pareiÅ¡kėja ir tretieji suinteresuoti asmenys yra konkurentai, turi bÅ«ti apibrėžiama atitinkama prekės (paslaugos) rinka, kurioje Å¡ie subjektai veikia (konkuruoja). Konkurencijos taryba byloje vertinamu atveju atitinkamÄ prekės (paslaugos) rinkÄ pagrįstai apibrėžė kaip laivų agentavimo paslaugų rinkÄ , su kuo teismas neturi pagrindo nesutikti. Tai, kad minėtoje rinkoje pareiÅ¡kėja laivų agentavimo paslaugas teikė kaip papildomÄ paslaugÄ nuolatiniams savo klientams, nereiÅ¡kia, kad kitiems Å«kio subjektams laivų agentavimo paslaugų negalėjo teikti.

Konkurencijos taryba Nutarimo 96 punkte nustatydama, kad UAB „DFDS SEAWAYS“ ir UAB „MSC Vilnius“ laivų agentavimo paslaugas teikė iÅ¡imtinai tik savo motininės bendrovės laivams, padarė iÅ¡vadÄ , jog AB „DFDS SEAWAYS“ ir UAB „MSC Vilnius“ nekonkuravo su kitais LLMAA nariais. Å iuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų dukterinė įmonė, teikusi laivų agentavimo paslaugas motininės įmonės laivams, todėl Konkurencijos taryba jÄ pagrįstai pripažino esant konkurente su kitais Asociacijos nariais.

PareiÅ¡kėjos argumentas, kad į AsociacijÄ Ä¯stojo ir jos veikloje dalyvavo objektyviai neturėdama antikonkurencinio tikslo, nesudaro pagrindo bendrovės laikyti nepažeidusia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Veikimo sutarties 101 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nėra teisingas. Konkurencijos teisėje nereikÅ¡mingais laikomi asmeniniai draudžiamo susitarimo (kartelio) sudarymo motyvai. Ūkio subjektas, siekdamas įrodyti, kad dalyvavo draudžiamame susitarime neturėdamas antikonkurencinio tikslo, turi įrodyti, kad savo konkurentams aiÅ¡kiai nurodė, jog jo dalyvavimo tikslas draudžiamo susitarimo sudarymo metu buvo visai kitas nei jo konkurentų antikonkurencinis tikslas.

Tyrimo medžiagoje tokių įrodymų nėra, jų pareiškėja nepateikė nei Konkurencijos tarybai, nei teismui. Remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika pakanka įrodyti, jog atitinkama įmonė dalyvavo susitikimuose, kuriuose buvo sudaryti antikonkurenciniai susitarimai, ir aiškiai jiems neprieštaravo, nuo jų neatsiribojo. Kai dalyvavimas tokiuose susitikimuose yra nustatytas, ši įmonė turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ji tuose susitikimuose nesiekė jokio antikonkurencinio tikslo ir pareiškė savo konkurentams dalyvavusi dėl to, kad turėjo kitokių ketinimų nei jie (1999-07-08 Teisingumo teismo sprendimo Hüls v.

Komisija, C‑199/92 P, Rink. p. I‑4287, 1999-07-08 Teisingumo Teismo sprendimo Komisija v. Anic Partecipazioni C‑49/92 P, Rink. p. I‑4125, 96 punktas; 2004-01-07 Teisingumo Teismo sprendimo Aalborg Portland ir kt. v. KomisijÄ , C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, Rink. p. I‑123, 81 punktas).LVAT administracinėje byloje Nr. A525-2577/2011 yra pažymėjęs, kad „svarbu įvertinti tai, kad skirtingai negu aiÅ¡kinant sutartis civilinėje teisėje, kai pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji Å¡alių ketinimai, įgyvendinant ir taikant konkurencijos teisės normas, esminę reikÅ¡mę turi objektyvus Å«kio subjektų ketinimas, t. y. kokio ekonominio rezultato Å«kio subjektai siekė sudarydami susitarimÄ . <...>.

Todėl net jeigu susitarimo dalyviai turėjo kitokius, jų manymu ir įsitikinimu, teisėtus tikslus, susitarimo tikslas Å¡iuo atveju vertinamas ne civilinės teisės, kitos teisės srities ar normų sistemos (pvz., moralinių, etinių ir kt.), o konkurencijos teisės kontekste ir pagal konkurencijos teisės normų nustatytÄ tokio susitarimo reikÅ¡mę ir prasmę“. Remiantis minėta teismų praktika, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos nurodomas argumentas, jog įstojo į AsociacijÄ siekdama gauti administracinio pobÅ«džio pagalbÄ bei informacijÄ , susijusiÄ su mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo klausimais bei bendraujant su kitomis valstybinėmis institucijomis, Å¡iuo atveju nėra reikÅ¡mingas.

Kaip buvo minėta, visais atvejais ribojančių konkurencijÄ susitarimų neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas ir savaime suprantamas. PareiÅ¡kėjos subjektiniai teisėti tikslai nedaro teisėtu inkriminuojamo susitarimo (prisijungimas prie draudžiamo susitarimo).PareiÅ¡kėja teigia, kad Atsakovė neįrodė, jog po 2008 m. Asociacijos tarifai nebuvo aktyviai svarstomi Asociacijoje, ar kitokiu bÅ«du nebuvo siekiama užtikrinti tarifų laikymosi, todėl neįrodė draudžiamo susitarimo egzistavimo po 2008 m.

Teismas su tokias teiginiais sutikti negali, nes Asociacijos įstatai, Etikos kodeksas ir jame įtvirtinta nuostata dėl drausminių procedūrų taikymo Asociacijos nariams dėl nekorektiškos veiklos ar dėl netinkamo elgesio (Etikos kodekso 2.4.4.6 punktas) galiojo, todėl Drausminis komitetas galėjo bet kada susirinkti, svarstyti su Etikos kodeksu susijusius pažeidimus, taikyti nariams nuobaudas. Pasyvus Asociacijos valdymo organų elgesys nereiškia, kad susitarimas taikyti minimalius laivų agentavimo tarifus nustojo galioti.

Teismo vertinimu, vien tik Etikos kodekso 2.4.4.6 punkto ir drausmės komiteto buvimas, suponuoja drausmės laikymÄ si Asociacijos nariams.PareiÅ¡kėja taip pat teigia, kad nėra absoliučiai jokių įrodymų, jog inkriminuojamas susitarimas tęsėsi po 2010-07-02 dienos, kai Drausminis komitetas formaliai panaikino aktualumo neturinčius rekomenduojamus tarifus, su jais siejamÄ Etikos kodekso nuostatÄ ir paragino visus narius konkuruoti savarankiÅ¡kai sprendžiant dėl savo paslaugų kainos. Teismo vertinimu Å¡ie teiginiai nėra visiÅ¡kai teisingi, nes  rekomenduojami laivų agentavimo tarifai buvo patvirtinti visuotiniame Asociacijos narių susirinkime, kas nurodyta ir 2010-07-02 drausminio komiteto posėdžio protokole (Konkurencijos tarybos byla, 2 t., b. l. 172-173). 2010-07-02 drausminio komiteto posėdyje buvo pažymėta, kad rekomenduojami tarifai ir Etikos kodekso 2.4.4.6 papunktis nėra taikomi ir aktualÅ«s, bet formaliai jie galioja, todėl juos reikia pripažinti negaliojančiais ir panaikinti.

Å iame posėdyje nutarta panaikinti Asociacijos 2003 m. nustatytus minimalius rekomenduojamus laivų agentavimo tarifus ir 2003-06-05 Etikos kodekso 2.4.4.6 papunktį, tačiau pagal Asociacijos įstatų 5.2 punktÄ Visuotinis asociacijos narių susirinkimas yra aukščiausias asociacijos valdymo organas, drausminio komiteto statusas įstatuose nėra apibrėžtas. Etikos kodekso keitimo tvarka reglamentuota jo 2.4.7 punkte: „Etikos kodekso pakeitimai ar papildymai gali bÅ«ti daromi siÅ«lant drausminiam komitetui arba ne mažiau kaip trečdaliui visų Asociacijos narių“.

Teismas sutinka su Atsakovės padaryta iÅ¡vada, kad drausminis komitetas neturėjo įgalinimų panaikinti Asociacijos visuotiniame narių susirinkime patvirtintų rekomenduojamų laivų agentavimo tarifų bei Etikos kodekso 2.4.4.6 punkto nuostatų. Minėtas 2010-07-02 Drausminio komiteto protokolas nepatvirtina susitarimo dėl rekomenduojamų tarifų pasibaigimo, nes su juo nebuvo supažindinti visi Asociacijos nariai (iÅ¡ 37 Asociacijos protokole nurodytų narių tik 18 pasirašė, jog pritaria Drausminio komiteto sprendimams), tai akivaizdžiai parodo, kad ne visi nariai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ ir sutikimÄ inkriminuojamÄ pažeidimÄ nutraukti.

Pagal jau minėtÄ teismų praktikÄ , atsiribojimas turi bÅ«ti aiÅ¡kus ir suprantamas visiems susitarimo dalyviams (Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-204/00 Aalborg Portland A/S v Komisija). Duomenų, kad kiti Asociacijos nariai žinojo apie pareiÅ¡kėjos pritarimÄ Å¡iam protokoliniam sprendimui, byloje nėra. Teismo įsitikinimu, Konkurencijos taryba, nustatydama faktines aplinkybes ir jas vertindama, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, laikėsi procedÅ«rinių taisyklių, iÅ¡vados yra motyvuotos, nebuvo iÅ¡kraipytos faktinės aplinkybės, nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais.

Laikytina, jog pareiÅ¡kėjos veiksmų, sudarančių pažeidimÄ , trukmė nustatyta teisingai, tęstinis pažeidimas tęsėsi nuo 2008 metų iki Konkurencijos tarybos tyrimo pabaigos 2011 m. rugpjūčio mėn.Konkurencijos įstatymo 6 straipsnis numato, kad Å¡io įstatymo 5 straipsnis netaikomas, jeigu susitarimas skatina techninę ar ekonominę pažangÄ arba pagerina prekių gamybÄ ar paskirstymÄ ir taip sudaro galimybes vartotojams gauti papildomos naudos, taip pat jeigu:

1) susitariančiųjų šalių veiklai nesukelia apribojimų, kurie nėra būtini šiame straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti;

2) nesuteikia susitarimo Å¡alims galimybės riboti konkurencijÄ didelėje atitinkamos rinkos dalyje. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka teisės norma įtvirtinta Veikimo sutarties 101 straipsnio 3 dalyje. Pagal Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, iÅ¡imties įrodinėjimo pareiga nustatyta iÅ¡imtimi besinaudojančioms susitarimo Å¡alims. Pažymėtina, kad nors pareiÅ¡kėja tiesiogiai neapeliuoja į Konkurencijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir Veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymÄ , tačiau įvertinęs bylos aplinkybes, teismas laiko, kad Konkurencijos taryba nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nenustatydama teisinių pagrindų minėtuose teisės aktuose numatytos iÅ¡imties taikymui.

D ė l  p a s k i r t o s  b a u d o s  p a g r į s t u m o. PareiÅ¡kėjos nuomone, paskirta bauda yra neproporcingai didelė, paskirta netinkamai įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes, skiriant baudÄ Atsakovė neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjos antraeilį vaidmenį ir formalų dalyvavimų draudžiamame susitarime, netinkamai įvertino aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjos pajamos iÅ¡ agentavimo paslaugų sudaro labai nedidelę dalį visų pareiÅ¡kėjo pajamų. Pagal Konkurencijos įstatymo redakcijos, galiojusios nutarimo priėmimo metu, 41 straipsnio 1 dalį, už draudžiamus susitarimus Å«kio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais Å«kiniais metais.

Skiriamos Å«kio subjektams baudos diferencijuojamos, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumÄ , pažeidimo trukmę, Å«kio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno Å«kio subjekto įtakÄ pažeidimo padarymui, kai pažeidimÄ padaro keli Å«kio subjektai, Å«kio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę (Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalis). Priimant Konkurencijos tarybos nutarimÄ , baudos dydžio nustatymÄ taip pat reglamentavo Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1591 patvirtintos Baudos, skiriamos už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo taisyklės (toliau – ir Baudos nustatymo taisyklės).

Baudos nustatymo taisyklių 2 punkte nurodyta, kad baudos dydis nustatomas apskaičiuojant baudos dydį už pavojingumÄ ir baudos dydį už pažeidimo trukmę. Nustatant pažeidimo pavojingumÄ , atsižvelgiama į pažeidimo pobÅ«dį, pažeidimo sukeltas pasekmes atitinkamai rinkai (kai tai įmanoma nustatyti) ir su pažeidimu susijusios atitinkamos geografinės teritorijos (geografinės rinkos) plotÄ (Baudos nustatymo taisyklių 3 punktas). Sprendžiant baudos dydžio klausimÄ kiekvieno pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, pirmiausiai nustatytina bendra procentinė baudos dydžio iÅ¡raiÅ¡ka pagal pažeidimo pavojingumÄ ir trukmę (Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai) visiems pareiÅ¡kėjams, o po to bauda individualizuotina remiantis Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose nurodytais individualiais kriterijais.

Konkurencijos taryba, skirdama pinigines baudas už draudžiamÄ susitarimÄ , teisėtai įgyvendino diskrecijos teisę, nes pajamas, susijusias su pažeidimu, laikė ne pajamas, gautas tik iÅ¡ laivų agentavimo, bet iÅ¡ visų pareiÅ¡kėjos metinių pajamų. Tokia Konkurencijos tarybos pasirinkta su pažeidimu susijusių pajamų samprata, teismo manymu, yra pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad nustatyti konkurencijos teisės pažeidimai, galimai sukÅ«rė pernelyg didelį skaidrumÄ konkurencijoje tarp kainų, galėjo paveikti laivų agentavimo rinkÄ . Atsakovė, nustatydama baudos dydį už pažeidimo pavojingumÄ (5 proc. bendrųjų metinių pajamų 2010 m.), atsižvelgė į tai, kad buvo sudarytas horizontalus susitarimas nustatyti laivų agentavimo paslaugų kainas, tokiais veiksmais pažeidžiant ne tik Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio, bet ir Veikimo sutarties 101 straipsnio reikalavimus, įvertino tai, kad tokio pobÅ«džio pažeidimai yra vieni iÅ¡ sunkiausių konkurencijos teisės pažeidimų.

Teisėjų kolegija sutinka, kad bauda už pažeidimo pavojingumÄ galėjo sudaryti 5 proc. nagrinėjamų Å«kio subjektų bendrųjų metinių pajamų 2010 m., kas laikytina protingu ir proporcingu baudos dydžiu.Remdamasi Baudos nustatymo taisyklių 4 punktu numatančiu, kad jeigu pažeidimas truko ilgiau kaip metus, baudos už pažeidimo trukmę dydis sudaro iki 10 proc. baudos už pažeidimo pavojingumÄ dydžio už kiekvienus pažeidimo metus. Konkurencijos taryba baudÄ padidino iki 10 proc. už kiekvienus pažeidimo metus, įvertinusi kiekvieno Å«kio subjekto veiksmų, sudarančių nustatyto pažeidimo sudėtį, trukmę.

Teismas su tokiu baudos dydžio už pažeidimo trukmę vertinimu taip pat sutinka.Pagal Baudos nustatymo taisyklių 5 punktÄ , bauda atitinkamai mažinama arba didinama iki 50 proc., atsižvelgiant į Å«kio subjekto atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, remdamasis Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 2 ir 3 dalimis, sutinka su atsakovės pozicija, jog bendrovė „VPA Logistics“ atžvilgiu nėra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.Nustatydama galutinį baudos dydį bendrovei „VPA Logistics“ Konkurencijos taryba atsižvelgė į tai, kad laivų agentavimo veikla sudarė nedidelę dalį visoje įmonės veikloje bei į įmonės iÅ¡ laivų agentavimo paslaugų gaunamų pajamų dydį ir jų santykį bendrosiose pajamose 2010 metais.

Pareiškėjai buvo paskirta apie 1,3 proc. piniginė bauda, t. y. 337 700 Lt, nuo bendrųjų pajamų 2010 m. – 25 975 207 Lt.Pareiškėjos skunde nurodytas argumentas, kad jai galėjo būti paskirta 22 565,95 Lt bauda, iš esmės reiškia, kad pareiškėja mano, jog bauda jai turėjo būti paskirta imant 10 proc. nuo pajamų, gautų teikiant laivų agentavimo paslaugas 2010 m., ir atsakovei pasirinkus 5 proc. nuo šios sumos galutinis baudos dydis gautųsi 22 565,95 Lt. Teismas su šiuo „VPA Logistics“ argumentu sutikti negali, nes Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis nutarimo priėmimo metu nustatė, kad už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, o ne nuo pajamų, gautų iš pažeidimo vykdymo.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad baudos dydis yra siejamas su procentine atitinkamo Å«kio subjekto bendrųjų metinių pajamų praėjusiais Å«kiniais metais iÅ¡raiÅ¡ka, baudos dydis nėra siejamas su pajamomis, gautomis darant pažeidimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-686/20006, Administracinių teismų praktika, Nr. 9, 2007, p. 107–137, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A39-1939/2008, Administracinė jurisprudencija, Nr. 16, 2008, p. 176–203).

Todėl, nėra pagrindo teigti, jog Konkurencijos taryba privalėjo baudos dydį skaičiuoti ne nuo bendrųjų metinių pajamų.Diferencijuojant baudÄ atsakovė nesivadovavo Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 6 punktu, numatančiu, kad skiriamos baudos atsižvelgiant į Å«kio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę, nes kaip atsiliepime pažymėjo, Å¡i nuostata buvo įtvirtinta 2011-04-21 įstatymu, o naujos Baudų skaičiavimo taisyklės, reglamentuojančios, kokiais kriterijais vadovaujantis turėtų bÅ«ti diferencijuojamos baudos pagal Å«kio subjektų pajamas, susijusias su pažeidimu, įsigaliojo tik 2012-01-27.

Teismo manymu, detalios tvarkos dėl baudos dydžio nustatymo neparengimas nesudarė pagrindo nesivadovauti Konkurencijos įstatymu tiesiogiai, tačiau Å¡is pažeidimas negali bÅ«ti pakankamu teigti, kad atsakovė iÅ¡ esmės nepagrįstai skyrė atitinkamo dydžio baudÄ pareiÅ¡kėjai.Vis dėlto, teismo vertinimu, paskirta bauda yra neproporcinga, nes iÅ¡ bylos medžiagos akivaizdžiai ir aiÅ¡kiai matyti, kad laivų agentavimo paslaugų teikimas yra ne pagrindinė bendrovės „VPA Logistics“ veikla, pajamos iÅ¡ Å¡ios veiklos 2010 m. sudarė itin maÅ¾Ä dalį (1,7 proc.) bendrosiose pajamose.

Kitų bendrovių „Fertimara“, „Afalita“, „Astramara“, „Nordis Shiping Service“, „Volfra-Klaipėda“ bei Asociacijos laivų agentavimo paslaugos sudarė pagrindinę (100 proc.) įmonių veiklos dalį. Nors Atsakovė ginčo Nutarime teigia (265 p.), kad baudos dydis pareiÅ¡kėjai buvo nustatomas atsižvelgiant į laivų agentavimo veiklÄ , kuri sudarė nežymiÄ Ä¯monių veiklos dalį, tačiau teismas laiko, kad Atsakovė nepakankamai atsižvelgė į bendrovės pajamas iÅ¡ skirtingų veiklų, kas reikÅ¡tų lygiateisiÅ¡kumo ir teisėtų lÅ«kesčių principų pažeidimÄ (LVAT adm. byla Nr. A858-294/2011).

Toks atsakovės vertinimas neatitinka Å¡ių principų, nes tie Å«kio subjektai, kurių didelė veiklos dalis su pažeidimu nėra susijusi, yra baudžiami griežčiau nei tie, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su pažeidimu, kurie galėjo gauti daugiausiai naudos iÅ¡ pažeidimo. Atsakovė nepakankamai įvertino kiekvieno Å«kio subjekto įtakos pažeidimo padarymui, nepilnai atsižvelgė į skirtingÄ Å«kio subjektų indėlį į sprendimo, kuris pripažintas neteisėtu, priėmimÄ ir įgyvendinimÄ .

PareiÅ¡kėjos pažeidimo trukmė buvo 3 metai, kai tuo tarpu visas pažeidimas tęsėsi 13 metų. Teismas, įvertinęs ginčo Nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ priėmimo metu, iÅ¡imtinais atvejais gali atsižvelgti į susiklosčiusiÄ padėtį, remiantis įtikinamais įrodymais, teisingumo ir protingumo principais perskaičiuoti baudÄ , atsižvelgdamas į Å«kio subjektų bendrÄ sias pajamas iÅ¡ skirtingų veiklų, bendrovių savininkus. Nutarimo priėmimo metu galiojo naujas Konkurencijos įstatymas (redakcija 2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1347), kuris įsigaliojo nuo 2011-05-03, jo 42 straipsnis aiÅ¡kiai numatė, kad baudų skyrimas ir dydžio nustatymas priklauso nuo Å«kio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų verte.

Todėl teismo įsitikinimu paskirtos baudos sumažinimas iki 1 proc. nuo bendrųjų įmonės pajamų 2010 m., Å¡iuo atveju atitiks protingumo ir proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo ir teisėtų lÅ«kesčių principus, o tuo pačiu iÅ¡laikys atgrasomÄ jį poveikį, nes pareiÅ¡kėja praras nemaÅ¾Ä dalį pajamų, kurias uždirbo iÅ¡ agentavimo veiklos. Teismas sprendžia, kad galutinė Å¡iuo sprendimu sumažinta bauda yra 259 752 Lt.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Konkurencijos taryba iÅ¡ esmės tinkamai taikė teisės aktus ir teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjos dalyvavimu draudžiamame susitarime nustatant minimalius laivų agentavimo tarifus, todėl pagrįstai nutarė, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir Veikimo sutarties 101 straipsnio 1 dalį.Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos skundo dėl reikalavimų panaikinti Konkurencijos tarybos 2011-12-08 nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 1 punktÄ , kuriame UAB „VPA Logistics“ inkriminuojamas dalyvavimas draudžiamame susitarime siekiant nustatyti (fiksuoti) minimalias laivų agentavimo paslaugų kainas, tuo pažeidžiant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies reikalavimus; rezoliucinės dalies 2 punktÄ , kuriame pareiÅ¡kėja įpareigota nutraukti nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytÄ Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo pažeidimÄ , jeigu jis vis dar tęsiamas.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 4 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjos UAB „VPA Logistics“ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Konkurencijos tarybos 2011-12-08 nutarimo Nr. 2S-25 rezoliucinės dalies 3.30 punktÄ ir už nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytÄ pažeidimÄ bendrovei „VPA Logistics“ skirti 259 752 Lt piniginę baudÄ .Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                           Henrikas SadauskasTeisėjai                                                                                                  Bronius Januška                                                                                                                                                                                                                      Irena Paulauskienė