5c28205d-fb00-451d-b014-fb87bcda4d9a · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-2188-618/2016(Proceso Nr. 2-06-3-08524-2015-8)Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.3.6.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1.; 3.2.6.4.(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 8 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Å imanskienė, sekretoriaujant Erikai Simaitei dalyvaujant ieÅ¡kovo J. T. atstovui advokatui E. M., atsakovei A. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. T. ieÅ¡kinį atsakovei A.

T. dėl skolos priteisimo, nustatė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 7902,94 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jis ir atsakovė su AB DNB banku 2009-05-15 sudarė kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ jiems buvo suteiktas 34754,40 Eur kreditas. 2012-02-13 buvo įregistruotas Å¡alių santuokos nutraukimas.

Nuo 2012-02-13 jis su atsakove prievolę bankui vykdo iÅ¡ asmeninio turto. Laikotarpiu nuo 2012-02-13 iki 2015-06-25 jis bankui sumokėjo iÅ¡ viso 15805,89 Eur. Atsakovė prie skolos bankui grÄ Å¾inimo neprisidėjo. IeÅ¡kovas nurodė, jog įvertinus tai, kad jo ir atsakovės prievolė bankui yra solidari, iÅ¡ atsakovės priteistina ½ dalis jo sumokėtos sumos, t.y. 7902,94 Eur. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad prievolę bankui ieÅ¡kovas vykdė iÅ¡ savo asmeninių lėšų.

Jis prievolę vykdė iÅ¡ savo darbo užmokesčio, jam taip pat buvo grÄ Å¾intas darbo užmokesčio įsiskolinimas, ieÅ¡kovas skolinosi pinigų iÅ¡ įmonės apyvartinių lėšų bei kitų asmenų, papildomai uždarbiavo atlikdamas statybinius darbus. Atsakovė pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad santuokos metu Å¡alys įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinius pastatus, pavėsinę, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurie tebėra valdomi ieÅ¡kovo.

Santuokos metu taip pat įsteigta UAB „Jurijus ir Ko“, kuri tebėra ieÅ¡kovo žinioje. Kito jam nuosavybės teise priklausančio turto ieÅ¡kovas neturi. IeÅ¡kovas šį turtÄ valdo savo nuožiÅ«ra, todėl nesant įrodymų, kad jo pajamos gaunamos iÅ¡ asmeninio turto, negalima pagrįstai tvirtinti, kad kreditas buvo mokamas iÅ¡ jo asmeninių lėšų. Å iuo metu tarp Å¡alių teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Å iai bylai esant neiÅ¡nagrinėtai, ieÅ¡kovo asmeniniu turtu laikytinas tik jo darbo užmokestis, kurio nepakanka tokio dydžio kredito įmokoms mokėti.

Taigi, atsakovas mokėjimus pagal kredito sutartį atliko ne tik iš savo asmeninių, bet ir iš bendrų šalių piniginių lėšų. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad kredito sutartis buvo sudaryta ieškovo iniciatyva. Nors kreditas suteiktas gyvenamojo namo remontui, tačiau realiai buvo panaudotas ieškovo įmonei įsteigti, todėl įmokas bankui mokėjo ieškovas. Ji šių piniginių lėšų nenaudojo, todėl nesutinka, kad iš jos būtų priteista pusė sumokėtos sumos.

Be to, Å¡iuo metu jos finansinė padėtis yra prasta, ji neturi galimybės sumokėti ieÅ¡kovo nurodytos sumos. IeÅ¡kinys tenkintinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta Å¡alių santuoka. Å alių iÅ¡tuoka Molėtų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota (duomenys neskelbtini). 2009-05-15 ieÅ¡kovas ir atsakovė su AB DNB banku (anksčiau - AB DnB NORD bankas) sudarė kreditavimo sutartį Nr. 5500-2009-57102, pagal kuriÄ bankas Å¡alims suteikė 34754,40 Eur kreditÄ gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), jų remontuoti.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-732/2015 šalių prievolė AB DNB bankui pripažinta solidaria ieškovo ir atsakovės prievole, ieškovui J. T. ir atsakovei A. T. priteista po ½ dalį 0,1201 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį ūkinio pastato unikalus Nr.6294-0010-6028, po ½ dalį kiemo statinių, takų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovui J.

T. ir atsakovei A. T. priteista po ½ UAB „Jurijus” ir Ko akcijų. Panevėžio apygardos teismas 2015-11-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A–868–227/2015 Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-05-27 sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto ir įmonės akcijų padalinimo paliko nepakeistÄ . AB DNB banko 2015-06-25 pažymos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-02-13 iki 2015-06-25 ieÅ¡kovas sumokėjo bankui iÅ¡ viso 15805,89 Eur.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6. straipsnio 1 dalyje numatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis.

Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį. Atitinkamai solidariosios pareigos atveju, bet kuris iÅ¡ bendraskolių turi teisę įvykdyti tiek visÄ , tiek dalį prievolės. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 4, 6 dalys).

SolidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovės 7902,94 Eur skolos, nurodydamas, kad jis Å¡alių kreditoriui AB DNB bankui sumokėjo iÅ¡ viso 15805,89 Eur, todėl pusė Å¡ios sumos priteistina iÅ¡ atsakovės. Atsakovė su ieÅ¡kovo reikalavimu nesutinka nurodydama, kad ieÅ¡kovas neturėjo pakankamai asmeninių lėšų, todėl manytina, kad mokėjimai bankui buvo atlikti iÅ¡ bendrų Å¡alių piniginių lėšų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G.

Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ reikalauja, kad prieÅ¡taravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, bÅ«tų paÅ¡alinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl vienų ar kitų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D.

V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Bylos duomenimis nustatyta, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-732/2015 Å¡alims priteista po ½ dalį nekilnojamojo turto:

žemės sklypo, gyvenamo namo, Å«kinių pastatų, pavėsinės, kiemo statinių, takų, esančių (duomenys neskelbtini), bei po ½ UAB „Jurijus” ir Ko akcijų. Panevėžio apygardos teismas 2015-11-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A–868–227/2015 Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-05-27 sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto ir įmonės akcijų padalinimo paliko nepakeistÄ . Atsakovė nurodo, kad iki teismo sprendimo priėmimo nurodytas nekilnojamasis turtas buvo ieÅ¡kovo žinioje, kito turto jis neturėjo, todėl tikėtina, kad įmokos bankui buvo atliekamos iÅ¡ bendrų Å¡alių lėšų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrÄ aplinkybę, jis privalo jÄ patvirtinti faktiniais duomenimis. Vertinant atsakovės nurodytų aplinkybių pagrįstumÄ , visų pirma, pažymėtina, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų patvirtinančių, kad iki Å¡alims priklausančio turto padalijimo ieÅ¡kovas minėto turto atžvilgiu buvo sudaręs sandorius, kurių pagrindu gavo pinigines lėšas.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas paaiÅ¡kino, kad prievolę bankui ieÅ¡kovas vykdė iÅ¡ savo darbo užmokesčio, jam taip pat buvo grÄ Å¾intas darbo užmokesčio įsiskolinimas, jis skolinosi pinigų iÅ¡ įmonės apyvartinių lėšų bei kitų asmenų, papildomai uždarbiavo atlikdamas statybinius darbus. Pagal UAB „Jurijus“ ir ko 2013 metų finansinės atskaitomybės aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ nustatyta, kad įmonės įsipareigojimai bendrovės akcininkui sudarė 5000,00 Lt, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 2290,00 Lt.

Taigi bendra įmonės skola ieÅ¡kovui 2013 metais sudarė 7290,00 Lt. Pagal AB DNB banko 2015-06-25 pažymÄ matyti, kad ieÅ¡kovas 15805,89 Eur sumÄ bankui sumokėjo dalimis, laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2015-06-25, mokėdamas vidutiniÅ¡kai 240,00 Eur dydžio įmokas, ir tik paskutinė 2015 metų įmoka sudarė 6216,76 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiÅ¡kino, kad 2013 metais – 2014 metais ieÅ¡kovas pardavė po savo mamos mirties paveldėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ . Atsakovė taip pat nurodė, kad vykstant Å¡alių ginčui dėl jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, buvo siekiama sudaryti taikos sutartį, kurios pagrindu atsakovas jai pervedė apie 13000,00 Lt.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismas vertina, jog yra labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovas turėjo pakankamai asmeninių piniginių lėšų vykdyti prievolę bankui ir 15805,89 Eur sumÄ bankui sumokėjo iÅ¡ savo asmeninių lėšų.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas pagal 2009-05-15 kreditavimo sutartį Nr. 5500-2009-57102, laikotarpiu nuo 2012-02-13 iki 2015-06-25 sumokėjo kreditoriui AB DNB bankui 15805,89 Eur. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgus į tai, kad ginčo Å¡alių prievolė buvo solidari, ieÅ¡kovo reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 7902,94 Eur.IeÅ¡kinį patenkinus, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro 178,00 Eur ieÅ¡kovo sumokėtas žyminis mokestis ir 1100,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 1278,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymÄ Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje nepatirta 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieškinį tenkinti.Priteisti iš atsakovės A.

T. 7902,94 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 7902,94 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-07-13) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1278,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui J. T..Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                              Larisa Å imanskienė