5c27b4a8-bf0c-4c4b-a070-e1da996f52a0 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2S-674-516/2011                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-02-3-09495-2010-7                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.3; 122.4; 110.1(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Virginijos Volskienės,kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Elektroimpulsas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Dogas“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Elektroimpulsas“ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :IeÅ¡kovas UAB “Dogas” kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Elektroimpulsas“ 17826,43 Lt skolos, palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas taip pat prašė teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimi UAB „Dogas“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areÅ¡tavo UAB „Elektroimpulsas“ turtÄ 17826,43 Lt sumai. Turto nesuradus ar jo neužtekus, teismas nutarė uždėti areÅ¡tÄ piniginėms lėšoms, leidžiant atsakovui vykdyti atsiskaitymus su ieÅ¡kovu, valstybės biudžetu ir darbuotojais.Teismas konstatavo, kad atsakovas ilgÄ laikÄ nevykdo savo prievolių, jo mokumas yra neaiÅ¡kus, įsiskolinimo suma yra gana didelė, todėl yra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Kadangi piniginių lėšų areÅ¡tas ekonominiu požiÅ«riu yra itin varžanti subjekto Å«kinę komercinę veiklÄ priemonė, kuriÄ pritaikius galimas nuostolių atsiradimas ar atsakovo nemokumo sukėlimas, todėl teismo teigimu banko sÄ skaitose esančios piniginės lėšos gali bÅ«ti areÅ¡tuojamos tik nesuradus kito turto ir su tam tikrais apribojimais. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ bei pagrindinius civilinio proceso principus teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tokiu atveju areÅ¡tuotinas atsakovo turtas (kilnojamasis ir nekilnojamasis) reikalavimo sumai, jo ir tik neradus pakankamai turto, areÅ¡tuotinos atsakovo UAB „Elektroimpulsas“ piniginės lėšos, leidžiant atsiskaitymus su valstybės biudžetu, ieÅ¡kovu ir darbuotojais.Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Elektroimpulsas“ praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti.Teigia, jog atsakovas veikia stabiliai, pelningai, neturi įsipareigojimų, turi daug nekilnojamojo ir kito ilgalaikio turto. 2008 ir 2009 metais įmonė veikę nuostolingai, bet anksčiau sukauptas didelis pelno rezervas leido ypač tvirtai pergyventi ekonomikos nuosmukį.

Å iuo metu įmonė veikia pelningai ir yra visiÅ¡kai atsigavusi po patirto nuosmukio dėl ekonominės krizės Lietuvoje. Apelianto nuomone, ieÅ¡kinio dydis yra per mažas, palyginus su įmonės finansine padėtimi ir turimu turtu, kad bÅ«tų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, preziumuojant didelį ieÅ¡kinio dydį. Taigi akivaizdu, kad atsakovo finansinė padėtis, uždirbamas ir turimas nepaskirstytas pelnas, ilgalaikis turtas bei kitas kapitalas užtikrina sugebėjimÄ dabar ir ateityje įvykdyti bet kokį teismo sprendimÄ Å¡ioje byloje.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Vaglita“ praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o atsakovo atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti skola yra didelė, o apelianto mokumas yra neaiÅ¡kus. Be to, jis ilgÄ laikÄ nevykdo savo piniginių prievolių. Taip pat nėra žinomas ir apelianto turimo turto likvidumas. Nurodo, jog vykdant nutartį, buvo areÅ¡tuotas vienas ir penkių apelianto turimų nekilnojamojo turto objektų.

Be to, teismas, parinkdamas laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, atsižvelgė ir į atsakovo interesus ir nurodė taikyti mažiausiai jo komercinę – Å«kinę veiklÄ varžančiÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. Tokiu bÅ«du akivaizdžiai buvo iÅ¡laikyta ir proceso Å¡alių interesų pusiausvyra, t.y. laikinoji apsaugos priemonė buvo parinkta tokia, kad nesuteiktų nė vienai Å¡aliai perdėto pranaÅ¡umo ar nevaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

Be to, pats atsakovas nurodo, jog 2008 ir 2009 metais jis vykdė finansiÅ¡kai nuostolingÄ komercinę – Å«kinę veiklÄ . Taigi akivaizdu, jog atsakovo finansinė padėtis nėra gera. Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.;

Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskiruosius skundus nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus, pateiktus dokumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡kėlęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Dogas“ ieÅ¡kinį dėl 17826,43 Lt skolos priteisimo, pagrįstai vadovaudamasis CPK 144-145 straipsnio nuostatomis, pripažino, kad ieÅ¡kovo UAB „Dogas“ praÅ¡yme nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys sudaro faktinį ir teisinį pagrindÄ atsakovo UAB „Elektroimpulsas“ turtui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiÅ¡kia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieÅ¡kinys, bus pilnai įvykdytas.

Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ . Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar bÅ«tina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat teisę spręsti dėl bÅ«tinų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių masto.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, turi bÅ«ti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones taip pat turi bÅ«ti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti bÅ«simo teismo sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vienÄ ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymÄ bei kartu iÅ¡vengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo arba pasidarymo nebeįmanomu.

Taigi laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp Å¡alių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, Å¡alių ginÄÄ iÅ¡sprendus, bÅ«tų neapsunkintas ir apskritai bÅ«tų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl 17826,43 Lt skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo UAB „Elektroimpulsas“ ieÅ¡kovui UAB “Dogas” (b.l. 1-3).Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog ieÅ¡kovo reikalavimo suma – 17826,43 Lt jam, kaip sėkmingÄ sÄ Å¾iningÄ Å«kinę – komercinę veiklÄ vykdančiam juridiniam asmeniui, nėra didelė.

Be to, atsakovo nuomone, tokia suma nėra laikytina ir negali bÅ«ti laikoma didelė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad 17826,43 Lt suma Å«kinę – komercinę veiklÄ vykdančiam juridiniam asmeniui įprastai nėra didelė. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, teismas, spręsdamas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ , privalo įvertinti, ar reiÅ¡kiamas reikalavimas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ginčo Å¡alių turtinę padėtį, gali bÅ«ti pripažįstamas dideliu, dėl ko galėtų pasunkėti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-600/2009).

Tai reiÅ¡kia, jog kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Teisingam Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui turi įtakos, ar atsakovas turi ilgalaikio ar trumpalaikio turto, ar Å¡is turtas likvidus, ar apsunkintas disponavimas turtu ir pan.Taigi tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia egzistavimÄ objektyvios grėsmės įvykdyti bÅ«simam sprendimui dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-336/2009; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2006 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2006). .Kaip matyti iÅ¡ atsakovo UAB „Elektroimpulsas“ 2010 m. rugsėjo 30 d. balanso (b.l. 15), įmonė iÅ¡ viso turėjo 844 804 Lt vertės turto: 677 498 Lt vertės ilgalaikio turto, kurio didžiÄ jÄ dalį sudarė materialus turtas (4675 797Lt), ir 167 306 Lt vertės trumpalaikio turto.

Nors įmonės per vienerius metus gautinos sumos sudaro 108 718. Lt, tačiau nėra pateikta patikimų duomenų, pagrindžiančių atsakovo realias galimybes atgauti visÄ ar dalį Å¡ios sumos, tuo labiau, kad, lyginant su praėjusiais finansiniais metais, kai pirkėjų įsiskolinimas buvo 26 823 Lt, Å¡i suma tik padidėjo. Be to, nėra žinomas apelianto turimo turto likvidumas. Ä®monės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė net 71 715 Lt, iÅ¡ pelno (nuostolių) ataskaitos (b.l.

16) matyti, jog įmonė praėjusiais finansiniais metais patyrė 185 353 Lt nuostolių Taigi, įvertinus atsakovo turimo turto ir įsipareigojimų santykį, negalima daryti iÅ¡vados, kad atsakovo finansinė padėtis yra tokia gera, kad nėra pagrindo ieÅ¡kovo reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi darytina iÅ¡vada, jog nepripažintinas pagrįstu atskirojo skundo argumentas, kad nėra jokio pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, atsižvelgė į ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų sumÄ , ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais, nėra pagrindas konstatuoti, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.Remiantis CPK 145 straipsnio antrÄ ja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principais.

Å ie principai reiÅ¡kia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba Å¡ie nuostoliai bÅ«tų minimalÅ«s. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso Å¡aliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, negu bÅ«tina pareikÅ¡tiems reikalavimams užtikrinti.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas, atsakovui taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, pirmiausia nurodė areÅ¡tuoti atsakovo nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ , o tik tuo atveju, jei tokio turto atsakovas neturi arba turi nepakankamai, ir pinigines lėšas. Be to, teismas leido areÅ¡tuotomis lėšomis vykdyti atsiskaitymus su įmonės darbuotojais bei ieÅ¡kovu UAB „DogaS“, mokėti mokesčius valstybei bei privalomÄ sias socialinio draudimo įmokas.Å iuo aspektu pažymėtina, kad vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo nurodyta tvarka, lėšos atsakovo sÄ skaitoje galės bÅ«ti areÅ¡tuotos tik tuo atveju, jeigu atsakovas neturi jokio turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Jeigu atsakovas turto, kurio vertė 17826,43 Lt, neturi ir dėl to atsiras poreikis jo lėšų areÅ¡tui, tokia aplinkybė tik patvirtintų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«tinumÄ , o tai savo ruožtu paneigtų apelianto argumentus, kad Å¡ios priemonės taikytos nepagrįstai. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsakovo atžvilgiu taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir iÅ¡ esmės įvertinęs galinčias dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovui kilti neigiamas pasekmes, jas parinko proporcingai.

Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovo atžvilgiu neiÅ¡vengiamai bus pritaikyti tokie ribojimai, kurie iÅ¡ esmės suvaržys ar paralyžiuos jo Å«kinės veiklos galimybes.Atsakovui taip pat iÅ¡aiÅ¡kinama, jog pagal CPK 146 straipsnio pirmÄ jÄ dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu praÅ¡ymu pakeisti vienÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovai įmoka reikalaujamÄ sumÄ Ä¯ teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ arba už atsakovÄ yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.).

Be to, atsakovai gali nurodyti, kokį konkretų turtÄ areÅ¡tuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius. O taip pat atsakovai, manydami, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jie gali patirti žalÄ , turi teisę praÅ¡yti teismo taikyti atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ (CPK 147 str.). Taigi atsakovai turi keletÄ procesinių galimybių iÅ¡vengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Remiantis tuo, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisingai aiÅ¡kino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡sprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 7,05 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-21 nutarties, iÅ¡ atsakovo UAB “Elektroimpulsas” priteistina 7,05 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija n u t a r ė : Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Elektroimpulsas“ 7 (septynis) litus ir 5 centus paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei, mokamų į surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660). Teisėjai                                                                                                           Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                        Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                                                                            Virginija Volskienė