2023-01-26 Nr. CB-766-2-68-3-01244-2022-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

(S)

Nr. DOK-120

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01244-2022-6

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2023 m. sausio 8 d. paduotu ieškovo S. D. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas S. D. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo, kuriuo atmestas jo ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę UAB „MN Projektas“ sudaryti su ieškovu automobilio stovėjimo aikštelės pirkimo–pardavimo sutartį.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais. Pagrindžiant šių teisinių pagrindų egzistavimą, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normą (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Taip pat kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus, pagrindžiančius, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo kasacinio teismo praktikos, suformuotos bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

Ieškovo paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas: 1) netinkamai aiškino ir taikė Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 107 punktą, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neturėjo pareigos parduoti ieškovui kartu su butu ir automobilio parkavimo vietą; 2) netinkamai aiškino ir taikė atsakovės statusą reglamentuojančias teisės normas, prilygindamas ją paprastai pardavėjai CK 6.305 straipsnio prasme, suabsoliutino jos teisę (ne)parduoti automobilių parkavimo vietas, skirtas naujai statomo namo gyventojų poreikiams tenkinti; 3) neatskleidė bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 4) pažeidė šalių lygiateisiškumo principą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes leido atsakovei diskriminuoti ieškovą, neapgynė ieškovo ir įtvirtino atsakovės neteisėtus veiksmus (atsisakymą parduoti ieškovui automobilio parkavimo vietą); 5) pažeidė CK 1.5, 1.6, 6.158 straipsnius bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes, konstatuodamas, kad atsakovė savo veiksmais sukūrė ieškovui teisėtą lūkesti įsigyti automobilio parkavimo vietą, nepagrįstai šio ieškovo teisėto lūkesčio neprilygino atsakovės įsipareigojimui; 6) netinkamai aiškino ir taikė CK 6.2284 straipsnio 2, 6 dalis ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes, nustatęs ieškovo (vartotojo) teisių pažeidimą sudarant buto pirkimo–pardavimo sutartį, nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti su juo automobilio parkavimo vietos pirkimo–pardavimo sutartį; 7) netinkamai aiškino ir taikė Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalį, CK 6.394 straipsnio 1 ir 2; 8) pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimą taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; 9) nepagrįstai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies taisyklę.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti R. D. (a. k. duomenys neskelbtini) 315 (tris šimtus penkiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškovą 2023 m. sausio 8 d. AB „SEB bankas“, mokėjimo nurodymo Nr. 534.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė