5c242bb9-d13c-4aa8-bf50-5a23e3dfd79e · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2YT-664-335/2021 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00040-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 8 d. Molėtai Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų teisėja Roma Rimkienė, raÅ¡ytinio proceso tarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. C., atstovaujamo sÅ«naus M. C., pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas, atstovaujamas sÅ«naus M.

C. pagal įgaliojimÄ , kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. C. priklauso teisė paveldėti pagal įstatymÄ 1/3 dalį turto, likusio nepaveldėto po G. R. mirties. PareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo senelė (motinos motina) G. R., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Å iuo adresu kartu gyveno ir pareiÅ¡kėjas su savo motina S. C. ir po senelės mirties liko ten gyventi, abu tvarkė likusį senelės turtÄ : du žemės sklypus su statiniais.

Dalį senelei priklausančio nekilnojamojo turto pareiÅ¡kėjas paveldėjo pagal testamentÄ , tačiau liko nepaveldėtas l,24 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). S. C. mirė (duomenys neskelbtini), kuri iki mirties faktiÅ¡kai valdė savo motinos G. R. likusį palikimÄ , tačiau nesikreipė į notaro biurÄ dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo. PareiÅ¡kėjas, kaip vienintelis įpėdinis po motinos mirties faktiÅ¡kai valdo turtÄ ir laiko, kad jam pagal įstatymÄ priklauso ir 1/3 dalis nepaveldėto senelės palikimo, kuri pagal įstatymÄ priklausė jo motinai.

Pažymėjo, kad G. R. turėjo tris dukteris: S. C., I. D. ir J. Ž.. PraÅ¡ymas tenkintinas. Kadangi pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jam priklauso teisė paveldėti pagal įstatymÄ dalį turto, likusio po G. (toks vardas oficialiuose dokumentuose) R. mirties, todėl praÅ¡omas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). IÅ¡ byloje esančių leistinų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad G.

R., mirusi (duomenys neskelbtini), yra S. C., mirusios (duomenys neskelbtini), motina, o P. C. – pastarosios sÅ«nus (b. l. 3-6). Paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad P. C. po senelės G. mirties yra paveldėjęs nekilnojamojo turto (b. l. 7-21). PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė, kad yra likęs dar nepaveldėtas 1,24 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).

Po G. R. mirties jos dukra S. C., o po Å¡ios mirties – pareiÅ¡kėjas per įstatymo nustatytÄ palikimui priimti terminÄ Ä¯ notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė. IÅ¡ 2021-01-08 Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«nės pažymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. R. ir S. C. paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6). Pažymose nurodyta, kad S. C. po motinos G. R. mirties buvo priėmusi palikimÄ ir iki savo mirties jį valdė, o pareiÅ¡kėjas po motinos mirties irgi jį priėmė ir faktiÅ¡kai valdo bei tvarko motinos turtÄ iki Å¡iol.

Visa tai rodo, kad P. C. aktyviais ir vieÅ¡ais veiksmais faktiÅ¡kai priėmė valdyti ir tvarkyti po senelės mirties likusį nepaveldėtÄ palikimÄ (1/3 dalį) savo interesais, todėl Å¡iuo paveldėjimo transmisijos atveju jis kaip įpėdinis teisę paveldėti įgyvendina savo vardu. Byloje nėra prieÅ¡ingų duomenų, kad po G. R. mirties jos valdytÄ turto dalį bÅ«tų priėmę ar į jį pretenduotų kiti asmenys. Taigi bÅ«tent pareiÅ¡kėjas laikytinas priėmusiu palikimÄ (LR CK 5.51 straipsnis) ir nustačius praÅ¡omÄ juridinį faktÄ , įgis teisę kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.

Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktÄ , neaiÅ¡kina ir nekonstatuoja viso palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga). Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : praÅ¡ymÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo senelės G.

R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ â€“1/3 jo dalį faktiniu valdymu. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mus. Teisėja Roma Rimkienė