5c2100da-0004-4e14-aca6-e2145183418d · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-184/2012             Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01886-2010-0                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: (S)              1.1.5.1.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.2.3.2.3.

LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko SvajÅ«no Knizlerio (pranešėjas),teisėjų Elenos Vainienės, Viktoro Kažio,sekretoriaujant Agatai Minkel, Gabrielei SamaÅ¡kienei, dalyvaujant prokurorams Rolandui Imbrasui, Antanui Gubistai,nuteistajam M. B. B. ,gynėjui advokatui Vytautui Griežei, nukentėjusiajai K. B. ,vertėjai Žanai Tadorovskajai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

B. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir nuteistas laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : M. B. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 26 d. apie 02.30 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, namuose, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia peiliu dÅ«rė penkis kartus į įvairias kÅ«no vietas savo įvaikiui P. K. , padarydamas jam dvi pavirÅ¡ines odos durtines-pjautines žaizdas kairiame dilbyje, du pavirÅ¡inius odos įdrėskimus krÅ«tinės kairėje pusėje, t.y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir durtinę-pjautinę krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizdÄ su Å¡irdies kiauryminiu sužalojimu, t.y. sužalojimÄ , vertinamÄ sunkiu sveikatos sutrikdymu, kuris komplikavosi Å¡irdies tamponada krauju, kraujo iÅ¡siliejimu į kairę krÅ«tinplėvės ertmę, nuo ko nukentėjusysis mirė.

Tokiu būdu M. B. B. tyčia nužudė savo šeimos narį - įvaikį P. K. .Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. B. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį: jo nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktu arba BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali šios bausmės riba.

Nuteistasis tvirtina, jog apygardos teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino įvaikio ir Å¡eimos nario sÄ vokas, todėl nepagrįstai jo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip tyčinį savo Å¡eimos nario nužudymÄ . Vadovaujantis BK 248 straipsnio nuostatomis, nusikaltimÄ padariusio asmens artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Įvaikiu laikomas asmuo, kurio atžvilgiu teisės aktų nustatyta tvarka priimtas atitinkamas teismo ar kompetentingos institucijos sprendimas. Teisės aktų nustatyta tvarka atliktas įvaikinimas sukuria įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų giminaičiams asmenines ir turtines teises bei pareigas kaip giminaičiams pagal kilmę (CK 3.227 str.). Tuo tarpu jis savo žmonos sūnaus iš pirmosios santuokos, t.y. P. K. , įvaikinęs nebuvo, o faktiniai įvaikinimo santykiai, gyvenimas viename name ir santuoka su pastarojo motina, nuteistojo manymu, nesukelia teisių ir pareigų, todėl negali būti prilyginami oficialiam įvaikinimui.

Be to faktinių jų santykių taip pat negalima laikyti kaip įtėvio ir įvaikio, nes nukentėjusysis nerodė nuteistajam jokios pagarbos, dažnai pabrėždavo, kad jis jam ne tėvas. M. B. B. teigia, jog apygardos teismas neatsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, neįvertino, jog įvykio metu buvo susiklosčiusi bÅ«tinosios ginties situacija, todėl paskyrė pernelyg griežtÄ bausmę. Tvirtina, jog P. K. anksčiau ilgÄ laikÄ jo atžvilgiu elgėsi netinkamai, dažnai ir be jokios dingsties sukeldavo konfliktus, įžeidinėdavo ir smurtaudavo.

M. B. B. ne kartÄ buvo jo sužalotas, keletÄ kartų jam teko kreiptis net į gydymo įstaigas. Dėl P. K. fizinio pranaÅ¡umo jis faktiÅ¡kai neturėjo galimybės pastarajam pasiprieÅ¡inti, visuomet stengdavosi konfliktų iÅ¡vengti. Ä®vykio vakarÄ P. K. , eidamas link kambario, kuriame buvo nuteistasis, Å¡aukė „aÅ¡ jums pakalbėsiu“, „tuoj parodysiu“, „visus užmuÅ¡iu“, o po to į tÄ kambarį veržėsi. Taigi akivaizdu, kad P. K. ketino panaudoti smurtÄ M. B. B. atžvilgiu, tai buvo jo pavojingo kėsinimosi pradžia.

Å ias aplinkybes patvirtina ir M. K. veiksmai, kuri, supratusi P. K. ketinimus ir numatydama tolimesnę įvykių eigÄ , laikė duris iÅ¡ iÅ¡orinės kambario pusės, tokiu bÅ«du padėdama nuteistajam ir stengdamasi sutrukdyti P. K. atidaryti duris. Pats nuteistasis laikė kambario duris, nes tikėjosi, kad P. K. atsisakys savo ketinimų, o jis tokiu bÅ«du iÅ¡vengs jo smurto, tačiau jam neužteko jėgų iÅ¡laikyti duris. P. K. , bÅ«damas fiziÅ¡kai stipresnis, kambario duris atidarė ir tuo metu kilo reali grėsmė M.

B. B. sveikatai, nes jis eilinį kartÄ galėjo bÅ«ti sumuÅ¡tas, sužalotas, suluoÅ¡intas arba dar blogiau, taigi susiklostė bÅ«tinosios ginties situacija. Apeliantas sutinka, kad dėl panaudotų gynybos priemonių jis peržengė bÅ«tinos ginties ribas (BK 28 straipsnio 3 dalis), tačiau pažymi, jog Å¡i aplinkybė, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punktu, yra pagrindas už padarytÄ nusikaltimÄ skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Nuteistasis tvirtina, jog apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad įsiplieskus konfliktui M.

B. B. pats veržėsi į koridorių su peiliu rankose ir, kad sÄ moningas nusistatymas smogti nukentėjusiajam peiliu buvo susiformavęs dar prieÅ¡ jam atsiduriant koridoriuje. Tokios teismo iÅ¡vados, apelianto teigimu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes jis į koridorių nesiveržė, ten pateko ne savo valia, o dėl to, kad P. K. staigiu judesiu atidarė duris, kurias nuteistasis laikė įsikibęs abiem rankomis. Tokiu bÅ«du jis kartu su durimis buvo iÅ¡trauktas į koridorių. Tik tuomet, kai jis atsidÅ«rė visai Å¡alia P. K. , kuris jau ruošės jam smogti, nuteistasis nusprendė kuo nors suduoti nukentėjusiajam, kad galėtų apsiginti.

M. B. B. teigia, jog apygardos teismas nepagrįstai provokuojančio nukentėjusio asmens elgesio nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nurodo, jog nukentėjusysis praeityje daug kartų buvo jį sumušęs, įžeidinėdavo, žemindavo. Tai patvirtino nukentėjusieji, liudytojai, žuvusiojo sutuoktinė M. K. , gydymo įstaigų duomenys. Ä®vykio metu buvo matomi akivaizdÅ«s nukentėjusiojo ketinimai panaudoti smurtÄ ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nuteistasis pažymi, jog teismai, pripažindami nukentėjusio asmens elgesį provokuojančiu, esant pagrindui, vertina ne tik pastarojo elgesį prieÅ¡ pat nusikaltimo padarymÄ , bet ir ankstesnį elgesį (Teismų praktika Nr. 28, 303 p.). Nors nuteistasis įvykio metu buvo neblaivus, tačiau ne Å¡i aplinkybė, o ilgametis nukentėjusiojo netinkamas elgesys Å¡iuo atveju buvo svarbiausia įvykio priežastis. Apelianto nuomone, jį charakterizuojanti medžiaga, atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nukentėjusiojo provokuojantis elgesys prieÅ¡ nusikaltimo padarymÄ ir anksčiau, sudaro pagrindÄ jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teismo posėdžio metu nuteistasis M. B. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo M. B. B. apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo M. B. B. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Kolegijos manymu, apygardos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo M. B. B. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., tačiau nuosprendis keičiamas dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.Apygardos teismas nustatė, kad nuteistasis M.

B. B. , bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia peiliu dÅ«rė penkis kartus į įvairias kÅ«no vietas savo įvaikiui P. K. , tame tarpe padarydamas durtinę-pjautinę krÅ«tinės lÄ stos žaizdÄ su Å¡irdies kiauryminiu sužalojimu, ko pasekoje nukentėjusysis mirė.Atsižvelgus į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju aptartinos bÅ«tinÄ jį gintį reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, susiklosčiusi teismų praktika tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose, kartu įvertinant ar Å¡ios nuostatos pagal pirmosios instancijos teismo konstatuotus faktus taikytas tinkamai.Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytÄ teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, busto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ teismų praktikoje bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-497/2009 2K-7-428/2010 2K 294/2011 ir kt.).             Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo Ä®statymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiÅ¡kia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra iÅ¡reikÅ¡tas iÅ¡oriÅ¡kai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius.

Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. Taip paprastai bÅ«na, kai nukentėjusieji patiria smÅ«gius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko iÅ¡sitrauktÄ ginklÄ , girdi aiÅ¡kiai iÅ¡sakomus grasinimus ir pan. Todėl itin kruopščiai turi bÅ«ti tiriama pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo vertinimas. Tiesioginio pavojaus sÄ lygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas kol jam bus suduotas pirmasis smÅ«gis ar padaryta kitokia žala.

Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybÄ sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimÄ . Ä®statymas nereikalauja, kad besiginančiojo atkirtis bÅ«tų smulkmeniÅ¡kai apskaičiuotas ir visiÅ¡kai adekvatus kėsinimuisi, tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali bÅ«ti efektyvesni.

Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam yra mažesnė ar didesnė už tÄ Å¾alÄ , kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kiekybės, nei kokybės požiÅ«riu ji neprivalo atitikti tos žalos kurios buvo siekta ar kuriÄ sukėlė kėsinimasis.Visgi, ginantis negali bÅ«ti peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos, kurių turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. BÅ«tinosios ginties ribos peržengiamos tada, kai yra visos bÅ«tinos sÄ lygos vienu metu:

a) nužudymas arba sunkus sveikatos sutrikdymas;

b) tai padaroma tiesiogine tyčia c) gynyba aiÅ¡kiai neatitinka kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Net ir esant visoms Å¡ioms bÅ«tinoms sÄ lygoms vienu metu, įstatymas numato du atvejus, kuriems esant nepripažįstama, jog peržengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės veikimas, kai:

a) bÅ«tinosios ginties ribos peržengtos dėl didelio sumiÅ¡imo ar didelio iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis;

b) ginantis nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ padaryta veika (kasacinė nutartis 2K-212/2009).Apeliacinė instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.B. B. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, atlikusi įrodymų tyrimÄ ir papildomai apklausiusi nuteistÄ jį M.B. B. , nukentėjusiÄ jÄ K. B. , liudytojus M. K. , T. K. , konstatuoja, kad apygardos teismas, remdamasis byloje surinktais ir teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, jog nuteistasis M.B.

B. peiliu mirtinai sužalojo nukentėjusįjį P. K. , ko apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir netinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant, ar įvykio metu buvo kilusi bÅ«tinosios ginties situacija, ar M.B. B. turėjo teisę į bÅ«tinajÄ gintį ir ar neperžengė bÅ«tinosios ginties ribų, jų tinkamai neįvertino, todėl padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos aplinkybių ir neteisingai taikė BK 28 str. nuostatas.Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iÅ¡ esmės nuosekliai parodė, kad gyveno nuosavame name su žmona K.

B. bei jos sÅ«numi, nukentėjusiuoju P. K. , kurį užaugino nuo pat vaikystės. Tačiau pastaruoju metu jo santykiai su nukentėjusiuoju P. K. buvo labai įtempti. P. K. muÅ¡davo savo motinÄ , nuteistÄ jį, tačiau jie dėl tokio nukentėjusiojo elgesio ir patirtų sužalojimų į policijÄ nesikreipė. Ä®vykio dienÄ , P. K. ir M. K. Å¡ventė savo vestuves. TÄ vakarÄ nuteistasis, kaip ir kiti vestuvių dalyviai, gėrė alkoholinius gėrimus. Vestuvių metu tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas dėl kredito, nes P. K. prašė jo paimti kreditÄ poilsinei kelionei, tačiau jis atsisakė.

Vėliau, pasibaigus Å¡iam pokalbiui, jis nuėjo į kambarį, kuriame po Å¡ventės ilsėjosi jo žmona K. B. ir T. K. . Jam bÅ«nant kambaryje nukentėjusysis pradėjo brautis į šį kambarį, Å¡aukė, barėsi, kad užmuÅ¡ ir su visais iÅ¡siaiÅ¡kins. SÅ«nus bandė atidaryti duris, jas traukė į save. Jis liepė sÅ«nui nelaužti durų ir laikė jas už rankenos. Per tarpÄ matė, kad pastarasis su koja įsispyręs į sienÄ . Jis bandė neįleisti P. K. , tačiau pastarasis duris atidarė.

Tada jis neiÅ¡laikęs durų iÅ¡ inercijos iÅ¡lėkė į koridorių. P. K. norėjo jam suduoti į veidÄ , tačiau nepavyko ir jis ranka užkabino tik smakrÄ . Tuo metu jis (M.B. B. ) nežiÅ«rėdamas, nuo koridoriuje buvusio stalo ranka kažkÄ pagriebė ir užsimojo į P. K. . Kad ten tiksliai buvo peilis, jis iÅ¡ karto nepastebėjo ir ar sÅ«nui įdÅ«rė, nejautė. Žmona pradėjo rėkti, kad P. K. mirÅ¡ta. Atvažiavo policija ir kas buvo po to, jis daugiau nieko neatsimena. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (1 t., b. l. 108-110, 118-120, 183-184, 2 t., b. l. 27).

Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme jis patvirtino apygardos teisme duotus parodymus bei parodė, kad nuteistasis besiverždamas į kambarį, kuriame buvo nuteistasis ir kurio duris jis laikė, neleisdamas nukentėjusiajam pateikti į vidų, P. K. sakė ,,aÅ¡ jus visus pamokysiu“. Tai buvo ne pirmas kartas, kai po tokių žodžių nuteistasis buvo sumuÅ¡tas, todėl suprato, kad bus sumuÅ¡tas nukentėjusiojo P. K. . Duris laikė abejomis rankomis (durys atsidarinėjo į lauko pusę), tačiau nukentėjusysis, bÅ«damas stipresnis, duris atidarė ir nuteistasis ,,iÅ¡lėkė“ į koridorių ir sugriebė koridoriuje buvusį ant spintelės kažkokį daiktÄ , galimai ir peilį, bei juo sudavė nukentėjusiajam.

IÅ¡ nukentėjusiosios K. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, matyti, kad nuteistasis jos vyras, o nužudytasis jos sÅ«nus. Kai iÅ¡gerdavo nukentėjusysis pradėdavo konfliktus su nuteistuoju, pastoviai pradėdavo kabinėtis ir kelti muÅ¡tynes. SÅ«nus dažnai sumuÅ¡davo M. B. B. , kuris dėl sužalojimų ne kartÄ yra gulėjęs ligoninėje. Jam buvo sužalota galva, ranka, tačiau vyras niekada nesikreipė į policijÄ ir sakė, kad, kaip bebÅ«tų, tai yra sÅ«nus. 2010-09-25 jie Å¡ventė sÅ«naus P. K. vestuves.

Apie 22.00 val. ji nuėjo miegoti, kambaryje buvo ir liudytoja T. K. , o jaunimas liko toliau Å¡vęsti. Maždaug po poros valandų į kambarį užėjo jos vyras ir pradėjo priekaiÅ¡tauti, kodėl Å¡i miega, kvietė jÄ Å¡okti, tačiau ji nesutiko, bet su vyru nekonfliktavo. Po to iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , barėsi sÅ«nus, kad užmuÅ¡ ir su visais iÅ¡siaiÅ¡kins. Tada vyras užsidarė, o sÅ«nus bandė įeiti. Buvo įsispyręs kojÄ Ä¯ sienÄ , kad galėtų atidaryti duris, tačiau vyras laikė duris, bandė neįsileisti.

Ar betampydami duris vienas kitam kÄ sakė, neatsimena, ar matė vyro rankose peilį - taip pat neatsimena. Po to ji iÅ¡girdo, kaip T. K. , kuri buvo su ja kartu kambariuke, suÅ¡uko, „atsargiai pas jį peilis". Staiga atsivėrė jų kambariuko durys ir vyras M. B. iÅ¡bėgo į koridorių. Po akimirkos iÅ¡girdo, kaip P. K. žmona suÅ¡uko „mama Petia mirÅ¡ta". Išėjusi ji pamatė gulintį savo sÅ«nų, kuris buvo be sÄ monės, kruvinais marÅ¡kiniais (1 t., b. l. 66-67, 68-69, 184-186, 2 t., b. l. 28).

Apklausta apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji K. B. patvirtino anksčiau duotus parodymus (2 t., b. l. 110-111).IÅ¡ liudytojos T. K. parodymų teisme matyti, kad ji dalyvavo nukentėjusiosios K. B. sÅ«naus vestuvėse. Baigiantis vestuvėms ji su nukentėjusiÄ ja K. B. nuėjo į kambarį miegoti. Tuo metu į kambarį kelis kartus buvo užėjęs nuteistasis M.B. B. ir kvietė Å¡okti, tačiau jos atsisakė, nes jau ruošėsi miegoti. Praėjus kuriam laikui vėl atėjo nuteistasis ir pasakė, kad jei lauÅ¡ duris, tai jis ginsis.

Jis įsitvėrė į duris ir pradėjo jas laikyti už rankenos. IÅ¡ kitos pusės kažkas duris traukė į save. Liudytoja pradėjo rėkti, kad nuteistasis kažkÄ turi rankose. Girdėjo kaip M. K. sakė, kad P. K. nelįstų, jį ramino. Kadangi P. K. jaunas, stiprus, nuteistasis M.B. B. durų neiÅ¡laikė, durys atsidarė, o tolimesnių įvykių nesuprato, tik pamatė nukentėjusįjį sužalotÄ . Nuteistajam bÅ«nant kambaryje ir laikant duris, peilio nematė, tik girdėjo nuteistÄ jį sakant, kad pripjaus, todėl jos manymu nuteistasis galėjo turėti peilį, tačiau peilio nematė.

Po įvykio matė peilį, tačiau kuriuo momentu jis atsirado nežino (1 t., b. l. 129). Å iuos parodymus liudytoja patvirtino ir apklausta apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ liudytojos M. K. parodymų teisme matyti, kad vestuvių metu tarp jos vyro P. K. ir nuteistojo M.B. B. jokio konflikto nebuvo. Vestuvių pabaigoje ji, nukentėjusysis P. K. (jos vyras) bei pusseserė K. V. ir jos vyras S. V. išėjo į laukÄ parÅ«kyti. Netrukus atėjo nuteistasis M.B. B. ir kažko paprašė, o P. K. pasakė, kad jis eitų iÅ¡ čia ir nuteistasis nuėjo.

Tarp jų jokio konflikto nebuvo. Jiems grįžus į namo vidų ir atsisėdus prie stalo, girdėjosi, kad kambaryje, kur buvo nukentėjusioji K. B. , nuteistasis M.B. B. , pastarasis kažkÄ kalbėjo. Tada nukentėjusysis pasakė, kad eina jų nuraminti. Liudytoja su P. K. nuėjo kartu prie durų į kambarį, kur buvo nuteistasis M.B. B. ir jo žmona K. B. , bandė atidaryti duris, tačiau nuteistasis laikė duris, neleisdamas įeiti nukentėjusiajam į kambarį. Ji bandė sulaikyti vyrÄ , kad Å¡is neatidarytų durų, nes žinojo, kad P. K. pradės smurtauti M.B.

B. atžvilgiu, kas ne kartÄ yra buvę. Tačiau jo nesulaikė, nukentėjusysis bÅ«damas jaunesnis ir stipresnis atidarė duris. Tuo metu nuteistasis iÅ¡ inercijos kartu su atidarytomis durimis iÅ¡Å¡oko į koridorių ir tik pamatė kaip nuteistasis sudavė koridoriuje nukentėjusiajam peiliu, iÅ¡ kur nuteistasis paėmė peilį nematė. Be to, parodė, kad nukentėjusysis P. K. ir anksčiau muÅ¡davo patėvį, taip pat smurtavo ir jos atžvilgiu (1 t., b. l. 186-187). Apklausta apeliacinės instancijos teisme liudytoja M.

K. patvirtino apygardos teisme duotus parodymus bei parodė, kad tuo metu, kai P. K. pasakė, kad eina apraminti M.B. B. , ji ėjo iÅ¡ paskos, nes nukentėjusysis visÄ laikÄ mušė M.B. B. , laikė duris, kad P. K. jų neatidarytų, nes atidaręs duris muÅ¡ M. B. B. (2 t., b. l. 111-112).         IÅ¡ byloje apklaustų liudytojų K. V. bei S. V. parodymų seka, kad jie dalyvavo vestuvėse, konfliktų tarp nuteistojo M.B. B. ir nukentėjusiojo P. K. nebuvo, tik vėliau iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ bei pamatė sužalotÄ nukentėjusįjį, kuriam buvo iÅ¡kviesta medicinos pagalba (1 t., b. l. 89-90, 91, 86-87, 88, 187-188).

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadose konstatuota, kad P. K. mirties priežastimi buvo durtinė-pjautinė krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizda su Å¡irdies kiauryminiu sužalojimu. Tai komplikavosi Å¡irdies tamponada krauju, kraujo iÅ¡siliejimu į kairę krÅ«tinplėvės ertmę. P. K. mirtis galėjo įvykti 2010-09-26 apie 3.00 val. Nukentėjusysis prieÅ¡ mirtį vartojo alkoholį, jo lavono kraujyje rasta 2,10 promilės etilo alkoholio. Tai atitinka vidutiniam neblaivumo laipsniui. P. K. lavone rasti Å¡ie sužalojimai: durtinė-pjautinė krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizda su Å¡irdies kiauryminiu sužalojimu.

Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Dvi pavirÅ¡inės odos durtinės-pjautinės žaizdos kairiame dilbyje. Du pavirÅ¡iniai odos įdrėskimai krÅ«tinės kairėje pusėje. Å ie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Visi sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vienu ir tuo pačiu duriančių-pjaunančių savybių peilio geležtės tipo įrankiu neužilgo prieÅ¡ mirtį. Nustatyti kÅ«no sužalojimai nėra bÅ«dingi savęs žalojimui duriančiu- pjaunančiu įrankiu.

Dvi paviršinės odos durtinės-pjautinės žaizdos kairiame dilbyje gali būti vertinamos kaip savigynos požymis nukentėjusiajam kairiuoju dilbiu užsidengiant nuo suduodamų smūgių duriančiu-pjaunančiu įrankiu. Galimybė, kad po kūno sužalojimų padarymo nukentėjusysis galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus (pvz. judėti, gintis, šaukti), neatmetama. Laiko tarpas nuo kiauryminio širdies sužalojimo iki mirties paprastai yra vertinamas minutėmis. Išvadoje nurodyti sužalojimai padaryti penkiais smūgiais/trauminiais poveikiais.

Tikėtina, kad sužalojimai buvo padaryti duriančiu-pjaunančiu įrankiu, turinčiu palyginti siaurÄ apie 1,3 cm pločio geležtę. Nukentėjusiojo drabužių pažeidimai iÅ¡ esmės atitinka lavone rastus kÅ«no sužalojimus. (b. l. 40-46)Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos manymu, pirmiau aptarti įrodymai, kuriuos apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina kaip patikimus, turi esminę reikÅ¡mę sprendžiant dėl įvykio metu susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo.

IÅ¡ bylos duomenų, nukentėjusiosios K. B. , liudytojų A. K. , M. K. parodymų akivaizdu, kad nukentėjusysis P. K. , bÅ«damas nuteistojo įsÅ«nis, ilgÄ laiko tarpÄ iki Å¡io įvykio, nuteistojo M.B. B. atžvilgiu elgėsi netinkamai, bÅ«damas iÅ¡gėręs priekabiavo prie patėvio, jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ , dėl ko buvo sužalotas ne vienÄ kartÄ . Kreipėsi medicininės pagalbos į medicinos įstaigas, dėl nukentėjusiojo jauno amžiaus ir fizinio pranaÅ¡umo negalėjo aktyviai prieÅ¡intis.

Tačiau dėl patirto smurto ir sužalojimo į teisėsaugos institucijas nesikreipė, nes nukentėjusįjį vertino kaip savo sÅ«nų ir nenorėjo jam pakenkti. Ä®vykio metu nukentėjusiojo P. K. vestuvių metu, jau baigiantis vestuvėms, nuteistajam nuėjus į kambarį, kur buvo jo žmona ir su ja besikalbant iÅ¡girdo, kad nukentėjusysis eilinį kartÄ , bÅ«damas neblaivus, jo atžvilgiu iÅ¡sakė grasinančius žodžius susidoroti, veržėsi į kambarį, kurio duris iÅ¡ vienos pusės laikė nuteistasis M.

B. B. siekdamas iÅ¡vengti smurto. M. K. laikė duris iÅ¡ kitos pusės, kad P. K. nepatektų į kambarį, kuriame buvo nuteistasis. Tačiau nukentėjusysis P. K. , bÅ«damas stipresnis, kambario duris atidarė, tokiu bÅ«du M.B. B. kartu su durimis buvo iÅ¡trauktas į koridorių. Taigi, tuo metu kilus realiai grėsmei nuteistojo M. B. B. sveikatai ir gyvybei, pastarasis besigindamas sugriebė peilį ir sudavė smÅ«gius peiliu nukentėjusiajam, ko pasekoje padarė nukentėjusiajam dvi pavirÅ¡ines odos žaizdas kairiajame dilbyje, du pavirÅ¡inius įdrėskimus krÅ«tinės kairėje pusėje bei durtinę-pjautinę krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizdÄ su Å¡irdies kiauryminiu sužalojimu.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis M.B. B. suduodamas peiliu nukentėjusiajam P. K. , veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, gindamasis nuo jo sveikatai ir gyvybei gresiančio realaus pavojingo kėsinimosi. Kolegijos manymu, įvertinus nukentėjusiojo P. K. ankstesnį, nevienkartinį smurtavimÄ nuteistojo M. B. B. atžvilgiu bei įvykio metu susiklosčiusiÄ situacijÄ , sudarė pagrindÄ nuteistajam manyti, kad jam kilo reali grėsmė sveikatai ir gyvybei, nuo kurio jis turi teisę gintis.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, kaip nurodyta apygardos teismo nuosprendyje, vertinti Å¡iÄ situacijÄ , kaip tarpusavio konfliktÄ , nėra teisinio pagrindo. Juolab, kad betarpiÅ¡kai įvykio metu buvusi nukentėjusioji K. B. , liudytojai T. K. , M. K. bei kiti paneigė, jog vestuvių metu nuteistasis ir nukentėjusysis bÅ«tų konfliktavę, susipykę. Todėl, kolegijos manymu, apygardos teismas Å¡ių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog įvykio metu bÅ«tinosios ginties situacija nebuvo susiklosčiusi.

Tačiau, kaip jau minėta, baudžiamasis įstatymas bÅ«tinÄ jai ginčiai nustato ribas. BK 28 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo.Kolegijos manymu, Å¡iuo konkrečiu atveju nuteistojo M.B. B. panaudotos gynybos priemonės P. K. atžvilgiu neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Kaip jau minėta, kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo jo intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.

Å iuo konkrečiu atveju byloje nustatyta tik tos aplinkybės, jog nukentėjusysis, bÅ«damas neblaivus, agresyviai nusiteikęs, iÅ¡sakydamas grÄ sinimus nuteistojo atžvilgiu susidoroti, veržėsi į kambarį, kurio duris laikė nuteistasis, siekdamas iÅ¡vengti smurto, tačiau nuteistajam neiÅ¡laikius uždarytų durų, pastarasis iÅ¡ inercijos ,,iÅ¡lėkė“ į koridorių ir gindamasis sugriebęs peilį sudavė nukentėjusiajam peiliu, tame tarpe ir vienÄ mirtinÄ . Taigi, Å¡ioje situacijoje nuteistojo nusikalstami veiksmai aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo, nes tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimasis jo sveikatai, Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvo toks pavojingas, kad jį atremti bÅ«tų galima tik pirmiau aptartais veiksmais, suduodant smÅ«gius nukentėjusiajam peiliu, padarant jam mirtinÄ sužalojimÄ .

Beje, pats nuteistasis apeliaciniame skunde neneigia, jog įvykio metu bÅ«damas bÅ«tinosios ginties situacijoje, jÄ peržengė, panaudodamas peilį.   Kolegijos manymu, nuteistasis M.B. B. apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčija jo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantį požymį, kad jis nužudė savo įvaikį (BK 129 str. 2 d. 3 p.), nes oficialiai P. K. nebuvo įvaikinęs, gyvenimas viename name ir santuoka su pastarojo motina, nuteistojo nurodymu, nesukelia teisių ir pareigų, todėl negali bÅ«ti prilyginama oficialiam įvaikinimui.

Tuo tarpu kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistojo M.B. B. , nukentėjusiosios K. B. , liudytojos M. K. , A. K. parodymų, nukentėjusysis P. K. buvo nuteistojo M.B. B. Å¡eimos narys. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis M.B. B. susituokęs su K. B. , nuo trijų metų augino pastarosios vaikÄ P. K. , kartu gyveno, juo rÅ«pinosi, materialiai rėmė, vedė bendrÄ Å«kį iki nužudymo dienos. Pats M.B. B. nukentėjusįjį vertino kaip Å¡eimos narį. Atkreiptinas dėmesys ir į tÄ aplinkybę, kad nors nukentėjusysis P. K. pastaruoju metu jo atžvilgiu smurtavo, patyrė kÅ«no sužalojimus, tačiau atsisakė kreiptis į teisėsaugos pareigÅ«nus dėl patirto smurto, nes nenorėjo pakenkti P. K. , kurį laikė savo sÅ«numi.

Todėl kolegijos manymu, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis nužudė savo Å¡eimos narį. Atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. B. B. 2010 m. rugsėjo 26 d. apie 02.30 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, (duomenys neskelbtini), gindamasis nuo įsÅ«nio P. K. , kuris grÄ sindamas pavartoti fizinį smurtÄ , iÅ¡sakant žodinius grasinimus susidoroti bei agresyviai elgiantis ir nepaklÅ«stant nevienkartiniams M.B.

B. ir aplinkinių asmenų raginimams nutraukti Å¡iuos veiksmus, grasindamas pavartoti fizinį smurtÄ , pavojingÄ M.B. B. sveikatai ir gyvybei, veržėsi į kambarį, kuriame buvo M.B. B. ir pastarajam dėl P. K. fizinio pranaÅ¡umo neiÅ¡laikius durų, iÅ¡ inercijos kartu atidarytomis durimis iÅ¡Å¡oko į koridorių ir kilus realiai grėsmei jo sveikatai ir gyvybei, peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas, tyčia peiliu dÅ«rė įvaikiui P. K. penkis kartus į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas dvi pavirÅ¡ines odos durtines-pjautines žaizdas kairiame dilbyje, du pavirÅ¡inius odos įdrėskimus krÅ«tinės kairėje pusėje – sužalojimus, įvertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, durtinę-pjautinę krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizdÄ su Å¡irdies kiauryminiu sužalojimu – sužalojimÄ , įvertinamÄ sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi Å¡irdies tamponada krauju, kraujo iÅ¡siliejimu į kairę krÅ«tinplėvės ertmę, nuo ko nukentėjusysis mirė, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatyta BK 28 straipsnio 3 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Pažymėtina, kad pirmiau aptartas kaltininko tyčios formos pakeitimas nagrinėjant bylÄ pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ , nelaikomas jo teisinės padėties pabloginimu ir neprieÅ¡tarauja BPK nuostatoms, kadangi galutinis rezultatas, apeliacinės instancijos teisme pakeitus nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ , yra aiÅ¡kiai nuteistajam palankesnės (kasacinės bylos Nr. 2K-552/2005, 2K-7-428/10).Perkvalifikavus nuteistojo M.B. B. nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 28 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ skirtina nauja bausmė.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ už nusikalstamos veikos padarymÄ skiriama tik tokios rÅ«Å¡ies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54straipsnio 1 dalis).

Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis (kasacinės bylos Nr. 2K-98/2005, 2K-744/2005, 2K-77/2007, 2K-514/2007, 2K-435/2008, 2K-496/2008 ir kt.).Skirdama bausmę M.

B. B. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 28 straipsnio 3 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, teisėjų kolegija atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.BK 62 straipsnio nuostatos M. B. B. negali bÅ«ti taikomos, nes byloje nenustatytos BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse iÅ¡dėstytos sÄ lygos, kurios leistų kolegijai svarstyti Å¡velnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimo M.

B. B. klausimÄ . Tačiau, kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje yra nustatytos iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kaip straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.Nors nuteistasis M.B. B. padarė labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, tačiau iÅ¡ apygardos teismo bei apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių seka, kad pats nukentėjusysis veržėsi į kambarį, kuriame buvo nuteistasis M. B. B. , iÅ¡sakė grasinančius pastarojo atžvilgiu dėl susidorojimo, nors byloje nėra nustatyta, kad prieÅ¡ tai buvo koks nors konfliktas ir nuteistasis savo elgesiu bÅ«tų suteikęs galimybę nukentėjusiajam tokiu bÅ«du elgtis patėvio atžvilgiu, t. y. brautis į kambarį, kuriame buvo nuteistasis, nukentėjusioji motina, gręsiant smurto panaudojimu, juolab, jog pats nukentėjusysis iki įvykio nekartÄ naudojo fizinį smurtÄ patėvio atžvilgiu.

Taigi Å¡iuo atveju, nuteistojo nusikalstamus veiksmus nulėmė pačio nukentėjusiojo agresyvÅ«s veiksmai, kas sukėlė tokias pasekmes. Nuteistasis M. B. B. po suduotų smÅ«gių peiliu, iÅ¡ karto nuėjo į laukÄ ir laukė atvykstančių policijos pareigÅ«nų, niekur iÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alino, o policijos pareigÅ«nams paaiÅ¡kino apie įvykį ir prisipažino sužalojęs nukentėjusįjį, taip atrėmęs gręsiantį jo atžvilgiu smurtÄ , savo veiksmus nutraukė. Kolegijos manymu, aptartos aplinkybės, apibÅ«dinančios padarytos veikos vietÄ , bÅ«dÄ , motyvus ir patvirtinančios, jog M.

B. B. nusikalto veikdamas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, tačiau peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas, rodo, kad M. B. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis, nei rÅ«Å¡inis nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pavojingumas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis M.B. B. ir anksčiau ne kartÄ buvo patyręs nukentėjusiojo P. K. fizinį smurtÄ , tačiau gailėdamas nukentėjusiojo į teisėsaugos pareigÅ«nus nesikreipė. Kaip asmenybė M. B. B. charakterizuojamas teigiamai.

Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę teismas pagrįstai nustatė prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimasi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tai liudija M. B. B. kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei jos pasekmes. Nors teismas pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę girtumÄ , kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau kaip matyti iÅ¡ teismo nustatytų faktinių aplinkybių, nukentėjusiojo sužalojimÄ nulėmė ne pačio nuteistojo M.B.

B. netinkamas elgesys, o bÅ«tent nukentėjusiojo agresyvus, su galimu smurtu susijęs, elgesys.Todėl, kolegijos manymu, įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, Å¡iuo atveju yra iÅ¡imtinės aplinkybės ir nuteistojo M. B. B. atžvilgiu, skiriant bausmę, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios Å¡iuo konkrečiu atveju neprieÅ¡tarautų teisingumo principui ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai bausmės paskirčiai.Tuo pačiu, kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei ir kad jo nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos neatstatomos pasekmės – P. K. neteko gyvybės, todėl bausmės tikslai bus pasiekti, o pati bausmė atitiks teisingumo bei protingumo principams, paskiriant nuteistajam realiÄ laisvės atėmimo bausmę, tačiau mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali Å¡ios bausmės riba.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį pakeisti.M. B. B. nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuoti į BK 28 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, ir paskirti laisvės atėmimo bausmę septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Pirmininkas                                                    SvajÅ«nas Knizleris Teisėjai                                                    Viktoras Kažys                                                     Elena Vainienė                            Â