2022-01-12 Nr. AB-1208-3-62-3-02411-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Birštono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. V. A., R. S. ir G. S. skundą atsakovui Birštono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2022-01-12 Nr. AB-1208-3-62-3-02411-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja A. V. A., pareiškėjai R. S. ir G. S. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Birštono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. AV-27 „Dėl 0,0732 ha ploto žemės sklypo Birštono sav., Birštono m., (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo plano dokumentui, patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).
Full text
Administracinė byla Nr. eA-13-415/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02411-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 16.2.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Birštono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. V. A., R. S. ir G. S. skundą atsakovui Birštono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėja A. V. A., pareiškėjai R. S. ir G. S. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Birštono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. AV-27 „Dėl 0,0732 ha ploto žemės sklypo Birštono sav., Birštono m., (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo plano dokumentui, patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėja A. V. A. skunde prašė teismo įpareigoti atsakovą iš naujo parengti ir patvirtinti žemės sklypo Birštono sav., Birštono m., (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo plano dokumentui, numatant patekimą (privažiavimą) prie žemės sklypo, esančio Birštono sav., Birštono m., (duomenys neskelbtini), per gretimą, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį, visuomeninės paskirties teritorijų žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant šiame sklype kelio servitutą, sujungiantį administraciniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planuojamą sklypą su (duomenys neskelbtini) gatve.
3. Pareiškėjai R. S. ir G. S. skunde prašė teismo įpareigoti atsakovą suformuoti žemės sklypą prie pareiškėjų R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausančių administracinės paskirties statinių adresu (duomenys neskelbtini), Birštonas, pagal 2008 m. detaliojo plano brėžinį, kuriuo parengtas 1 299 kv. m žemės planas, arba pagal 2018 m. matininko A. P. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pasiūlymo schemą per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 9 d. nutartimi administracines bylas Nr. eI3-713-644/2020 ir Nr. eI3-731-423/2020 sujungė į vieną bylą.
5. Pareiškėja A. V. A. skundą grindė šiais argumentais:
5.1. Skundžiamu įsakymu patvirtintas ginčo žemės sklypo sprendinių brėžinys pažeidžia pareiškėjos teises atkurti nuosavybės teisę į buvusio žemės savininko V. L. žemę, esančią tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Birštono mieste. Pareiškėjos teisė atkurti nuosavybės teises ne kartą buvo konstatuota teismų sprendimuose.
5.2. Atsakovas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1410-502/2017 buvo įpareigotas suformuoti žemės sklypus taip, kad būtų užtikrintas ne tik R. S. ir G. S. priklausančio administracinio pastato eksploatacijai reikalingas žemės plotas, tačiau būtų užtikrintas kuo didesnis žemės sklypo suformavimas nuosavybės teisių atkūrimui natūra į buvusio žemės savininko V. L. 0,8589 ha žemės plotą. Tačiau priimant Įsakymą į tai nebuvo atsižvelgta, juo patvirtintas žemės plotas pastatų eksploatacijai suformuotas netinkamai.
5.3. Dėl žemės sklypo plane numatyto privažiavimo prie R. S. ir G. S. priklausančio administracinio pastato iš (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo plotas nuosavybės atkūrimui sumažėjo beveik 115 kv. m. Pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,8589 ha ploto žemės sklypą. Taigi žemės sklypo plotas, tenkantis nuosavybės teisių atkūrimui, nepagrįstai sumažėjo suformavus įvažiavimą prie administracinio pastato iš (duomenys neskelbtini) gatvės.
5.4. Atsakovas nepagrįstai atmetė pareiškėjos pretenziją ir pasiūlymą suformuoti įvažiavimą prie ginčo sklypo per gretimą, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį visuomeninės paskirties teritorijų žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), šiame sklype nustatant kelio servitutą, sujungiantį administracinio pastato eksploatacijai planuojamą sklypą su (duomenys neskelbtini) gatve. Suformavus privažiavimą prie formuojamo administraciniam pastatui sklypo iš (duomenys neskelbtini) gatvės, pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimui liktų 0,1263 ha ploto žemės sklypas ir tai patvirtina Lietuvos Respublikos teismo eksperto G. P. 2018 m. lapkričio 6 d. Ekspertinė išvada. Tačiau paliekant įvažiavimą planuojamame ginčo žemės sklype iš (duomenys neskelbtini) gatvės, pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimui liktų mažesnis – 0,1149 ha ploto žemės sklypas.
5.5. Bet kuriuo atveju likęs žemės sklypo plotas nėra pakankamas įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą į 0,8589 ha ploto žemės sklypą, tačiau privažiavimo prie ginčo sklypo iš (duomenys neskelbtini)gatvės numatymas labiau atitiktų pareiškėjos A. V. A. teises ir teisėtus interesus. Įvažiavimui iš (duomenys neskelbtini) gatvės būtų panaudota jau esama infrastruktūra, būtų išvengta papildomų būtinų atlikti inžinerinės infrastruktūros įrengimo darbų ir tai užtikrintų želdynų išsaugojimą, darnų teritorijų vystymą ir sudarytų galimybę planuojamo sklypo savininkams tinkamai naudotis sklypu ir patogiau privažiuoti prie administracinio pastato.
5.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 32 punkte nustatyta, kad susipažinimo su parengtu žemės sklypo planu metu savivaldybės administracija privalo registruoti pasiūlymus dėl plano, juos išnagrinėti ir esant pagrindui pavesti plano rengėjui pataisyti jį pagal gautus pasiūlymus arba išsiųsti motyvuotą atsakymą pasiūlymus pateikusiems asmenims per 5 darbo dienas po to, kai baigiasi susipažinimo laikas. Tačiau atsakovas pareiškėjos pasiūlymų ir alternatyvaus privažiavimo prie sklypo, kuris užtikrintų viešąjį interesą, pareiškėjos bei administracinio pastato savininkų interesus, nevertino.
6. Pareiškėjai R. S. ir G. S. skundą grindė šiais argumentais:
6.1. Pareiškėjai yra administracinės paskirties statinio – administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių –kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Birštone, savininkai.
6.2. Ginčijamu įsakymu patvirtintas tik 0,0732 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Birštono sav., Birštono m., planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, minėtiems statiniams eksploatuoti pažeidžia pareiškėjų, pastatų savininkų, interesus, nes pastatams eksploatuoti reikalingas žymiai didesnis žemės sklypas. Pareiškėjai daug metų naudojasi apie 0,1299 ha ploto žemės sklypu statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Birštone, eksploatavimui.
6.3. Žemės sklypas buvo suformuotas neatsižvelgus į faktinį žemės sklypo pastatams eksploatuoti naudojimą. Žemės sklypo schema ir brėžinys yra nepakankamai aiškūs, ginčo plane neišspręstas automobilių stovėjimo vietų klausimas, įvažiavimas į žemės sklypą, tarp formuojamo ir jau esamų žemės sklypų palikti laisvos valstybinės žemės tarpai, iš plano neaiškūs sprendinių atstumai, o tarnaujantis servitutas apima beveik visą žemės sklypą. Dėl minėtų pažeidimų prie pareiškėjams priklausančio administracinės paskirties pastato buvo suformuotas per mažas žemės sklypas.
6.4. Nei žemės sklypo plano schemoje, nei aiškinamajame rašte, nei pačiame 2019 m. gegužės 24 d. žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžinyje nėra numatyti jokie sprendiniai dėl automobilių stovėjimo vietų žemės sklype (duomenys neskelbtini), Birštonas. Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. TS-39, kuriuo pritarta 6 automobilių stovėjimo vietų įrengimui Birštone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pagal pridedamą schemą, nepatvirtina, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra suprojektuota automobilių stovėjimui žemės sklype (duomenys neskelbtini). Automobilių aikštelė planuojama laisvos valstybinės žemės teritorijoje prie pat (duomenys neskelbtini) gatvės, šiaurės vakaruose, ir yra nutolusi nuo pareiškėjams R. S. ir G. S. priklausančio administracinio pastato. Ginčijamo plano aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokiu būdu ir kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjai galės naudotis automobilių stovėjimo aikštele laisvoje valstybinėje žemėje. Be to, automobilių stovėjimo aikštelės niekada nebuvo toje vietoje, kurią atsakovas nurodo pagal 2011 metais parengtą schemą.
6.5. Nors ginčo žemės sklypo plane numatytas 5 m pločio privažiavimo kelias, tačiau juo privažiuoti prie administracinio pastato nebus realių galimybių, kadangi atsakovas suprojektavo stovėjimo aikštelę ne formuojamo žemės sklypo ribose, nurodomas privažiavimo kelias netgi nesiriboja su automobilių stovėjimo aikštele. Pastatas, kuriam formuojamas žemės sklypas, yra administracinės paskirties, todėl būtina galimybė prie jo privažiuoti transporto priemonėmis ne tik neįgaliesiems, bet ir atvežant ir iškraunant prekes. Pagal ginčijamo žemės sklypo plano sprendinius patekimas – įvažiavimas į žemės sklypą suprojektuotas šiaurės vakaruose laisvoje valstybinėje žemėje, o automobilių stovėjimo aikštelė – šiaurės rytuose esančioje laisvoje valstybinėje žemėje. Vadinasi, arba suprojektuota aikštelė, arba suprojektuotas kelias nebus naudojamas, nes klientai, tiekėjai ir kt. asmenys automobilius turės palikti dar neprivažiavę tariamo patekimo kelio į žemės sklypą, o jeigu naudosis suprojektuotu keliu, privažiavę prie pastato negalės palikti automobilių.
6.6. Pareiškėjai 2019 m. birželio 10 d. pateikė atsakovui išsamią pretenziją, tačiau 2019 m. birželio 13 d. atsakovas tik formaliai atsakė į pretenziją. Minimalus žemės plotas, reikalingas administracinio pastato eksploatacijai, atitinkantis pareiškėjų poreikius, yra 0,1299 ha, tačiau formuojamo žemės sklypo plotas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, pareiškėjų nuomone, turėtų būti 0,1516 ha. Šią aplinkybę patvirtina 2008 m. K. K. parengta 0,1299 ha žemės sklypo schema. G. T. parengtame ekspertiniame nagrinėjime siūlomas formuoti žemės sklypo pastatams eksploatuoti plotas gali būti 0,1299 ha arba 0,1516 ha, tuomet 6 vietų automobilių stovėjimo aikštelė patektų į pareiškėjų naudojamo ir projektuotino žemės sklypo ribas ir tai atitiktų naudojimosi aikštele realias galimybes.
6.7. Skundžiamas įsakymas, kuriuo patvirtintas 0,0732 ha žemės sklypo planas, yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant ne tik pareiškėjų teisę netrukdomai ir tinkamai naudotis formuojamame žemės sklype esančiais statiniais pagal jų tiesioginę paskirtį, bet ir pažeidžia minėtų teisės aktų reikalavimus.
7. Atsakovas Birštono savivaldybės administracija atsiliepimuose į pareiškėjų skundus prašė juos atmesti. Administracija atsiliepimus grindė šiais argumentais:
7.1. Ginčo žemės sklypas buvo formuojamas administracinio ir kitų pastatų, nuosavybės teise priklausančių R. S. ir G. S., eksploatacijai. Ginčo žemės sklypas pateko į pareiškėjai A. V. A. grąžintinos žemės plotą.
7.2. Tai, kad žemės sklypas turi būti suformuotas prie esamų pastatų (duomenys neskelbtini), Birštone, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-1354/2011, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1410-502/2017 bei Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-97-505/2019.
7.3. Ginčo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Birštonas, planas pradėtas rengti Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. AV-207 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo Birštono sav. Birštono m. (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ pagrindu.
7.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1410-502/2017 nurodyta, kad formuojant ginčo žemės sklypą būtina atsižvelgti į valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos žemės sklypo planą, į statinių išdėstymą, gretimų sklypų ribas formuojant ginčo žemės sklypą statinių eksploatacijai. Taip pat teismas įpareigojo suformuoti žemės sklypą prie R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausančių administracinės paskirties statinių (duomenys neskelbtini), Birštonas, parengiant žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo plano dokumentui.
7.5. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir Aprašo 7 punkto reikalavimus, VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018 m. sausio 18 d. raštu Nr. (3.11.7)KDP-19 pateiktos kadastro duomenų bylos kopijos Nr. 16530923 (Registro Nr. 20/3748, inventorinis Nr. 126) patvirtino, kad pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Birštone, eksploatacijai buvo naudojamas 663 kv. m ploto žemės sklypas. Įvertinus tai bei galiojančių teisės aktų visumą, sklypas buvo suformuotas racionalių formų, maksimalaus dydžio, 0,0732 ha ploto, didesnio, negu nurodyta VĮ Registrų centro Kauno filialo pateiktame sklypo plane. Suformuotas žemės sklypas ribojasi su esamu pėsčiųjų taku, pietinėje dalyje ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), rytinėje, šiaurinėje ir vakarinėje dalyse ribojasi su valstybine žeme, šiaurės rytinėje dalyje yra numatytas 5 m pločio privažiavimas prie sklypo iš (duomenys neskelbtini) gatvės.
7.6. Sklypas tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei būdą, numatant privažiavimo kelią, atsižvelgiant į automobilių statymo galimybes, kadangi automobilių stovėjimo aikštelių formavimas vakarinėje sklypo dalyje nėra galimas, nes nebus išlaikomi teisės aktais nustatyti minimalūs atstumai iki jau įregistruotų statinių ((duomenys neskelbtini), Birštone). Ginčo žemės sklypas formuotas ne plėtrai, o esamiems statiniams eksploatuoti.
7.7. Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. TS-39 „Dėl papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo Birštone, (duomenys neskelbtini) gatvėje“ pritarta 6 automobilių stovėjimo vietų įrengimui Birštone, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šiuo sprendimu buvo išspręstas automobilių stovėjimo vietos numatymas ginčo žemės sklype nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, numatant stovėjimo vietas 10 m atstumu nuo įregistruotų statinių. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. Dl-533 redakcija), 112 punktą, privalomos automobilių stovėjimo vietos (išskyrus vietas specialiajam transportui ir žmonėms su negalia) gali būti įrengiamos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų.
7.8. Ginčijamu žemės sklypo planu taip pat išspręstas įvažiavimas į ginčo žemės sklypą suformuojant 5 m pločio įvažiavimą į sklypą, numatytą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, visi atstumai yra pakankami pagal istoriškai susiklosčiusį užstatymą, atkreiptinas dėmesys, kad sklypas suformuotas prie jau esamų statinių (ne prie naujai statomų), todėl atitinka galiojančius teisės aktus. Galimybės patekti į žemės sklypą tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės nėra. Birštono savivaldybės administracija bei teritoriją planuojantys žemės sklypo Birštono sav., Birštono m., (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengėjai nustatė, jog viešinamame plane nurodytas kelio servitutas yra visoms šalims optimaliausioje vietoje. Pažymima, kad visuomeninės paskirties žemės sklypas, esantis Birštone, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus yra per mažas tinkamai jame stovinčio administracinės paskirties pastato eksploatacijai. Šiame pastate veiklą vykdo Birštono savivaldybės taryba, Birštono savivaldybės administracija, Valstybinės mokesčių inspekcijos Prienų skyrius, Birštono trečiojo amžiaus universitetas, Birštono miesto vietos veiklos grupė. Savivaldybės administracijos struktūriniai padaliniai privalo nedelsiant reaguoti į įvykius. Savivaldybės administraciniame pastate yra numatyta apie 70 darbuotojų darbo vietų, nuolat atvyksta lankytojai, interesantai. Stovėjimo aikštelėje privalėtų būti ne mažiau kaip 40 vietų prie savivaldybės administracinio pastato, šiuo metu nepažeidžiant galiojančių teisės aktų gali stovėti apie 10 automobilių abiejose aikštelėse Savivaldybės administracinio pastato sklype. Įrengus privažiavimą pareiškėjos A. V. A. nurodytoje vietoje į sklypą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) gatvės, būtų pažeisti žemės sklypo, esančio Birštono m., (duomenys neskelbtini), naudotojų (darbuotojų, interesantų) interesai bei teisės aktų reikalavimai, Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai, bendrieji reikalavimai“ numatytas automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius prie administracinės paskirties pastatų – 1 vieta 25 m2 pagrindinio ploto.
7.9. VĮ Valstybės žemės fondas parengė minimą ginčo žemės sklypo planą, suderino su Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriumi. Parengtas planas 0,0732 ha ploto žemės sklypo, kuris pietinėje dalyje ribojasi su žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytinėje, šiaurinėje ir vakarinėje dalyse ribojasi su valstybine žeme, šiaurės rytinėje dalyje yra numatytas 5 m pločio privažiavimas prie sklypo iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Birštone, planas atitinka teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjų teisių nepažeidžia.
7.10. Pareiškėjai buvo informuoti apie parengtą ginčo planą, turėjo teisę teikti pretenzijas ir pasiūlymus, į juos buvo tinkamai atsakyta, pareiškėjai atsakymų neskundė, nors galėjo tą padaryti.
7.11. Administracija įvykdė teismo įpareigojimą suplanuoti teritoriją prie administracinės paskirties R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausančių statinių, vadovaujantis Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. AV-207 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo Birštono sav. Birštono m. (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ bei teisės aktais, todėl naikinti skundžiamą įsakymą nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjų pateikti pasiūlymai jų nurodytu būdu formuoti ginčo žemės sklypą netenkintini, nes neatsižvelgiama į optimaliausią ginčo žemės sklypo formavimo būdą ir galimybes.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl pareiškėjos A. V. A. skundo nurodė, jog pagal teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių atkūrimą bei naudojamų kitos paskirties žemės sklypų formavimą, pareiga suformuoti natūra grąžintiną žemę turėtoje vietoje bei žemės sklypą, reikalingą nuosavybės teise valdomų pastatų eksploatavimui, miesto teritorijoje yra nustatyta savivaldybių administracijoms. NŽT nuomone, ginčas spręstinas teismo nuožiūra.
II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu Pareiškėjos A. V. A. ir pareiškėjų R. S. ir G. S. skundus patenkinti iš dalies, panaikino Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. AV-27 „Dėl 0,0732 ha ploto žemės sklypo Birštono sav., Birštono m., (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo plano dokumentui, patvirtinimo“, įpareigojo Administraciją iš naujo parengti ir patvirtinti žemės sklypo Birštono sav., Birštono m., (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo plano dokumentui. Teismas pareiškėjų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui R. S. iš atsakovo 1 919,55 Eur, o pareiškėjai A. V. A. – 2245,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. AV-27 „Dėl 0,0732 ha ploto žemės sklypo Birštono sav., Birštono m., (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo plano dokumentui, patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas 0,0732 ha ploto žemės sklypo planas, formuojamas esamiems statiniams eksploatuoti, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre – administraciniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – Birštono sav., Birštono m., (duomenys neskelbtini), prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos ginčo objektas yra skundžiamu įsakymu patvirtinto žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinių brėžinys ir aiškinamasis raštas.
12. Teismas nustatė, kad ginčijamo žemės sklypo plano rengimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Valstybinės žemės sklypo planas buvo rengiamas prie pareiškėjams R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Birštonas, t. y. prie administracinės paskirties pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini), ir kiemo aikštelės. Projekto sprendinių brėžinys patvirtino, jog suformuotas žemės sklypas yra 0,0732 ha ploto. Ginčo žemės sklypo plano aiškinamajame rašte nurodyta, jog rytinėje, šiaurinėje ir vakarinėje dalyse suformuotas žemės sklypas ribojasi su valstybine žeme. Šiaurės rytinėje dalyje yra numatytas 5 m pločio privažiavimas prie sklypo iš (duomenys neskelbtini) gatvės.
13. Teismo vertinimu, byloje nebuvo ginčo, kad žemės sklype yra pareiškėjams R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausantis administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), Birštone, kurių eksploatavimui anksčiau nebuvo suformuotas žemės sklypas, ir kad administracinis pastatas yra buvusio savininko V. L. nuosavybės teise valdytoje žemėje, į kurią pareiškėja A. V. A., kaip V. L. teisių paveldėtoja, turi teisę atkurti nuosavybės teises, kurios nėra atkurtos ginčui aktualioje žemės teritorijoje. Tai, kad žemės sklypas turi būti suformuotas prie esamų pastatų (duomenys neskelbtini), Birštone, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1410-502/2017 nurodydamas, jog būtina parengti žemės sklypo planą prie administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Birštonas, ne tik tam, kad pareiškėjai galėtų realizuoti savo teisę pirkti žemės sklypą, reikalingą jiems nuosavybės teise priklausančiam administraciniam pastatui eksploatuoti, bet ir tam, kad būtų galima suformuoti žemės sklypą, įgyvendinant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą buvusio žemės savininko turtinių teisių perėmėjams.
14. Byloje buvo nustatyta, kad ginčijamas žemės sklypo planas buvo pradėtas rengti Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. AV-207 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo Birštono sav., Birštono m., (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ pagrindu. Atsakovas būtent Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1410-502/2017 buvo įpareigotas parengti ginčo žemės sklypo planą, pradėtą rengti pagal Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. AV-207, kuriuo buvo leista pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Birštone, planą, formuojamą esamiems statiniams – administraciniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniams (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantiems pareiškėjams R. S. ir G. S., eksploatuoti, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.
15. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusia redakcija) 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nurodė, kad žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką nustatė Aprašas.
16. Teismas nustatė, kad ginčijamu įsakymu buvo patvirtintas 0,0732 ha ploto žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, buvo patvirtintas pagal parengtą sprendinių brėžinį ir aiškinamąjį raštą; ginčo žemės sklypo rengimo tikslas buvo suformuoti valstybinės žemės sklypą naudojamą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
17. Teismas analizavo Aprašo 4.1; 7; 16.2 ir 16.3 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, ir pažymėjo, kad pagal galiojusį Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir minėtas Aprašo nuostatas nagrinėjamo ginčo atveju žemės sklypo dydis priklauso nuo statinio Nekilnojamojo turto kadastre įrašytos jo tiesioginės paskirties ir turi būti toks, koks yra būtinas statinio eksploatacijai pagal paskirtį užtikrinti. Todėl esminiai kriterijai, turintys įtakos formuojamo žemės sklypo statiniams eksploatuoti dydžiui, yra Nekilpojamojo turto kadastro duomenys, kuriais atsakovė privalėjo vadovautis nustatydama žemės sklypo plotą, ribas bei įvažiavimą į sklypą.
18. Teismo vertinimu, Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos kopijos Nr. 16530923 (Registro Nr. 20/3748, inventorinis Nr. 126) patvirtino, kad naudojamas žemės sklypo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Birštone, eksploatacijai plotas – 663 kv. m, o ginčo žemės sklype esantis administracinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užima 121,38 kv. m. Taigi, Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos Nr. 16530923 duomenys – 1999 m. rugpjūčio 9 d. naudojamo žemės sklypo plano kopija ir namų valdos techninės apskaitos kortelės duomenys patvirtino, jog naudojamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Birštone, plotas – 0,0663 ha ir įvažiavimas į žemės sklypą yra numatytas iš (duomenys neskelbtini) g. šiaurinės vakarinėje sklypo dalyje.
19. Teismas pažymėjo, kad Įsakymu patvirtintas ginčo žemės sklypo 0,0732 ha plotas administracinio pastato eksploatavimui 69 kv. m didesnis už 0,0663 ha plotą, nurodytą Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje, tačiau didesnio 69 kv. m žemės sklypo ploto suformavimas iš esmės nepažeidė Aprašo 16.3 punkte įtvirtintų reikalavimų, jog formuojamas žemės sklypas turi būti racionalaus dydžio ir tinkamas naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį bei užtikrintų tinkamą administracinio pastato eksploatavimą ir naudojimą, nagrinėjamo ginčo atveju, siekiant abiejų ginčo šalių, t. y. R. S. ir G. S. bei A. V. A. interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir teisė naudotis žemės sklypu pastato eksploatacijai, vienam asmeniui kilę nepatogumai dėl žemės sklypo naudojimo nebūtų sprendžiami kito asmens teisių sąskaita.
20. Atsižvelgdamas į Aprašo 16.3 punkte nustatytus reikalavimus (prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas kelio servitutas), teismas pažymėjo, kad ginčo žemės sprendinių brėžinyje nurodyta tik įvažiavimo ir išvažiavimo kryptis, aiškinamajame rašte nurodyta, jog šiaurės rytinėje dalyje yra numatytas 5 m pločio privažiavimas prie sklypo administracinio pastato iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys patvirtino, kad aiškinamajame rašte nurodytas privažiavimas patenka į valstybinę žemę, kurioje anksčiau niekada nebuvo privažiavimo kelio ir kuris jokiais teritorijų planavimo dokumentais nebuvo suformuotas, taip pat nenustatytas kelio servitutas. Iš pareiškėjų R. S. ir G. S. pateiktų ginčo žemės sklypo fotonuotraukų buvo matyti, jog šiaurės rytinėje sklypo dalyje 5 m pločio privažiavimo prie sklypo iš (duomenys neskelbtini) gatvės faktiškai nėra, šioje valstybinės žemės dalyje prie ginčo žemės sklypo yra tik pėsčiųjų takas.
21. Įvertinęs aplinkybę, jog žemės sklypo planas buvo rengiamas visuomeninės paskirties pastato eksploatacijai, ne tik pastatų savininkams, bet ir visuomenei turėjo būti užtikrintas patogus patekimas – privažiavimas prie administracinio pastato, teismas darė išvadą, jog valstybinėje žemėje nesuformavus realaus privažiavimo kelio ar kelio servituto, suteikiančio teisę privažiuoti prie žemės sklype esančio administracinio pastato, administracinio pastato eksploatavimo sąlygos buvo nepagrįstai ribojamos. Teismas sprendė, kad Aprašo 16.3 punkto reikalavimas nebuvo tinkamai įgyvendintas – žemės sklypo sprendinių brėžinyje nurodytos įvažiavimo į sklypą ir išvažiavimo kryptys bei aiškinamajame rašte paminėtas privažiavimas – šiaurės rytinėje dalyje numatytas 5 m pločio privažiavimas prie sklypo iš (duomenys neskelbtini) g. pusės laisvoje valstybinėje žemėje savaime nėra teisinis pagrindas, suteikiantis teisę naudotis valstybine žeme privažiavimui prie žemės sklype esančio administracinės paskirties pastato, prie kurio nėra suformuotas privažiavimo kelias kaip inžinerinis statinys ar numatytas tarnaujantis kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis privažiavimo keliu.
22. Teismo vertinimu, nei Įsakymo turinyje, nei jo prieduose – sprendinių brėžinyje ir aiškinamajame rašte nebuvo numatyti jokie duomenys ar sprendiniai dėl automobilių stovėjimo vietų prie 0,0732 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Birštone, įrengimo, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties pastatai“ 14 punkte, Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“), Aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtintame statybos reglamente STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“.
23. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, jog prie ginčo žemės sklypo Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. TS-39 „Dėl papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo Birštone, (duomenys neskelbtini) gatvėje“ numatytas 6 automobilių stovėjimo vietų įrengimas (duomenys neskelbtini) pagal prie šio sprendimo pridedamą schemą, kadangi nei šiame sprendime, nei schemoje nebuvo duomenų, jog automobilių stovėjimo vietos įrengiamos prie formuojamo 0,0732 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Birštone, administracinio pastato.
24. Teismas apibendrino, kad pagal minėtų teisės aktų reikalavimus prie kiekvieno formuojamo žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas kelio servitutas (Aprašo 16.3 p.), taip pat visuomeninės paskirties statinių sklypuose turi būti įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės tame pačiame visuomeninės paskirties statinio sklype arba numatytais atvejais privalomos automobilių stovėjimo vietos (išskyrus vietas specialiajam transportui ir žmonėms su negalia) gali būti įrengiamos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų (STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 107, 112 p.).
25. Pažymėjęs, kad nurodytos Aprašo ir techninių reglamentų nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, teismas sprendė, kad atsakovas rengdamas ir tvirtindamas ginčo žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, jų nesilaikė pažeisdamas esminius reikalavimus, numatytus ginčo žemės sklypo plano rengimui, turėjusius užtikrinti skundžiamo administracinio akto pagrįstumą ir teisėtumą. Teismo vertinimu, projekto sprendiniai negali prieštarauti įstatymams ir kitiems teisės aktams, be kita ko, ir techninių reglamentų reikalavimams.
26. Atsižvelgęs į nustatytus teisės aktų pažeidimus, teismas nevertino kitų pareiškėjų argumentų dėl skundžiamo įsakymo neteisėtumo, nes pirmiau nustatytų pažeidimų pakako panaikinti skundžiamą įsakymą kaip priimtą neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant Aprašo ir kitų minėtų teisės aktų imperatyvius reikalavimus.
27. Teismas taip pat nurodė, kad panaikinus skundžiamą įsakymą, atsakovas įpareigotinas iš naujo parengti ir patvirtinti žemės sklypo Birštono sav., Birštono m., (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Tačiau teismas neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą pareiškėjų R. S. ir G. S. bei pareiškėjos A. V. A. prašomu būdu suformuoti ir patvirtinti žemės sklypą prie pareiškėjams R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausančių administracinės paskirties statinio, adresu (duomenys neskelbtini), Birštone, nes tokio pobūdžio žemės sklypų planų rengimas, derinimas, tvirtinimas yra priskirtas viešojo administravimo subjekto kompetencijai, šie veiksmai atliekami Apraše nurodytų subjektų ir šiame teisės akte nustatyta tvarka.
28. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, pareiškėjų skundus teismas tenkino iš dalies, Įsakymą panaikino bei įpareigojo administraciją iš naujo parengti ir patvirtinti žemės sklypo Birštono sav., Birštono m., (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.
29. Teismas atmetė pareiškėjos A. V. A. skundo reikalavimą įpareigoti Administraciją patvirtinti konkretų žemės sklypo Birštono sav., Birštono m., (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo plano dokumentui, numatant patekimą (privažiavimą) prie žemės sklypo, esančio Birštono sav., Birštono m., (duomenys neskelbtini), per gretimą, Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį, visuomeninės paskirties teritorijų žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant šiame sklype kelio servitutą, sujungiantį administraciniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planuojamą sklypą su (duomenys neskelbtini) gatve, taip pat ir pareiškėjų R. S. ir G. S. skundo reikalavimą įpareigoti Administraciją suformuoti žemės sklypą prie pareiškėjų R. S. ir G. S. nuosavybės teise priklausančių administracinės paskirties statinių, adresu (duomenys neskelbtini), Birštone, pagal 2008 m. detaliojo plano brėžinį, kuriuo parengtas 1299 kv. m žemės planas, arba pagal 2018 m. matininko A. P. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto pasiūlymo schemą per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kadangi tai, kokio dydžio žemės sklypas yra būtinas pastatams ar statiniams eksploatuoti, sprendžia būtent Apraše nurodyti viešojo administravimo subjektai.
III. 30. Atsakovas Birštono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundus atmesti.
31. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje neišsamiai ir neobjektyviai įvertino visus bylos duomenis ir padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus. Atsakovo teigimu, skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog ginčijamame plane netinkamai įgyvendintas reikalavimas, kad prie kiekvieno žemės sklypo turi būti suformuotas privažiavimo kelias arba nustatomas kelio servitutas, t. y. Įsakymas priimtas pažeidžiant Aprašo ir kitų teisės aktų imperatyvius reikalavimus.
32. Administracija pabrėžia, kad žemės sklypo planas buvo rengiamas vadovaujantis Aprašu, Teritorijų planavimo įstatymu bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. AV-207 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo Birštono sav. Birštono m. (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“. Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. AV-207 buvo leista rengti žemės sklypo planą, formuojamą esamiems statiniams, įregistruotiems nekilnojamojo turto registre – administraciniam pastatui, kiemo statiniams eksploatuoti, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nustatytas žemės sklypo plano rengimo tikslas, reikalavimai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, gamtos apsaugos apribojimai, pastatų aukščio ir užstatymo tankumo rodikliai (toliau – planavimo sąlygos). Prie įsakymo pridėta preliminari žemės sklypo ribų schema.
33. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1410-502/2017 pateiktomis išvadomis, Aprašo 19 ir 16.1 punktais, Administracija nurodo, jog formuojant žemės sklypą VĮ Valstybės žemės fondas vadovavosi schema, kuri buvo pridėta prie planavimo sąlygų, taip pat vykdymui Birštono savivaldybės pateikta topografine nuotrauka. Pagal Nekilnojamo turto registro duomenų banko išrašą adresu (duomenys neskelbtini), Birštonas yra registruoti du statiniai: pastatas – administracinis ir kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai. Taip pat prie planavimo sąlygų buvo pateikta 1998 m. statinių išdėstymo schema bei namų valdos techninė apskaitos kortelė. Žemės sklypo planas buvo viešai apsvarstytas, suderintas su institucijomis, išnagrinėti pasiūlymai ir pretenzijos.
34. Administracija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Aprašo 16.3 punkte numatytas reikalavimas, jog prie kiekvieno žemės sklypo turi būti suformuotas privažiavimo kelias arba nustatomas kelio servitutas parengus Žemės sklypo planą nebuvo tinkamai įgyvendintas. Žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, buvo rengiamas laikantis Aprašo 16.3 punkto reikalavimų, Aprašo 22 punkte nustatytas rengiamo plano turinys.
35. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės (toliau – ir Servitutų taisyklės) reglamentuoja žemės servitutų nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.124 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimu ir administraciniais aktais. Atsakovas akcentuoja, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog žemės servituto nustatymas galimas tik kompetentingų subjektų konkrečiu sprendimu, bet ne kitu dokumentu, pavyzdžiui, detaliuoju planu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-603/2014). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama būtinybė atskirti teritorijų planavimo veiksmą nuo servituto nustatymo (žr. 2014 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014; 2009 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63- 1015/2009).
36. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant Žemės įstatymo ir Servitutų taisyklių nuostatas (žr. 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-958/2014, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1681/2013), atsakovas laikosi pozicijos, jog kelio servitutas nesuformuojamas detaliuoju planu, o tik suplanuojamas ir sutartiniais ženklais pažymimas, kas ir buvo padaryta ginčijamame Žemės sklypo plane. Kelio servitutai, esant poreikiui, nustatomi suformuotuose gretimybių sklypuose, o šiuo atveju numatytas privažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės priklausinio – akligatvio. Kol neišspręstas (duomenys neskelbtini) Birštone sklypo formavimo ginčas, minėtai gatvei sklypas neformuojamas, gatvės sklypas su privažiuojamuoju keliu – akligatviu bus suformuotas atsižvelgiant į suformuotus (duomenys neskelbtini) Birštone sklypo sprendinius.
37. Administracija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Įsakyme ir prieduose nėra numatyti jokie duomenys ar sprendiniai dėl automobilių stovėjimo vietų prie 0,0732 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Birštone, įrengimo.
38. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 14 punktas reglamentuoja, kad visuomeninės paskirties statinių sklypuose turi būti įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Automobilių stovėjimo vietų skaičius ir išdėstymo tvarka nustatoma vadovaujantis Aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ patvirtinimo“ (toliau – ir STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“), galiojusiu planavimo sąlygų išdavimo metu iki 2015 m. sausio 1 d., nuo šios datos galioja statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Atsakovas išdėsto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 108.1; 112 ir 1121 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, pažymi, Birštono savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. TS-190 „Dėl Birštono miesto teritorijos suskirstymo į zonas, nustatant automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus schemos“ ginčo žemės sklypas patenka į 2 zoną, todėl galioja automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientas 0,5. Vadovaujantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ patvirtinimo“ patvirtinto reglamento 10 lentele, administracinėm įstaigom turi būti skirta 1 stovėjimo vieta automobiliui kiekvienam 25 m2 statinio naudingojo ploto. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytas pagrindinis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas – 87,86 kv. m., todėl statiniui reikalingos 4 parkavimo vietos.
39. Minėto statybos techninio reglamento 2.8 punktas nustatė, kad prie visuomeninių, prekybos, gydymo, administracinių ir kitų pastatų įėjimų ir išėjimų turi būti numatytos automobilių sustojimo vietos žmonėms įlipti ir išlipti, kroviniams pakrauti ir iškrauti, nepriklausomai nuo numatytų stovėjimo vietų prie šių objektų, o 3.1 ir 3.2 punktai nustatė, kad visos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos prie konkretaus statinio planuojamos tam statiniui skirto žemės sklypo ribose, o jeigu nėra techninių galimybių tai padaryti ir jeigu tam nustatytąja tvarka pritaria savivaldybė, saugojimo ir stovėjimo vietos gali būti įrengiamos ne toliau kaip 150 m nuo gyvenamųjų namų, prekybos ir visuomeninio maitinimo įstaigų. Šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 117 punktu reglamentuojama: „Prie visuomeninių pastatų įėjimų ir išėjimų turi būti numatytos automobilių sustojimo vietos žmonėms įlipti ir išlipti, kroviniams pakrauti ir iškrauti nepriklausomai nuo numatytų stovėjimo vietų prie šių objektų“.
40. Todėl parengto ginčijamo žemės sklypo plano rytinėje ir pietinėje pusėse (ties sklypo 4,5,6,1 kampų nužymėjimo taškais), kurios ribojasi su esamu pėsčiųjų taku ir Jaunimo g. 2 žemės sklypu, žemės sklypas formuojamas pakankamo dydžio, kad būtų įmanoma įrengti automobilių stovėjimo vietas pastatui aptarnauti bei žmonėms su negalia. Šiuo teritorijų planavimo etapu automobilių stovėjimo aikštelių projektavimas nevykdomas, nes to nenumato nei Aprašas, nei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės). Statinio (automobilio stovėjimo aikštelės) projektas žemės sklype rengiamas statytojo lėšomis, jau suformavus žemės sklypą. Projektuojant įvažiavimą į žemės sklypą, įvertinus esamą situaciją, buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 30 ir 41 punktais, Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 6 skyriaus 2 dalimi, Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. TS-39 „Dėl papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo Birštone, (duomenys neskelbtini) gatvėje“, kuriuo numatytas 6 automobilių stovėjimo vietų įrengimas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Suformavus ginčo žemės sklypą, Birštono savivaldybė atliks reikiamus veiksmus, atsižvelgdama į Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. TS-39 „Dėl papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo Birštone, (duomenys neskelbtini) gatvėje“ ir tinkamai pritaikys, nužymės šią teritoriją reikiamam parkavimui.
41. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, akivaizdu, kad žemės sklypas suformuotas optimalaus dydžio, pakankamas administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) aptarnavimui, vadovaujantis Aprašu bei atsižvelgiant į pareiškėjos A. V. A. teises atkurti nuosavybės teisę į buvusio žemės savininko V. L. žemę, esančią tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Birštono mieste. Administracija atkreipia dėmesį, kad ginčijamu Įsakymu patvirtintas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliajam planui, sprendinių įgyvendinimo – konkrečių statinių projektavimo, sprendinių detalizacijos ir projektavimo – nesprendžia, juos sprendžia kiti dokumentai (techniniai-darbo projektai; kt). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo panaikintas Įsakymas, yra neteisėtas ir naikintinas.
42. Pareiškėja A. V. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
43. Pareiškėja nesutikdama su apeliaciniu skundu nurodo, kad ginčijamu Įsakymu patvirtintas žemės sklypo 0,0732 ha plotas yra tinkamai nustatytas ir neturi būti didinamas. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad Įsakymu patvirtintas ginčo žemės sklypo 0,0732 ha plotas administracinio pastato eksploatavimui yra net 69 kv. m didesnis už 0,0663 ha plotą, nurodytą Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje. Nepaisant to, pareiškėjai R. ir G. S. atlieka neteisėtus veiksmus, siekdami sukurti įspūdį, kad administracinio pastato eksploatavimui yra reikalingas didesnis žemės sklypo plotas, t. y. pastatė plastikinį namelį įrankiams, terasą, tvorelę nesuformuotame valstybinės žemės sklype (pareiškėja prideda tai patvirtinančius NŽT Prienų ir Birštono skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 10ŽN-84-(14.10.73), 2020 m. sausio 13 d. raštą Nr. 10SD-(14.10.137 E.) „Dėl neatidėliotinų veiksmų“).
44. Pažymėjusi, kad ginčo žemės sklypo 0,0732 ha ploto apeliantas neginčijo, pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju analizuotina Įsakymo atitiktis teisės aktų nustatytiems reikalavimams, susijusiesiems su privažiavimo kelio ar servituto nustatymu bei automobilių stovėjimo vietų prie suformuoto sklypo sprendinių numatymu.
45. Pareiškėjos teigimu, rengiant žemės sklypo planą, turi būti vadovaujamasi Aprašu, kurio 16.3 punktas aiškiai numato, kad prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas kelio servitutas. Atsakovas privalo laikytis teisės aktų reikalavimų. Įsakymu patvirtintame sprendinių brėžinyje nurodyta tik įvažiavimo ir išvažiavimo kryptis. Aiškinamajame rašte nurodyta, jog šiaurės rytinėje dalyje yra numatytas 5 m pločio privažiavimas prie sklypo iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad aiškinamajame rašte nurodytas privažiavimas patenka į laisvą valstybinę žemę, kurioje anksčiau niekada nebuvo privažiavimo kelio ir kuris jokiais teritorijų planavimo dokumentais nebuvo suformuotas, taip pat nenustatytas kelio servitutas.
46. Atmestinas Administracijos argumentas, kad kelio servitutas nesuformuojamas detaliuoju planu, o tik suplanuojamas ir sutartiniais ženklais pažymimas, kas ir buvo padaryta ginčijamame plane. Šiame ginče nėra kalbama apie servituto nustatymo procedūrą. Tačiau plano rengimo tikslas yra suformuoti valstybinės žemės sklypą naudojamą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tai reiškia, kad turi būti užtikrintas patogus, racionalus ir realiai įgyvendinamas privažiavimas prie administracinio pastato. Numačius privažiavimo kelią kitame laisvame valstybinės žemės sklype, galėtų susidaryti teisinio neapibrėžtumo situacija, kuomet ši laisva valstybinė žemė ateityje būtų panaudota kitais tikslais, pvz. atkuriant nuosavybės teisę į šią žemę, taip apsunkinant ir galbūt eliminuojant galimybę nustatyti privažiavimo kelią ar servitutą iki administracinio pastato.
47. Įsakymu suformavus privažiavimą prie administracinio pastato iš (duomenys neskelbtini) g., teritorija, kurioje turi būti formuojamas A. V. A. grąžintinos žemės sklypas (sklypai), sumažėjo beveik 115 kv. m. Taigi teritorija, kuri, šiuo metu turimais duomenimis, ir taip nėra pakankama suformuoti tinkamam nuosavybės teisių atkūrimui reikalingą 0,8589 ha žemės sklypą, besiribojantį su grąžintu 0,1572 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Birštono mieste, dar buvo nepagrįstai sumažinta.
48. Atsižvelgiant į tai, siekiant užtikrinti Aprašo reikalavimų laikymąsi bei visų pareiškėjų interesus, šiame teritorijų planavimo etape nenumatyti racionalaus privažiavimo kelio ar kelio servituto ginčo sklype negalima. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Įsakymu patvirtintame sprendinių brėžinyje nurodytos įvažiavimo į sklypą ir išvažiavimo kryptys bei aiškinamajame rašte paminėtas privažiavimas ( šiaurės rytinėje dalyje numatytas 5 m pločio privažiavimas prie sklypo iš (duomenys neskelbtini) g. pusės laisvoje valstybinėje žemėje) savaime nėra teisinis pagrindas, suteikiantis teise naudotis valstybine žeme privažiavimui prie sklype esančio administracinio pastato.
49. Atmestinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad šiuo teritorijų planavimo etapu, automobilių stovėjimo aikštelių projektavimas nevykdomas, nes to nenumato nei Aprašas, nei Projektų rengimo taisyklės. Tai, kad minėtuose teisės aktuose nėra tiesiogiai įtvirtintini reikalavimai dėl automobilių stovėjimo vietų įrengimo, savaime nereiškia, kad atsakovas neturi laikytis kitų šį klausimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Nurodydama šiam klausimui aktualius statybos techninius reglamentus, pareiškėja teigia, jog teismui vertinus, kad Įsakyme ir jo prieduose nenurodyti jokie duomenys ir sprendiniai dėl automobilių vietų įrengimo, teismas Įsakymą pagrįstai panaikino kaip prieštaraujantį įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų ir techninių reglamentų reikalavimams.
50. Pareiškėja, pakartodama skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, akcentuoja, kad Įsakymu patvirtintas sprendinių brėžinys pažeidžia pareiškėjos, kaip V. L. vienintelės teisių perėmėjos, teises atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį, esančią tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tokia V. L., o kartu ir pareiškėjos teisė ne kartą buvo konstatuota individualiuose teisės aktuose ir teismų sprendimuose. Sklypo plano rengėjai buvo įpareigoti ne tik suformuoti žemės sklypą, skirtą administraciniam pastatui eksploatuoti, bet taip pat suformuoti maksimaliai galimo dydžio žemės sklypą, reikalingą tęsti ir pagaliau užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. L.. Pareiškėjos teiktuose pasiūlymuose pateiktas privažiavimo prie sklypo sprendinys atitinka aukščiau nurodytų įsiteisėjusių teismo sprendimų išaiškinimus ir įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad Įsakymas ne tik prieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, bet ir Įsakyme, kuriuo buvo patvirtintas planas, be pagrindo neatsižvelgta į pareiškėjos pasiūlymuose pateiktą alternatyvų privažiavimo prie sklypo variantą, kuris užtikrintų ir viešąjį interesą, atitiktų teisės aktų reikalavimus bei užtikrintų pareiškėjos A. V. A. bei administracinio pastato savininkų R. ir G. S. interesus, Įsakymas pagrįstai panaikintas, o apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.
51. Pareiškėjai R. S. ir G. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
52. Nesutikdami su apeliaciniu skundu, pareiškėjai G. S. ir R. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Administracijos argumentai, kad ji rengdama žemės sklypo planą, nepažeidė Aprašo 16.3 punkto, kadangi detaliuoju planu privažiavimai bei servitutai yra tik planuojami ir numatomi plane, bet ne nustatomi, neatitinka bylos duomenų ir teisinio reguliavimo. Remdamiesi Aprašo 16.3 punktu, pareiškėjai nurodo, kad yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytas reikalavimas numatyti preliminarioje žemės sklypo ribų schemoje nustatytiną privažiavimo kelią arba servitutą. Tokia atsakovo pareiga (t .y. numatyti įvažiavimą ar nustatytiną servitutą į formuojamą žemės sklypą), kurios atsakovas akivaizdžiai neatliko, buvo konstatuota ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriuose išaiškinta, jog formuojamų ar pertvarkomų žemės sklypų ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į naudojamo žemės sklypo planą iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ar kitus dokumentus, kurių pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, statinių ar įrenginių išdėstymą, faktinį naudojimą, gretimų žemės sklypų ribas, kelio (gatvės) juostų ribas ir kitus objektus, nepažeidžiant visuomenės ar valstybės teisių ir (ar) teisėtų interesų; schemoje siūlomi formuoti žemės sklypai turi būti racionalaus dydžio ir tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas kelio servitutas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1410-502/2017, 2019 m. sausio 10 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendime, administracinėje byloje Nr. eI-97- 505/2019).
53. Administracijos apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika dėl servituto nustatymo atskiru administraciniu aktu nepaneigia atsakovo pareigos schemoje numatyti tikslų privažiavimą prie formuojamo žemės sklypo arba nustatytiną servitutą. Teismų praktikoje dėl servituto nustatymo ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo yra pasisakyta, jog nesant teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto servituto, jo nustatymas administraciniu aktu yra negalimas. Taigi atsakovui buvo numatyta pareiga suformuoti žemės sklypą, skirtą statinio (duomenys neskelbtini), Birštonas, eksploatavimui, pagal visus įstatymų reikalavimus, įskaitant privažiavimo prie žemės sklypo arba nustatytino servituto, kuriuo faktiškai galima būtų patekti prie statinio, numatymą. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, pagrįstai konstatavo, jog Aprašo 16.3 punkte numatytas reikalavimas nebuvo tinkamai įgyvendintas. Svarbu ir tai, kad plane parodyta įvažiavimo vieta neatitinka daugelį dešimtmečių naudojamo kelio įvažiavimo vietos. Įvažiavimo kelias daugelį metų buvo naudojamas kitoje vietoje, ką patvirtina žemės sklypo planas iš VĮ Registrų centro.
54. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad aptariamu teritorijų planavimo etapu automobilių stovėjimo aikštelių projektavimas nevykdomas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamu įsakymu formuojamo žemės sklypo, kuriame yra administracinis pastatas, paskirtis yra kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Nors sklypas formuotinas pagal 2013 m. liepos 1 d. galiojusio Aprašo reikalavimus, tačiau ginčijamu įsakymu suformuotas žemės sklypas prie statinio privalo atitikti šiai dienai keliamus teisės aktų reikalavimus. Apeliaciniame skunde minimo STR 2.06.01:1999 “Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos”, kuris galiojo iki 2015 m. sausio 1 d., nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos. Šiuo atveju yra taikytinas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, pagal kurį aktualiam administracinės paskirties pastatui, kurio plotas 121,38 kv. m, priklausytų ne mažiau 5 automobilių stovėjimo vietų, taip pat turėtų būti numatyta viena vieta žmonėms su negalia. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl automobilių stovėjimo vietų nenumatymo yra teisingos, o Administracija netinkamai aiškina STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatas, kurios, pareiškėjų įsitikinimu, reikalauja, formuojant žemės sklypą numatyti prie statinio transporto priemonių sustojimo vietas žmonių išlipimui, krovinių iškrovimui, nepaisant jau numatytu stovėjimo vietų prie objekto. Administracija pagal ginčijamą įsakymą ir jo priedus iš viso nėra numačiusi jokių parkavimo vietų prie statinio formuojamame žemės sklype, jau nekalbant apie numatymą galimybės sustoti prie pastato transporto priemonėms, tikslu išlaipinti žmones ar pakrauti /iškrauti krovinius. Birštono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. TS-39 „ Dėl papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo Birštone, (duomenys neskelbtini) gatvėje“ nereiškia, kad juo numatytas 6 automobilių stovėjimo vietų įrengimas (duomenys neskelbtini) g., bus skirtas formuojamam žemės sklypui.
55. Pareiškėjai mano, kad apeliaciniu skundu yra ginčijamas pastatui privalomų parkavimo vietų skaičius, tačiau šio klausimo, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, atsakovas iš viso nekėlė. Bet kokiu atveju, Įsakymas yra neteisėtas, pažeidžiantis imperatyvius įstatymo reikalavimus, kadangi prie statinio formuojamame žemės sklype iš viso nebuvo numatyta jokių automobilių parkavimo vietų.
56. Pareiškėjų teigimu, žemės sklypo planas buvo rengiamas pažeidžiant Aprašo 28 punkto nuostatas, o kartu ir pareiškėjų teisę susipažinti su žemės sklypo plano sprendiniais, dėl jų teikti pastabas, pretenzijas bei pasiūlymus, Administracija tik formaliai išnagrinėjo pareiškėjų 2019 m. birželio 10 d. pretenziją, į vėlesnį raštą dėl ginčo žemės sklypo plano Administracija atsakymo nepateikė.
57. Įsakymas bei juo patvirtintas žemės sklypo planas yra neteisėtas ir dėl kitų pažeidimų, kurių pirmos instancijos teismas sprendime neišnagrinėjo, konstatavęs, kad nustatyti Aprašo reikalavimų pažeidimai yra pakankamas pagrindas panaikinti ginčijamą įsakymą. Pareiškėjai atsiliepime pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl atstumų neišlaikymo, žemės sklypo plano neaiškumo, plano rengimo nesivadovaujant duomenimis iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos. Suformavus žemės sklypą pagal ginčijamą įsakymą pareiškėjai nebeturės galimybės tinkamai eksploatuoti administracinio pastato, nes prie jo negalės nei privažiuoti, nei jame pastatyti transporto priemonių. Ir taip bet kokia veikla sklype yra suvaržyta, nes jo didžiojoje dalyje yra nustatomas inžinierinių, elektros ir kitų tinklų servitutai. Akivaizdu, kad 732 kv. m ploto žemės sklypas yra nepakankamas (per mažas) tinkamai statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Birštonas, eksploatacijai pagal jų tiesioginę paskirtį.
58. Taigi pirmos instancijos teismas, tinkamai ir objektyviai įvertinęs byloje esančius duomenis ir jų visetą bei tinkamai aiškindamas ir taikydamas šiam teisiniam ginčui aktualias teisės normas, sprendimu pagrįstai panaikino Įsakymą, o atsakovo apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.
59. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo teismo ginčą spręsti savo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 60. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-407 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Nagrinėjamu atveju ginčijamas planas buvo pradėtas rengti vadovaujantis Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. AV-207, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytini teritorijų planavimą reglamentuojantys įstatymai bei juos lydintieji teisės aktai, galiojantys iki 2013 m. gruodžio 1 d., t. y. iki 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. XII-407 redakcijos įsigaliojimo.
61. Pagal iki 2013 m. gruodžio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 21 straipsnio 3 dalies 1 punktą, teritorijų planavimo dokumentams priskiriami ir miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti suformuotų žemės sklypų planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
62. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką nustatė Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124.
63. Atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, vadovavosi galiojusio 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407 3 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“, kadangi ginčo žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, buvo pradėtas rengti Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. AV-207 „Dėl leidimo rengti žemės sklypo Birštono sav. Birštono m. (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ pagrindu dar galiojant minėtam Aprašui.
64. Ginčijamu įsakymu buvo patvirtintas 0,0732 ha ploto žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, buvo patvirtintas pagal parengtą sprendinių brėžinį ir aiškinamąjį raštą.
65. Ginčo žemės sklypo plano rengimo tikslas buvo suformuoti valstybinės žemės sklypą naudojamą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
66. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miesto teritorijoje tvarkos aprašo 4.1 punkte nustatyta, kad žemės sklypo planas rengiamas, kai suformuojami naudojami valstybinės žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti.
67. Vadovaujantis Aprašo 7 punktu, formuojant naudojamus valstybinės žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę statinių paskirtį.
68. Aprašo 16.2 punkte nustatyta, kad Schemoje pažymimos siūlomos preliminarios Aprašo 4 punkte nurodytais atvejais (išskyrus 4.2.4 punkte nurodytą atvejį) formuojamų ar pertvarkomų žemės sklypų ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į naudojamo žemės sklypo planą iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ar kitus dokumentus, kurių pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, statinių ar įrenginių išdėstymą, faktinį naudojimą, gretimų žemės sklypų ribas, kelio (gatvės) juostų ribas ir kitus objektus, nepažeidžiant visuomenės ar valstybės teisių ir (ar) teisėtų interesų.
69. Aprašo 16.3 punkte nustatyta, kad prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimo kelias arba nustatomas kelio servitutas.
70. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo žemės sprendinių brėžinyje nurodyta tik įvažiavimo ir išvažiavimo kryptis, aiškinamajame rašte nurodyta, jog šiaurės rytinėje dalyje yra numatytas 5 m pločio privažiavimas prie sklypo administracinio pastato iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir pagrįstai pripažino, jog aiškinamajame rašte nurodytas privažiavimas patenka į valstybinę žemę, kurioje anksčiau privažiavimo kelio niekada nebuvo, kelias jokiais teritorijų planavimo dokumentais nebuvo suformuotas. Iš pareiškėjų R. S. ir G. S. pateiktų ginčo žemės sklypo fotonuotraukų matyti, jog šiaurės rytinėje sklypo dalyje 5 m pločio privažiavimo prie sklypo iš (duomenys neskelbtini) gatvės faktiškai nėra, šioje valstybinės žemės dalyje prie ginčo žemės sklypo yra tik pėsčiųjų takas.
71. Tačiau dėl šių aplinkybių nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas netinkamai įgyvendino Aprašo 16.3 punkto reikalavimus, nes plano sprendiniai valstybinėje žemėje leis įrengti privažiavimą prie žemės sklype esančio administracinės paskirties pastato, prie kurio šiuo metu nėra suformuotas privažiavimo kelias. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad privažiavimas prie statinių numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės per valstybinę žemę. Privažiavimui žemės sklypas ginčo planu neformuojamas. Privažiuojamasis kelias yra kito žemės sklypo teritorijoje ir turi būti formuojamas atsižvelgiant į galiojančius (duomenys neskelbtini), Birštone sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendinius.
72. Vadovaujantis CK 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimu ir administraciniais aktais. Pagal Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintas Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisykles, žemės servitutus nustato Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas savo sprendimu. Kelio servitutas detaliuoju planu nėra ir neturėjo būti suplanuotas. Servituto nustatymo tarnaujančiame daikte (gretimybe esančiame valstybinės žemės sklype) klausimas spręstinas įsigaliojus (duomenys neskelbtini), Birštone sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, sprendiniams.
73. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, ginčijamu įsakymu tvirtindamas 0,0732 ha ploto žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pažeidė anksčiau nurodytų teisės aktų reikalavimus.
74. Teisėjų kolegija nepagrįstomis pripažįsta ir pirmosios instancijos teismo išvadas, kad Įsakyme ir jo prieduose nėra numatyti duomenys ar sprendiniai dėl automobilių stovėjimo vietų prie 0,0732 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Birštone, įrengimo.
74.1. Aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 14 punkte nustatyta, kad visuomeninės paskirties statinių sklypuose turi būti įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Vadovaudamasi Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 108.1; 112 ir 1121 punktais, Birštono savivaldybės taryba 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. TS-190 „Dėl Birštono miesto teritorijos suskirstymo į zonas, nustatant automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus schemos“ Birštono miesto teritoriją suskirstė į zonas, nustatant automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus.
Ginčo žemės sklypas patenka į 2 zoną, todėl taikomas automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientas 0,5. Pagal STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, galiojusio planavimo sąlygų išdavimo metu iki 2015 m. sausio 1 d., 10 lentelę, administracinėms įstaigoms turi būti skirta 1 stovėjimo vieta automobiliui kiekvienam 25 m2 statinio naudingojo ploto. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytas pagrindinis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas – 87,86 kv. m., todėl statiniui reikalingos 4 parkavimo vietos.
STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus 2.8 punkte nustatyta, kad prie visuomeninių, prekybos, gydymo, administracinių ir kitų pastatų įėjimų ir išėjimų turi būti numatytos automobilių sustojimo vietos žmonėms įlipti ir išlipti, kroviniams pakrauti ir iškrauti, nepriklausomai nuo numatytų stovėjimo vietų prie šių objektų. To paties skyriaus 3.1 ir 3.2 punktuose nustatyta, kad visos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos prie konkretaus statinio planuojamos tam statiniui skirto žemės sklypo ribose, o jeigu nėra techninių galimybių tai padaryti ir jeigu tam nustatytąja tvarka pritaria savivaldybė, saugojimo ir stovėjimo vietos gali būti įrengiamos ne toliau kaip 150 m nuo gyvenamųjų namų, prekybos ir visuomeninio maitinimo įstaigų.
Vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 117 punktu, prie visuomeninių pastatų įėjimų ir išėjimų turi būti numatytos automobilių sustojimo vietos žmonėms įlipti ir išlipti, kroviniams pakrauti ir iškrauti nepriklausomai nuo numatytų stovėjimo vietų prie šių objektų.
74.2. Automobilių stovėjimo aikštelių projektavimas yra kitas teritorijų planavimo etapas, o atsakovo pareigos tai daryti tuo pačiu metu formuojant žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Birštone teisės aktai nenumato.
74.3. Teisėjų kolegija neturi pagrindo paneigti atsakovo argumentų, kad ginčo žemės sklypo plano rytinėje ir pietinėje pusėse (ties sklypo 4, 5, 6, 1 kampų nužymėjimo taškais) (1 t., b. l. 109), kurios ribojasi su pėsčiųjų taku ir (duomenys neskelbtini), Birštone žemės sklypu, žemės sklypas formuojamas tokio dydžio, kad būtų įmanoma įrengti automobilių stovėjimo vietas pastatui aptarnauti bei žmonėms su negalia.
75. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl jis naikinamas.
76. Pirmosios instancijos teismas nevertina kitų pareiškėjų argumentų dėl skundžiamo įsakymo neteisėtumo konstatavęs, kad anksčiau paminėtų pažeidimų, kuriuos teisėjų kolegija šioje Nutartyje pateiktais argumentais paneigė, pakanka panaikinti skundžiamą įsakymą kaip priimtą neteisėtai ir nepagrįstai. Tokioje teisinėje situacijoje byla gražinama tam pačiam pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo ir įvertinti visus kitus pareiškėjų argumentus, kuriais ginčijamas atsakovo priimtas Įsakymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 str. 1 d. 4 p.).
77. Bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nėra priimamas teismo galutinis procesinis dokumentas, todėl nėra teisinių prielaidų spręsti pareiškėjų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Birštono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius