2019-02-20 Nr. AB-4667-3-62-3-01243-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1523-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01243-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. birželio 14 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti 13 420 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) (b. l. 4).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Alytaus PN nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. birželio 12 d. bausmę atliko kamerų tipo patalpos kameroje Nr. 17. Minėtoje kameroje, pareiškėjo teigimu, nebuvo užtikrina teisės aktais nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma, kamerų plotą dar labiau mažino kameroje esantys baldai. Pareiškėjas nurodė, kad kameroje tekdavo valgyti atšalusį maistą, nes neužtekdavo vietos prie stalo. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo suoliukų, peleninių, ant sienų buvo pelėsis ir grybelis, kiemeliai nebuvo laistomi ir valomi, jų plotas – mažas. Pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 1 buvo kanalizacijos liukas, pro kurį sklisdavo fekalijų kvapas. Medicininės dalies pastato stogas šiferinis, jame buvo asbesto, kuris sukėlė rimtą pavojų pareiškėjo sveikatai. Asbesto buvo ir sienose, kanalizacijoje.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad kamera buvo vėdinama tik per langą, kameroje buvo drėgna (lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu), tamsu, neužtikrinta tinkama temperatūra. Pareiškėjas paaiškino, kad nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, nebuvo išduodami rankšluosčiai, užvalkalas užklotui, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, trūkdavo tualetinio popieriaus, buvo skiriama tik 100 g muilo vienam mėnesiui. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kameroje Nr. 17 nebuvo unitazo, tik skylė grindyse. Pareiškėjui diagnozuota abiejų kojų blauzdų venų varikozė, todėl jam buvo sunku atsitūpti. Be to, nebuvo sudaryta galimybė prausti kūną po dušu kartą per savaitę, dušo patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų, buvo nešvarios, dušo praustuvai sulaužyti. Pareiškėjas pastebėjo, kad tiekiamas maistas buvo neskanus, nekaloringas, nebuvo užtikrintas dietinis maitinimas.

4. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad jam nebuvo suteiktas papildomas skambutis artimiesiems, neleista už asmenines lėšas įsigyti vitaminų, kanceliarinių prekių. Kamerų tipo patalpose nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, pareiškėjas negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpoje, negalėjo lankytis renginiuose, dirbti ir pan. Dėl tokių Alytaus PN veiksmų pareiškėjas tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo kaip žmogaus orumas, reputacija, pareiškėjas jautė didelius dvasinius sukrėtimus, sumažėjo bendravimo galimybės.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 41–47).

6. Alytaus PN paaiškino, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas pagal remonto atlikimo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Būriuose ir uždaros zonos kamerose įrengtos prausyklos ir tualetai yra geros būklės. Jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje ar būryje, jis galėjo kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šia savo teise pareiškėjas nepasinaudojo.

7. Alytaus PN nurodė, kad perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą. Nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti, todėl pareiškėjo argumentai dėl suvaržytų teisių yra atmestini. Pasivaikščiojimo kiemeliuose švarą nuolat palaiko už tai atsakingas asmuo, kuris išvalo uždarosios zonos pasivaikščiojimų kiemelius pagal poreikį.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuje ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, per mėnesį išduodama 100 g tualetinio muilo, 200 g skalbiamojo muilo ir 1 rulonas tualetinio popieriaus. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas naudojosi nuosava patalyne ir rankšluosčiais, o dėl valstybinės patalynės ir rankšluosčių išdavimo prašymų nerašė.

9. Alytaus PN pastebėjo, kad asbestinių stogų Alytaus PN nėra. Asbestas pataisos namų pastatų konstrukcijose ar šiluminėse trasose nebuvo naudojamas. Alytaus PN elektros instaliacija yra tvarkinga ir saugi. Alytaus visuomenės sveikatos centras pažeidimų Alytaus PN nenustatė. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visuose pataisos namuose visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas. Pareiškėjui buvo paskirtos 73 nuobaudos, todėl papildomi skambučiai kaip paskatinimas pareiškėjui nebuvo suteikti.

10. Alytaus PN paaiškino, kad nuteistųjų maitinimas organizuojamas tris kartus per parą pagal patvirtintus nedirbančių ir dirbančių vyrų valgiaraščius ir mitybos normas. Maistas pateikiamas geros kokybės. Maistas patiekiamas nuteistiesiems į kameras karštas. Pareiškėjui buvo skirtas dietinis maitinimas.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 147–157).

12. Teismas nustatė, kad objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje kameroje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą teismas skaičiavo konkrečios kameros, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalindamas iš miegamųjų vietų skaičiaus. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo teisė į 3,6 kv. m plotą ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta.

13. Teismo vertinimu, atsakovės atstovas, nesuteikdamas pareiškėjui, laikomam laikinojo izoliavimo kameroje, ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti, 2016 m. gruodžio 24-27 d. pažeidė pareiškėjo teisę į valandos pasivaikščiojimą gryname ore. Teismas pažymėjo, kad peleninių bei suoliukų pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengimo teisės aktai nenustato. Teismas nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išvadai, jog pareiškėjo nurodytose vietose galėjo būti kenksmingų asbesto dulkių, todėl su tuo susijusius pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl netinkamos apšvietos, ventiliacijos bei neaprūpinimo higienos reikmenimis.

14. Dėl maitinimo teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 12 d. pareiškėjui gydytojo buvo skirtas dietinis maitinimas 3 mėnesiams. Byloje pateiktas pareiškėjo 2017 m. sausio 19 d. skundas ir 2017 m. sausio 19 d. paaiškinimas, iš kurių matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN administraciją dėl jam paskirto, tačiau netiekiamo dietinio maitinimo. Atsakovo atstovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjui buvo tiekiamas gydytojo paskirtas dietinis maitinimas, todėl konstatuotini atsakovo atstovo neteisėti veiksmai (neveikimas), pareiškėjui neužtikrinant dietinio maitinimo tiekimo.

15. Dėl pareiškėjo argumentų, kad kameroje Nr. 17 nebuvo unitazo (tik skylė grindyse), teismas pastebėjo, kad Alytaus PN nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima neginčytinai spręsti, kad kamerų tipo patalpoje buvo tinkami įrengtas sanitarinis mazgas. Teismas pažymėjo, kad

pareiškėjas nedetalizavo, kada konkrečiai jam nebuvo suteikta teisė pasinaudoti dušu, byloje nepateikta įrodymų, jog dėl to pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė paskambinti telefonu du kartus per mėnesį buvo užtikrinta.

16. Teismas nenustatė, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl byloje konstatuotų pažeidimų būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata. Nagrinėjamu atveju dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jų teisinio vertinimo, teismas darė išvadą, jog Alytaus PN pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl nesuteiktos teisės į valandos pasivaikščiojimą 2016 m. gruodžio 24-27 d., netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo kamerų tipo patalpoje, netiekiamo gydytojo paskirto dietinio maitinimo, todėl pareiškėjas galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgdamas į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis vertintinas 1 000 Eur.

III. 17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti (b. l. 160–162).

18. Alytaus PN nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam buvo padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai žala pasireiškė, nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie pareiškėjui padarytą neturtinę žalą. Be to, pasak Alytaus PN, pareiškėjas nepagrindė valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto neveikimo ar veikimo ir kilusių pasekmių. Alytaus PN nuomone, pareiškėjas turėjo pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikdamas patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus.

19. Pareiškėjas A. G. atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 167).

20. Pareiškėjas nurodo, kad visos skunde išdėstytos aplinkybės ne tik sukėlė pareiškėjui fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus. Pasak pareiškėjo, tai jį labai sukrėtė, sukėlė kančią, baimę ir nevisavertiškumo jausmą. Pareiškėjas nurodo, kad dėl to tapo grubus, konfliktiškas, užsidaręs.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) atsiliepime prašė apeliacinį skundą tenkinti (b. l. 169–171).

22. Kalėjimo departamentas pažymi, kad tam tikras nuteistųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės apribojimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Be to, pasak Kalėjimų departamento, neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš Alytaus PN neteisėtų aktų, atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Alytaus PN, nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų pažeidimų, bet nurodo, kad pareiškėjas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą, neįrodė valstybės kaltės, nepagrindė neturtinės žalos dydžio bei priežastinio ryšio.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, Alytaus PN apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas turėjo įrodyti valstybės kaltę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).

27. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008). Taigi, Alytaus PN apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus dėl patirtos neturtinės žalos, Alytaus PN taip pat nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas privalėjo įrodyti konkretų patirtos neturtinės žalos dydį.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimų pobūdį ir trukmę, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyti net keli pažeidimai, egzistavę dalį arba visą ginčo laikotarpį (3 mėnesius neužtikrintas pareiškėjui paskirto dietinio maitinimo tiekimas, visą ginčo laikotarpį, t. y. beveik metus, neužtikrintas tinkamas sanitarinio mazgo įrengimas, 4 dienas neužtikrinta pareiškėjo teisė 1 val. per dieną pasivaikščioti gryname ore).

30. Pagal administracinių teismų praktiką, teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų nesudarymas lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Taigi, Alytaus PN apeliaciame skunde nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui neturėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

31. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialinės teisės normomis. Alytaus PN apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinių ir teisinių aspektų analizės bei padarytų išvadų, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan