2024-07-24 Nr. BB-3876-1-01-1-04437-2022-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2820/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04437-2022-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo N. S. (N. S.) ir jo gynėjos advokatės Brigitos Pauliukevičienės kasacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis N. S. ir jo gynėja advokatė B. Pauliukevičienė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, spręsdami dėl N. S. kaip bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas, padarė įrodymų vertinimo klaidų, todėl iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305, 320 straipsnių reikalavimus bei netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį. N. S. skundžiamais nuosprendžiu ir nutartimi nuteistas kaip nusikaltimo bendrininkas – padėjėjas, o pagal teismų praktiką tokiu atveju yra būtina nustatyti asmens tyčią bendrininkauti. Nuteistojo ir jo gynėjos vertinimu, byloje nesurinkta nei vieno tiesioginio ar netiesioginio įrodymo, patvirtinančio N. S. tyčią bendrininkauti darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, be to, tokioms teismų išvadoms prieštarauja nuoseklūs paties N. S. parodymai, D. B. susirašinėjimo su R. A. per Vyber programėlę duomenys, apžiūros protokolas, policijos raštas Nr. 52-G-5087, AB DFDS Seaways elektroniniai laiškai ir duomenys apie keliaujančius keltu asmenis bei jų vykimo laiką. Pažymima, kad N. S. teiginius apie bylos aplinkybes iš dalies patvirtina liudytojų F. I., M. H., D. T. parodymai, Fleethand programos duomenys ir kiti įrodymai. Tačiau, dėl šių teisinančių duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir jų nevertino, o apeliacinės instancijos teismas nepasinaudojo įstatymo jam suteikta teise ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus esminius BPK pažeidimus. Byloje surinktais įrodymais neįrodytas ir kitas bendrininkavimo požymis, t. y. tyčinis N. S. susitarimas veikti kaip bendrininkui. Įrodymų vertinimo ypatumai leidžia teigti, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, o taikant baudžiamąjį įstatymą N. S. veikai netinkamai pritaikyta BK 24 straipsnio 6 dalis ir 189 straipsnio 2 dalis.

Nuteistasis ir jo gynėja teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas, nes teismas priimtame nuosprendyje nemotyvavo, kokiu teisiniu pagrindu bendrino N. S. už nustatytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant bylą teisme buvo iš esmės pažeisti BPK 1, 7 straipsnių, 8 straipsnio 5 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio, 310 straipsnio reikalavimai, įtvirtinantys kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu asmens teisę gauti nuosprendžio vertimą į kalbą, kurią jis supranta, taip pat kaltinamojo teisę apskųsti nuosprendį apeliacine tvarka, kaltinamojo teisę į gynybą. Skundžiamo nuosprendžio vertimas į nuteistajam N. S. suprantamą kalbą buvo įteiktas tik suėjus nuosprendžio apskundimo apeliacine tvarka terminui, todėl apeliacinį skundą byloje rengė tik nuteistojo gynėja. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad pažeidimas nebuvo esminis motyvuojamas teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019), nes situacija šioje byloje yra kitokia nei nagrinėta nurodytoje nutartyje, be to, jokia teismų praktika negali paneigti aiškių baudžiamojo proceso įstatymo normų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame, remiantis subjektyviu įrodymų vertinimu, ginčijamas teismo pateiktas byloje surinktų įrodymų vertinimas bei padarytos išvados apie N. S. dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas bei tuo remiantis tvirtinama, kad buvo netinkamai pritaikyta BK 24 straipsnio 6 dalis bei 189 straipsnio 2 dalis. Kaip pirmiau nurodyta, kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis apie faktines bylos aplinkybes ir byloje surinktų įrodymų vertinimu nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl nesuteikia teisinio pagrindo priimti kasacinį skundą. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo, suvaržytos nuteistojo teisės į gynybą iš esmės atkartoja apeliacinio skundo argumentus, o į juos išsamiai ir motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas. Kasaciniame skunde nepateikiama teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Vien tai, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertino byloje surinktus įrodymus ne taip kaip to pageidavo nuteistasis ir jo gynėja negali būti laikomi išsamiais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais išvadą, kad bylą nagrinėję teismai buvo šališki.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo BK 63 straipsnio taikymo nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, be to, teiginiai, kad iš priimto nuosprendžio nėra galimybės suprasti ar nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealiąją ar realiąją nusikalstamų veikų sutaptį ar veika laikytina tęstine, nurodomi deklaratyviai, nepateikiant teisinių argumentų, todėl šie kasacinio skundo argumentai nesuteikia teisinio pagrindo priimti kasacinį skundą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasaciniame skunde nenurodyti bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, taip pat teisiniai argumentai, pagrindžiantys bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo N. S. ir jo gynėjos advokatės Brigitos Pauliukevičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė