2026-02-04 Nr. AB-2616-3-61-3-04907-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1635-552/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04907-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSAT, Tarnyba) 2025 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr. TE-1536 „Dėl V. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 2) grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigas; 3) priteisti iš VSAT pareiškėjo naudai 1 853,43 Eur per mėnesį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde paaiškino, jog VSAT vado pavaduotojo 2025 m. liepos 18 d. pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos jaunesniojo specialisto V. G. veikos ne tarnybos metu. VSAT Imuniteto valdybos viršininkas 2025 m. liepos 18 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 13VR11666 informavo VSAT vado pavaduotoją, kad V. G. 2025 m. vasario 11 d. policijos pareigūnų atlikto kontrolinio pirkimo metu pardavė 6 vienetus elektroninių cigarečių: „Randm tornado laimo skonio“ (2 vnt.), „Randm tornado vyšnių skonio“ (2 vnt.), „Randm tornado arbūzų skonio“ (2 vnt.), ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo ( toliau – Tabako įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 1701 straipsnio 1 dalyje.

Už šį pažeidimą pareiškėjui skirta 110 Eur bauda ir konfiskuoti tabako gaminiai. VSAT Teisės skyriaus 2025 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 27-49 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos pareigūno V. G. pareigūno vardo pažeminimo“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada) nurodyta, kad pareigūnas V. G. Kapčiamiesčio pasienio užkardos vadovo neinformavo apie padarytą administracinį nusižengimą, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto tarnybos vado 2022 m. gruodžio 28 d.

įsakymu Nr. 4-429 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbuotojų elgesio kodekso patvirtinimo“, 6.26 papunktyje įtvirtintus reikalavimus. Išvadoje nurodyta, kad toks pareigūno elgesys nesuderinamas su pareigūno statusu, kenkia Tarnybos įvaizdžiui ir prestižui. Pareigūnui keliami aukščiausią standartą atitinkantys reikalavimai paisyti teisės ir moralės, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą tarnybą.

VSAT Rinktinės vado pavaduotojas, atliekantis rinktinės vado funkcijas, 2025 m. rugpjūčio 13 d. priėmė įsakymą Nr. TE-1536 „Dėl V. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo 2025 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą.

3. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovas neturėjo pagrindo atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos. Pareiškėjas 2025 m. liepos 21 d. buvo supažindintas su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, o 2025 m. liepos 25 d. pateikė paaiškinimus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, kaltinimai verčiantis tabako gaminių prekyba neturint licencijos, yra formalūs ir neatitinka faktinės situacijos. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, pažeidimas įvykdytas be tyčios ir yra vienkartinio pobūdžio atvejis. Pareiškėjas nevaldo ir neadministruoja socialinio tinklo „Facebook“ puslapio, kuriame paskelbta elektroninių cigarečių reklama, neužsiima elektroninių cigarečių prekyba ir neturi tikslo iš to užsidirbti. Pareiškėjas aptartas aplinkybes nurodė savo rašytiniuose paaiškinimuose, tačiau šios aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tinkamai įvertintos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas siekė neteisėtai prekiauti tabako gaminiais, tarnybinio patikrinimo metu taip pat nebuvo apklausti liudytojai, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti tyrimui reikšmingas aplinkybes.

4. Pareiškėjas teigė, jog tarnybinio pažeidimo padariniai Išvadoje grindžiami bendro pobūdžio moralės normų ir visuomenės lūkesčių pažeidimu, kurie daro neigiamą įtaką Tarnybos įvaizdžiui. Pareiškėjas neginčijo fakto, jog padarė minėtą administracinį nusižengimą, jis už padarytą nusižengimą sumokėjo į valstybės biudžetą paskirtą baudą, tačiau vertinant pareiškėjo elgesį ir faktines aplinkybes tarnybinio nusižengimo, atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą kontekste, tai nėra tokio pobūdžio pažeidimas, už kurį galėtų būti taikoma griežčiausia nuobauda – atleidimas iš pareigų.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2025 m. vasario 11 d., tarnybinis patikrinimas pradėtas 2025 m. liepos 18 d., Išvada parengta 2025 m. rugpjūčio 12 d., o Įsakymas priimtas 2025 m. rugpjūčio 13 d. Tarnybinis patikrinimas pradėtas praėjus 5 mėnesiams, o užbaigtas praėjus 6 mėnesiams nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Per šį laikotarpį jokie duomenys apie pareiškėjo administracinį nusižengimą visuomenėje nebuvo paviešinti, o tai pakankamai ilgas laiko tarpas įvertinti, kad šiuo konkrečiu atveju padariniai nekilo ir jų atsiradimas ateityje nesukels neigiamų padarinių.

6. Pareiškėjas tvirtino, jog Išvadoje pareiškėjo veiksmai dirbtinai pateikti taip, lyg pareiškėjas neabejotinai būtų vertęsis neteisėta tabako gaminių prekyba greta vidaus tarnybos ir tai darė nuolat. Formaliai vertinant situaciją reikštų, jog bet kuris pareigūnas baustas administracine tvarka, turėtų būti atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, kadangi tai formuoja neigiamą visuomenės požiūrį į vidaus tarnybą, o pareigūnams keliami aukšti atsakomybės standartai.

7. Pareiškėjas akcentavo, jog Išvadoje taip pat konstatuota, kad pareiškėjas, neinformuodamas pasienio užkardos vado apie padarytą administracinį nusižengimą, pažeidė Etikos kodekso 6.26 punktą, nustatantį, kad darbuotojas privalo patekęs į konfliktinę arba kitą situaciją, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą ir (arba) gali kilti teisinių padarinių, nedelsdamas apie tai pranešti tiesioginiam vadovui, tačiau pareiškėjas nesutinka, jog pagal Etikos kodekso aptartą nuostatą pareiškėjas dėl padaryto administracinio nusižengimo privalėjo informuoti pasienio užkardos vadą. Pareiškėjas vertino, jog ne bet koks administracinis pažeidimas savaime reiškia konfliktinę situaciją ar tokio pobūdžio teisinių padarinių kilimą, kurie turėtų neigiamos įtakos vidaus tarnybai ar sukeltų visuomenės susidomėjimą. Išvadoje nepaminėtas konkretus vidaus taisyklių punktas, įpareigojantis pareigūnus informuoti vadovą apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą. Neturėdamas tokios pareigos, pareiškėjas negali būti laikomas pažeidusiu Etikos kodekso 6.26 punktą.

8. Pareiškėjas nurodė, jog už padarytą pažeidimą turi būti skiriama proporcinga nuobauda. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo veiksmai už padarytą administracinį nusižengimą, kurio pavojingumas ir žalingumas visuomenei buvo įvertintas 110 Eur bauda, tarnybinės atsakomybės kontekste buvo įvertinti kaip pareigūno vardo pažeminimas ir pritaikyta griežčiausia sankcija – atleidimas iš vidaus tarnybos. Nors atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra ne tarnybinė nuobauda, o savarankiškas atleidimo pagrindas, tačiau tai yra griežčiausia sankcija, sukelianti pareiškėjui neigiamas pasekmes. Pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, anksčiau niekada nebuvo baustas už drausmės pažeidimus, šios aplinkybės taip pat svarbios vertinant pareiškėjo veiksmus tarnybinės atsakomybės taikymo kontekste, tačiau jos liko neįvertintos. Pareiškėjui paskirta sankcija nėra proporcinga padarytam pažeidimui. Pareiškėjo vertinimu, jo veiksmai atitinka mažareikšmio nusižengimo apibrėžimą, tačiau net, jeigu laikyti, kad pažeidimas nėra mažareikšmis, pakaktų pareiškėjui skirti kurią nors iš lengvesnių tarnybinių nuobaudų.

9. Pareiškėjas pažymėjo, jog įvertinus Tarnybinio patikrinimo išvados turinį ir jos pagrindu priimtą ginčijamą Įsakymą, nėra aišku, kokie konkretūs padariniai kilo, kaip pasireiškė pareiškėjo tyčia. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neobjektyviai, paviršutiniškai, apsiribojant atitinkamų teisės normų citavimu, interpretavimu, dirbtinai siejant teisės aktų nuostatas su galimu pareigūno vardo pažeminimu, neatskleisti pareigūno vardo pažeminimo elementai Statuto 2 straipsnio 4 dalies prasme, išvados apie pareigūno vardo pažeminimą pagrįstos prielaidomis. Išvadoje nepakanka abstrakčiai suformuluoti kaltinimą, joje turi būti aiškiai ir pagrįstai nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, tačiau šiuo atveju jie nebuvo nustatyti ir įrodyti. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir dėl to turi būti atleistas iš vidaus tarnybos.

10. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas nurodė, kad apibendrinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, konstatuota, kad V. G., būdamas vidaus tarnybos sistemos pareigūnu ir žinodamas, kad jo, kaip pareigūno, elgesiui taikomi itin aukšti tarnybinės drausmės ir nepriekaištingo elgesio standartai, 2025 m. vasario 11 d. atlikto kontrolinio pirkimo metu pardavė 6 vienetus elektroninių cigarečių: „Randm tornado“, tokiais savo veiksmais padarydamas teisės pažeidimą, susijusį su prekyba tabako gaminiais bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 1701 straipsnio 1 dalyje. Už šį pažeidimą pareiškėjui buvo skirta 110 Eur bauda ir konfiskuoti tabako gaminiai. Tokiais savo veiksmais V. G. šiurkščiai pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 2 dalies 7 punkto, 20 straipsnio 2 ir 3 punktų, Elgesio kodekso 8.9.1, 8.9.2, 8.9.4 papunkčių reikalavimus. Darydamas veiką, kuri susijusi su neteisėta prekyba akcizais apmokestinamomis prekėmis, V. G. akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą ir sugriovė pasitikėjimą statutine įstaiga, kurioje dirba, t. y. tokia savo veika pažemino pareigūno vardą.

12. Atsakovas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis, nustatė, jog pareiškėjas suvokė tai, ką daro. Nors tarnybinio patikrinimo metu pateiktame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad 2025 m. vasario 26 d. Lazdijų policijos komisariate jam surašytas Administracinio nusižengimo protokolas negalėjo būti surašytas, tačiau 2025 m. liepos 18 d. Administracinių nusižengimų registro išraše Nr. 0015-ANR I-1480-2025 užregistruotas Administracinio nusižengimo numeris (ROIK) 25265567682, kuriame Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja surašė V. G. protokolą su administraciniu nurodymu bei priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 1701 straipsnio „Elektroninių cigarečių ir (ar) jų pildyklių pardavimas ar kitoks realizavimas“ 1 dalį. Pareiškėjo paaiškinime nurodyta įvykių versija neatitinka tikrovės ir vertintina kritiškai, kaip siekis suklaidinti ir išvengti tarnybinės atsakomybės. Nors pareiškėjas neigia padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau jis su padarytu administraciniu nusižengimu sutiko, už jo padarymą skirtą baudą sumokėjo. Pareigūnas, suvokdamas, kad padarė administracinį nusižengimą privalėjo apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui, tačiau to nepadarė.

13. Atsakovas paaiškino, jog vertinant, ar pareiškėjas gali būti pripažįstamas pažeminusiu pareigūno vardą Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme, pažymėjo, kad asmeniui, pretenduojančiam į vidaus tarnybą, be kita ko, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, taip pat akcentuojamas tinkamumas einamoms pareigoms pagal asmenines ir moralines savybes. Statuto 16 straipsnis nustato, kad asmuo, susipažinęs su įsakymu dėl jo priėmimo į vidaus tarnybą, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo įvykdyta veika – elektroninių cigarečių pardavimas ar kitoks realizavimas, akivaizdžiai nesuderinama su pareigūno elgesiui taikomais standartais ir visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš valstybės tarnautojų. Policijos pareigūnų užfiksuota ir kvalifikuota pareiškėjo veika neabejotinai pažeidžia moralės nuostatas ir visuomenės lūkesčius, keliamus valstybės tarnautojų elgesiui, be kita ko, taikomus pareigūnams ir ne tarnybos metu bei įtakoja neigiamą darbdavio įvaizdį. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas ir įsipareigojęs veikti.

14. Atsakovo teigimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir procedūrų. Išvadoje detaliai ir išsamiai yra išdėstytos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, nurodyti jas pagrindžiantys įrodymai, įvertinti pareiškėjo paaiškinimai bei argumentai dėl pareiškėjo padaryto nusižengimo, nurodytos visos su padarytu nusižengimu susijusios aplinkybės.

II. 15. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. G. skundą.

16. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

16.1. Pareiškėjas iki ginčijamo Įsakymo priėmimo ėjo vidaus tarnybos pareigūno - VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos jaunesniojo specialisto pareigas (vidaus tarnybos stažas – 3 m. 11 mėn.).

16.2. 2025 m. liepos 18 d. Administracinių nusižengimų registro išraše užregistruotas Administracinio nusižengimo numeris (ROIK) 2526556782, nustačius, jog Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja surašė pareiškėjui protokolą su administraciniu nurodymu bei priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 1701 straipsnio „Elektroninių cigarečių ir (ar) jų pildyklių pardavimas ar kitoks realizavimas“ 1 dalį „Elektroninių cigarečių ir (ar) jų pildyklių pardavimas ar kitoks realizavimas, išskyrus šio kodekso 77 straipsnio 3, 4 dalyse numatytus pažeidimus“. Už šį pažeidimą pareiškėjui buvo skirta 110 Eur bauda ir konfiskuoti tabako gaminiai. Pareiškėjas neskundė minėto nutarimo, baudą sumokėjo. Pareiškėjas VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos vado A. K. apie padarytą administracinį nusižengimą neinformavo.

16.3. VSAT vado pavaduotojo 2025 m. liepos 18 d. pavedimu VSAT Teisės skyriuje pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos jaunesniojo specialisto V. G. veikos ne tarnybos metu.

16.4. VSAT Imuniteto valdybos viršininkas 2025 m. liepos 18 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 13VR-11666 informavo tarnybos vado pavaduotoją apie tai, kad Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos jaunesnysis specialistas V. G. 2025 m. vasario 11 d. policijos pareigūnų atlikto kontrolinio pirkimo metu pardavė 6 vienetus elektroninių cigarečių. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Tabako įstatymo 14 straipsnio 1 dalį bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 1701 straipsnio 1 dalyje. Už šį pažeidimą pareiškėjui skirta 110 Eur bauda ir konfiskuoti tabako gaminiai.

16.5. Pareiškėjas 2025 m. liepos 21 d. buvo supažindintas su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo. 2025 m. liepos 25 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nevykdo ir niekada nevykdė prekybos elektroninėmis cigaretėmis. Paaiškino, jog jam 2025 m. vasario 10 d. į asmeninę socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą parašė mergina, prisistačiusi E., jie susirašinėjo ir susitarė 2025 m. vasario 11 d. apie 11 val. 30 min. susitikti (duomenys neskelbtini), šalia „kebabinės“. Ten į susitikimą atėjusi mergina paprašė elektroninių cigarečių, kurių V. G. turėjo. Jam perdavus cigaretes mergina sumokėjo pinigus ir tą pačią akimirką išsitraukusi policijos pažymėjimą, prisistatė policijos pareigūne. Pareigūnė pareiškė, kad ji atliko kontrolinį pirkimą ir, kad V. G. padarė ANK nusižengimą. Jis nebūdamas teisininku ir tikėjęsis visai kitokios pažinties su mergina, sutiko su tuo, kad jam būtų skirta bauda, kurią sumokėjo. Paaiškinime pareiškėjas nurodė, jog jau sumokėjęs baudą sužinojo, kad 2025 m. vasario 26 d. Lazdijų policijos komisariate jam buvo surašytas ANK protokolas pagal ANK 170 straipsnio 1 dalį negalėjo būti surašytas. Šis straipsnis taikomas dėl prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padaryto neapdoroto tabako, tabako gaminių ar susijusių gaminių pardavimo įmonėse, reikalavimų pažeidimo, o pareiškėjas nėra prekybos įmonės darbuotojas. Kapčiamiesčio pasienio užkardos vado apie padarytą administracinį nusižengimą neinformavo, kadangi sutiko su pažeidimu ir sumokėjo baudą. Pareiškėjas pažymėjo, jog jeigu būtų skirta tarnybinė nuobauda, jis skųstų 2025 m. vasario 26 d. Lazdijų policijos komisariate jam surašytą ANK protokolą ir siektų baudos panaikinimo. Taip pat atkreipė dėmesį, jog jo padarytas nusižengimas yra formalus bei nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, todėl jis prašė vadovaujantis Statuto 40 straipsnio 1 dalies 8 punktu, sprendžiant klausimą dėl drausminės atsakomybės taikymo, laikyti anksčiau išvardintas aplinkybes lengvinančiomis. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog gailisi dėl šio savo poelgio ir stengsis ateityje dėti maksimalias pastangas, kad tokie ar panašūs įvykiai nepasikartotų.

16.6. 2025 m. rugpjūčio 12 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-49, kurios pagrindu priimtas ginčijamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos.

17. Teismas vadovavosi Statuto 2 straipsnio 4 dalies, 74 straipsnio 1 dalies 7 punkto, Etikos kodekso 8.9 papunkčio nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

18. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad 2025 m. vasario 18 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 1701 straipsnio 1 dalį („Elektroninių cigarečių ir (ar) jų pildyklių pardavimas ar kitoks realizavimas“). AN registrų išraše nurodyta nutarimo esmė – pareiškėjas 2025 m. vasario 11 d. policijos pareigūnų atlikto kontrolinio pirkimo metu pardavė 6 vienetus elektroninių cigarečių. Šio nutarimo pareiškėjas neskundė, jis įsiteisėjo, pareiškėjas sumokėjo jam skirtą baudą. Teismas vertino, jog atsakovas teisingai nustatė, kad pareiškėjas, būdamas VSAT pareigūnu, prekiavo el. cigaretėmis ir apie pritaikytą administracinę nuobaudą neinformavo atsakovo. Pareiškėjo įvykdyta veika yra akivaizdžiai nesuderinama su pareigūno elgesiu, tokiais savo veiksmais pareiškėjas sulaužė valstybei duotą priesaiką, pažemino pareigūno vardą ir sumenkino VSAT autoritetą. Teismas akcentavo, jog tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms.

19. Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog atsakovas, nustatydamas, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, atsižvelgė į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes ir pagrįstai bei teisėtai, nepažeisdamas atleidimo iš vidaus tarnybos nustatytos tvarkos, priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Teismas atkreipė dėmesį, jog Statutas nenumato vidaus reikalų sistemos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, darbo užmokesčio už pravaikštą priteisimo.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjas pakartodamas ginčo aplinkybes, apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, kurie lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas neatskleidė bylos esmės, neatliko objektyvios ir nešališkos skundžiamo Įsakymo ir Išvados pagrįstumo ir teisėtumo patikros, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei pateisino atsakovo šiurkščius procedūrinius tarnybinių patikrinimų pažeidimus.

22. Pareiškėjas teigia, jog atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra ne tarnybinė nuobauda, o savarankiškas atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindas, tačiau pagrindas taikyti minėtą teisės normą paprastai paaiškėja atlikus galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose yra konstatavęs, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas privalo surinkti visus įrodymus, patvirtinančius arba paneigiančius valstybės tarnautojo galbūt padaryto nusižengimo faktą, kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminti motyvuotoje išvadoje.

23. Pareiškėjas tvirtina, jog nagrinėjamu atveju jam buvo pritaikyta pati griežčiausia nuobauda – atleidimas iš pareigų, tačiau pareiškėjo veika nėra tokia pavojinga, kad už jos padarymą galėtų būti skiriama tokia griežta nuobauda. Pareiškėjas neginčijo, jog padarė administracinį nusižengimą ir dėl to labai gailisi, sumokėjo jam skirtą baudą. Nors pirmosios instancijos teismas savo sprendime ir nurodė, jog nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra įsiteisėjęs, tačiau teisė kreiptis į teismą yra asmens teisė, bet ne pareiga. Todėl nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas apskundė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, tarnybinio patikrinimo metu turėjo būti atliktas savarankiškas tyrimas dėl tarnybinės atsakomybės, o pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą patikrinti Įsakymo dėl atleidimo iš vidaus tarnybos pagrįstumą ir teisėtumą.

24. Pareiškėjas pažymi, jog Išvadoje neatskleista inkriminuotų pažeidimų objektyvioji pusė. Išvadoje pareiškėjo veiksmai dirbtinai pateikti taip, lyg pareiškėjas būtų nuolat vertęsis neteisėta tabako gaminių prekyba greta vidaus tarnybos, tačiau pareiškėjas nėra tabako gaminių gamintojas arba prekiautojas. Nei tarnybinio patikrinimo metu, nei kontrolinio pirkimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, kad pareiškėjas užsiima el. cigarečių prekyba bei, kad pareiškėjas iki inkriminuoto vienkartinio el. cigarečių perdavimo veiksmo užsiėmė tabako gaminių prekyba. Tokie kaltinimai yra formalūs ir neatitinka faktinės situacijos. Be to, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo pašalintos pagrįstos abejonės, ar tarp pareiškėjo ir kontrolinį pirkimą atlikusios pareigūnės buvo susitarimas dėl atlygio. Kontrolinį pirkimą atlikusių policijos pareigūnų veiksmai akivaizdžiai peržengė veikos imitavimo ribas, pažeidimas padarytas ne patraukto administracinėn atsakomybėn asmens iniciatyva, o policijos pareigūnės provokacijos dėka. Pareiškėjo pozicija šiuo klausimu yra nuosekli.

25. Pareiškėjas akcentuoja, jog teisės aktai nenustato pareigūnams pareigos kiekvieno ir bet kokio administracinio nusižengimo atveju apie tai pranešti tiesioginiam vadovui. Atvejai ir situacijos, kai pareigūnas turėtų informuoti tiesioginį vadovą, yra įtvirtinti Elgesio kodekso 6.26 punkte. Išvadoje pareiškėjui nebuvo inkriminuotas minėto punkto pažeidimas, todėl išvada apie tariamos pareigos informuoti vadovą apie padarytą administracinį nusižengimą nevykdymą yra nepagrįsta.

26. Pareiškėjas akcentuoja, jog pažeidimas buvo padarytas atsitiktinai, be tyčios, ir tai yra vienkartinio pobūdžio atvejis, tačiau šios aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tinkamai įvertintos. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už prekybos tabako gaminiais tvarkos pažeidimą, administracinis pažeidimas nėra susijęs su pareiškėjo kaip pasienio pareigūno tarnybinių funkcijų atlikimu. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados nėra aišku, kokie konkretūs padariniai kilo, kaip pasireiškė pareiškėjo tyčia. Atsakovas neįrodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nurodytas Statuto 2 straipsnio 4 punkte, suteikiančias pagrindą taikyti Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos nurodytu pagrindu.

27. Pareiškėjas pažymi, jog iš 2025 m. liepos 21 d. pranešimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo turinio matyti, kad pradėjus tarnybinį patikrinimą pareiškėjas gavo pranešimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, tačiau negavo pranešimo dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo užduoti klausimai buvo orientuoti į aplinkybių, susijusių su galimo tarnybinio nusižengimo padarymo, nustatymą. Pareiškėjas 2025 m. liepos 24 d. pateikė paaiškinimą, kuriame atsakė į pranešime užduotus klausimus, tuo tarpu tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, nors toks klausimas net nepateko į tarnybinio patikrinimo nagrinėjimo dalyką. Be to, atsakovas pakeitė pranešime nurodytos veikos kvalifikaciją, t. y. Išvadoje pareiškėjo veika kvalifikuota kaip Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimas, nors tokia kvalifikacija nebuvo nurodyta pranešime dėl įtarimo. Todėl šiuo atveju buvo pažeistos procedūros taisyklės ir peržengtos kaltinimo ribos apie tai neinformuojant pareiškėjo ir nesudarant jam galimybės pasisakyti dėl su pareigūno vardo pažeminimu susijusių aplinkybių.

28. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29. Atsakovas, pakartodamas atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, papildomai pažymi, jog Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Atsakovo vertinimu, teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą, ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovui nebuvo pagrindo nepripažinti, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, o konstatuodamas šią aplinkybę, teismas įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai ir jų teisinis įvertinimas patvirtina pareigūno vardo pažeminimo faktą.

30. Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareiškėjas neturėjo galimybės veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Toks pareiškėjo elgesys rodo aplaidų ir neatsakingą asmens požiūrį į tarnybinę veiklą.

31. Atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir procedūrų. Tarnybinio patikrinimo išvada pagrįsta objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, taikomos priemonės motyvuotos, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurios susietos su taikomomis teisės normomis.

32. Atsakovo nuomone, pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodė jokių teisės aktų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas skundžiamo Įsakymo nepagrįstumas ir neteisėtumas. Teismas, tikrindamas VSAT veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo ir tarnybinio patikrinimo medžiagą, įvertino pateiktus į bylą duomenis, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, teisėtumo ir pagrįstumo ir kitų su pareiškėjo atleidimu susijusių reikalavimų.

34. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, atsakovas pagrįstai bei teisėtai, nepažeisdamas atleidimo iš vidaus tarnybos nustatytos tvarkos, priėmė pareiškėjo atžvilgiu ginčijamą Įsakymą, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Įsakymą, netenkinti ir išvestiniai pareiškėjo skundo reikalavimai grąžinti jį į eitas pareigas bei priteisti darbo užmokestį.

35. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, kurie lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Apeliantas kvestionuoja teismo sprendimą iš esmės dviem aspektais - toleruoti atsakovo tarnybinio patikrinimo metu padaryti procedūriniai pažeidimai bei neatskleista bylos esmė.

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, atsižvelgusi į tai, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

37. Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 4 dalis apibrėžia pareigūno vardo pažeminimą kaip vidaus tarnybos sistemos pareigūno veiką, padarytą dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūno kaltės, susijusią ar nesusijusią su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminančią vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančią pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojančią. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai taip pat nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018). Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-165/2005 ir kt.).

38. Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-941/2014 ir kt.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas.

39. Byloje neginčijamai nustatyta, jog VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos jaunesnysis specialistas V. G. 2025 m. vasario 11 d. policijos pareigūnų atlikto kontrolinio pirkimo metu pardavė 6 vienetus elektroninių cigarečių, tuo pažeidė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 1701 straipsnio 1 dalyje. Už šį pažeidimą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimu jam skirta 110 Eur bauda ir konfiskuoti tabako gaminiai, administracinė bauda sumokėta, nutarimas nebuvo apskųstas. Nors pareiškėjas tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme šias faktines aplinkybes traktuoja kaip nepagrindžiančias to, kad jis užsiėmė neteisėta tabako gaminių prekyba, atsižvelgus į tai, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra įsiteisėjęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos pareiškėjo argumentus atmetė.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas kaip pažeidžiantis įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

41. Administracinių teismų praktikoje, iš esmės labai panašiose bylose, kuriose buvo sprendžiami statutinių valstybės tarnautojų atsakomybės klausimai dėl pažeidimų, susijusių su pareigūno vardo „pažeminimu“ ar „diskreditavimu“, padarymo, konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Atsakomybė už šią veiką galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu, ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti, akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietinos su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtas bylas Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008, 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4545-438/2018).

42. Taigi, neginčijamai nustačius, jog pareiškėjas yra kaltas dėl administracinio nusižengimo, kuris priešingas tiek teisės, tiek tarnybinės etikos reikalavimams, padarymo, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar šis nusižengimas yra tokio masto, kad žemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromitavo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai argumentavo, kodėl neteisėtas ribotoje civilinėje apyvartoje esančių tabako gaminių pardavimas laikytinas pareigūno vardo pažeminimu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo, kuris yra vidaus tarnybos pareigūnas, padarytas tyčinis pažeidimas – neteisėtas tabako gaminių pardavimas – žemina pareigūno vardą, be to, pareiškėjo padarytas ANK pažeidimas akivaizdžiai neatitinka visuomenėje galiojančių moralės nuostatų bei visuomenės teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų ir valstybės tarnautojų. Pareiškėjas savo veiksmais diskreditavo VSAT autoritetą, todėl jo atleidimas iš vidaus tarnybos yra adekvati drausminės atsakomybės poveikio priemonė. Papildomai akcentuotina, jog pareiškėjas iš esmės nuslėpė patraukimo administracinėn atsakomybėn faktą nuo pasienio užkardos vado, taip parodydamas savo moralines savybes ir požiūrį į Etikos kodekso laikymąsi.

43. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui nesuteikia diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris yra nustatytas Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Taigi, asmens atleidimas iš tarnybos, remiantis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011, 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3746-968/2022, 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-916-1047/2024). Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad nuobauda (atleidimas iš pareigų) pareiškėjui nebuvo tinkamai individualizuota ir paskirta nuobauda yra neproporcinga.

44. Apelianto nurodyti, jo manymu, padaryti procedūriniai pažeidimai tarnybinio patikrinimo metu nėra tokio pobūdžio, kaip galėtų būti pripažinti esminiais pareiškėjo teisių pažeidimais ar suvaržymais. Pareiškėjas buvo raštu informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą, pasinaudojo teise pateikti paaiškinimus ir kitus įrodymus, iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad V. G. suprato, kokie jo veiksmai yra šio patikrinimo objektu, o būdamas vidaus tarnybos pareigūnu turėjo suvokti, kad tokie veiksmai gali tiek užtraukti tarnybinę atsakomybę, tiek ir būti pripažintais pareigūno vardo pažeminimu. Dėl šių aplinkybių apeliacinio skundo argumentai, susiję su tarnybinio patikrinimo procedūros neteisėtumu, atmetami kaip nepagrįsti.

45. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

46. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius