5c15e591-577e-414b-8a2c-d625593a44af · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-10989-820/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05754-2019-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.16.11.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 21 d., Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Deimantei Šinkūnaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei R. S., atsakovams I. V. ir R. V. bei jų atstovei advokato padėjėjai Evelinai Dobrovolskai, atsakovų E. V., D. V. ir M. V. įstatyminiams atstovams I.

V. ir R. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo savivaldybės įmonės Vilniaus miesto bÅ«stas ieÅ¡kinį atsakovams I. V., R. V., E. V., N. V., S. V., E. V., E. V., D. V., M. V., dalyvaujant iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ savivaldybės gyvenamojo bÅ«sto. Teismas nustatė: I. IeÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindo santrauka 1.

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ir pareiÅ¡kė Å¡iuos reikalavimus (ieÅ¡kinio dalykas): 1.1. Priteisti iÅ¡ atsakovų 642,38 EUR skolos už ginčo buto nuomÄ . 1.2. Priteisti procesines palÅ«kanas. 1.3. Nutraukti 2007 m. birželio 21 d. Socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 1.4. IÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

2. Ieškovas, patikslinęs ieškinį, galutinai pareiškė šiuos reikalavimus: 2.1. Nutraukti 2007 m. birželio 21 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Ginčo sutartis). 2.2. Iškeldinti atsakovus I. V., R. V., S. V. bei nepilnamečius E. V., D. V., M. V. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ginčo butas), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

3. Nurodė, jog socialinio bÅ«sto ir savivaldybės socialinio bÅ«sto nuomos sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos socialiniam bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti įstatymas (toliau tekste – PBÄ®IÄ®).

4. Nuo 2015 m. sausio 01 d. įsigaliojo nauja PBÄ®IÄ® redakcija ir atsakovams atsirado prievolė deklaruoti turimÄ turtÄ ir pajamas, t. y. kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams iki gegužės 1 d. pateikti asmens (Å¡eimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijÄ FR0001 (toliau tekste – Deklaracija).

5. Pagrindinė ginčo buto nuomininkė atsakovė I. V. buvo informuota apie pareigÄ teikti DeklaracijÄ iki 2017 m. gegužės 01 d. Pakartotinai pareiga nuomininkei buvo priminta 2017 m. gruodžio 12 d. raÅ¡tu. IeÅ¡kovas 2018 m. liepos 12 d. raÅ¡tu pakartotinai informavo atsakovę apie jos pareigÄ pateikti DeklaracijÄ arba prašė atlaisvinti ginčo butÄ . IeÅ¡kovas 2018 m. rugsėjo 27 d. dar kartÄ paragino atsakovę pateikti DeklaracijÄ . Atsakovai Deklaracijos nepateikė.

6. Pagal PBÄ®IÄ® 20 straipsnio 5 dalies 4 punktÄ , socialinio bÅ«sto nuomos sutartis nutraukiama, kai asmuo ar Å¡eima, pasibaigus kalendoriniams metams iki gegužės 01 d. nepateikia Deklaracijos. Atsakovai nėra pateikę nė vienos deklaracijos nuo 2015 metų, todėl Ginčo sutartis nutrauktina ir atsakovai iÅ¡keldinti iÅ¡ ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. II. Atsakovų atsikirtimų santrauka 7. Atsakovai I. V., R. V., S. V. pateikė atsiliepimÄ , kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Atsakovai nurodė, jog skirtingai nuo pradinio ieškinio, ieškovas prašo nutraukti Ginčo sutartį vienu pagrindu – dėl Deklaracijos nepateikimo nustatytu terminu. Toks reikalavimas neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų, nes dėl biurokratinio veiksmo neatlikimo daugiavaikė šeima netenka vienintelio būsto.

9. Toks ieÅ¡kovo reikalavimas neatitinka Konvencijos ir EŽTT praktikos ir ieÅ¡kovas nepasisakė dėl reikÅ¡mingų aplinkybių, suformuotų EŽTT praktikoje. IÅ¡keldinamų asmenų pažeidžiamumo faktorius yra vienas iÅ¡ esminių kriterijų. IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡keldinti Å¡eimÄ su trimis nepilnamečiais vaikais nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Atsakovai neturi jokio nekilnojamojo turto. IÅ¡vadÄ teikianti institucija savo iÅ¡vadoje taip pat nurodė, jog nėra pagrindo iÅ¡kelti Å¡eimos su nepilnamečiais vaikais, kuri nėra socialinės rizikos Å¡eimų grupėje.

10. Atsakovai deda visas pastangas išlaikyti Ginčo butui, padengė visus įsiskolinimus, buvusius pareiškiant pradinį ieškinį.

11. IÅ¡keldinimas neatitinka pažeidimo proporcingumo principo ir teisingumo principo, nes yra neadekvati priemonė pagal pažeidimo – Deklaracijos nepateikimo, pobÅ«dį. Å iuo metu Deklaracijos yra pateiktos ir pagal Deklaracijų turinį atsakovai turi teisę į socialinį Ginčo butÄ . III. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka 12. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius prašė ieÅ¡kinį atmesti.

13. Nurodė, jog remiantis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, pareikštas ieškinys neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Šeimos materialinė padėtis yra sunki, susidariusi padėtis yra ne dėl atsakovų piktavališkumo, o dėl objektyvių aplinkybių.

14. IeÅ¡kovas savo teises galėtų apginti kitais bÅ«dais, o ne iÅ¡keldindamas atsakovus, tame tarpe ir tris nepilnamečius vaikus, iÅ¡ vienintelio ir paskutinio gyvenamojo bÅ«sto. Teismas konstatuoja : IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados 15. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

16. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

17. Ieškovas patikslintu ieškiniu nebereiškė reikalavimų atsakovams E. V., N. V. ir E. V. bei pareiškė, jog atsisako reikalavimų šių asmenų atžvilgiu. Ieškovui ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo teisinės pasekmės yra žinomos. Ieškinio atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Ieškovas laisva valia gali spręsti, ginti savo teises teisme ar jų neginti. Esant šioms aplinkybėms, ieškinio dalies minėtiems atsakovams atsisakymas priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 42 str. 1 ir 2 d., 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p., 294 str. 2 d.).

18. Byloje nėra ginčo, jog atsakovai, nuo 2015 m. sausio 01 d. įsigaliojus naujai Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau tekste – PBĮIĮ) 9 straipsnio redakcijai, privalėjo teikti metines pajamų ir turto deklaracijas ir to nepadarė savalaikiai.

19. Deklaracijas atsakovai pateikė tik nagrinėjant bylÄ teisme, t. y. 2019 m. kovo 21 d. (2 t., p. 3-57).

20. Būstas atsakovams buvo išnuomotas nuo 2005 metų gruodžio 30 d. (1 t., p.

35) ir iki 2015 m. sausio 01 d. atsakovams nebuvo pareigos teikti Deklaracijas.

21. IeÅ¡kovas 2015 m. sausio 15 d. raÅ¡tu Nr. 1.35-15/142 (1 t., p. 9-11) bei asmeniniu pokalbiu informavo atsakovę I. V. apie pareigÄ pateikti 2015 metų DeklaracijÄ .

22. IeÅ¡kovas 2016 m. gruodžio 20 d. raÅ¡tu Nr. 1.35-16/5662 (1 t., p. 12-15) bei asmeniniu pokalbiu informavo atsakovus, jog jie privalo teikti 2016 metų metinę DeklaracijÄ .

23. Ieškovas 2017 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 1.35-17/1344 (1 t., p. 23-24) informavo atsakovus, jog jie privalo pateikti Deklaracijas už 2017 metus.

24. Ieškovas 2018 m. liepos 12 d. raštu Nr. 1.35-18/3391 (1 t., p.

22) informavo atsakovus, jog nepateikė Deklaracijų už 2017 metus ir paprašė tai atlikti iki 2018 m. rugpjūčio 03 d.

25. Ieškovas 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 1.35-18/4549 (1 t., p.

21) pakartotinai paprašė iki 2018 m. spalio 31 d. pateikti DeklaracijÄ už 2017 metus ir įspėjo atsakovus, jog jie gali bÅ«ti iÅ¡keldinti iÅ¡ socialinio bÅ«sto.

26. Remiantis PBĮIĮ 20 straipsnio 1 dalimi, socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. Pagal PBĮIĮ 20 straipsnio 5 dalį, socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama:

1) kai asmuo ar Å¡eima įsigyja bÅ«stÄ nuosavybės teise, iÅ¡skyrus atvejus, kai įsigyto bÅ«sto naudingasis plotas, tenkantis vienam Å¡eimos nariui, yra mažesnis už nustatytÄ Å¡io įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte;

2) kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius;

3) kai asmuo ar Å¡eima (visi Å¡eimos nariai) iÅ¡vyksta gyventi į kitos savivaldybės teritorijÄ ar kitÄ valstybę, kuri tampa jo (jų) deklaruota gyvenamÄ ja vieta, kaip tai apibrėžta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme;

4) kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos;

5) kitais Civiliniame kodekse ar socialinio būsto nuomos sutartyje numatytais atvejais. Šioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl būsto nuomos sutarties nutraukimo PBĮIĮ 20 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos.

27. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas teisus teigdamas, jog atsakovai formaliai, nepateikdami Deklaracijų įstatyme nustatytu terminu, pažeidė PBÄ®IÄ® 20 straipsnio 5 dalies 4 punktÄ . Tačiau, nagrinėjant socialiai jautrias bylas teismas turi vertinti ir kitas aplinkybes, nustatytas teisės aktų ir teismų praktikos.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , yra nurodęs, kad kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog, atsižvelgiant į socialinio bÅ«sto nuomos paskirtį – mažas pajamas turintiems asmenims ir Å¡eimoms apgyvendinti, taip pat į žmogaus bÅ«sto neliečiamybės gerbimo principÄ , socialinio bÅ«sto nuomotojui (ieÅ¡kovui), pareiÅ¡kusiam ieÅ¡kinį dėl nuomininkų iÅ¡keldinimo iÅ¡ socialinio bÅ«sto pasibaigus nuomos sutarties terminui, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo su Å¡iais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio bÅ«sto nuomos sutarties, pavyzdžiui, kad nėra socialinio bÅ«sto nuomos Å¡iems asmenims poreikio, asmenys neatitinka įstatyme įtvirtintų kriterijų, kt.

Taigi tokio pobÅ«džio bylose pripažįstama bÅ«tinybė, sprendžiant klausimÄ dėl socialinio bÅ«sto nuomininkų iÅ¡keldinimo, tirti ir jų teisės į socialinio bÅ«sto nuomÄ apskritai turėjimo (neturėjimo) klausimÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-701/2018, p. 26). Taigi, pagal teismų praktikÄ , tokio pobÅ«džio bylose pripažįstama bÅ«tinybė, sprendžiant klausimÄ dėl socialinio bÅ«sto nuomininkų iÅ¡keldinimo, tirti ir jų teisės į socialinio bÅ«sto nuomÄ apskritai turėjimo (neturėjimo) klausimÄ , todėl teismas sprendžia šį klausimÄ .

29. Byloje nėra ginčo, jog pagal gaunamas pajamas atsakovams priklausytų socialinis bÅ«stas, to neginčija ir ieÅ¡kovas. Kaip matyti pagal pateiktas Deklaracijas už 2018 metus, atsakovai atitinka PBÄ®IÄ® 9 straipsnio nuostatas, t. y. turi teisę į socialinį bÅ«stÄ .

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų praktika, kad nustatęs nuomos sutarties pažeidimÄ , teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininkÄ iÅ¡keldinti iÅ¡ nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. Už tokį nuomos sutarties pažeidimÄ griežčiausiÄ taikomÄ teisinę priemonę – gyvenamojo bÅ«sto netekimÄ â€“ teismas taiko individualiai. Atsižvelgiant į tai, teismo diskrecija taikyti kraÅ¡tutinę priemonę ar ne, įvertinant, ar nėra galimybės taikyti kitÄ prievolinės teisės pažeidimo paÅ¡alinimo bÅ«dÄ (pvz., nustatyti terminÄ , per kurį pažeidimas turi bÅ«ti paÅ¡alintas, prievolės įvykdymÄ iÅ¡dėstyti dalimis ir kt., CK 6.38 straipsnis, 6.39–6.40 straipsniai).

Teismo apsisprendimÄ kiekvienu konkrečiu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iÅ¡ kurių pažymėtina, ar konkrečiu pažeidimu taip pažeidžiamos nuomininko teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į bÅ«stÄ iÅ¡saugojimu. Tam turi reikÅ¡mės nuomininko ryÅ¡io su nuomojama patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padarytas sutarties pažeidimas, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad iÅ¡ dalies paÅ¡alintų pažeidimÄ (pvz., sumokėtų dalį komunalinių mokesčių skolos ar pateiktų praÅ¡ymÄ juos sumažinti, atidėti ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012).

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota iÅ¡keldinimo praktika: sprendžiant tokio pobÅ«džio ginčus turi bÅ«ti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į bÅ«stÄ ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Ä®vertinus tai, kad ginčo Å¡alis sieja iÅ¡skirtinio pobÅ«džio nuomos sutartis – socialinio bÅ«sto nuoma, teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobÅ«dį bei sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamos visuomenės grupės apsaugÄ , be nacionalinės teisės normų, subsidiariai garantuojamÄ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva yra įsipareigojusi.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „bÅ«sto“ sÄ voka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtÄ ir užimtÄ bÅ«stÄ , bet yra ir faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryÅ¡ių su konkrečia vieta buvimÄ . Teisės į bÅ«sto neliečiamybės gerbimÄ apribojimas gali bÅ«ti įvairių formų, iÅ¡ kurių griežčiausia – bÅ«sto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumÄ ir pagrįstumÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iÅ¡ esmės turi turėti galimybę Å¡ios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimÄ iÅ¡tirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme. Skundžiamas apribojimas bus laikomas „bÅ«tinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v.V.

R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; 2011 m. birželio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. S. V., M. V., bylos Nr. 3K-3-267/2011 ir joje nurodytÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012). Taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į bÅ«stÄ apribojimo proporcingumo ir atitikties bÅ«tinumui asmens nenaudai priimti griežčiausiÄ teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų.

32. IÅ¡vadÄ teikianti institucija savo iÅ¡vadoje (1 t., p. 78-80) nurodė, jog pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, nes tai radikaliausia priemonė, pažeidimas nėra didelis ir turėtų bÅ«ti pasirÅ«pinta kita nepilnamečių vaikų gyvenamÄ ja vieta. Reikalavimai nutraukti nuomos sutartį ir iÅ¡keldinti neatitinka proporcingumo principo ir pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus.

33. Kaip minėta, Å¡ioje byloje nustatyta, jog atsakovai pažeidė PBÄ®IÄ® 20 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas, t. y. pasibaigus kalendoriniams metams iki kitų metų gegužės 1 dienos nepateikė Deklaracijų, tačiau, bylos nagrinėjimo metu Å¡is pažeidimas buvo iÅ¡taisytas, t. y. Deklaracijos pateiktos ir Å¡iuo metu jokių pažeidimų nenustatyta. Tarp atsakovų yra trys nepilnamečiai vaikai, kurių apgyvendinimu turėtų pasirÅ«pinti valstybė nutraukus nuomos sutartį. Atsakovai atitinka PBÄ®IÄ® nuostatas, t. y. jie laikytini asmenimis, kuriems teiktinas socialinis bÅ«stas. Atsakovai tinkamai prižiÅ«rėjo bÅ«stÄ . Nuomos santykiai tęsiasi nuo 2005 metų, t. y. apie 14 metų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog socialinio bÅ«sto nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovų iÅ¡keldinimas bÅ«tų neproporcinga priemonė, tuo labiau, jog pažeidimai jau yra paÅ¡alinti, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra atmestinas.

34. Kiti Å¡alių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 35. Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

36. Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti jÄ teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtÄ sprendimÄ ir bylÄ nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Ä®siteisėjus teismo sprendimui, Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka. Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais, nusprendžia: priimti ieÅ¡kovo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ (į. k. 124568293) ieÅ¡kinio dalies atsisakymÄ ir civilinės bylos Nr. e2-10989-820/2019 dalį, dėl reikalavimų pareikÅ¡tų atsakovams: E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Atmesti ieÅ¡kinį.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Vaidas Pajeda