5c14eb09-4164-4e0f-b32c-cbd25c7618ee · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsÄjo 27 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-2831-614/2016 pagal ieÅ¡kovÄs J. P. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas Snoras dÄl sutarties pripažinimo negaliojanÄia ir restitucijos taikymo, treÄiasis asmuo â valstybÄs įmonÄ âIndÄlių ir investicijų draudimasâ.             TeisÄjų kolegija             n u s t a t Ä : GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ J.
Legislator headnote
AI generated5c14eb09-4164-4e0f-b32c-cbd25c7618ee · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas nepagrįstai nukrypo nuo tokios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos. Skundžiamas teismo sprendimas prieÅ¡tarauja Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimams, kad negalima tokia situacija, kai finansiniams produktams (indÄlių sertifikatams ar obligacijoms) nebÅ«tų taikoma nÄ viena draudimo (IndÄlių direktyvos ar Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dÄl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau â Investuotojų direktyva)) sistema.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b. l. 172â175) atsakovÄ BAB bankas Snoras praÅ¡o skundÄ atmesti.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2A-330-178/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02846-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 2.9(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Kazio KailiÅ«no, DanguolÄs MartinaviÄienÄs ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas),teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs J.
P. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsÄjo 27 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-2831-614/2016 pagal ieÅ¡kovÄs J. P. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas Snoras dÄl sutarties pripažinimo negaliojanÄia ir restitucijos taikymo, treÄiasis asmuo â valstybÄs įmonÄ âIndÄlių ir investicijų draudimasâ.             TeisÄjų kolegija             n u s t a t Ä : GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ J.
P. kreipÄsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kuriame praÅ¡Ä pripažinti niekine ir negaliojanÄia jos su atsakove BAB banku Snoras 2011 m. spalio 8 d. sudarytÄ Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20111008V990001 CK 1.90 straipsnio pagrindu; pripažinus sutartį niekine ir negaliojanÄia, taikyti restitucijÄ - ieÅ¡kovÄs už obligacijas sumokÄtas lÄÅ¡as 16 997,40 Lt grÄ Å¾inti į terminuoto indÄlio sutarÄių pagrindu atidarytÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad į minÄtÄ sÄ skaitÄ grÄ Å¾intos lÄÅ¡os yra indÄlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo draudimo objektas ir joms taikytina draudimo apsauga (b. l. 1â6).NurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ nuo 2004 m. su atsakove periodiÅ¡kai sudarydavo ar pratÄsdavo terminuoto indÄlio sutartis.
Pasibaigus terminui, ieÅ¡kovÄ 2011 m. spalio 8 d. atvyko į bankÄ pratÄsti terminuoto indÄlio sutarÄių. TaÄiau atsakovÄs darbuotoja nurodÄ, kad daug naudingiau bÅ«tų įsigyti banko obligacijų, kurių metinių palÅ«kanų procentas yra daug didesnis. Darbuotoja patikino, kad obligacijos lygiai taip pat kaip ir indÄliai apdraustos indÄlių ir investicijų privalomuoju draudimu. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje buvo nurodyta, jog siekiant užtikrinti kliento piniginių lÄšų grÄ Å¾inimÄ , banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® âIndÄlių ir investicijų draudimasâ.
AtsakovÄ veikÄ nesÄ Å¾iningai â neatskleidÄ tikrosios finansinio produkto draudimo apimties ir taip pažeidÄ Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau â ir FPRÄ®) 22 straipsnio 3â5, 7 dalių reikalavimus, CK 6.719 straipsnį, kurie įpareigoja aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams visÄ reikalingÄ informacijÄ , įspÄti apie rizikÄ , kuri bÅ«dinga investicijoms į tam tikras finansines priemones, iÅ¡siaiÅ¡kinti kliento žinias ir patirtį jo investavimo srityje, jo finansinÄ padÄti ir tikslus.
IeÅ¡kovÄ nebuvo supažindinta su banko obligacijų emisijų Baziniu prospektu ir GalutinÄmis sÄ lygomis. Be to, banko darbuotojas nurodÄ ieÅ¡kovei, kad nebÅ«tina pildyti kliento aptarnavimo sutarties priedo Nr. 1-F âDuomenys apie klientÄ (fizinį asmenį)â. DÄl banko suteiktos klaidinanÄios informacijos ieÅ¡kovÄ manÄ, kad obligacijos kaip ir terminuoti indÄliai yra apdraustos, todÄl sandorį sudarÄ klysdama. Be to, ginÄijama sutartis turÄtų bÅ«ti vertinama kaip sudaryta apgaulÄs bÅ«du (CK 1.91 str.).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsÄjo 27 d. sprendimu (b. l. 149â155) ieÅ¡kinį atmetÄ.Teismas nurodÄ, kad duomenyse apie klientÄ (fizinį asmenį) ieÅ¡kovÄ savo paraÅ¡u patvirtino, kad atsisako pateikti informacijÄ , kuri leistų bankui įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siÅ«lomų teikti investicinių paslaugų tinkamumÄ ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovÄ buvo ilgametÄ atsakovÄs klientÄ, sudariusi 28 terminuotojo indÄlio sutartis.
IeÅ¡kovÄ turi aukÅ¡tÄ jį buhalterinį iÅ¡silavinimÄ , yra sudariusi tiek indÄlių, tiek lizingo, tiek nekilnojamojo turto sandorių, vadovauja kelioms įmonÄms. Å ios aplinkybÄs leidžia ieÅ¡kovÄ vertinti kaip vidutinį vartotojÄ , suvokiantį terminuotojo indÄlio ir obligacijų skirtumus. AtsakovÄ pareigos aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleisti ieÅ¡kovei visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko, taÄiau ieÅ¡kovÄs apsisprendimÄ sudaryti ginÄijamÄ sutartį lÄmÄ ne obligacijų draustumas, o už obligacijas mokamos didesnÄs palÅ«kanos.
IeÅ¡kovÄ dÄl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarties pripažinimo negaliojanÄia kreipÄsi ne nedelsiant ir paaiÅ¡kÄjus faktams apie atsakovÄs nemokumÄ ir veiklos sustabdymÄ , o tik atsakovÄs bankroto proceso metu. Byloje nÄra nustatyta, kad atsakovÄ skatino savo darbuotojus aiÅ¡kinti klientams, kad jos platinamos obligacijos yra draudžiamos indÄlių ir investicijų draudimu (CK 1.91 str.). IeÅ¡kovÄ pripažino, kad pasiraÅ¡ydama sutartį ir vÄliau iki banko bankroto sutarties neskaitÄ. IeÅ¡kovÄ pateikia iÅ¡traukas iÅ¡ 1994 m. gegužÄs 30 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dÄl indÄlių garantijų sistemų (toliau â IndÄlių direktyva) bei kitaip interpretuoja Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. lapkriÄio 17 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 tekstÄ , taÄiau nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamos praktikos nÄra pagrindo nukrypti.             Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovÄ J. P. (toliau â ir apeliantÄ) apeliaciniame skunde (b. l. 162â168) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsÄjo 27 d. sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â tenkinti ieÅ¡kinį; priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovÄs nurodoma aplinkybÄ, kad bÅ«tent atsakovÄs darbuotoja patvirtino ieÅ¡kovei apie tai, jog obligacijos yra draudžiamos indÄlių draudimu, nÄra Å¡ioje civilinÄje byloje nuginÄyta (atsakovÄ Å¡ios aplinkybÄs net neginÄijo). Automobilio lizingo ar nekilnojamojo turto sandoriai neturi jokio ryÅ¡io su investicijomis bei jų draudimu, todÄl Å¡ios aplinkybÄs nesusijusios su nagrinÄjamu ginÄu. Teismas pripažino, kad atsakovÄ netinkamai informavo ieÅ¡kovÄ apie įsigyjamÄ investavimo priemonÄ, taÄiau nepagrįstai sprendÄ, kad dÄl to atsakovei neturÄtų kilti jokių neigiamų padarinių.
NÄra svarbu, ar atsakingi banko asmenys skatino klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojus skleisti tam tikrÄ informacijÄ ar ne, nes atsakovÄ atsako už savo darbuotojų veiksmus. IeÅ¡kovei apsisprendžiant sudaryti ginÄijamÄ sandorį lemiamÄ reikÅ¡mÄ turÄjo ne palÅ«kanų dydis, o obligacijų draustumas. Ne vienoje byloje buvo nustatyta, kad indÄlių sertifikatų sutartys atsakovÄs buvo sudaromos iÅ¡ esmÄs klientams klystant dÄl tokios priemonÄs pobÅ«džio, turinio ir rizikos laipsnio, todÄl tokios sutartys pripažintos negaliojanÄiomis.
Teismas nepagrįstai nukrypo nuo tokios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos. Skundžiamas teismo sprendimas prieÅ¡tarauja Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimams, kad negalima tokia situacija, kai finansiniams produktams (indÄlių sertifikatams ar obligacijoms) nebÅ«tų taikoma nÄ viena draudimo (IndÄlių direktyvos ar Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/9/EB dÄl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau â Investuotojų direktyva)) sistema.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b. l. 172â175) atsakovÄ BAB bankas Snoras praÅ¡o skundÄ atmesti.
Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais:PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovÄ, vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti ir į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes. Teismo iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ savo faktinÄmis ir teisinÄmis aplinkybÄmis panaÅ¡iose bylose. IeÅ¡kovÄ nepagrįstai teigia, kad teismas pripažino, jog atsakovÄ nepateikÄ ieÅ¡kovei esminÄs informacijos apie obligacijas, nes teismas skundžiamame sprendime nurodÄ, kad esminÄ informacija dÄl ieÅ¡kovÄs įsigyjamos finansinÄs priemonÄs buvo pateikta.
IeÅ¡kovÄ ginÄijamos sutarties neskaitÄ, vadinasi, jai buvo nesvarbi obligacijų draudžiamumo sÄ lyga. Nors Lietuvoje egzistuoja abi â indÄlių ir investicijų draudimo sistemos, taÄiau vadovaujantis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, nÄra pagrindo teigti, kad emitento (banko) bankroto rizika bÅ«tų priskirta prie draudimo objektų.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b. l. 177â182) treÄiasis asmuo VÄ® âIndÄlių ir investicijų draudimasâ praÅ¡o skundÄ atmesti.
Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais:IeÅ¡kovÄ pasiraÅ¡ytinai patvirtino gavusi apibendrintÄ finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ , kuriame nurodyta, kad obligacijos turi jas iÅ¡leidusio emitento nemokumo rizikÄ , dÄl ko obligacijos gali bÅ«ti neiÅ¡perkamos. Taigi bankas tinkamai vykdÄ savo pareigÄ ieÅ¡kovei suteikti informacijÄ . Be to, tokiÄ informacijÄ ieÅ¡kovÄ galÄjo gauti bet kuriame banko klientų aptarnavimo skyriuje ir banko interneto puslapyje.
IeÅ¡kovÄ buvo sudariusi su atsakove ir terminuotųjų indÄlių sutarÄių, todÄl Å¡i aplinkybÄ patvirtina, kad ieÅ¡kovÄ buvo paskirsÄiusi galimas rizikas. Obligacija kaip vertybinis popierius yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriÅ¡kai, nÄra naujas ar neįprastas. Nuostata, kad obligacijos nÄra draudimo objektas, yra expressis verbis (aiÅ¡kiai) įtvirtinta IndÄlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme. IeÅ¡kovÄs niekas nevertÄ ir neskubino pasiraÅ¡inÄti ginÄijamo sandorio.
GinÄo obligacijų sutartis savo turiniu ir forma yra visiÅ¡kai skirtinga nuo indÄlių sutarÄių. Teiginys, kad banko darbuotojas ieÅ¡kovei patvirtino, kad obligacijos apdraustos lygiai taip pat kaip ir terminuoti indÄliai, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams. IeÅ¡kovei kaip apdairiai, protingai ir rÅ«pestingai asmenybei turÄjo kilti klausimų, kodÄl už obligacijas mokamos didesnÄs palÅ«kanos.Lietuvos AukÅ¡Äiausiais Teismas analogiÅ¡koje situacijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad ieÅ¡kovas nuostolių patyrÄ ne dÄl to, kad jo įsigyti vertybiniai popieriai (obligacijos) yra prarasti ar perleisti, bet nuostoliai atsirado dÄl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertÄjimo, t. y. dÄl nepasiteisinusios investicinÄs rizikos, kuri nÄra priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema.ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 str. 2 d.). NagrinÄjamu atveju teisÄjų kolegija nenustatÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliuÄių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todÄl nagrinÄtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Apeliacinis skundas atmestinas.Byloje apeliantÄ (ieÅ¡kovÄ) J.
P. praÅ¡Ä pripažinti negaliojanÄia obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį kaip sudarytÄ dÄl suklydimo (CK 1.90 str.) ir dÄl apgaulÄs (CK 1.91 str.). Pirmosios instancijos teismui atmetus ieÅ¡kinį, apeliantÄ tokį procesinį sprendimÄ ginÄija keldama netinkamai iÅ¡aiÅ¡kintos investuotojų draudimo apsaugos apimties, nukrypimo nuo teismų praktikos ir netinkamo įrodymų vertinimo klausimus, dÄl kurių teisÄjų kolegija ir pasisako.DÄl draudimo apsaugos obligacijoms (ne)taikymo nagrinÄjamoje situacijojeLietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2015 m. lapkriÄio 17 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, atsižvelgdamas ir į Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau â ir ESTT) prejudiciniame sprendime pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, yra pasisakÄs, kad kompensacija pagal Investuotojų direktyvÄ mokama tada, kai investicinÄ Ä¯monÄ negali grÄ Å¾inti investuotojams lÄšų arba negali grÄ Å¾inti investuotojams jiems priklausanÄių finansinių priemonių (Investuotojų direktyvos 2 str. 2 d.), o vertybinių popierių emitento bankrotas neduoda pagrindo teigti, jog savo įsipareigojimų (grÄ Å¾inti vertybinius popierius) negali vykdyti investicinÄ Ä¯monÄ, o kompensacija pagal Investuotojų direktyvos nuostatas nemokama tais atvejais, kai yra galimybÄ investuotojams grÄ Å¾inti finansines priemones; obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, taÄiau Å¡iuo atveju nÄra nustatytos jos taikymo sÄ lygos, t. y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas.
Tai, kad vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi investicinÄ Ä¯monÄ (nagrinÄjamu atveju â BAB bankas Snoras) sutapo, taip pat nesudaro pagrindo iÅ¡plÄsti Investuotojų direktyvos bei jÄ Ä¯gyvendinanÄio IÄ®IDÄ® tokia apimtimi, kad Å¡ie teisÄs aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos. VÄlesnÄse kasacinio teismo nutartyse, kuriose teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybÄs sutampa su nagrinÄjamos bylos aplinkybÄmis, ir toliau nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, įgydamas obligacijÄ , prisiima ir obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikÄ ; atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sÄ lygas, nÄra pagrindo teigti, kad Å¡i rizika bÅ«tų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-12-686/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-13-969/2016).ApeliantÄ iÅ¡ esmÄs pagrįstai nurodo, kad vadovaujantis ESTT iÅ¡aiÅ¡kinimais, negalima tokia situacija, kai finansiniams produktams (indÄlių sertifikatams ar obligacijoms) nebÅ«tų taikoma nÄ viena draudimo (IndÄlių direktyvos ar Investuotojų direktyvos) sistema, taÄiau Å¡iuo atveju ir nÄra pagrindo vertinti, kad nagrinÄjamoje situacijoje bÅ«tų paneigtas investicijų draudimo apsaugos mechanizmo taikymas.
ApeliantÄ neatsižvelgia į kontekstÄ , kuriame Å¡ie ESTT iÅ¡aiÅ¡kinimai buvo pateikti. ESTT yra nurodÄs ir tai, kad tam, kad bÅ«tų galima pasinaudoti Investuotojų direktyvoje nustatyta garantija, investuotojų reikalavimai turi atitikti direktyvos 2 straipsnio 2 dalies sÄ lygas (ESTT prejudicinio sprendimo Nr. C-671/13 49 p.). Lietuvos AukÅ¡Äiausiais Teismas yra pažymÄjÄs, kad tais atvejais, kai netaikoma IndÄlių direktyvoje nustatyta apsauga, nereiÅ¡kia, kad automatiÅ¡kai yra taikoma nustatytoji Investuotojų direktyvoje.
Tam, kad bÅ«tų pritaikyta Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo sistema, turi bÅ«ti tenkinamos visos Å¡ios direktyvos taikymo sÄ lygos (asmuo turi patekti tarp Investuotojų direktyvoje nurodytų subjektų, kuriems gali bÅ«ti taikoma kompensavimo sistema, turi bÅ«ti įvykÄs Investuotojų direktyvoje apibrÄžtas draudžiamasis įvykis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. lapkriÄio 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015). Ä®vertinus paminÄtus ESTT ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad nagrinÄjamoje situacijoje investuotojų draudimo apsaugos obligacijoms mechanizmo taikymui nÄra sÄ lygų, t. y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas.
Apeliantei draudimo apsauga netaikytina dÄl to, kad nagrinÄjamu atveju jos praradimus nulÄmÄ Ä¯vykis, nepatenkantis į draudimo apsaugÄ , t. y. obligacijų emitento nemokumas, kurio rizikÄ ji buvo pati prisiÄmusi.DÄl apeliantÄs valios ir pagrindų sandorio negaliojimui (ne)buvimoSuklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminÄs reikÅ¡mÄs, kai buvo suklysta dÄl paties sandorio esmÄs, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dÄl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padÄtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudarÄs arba bÅ«tų jį sudarÄs iÅ¡ esmÄs kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 str. 4 d.).
Suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinÄiu esminÄs reikÅ¡mÄs, jeigu Å¡alis suklydo dÄl savo didelio neatsargumo arba dÄl aplinkybių, dÄl kurių rizikÄ buvo prisiÄmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkreÄias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.).ApgaulÄs atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio Å¡alies laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas, o kitos sandorio Å¡alies ar treÄiojo asmens nesÄ Å¾iningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulÄs nebÅ«tų buvusios, apgautoji sandorio Å¡alis sandorio arba apskritai nebÅ«tų sudariusi, arba bÅ«tų sudariusi jį visiÅ¡kai kitokiomis sÄ lygomis.
DÄl to bÅ«tina analizuoti apgautosios sandorio Å¡alies valios formavimosi procesÄ , jos tikruosius ketinimus, aiÅ¡kintis, ar ji suvokÄ tikrÄ jÄ sandorio, atskirų jo sÄ lygų esmÄ, ar ji sprendimÄ dÄl sandorio sudarymo ar atskirų jo sÄ lygų priÄmÄ savarankiÅ¡kai, ar veikiama kitų, paÅ¡alinių, veiksnių (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-264/2013).Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.
Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimÄ investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose, esminÄ reikÅ¡mÄ turi finansų tarpininko elgesys, t. y. ar jis įvykdÄ visas informacines pareigas ir kaip jas vykdÄ, bei investuotojo veiksmai, t. y. ar, atsižvelgiant į konkreÄias faktines bylos aplinkybes, jis galÄjo suklysti dÄl investavimo santykių esmÄs (žr. pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016, ir joje nurodytÄ teismo praktikÄ ).
TodÄl nÄra pagrindo sutikti su apeliantÄs argumentu, kad jos patirtis santykiuose su kredito įstaigomis neturi ryÅ¡io su nagrinÄjamu ginÄu, nes tai, vadovaujantis paminÄtais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, yra viena iÅ¡ apeliantÄ charakterizuojanÄių aplinkybių, į kurias atsižvelgtina, sprendžiant dÄl suklydimo buvimo. TeisÄjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantÄ iki ginÄijamo sandorio sudarymo turÄjo bendravimo su banku patirties â buvo sudariusi 28 terminuotojų indÄlių sutartis, taip pat, kaip nurodÄ pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu, automobilio lizingo bei kredito nekilnojamajam turtui įsigyti sutartis, pagrįstai leidžia daryti labiau tikÄtinÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantei buvo / turÄjo bÅ«ti žinoma apie banko siÅ«lomus finansinius produktus ar teikiamas paslaugas.
Jos įgytas aukÅ¡tasis iÅ¡silavinimas buhalterijos srityje, vadovavimo kelioms įmonÄms faktas taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip aplinkybÄs, leidžianÄios sprÄsti, kad apeliantÄ turÄjo pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, kad suprastų sudaromo sandorio esmÄ. Papildomai pažymÄtina, kad nors apeliantÄ, sudarant ginÄijamÄ sutartį su atsakove, atsisakÄ suteikti informacijÄ apie savo investavimo patirtį ir poreikius (b. l. 17), taÄiau byloje nustatyta, kad ji turÄjo investavimo į vertybinius popierius (akcijas) patirties.
Byloje esantis VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡as bei Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad ginÄijamo sandorio sudarymo metu (2011 m. spalio 8 d.) apeliantÄ vadovavo UAB â(duomenys neskelbtini)â, UAB â(duomenys neskelbtini)â, buvo įsigijusi UAB â(duomenys neskelbtini)â akcijų, buvo UAB â(duomenys neskelbtini)â likvidatore (b. l. 57; CPK 179 str. 3 d.). ApeliantÄ pirmosios instancijos teisme ir pati pripažino, jog suprato, kad terminuotasis indÄlis ir obligacija nÄra tapatÅ«s produktai, taÄiau tvirtina, kad vis tiek buvo įsitikinusi vienodu Å¡ių produktų rizikingumu.
TaÄiau tokie apeliantÄs argumentai teisÄjų kolegijos neįtikina. Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriÅ¡kai, nÄra naujas ar neįprastas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. lapkriÄio 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015). ApeliantÄ nenurodÄ jokių įtikinamų paaiÅ¡kinimų, kas objektyviai galÄjo lemti tokį jos klaidingÄ su obligacijomis sietinos rizikos suvokimÄ , kuomet visos aplinkybÄs sudarÄ pagrindÄ kitokioms iÅ¡vadoms â už obligacijas buvo siÅ«lomos ženkliai didesnÄs palÅ«kanos nei už terminuotuosius indÄlius, obligacijų įsigijimo sutartį, prieÅ¡ingai nei terminuotųjų indÄlių sutartis, lydÄjo neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje apeliantÄ aiÅ¡kiai ir ne vienÄ kartÄ didžiosiomis raidÄmis buvo įvardyta kaip investuotoja.
Net ir tokioje situacijoje, kai asmuo ginÄijamo sandorio sudarymo metu buvo sulaukÄs vos 18 metų ir neturÄjo jokios investavimo patirties, Lietuvos AukÅ¡Äiausias Teismas sprendÄ, kad tokios aplinkybÄs nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį dÄl sandorio pripažinimo negaliojanÄiu, nes asmuo, bÅ«damas veiksnaus amžiaus, gali prisiimti pagal sudaromas sutartis teises ir pareigas, kurios nustatytos sutarties sÄ lygose ir atitinkamų įstatymų normose (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016).Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, jog vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas ir protingumo kriterijus, t. y.
Å¡alies, teigianÄios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis paÄiomis aplinkybÄmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisÄmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisÄs ir pareigos, dÄl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias â praras.
Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dÄl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. lapkriÄio 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantÄ pripažino, kad pasiraÅ¡ydama ginÄijamÄ sutartį ir vÄliau iki banko bankroto sutarties neskaitÄ, ginÄijamos sutarties sudarymo metu patikrinusi tik tai, ar joje teisingai nurodyti jos asmens duomenys, rekvizitai, sumos.
TodÄl tokioje situacijoje, kai, kaip teigia apeliantÄ, obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį ji sudarÄ pirmÄ kartÄ , be to, buvo iÅ¡kilÄ abejonių dÄl to, kiek saugu tokiu bÅ«du investuoti lÄÅ¡as, sutarties sudarymas jos neperskaiÄius, nepasidomÄjus, kokias teises ir pareigas ji sukels, laikytinas itin neatsargiu ir nerÅ«pestingu paÄios apeliantÄs elgesiu. Vien neprofesionalaus investuotojo statuso suteikimas apeliantei nepanaikina bendrųjų jos pareigų atidžiai skaityti pasiraÅ¡omas sutartis, domÄtis savo teisÄmis, esant reikalui, pasikonsultuoti su teisininkais.
Nors ir sutiktina su apeliante, kad ginÄijamÄ sutartį sudarant mažoje kioskelio erdvÄje, eilÄje laukiant kitiems žmonÄms, galimybÄs perskaityti visus pasiraÅ¡omus dokumentus galÄjo bÅ«ti ribotos, taÄiau tai netrukdÄ apeliantei, kaip to reikalautų rÅ«pestingo asmens elgesio standartas, neskubÄti pasiraÅ¡yti ginÄijamos sutarties, o susipažinti su jos sÄ lygomis namuose. Byloje nÄra duomenų, kad apeliantÄ buvo skubinama sudaryti ginÄijamÄ sandorį ar dÄl kitų susidÄjusių aplinkybių privalÄjo apsisprÄsti dÄl sutarties sudarymo iÅ¡ karto.
Darytina iÅ¡vada, kad jeigu apeliantÄ ir klydo dÄl draudimo apsaugos taikymo į obligacijas investuotoms lÄÅ¡oms, toks apeliantÄs suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinÄiu esminÄs reikÅ¡mÄs, nes apeliantÄ suklydo dÄl savo didelio neatsargumo (CK 1.90 str. 5 d.). ApeliantÄ nurodÄ, kad jÄ suklaidino aktyvÅ«s atsakovÄs darbuotojo veiksmai, teikiant klaidingÄ informacijÄ , kad obligacijos patenka į draudimo objektÄ , taÄiau Å¡ioms aplinkybÄms patvirtinti apeliantÄ be savo paaiÅ¡kinimų jokių įrodymų nepateikÄ.
PrieÅ¡ingai nei nurodÄ apeliantÄ, atsakovÄ su Å¡ia aplinkybe nesutiko, atsiliepimo į ieÅ¡kinį 2.31 punkte akcentuodama, kad tokie apeliantÄs paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja raÅ¡ytinei bylos medžiagai, taip pat pateikdama atsakovÄs darbuotojų mokymų apie obligacijas medžiagÄ , kurioje aiÅ¡kiai nurodoma, kad indÄlių draudimas obligacijoms negalioja (b. l. 98). Rungimosi principo esmÄ reikalauja, kad kiekviena Å¡alis įrodytų tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybÄmis, kurių nereikia įrodinÄti (CPK 12, 178 str.).
TodÄl apeliantÄ, nagrinÄjamoje byloje pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį dÄl sandorio negaliojimo, turÄjo teisinÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, patvirtinanÄias kurio nors iÅ¡ jos nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų egzistavimÄ . TeisÄjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinÄjamu atveju apeliantÄs paaiÅ¡kinimais, jog atsakovÄ savo aktyviais veiksmais jÄ suklaidino, nesivadovavo pagrįstai. ApeliantÄ, pasiraÅ¡ydama ginÄijamÄ sutartį, aiÅ¡kiai matomoje vietoje (virÅ¡ apeliantÄs paraÅ¡o) patvirtino, kad yra susipažinusi su įsigyjamų obligacijų programos prospektu ir emisijos galutinÄmis sÄ lygomis bei su jomis sutinka, taip pat patvirtino, kad ji buvo supažindinta su visomis rizikomis, kylanÄiomis investuojant ir supranta jų pasekmes.
Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje âKliento patvirtinimai ir pasirinkimaiâ (b. l.
19) apeliantÄ, be kitų dokumentų, patvirtino gavusi ApibendrintÄ finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ (b. l. 85â88), kurio 8 punkte yra nurodoma, kad investuojant į obligacijas rizikÄ lemia obligacijų kainos kritimas, taip pat galima grÄsmÄ, jog obligacijas iÅ¡leidÄs subjektas neiÅ¡pirks dalies ar visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Apeliantei pasiraÅ¡ytinai patvirtinus, jog ji, be kitų dokumentų, gavo ir šį apraÅ¡ymÄ , bÅ«tent jai ir teko pareiga įrodyti, kad nepaisant to, su finansinių priemonių rizikos apraÅ¡ymu ji nebuvo supažindinta (CPK 178 str.).
Tokių duomenų byloje nenustatyta. TodÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad esminÄ informacija apie su obligacijomis sietinÄ rizikÄ apeliantei buvo suteikta. Pagrindo manyti, kad apeliantei bÅ«tų buvusi suteikta kitokia, klaidinanti, informacija, teisÄjų kolegija neturi.ApeliantÄs nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 2-145/2013, 2013 m. rugpjÅ«Äio 29 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 2-2018/2013 ir kitose apeliantÄs minimose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, kuriose indÄlių sertifikatų sutartys buvo pripažintos negaliojanÄiomis dÄl suklydimo, ir nagrinÄjamoje byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs iÅ¡ esmÄs skiriasi, todÄl Å¡ia praktika nÄra pagrindo vadovautis.
Teismų praktikoje pateikiamais iÅ¡aiÅ¡kinimais negali bÅ«ti vadovaujamasi mechaniÅ¡kai, o privalo bÅ«ti atsižvelgiama į konkreÄios nagrinÄjamos bylos nustatytas faktines aplinkybes. Kitoje byloje jais gali bÅ«ti remiamasi tik tuomet, jeigu abiejose bylose yra susiklosÄiusios tapaÄios arba labai panaÅ¡ios faktinÄs situacijos. Å iuo aspektu Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pasisakÄs, kad teismas, nagrinÄdamas bylas, teisÄs normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkreÄioje byloje, atsižvelgdamas į konkreÄios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisÄs norma (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. gegužÄs 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-162/2009).
Bylose, kuriomis remiasi apeliantÄ, nagrinÄtas kitokio pobÅ«džio sutarÄių â indÄlių sertifikatų, galiojimo klausimas, o nagrinÄjamu atveju sprendžiamas obligacijų įsigijimo sutarties galiojimas. Be to, Å¡ie Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai pateikti dar iki Lietuvos AukÅ¡Äiausiajam Teismui 2015 m. lapkriÄio 17 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 pateikiant iÅ¡aiÅ¡kinimus savo faktinÄmis aplinkybÄmis labai panaÅ¡ioje byloje. Vienodos teismų praktikos formavimÄ ir vienodÄ teisÄs aiÅ¡kinimÄ užtikrina Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas (CPK 4 str.).
TodÄl teisÄjų kolegija, nenustaÄiusi aplinkybių, apeliantÄs situacijÄ iÅ¡skirianÄių iÅ¡ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nuosekliai formuojamos praktikos, neturi pagrindo nuo jos nukrypti.Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ investuotojų draudimo apsaugÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas, tinkamai įvertino apeliantÄs situacijÄ individualizuojanÄias aplinkybes ir byloje esanÄius įrodymus, nuo aktualios teismų praktikos nenukrypo.
TodÄl pagrindo naikinti ar keisti pagrįstÄ ir teisÄtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nÄra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).ApeliantÄ, paduodama apeliacinį skundÄ , sumokÄjo 112 Eur dydžio žyminį mokestį (b. l. 169). Kadangi CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto, numatanÄio, kad nuo žyminio mokesÄio mokÄjimo atleidžiami įmonÄ (įstaiga), kuriai iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminÄ bankroto procedÅ«ra, ar fizinis asmuo, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys â už Å¡iose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, pagrindu apeliantÄ, pateikdama apeliacinį skundÄ , žyminio mokesÄio neturÄjo mokÄti, jos sumokÄtas žyminis mokestis apeliantei grÄ Å¾intinas.
Apeliantei iÅ¡aiÅ¡kintina, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina ValstybinÄ mokesÄių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 ir 5 d.).Dalyvaujantys byloje asmenys duomenų apie apeliacinÄs instancijos teisme patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas iki bylos iÅ¡nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs pabaigos nepateikÄ, todÄl jų paskirstymo klausimas nesprÄstinas (CPK 98 str. 1 d.).             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi, n u t a r Ä :
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsÄjo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 112 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvylika eurų) žyminio mokesÄio, sumokÄto 2016 m. spalio 27 d. mokÄjimo pavedimu Nr. 111. TeisÄjai Kazys KailiÅ«nas DanguolÄ MartinaviÄienÄ Alvydas PoÅ¡kus