5c13c4ac-9f0b-4ffb-bafd-bb0b078cd293 · Kauno apylinkės teismas

Pranešėjas L                                                                                         Baudžiamoji byla Nr.1-113-188/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03471-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.2.30.5; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.16.4.2 KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 18 d.Kėdainiai Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė,sekretoriaujant S. J., G.

Adomaitienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui, kaltinamajam G. A., jo gynėjui advokatui Vytautui Bučiui,nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei D. Ž.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje         G. A., gimęs 1974 m. gegužės 28 d. Pakruojo r., Lietuvos Respublikos pilietis, a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis L. G. Å«kininko Å«kyje, profesinio iÅ¡silavinimo, vedęs, neteistas (iÅ¡nykę teistumai), kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 310 str. 1 d. (žiaurus elgesys su gyvÅ«nais) padarymu, ir n u s t a t ė:

G. A. 2017 m. sausio 23 d. apie 06.30 val. savo buto, esančio (duomenys neskelbtini)., balkone, žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu – tyrimo metu nenustatytu daiktu du kartus sudavė D. Ž. priklausančiai 5 mėnesių amžiaus miÅ¡rÅ«nei katytei į galvÄ , sukeldamas gyvÅ«nui po minkÅ¡tuoju smegenų dangalu deÅ¡inės pusės galvos smegenyse iÅ¡plitusiÄ hematomÄ , galvos smegenyse iÅ¡siliejusį kraujÄ , deÅ¡inės pusės kaktikaulio, virÅ¡ugalvio kaulų lūžius, todėl dėl kraujo iÅ¡siliejimo į smegenis katytė žuvo.

      Kaltinamasis G. A. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2017 m. sausio 23 d. apie 6.40 val. prabudo ir iÅ¡girdo skambutį į duris. Jam atidarius duris, už jų stovėjo Ž. ir rėkė, kad jis užmušė jos katinÄ , po to apsisuko ir nuėjo. Maždaug po 3-5 min., liepus žmonai nueiti į balkonÄ , jis nuėjo, bet ten jokių katinų nebuvo. Kad kaimynai bÅ«tų vaikščioję prie balkono, nematė. Balkone Å¡viesa nedega. Kambaryje yra žaliuzės, kurios užtrauktos, ir pro jas Å¡viesa nesklinda, kambaryje deganti Å¡viesa matosi tik pro žaliuzių kraÅ¡telius.

Su kaimynais Ž.s jo santykiai normalÅ«s, nežino, kodėl kaimynas sako, kad matė jį balkone. Ž. konfliktuoja su jo žmona. Jis Ž. katytės nėra matęs. N. Ž. jis nepasakojo, kad užmuÅ¡inėja katinus, kodėl Nerijus jį apkalba, nežino. Savo balkone kraujo dėmės nematė, iÅ¡ rudens buvo dažytas jo balkonas, ir ten buvo prilašėję pinotekso. Ä® jų balkonÄ ateina katinai. TÄ rytÄ Å¾mona sakė, kad kai vedė Å¡uniukÄ , rado balkone juodÄ katinÄ ir jį iÅ¡vijo.

Apie kitus katinus žmona neminėjo.           Nukentėjusioji D. Ž. parodė, kad 2017 m. sausio 23 d. atsikėlus, jos vyras išėjo į tvartÄ , o ji - į kamarÄ užkurti pečiaus. Jai bÅ«nant kamaroje, vyras grįžo atgal, nes iÅ¡girdo katino riksmÄ , balkone pamatė G. A., kuris kažkuo mosavo, kažkÄ mušė. Jos vyras ant kaklo turėjo pasikabinęs prožektorių. Matomai A. pamatė Å¡vieselę ir iÅ¡ balkono įlindo atgal į kambarį. Vyras atėjo ir pasakė, kad tikriausiai G. užmušė jų katinÄ .

Jie nuėjo prie A. balkono pažiÅ«rėti, ten rado savo katytę, kuriÄ tampė traukuliai. IÅ¡ pradžių katytę ten ir paliko, nuėjo atsineÅ¡ti krepÅ¡io. Vyras katytę iÅ¡kėlė pro balkono viršų, jie įdėjo jÄ Ä¯ krepšį ir nunešė į rÅ«sį. Tada ji nuėjo pas G. A. ir paklausė, kodėl jis užmušė jų katinÄ . IÅ¡ pradžių jis gynėsi, sakė, kad to nepadarė, kai ji pasakė, kad jos vyras tai matė, pasakė, kad tas katinas buvo apsvaigęs ir svyravo.

Pasakiusi, kad nemeluotų, ji iÅ¡kvietė policijÄ . Jie katytę laikė namuose, jÄ iÅ¡leisdavo tik į balkonÄ . Buvo paÅ¡alę, rÅ«bų džiovykla buvo apledėjusi, matyt katytė nuslydo nuo džiovyklos, nes ji ten karstydavosi, ir iÅ¡krito. Ji to nematė, bet girdėjo subildėjimÄ . Išėjusi į laukÄ , ieÅ¡kojo katytės, neradusi, nusprendė eiti ieÅ¡koti ryte. Tiek jų, tiek A. balkonai yra pirmame namo aukÅ¡te. Katytę jie rado A. balkone prie vartelių. Tame balkone padaryti varteliai ir laipteliai.

Toje vietoje, kur buvo katytės burna, buvo kraujo laÅ¡elis. Apie A. santykius su gyvÅ«nais ji asmeniÅ¡kai nežino, bet iÅ¡ kaimynų girdėjo, kad jis gyvÅ«nų nekenčia. RytÄ , kai ji su vyru vaikščiojo, dar buvo tamsu. Å viesa sklido iÅ¡ kambario, pro lango žaliuzes. Kaime taip pat degė Å¡viesos. Nurodė, jog reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos, nes mokėjo už tyrimÄ , ir 200 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti už patirtus iÅ¡gyvenimus. Jų mažasis sÅ«nus labai dėl to pergyveno, nes labai mylėjo katytę.

             Liudytoja D. A. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, nukentėjusioji – jų kaimynė, ji - konfliktiÅ¡kas žmogus, su charakteriu. 2017 m. sausio 23 d. prieÅ¡ 6 val. ryto ji vedė pasivaikščioti Å¡uniukÄ . Tam reikalui balkone yra padaryti laipteliai ir varteliai. Vyras tuo metu dar miegojo. Balkone taip pat yra padaryta lesyklėlė paukščiams. Išėjusi į balkonÄ pamatė ten tupintį juodÄ katinÄ ir nuvijo jį su plastikine pakabėle gėlėms kabinti, nes Å¡uo katino bijo.

Katinas iÅ¡Å¡oko per balkonÄ . Grįžusi su Å¡uniuku po pasivaikščiojimo, užkabino vartelius, padavė Å¡uniukui ėsti. Apie 6.30 val., jai pakėlus mergaites eiti į mokyklÄ ir atsikėlus vyrui, pasigirdo skambutis į duris. Duris atidarė jos vyras. Ji girdėjo D. Ž. balsÄ sakant ,,kodėl G. užmuÅ¡ei mÅ«sų katinÄ â€œ. D. Ž. ji nematė, tuo metu buvo tualete. Ji pasakė vyrui nueiti pažiÅ«rėti į balkonÄ , nors ji ten buvo ir matė, kad ten jokio katino nebuvo. IÅ¡ balkono grįžęs vyras pasakė, kad jokio katino balkone nėra, balkonas tuščias.

Apie pietus atvažiavo policija, sakė, kad jie užmušė katinÄ , apžiÅ«rėjo, fotografavo. Ji to katino nėra mačiusi, net nežinojo, kad kaimynai jį turi. Katino nuotraukÄ pamatė tik pas tyrėjÄ . Balkone buvo lašų nuo pinotekso dažų, nes ji lapkričio mėnesį dažė vartelius. Policijos pareigÅ«nai jų net neapklausė, sakė, kad apklaus tyrėja. Nežino, ar nukentėjusieji iÅ¡sigalvoja, kad rado pas juos balkone katinÄ , nes jų balkone buvo tik juodas katinas. Konfliktai tarp jos kaimynės kyla dėl to, kad kaimynė yra sunkaus bÅ«do žmogus, jei nuotaika gera, kalbasi, jei ne, nesikalba.

Iki įvykio paskutiniu metu jos nesipyko. Dėl ko juos apkalba – nežino. Vyras seniau buvo su kaimynais susipykęs. Piktumai buvo dėl keliuko, ne vietoje pastatyto automobilio, tada nukentėjusioji sakė „atsiimsite, dar cypsite“. Kaimynams reikėjo policijÄ kviesti iÅ¡ karto. Ji bÅ«tų taip dariusi, jei savo augintinį bÅ«tų radusi negyvÄ .   Liudytojas A. Ž. parodė, kad įvykis galėjo bÅ«ti 2017 m. sausio 23 d., kaip jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Eidamas Å¡erti Å¡uniuko, matė, kad A. balkone kažkÄ trankė, daužė, t.y. pasirėmęs į palangę, mosikavo ranka, matė du mostus ranka.

Ar tuo metu girdėjo garsus, pasakyti negali. Taip pat negali pasakyti, ar A. matė jį. Jis buvo užsikabinęs prožektorių. A. kambaryje degė Å¡viesa, matė, kad balkone buvo A.. Gerai matė, kad ten buvo kaimynas, negalėjo jo sumaiÅ¡yti su kitu asmeniu, ar A.. Balkonas buvo apÅ¡viestas nuo kambario Å¡viesos, kitur buvo tamsu. Jis su A., kai pastarasis buvo balkone, nekalbėjo. Paėjęs iÅ¡girdo katino rėkimÄ , o jų kačiukas buvo dingęs, pagalvojo, kad tai gal jų kačiukas. Nuėjęs į viralinę ir padėjęs Å¡uniui maistÄ grįžo, palipo laiptukais ir pamatė A. balkone, kamputyje gulinčiÄ savo katę, kuri dar judėjo, buvo „susisukusi į krÅ«vÄ â€œ.

Ar balkone buvo kraujo dėmių, nematė, buvo tamsu. Nuėjęs į viralinę, apie tai pasakė ten buvusiai žmonai. Žmona nuėjo pas G. A., kÄ jam sakė, jis negirdėjo. Jis paėmė krepšį, pasiėmė kačiukÄ iÅ¡ balkono. Kartu su juo Å¡alia buvo ir žmona. KačiukÄ nunešė į rÅ«sį. Žmona iÅ¡kvietė policijÄ , o jis iÅ¡važiavo į darbÄ . IÅ¡ savo sÅ«naus girdėjo, kad kaimynas nemėgsta kačių. Jų katė buvo auginama kambaryje, žmona jÄ iÅ¡leisdavo į balkonÄ .

TÄ vakarÄ katė taip pat buvo iÅ¡leista į balkonÄ ir dingo. Žmona buvo išėjusi į kiemÄ ieÅ¡koti, bet nerado. Jis jai sakė, kad ryte atsiras. Liudytojas K. K. parodė, kad įvykio nematė, viskÄ sužinojo vėliau. Jam grįžus iÅ¡ Kėdainių apie 11 val., policija jau buvo atvažiavusi. Žino, kad policija buvo atvažiavusi dėl užmuÅ¡to katino. Žmonės sakė, kad G. A. užmušė D. Ž. katinÄ . D. Ž. irgi sakė, kad užmušė jos katinÄ , ir katinÄ rado G.

A. balkone. G. A. katinų nelaiko, ar jis mėgsta katinus, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad jo podukra buvo susipykusi dėl katino su A. ar jo žmona. Iš teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 4 d. tvarka perskaitytų K. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jis parodė, kad G. jokių katinų savo bute nelaiko, o iš kitų laiptinės kaimynų yra girdėjęs kalbas, kad G. nekenčia katinų. Maždaug prieš dvejus metus tarp jo sugyventinės dukters G.s ir kaimyno G.

įvyko žodinis konfliktas dėl G.s katino, nes tas katinas lygtai apdergė G. buto duris, bet tuo viskas ir baigėsi. Dėl Ž. katino užmuÅ¡imo jis nieko nežino, tÄ rytÄ Ä¯ balkonÄ išėjęs nebuvo, jokio kniaukimo negirdėjo. IÅ¡ pačios Ž.s sužinojo, kad jos katinÄ galimai užmušė kaimynas G. savo balkone. Žinojo, kad Ž. turi maÅ¾Ä kačiukÄ . Ä® jo balkonÄ dažnai įlipa kaimo katinai, bet jis jiems nieko nedaro, tik iÅ¡varo (1 t. b. l. 74-75). K. K. nurodė, jog savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina, tik patikslina, jog sakė, kad A. gal nekenčia katinų, bet tiksliai nežino jo požiÅ«rio į katinus.

Liudytojas N. Ž. parodė, kad gal prieÅ¡ dvejus metus A. jam sakė, kaip jis tvarte naikino kates. Jis turėdavo geležį ir kai prispausdavo katinÄ tarp durų, trenkdavo ta geležimi katinui. Mamai kačiukÄ atvežė jis, kada, tiksliai neatsimena. Ä®vykio dienos ryte jam paskambino mama ir pasakė, kad tėvas, kai šėrė gyvulius, matė, kaip A. balkone užmušė katinÄ . Mama sakė, kad tėvas girdėjo kniaukimÄ ir matė, jog A. lyg kažkÄ bÅ«tų trankęs. Paskui pamatė negyvÄ katytę.             Liudytoja J.

V. – policijos pareigÅ«nė, parodė, jog kaltinamojo nepažįsta, su nukentėjusiÄ ja bendravo formindama įvykį. Nukentėjusioji paskambino ir pranešė, kad kaimynas užmušė jos katinÄ . Nuvykus į įvykio vietÄ , nukentėjusioji pasakojo, kad einant į tvartÄ , pas kaimynÄ girdėjo triukÅ¡mÄ , katino kniaukimÄ . Paskui nuėjo į kaimyno balkonÄ ir rado dar gyvÄ katinÄ . Nukentėjusioji parodė katino gaiÅ¡enÄ , kuriÄ jie paėmė ekspertizei. Kaltinamojo balkone buvo nesudžiÅ«vusi kraujo dėmė ir ji galėjo lengvai paimti mėginį tyrimui.

Nereikėjo naudoti net distiliuoto vandens, nes kai reikia paimti mėginį iÅ¡ sudžiÅ«vusios dėmės, naudojamas distiliuotas vanduo. Jos patirtis leidžia teigti, kad tai buvo kraujas. Ji negali atsakyti į klausimÄ , kodėl nebuvo iÅ¡tirtas įvykio vietoje rastas kraujas, pirminė medžiaga buvo surinkta ir perduota ikiteisminio tyrimo tyrėjui. Ar balkone buvo daugiau dėmių, nepamena. ApžiÅ«rint gaiÅ¡enÄ , buvo matyti kraujo likučių ant katino galvos – ties burna, nosimi. Kraujas buvo rastas toje vietoje, kur nukentėjusioji buvo nurodžiusi, kad buvo katino galva.

Ar nukentėjusioji sakė, kodėl paėmė katinÄ iÅ¡ įvykio vietos dar neatvykus policijai, nepamena, taip pat nepamena, ar po įvykio kaltinamasis ir nukentėjusioji bendravo ir ar sakė vienas kitam priekaiÅ¡tus.                   IÅ¡ byloje esančio ApžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) namo Nr. 7 butui Nr. 4 priklausantis rÅ«sys, kuriame krepÅ¡yje guli susirietusi katė, jos kÅ«nas sustingęs. Katės kailis rudos, juodos ir baltos spalvų, ant kÅ«no jokių vizualiai matomų sužalojimų nėra, kailis Å¡varus.

IÅ¡ katės burnos matyti rausvos spalvos skysčio laÅ¡eliai, panaÅ¡Å«s į kraujÄ , tokios pat spalvos skysčio matyti ir iÅ¡ nosies angų. Katės gaiÅ¡ena paimta tyrimui. ApžiÅ«rėtas balkonas, esantis (duomenys neskelbtini), kopėtėlių virÅ¡uje ant balkono pagrindo, 12 cm atstumu nuo kraÅ¡to, matosi 1x1 cm dydžio raudonos spalvos dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ . Paimtas biologinio pėdsako pavyzdys. Ant balkono kraÅ¡to esančiame gėlių lovelyje ant žemių rastas ir paimtas plastikinis rudos spalvos kablys nuo gėlių vazono (1 t. b. l. 14-25), plastikinis gėlių vazono kablys apžiÅ«rėtas, duomenys fiksuoti ApžiÅ«ros protokole, kuriame nurodyta, kad ant jo nesimato jokių raudonos spalvos dėmių (1 t. b. l. 28-32).

       Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno skyriaus Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte Nr. 20 katės užfiksuoti gaišenos patologiniai anatominiai pokyčiai: po minkštuoju smegenų dangalu, dešinės pusės galvos smegenyse išplitusi hematoma; galvos smegenyse išsiliejęs kraujas; dešinės pusės kaktikaulio, viršutinio kaulo ir tarpinio viršugalvio kaulų lūžiai. Patologinė anatominė diagnozė (nazologinė): kraujo išsiliejimas į katės galvos smegenis – katė užmušta.

Po tyrimo gaiÅ¡ena sunaikinta UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ (1 t. b. l. 57).           Byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumos pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis G. A. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, teigdamas, kad jis nusikaltimo, kuriuo kaltinamas, nepadarė, įvykio dienos rytÄ nurodytu laiku savo balkone nebuvo, prabudo apie 06.40 val., paskambinus į duris nukentėjusiajai, kuri pasakė, kad jis užmušė jos katinÄ , tik po to nuėjo į balkonÄ , jame jokių katinų nematė, kodėl kaimynas A.

Ž. sako, kad jį matė balkone, nežino, kad užmuÅ¡inėja katinus nėra pasakojęs N. Ž., kodėl pastarasis jį apkalba, nežino. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiÅ¡kai, kaip pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybės ir bausmės už padarytÄ nusikaltimÄ , kadangi jo parodymai prieÅ¡tarauja kitiems byloje iÅ¡tirtiems įrodymams. Teismas remiasi vienodais ir nuosekliais nukentėjusiosios D. Ž. parodymais, kuriuos patvirtina kitų byloje esančių ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Nukentėjusiosios parodymais, sÅ«naus padovanotÄ katytę jie laikė namuose, iÅ¡leisdavo tik į balkonÄ , taip darė ir vakare prieÅ¡ įvykį, tačiau katytės nerado, prieÅ¡ tai ji girdėjo bildesį balkone, vakare katės ieÅ¡kojo, o ryte jos vyras pasakė, kad eidamas Å¡erti Å¡uns, kaimynų balkone matė G. A. kažkuo mosuojantį ir kažkÄ muÅ¡antį, iÅ¡girdo rėkiant katinÄ , bei sakė, kad G. tikriausiai užmušė jų katinÄ . Nuėję su vyru prie A. balkono, ten pamatė savo katytę, kuriÄ tampė traukuliai, atsinešę krepšį, įdėjo katytę ir nunešė į rÅ«sį.

Matė toje vietoje, kur buvo katės burna, kraujo laÅ¡elį. Nukentėjusiosios parodymai sutampa su liudytojo A. Ž. parodymais, kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje vienodai parodė, kad 2017 m. sausio 23 d., ryte eidamas Å¡erti Å¡uns, pamatė, kad G. A. savo balkone kažkÄ daužė, trankė, matė du rankos mostus, kategoriÅ¡kai tvirtindamas, kad kaimynų balkone matė G. A., o ne D. A. ar kitÄ asmenį, sumaiÅ¡yti kaltinamojo su kitu asmeniu negalėjo, nes kaimynų balkonas buvo apÅ¡viestas nuo A. kambaryje degusios Å¡viesos.

Kiek paėjęs, iÅ¡girdo katino rėkimÄ , pagalvojo, kad tai gali bÅ«ti jų katytė, kuri iÅ¡ vakaro buvo dingusi, iÅ¡leidus jÄ Ä¯ balkonÄ . Padėjęs maistÄ Å¡uniui ir grįžęs, palipęs į kaimynų balkonÄ vedančiais laipteliais, pamatė A. balkone gulinčiÄ savo katę, kuri dar judėjo, apie tai pasakė savo sutuoktinei, kuri iÅ¡ karto nuėjo pas G. A.. Po to paėmę krepšį, katytę su žmona parsinešė į savo rÅ«sį. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios ir liudytojo A.

Ž. parodymais, kurie vienodi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, sutampa tarpusavyje. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jo santykiai su kaimynais Ž.s yra normalÅ«s. Nors liudytoja D. A. apibÅ«dino nukentėjusiÄ jÄ kaip konfliktiÅ¡kÄ asmenį, tačiau vien tai, kad liudytojos teigimu, nukentėjusioji kartais sveikinasi, kartais - nesisveikina, neduoda pagrindo daryti iÅ¡vados, kad nukentėjusioji turėjo pagrindÄ kerÅ¡tauti G. A. ar jį apkalbėti. Liudytojos D. A. teisiamajame posėdyje iÅ¡sakytas teiginys, kad kažkada konfliktuojant su Ž.s dėl keliuko ir automobilio statymo D.

Ž. grasino, kad jie dar „atsiims, cyps“ nepagrįstas jokiais įrodymais, be to, liudytoja D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu to nenurodė, o teisiamajame posėdyje parodė, kad iki įvykio paskutiniu metu ji su D. Ž. nesipyko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nukentėjusiosios ir liudytojo A. Ž. parodymus laiko patikimais ir objektyviais ir jais remiasi. Teismo manymu, liudytojas A. Ž. negalėjo suklysti, kad A. balkone matė G. A., o ne D. A., kadangi minėti asmenys labai skiriasi pagal Å«gį ir kÅ«no sudėjimÄ , tai matėsi ir vizualiai teisiamojo posėdžio metu.

Teismas taip pat mano, kad D. ir A. Ž. sumanymas ir veiksmai paimti sužalotÄ katę, kuri, kaip nurodė liudytojas A. Ž., dar judėjo, o iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad katę tampė konvulsijos, visiÅ¡kai suprantami ir logiÅ¡ki. KritiÅ¡kai vertintini ir kaltinamojo bei liudytojos D. A. parodymai, kad jų balkone į kraujÄ panaÅ¡Å«s laÅ¡ai atsirado rudenį pinoteksu dažant balkono vartelius. Å iuos parodymus iÅ¡ esmės paneigia nukentėjusiosios, patvirtinusios, kad A. balkone, ten, kur buvo katės burna, buvo kraujo laÅ¡elis, parodymai, ApžiÅ«ros protokolai, kuriuose užfiksuota, kad apžiÅ«rint katę, iÅ¡ katės burnos matyti rausvos spalvos skysčio laÅ¡eliai, panaÅ¡Å«s į kraujÄ , apžiÅ«rint įvykio vietÄ â€“ A. balkonÄ , matosi raudonos spalvos dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ .

Liudytoja J. V. – policijos pareigÅ«nė, patvirtino, kad paskambinusi nukentėjusioji pasakė, kad kaimynas užmušė jų katinÄ , nuvykus, apžiÅ«rint gaiÅ¡enÄ , buvo matyti kraujo likučiai ties burna, nosimi, kaltinamojo balkone, toje vietoje, kurioje, kaip nurodė nukentėjusioji, buvo katino galva, buvo nesudžiuvusi kraujo dėmė, kurio mėginio paėmimui nereikėjo distiliuoto vandens, kaip daroma imant mėginį iÅ¡ sudžiuvusios dėmės, jos patirtis leidžia teigti, kad tai buvo kraujas.

Teisiamajame posėdyje advokato iÅ¡sakyta versija, kad minėta dėmė galėjo atsirasti dėl to, kad D. A. ne kartÄ balkone yra kapojusi viÅ¡tas ar antis, nepagrįsta jokiais byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Pažymėtina ir tai, jog iÅ¡ liudytojo K. K. parodymų matyti, jog anksčiau jis iÅ¡ laiptinės kaimynų yra girdėjęs kalbas, kad G. A. nekenčia katinų, o iÅ¡ liudytojo N. Ž. parodymų matyti, kad maždaug prieÅ¡ dvejus metus kaltinamasis jam pasakojo apie tai, kaip jis tvarte naikino kates.

Tai, kad katė buvo užmušta, konstatuota Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno skyriaus Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte Nr.

20.       Pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str. 1 dalį atsako tas, kas žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu, jį kankino, jeigu dėl to gyvÅ«nas žuvo ar buvo suluoÅ¡intas. G. A. inkriminuojamas žiauraus elgesio su gyvÅ«nu – miÅ¡rÅ«nų veislės 5 mėnesiu kate, dėl kurio gyvÅ«nas žuvo, požymis. Å is elgesys pasireiÅ¡kė tuo, kad kaltinamasis nenustatytu daiktu du kartus sudavė nukentėjusios katei į galvÄ , sukeldamas gyvÅ«nui po minkÅ¡tuoju smegenų dangalu deÅ¡inės pusės galvos smegenyse iÅ¡plitusiÄ hematomÄ , galvos smegenyse iÅ¡siliejusį kraujÄ , deÅ¡inės pusės kaktikaulio, virÅ¡ugalvio kaulų lūžius, todėl neabejotinai laikytinas žiauriu.      Teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu nustatyta, kad G.

A. 2017 m. sausio 23 d. apie 06.30 val. savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkone, žiauriai elgėsi su gyvÅ«nu – tyrimo metu nenustatytu daiktu du kartus sudavė D. Ž. priklausančiai 5 mėnesių amžiaus miÅ¡rÅ«nei katei į galvÄ , sukeldamas gyvÅ«nui po minkÅ¡tuoju smegenų dangalu deÅ¡inės pusės galvos smegenyse iÅ¡plitusiÄ hematomÄ , galvos smegenyse iÅ¡siliejusį kraujÄ , deÅ¡inės pusės kaktikaulio, virÅ¡ugalvio kaulų lūžius, todėl dėl kraujo iÅ¡siliejimo į smegenis katė žuvo.

    Kaltinamojo G. A. veika kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 310 str. 1 d. .        Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.      Dėl bausmės skyrimo    Teismas už padarytÄ nusikaltimÄ skirdamas G. A. bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Kaltinamasis G. A. padarė tyčinį baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.), veika nukreipta prieÅ¡ įstatymo saugomÄ dorovę, pats nusikaltimo pobÅ«dis rodo jį negerbiant elementarių moralės normų. G. A. neteistas (iÅ¡nykę teistumai, 1 t. b. l. 118), baustas už KET pažeidimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t. b. l. 119), dirba L. G. Å«kininko Å«kyje ( 1 t. b. l. 121), vedęs, turi tris nepilnamečius vaikus (1 t. b. l. 116), gyvenamosios vietos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Josvainių seniÅ«nija jį charakterizuojančių duomenų neturi (1 t. b. l. 126), VÅ¡Ä® Kėdainių pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiÅ«ros grupėse neįraÅ¡ytas (1 t. b. l. 124).

Atsižvelgiant į visas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti G. A. paskyrus baudÄ , mažesnio dydžio, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.    Paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.   Dėl civilinio ieÅ¡kinio    Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė D. Ž. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 17,38 Eur turtinės žalos ir 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (1 t. b. l.45-46).

    Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės D. Ž. pareikÅ¡tas 17,38 Eur dydžio civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti (už gyvÅ«no tyrimÄ Å¾Å«ties priežasčiai nustatyti) tenkintinas pilnai, kadangi yra pagrįstas (1 t. b. l. 62), realus, ir iÅ¡ kaltinamojo G. A. D. Ž. priteistina 17,38 Eur turtinei žalai atlyginti.    Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.).

CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajai D. Ž. padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalÄ pareiga, sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d., atsiranda jÄ padariusiam asmeniui, t.y. kaltinamajam. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgia į pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Akivaizdu, kad nukentėjusioji D. Ž. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų jam žiauriai elgiantis su jos gyvÅ«nu - kate, jÄ užmuÅ¡us, buvo sujaudinta, patyrė nepatogumus, kvietė policijos pareigÅ«nus, jautėsi pažeminta, teisiamajame posėdyje nurodė, kad dėl to labai pergyveno jos mažasis sÅ«nus, kuris labai mylėjo katytę. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus). Teismas nustato (CK 6.250 str.), kad nukentėjusiajai D.

Ž. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 70,00 Eur, nes mano, kad tokio dydžio kompensacija atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tai yra teismas nusprendžia iÅ¡ kaltinamojo G. A. priteisti 70,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei D. Ž.. Likusioje dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ieÅ¡kinys atmestinas.   Nuosprendžiui įsiteisėjus, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariate saugomi daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t. b. l. 33-35): plastikinis kablys - grÄ Å¾intinas D.

A., neatsiėmus – sunaikintinas, biologinio pėdsako mėginys – sunaikintinas – BPK 94 str.        IÅ¡ kaltinamojo G. A. valstybei priteistinos paÅ¡to iÅ¡laidos, pripažinus jas proceso iÅ¡laidomis - BPK 103 str., 105 str. 1 d.   Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas n u s p r e n d ž i a :       G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 10 MGL (376,60 Eur (trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų 60 ct) baudÄ .

      BVK 22 str. 2 d. pagrindu baudÄ Ä¯pareigoti sumokėti per du (2) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801.       Nuosprendžiui įsiteisėjus, G. A. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.      Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ G.

A. D. Ž. 17,38 Eur (septyniolika eurų 38 ct) turtinės žalos ir 70,00 Eur (septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti.        Nuosprendžiui įsiteisėjus, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariate saugomus daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - plastikinį kablį - grÄ Å¾inti D. A., neatsiėmus – sunaikinti, biologinio pėdsako mėginį – sunaikinti.       Priteisti iÅ¡ G.

A. valstybei 10,64 Eur (deÅ¡imt eurų 64 ct) proceso (paÅ¡to) iÅ¡laidų.       Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ Â Kėdainių rajono apylinkės teismui.   Teisėja                                                                                              Ramyna  Šidlauskienė     Â